Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. V. (Z.) ieškinį atsakovui M. Z. dėl sumokėtų sumų vykdant solidariąją prievolę priteisimo regreso tvarka ir be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bankas, kaip hipotekos kreditorius, kreipėsi į notarų biurą dėl vykdomojo įrašo išdavimo (2017-07-05 vykdomojo įrašo Nr. 14-3382), kurio pagrindu antstolė Brigita Tamkevičienė vykdomojoje byloje Nr. 0005/17/01261 (toliau – ir Vykdomoji byla) išieškojo šalių 33 436,22 Eur skolą, iš varžytinių už 90 224 Eur pardavusi šalimis priklausantį butą ir automobilių stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Būstas). Antstolė 2017-11-15 patvarkymu Nr. S-17025409 apskaičiavo šalims vykdymo išlaidas – 2 301,50 Eur, o 2017-11-13 patvarkymu Nr. S-17025031 ir 2017-11-16 patvarkymu Nr. S-17025456 – atliko išieškotų lėšų paskirstymą. Antstolė, atsakydama į ieškovės 2017-11-16 prašymą dėl vykdymo išlaidų paskirstymo solidariems skolininkams po 1/2, 2017-11-20 patvarkyme Nr. S-17025718 nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 753 straipsnį iš išieškotų lėšų pirmiausiai buvo padengtos antstolės patirtos vykdymo išlaidos, o likusias lėšas ji padalijo atsižvelgdama į šalims priklausiusias varžytinėse realizuoto turto dalis, nustatytas Teismo sprendimu. Šiuo sprendimu šalys pasidalijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią 27/50 buto dalį, kurios 73/100 dalys asmeninės nuosavybės teise atiteko ieškovei, o 27/100 dalys – atsakovui, nes pagal 2012-06-01 buto pirkimo-pardavimo sutartį 23/50 buto dalys ieškovės buvo įsigytos asmeninės nuosavybės teise, todėl nutraukiant santuoką nebuvo dalijamos. Tokiu būdu ieškovei varžytinėse parduoto buto priklausė 23/50 + 73/100 dalys (Sutarties 2.1.1.1 p.), atsakovui – 27/100 dalys (Sutarties 2.1.2.1 p.), kas procentine išraiška sudaro 85,42 proc. (46 proc. + 39,42 proc.) ieškovės buto dalis ir 14,58 proc. atsakovo buto dalis. Atitinkami buvo paskirstytos ir 2 301,50 Eur vykdymo išlaidos Vykdomojoje byloje, kurioje ieškovei tenkančią vykdymo išlaidų dalį sudarė 85,42 proc. arba 1 965,94 Eur, o atsakovui – 14,58 proc. arba 335,56 Eur. Kadangi skola Bankui iš šalių buvo išieškota solidariai, o bendraskolių tarpusavio atgręžtiniams reikalavimams taikomas lygių dalių prievolėje principas, ieškovė turi teisę iš atsakovo regreso tvarka reikalauti 815,19 Eur sumą, kurią ji sumokėjo antstolei kaip antstolei tenkančią vykdymo išlaidų dalį (2 301,50 Eur / 2 = 1 150,75 Eur; 1 965,94 Eur – 1 150,75 Eur = 815,19 Eur).

Pagal Teismo sprendimu patvirtintos Sutarties 3.2 punktą ieškovė įsipareigojo kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečiam vaikui A. Z. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 173,77 Eur iki vaiko pilnametystės. Šią sumą ieškovė įsipareigojo pervesti į vaiko sąskaitą už einamąjį mėnesį iki 29 dienos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-01-14 išdavė atsakovui vykdomąjį raštą dėl išlaikymo, kurį atsakovas pateikė vykdyti antstoliui A. Selezniovui. Atsakovas pateikė antstoliui duomenis apie tai, kad ieškovė yra skolinga už 2015 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius 347,54 Eur išlaikymo sumą, o už 2016 m. sausio–gegužės mėnesius – 868,85 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-06-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-22284-897/2015 ištaisė rašymo apsirikimo klaidą Teismo sprendime ir nurodė teisingą vaiko sąskaitą. Ieškovė 2016-10-11 informavo antstolį, kad 2016 m. kovo-gegužės mėnesiais išlaikymą vaikui pervedė į atsakovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nėra skolinga už šiuos mėnesius, t. y. 521,31 Eur sumą pervedė iš I. M. vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (tris kartus po 173,77 Eur). Vykdomojoje byloje Nr. 0010/16/00164 antstolis 2017-11-17 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu pervedė išieškotojui 1 325,99 Eur. Išieškojus iš ieškovės nepilnamečio vaiko išlaikymą išieškotojui (atsakovui) už 2016 m. kovo–gegužės mėnesius, ieškovės perversta 521,31 Eur suma į atsakovo sąskaitą laikytina jo gauta be jokio teisinio pagrindo, todėl turi būti jai grąžinta.

Ieškovė nepasinaudojo CPK 510, 512 straipsniuose ir 611 straipsnio 3 dalyje numatyta procesine teise ginčyti antstolės priimtus patvarkymus – vykdymo išlaidų paskaičiavimo ir kt. Tai reiškia, kad ieškovė sutiko su antstolės atliktu vykdymo išlaidų paskirstymu, atsižvelgiant į šalims priklausiusias varžytinėse realizuoto buto dalis. Šiuo atveju įstatymas reglamentuoja specialią vykdymo išlaidų paskirstymo tvarką, todėl ieškovės reikalavimas taikyti bendraskolių tarpusavio atgręžtinio reikalavimo principą paskirstant vykdymo išlaidas, taip pat atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis, ieškovė ir atsakovas, būdami santuokoje, sudarė su Banku Kreditavimo sutartį, pagal kurią Bankas suteikė šalims 39 967,56 Eur kreditą butui (duomenys neskelbtini), pirkti, kredito gavėjų įsipareigojimų užtikrinimui įkeičiant perkamą butą (1 t., b. l. 9-18). Pagal Kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 62.3 punktą už numatytų įsipareigojimų įvykdymą kredito gavėjai atsako solidariai. Pagal Kreditavimo sutarties Specialiosios dalies 11 punktą ir Bendrosios dalies 22 punktą kredito gavėjai sutiko, kad visas pagal sutartį kredito gavėjų bankui grąžintinas ir mokėtinas pinigų sumas bankas nurašytų nuo atsakovo vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas teisme patvirtino, kad kreditas ir buvo grąžinamas tokiu būdu, t. y. pervedant į minėtą atsakovo sąskaitą lėšas ir Bankui jas nurašant nuo sąskaitos (CPK 187 str.).

Tebegaliojant Kreditavimo sutarčiai, šalys bendru sutarimu nutraukė santuoką. Teismas, nutraukdamas šalių santuoką, Teismo sprendimu patvirtino šalių sudarytą Sutartį (dėl santuokos nutraukimo pasekmių) (1 t., b. l. 22-24). Pagal Sutarties 2.1.3 punktą šalys po santuokos nutraukimo liko solidariai atsakingos Bankui pagal Kreditavimo sutartį. Iš šio punkto taip pat matyti, kad šalys tarpusavyje susitarė, jog 1/2 įsipareigojimų Bankui vykdo atsakovas ir 1/2 – ieškovė. Pagal Sutarties 4.3 punktą ji įsigalioja, įsiteisėjus ją tvirtinančiam teismo sprendimui. Teismo sprendimas, kuriuo patvirtinta Sutartis, priimtas 2015-06-16, todėl atitinkamai įsiteisėjo 2015-07-17. Šioje byloje nagrinėjamam šalių ginčui tai labai svarbi data, nes byloje pareikšti reikalavimai, susiję su ieškovės įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį vykdymo būtent po šalių santuokos nutraukimo.

Sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, būtina nustatyti, kokios pinigų sumos šalių buvo sumokėtos ir Banko įskaitytos kaip pagal Kreditavimo sutartį šalių mokėtinos sumos (įskaitant kreditą, palūkanas, papildomas palūkanas, netesybas ir kt.) bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2015-07-17 iki Kreditavimo sutarties nutraukimo 2017-05-10 (Bankas vienašališkai nutraukė Kreditavimo sutartį, šalims neįvykdžius įsipareigojimų). Šalių kartu su procesiniais dokumentais, taip pat bylos nagrinėjimo metu pateikti duomenys (sąskaitų išrašai, Banko pažymos, atsakymai) buvo nepakankami šioms esminėms bylos aplinkybėms nustatyti. Matydamas šią situaciją, teismas savo iniciatyva kreipėsi į Banką prašydamas pateikti duomenis tiek apie kredito gavėjų minėtu laikotarpiu sumokėtas į minėtą atsakovo sąskaitą pinigų sumas, tiek apie Banko atliktus lėšų nuo šios sąskaitos nurašymus pagal Kreditavimo sutartį. Bankas tokius duomenis teismui pateikė (1 t., b. l. 200).

Nutraukus šalių santuoką, jų prievolės pagal Kreditavimo sutartį Bankui liko solidarios. Kaip matyti, po santuokos nutraukimo šalims nepavyko tinkamai vykdyti įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį, todėl Bankas vienašališkai ją nutraukė. Bylos duomenimis, laikotarpiu nuo 2015-07-17 iki Kreditavimo sutarties nutraukimo kreditų gavėjų solidariąją prievolę iš esmės vykdė tik ieškovė. Pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalį solidariąją prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Šios bylos tikslas yra nustatyti, kiek minėtu laikotarpiu kiekviena iš šalių, vykdama Kreditavimo sutartį, yra sumokėjusi Bankui ir ar visas šalių įmokėtas sumas pastarasis yra nukreipęs kredito padengimui.

Minėta, kad kreditas buvo dengiamas kredito gavėjams įmokant lėšas į specialiai šiuo tikslu atsakovo vardu Banke atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kreditinė sąskaita) ir Bankui atitinkamai nurašant šias lėšas, atsižvelgiant į kredito grąžinimo grafiką. Iš Banko pateiktos lėšų judėjimo minėtoje sąskaitoje ataskaitos nuo 2015-07-17 iki 2018-05-21 (toliau – ir Lėšų judėjimo ataskaita) matyti, kad viena įmoka ieškovės sumokėta grynais, o kitos iš I. M. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, šią sąskaitą jos prašymu atidarė I. M. ir perdavė jai prisijungimo duomenis prie el. bankininkystės, kadangi tuo metu ji negalėjo naudotis savo vardu atidarytomis sąskaitomis dėl joms taikomų areštų. Šias aplinkybes patvirtino pats I. M., apklaustas teisme liudytoju, todėl teismas laiko nustatytu, kad visi mokėjimai, atlikti iš šios sąskaitos, yra atlikti pačios ieškovės ir jos lėšomis. Taigi iš Lėšų judėjimo ataskaitos matyti, kad ieškovė po 2015-07-17 į Kreditinę sąskaitą yra sumokėjusi šias sumas: 214,20 Eur (2015-09-15); 215 Eur (2015-10-14); 216 Eur (2015-11-16); 212,50 Eur (2015-12-16); 210 Eur (2016-01-19); 215 Eur (2016-02-22); 104 Eur 2016-03-18; 173,77 Eur (2016-03-29); 107,50 Eur (2016-04-19); 173,77 Eur (2016-04-22); 103,17 Eur (2016-05-20); 173,77 Eur (2016-05-30); 630 Eur (2016-09-05); 170 Eur (2016-12-07); iš viso 2 918,68 Eur. Šiuo atveju visiškai nesvarbu, ką ieškovė buvo nurodžiusi mokėjimo paskirtyje, t. y. kad tai įmoka už 1/2 buto, kokį mėnesį, arba kad tai yra vaiko išlaikymas. Pažymėtina, kad ieškovė mokėjo į Kreditinę sąskaitą, iš kurios Bankas pagal Kreditavimo sutarties Specialiosios dalies 11 punktą ir Bendrosios dalies 22 punktą turėjo teisę nurašyti lėšas kredito (palūkanų, delspinigių) padengimui. Tai patvirtina ir atsakovo pateiktas Banko 2018-05-03 atsakymas, kuriame Bankas pažymėjo, jog įeinančius mokėjimus įskaito pagal sąskaitos numerį, o ne pagal lėšų paskirtį (1 t., b. l. 188). Taigi visos minėtos ieškovės sumokėtos lėšos, išskyrus 25 Eur (šias lėšas Bankas 2016-05-01 nurašė atsakovo pageidavimu už sąskaitos išrašą kitoje civilinėje byloje) ir 177,51 Eur (šias lėšas atsakovas iš Kreditinės sąskaitos 2016-06-01 pervedė į kitą savo sąskaitą, jo teigimu, reikėjo sumokėti už vaiko stovyklą), buvo Banko įskaitytos šalių solidariosios prievolės pagal Kreditavimo sutartį vykdymui. Minėtos 25 Eur ir 177,51 Eur, iš viso 202,51 Eur, laikytinos atsakovo įgytomis be pagrindo (motyvus teismas nurodys vėliau). Kadangi 202,51 Eur nebuvo Banko panaudoti kredito dengimui, apskaičiuojant ieškovės įvykdytą solidariosios prievolės dalį, neįskaičiuotinos į ją, o priteistinos ieškovei iš atsakovo kitu ieškinyje nurodytu pagrindu, t. y. kaip atsakovo įgytos be pagrindo. Taigi Banko pateikta Lėšų judėjimo ataskaita patvirtina, kad ieškovė nuo 2015-07-17 iki Kreditavimo sutarties nutraukimo, vykdydama kreditų gavėjų solidariąją prievolę, padengė 2 716,17 Eur (2 918,68 Eur – 202,51 Eur) ir pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalį įgijo teisę reikalauti, kad 1/2 šios sumos jai grąžintų atsakovas. Kita vertus, atsakovas teisme nurodė, kad iš karto po santuokos nutraukimo ir jis vykdė Kreditavimo sutartį, t. y. buvo papildęs Kreditinę sąskaitą, tačiau negalėjo įvardyti konkrečių sumų. Iš tiesų, iš Lėšų judėjimo ataskaitos matyti, kad 2015-08-17 į Kreditinę sąskaitą buvo įneštos 53,81 Eur ir 94,27 Eur sumos (nurodant, kad tai lėšų pervedimas iš kitos sąskaitos), o 2015-08-25 – dar 68 Eur (nurodant, kad tai būsto kreditas už 2015-08). Nors vienareikšmės išvados, kad tai buvo būtent atsakovo įneštos lėšos daryti negalima, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ieškinyje nebuvo nurodžiusi, kad ji buvo įmokėjusi ir šias sumas (ji buvo tik nurodžiusi, kad 2015-07-22 sumokėjo dar 210 Eur, tačiau ši suma neatsispindi Lėšų judėjimo ataskaitoje, todėl teismas, atlikdamas aukščiau nurodytus paskaičiavimus, nebuvo šios sumos įtraukęs į bendrą ieškovės įvykdytų prievolių sumą), teismas laiko labiau tikėtinu, kad 216,08 Eur (53,81 Eur + 94,27 Eur + 68 Eur) buvo įmokėti į Kreditinę sąskaitą būtent atsakovo, todėl 1/2 šios sumos ieškovė turėtų grąžinti atsakovui.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, darytina išvada, kad atsakovas turi grąžinti ieškovei 1 358,09 Eur (2 716,17 Eur / 2), šią sumą sumažinant 108,04 Eur suma (216,08 Eur / 2), t. y. ieškovei iš atsakovo regreso tvarka, ieškovei vykdant solidariąją prievolę, priteistina 1 250,05 Eur suma.

Pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį, asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurios sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK numatytas išimtis. Iš šalių pateiktų procesinių dokumentų ir paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė turėjo pareigą mokėti nepilnamečiam vaikui, kurio gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, išlaikymą, pervedant išlaikymą į vaiko vardu atidarytą sąskaitą. Dėl Tesimo sprendime padarytos apsirikimo klaidos (neteisingai nurodyta vaiko sąskaita) ieškovė negalėjo tinkamai vykdyti išlaikymo prievolės, dėl ko atsakovas kreipėsi dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo. Minėta klaida buvo ištaisyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-28 nutartimi, tačiau iki to laiko ieškovė vaiko išlaikymo prievolę nusprendė vykdyti 2016-03-29, 2016-04-22 ir 2016-05-30 mokėjimo pavedimais pervesdama bendrą 521,31 Eur sumą į Kreditinę sąskaitą, nors vėliau antstolis, vykdydamas priverstinį išlaikymo išieškojimą, šių įmokėtų sumų nepripažino tinkamu išlaikymo sumokėjimu ir už atitinkamus mėnesius, t. y. už tuos 3 mėnesius, už kuriuos ieškovė sumokėjo į Kreditinę sąskaitą, išieškojo iš ieškovės vaiko išlaikymą. Teismas nesiima vertinti ieškovės motyvų sumokant vaikui išlaikymą į Kreditinę sąskaitą, nuo kurios Bankas nurašydavo lėšas kredito dengimui, tačiau faktas yra tas, kad minėtos ieškovės lėšos buvo Banko buvo įskaitytos prievolių pagal Kreditavimo sutartį vykdymui. Lėšų judėjimo ataskaita patvirtina, kad atsakovas iš Kreditinės sąskaitos buvo panaudojęs 202,51 Eur savo ir vaiko reikmėms, t. y. šios ieškovės sumokėtos lėšos nebuvo panaudos kredito dengimui. Šiuo atveju atsakovo nurodyta aplinkybė, kad pinigai (177,51 Eur) buvo reikalingi išleisti vaiką į stovyklą, turint omeny, kad iš ieškovės antstolis visgi buvo išieškojęs išlaikymą už minėtus mėnesius, nėra reikšminga. Susiklostė situacija, kad ieškovės įmokėti pinigai (521,31 Eur), kaip ir kiti ieškovės įmokėti pinigai, į Kreditinę sąskaitą faktiškai turėjo būti panaudoti kredito dengimui, tačiau dėl minėtų atsakovo veiksmų 202,51 Eur suma nebuvo panaudota kredito dengimui, todėl, teismo vertinimu, atitinka CK 6.237 straipsnio 1 dalyje pateiktą be pagrindo įgyto turto sąvoką, todėl iš jo priteistina ieškovei.

Minėta, kad šalių prievolių pagal Kreditavimo sutartį įvykdymas buvo užtikrintas įkeičiant perkamą butą, todėl, Bankui vienašališkai nutraukus Kreditavimo sutartį, buvo pradėtas priverstinio buto pardavimo procesas, kurio metu butas iš varžytinių buvo parduotas už 90 224 Eur. Akivaizdu, kad šio proceso metu susidarė vykdymo išlaidos, kurias turėjo apmokėti buto bendraturčiai. Vykdymo išlaidų suma – 2 301,50 Eur (1 t., b. l. 74–75). Iš antstolės 2017-11-20 patvarkymo (1 t. b. l. 85-87) matyti, kad šios vykdymo išlaidos, vadovaujantis CPK 753 straipsniu, buvo padegtos iš, pardavus butą, išieškotų lėšų, t. y. solidariai iš bendraturčių, nepaisant to, kad pagal Teismo sprendimą, nutraukus santuoką, buvo nustatytos nelygios buto dalys, kadangi dalis buto buvo pirkta už ieškovės asmenines lėšas, be to, grąžinus skolą išieškotojui Bankui, likusios lėšos buvo grąžintos skolininkams, atsižvelgiant į jiems priklausiusias varžytinėse parduoto turto dalis. Taigi šiuo atveju susiklostė situacija, kad realiai, atsižvelgiant į šalių turimas realizuoto turto dalis, prie vykdymo išlaidų dengimo jos prisidėjo nelygiomis dalimis, nes vykdymo išlaidos buvo padengtos iš bendros išieškotų, pardavus butą, lėšų sumos, nors dalis buto ieškovei priklausė asmeninės nuosavybės teise. Minėta, kad pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalį solidariąją prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Pažymėtina, kad ši taisyklė taikytina ir paskirstant bendraskoliams solidariosios prievolės įvykdymo išlaidas (CK 6.9 str. 3 d.). Taigi nagrinėjamu atveju ieškovė pagrįstai reikalauja regreso tvarka priteisti jai iš atsakovo dalį jos už atsakovą realiai padengtų vykdymo išlaidų, kurios atsirado jiems, kaip bendraskoliams, netinkamai vykdant solidariąją prievolę pagal Kreditavimo sutartį. Teismas sutinka su ieškovės atliktais paskaičiavimais, iš kurių matyti, kad ieškovei varžytinėse parduoto buto priklausė 85,42 proc., o atsakovui – 14,58 proc. Atitinkami buvo paskirstytos ir 2 301,50 Eur vykdymo išlaidos Vykdomojoje byloje, kurioje ieškovei tenkančią vykdymo išlaidų dalį sudarė 85,42 proc. arba 1 965,94 Eur, o atsakovo – 14,58 proc. arba 335,56 Eur. Taigi ieškovė pagrįstai iš atsakovo regreso tvarka reikalauja 815,19 Eur sumos (2 301,50 Eur / 2 = 1 150,75 Eur; 1 965,94 Eur – 1 150,75 Eur = 815,19 Eur), todėl ši suma priteistina jai iš atsakovo. Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, susijusius su tuo, kad ieškovė nepasinaudojo CPK suteikta teise skųsti antstolio veiksmus, t. y. patvarkymus dėl vykdymo išlaidų paskirstymo. Pažymėtina, kad tokiam skundui, atsižvelgiant į CPK 753 straipsnio nuostatas, nebuvo pagrindo. Šiuo atveju bendraskolių, turinčių solidariąją prievolę, vienam iš jų įvykdžius šią prievolę, atgręžtiniams reikalavimams taikytos CK 6.9 straipsnio nuostatos, kuriomis ieškovė ir grindžia savo reikalavimus.

Kiti ieškovo ir atsakovės pateikti argumentai neturi teisinės reikšmės kilusiam ginčui teisingai išspręsti, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas. Ieškovės reikalavimas dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovei iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos šios patirtos bylinėjimosi išlaidos, o atsakovui iš ieškovės – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93, 98 str.). Bylos duomenimis, ieškovė sumokėjo 59 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, taip pat patyrė 968 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, atsakovas patyrė 15 Eur išlaidų, susijusių su Banko pažymos išdavimu, ir 800 Eur išlaidų advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti.

Atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį (ieškovė prašė priteisti 2 640,18 Eur, o teismas priteisė 2 267,75 Eur, t. y. patenkino 86 proc. reikalavimų), ieškovei iš atsakovo priteistina 883,22 Eur ((59 Eur + 968 Eur) x 86 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovės – 114,10 Eur (815 Eur x 14 proc.). Įskaičius tarpusavyje šias sumas, ieškovei iš atsakovo priteistina 769,12 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, kad ieškovei iš atsakovo nepriteistinos ieškovės už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėtas 38 Eur žyminis mokestis, nes šis prašymas teismo buvo atmestas, taip pat 55,04 Eur kelionės išlaidos, kadangi ieškovė pateikė tik kvitą, patvirtinantį degalų pirkimo faktą, tačiau nepateikė nei įveikto atstumo, nei vidutinio degalų suvartojimo duomenų.

Šioje byloje valstybė patyrė 1,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei D. V., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo M. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), 2 065,24 Eur (du tūkstančius šešiasdešimt penkis eurus ir 24 ct) sumos, ieškovės sumokėtos už atsakovą vykdant šalių solidariąją prievolę, 202,51 Eur (du šimtus du eurus ir 51 ct) be pagrindo atsakovo gautų lėšų, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 267,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-01-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 769,12 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt devynis eurus ir 12 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atmesti kitą ieškinio dalį.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.