Kauno apygardos teismo nutartis

2025-10-16 · Civilinė byla Nr. 2S-1529-555/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-10-16
Bylos Nr.
2S-1529-555/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09974-2025-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Pareiškėjas
D. K., I. K., A. K.
Kategorijos
  • 3.1.18.2.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.5.26pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1529-555/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09974-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.10; 3.3.2.6.1; 3.5.26 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. K., I. K. ir A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-18426-1006/2025 pagal pareiškėjų D. K., I. K. ir A. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys antstolis G. B., L. M. ir mažoji bendrija „Verslo paskolos“.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai D. K., I. K. ir A. K. kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydami vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdyti išieškojimo veiksmus ar juos atidėti, kol teisės aktų nustatyta tvarka skolininkai sprendžia ginčą su antstoliu.

2. Pareiškėjai nurodė, kad antstolio G. B. žinioje yra šios vykdomosios bylos: Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose yra trys skolininkai (pareiškėjai). Abi vykdomos bylos pradėtos pagal notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. JS-2337. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotoja yra L. M., vykdomas piniginis išieškojimas: 34 304,27 Eur skola ir 4 974,76 Eur palūkanų. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojas yra MB „Verslo paskolos“, vykdomas piniginis išieškojimas: 34 879,60 Eur skola ir 5 065,96 Eur palūkanų. Pareiškėjai gavo antstolio G. B. 2025m. vasario 26 d. patvarkymą Nr. S-25-40-6837 „Dėl areštuoto turto įvertinimo“. Pareiškėjai antstoliui pateikė skundą, kad turto vertinimo procedūros buvo atliktos netinkamai, turto kaina nustatyta pernelyg žema, ji neatitinka realių rinkos kainų. Esant tokiai situacijai, antstolis turėtų atšaukti (sustabdyti) varžytynes, paskirti naują (pakartotinį) turto vertinimą, turto vertinimo datą suderinti su skolininkais, kad turto savininkė viena arba kartu su kitais skolininkais galėtų dalyvauti turto vertinimo procedūroje. Antstolis 2025 m. kovo 19 d. priėmė patvarkymą atsisakyti tenkinti skundą Nr. S-25-40-8986. Pareiškėjai akcentavo, kad nepasitiki antstolio paskirtu turto vertintoju. Turto vertintojas visą turtą įvertino paviršutiniškai, aplaidžiai, nedalyvaujant nei turto savininkei, nei kitiems skolininkams. Pareiškėjai antstolio 2025 m. kovo 19 d. patvarkymą apskundė teismui. Šiuo atveju pareiškėjai sprendžia ginčą su antstoliu ir laikėsi pozicijos, kad antstolis neturi teisinio pagrindo pradėti nekilnojamojo turto objektų varžytynių. Esant tokiai situacijai, gali susiklostyti ydinga praktika, jog antstolis pradės turto varžytynes arba turtas apskritai bus parduotas už daug mažesnę nei jo rinkos kainą. Jei pareiškėjai būtų teisūs ir tokį ginčą su antstoliu laimėtų, jie patirtų didelių nuostolių, jei antstolis turtą jau būtų pardavęs varžytynėse.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo antstolis G. B. prašė prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti ir nurodė, kad 2025 m. kovo 19 d. buvo priimtas patvarkymas Nr. S‑25‑40‑8986 atsisakyti tenkinti skundą, kuris kartu su skundu bei valdomosiomis bylomis nagrinėjimui buvo persiųstas Vilniaus miesto apylinkės teismui. 2025 m. balandžio 8 d. buvo gautas pareiškėjų skundas dėl antstolio G. B. 2025 m. kovo 19 d. patvarkymo Nr. S‑25-40-8986. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalimi, antstolio patvarkymas, kuriuo nepatenkintas skundas persiunčiamas teismui, yra neskundžiamas. Antstolis 2025 m. balandžio 16 d. gavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2YT-15568-905/2025, kuria buvo atsisakyta priimti procesinį dokumentą, kaip nenagrinėtą teismine tvarka. Šiai dienai iš skolininkų jokių kitų skundų, prašymų dėl turto įvertinimo gautų nėra, 2025 m. kovo 12 d. pateiktas skundas išnagrinėtas. Priimta teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Ginčo su antstoliu šiai dienai nėra, todėl yra išnykęs pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdomose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 28 d. nutartimi pareiškėjų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

5. Teismas nurodė, kad pareiškėjai skundu dėl antstolio veiksmų, CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, ginčija antstolio 2025 m. kovo 19 d. patvarkymo Nr. S-25-40-8986 patvarkymą, kuriuo antstolis netenkino skundo dėl 2025 m. vasario 26 d. patvarkymo Nr. S-25-40- 6837 „Dėl areštuoto turto įvertinimo“. Teismas nustatė, kad 2025 m. kovo 19 d. buvo priimtas patvarkymas Nr. S-25-40-8986 atsisakyti tenkinti skundą, kuris kartu su skundu bei valdomosiomis bylomis nagrinėjimui buvo persiųstas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 25 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-15568-905/2025, atsisakė priimti procesinį dokumentą, kaip nenagrinėtą teismine tvarka. Pareiškėjai šios teismo nutarties neskundė. Jokių kitų skundų, prašymų dėl turto įvertinimo antstolis nėra gavęs, todėl teismas sutiko su antstolio teiginiais, kad šiuo metu yra išnykęs pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdomose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjų nurodomos aplinkybės nepagrindžia būtinumo uždrausti tęsti vykdomosios bylos vykdymą. Byloje nepateikta pakankamai aplinkybių, patvirtinančių laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo būtinumą, kaip ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie sudarytų prielaidas manyti apie būsimo teismo procesinio sprendimo neįvykdymo ar apsunkinto įvykdymo grėsmę.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu pareiškėjai D. K., I. K. ir A. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Pirmosios instancijos teismas ignoravo ir nepasisakė dėl pareiškėjų argumentų, susijusių su antstolio veiksmais dėl areštuoto turto įkainojimo, t. y., kad areštuoto turto rinkos kaina yra smarkiai didesnė, nei įvertinta turto vertintojo, o iš esmės tik apsiribojo universaliomis teisės aktų nuostatomis. Teismo nutartis yra universali, šabloninė ir ji nėra argumentuota bei motyvuota pagal pareiškėjų pateiktas faktines ir teisines aplinkybes, jų situaciją.

6.2. Šiuo atveju pareiškėjai sprendžia ginčą su antstoliu ir mano, kad antstolis neturi pagrindo pradėti nekilnojamojo turto objektų varžytinių. Esant tokiai situacijai, gali susiklostyti ydinga praktika, jog antstolis pradės turto varžytynes arba turtas apskritai bus parduotas už daug mažesnę nei jo rinkos kainą. Jei pareiškėjai būtų teisūs ar tokį ginčą su antstoliu laimėtų, jie patirtų didelių nuostolių pardavus turtą iš varžytynių.

6.3. Pareiškėjai neprašo apskritai nuo jų turto nuimti areštą, nes areštas gali būti paliktas. Pareiškėjai įrodinėja, kad turto reali rinkos vertė smarkiai didesnė nei, kad įvertinto turto vertintojas, bet to, turto vertintojas pažeidė turto vertinimo procedūras, t. y. turtą įvertinto paviršutiniškai, aplaidžiai, jo detaliai neapžiūrėjęs. Iš to kyla pareiškėjų prašymas dėl pakartotinio turto vertinimo, kartu jie prašo atidėti (sustabdyti) varžytines. Jei varžytynės nebus atidėtos (sustabdytos), pareiškėjai patirs didelių nuostolių, nes turtas bus parduotas už daug mažesnę kainą, nei reali turto rinkos kaina. Tokiu atveju pareiškėjai patirtų nuostolių atlyginimo reikalaus ir iš antstolio, kaip netinkamai savo pareigas atlikusio subjekto.

7. Atsiliepimai į atskirąjį skundą negauti.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

9. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo, atsiliepimų į jį ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas taikyti vykdomosiose bylose laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdymo veiksmų sustabdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolio G. B. kontoroje yra vykdomos dvi vykdomosios bylos: 1) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 34 304,27 Eur skolos ir 5 448,18 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininkų A. K., D. K. bei I. K. išieškotojos L. M. naudai; 2) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 34 879,60 Eur skolos ir 5 548,07 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininkų A. K., D. K. bei I. K. išieškotojos MB „Verslo paskolos“ naudai. Antstolis, vykdomosiose bylose atlikdamas priverstinio išieškojimo veiksmus, 2025 m. vasario 26 d. priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto įvertinimo Nr. S-25-40-6837. Su šiuo patvarkymu nesutikdami pareiškėjai A. K., D. K. bei I. K., 2025 m. kovo 12 d. pateikė antstoliui skundą, kurio antstolis 2025 m. kovo 19 d. patvarkymu Nr. S-25-40-8986 netenkino ir kartu su vykdomosiomis bylomis persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pareiškėjai antstoliui 2025 m. balandžio 8 d. pateikė dar vieną skundą dėl antstolio 2025 m. kovo 19 d. patvarkymo atsisakyti tenkinti skundą Nr. S-25-40-8986, kurio antstolis 2025 m. balandžio 8 d. patvarkymu Nr. S-25-40-10740 nenagrinėjo ir grąžino jį pareiškėjams, kaip pateiktą dėl neskundžiamo patvarkymo.

12. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjai (apeliantai) D. K., I. K. ir A. K. kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydami vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdyti išieškojimo veiksmus ar juos atidėti, kol teisės aktų nustatyta tvarka skolininkai sprendžia ginčą su antstoliu. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad teisminis procesas dėl antstolio veiksmų jau yra pasibaigęs, o kitų skundu / prašymų dėl turto įvertinimo antstolis nėra gavęs, sprendė, kad šiuo metu yra išnykęs pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl skundžiama nutartimi pareiškėjų prašymo netenkino. Pareiškėjai, nesutikdami su šia teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame iš esmės nurodo argumentus dėl antstolio veiksmų, susijusių su nekilnojamojo turto įvertinimu.

13. Bylos dėl antstolių veiksmų yra nagrinėjamos CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka. CPK 510 straipsnio 2 dalis nustato, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka.

14. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio (skundo) reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Taigi, įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014, 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162-241/2015 ir kt.).

15. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vykdymo veiksmai gali būti stabdomi, kai, prasidėjus vykdymo procesui, skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas, trečiasis asmuo ginčija kitų asmenų sudarytą sandorį, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-104-910/2022).

16. Aptartas teisinis reglamentavimas bei jį aiškinanti teismų praktika sudaro pagrindą išvadai, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą, o tai lemia keletą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklių: teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-475/2010; 2010 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-942/2010). Laikinosios apsaugos priemonės, neatitinkančios pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusios su būsimo teismo sprendimo konkrečioje byloje užtikrinimu, neturi būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2‑1868/2010; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014).

17. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai 2025 m. kovo 12 d. pateikė antstoliui skundą dėl 2025 m. vasario 26 d. patvarkymo dėl areštuoto turto įvertinimo Nr. S-25-40-6837, kuris antstolio 2025 m. kovo 19 d. patvarkymu Nr. S-25-40-8986 buvo netenkintas bei kartu su vykdomosiomis bylomis persiųstas nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pareiškėjai, pageidaudami, kad būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, pateikė teismui prašymą, prašydami vykdomosiose bylose sustabdyti išieškojimo veiksmus ar juos atidėti, kol teisės aktų nustatyta tvarka skolininkai sprendžia ginčą su antstoliu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu iš esmės siekia, kad būtų sustabdyti išieškojimo iš jiems priklausančio nekilnojamojo turto veiksmai.

18. Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad antstoliui 2025 m. kovo 19 d. patvarkymu Nr. S‑25‑40‑8986 netenkinus bei kartu su vykdomosiomis bylomis persiuntus pareiškėjų skundą dėl 2025 m. vasario 26 d. patvarkymo dėl areštuoto turto įvertinimo Nr. S-25-40-6837 nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, pastarasis įsiteisėjusia 2025 m. kovo 25 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2YT‑15568-905/2025, atsisakė priimti procesinį dokumentą, kaip nenagrinėtą teismine tvarka. Tuo tarpu duomenų apie kitus pareiškėjų skundus / prašymus dėl turto įvertinimo byloje nėra. Minėta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik siekiant užtikrinti būsimo, galimai palankaus skundą pateikusiam asmeniui procesinio sprendimo įvykdymą (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnis, 510 straipsnis). Taigi, nustačius, kad pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų įsiteisėjusia teismo nutartimi yra atsisakyta priimti, o duomenų apie kitus pareiškėjų skundus / prašymus, kurių reikalavimams užtikrinti būtų pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nėra, todėl spręstina, kad šiuo konkrečiu atveju neegzistuoja joks teisinis bei faktinis pagrindas pareiškėjų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

19. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑52/2011).

20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl pareiškėjų D. K., I. K. ir A. K. atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Šalys į bylą nėra pateikusios jų apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių duomenų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau nepasisako. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos nesusidarė, todėl jų atlyginimo klausimas valstybei taip pat nėra sprendžiamas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas