Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. H. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis E. H. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikaltimą, dėl to gailisi, sutinka duoti parodymus, pageidauja, kad būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, nurodė, kad 06.00 val. privažiavęs prie namo, Nr. 123, pasistatė automobilį, blogai jautėsi, buvo sumuštas, bagažinėje turėjo degtinės, išgėrė 200 ml degtinės ir ėjo namo pėsčias, pamatęs laisvą vietą arčiau namų, grįžo prie automobilio, pradėjo važiuoti ir iškarto prisistatė ekipažas, sutinka su nustatytu 3,19 promilių girtumu, patvirtino, kad įvykis įvyko liepos 18 d. apie 6.40 val., vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jam. Pabrėžė, kae visada laikosi įstatymų, pageidauja būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskirti mamą, su kuria gerai sutaria, apie įvykį papasakojo mamai 2023 m. liepos 20 d., mamos nuomonė svarbi, mano kad gali turėti teigiamą įtaką jo veiksmams, mama dažnai atvažiuoja bei neigiamai vertina padarytą nusikalstamą veiką.

Kaip galima laiduotoja teisiamojo posėdžio metu apklausta E. Č. paaiškino, kad gimė (duomenys neskelbtini). E. H. Č. yra jos jauniausias sūnus, nuo pat mažens iki šiol yra labai geri santykiai su sūnumi, nuolatos bendrauja, dažnai susitinka. Sūnaus elgesį vertina neigiamai, mano, kad daugiau tai nepasikartos, nes sūnus prisipažįsta padaręs nusikaltimą, gailisi, mano, kad galės daryti teigiamą įtaką sūnaus elgesiui, nes dažnai bendrauja, jos patarimų sūnus klauso. Tiki, kad sūnus daugiau nevairuos išgėręs. Pabrėžė, kad gyvena tik iš pensijos. Yra (duomenys neskelbtini).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. liepos 18 d. apie 4.00 val., jis buvo sumuštas (duomenys neskelbtini), trijų jaunuolių, kurių nepažįsta. Pareiškimo neparašė, nes kas iš to, nes jų neatsimena ir jų nurodyti negalės. Viskas vyko lauke, prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini). Jis su savimi lauke nešėsi alkoholio, o būtent, degtinės butelį ir išgėrė apie 200 gramų, alkoholį gėrė po truputį. Tuomet, 2023 m. liepos 18 d., apie 6.40 val., nusprendė sėstis už vairo neblaivus ir važiuoti namo, nes tenai nėra didelis atstumas apie 300 metrų. Taigi jį sustabdė policijos pareigūnai prie jo namų, (duomenys neskelbtini), ties pastatu, o priešais jį yra neporinis numeris, (duomenys neskelbtini), kadangi jis buvo kruvinu veidu, jo policijos pareigūnai pasiteiravo, kas nutiko, jis paaiškino, kad pats nukrito nuo kopėčių, nes norėjo nukabinti vėliavą bei nenorėjo, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to įvykio. Jam policijos pareigūnai tikrino blaivumą, jis du kartus pūtė į alkotesterį, pirmo pūtimo metu buvo nustatytas girtumas 3.19 promilės, antru pūtimu panašus buvo girtumas virš trijų promilių. Su tikrinimo rezultatais jis sutiko. Tarp pirmo ir antro pūtimo jis alkoholinių gėrimų nevartojo. Bei prieš tikrinimą, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, jis automobilyje alkoholinių gėrimų nevartojo. Jis savo automobiliu „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio yra valdytojas ir savininkas, vyko tą rytą vienas, daugiau pašalinių asmenų automobilyje nebuvo. Dėl savo veiksmų, o būtent, važiavimo neblaiviam už savo automobilio vairo, jis labai galisi. Taip pat nori patikinti, kad turi teises jau gal nuo 1982 m. ir toks įvykis jo gyvenime, kad sėdo ir vyko neblaivus, buvo pirmą kartą, anksčiau nėra niekuomet sėdęs ir važiavęs išgėręs. Prašo jam grąžinti automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jį pasižada saugoti savo automobilį ir nemažinti jo vertės, jo neardyti ir jo neparduoti iki byloje bus priimtas procesinis sprendimas (b. l. 57-61).

Kaltinamasis papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato, visiškai prisipažįsta dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas. Lieka prie šios dienos parodymų, kad vyko neblaivus jo automobiliu „VW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir norėtų trumpai paaiškinti, kad vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) namuose nerado, galimai jį pametė, apie vairuotojo teisių pametimą jis pareiškimo nerašė ir nieko neinformavo. Kadangi vairuotojo pažymėjimo nerado, pateikti prie bylos jo negali. Yra informuotas, kad bus pranešta VĮ Regitrai apie vairuotojo teisių praradimą. Daugiau nieko papildyti neturi (b. l. 62-63).

Liudytojas A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad darbą pradėjo dirbant ekipaže, kurio šaukinys (borto numeris) „(duomenys neskelbtini)”, dirbo kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus tyrėju A. J. Šių metų liepos 18 d., apie 06.35 val., važiuodami nuo adreso (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje pastebėjo automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojo veidas buvo kruvinas. Apsisukus bei įjungus mėlynos ir raudonos spalvos garsinius signalus, nurodė minėtam automobiliui sustoti. Sustabdžius automobilį, adresu (duomenys neskelbtini) bei priėjus prie vairuotojo pusės, už vairo sėdėjo E. H. Č., (duomenys neskelbtini), atidarius duris, pasklido stiprus alkoholio kvapas. Pasiteiravus, ar E. H. Č. vartojo alkoholinius gėrimus, šis atsakė, kad taip, tačiau prieš kiek laiko, nurodyti negalėjo. Alkoholio matuokliu buvo patikrintas E. H. Č. blaivumas, kuris pirmu pūtimu apie 06.49 val. įpūtė 3.22 prom., antru pūtimu 07.05 val. įpūtė 3.19 prom. Nustačius neblaivumą, buvo supildytas žurnalas, tačiau dėl asmens neblaivumo būsenos, pastarajam nepavyko pasirašyti. Asmuo buvo išvežtas GMP ekipažo Nr. (duomenys neskelbtini) į Respublikinę Vilniaus Universitetinę ligoninę, o įvykis buvo perduotas į pagalbą atvykusiam ekipažui (duomenys neskelbtini). (b. l. 45-48)

2023 m. liepos 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjo A. A. tarnybiniame pranešime dėl KET pažeidimo nurodyta, kad 2023 m. liepos 18 d. apie 06.35 val. (duomenys neskelbtini) pastebėjo automobilį „VW PASSAT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojo veidas buvo kruvinas. Apsisukus bei įjungus mėlynos ir raudonos spalvos garsinius signalus, automobilį sustabdė (duomenys neskelbtini), namo. Priėjus prie vairuotojo pusės, už vairo sėdėjo E. H. Č., (duomenys neskelbtini). Paklausus vairuotojo, kas jam atsitiko, kodėl kruvinas veidas, šis nieko paaiškinti negalėjo. E. H. Č. visiškai nesioreantavo aplinkoje, į klausimus neatsakinėjo, nesuprato kas vyksta, iš minėto asmens burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Pasiteiravus ar pastarasis vartojo alkoholinius gėrimus, šis atsakė, kad taip, tačiau prieš kiek laiko nurodyti negalėjo. Alkoholio matuokliu buvo patikrintas E. H. Č. blaivumas, kuris pirmu pūtimu 06.49 val. įpūtė 3.22 prom., antru pūtimu 07.05 val. įpūtė 3.19 prom. Į įvykio vietą buvo iškviestas GMP (duomenys neskelbtini). Įvykis perduotas ekipažui (duomenys neskelbtini). GMP (duomenys neskelbtini) vyrą išvežė į RVUL (b. l. 15).

2023 m. liepos 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos antrojo skyriaus vyriausiojo patrulio R. S. tarnybiniame pranešime dėl ROIK: 0123000416553 nurodyta, kad 2023 m. liepos 18 d. apie 06 val. 40 min,, dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu P. S. ir I. Z. per radijo ryšio priemonę išgirdo, kad kolegoms (duomenys neskelbtini) reikalinga pagalba adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, pasitiko kolegos (duomenys neskelbtini), kurie paaiškino, kad važiuodami pastebėjo automobilį „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas kruvinas. Taip pat paaiškino kolegos, kad „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas neblaivus, paprašė uždaryti automobilį, ir apžiūrėti jį. GMP automobilyje (duomenys neskelbtini) sėdėjo stipriai neblaivus, kruvinu veidu E. H. Č., (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad niekas jo nesumušė, teigė, kad norėjo nukabinti vėliavą, ir nukrito nuo kopėčių. E. Č. paaiškino, kad įteiks šaukimą atvykti į Vilniaus miesto 1PK pasiaiškinti įvykio aplinkybių. Išrašius šaukimą, asmuo teigė, kad nepriims jokių dokumentų, taip pat paaiškino, kad niekur nepasirašys, kadangi nieko blogo. GMP (duomenys neskelbtini) išsivežė tolimesnei apžiūrai E. Č. į RVUL. Į įvykio vietą iškviestas autovežis, kuris pasikrovė automobilį, ir pastatė į Vilniuje, Minsko pl. 21 esančią automobilių saugojimo aikštelę. Automobilis nufotografuotas ir nuotraukos sukeltos į PRĮR. Likusius dokumentus kolegos V1760 pristatė į Vilniaus AVPK RV (b. l. 16).

2023 m. liepos 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato antrojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. R. tarnybiniame pranešime dėl apklausos negalimumo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-26717-23 nurodyta, kad E. H. Č. labai gailisi, kad sėdo už vairo ir vyko išgėręs alkoholinių gėrimų, pokalbio metu gėrimo fakto ir vairavimo išgėrus alkoholinių gėrimų jis neneigė ir nurodė, kad dėl šių savo veiksmų gailisi (b. l. 21 – 22).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti E. H. Č. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Įvertinta bendra asmens būklė – eiti tiesia linija negali, stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL 0682 (patikros sertifikatas Nr. 1938532, galioja iki 2023 m. gruodžio 12 d.) E. H. Č. 2023 m. liepos 18 d., pirmu pūtimu, 06.49 val., nustatytas 3,22 proc. girtumas; antruoju pūtimu, 07.05 val., nustatytas 3,19 proc. girtumas (b. l. 39 – 42).

2023 m. liepos 25 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrėti/perklausyti BODY kamerų įrašai, kuriuose užfiksuotos tyrimui reikšmingos aplinkybės (b. l. 24).

2023 m. liepos 18 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota transporto priemonės „VW PASSAT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovinčio (duomenys neskelbtini), patikrinimas ir apžiūra. Nustatyta, kad apgadintas priekinis dešinės pusės bamperis (b. l. 27 – 38).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra E. H. Č. (b. l. 43).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad vidutinė automobilio „VW Passat“ kaina Lietuvoje su PVM yra 1 671 Eur (b. l. 23).

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog E. H. Č. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo E. H. Č. kaltę patvirtina jo pačio prisipažinimas ir nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Kaltinamasis E. H. Č. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamais E. H. Č. parodė, kad 06.00 val. privažiavęs prie namo, Nr. (duomenys neskelbtini), pasistatė automobilį. Blogai jautėsi, buvo sumuštas, bagažinėje turėjo degtinės. Išgėrė 200 ml degtinės ir ėjo namo pėsčias. Pamatęs laisvą vietą arčiau namų, grįžo prie automobilio. Pradėjo važiuoti ir iškarto jį sustabdė policijos pareigūnai. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: tarnybiniai pranešimai (b. l. 15 – 16, 21 – 22), vairuotojo neblaivumo patikrinimo rezultatai (b. l. 39 – 42), liudytojo A. A. parodymai (b. l. 45 – 46). E. H. Č. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.

E. H. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas kaltinamojo prašymas dėl E. H. Č. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. (b. l. 98). Analogišką prašymą teisiamojo posėdžio metu pateikė kaltinamojo motina E. Č.

Prokurorė prašymui dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neprieštaravo. Prašė skirti 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą be užstato.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Teismo vertinimu, šiuo atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą svarstyti klausimą dėl E. H. Č. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamasis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis baustas administracine tvarka 3 kartus už pažeidimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimu (b. l. 82 – 85), anksčiau neteistas, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta (b. l. 74 – 75), dirba (b. l. 78 – 79). E. H. Č. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės. Jis savo elgesį vertina neigiamai, jo padaryta veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, jis nėra sistemingas įstatymų pažeidėjas, klausimo dėl žalos atlyginimo byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo manyti, kad E. H. Č. padarė išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018).

E. Č. yra kaltinamojo motina, teisiamojo posėdžio metu teigė, kad sūnaus veiksmus vertina neigiamai, santykiai su sūnumi yra labai geri, sūnus jos klauso, yra mokslų daktarė,, niekada neturėjo teistumo, nebausta administracine tvarka, mano, kad galės teigiamai veikti kaltinamąjį, jog šis pakartotinai nenusikalstų.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą. Teismas, vadovaudamasis BK 40 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgdamas į laiduotojos asmenines savybes (neteista, nebausta, (duomenys neskelbtini) mokslų daktarė) bei jos turtinę padėtį (nedidelės pajamos, pensininkė), sprendžia atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo saugomų vertybių, todėl įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę (kasacinės nutartys Nr. 2K-134-1073/2018, 2K-168-511/2020).

Kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio vairuodamas transporto priemonę, kurią vairuoti reikalinga speciali teisė. Todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminas didesnis nei minimalus, bet mažesnis nei tokios poveikio priemonės vidurkis, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023 m. liepos 26 d.

Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Teismų praktikoje išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuoja asmuo būdamas neblaivus, kai jam nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengia neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, yra nusikaltimo padarymo priemonė ir turi būti konfiskuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020). Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis „VW PASSAT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso kaltinamajam, t. y. jam pačiam, todėl šis automobilis, kaip baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo priemonė, turi būti konfiskuotas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vertė sąlyginai yra nedidelė (1 671 Eur su PVM), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytai nusikalstamai veikai ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo kaltinamojo teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti

VI. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Prokuroras, siekdamas užtikrinti galimą turto konfiskavimą, 2023 m. liepos 26 d. nutarimu laikinai apribojo E. H. Č. nuosavybės teises į automobilį „VW PASSAT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti, juo disponuoti ir naudotis. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis yra konfiskuojamas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašais – paliktina bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

E. H. Č., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos E. Č. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti E. H. Č. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 26 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra”.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti E. H. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, paimant iš jo valstybės nuosavybėn automobilį „VW PASSAT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Prokuroro 2023 m. liepos 26 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į E. H. Č. priklausantį automobilį „VW PASSAT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

E. H. Č. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašais – palikti bylos medžiagoje.

Išaiškinti E. H. Č.: jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o tais atvejais, kai asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti E. Č., kad ji, kaip laiduotoja, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.