Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam A. K., jo atstovui advokatui dr. Viliui Mačiulaičiui,

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotam atstovui S. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. (toliau – ir pareiškėjas) atstovo advokato Viliaus Mačiulaičio skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjo-vyriausiojo darbo inspektoriaus 2025 m. kovo 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) patarėjo - vyriausiojo darbo inspektoriaus 2025 m. kovo 7 d. nutarimu (toliau – ir skundžiamas nutarimas) A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), leido įmonėje nuo 2024 m. spalio 14 d. iki 2024 m. gruodžio 9 d. dirbti (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietei E. Z. (E. Z.), kuri Lietuvos Respublikoje buvo teisėtai pagal (duomenys neskelbtini) Respublikoje išduotą vizą, tačiau neturėjo leidimo dirbti ar leidimo gyventi ir neatitiko kriterijų užsieniečių, nurodytų Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 58 straipsnio 6–10 ir 13 punktuose, kurie atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Toks darbas laikomas nelegaliu. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2–3 dalyse ir 64 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytus reikalavimus ir padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Už šio administracinio nusižengimo padarymą A. K. paskirta administracinė nuobauda – 1 500 Eur dydžio bauda.

Skundu Vilniaus miesto apylinkės teismui A. K. atstovas prašo panaikinti 2025 m. kovo 7 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą – administracinio nusižengimo bylą nutraukti, taip pat priteisti iš Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimo išlaidas. Skunde nurodo, kad buvo atliekamas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ inspektavimas dėl galimo nelegalaus darbo pagal VDI Vilniaus skyriuje gautą Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pranešimą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad bendrovė, atstovaujama direktoriaus, 2024 m. spalio 11 d. sudarė darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) Respublikos piliete E. Z., bei nuo 2024 m. spalio 14 d. ją įdarbino bei leido dirbti (duomenys neskelbtini) pareigose, nors darbuotoja neturėjo leidimo dirbti ar gyventi Lietuvos Respublikoje. Skunde cituojamos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalies, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, nurodoma, kad nėra ginčo dėl aplinkybės, kad E. Z. nurodytos darbo sutarties pagrindu pradėjo dirbo bendrovėje. Pareiškėjas rašytinę darbo sutartį sudarė teisės aktų nustatytais terminais, bendrovė neslėpė ir neketino slėpti šių darbo santykių, apie juos nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, darbuotojui mokėtas darbo užmokestis, su tuo susiję mokesčiai. Taigi pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad tinkamai laikėsi visų savo, kaip bendrovės vadovo, pareigų. Pažymi, kad nei ANK, nei Darbo kodekso normos nereglamentuoja, kas gali būti laikomas „kitu atsakingu asmeniu“ ANK 95 straipsnio 1 dalies prasme. Dėl to kiekvienu atveju turi būti įvertinama visuma konkrečiu atveju reikšmingų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju, svarbu yra tai, kad bendrovė, atstovaujama tuometinio vadovo, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2018 m. liepos 13 d. Audito UAB „(duomenys neskelbtini)“) sudarė apskaitos paslaugų sutartį, kurios pagrindu perdavė pareigą laiku pateikti pranešimus Sodrai apie darbuotojų darbo pradžią bei tinkamo dokumentų įforminimo kontrolę, ir ši prisiėmė atsakomybę už tinkamą pareigos vykdymą. Įgaliojimas darbdavio vardu teikti pranešimus Sodrai yra leidžiamas įstatymų, jau daugiau nei dešimt metų naudojamasi šios įmonės paslaugomis. Pagal ilgametę praktiką, bendrovė informuoja buhalterines paslaugas teikiančią įmonę apie ketinamą įdarbinti darbuotoją, o ši savo ruožtu patikrina tokios darbo sutarties sudarymo teisėtumą ir pagrįstumą bei informuoja apie galimybę sudaryti ar nesudaryti daro sutartį ir pateikia pranešimus atitinkamoms institucijoms. Pareiškėjas 2024 m. spalio 11 d. el. paštu informavo buhalterines paslaugas teikiančią įmonę, kad Bendrovė ketina įdarbinti minimą užsienietę, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutarties 4.1.2 punktą turėjo įvertinti, ar tokios darbo sutarties sudarymas atitinka teisės aktų reikalavimus. Tačiau pastabų nebuvo pateikta, priešingai, informavo, kad pranešimas apie įdarbinimą yra pateiktas, dėl to pagrįstai tikėjosi, kad minima įmonė tinkamai įvertino jai pateiktus dokumentus ir neturėjo pagrindo abejoti darbo santykių galimumu. Šiuo atveju, dėl netinkamo trečiosios šalies pilietės įdarbinimo yra atsakinga buhalterines paslaugas teikianti įmonė, o pareiškėjo veiksmuose nėra jam inkriminuoto Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimo sudėties, dėl šių priežasčių skundžiamas nutarimas naikintinas.

Skunde taip pat cituojamos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio 2 dalies nuostatos, nurodoma, kad užsieniečių įdarbinimo tvarka yra nuolat keičiama ir tobulinama, susekti visus teisės aktų pakeitimus neturint tam atskiro migracijos teisės specialisto įmonėje yra sudėtinga. E. Z. 2024 m. spalio mėn. Lietuvoje buvo teisėtai. Ji, turėdama (duomenys neskelbtini)oje išduotą Šengeno vizą, gali atvykti į Lietuvą ir būti joje vizoje nurodyta laiką, tačiau ne ilgiau kaip 90 dienų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioti asmenys klaidingai interpretavo teisės aktų nuostatas, nespėjo įsigilinti į minėto įstatymo pakeitimus bei leido Pareiškėjui sudaryti darbo sutartį su minėta moterimi. Tad mano, kad nutarimas buvo priimtas neobjektyviai, neišsamiai ir neteisingai įvertinus faktines aplinkybes, todėl yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, o juo skirta nuobauda neproporcinga pažeidimui.

Skunde cituojamos ANK 35 straipsnio 1 dalies, 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, nurodoma, kad pažeidimas buvo ne sisteminis, o atsitiktinis, susijęs su žmogiška klaida ir nuolatine teisės aktų, reglamentuojančia užsieniečių teisinę padėtį Lietuvoje, kaita. Pareiškėjas anksčiau nėra baustas už nelegalų darbą ar įdarbinimo tvarkos pažeidimus, pasitaikė tik vienetinis atvejis, pažeidimą nutraukė pats dar iki institucijų įsikišimo, dėl jo nuoširdžiai gailėjosi, padėjo išsiaiškinti, darbo santykių neslėpė. Mano, kad žodinė pastaba būtų pasiekusi nuobaudos tikslus. Pareiškėjas neturėjo tikslo nelegaliai įdarbinti užsienietę, apgauti ar paslėpti jos įdarbinimo aplinkybes ar nemokėti mokesčių valstybei. Šiuo atveju, yra pakankamas pagrindas neskirti nuobaudos Pareiškėjui. Šiuo atveju, bus pažeisti didesni gėriai skiriant baudą – pritaikius nuobaudą Pareiškėjui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalės įdarbinti trečiųjų šalių piliečių, negalės vykdyti turimų įsipareigojimų ir dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, trūks darbo jėgos.

Skunde pažymima ir tai, kad Pareiškėjas pagal pačios institucijos patvirtintą Mažareikšmių pažeidimų aprašą padarė mažareikšmį pažeidimą, todėl manytina, kad pareiškėjo pažeidimas turėtų būti vertinamas kaip mažareikšmis, nesukėlęs neigiamų padarinių nei darbuotojos socialinėms garantijoms, nei valstybei. VDI nutarime nėra atsižvelgta į veikos mažareikšmiškumą.

VDI atsiliepime nurodo su skundu nesutinkanti, prašo jo netenkinti ir palikti nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, juo paskirta nuobauda yra proporcinga padarytam pažeidimui ir neprieštarauja teisingumo principui. Neteisinga atsakomybės netaikyti vien dėl kokios nors specialiosios teisės netekimo. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2024 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. EV-163 patvirtinto darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo teisę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų pripažinimo mažareikšmiais tvarkos aprašo 1 punkte nurodyta, kad tam tikri pažeidimai gali, tačiau neprivalo būti pripažįstami mažareikšmiais. Tokiais atvejais net ir pagal aprašą pripažinus pažeidimą mažareikšmiu nereiškia, kad administracinio nusižengimo teisena būtų nepradedama ir asmeniui netaikoma administracinė atsakomybė. Įstatymo leidėjas įtvirtinęs Užsieniečių teisinės padėties įstatyme sąlygas, kuriomis užsienietis gali dirbti, įpareigojo darbdavį laikytis šių sąlygų. Tai suponuoja darbdavio pareigą įsitikinti, ar užsienietis atitinka įstatymo sąlygas ir gali dirbti, už kurios pažeidimą numatyta atitinkamai atsakomybė.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. ir jo atstovas teismo posėdžio metu palaikė skundo prašymą panaikinti skundžiamą nutarimą ir procesą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nutraukti jame išdėstytais argumentais, tačiau atsisakė prašymo dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo.

A. K. paaiškino, kad samdo buhalterinę įmonę, su kuria dirba keliolika metų, neturi nusiskundimų iš mokesčių inspekcijos ar kitų institucijų, įspėjimų ir nuobaudų. Kitas departamentas atlieka auditą, pasitikėjo jais. Stengiasi viešą nuomonę palaikyti, užsitarnauti gerą vardą, kažkas gali ir nusisukti nuo jų. Įmonė nukentės, nes neadekvati bausmė, be to, kai sužinojo, kad tai nelegalu, atleido darbuotoją, sumokėjo jai visą atlyginimą. Atėjo prieš kelias dienas, parodė administratorė, koks darbas bus, medicininę komisiją praėjo, kad tinkama darbui, atvyko penktadienį, pasirašė sutartį, pravestas instruktažas. Pridavė dokumentus, kad pirmadienį atvyktų į darbą, atvyko ir po poros mėnesių sužinojo, kad pažeidimas. Priėmė tą žmogų, gavo paklausimą apie jį, išsiuntė dokumentus, bendradarbiavo, buvo nustebęs, kad po tiek laiko visa tai įvyko, kad darė tęstinį pažeidimą. Iš viso bendrovėje yra 150 darbuotojų, užsieniečių 7-8 žmonės. Šiuo atveju, administratorė tvarkė visus dokumentus, ji yra atsakinga už personalą. Jie patys personalo neįdarbina, surenka dokumentus ir paduoda į buhalterinę įmonę. Ar yra paskyrę atsakingą asmenį dėl įdarbinimo reikia žiūrėti. Yra įgaliojęs administratorę surinkti dokumentus, buhalterinės apskaitos įmonė tvarko visa tai. Turėjo viską patikrinti, paklausti įmonės, ar viskas gerai, tačiau jo nedarė, nes pasitikėjo. Turi asmuo iš buhalterijos pranešti Sodrai apie asmens įdarbinimą bei sutikrinti dokumentus, užsieniečio leidimus.

Liudytojas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininkas M. S. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad įmonė teikia apskaitos paslaugas. Įmonė gauna iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos I. L. paruoštas darbo sutartis, duomenis, o jie užpildo ir pateikia pranešimus Sodrai. Teikia tai, ko reikalauja Sodra. Konkrečiai, gavę užsieniečio įdarbinimo anketą, pateikia Sodrai prašymą suteikti užsieniečiui Sodros draudimo kodą, kad būtų galima pateikti SD, užpildo pranešimą, gauna vizos kopiją ir pagal tai užpildo pranešimą. Jokių veiksmų iki darbo sutarties parengimo neatlieka. Tuo metu laikė, kad (duomenys neskelbtini) vizos jiems pakaks. Netikrino, kada atitinkama pilietė atvyko į Lietuvą. Negali pasakyti, kaip tai galima būtų patikrinti.

Liudytoja, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė E. Ž., apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad ji peržiūri teikiamas finansines ataskaitas, mokesčių deklaracijas, pranešimus į Sodrą ir juos pasirašo. Įdarbinimo procese UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra darbdavio atstovas, nes jie neturi tokio įgaliojimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ po darbo sutarties sudarymo informuoja reikiamas institucijas apie darbo pradžią. Tai yra daugiau techninio pobūdžio darbas, užpildant tam tikras formas. Įdarbinant trečiųjų šalių piliečius pildoma LDU forma ir papildomai Sodrai teikiama užsieniečio įdarbinimo anketa. Joje užpildomi duomenys, kurie yra gaunami iš darbdavio atstovo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ netikrina užsieniečio buvimo Lietuvoje teisėtumo. Už tai yra atsakingas darbdavys. Jos manymu, tai nėra numatyta jų sutartiniuose santykiuose, nei jie turi tam kompetencijos. Pasikeitus situacijai, kai užsienietis praranda teisę gyventi, jis ir darbdavys sutartiniuose santykiuose apie tai susitaria ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ informuoja. Buvo situacijų, kai reikėjo nutraukti darbo sutartis dėl užsieniečio teisės gyventi praradimo, o apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ informuoja darbdavys, kuris pasirašo darbo sutartį. Jos supratimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“.

VDI atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad administracinio nusižengimo padarymą patvirtino ir iškviesti liudytojai, kurie parodė, kad jie neturėjo galimybės, kompetencijų ir pareigos tikrinti užsieniečių įdarbinimo teisėtumo. Dėl įdarbinimo valinį sprendimą priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. K. Šioje situacijoje nebuvo jokios klaidingos konsultacijos, todėl nėra pagrindo taikyti ANK 21 straipsnį.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismas, įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei jo atstovo skundo argumentus, išklausęs pareiškėjo, liudytojų paaiškinimus, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sprendžia, kad A. K. pagrįstai nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

A. K. nubaustas už tai, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, leido įmonėje nuo 2024 m. spalio 14 d. iki 2024 m. gruodžio 9 d. dirbti (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietei E. Z. (E. Z.), kuri Lietuvos Respublikoje buvo teisėtai pagal (duomenys neskelbtini) Respublikoje išduotą vizą, tačiau neturėjo leidimo dirbti ar leidimo gyventi ir neatitiko kriterijų užsieniečių, nurodytų Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 58 straipsnio 6–10 ir 13 punktuose, kurie atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2–3 dalyse ir 64 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytus reikalavimus.

Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį už nelegalų darbą kyla darbdaviui – fiziniam asmeniui ir darbdavio – juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui. ANK 95 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl jai taikyti būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius.

Tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo), sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018). Užsieniečių įdarbinimui Lietuvos Respublikoje teisės aktai nustato papildomus reikalavimus. Pagal UTPĮ 62 straipsnio 2 dalį, darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus. Užsieniečio darbas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jei jis dirba be leidimo dirbti, kai jį būtina turėti (UTPĮ 64 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-511/2023).

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, kuris neturi teisės būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje ir (arba) kuris neturi suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, jeigu privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančių dokumentų (toliau – skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiantys dokumentai) tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas, arba nustatomos šios dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės.

Šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė E. Z. buvo įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 14 d. iki 2024 m. gruodžio 9 d., kuri aptariamu metu Lietuvos Respublikoje buvo teisėtai pagal (duomenys neskelbtini) Respublikoje išduotą vizą, tačiau neturėjo leidimo dirbti ar leidimo gyventi ir neatitiko atitinkamų Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties kriterijų.

Skunde teigiama, kad už pažeidimą, susijusį su užsieniečio įdarbinimu, yra atsakingas kitas asmuo, t. y. buhalterines paslaugas teigianti bendrovė, kadangi pastaroji turėjo pareigą sutikrinti dokumentus ir, esant neatitikimams, netikslumams, informuoti vadovą. Sutiktina su skundo argumentais, kad nėra reglamentuota, kas yra laikomas „kitu atsakingu asmeniu“ ANK 95 straipsnio 1 dalies prasme. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad nei iš Darbo kodekso, nei iš teismų praktikoje pateiktų išaiškinimų nekyla prievolė, kad „kitas atsakingas asmuo“ būtų darbdavio darbuotojas, pvz., struktūrinio padalinio vadovas ar pan. (2AT-20-697/2023). Vis dėlto, šiuo konkrečiu atveju, teismo vertinimu, pagrįstai atsakomybė taikyta būtent bendrovės, kurios naudai dirbo trečiosios šalies pilietė, vadovas.

Kartu su skundu pateikta 2011 m. rugsėjo 19 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų sudaryta apskaitos paslaugų sutartis, kuria užsakovas paveda vykdytojui, o šis įsipareigoja, vadovaudamasis galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais norminiais aktais pagal užsakovo pateiktą atitinkamą informaciją bei duomenis kontroliuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą bei padėti vykdyti tam tikrus iš anksto aptartus apskaitos tvarkymo darbus, buhalterinės apskaitos pagrindu sudaryti finansines ataskaitas, apskaičiuoti mokesčius į biudžetą bei teikti buhalterinės apskaitos tvarkymo, mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo konsultacijas. Pareiškėjas, vertindamas, kad būtent buhalterines paslaugas teikianti bendrovė yra atsakinga už padarytą pažeidimą, vadovaujasi minimos sutarties 4.1.2 punktu, kuris numato, kad vykdytojas įsipareigoja vykdyti užsakovo vykdomų finansinių – ūkinių operacijų teisėtumo, materialinių resursų naudojimo bei tinkamo dokumentų įforminimo kontrolę. Jei darbo metu vykdytojas pastebės įstatymų ir norminių aktų pažeidimų atvejus, jis įsipareigoja apie tai pranešti užsakovo vadovybei. Teisme apklausti liudytojai – buhalterines paslaugas teikiančios bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininkas M. S. ir direktorė E. Ž. patvirtino, kad jokių veiksmų iki darbo sutarties parengimo neatlieka, įdarbinimo procese UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra darbdavio atstovas, nes jie neturi tokio įgaliojimo, įdarbinant trečiųjų šalių piliečius, Sodrai teikiama užsieniečio įdarbinimo anketa, kurioje duomenys pildomai taip pat pagal darbdavio pateiktus duomenis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė akcentavo, kad jų bendrovė netikrina užsieniečio buvimo Lietuvoje teisėtumo, tai nėra numatyta jų sutartiniuose santykiuose. Taigi tai, kad minimos buhalterines paslaugas teikiančios bendrovės atstovai turi pareigą teikti pranešimus atsakingoms institucijoms apie įdarbinimą, savaime nepagrindžia, kad jie turėjo pareigą ir iki darbo sutarties sudarymo sutikrinti užsieniečių įdarbinimui reikalingus dokumentus. Kaip minėta, byloje apklausti liudytojai šias aplinkybes neigė, aptartoje sutartyje taip pat nėra tiesiogiai aptariamas įdarbinimo klausimas ir deleguota aptariama funkcija.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnyje įtvirtina, kad bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, kuris savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais (37 straipsnio 1, 7 dalys). Nagrinėjamu atveju, bendrovės vadovas, privalėjo būti rūpestingas bei užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai ir būtų laikomasi aukščiau aptartų teisės aktų reikalavimų, dėti pastangas tam, jog juridinis asmuo disponuotų visa aktualia informacija, reikšminga darbuotojų teisiniam statusui. Teismo vertinimu, Institucijai pagrįstai pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį patraukė bendrovės vadovą A. K.

Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes apie trečiosios šalies pilietės įdarbinimo tvarkos pažeidimą, jo trukmę, konstatuotina, kad šioje byloje išimtinių aplinkybių, galinčių sudaryti pagrindą svarstyti dėl padaryto pažeidimo mažareikšmiškumo nenustatyta. Pagal byloje nustatytas aplinkybes (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė bendrovėje dirbo nuo 2024 m. spalio 14 d. iki 2024 m. gruodžio 9 d., ir visu šiuo laikotarpiu užsienietė neturėjo leidimo dirbti ar gyventi. Nors akcentuojama, kad žala nepadaryta, pažymėtina, kad nelegalus darbas ANK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje yra įtvirtintas formalia sudėtimi, todėl aplinkybė, kad dėl darbo įstatymų pažeidimo neatsirado neigiamos pasekmės, pažeidimo pavojingumo vertinimui esminės reikšmės neturi. Skunde teikiama nuoroda į Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2024 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. EV-163 patvirtintą Darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo teisę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų pripažinimo mažareikšmiais tvarkos aprašą, vertinant, kad jau pagal pačios Institucijos patvirtintą aprašą pažeidimas laikytinas mažareikšmiu. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju padarytas nusižengimas neatitinka aprašo 5.7 punkte įtvirtintų kriterijų, šiame punkte iš esmės numatoma kitokia faktinė situacija. Be to, šiuo atveju, pažeidimą pastebėjo ne pats darbdavys – nors pažeidimas pašalintas dar iki VDI patikrinimo bendrovėje pradžios, vis tik matyti, kad Institucija, gavusi Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pranešimą, pradėjo tyrimą ir 2024 m. gruodžio 9 d. išsiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodymą pateikti atitinkamus su užsieniete susijusius duomenis. Darbo sutartis, kaip matyti, šią dieną ir nutraukta, taigi ne paties vadovo iniciatyva, pastebėjus pažeidimą, o jau Institucijai pradėjus tyrimą ir prašant pateikti atitinkamus duomenis. Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo padarytą pažeidimą laikyti mažareikšmiu.

Tačiau teismas iš dalies sutinka su skundo argumentais, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjui paskirta nuobauda nėra proporcinga. Nelegalus darbas yra vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymo pažeidimų, tačiau pažymėtina, kad skiriant administracinę nuobaudą, kiekvienas nelegalaus darbo atvejus įvertinimas individualiai.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą darbdaviui – fiziniam asmeniui nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų ir darbdavio – juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų. Skundžiamu nutarimu A. K. paskirta minimali 1 500 Eur dydžio bauda.

Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatomis, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Vadovaujantis iš esmės analogiškais kriterijais, yra nustatoma ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, trukmė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda arba administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos arba administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, nustatyta viena pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Atsižvelgtina ir į padaryto nusižengimo pobūdį bei aplinkybes – su trečiosios šalies piliete buvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, jai buvo mokamas atlyginimas už darbą ir visi su tuo susiję mokesčiai. A. K. nuoširdžiai bendradarbiavo su tyrimą atlikusiais pareigūnais, teikė prašomus duomenis, paaiškinimus, pažeidimas buvo pašalintas. Nors pareiškėjas teigė, kad dėl pažeidimo atsakingas kitas subjektas, iš esmės apgailestavo dėl susidariusios situacijos, padaryto pažeidimo, nevengė ir savo atsakomybės, nurodydamas, kad šias aplinkybes turėjo patikrinti. Byloje nėra duomenų, kad A. K. būtų anksčiau padaręs pažeidimų, susijusių su darbo tvarka. Šios aptartos aplinkybės leidžia manyti, kad padarytas nusižengimas buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, nei sąmoningas siekis padaryti žalą valstybei ar iškraipyti darbo rinką ir konkurenciją, vertintina, kad pažeidimas padarytas dėl neapdairumo ir žmogiškos klaidos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tikslinga taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir A. K. skirti švelnesnę baudą negu paskirta Institucijos nutarimu. Taigi, A. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina 500 Eur bauda. Teismo vertinimu, būtent tokios nuobaudos dydis padės įgyvendinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinės nuobaudos paskirtį.

Skunde teigiama, kad iš esmės yra pakankama apsiriboti įspėjimu, neskiriant nuobaudos. Padarytas pažeidimas, įvertinus tai, kad trečiosios šalies pilietė bendrovėje dirbo du mėnesius, nelaikytinas tokio mažo pavojingumo, kad būtų pagrindas skirti įspėjimą ar apskritai jokios administracinės nuobaudos netaikyti. Tokiu būdu, teismo vertinimu, būtų pažeistas proporcingumo principas ir nepasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti administracinei nuobaudai keliami tikslai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo A. K. atstovo advokato dr. Viliaus Mačiulaičio skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjo-vyriausiojo darbo inspektoriaus 2025 m. kovo 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)) dalyje dėl nuobaudos paskyrimo ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti A. K. 500 (penkių šimtų Eur baudą.

Likusią dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.