Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio Z. Z. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Palangos svajonė“ skundą dėl antstolio Z. Z. veiksmų, suinteresuotas asmuo išieškotoja UAB „Profitus Crowdfunding“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Antstolis 2025 m. sausio 20 d. patvarkymu Nr. S-25-14-575 pareiškėjo 2025 m. sausio 13 d. skundo dėl antstolės veiksmų netenkino. Antstolis nurodė, kad ekspertas, atlikdamas tyrimą, vadovaujasi savo tyrimo metu surinkta medžiaga ir atlikta turto apžiūra, o ekspertizės aktas ir jame pateiktos išvados negali būti kitų tos pačios srities specialistų, to paties objekto atliktų tyrimų, vertinimo ataskaitų ir kitų rezultatų vertinimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Suinteresuoto asmens atskirasis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

7. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentų

8. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkino pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų ir panaikino antstolio 2025 m. sausio 6 d. patvarkymą Nr. S-25-14-176 dėl antstolio patvarkymu paskirto eksperto nustatytos areštuoto turto rinkos vertės. Suinteresuotas asmuo antstolis Z. Z. nesutikdamas su teismo nutartimi, teigia, kad nutartis nemotyvuota, nesutinka su teismo vertinimu, jog antstolis neturi specialių žinių, taip pat akcentuoja, kad teismo abejonės dėl antstolio procesinių veiksmų atlikimo, nepagrįstos. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad suinteresuoto asmens argumentai yra nepagrįsti.

9. Civilinio proceso teisės normose yra įtvirtinta ne tik teismo pareiga motyvuoti ir pagrįsti savo priimtą sprendimą, bet nustatyti ir šios pareigos nesilaikymo padariniai – CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra nustatyta, kad situacija, kai teismo sprendimas (nutartis) yra be motyvų ar sutrumpintų motyvų, pripažįstama absoliučiu šio sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu. Tai reiškia, kad šis pažeidimas yra laikomas tokiu reikšmingu, jog net kyla abejonių dėl paties teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir nėra būtina nustatyti, ar šių proceso teisės normų pažeidimas turėjo reikšmės teisingam bylos išsprendimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-1075/2019, 43 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Vis dėlto kasacinis teismas, aiškindamas šią nuostatą, yra detalizavęs, kad absoliučiu teismo sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu yra laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas, o teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-154-684/2024, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

10. Vertinant, ar sprendimas (nutartis) yra visiškai nemotyvuotas, reikia atsižvelgti į dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus reikalavimus: jeigu teismo sprendime nėra atsakyta į kai kuriuos ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas; dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ir procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, kad dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės. Tuo atveju, kai visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė skundžiamą procesinį sprendimą, tai toks sprendimas (nutartis) negali būti naikinamas vien dėl to, kad motyvai neišsamūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-381/2024, 38 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suinteresuoto asmens teiginiai, kad skundžiama teismo nutartis yra nemotyvuota, yra nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje esančius procesinius dokumentus, pateiktus įrodymus, pareiškėjos skundo reikalavimus bei suinteresuoto asmens atsikirtimus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas aptarė ir įvertino byloje esančius įrodymus, o teismo nurodyti motyvai leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais ir faktiniais argumentais vadovaudamasis teismas nusprendė panaikinti skundžiamą antstolio patvarkymą. Teismas konkrečiai nurodė, kad pagal antstolio patvarkymą atliktos ekspertizės aktu nustatyta turto vertė ir skolininkės pateikta vertinimo ataskaita bei ekspertizės aktu nustatytos turto vertės itin ženkliai skiriasi ir tai kelia pagrįstas abejones dėl ekspertizės akto patikimumo ir juo nustatytos turto vertės teisingumo, tačiau antstolis nesiėmė objektyvių priemonių prieštaravimams dėl esmingai besiskiriančių realizuotino turto rinkos verčių pašalinti. Savo ruožtu suinteresuotas asmuo, kritikuodamas teismo nutarties motyvus, apskritai nenurodo konkrečių argumentų, kurie paneigtų bylą nagrinėjusio teismo motyvus ir padarytas išvadas. Suinteresuotas asmuo šiuo atveju apsiriboja vien abstrakčiais ir deklaratyviais teiginiais. Todėl apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad šioje byloje nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, pirmosios instancijos teismo nutartis yra pakankamai aiškiai motyvuota.

12. Suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismo pagrindiniai motyvai, jog teismas neturi specialių žinių bei mano, jog ir antstolis tokių žinių neturi. Tačiau, visų pirma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtas teismo teiginys nebuvo esminis (pagrindinis), dėl kurio teismas panaikino skundžiamą antstolio patvarkymą. Teismas nagrinėjamu atveju akcentavo, jog aplinkybė, kad pagal antstolio patvarkymą atliktos ekspertizės aktu nustatyta turto vertė ir skolininkės pateikta vertinimo ataskaita bei ekspertizės aktu nustatytos turto vertės itin ženkliai skiriasi, sudaro pagrindą abejoti antstolio ekspertizės akto pagrįstumu ir patikimumu, tačiau antstolis nesiėmė priemonių šiems prieštaravimams pašalinti. Suinteresuotas asmuo dėl šios teismo išvados jokių konkrečių argumentų atskirajame skunde nenurodo. Antra, siekiant įvertinti reikšmingus atliktų turto vertinimų skirtumus, iš tiesų gali reikėti specialių žinių turto vertinimo srityje, kurių nei antstolis, nei teismas įprastai neturi. Kodėl šiuo atveju antstolis, susidūręs su prieštaringais vertinimais, neturėjo skirti papildomos arba pakartotinės ekspertizės, atskirajame skunde nenurodoma ir neargumentuojama.

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentai neturi reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir nepagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Teismas tik papildomai atkreipia dėmesį, kad atskirąjį skundą jis nagrinėja neperžengdamas skundu apibrėžtų bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Peržengti šias ribas teismas neįžvelgia pakankamo pagrindo, juolab kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartimi pareiškėjai UAB „Palangos svajonė“ iškelta restruktūrizavimo byla, nutartis įsiteisėjo 2025 m. kovo 31 d., o vykdomoji byla, kurioje kilo šis ginčas, yra užbaigta (CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

14. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį. Pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o suinteresuoto asmens atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.