- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-08
- Bylos Nr.
- e2-846-467/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00795-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Edensa“, uždarajai akcinei bendrovei „MM Group“
- Ieškovas
- M. R., G. R.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Trečia diena“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Edensa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 28 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovų M. R. ir G. R. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Edensa“ ir uždarajai akcinei bendrovei „MM Group“ dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir hipotekos panaikinimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Trečia diena“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai M. R. ir G. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami: 1) pripažinti juos buto ir parkavimo vietos statybos finansuotojais ir nuo 2021 m. vasario 12 d. pripažinti nuosavybės teisę į šį turtą – keturių kambarių 111,03 kv. m ploto butą, esantį name (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 5 aukšte, projektiniame plane pažymėtą numeriu 5-02, bei į vieną parkavimo vietą, pažymėtą sutarties priede Nr. 1 (plane) ir įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Edensa“ perduoti šį turtą ieškovams; 2) panaikinti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 0,2560 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) hipoteką (hipotekos kodas (duomenys neskelbtini)) dalyje, susijusioje su nurodytu butu ir parkavimo vieta; 3) sustabdyti šią bylą kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-36654-997/2021 (proceso Nr. 2-68-3-31059-2021-2) ir įsiteisės teismo sprendimas joje; 4) ieškovų naudai lygiomis dalimis priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 3 d. su atsakove UAB „Edensa“ pasirašė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo pastatyti ir ieškovų nuosavybėn perleisti butą ir parkavimo vietą. Savo įsipareigojimą sumokėti visą turto kainą ieškovai įvykdė, tačiau atsakovė turto nustatytu terminu ieškovams neperdavė. Visas namas įkeistas hipotekiniam kreditoriui – trečiajam asmeniui UAB „Trečia diena“, kuris pradėjo išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, vėliau reikalavimą perleido atsakovei UAB „MM Group“.
3. Ieškovai ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) uždrausti UAB „Edensa“ perleisti ar kitaip apsunkinti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), toje dalyje, kiek tai susiję su turtu, į kurį reikalavimus reiškia ieškovai – 4 kambarių 111,03 kv. m ploto butu, 5 aukšte, projektiniame plane pažymėtu numeriu 5-02, bei 1 parkavimo vieta, pažymėta 2020 m. rugpjūčio 3 d. preliminariosios sutarties priede Nr. 1 (plane); 2) uždrausti UAB „MM Group“ išieškojimo veiksmus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, toje dalyje, kiek tai susiję su turtu, į kurį reikalavimus reiškia ieškovai, o taip pat uždrausti perleisti tretiesiems asmenims hipotekos kreditoriaus teises į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tos namo dalies, į kurią reikalavimus reiškia ieškovai, atžvilgiu.
4. Motyvuodami prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovai nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2542-937/2022 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) prašymą yra pritaikyti apribojimai – atliktas įrašas viešame Nekilnojamojo turto registre dėl draudimo UAB „Edensa“ perleisti nuosavybės teisę į pastatą – daugiabutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini); uždrausta UAB „Edensa“ įregistruoti nuosavybės ir (ar) kitas daiktines teises į minėtą daugiabutį gyvenamąjį namą. Nors turtas šiuo metu teisiškai apribotas, tačiau šioje byloje ieškovai reiškia savarankiškus reikalavimus, o teisminiame ginče su Inspekcija laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos tik atsakovės UAB „Edensa“ atžvilgiu. Ieškovų vertinimu, teisminiam procesui su Inspekcija pasibaigus sėkmingai, UAB „Edensa“, tikėtina, vengs perduoti butą ir parkavimo vietą ieškovams, sieks šiuo turtu atsiskaityti su UAB „MM Group“ (nepaisant to, kad ieškovai yra visiškai susimokėję preliminariojoje sutartyje nurodytą sumą, 100 proc. turto kainos), todėl egzistuoja grėsmė, kad teismo sprendimas šioje byloje gali likti neįgyvendintas arba jo vykdymas gali ženkliai pasunkėti. Akcentavo, kad ieškovai siekia apginti savo teises ir reikalauja ne kompensacijos, o prievolės vykdymo natūra, todėl esminę reikšmę turi aplinkybės, susijusios su turto perleidimu, apsunkinimu ir suvaržymu bei atitinkamu galėjimu patiems ieškovams vėliau įgyvendinti savo turtines teises.
5. Taip pat nurodė, kad yra poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir hipotekinio kreditoriaus – UAB „MM Group“ atžvilgiu, kadangi šis, kol neatgavo lėšų iš UAB „Edensa“, atsiradus teisinei galimybei, t. y. panaikinus teismo ribojimus ginče su Inspekcija, gali pradėti išieškojimo veiksmus iš jam įkeisto turto, perleisti reikalavimo teises ar kt.
6. Mano, kad ieškinys yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio, preliminariai) pagrįstas prie byloje pridedamais įrodymais, o neužtikrinus ieškinio, egzistuoja grėsmė, jog teismo sprendimas negalės būti įgyvendintas arba taps beprasmis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 28 d. nutartimi ieškovų prašymą tenkino; ieškovų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) atlikti įrašą viešame Nekilnojamojo turto registre dėl draudimo atsakovei UAB „Edensa“ perleisti nuosavybės teisę ar kitaip apsunkinti nekilnojamuosius daiktus – 2020 m. rugpjūčio 3 d. preliminariosios sutarties Nr. PPS20/08-03/B5.02 2.2 punkte nurodytą 4 kambarių butą su daline apdaila, esantį (duomenys neskelbtini), projektiniame plane pažymėtą numeriu 5-02, 5 aukšte, buto plotas 111,03 kv. m; bei 1 parkavimo vietą, esančią gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) požeminėje aikštelėje, pažymėtą preliminariosios sutarties priede Nr. 1, kurie yra nebaigtame statyti daugiabučiame gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 2) uždrausti atsakovei UAB „Edensa“ perleisti ar kitaip apsunkinti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), toje dalyje, kiek tai susiję su turtu, į kurį reikalavimus reiškia ieškovai – 4 kambarių 111,03 kv. m. ploto butu, esančiu (duomenys neskelbtini), 5 aukšte, butas projektiniame plane pažymėtas numeriu 5-02, bei 1 parkavimo vieta, pažymėta 2020 m. rugpjūčio 3 d. preliminariosios sutarties priede Nr. 1 (plane); 3) uždrausti atsakovei UAB „MM Group“ išieškojimo veiksmus gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, kiek tai susiję su turtu, į kurį reiškia reikalavimus ieškovai – 2020 m. rugpjūčio 3 d. preliminariosios sutarties Nr. PPS20/08-03/B5.02 2.2 punkte nurodytu keturių kambarių butu su daline apdaila (duomenys neskelbtini), projektiniame plane pažymėtu numeriu 5-02, 5 aukšte, buto plotas 111,03 kv. m; bei 1 parkavimo vieta, esančia gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) požeminėje aikštelėje, pažymėta preliminariosios sutarties priede Nr. 1; 4) uždrausti atsakovei UAB „MM Group“ perleisti tretiesiems asmenims hipotekos kreditoriaus teises į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tos namo dalies atžvilgiu, į kurią reikalavimus reiškia ieškovai.
8. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškovų pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumą, nustatė, kad ieškovai yra suformulavę ieškinio dalyką, pakankamai išsamiai išdėstę faktines ginčo aplinkybes, į bylą yra pateikę įrodymus, kuriais grindžia savo ieškinio reikalavimus, ir sprendė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prasme.
9. Vertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą teismas nurodė, kad, nors šiuo metu ginčo turtui jau yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2542-937/2022, tačiau minėtoje byloje užtikrinami Inspekcijos reikalavimai dėl statybos leidimo panaikinimo, o šioje byloje ieškovai reiškia savarankiškus reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad ieškovai turi tikslą išlaikyti ginčo turto status quo (esama padėtis) iki bus išnagrinėtas kilęs ginčas, siekia, kad bylos nagrinėjimo laikotarpiu ginčo turtas nebūtų perleistas kitiems asmenims ir kad teisės į jį nebūtų dar papildomai suvaržytos, tarp jų – ir hipotekos kreditoriui imantis aktyvių veiksmų išieškant iš šio turto.
10. Teismas sprendė, kad laikinosios apsaugos priemonės, akivaizdžiai susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, atliktų jų užtikrinimo paskirtį, nes, netaikius disponavimo apribojimų ginčo turtui, atsakovai turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip papildomai suvaržyti teises į jį, todėl jų taikymas nagrinėjamu atveju yra būtinas, o jų nesiėmus, galbūt palankaus ieškovams teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju atitinka proporcingumo principą ir nevaržo atsakovų teisių daugiau negu to reikia būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.
11. Nustatęs, kad egzistuoja abi sąlygos būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, teismas ieškovų prašymą tenkino, taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 145 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punkte numatytas laikinąsias apsaugos priemones – atliekant įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovei UAB „Edensa“, uždraudžiant atsakovei UAB „MM Group“ dalyvauti tam tikruose sandoriuose, susijusiuose su ginčo turtu, ir imtis veiksmų dėl išieškojimo iš šio turto.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atsakovė UAB „Edensa“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartį panaikinti; išspręsti klausimą iš esmės – ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Nekilnojamojo turto registro duomenimis (duomenys neskelbtini), yra du nekilnojamojo turto objektai, kurie atsakovei UAB „Edensa“ priklauso nuosavybės teise: tai yra žemės sklypas ir pastatas – daugiabutis gyvenamasis namas, t. y. nebaigtas statyti pastatas. Tačiau teismas apribojo atsakovės UAB „Edensa“ daiktinę teisę disponuoti konkrečiais nekilnojamaisiais daiktais – butu ir parkavimo vieta, kurie nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre.
12.2. Nekilnojamojo turto registre nėra jokių duomenų, kad atsakovei UAB „Edensa“ priklausančiame nekilnojamojo turto objekte – pastate būtų suformuoti savarankiški ir individualiais požymiais apibrėžti nekilnojamieji daiktai – patalpos (butai, požeminio parkavimo aikštelės, bendro naudojimo patalpos). Minėtas pastatas nėra padalintas į savarankiškus nekilnojamuosius daiktus, kurie turėtų savarankišką teisinį statusą, kuriais būtų galima disponuoti atskirai nuo kitų pastato dalių ir valdymą kuriais būtų galima kaip nors apriboti. Todėl teismas apeliantei apribojo nuosavybės teisę, kurios atsakovė neturi, į objektą, kuris teisiškai kaip savarankiškas objektas, neegzistuoja.
12.3. Nors teismas nurodė, kad draudimai taikomi tos namo dalies atžvilgiu, į kurią reikalavimus reiškia ieškovai, tačiau dėl turto, į kurį pretenzijas reiškia ieškovai, nepakankamo teisinio apibrėžtumo, minėtas turtas negali būti teisiškai atskirtas nuo likusios pastato dalies, todėl ribojimai faktiškai bus pritaikyti visam pastatui iki to momento, kol ieškovų reikalaujamas turtas neįgis nekilnojamojo daikto teisinio statuso, t. y. kol apeliantė neatliks ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruos ginčo patalpų kadastrinių matavimų duomenų. Kadastrinių matavimų ir registracijos veiksmų apeliantė neatlieka ne savo valia, o vykdant teismo nustatytas laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-2542-937/2022.
12.4. Atsižvelgiant į nurodytą ieškovų reikalaujamo turto teisinį neapibrėžtumą ir kaip šis neapibrėžtumas, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones realiai apsunkina disponavimą visu pastatu, neproporcingai neigiamos pasekmės gali kilti atsakovei UAB „MM Group“. Dėl bylinėjimosi keliose civilinėse bylose ir jose pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apeliantė ilgą laiką negali disponuoti savo turtu ir negali iš jo gauti pajamų, todėl nėra pajėgi papildomai hipotekos kreditoriui dengti nuostolius dėl nutartimi pritaikytų ribojimų neigiamų pasekmių. Tokiu atveju kyla grėsmė patiems ieškovams, kad minėtus būsimus nuostolius atsakovei UAB „MM Group“ turės sumokėti būtent jie.
Atsiliepimas
13. Ieškovai G. R. ir M. R. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartį nepakeistą, o atsakovės atskirąjį skundą atmesti; priteisti patirtas 580,80 Eur išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Atskirajame skunde apeliantė iš principo nekvestionuoja ir neneigia nė vienos iš sąlygų, dėl kurių buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
13.2. Nors ginčo butas Nekilnojamojo turto registre konkrečiai kaip individualizuotas objektas šiuo metu ir nėra registruotas, tačiau tai nereiškia, kad jis apskritai neegzistuoja ir kad negali būti įregistruotas. Butas išsamiai ir detaliai yra aprašytas tarp šalių sudarytoje preliminariojoje pirkimo–pardavimo sutartyje, fiziškai yra pastatytas, egzistuoja realybėje, todėl negalima tvirtinti, kad jo kaip realaus objekto nėra. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įvykdžiusi valstybės įmonė Registrų centras pagrįstai priėjo išvados, kad esamų duomenų visiškai pakanka ginčo turtui identifikuoti ir apribojimams jam nustatyti.
Šalies argumentai
13.3. Apeliantė skunde nurodo, kad negali registruoti savo daiktinių teisių į konkrečius butus jos pastatytame name dėl kitoje civilinėje byloje taikomų apribojimų, t. y. galimybių įgyvendinti savo daiktines teises (įregistruoti nuosavybės teises į butus) neturi ne dėl ieškovų pareikšto ieškinio bei jo pagrindu taikomų apribojimų.
13.4. Ieškovų turimais duomenimis apeliantės ginčas su Inspekcija šiuo metu yra išnagrinėtas, Inspekcijos ieškinys atmestas ir, nors sprendimas minėtoje byloje dar nėra įsiteisėjęs, to pakanka prielaidai, kad egzistuoja reali galimybė, jog statybos leidimas namui liks galioti, o byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintos. Tokiu būdu išnyks apribojimai apeliantei registruoti jos pastatytus butus kaip individualius objektus; skundžiama nutartis netrukdo šių veiksmų atlikti. Todėl nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės absoliučiai suvaržo apeliantės teises.
13.5. Apeliantė iš esmės neneigia, kad, be kita ko, egzistuoja grėsmė būsimam realiam teismo sprendimo vykdymui. Akivaizdu, kad apeliantė rūpinasi savo įsipareigojimų hipotekiniam kreditoriui vykdymu, bet ieškovai jau yra sumokėję 100 proc. ginčo buto kainos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 , 329, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad, jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).
16. Kasacinio teismo praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės yra priemonių kompleksas, teismo taikomų po vieną ar kelias dėl atsakovui (skolininkui) priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti teismo procesinio sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą ir kartu išvengti teismo procesinio sprendimo įvykdymo pasunkinimo arba neįmanomumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2014). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis ir pagrindinė funkcija – tai siekis užtikrinti, kad teismo priimtas ieškovui galbūt palankus sprendimas būtų realiai įvykdytas ir jo vykdymas nebūtų apsunkintas.
17. Ekonomiškumo principas reikalauja, jog teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1331-178/2017).
18. Pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nustatęs abiejų CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų egzistavimą ir sprendęs, kad jų taikymas atitinka proporcingumo principą bei nevaržo atsakovių teisių daugiau negu to reikia būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Apeliantė su tokiu sprendimu nesutinka.
19. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, egzistavimo – ieškovai aiškiai suformulavę ieškinio dalyką, pakankamai išsamiai išdėstę faktines ginčo aplinkybes, į bylą yra pateikę įrodymus, kuriais grindžia savo ieškinio reikalavimus, todėl pritardamas pirmosios instancijos teismo pozicijai šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.
20. Apeliantė nesutikimą su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu iš esmės argumentuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalimumu dėl ginčo turto neapibrėžtumo ir jo neįregistravimo Nekilnojamojo turto registre, teigdama, kad teismas apribojo nuosavybės teisę, kurios apeliantė neturi, į objektą, kuris teisiškai kaip savarankiškas objektas neegzistuoja. Taip pat nurodo, kad, nors draudimai taikomi tos namo dalies atžvilgiu, į kurią reikalavimus reiškia ieškovai, tačiau dėl turto nepakankamo teisinio apibrėžtumo jis negali būti teisiškai atskirtas nuo likusios pastato dalies, todėl ribojimai faktiškai bus pritaikyti visam pastatui iki to momento, kol ieškovų reikalaujamas turtas neįgis nekilnojamojo daikto teisinio statuso. Apeliacinės instancijos teismas tokius atskirojo skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.
21. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, ar egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes, identifikavus, kokio teisinio rezultato ir kokių padarinių atsiradimo siekiama pareiškus atitinkamą reikalavimą ar reikalavimus.
22. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai reiškiami reikalavimai susiję su nuosavybės teisių sukūrimu ar nuosavybės teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu, kai ginčo objektas yra nekilnojamasis turtas, tokio pobūdžio bylose negali būti ignoruojamas faktas, jog, nesiėmus priemonių apriboti atsakovo teisę disponuoti jo žinioje esančiu ir ginčo objektą sudarančiu turtu, egzistuoja galimybė, kad atsakovas, net ir neturėdamas nesąžiningų ketinimų, šį turtą perleis sąžiningiems tretiesiems asmenims (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-998-516/2018; 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1336-370/2018; 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-44-196/2019 ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą, jeigu nėra duomenų dėl akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo ir neperspektyvumo, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015). Vien tik aplinkybė, jog ginčo nekilnojamasis turtas, kuris palankaus ieškovui sprendimo atveju galėtų būti grąžintas (priteistas) natūra, yra pas atsakovus, turinčius teisę disponuoti ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-859/2014). Be to, būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo turtui ne visada lemia poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ar kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti ginčo objektą nepakitusiu. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama tik kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) iki ginčo galutinio išsprendimo ir nesukelianti didelių suvaržymų asmeniui, kuriam ji taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017).
23. Kaip jau buvo minėta, ieškovai ieškiniu, be kita ko, prašo pripažinti juos buto ir parkavimo vietos statybos finansuotojais ir pripažinti ieškovams nuosavybės teisę į 4 kambarių 111,03 kv. m ploto butą, esantį name (duomenys neskelbtini), 5 aukšte, projektiniame plane pažymėtą numeriu 5-02, bei į 1 parkavimo vietą ir įpareigoti atsakovę (apeliantę) perduoti šį turtą ieškovams. Taigi, nagrinėjamoje civilinėje byloje dalis pareikštų reikalavimų yra tiesiogiai susiję su nekilnojamojo turto nuosavybės teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu (nuosavybės teisės pripažinimo ieškovams), todėl, siekiant užtikrinti status quo išsaugojimą, tikslinga ginčo turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepriklausomai nuo galimo atsakovių nesąžiningumo. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui yra jo perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015; 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-947-943/2020). Šiuo atveju grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas labiau siejamas ne tiek su atsakovės (apeliantės) nesąžiningumu, kiek su poreikiu išsaugoti patį ginčo objektą.
24. Šiuo aspektu svarbu atkreipti dėmesį ir į pirmosios instancijos teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį – įrašo viešame registre apie draudimą perleisti nuosavybės teises į ginčo turtą padarymą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė netrukdo savininkui įgyvendinti turimo ginčo nekilnojamojo turto naudojimo ir valdymo teisių (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017). Be to, apeliantei uždrausta perleisti ar kitaip apsunkinti gyvenamąjį namą tik tiek, kiek tai susiję su ginčo turtu (ieškinio dalyku). Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, taikyta laikinoji apsaugos priemonė iš esmės neapsunkina atsakovės galimybės disponuoti jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu (visu pastatu ar žemės sklypu).
25. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliantės argumentams dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalimumo ginčo turtui nesant individualiai registruotam Nekilnojamojo turto registre. Pagal CPK 147 straipsnio 5 dalies 6 punktą nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti nurodomas taikomų laikinųjų apsaugos priemonių apibūdinimas (kai laikinosios apsaugos priemonės susijusios su turtu, nurodomas turto pavadinimas, kodas (jeigu turtas registruotas turto registre), trumpas turto aprašymas, buvimo vieta ir kiti turtą identifikuojantys duomenys). Taigi, įstatymas suteikia galimybę laikinosiomis apsaugos priemonėmis apribojimus taikyti ir neįregistruotam turtui, todėl, nors nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo momentu ginčo butas ir parkavimo vieta nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl jų kodai ar unikalūs numeriai nėra suteikti ir negalėjo būti nurodyti, tačiau byloje yra pakankamai kitų duomenų, kurie leidžia identifikuoti turtą bei jo buvimo vietą. Juolab kad ginčo nėra, jog gyvenamasis namas, kuriame yra ginčo butas, jau pastatytas ir įregistruotas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nėra nustatyta jokių trūkumų ir šios nutarties pagrindu registruojant teismo nustatytus apribojimus.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančias teisės normas bei pagrįstai pritaikė konservacines, status quo užtikrinančias priemones, atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Ieškovai atsiliepime į atskirąjį skundą prašė iš apeliantės priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė jas pagrindžiančius įrodymus.
28. Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas.
29. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas. Šis klausimas spręstinas teismui priimant bylos nagrinėjimo baigiamąjį teismo aktą (baigiamąjį teismo procesinį sprendimą) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 20 punktą; 2018 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).
30. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, atlyginimo šioje civilinio proceso stadijoje nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.