Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-4365-860/2026

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2026-01-28
Bylos Nr.: eI2-4365-860/2026
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-06361-2025-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Erminijus Baziulis, Jovita Einikienė, Saulius Jakaitis
Pareiškėjas: V. G.
Atsakovas: Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI2-4365-860/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06361-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.3; 8.6.4; 8.6.5.; 8.7; 10.6.; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 28 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Jovitos Einikienės ir Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas V. G. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo:

- panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Sprendimas+G.“ (toliau – ir Sprendimas1);

- panaikinti Migracijos departamento 2025 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ (toliau – ir Sprendimas2);

- panaikinti Migracijos departamento 2025 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Uždrausti atvykti į LR“ (toliau – ir Sprendimas3);

- įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti jo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje iš naujo;

- priteisti visas pareiškėjo patirtas teismo ir bylinėjimosi bei dokumentų vertimo išlaidas.

Paaiškina, kad Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje kaip (duomenys neskelbtini) kilmės asmuo. Tačiau Migracijos departamentas 2025 m. spalio 9 d. priėmė Sprendimą1, kuriuo pripažino neteisėtai priimtą Migracijos departamento Pilietybės skyriaus 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimą V. G. išduoti (duomenys neskelbtini) kilmę patvirtinantį pažymėjimą (toliau – ir 2018 m. sprendimas išduoti pažymėjimą) netekusiu galios, kadangi sprendimas buvo priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą (toliau – ir Pilietybės įstatymas) ir kitus norminius teisės aktus, pripažinti jam 2018 m. lapkričio 15 d. išduotą (duomenys neskelbtini) kilmę patvirtinantį pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Pažymėjimas) negaliojančiu. Taip pat nurodo, jog 2025 m. spalio 31 d. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą2, kuriuo atsisakė jam išduoti leidimą laikinai gyventi, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, jis per nustatytą terminą nepateikė prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų bei jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nustatytu pagrindu. O 2025 m. lapkričio 12 d. priėmė Sprendimą3, kuriuo uždraudė jam atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2025 m. lapkričio 12 d. iki 2030 m. lapkričio 11 d. Pareiškėjas nesutinka su minėtais atsakovo sprendimais. Pirmiausia nurodo, kad Sprendimas1 yra nepagrįstas, nes jo tėvas A. J. buvo (duomenys neskelbtini), todėl ir jis turi būti laikomas (duomenys neskelbtini) kilmės asmeniu. Teigia, kad jo tėvui A. Y. (duomenys neskelbtini) tautybė buvo pripažinta Lietuvos Respublikos Prezidentūros vykdytos procedūros rezultate. Tačiau, anot pareiškėjo, kokio tiksliai dokumento pagrindu tai buvo padaryta, jis nežino, o atsimena tik iš tėvo žodžių. Kartu pažymi, jog jo žiniomis, ta procedūra vyko Lietuvos Respublikos Prezidentūroje. Taip pat akcentuoja, jog nurodomą dokumentą atsakovas turi, t. y. Migracijos departamentas turi Pilietybės reikalų komisijos 2001 m. vasario 22 d. protokolą. Tad pareiškėjas nesupranta, kaip turint reikiamus dokumentus buvo priimtas Sprendimas1. Dar akcentuoja, jog Pilietybės komisijos išvada niekaip nebuvo paneigta ar nuginčyta. Antra, mano, jog jis nepagrįstai pripažintas keliančiu grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Pareiškėjo teigimu, jo valstybės saugumui keliama grėsmė grindžiama vieninteliu jo praeities biografiniu faktu – tuo, kad jis (duomenys neskelbtini). Mano, jog atsakovas neatliko su juo susijusių individualių aplinkybių vertinimo (aplinkybes, nulėmusias darbą; tarnybos (darbo) pobūdį; pareigas; darbo trukmę; vykdytas funkcijas; darbo nutraukimo priežastis; ryšius su valstybės valdžios institucijomis ar juose tarnaujančiais asmenimis; poziciją dėl Rusijos vykdomų karo veiksmų Ukrainoje vertinimo; išrašus iš socialinių tinklų paskyros; egzistuojančius ryšius su Lietuvos Respublika patvirtinančius įrodymus). Pareiškėjo teigimu, jis baigęs (duomenys neskelbtini), tačiau ten atidirbo tik trejus metus, o supratęs, kad toks darbas ne jam, iš ten išėjo. Kartu akcentuoja, jog jo darbo funkcijos buvo išimtinai techninės, atidirbo jis tik trejus metus, darbo santykiai nutrūko prieš 15 metų, jam išėjus savo iniciatyva. Vėliau jis niekada nedirbo valstybinėse įstaigose, nepalaiko jokių ryšių nei su tokiomis įstaigomis, nei su ten dirbančiais asmenimis. Pažymi ir tai, kad yra opozicinių pažiūrų, t. y. nuo 2011 metų aktyviai dalyvauja opozicijos mitinguose (už A. N., prieš V. Putiną), prasidėjus karui, jis taip pat 2022 m. kovo mėnesį dalyvavo mitinguose Rusijoje tokiu būdu rizikuodamas savo sveikata. Galiausiai mano, kad nepagrįstai jam buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Anot pareiškėjo, siekiant nustatyti draudimo atvykti į Lietuvą pagrįstumą, sprendime reikia nurodyti papildomus tokio draudimo argumentus bei motyvus, toks draudimas negali būti pritaikytas formaliai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) pažyma apie valstybės saugumui grėsiantį pavojų. Mano, kad atsakovas neįvertino visų ginčui reikšmingų aplinkybių. Nurodo, kad nors jis šiuo metu Lietuvoje negyvena, bet jį su Lietuvos valstybe sieja stiprus ryšys, nes jis yra (duomenys neskelbtini) kilmės asmuo, čia gyveno jo tėvas. Kartu akcentuoja, kad šiuo metu jis turi Lietuvoje paveldėto nekilnojamojo turto, kurio jis, turėdamas jam pritaikytą draudimą, negali tvarkyti, prižiūrėti, sumokėti mokesčių (pervedimai iš Rusijos stipriai ribojami). Tad, susidarius skolai, paveldėtas turtas iš viso gali būti priverstinai realizuotas, siekiant apmokėti skolas. Atsižvelgiant į tai, mano, kad pritaikytas draudimas yra neproporcingas.

Atsiliepimas

2. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nesutinka su pareiškėjo pozicija, jog jis ir jo tėvas yra (duomenys neskelbtini) kilmės. Nurodo, kad Pilietybės komisijos sprendimas rekomenduoti A. J. laikyti (duomenys neskelbtini) kilmės asmeniu nepatvirtina, kad A. J. yra (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas atitinka Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 6 dalies sąvoką. Teigia, jog dokumentai nepatvirtina, kad asmuo, kurį Pilietybės komisija 2001 m. rekomendavo laikyti (duomenys neskelbtini) kilmės asmeniu yra (duomenys neskelbtini) kilmės, nes A. J. (A. G.) pateiktame gimimo liudijime tėvai nenurodyti, todėl jų tautybės nustatyti negalima. Tad mano, kad nėra dokumentų, patvirtinančių, jog A. J. buvo (duomenys neskelbtini), todėl ir pareiškėjas negali būti laikomas (duomenys neskelbtini) kilmės asmeniu. Pažymi, kad pirminiame A. G. (A. J.) gimimo įraše tėvų duomenys (tautybė taip pat) nebuvo nurodyti, todėl pagrindas, kuriuo remiantis vėlesniuose A. J. Rusijos Federacijos išduotuose dokumentuose buvo nurodyta A. J. tautybė – (duomenys neskelbtini), nežinomas, o pareiškėjas nepateikė tautybės pakeitimo / įrašymo priežasties paaiškinančių dokumentų. Taip pat pažymi, kad pareiškėjas teikė tik kartotinius savo giminystės ryšį su A. J. patvirtinančius dokumentus, kuriuose nurodyta, kad pareiškėjo tėvas – (duomenys neskelbtini). Akcentuoja ir tai, kad nebendradarbiauja su Rusijos Federacijos valstybės institucijomis, todėl negali nustatyti ar galimai Rusijos Federacijos valstybės institucijų išduoti dokumentai nėra suklastoti, pagal kokias aplinkybes ir dokumentus išduoti ir pan. Tačiau pareiškėjas turi galimybę tokius dokumentus gauti savarankiškai ir juos pateikti. Tad mano, jog pareiškėjo pateiktų dokumentų nepakanka pareiškėjo (duomenys neskelbtini) kilmei patvirtinti. Pareiškėjo pateikti dokumentai – vien tik Rusijos išduoti (nėra Lietuvos išduotų dokumentų), kartotiniai dokumentai (t. y. ne pirminiai, kurių pareiškėjas taip ir nepateikė, nors buvo prašomas). Taip pat atsiliepime nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog jis nepagrįstai pripažintas keliančiu grėsmę. Atsakovo teigimu, asmenys, dirbę darbą priešiškos valstybės institucijose, nepaisant net ir praėjusio gana nemažo laiko tarpo nuo tarnybos (darbo santykių) pabaigos, potencialiai gali būti panaudoti priešiškos šalies žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, kaip lojalūs ir patikimi valdžiai asmenys ir tuo kelia grėsmę valstybės saugumui. O vien faktas, kad pareiškėjo ankstesnės darbo vietos galimai nebuvo susijusios su politika ar valstybės veikla, o šiuo metu pareiškėjas tokių pareigų nebeužima, savaime nereiškia, kad jis ryšių su rėžimui lojaliais asmenimis neturėjo, ar kad jos ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir jis nebegali kelti grėsmės. Pažymi, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo atlikti veiksmai VSD surinktos informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Šios aplinkybės byloje nepaneigtos. Dėl pareiškėjo opozicinių pažiūrų, atsakovas pažymi, kad iš pareiškėjo pateiktų nuotraukų nėra galimybės nustatyti, jog pareiškėjas aktyviai oponuoja Rusijos Federacijos režimui, taip pat nėra galimybės nustatyti, kad jis yra identifikuojamas Rusijos Federacijos institucijų kaip oponuojantis esamam režimui, todėl šios pareiškėjo nuotraukos nepatvirtina jo priešingų Rusijos Federacijos režimui pažiūrų. Migracijos departamento vertinimu, asmens atsakymai į kitus klausimyno klausimus (pvz., asmeninė pozicija dėl Rusijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainos teritorijoje ar dėl Krymo) nedaro įtakos ir nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos remiantis jo buvusia tarnyba. Atsiliepime nesutinka ir su tuo, kad Sprendimas3 yra neproporcingas. Teigia, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, ekonominiai ir socialiniai ryšiai negali būti pripažįstami prioritetiniais ir labiau reikšmingais nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Taip pat Migracijos departamentas laiko, kad uždraudimas atvykti į Lietuvą 5 metams yra proporcinga priemonė siekiant tokių tikslų. Atsižvelgiant į tai, mano, kad teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes bei priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD taip pat pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

VSD nuomone, skundžiami sprendimai yra priimti pagal kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Teigia, kad atliko pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui vertinimą bei 2025 m. spalio 9 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Išvada) Migracijos departamentui pateikė vertinimą, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pažymi, kad atlikdamas vertinimą, įvertino pareiškėjo ekonominius, socialinius, šeiminius ryšius Lietuvoje ir jo tarnybą (duomenys neskelbtini). Kartu akcentuoja, kad grėsmių valstybės saugumui vertinimas priklauso kiekvienos iš ES valstybių narių diskrecijai. Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. Atsiliepime nesutinka su pareiškėjo pozicija, jog nebuvo atliktas jo individualios situacijos vertinimas. Anot VSD, ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinama priežastimi, keliančia grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę. Pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje dirbančiais Rusijos režimui lojaliais asmenimis (pvz., buvusiais kolegomis) – ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Pažymi ir tai, kad nors pareiškėjas akcentuoja, kad jis yra (duomenys neskelbtini), tačiau jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas, teigiantis, jog laiko save (duomenys neskelbtini), pasikeitė pavardę, kuri jį siejo su Lietuva, į motinos pavardę, kurios tautybė – rusė. Tad mano, jog pareiškėjas su Lietuva savo ateities nesieja, o tai tik patvirtina Išvadoje pateiktą vertinimą, kad pareiškėjas kelia kontržvalgybines rizikas ir gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas asmuo.

Šalies argumentai

4. Pareiškėjas pateikė rašytinius (papildomus) paaiškinimus.

Migracijos departamentas ir VSD pateikė teismui rašytines nuomones į pareiškėjo pateiktus rašytinius (papildomus) paaiškinimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

5. Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2025 m. spalio 9 d. Sprendimo1, kuriuo pripažintas neteisėtai priimtas Migracijos departamento Pilietybės skyriaus 2018 m. sprendimas išduoti pažymėjimą pareiškėjui V. G. netekusiu galios bei pripažintas pareiškėjui 2018 m. lapkričio 15 d. išduotas Pažymėjimas negaliojančiu, kaip neteisėtai išduotas, Migracijos departamento 2025 m. spalio 31 d. Sprendimo2, kuriuo atsisakyta pareiškėjui V. G. išduoti leidimą laikinai gyventi, ir Migracijos departamento 2025 m. lapkričio 12 d. Sprendimo3, kuriuo pareiškėjui V. G. uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Byloje nustatyta, kad:

6.1. Pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui 2025 m. balandžio 25 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Prašymas) tuo pagrindu, kad yra jis (duomenys neskelbtini) kilmės asmuo.

Pareiškėjas Prašymą iš esmės grindė savo tėvo (duomenys neskelbtini) kilme bei pateikė: (duomenys neskelbtini).

6.2. Taip pat 2025 m. balandžio 25 d. pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui prašymą dėl papildomos informacijos Nr. (duomenys neskelbtini).

Prašyme pareiškėjas nurodė, jog (duomenys neskelbtini).

6.3. Migracijos departamentas per MIGRIS asmeninę paskyrą pareiškėjui 2025 m. liepos 1 d. išsiuntė pranešimą. Pranešime buvo prašoma iki 2025 m. rugsėjo 1 d. pateikti V. G. tėvo A. Y. gimimo liudijimą ir kitus dokumentus, kurių pagrindu V. G. gimimo liudijime įrašyta tėvo (duomenys neskelbtini) tautybė, nes šie dokumentai nebuvo pateikti (duomenys neskelbtini) kilmę patvirtinančio pažymėjimo išdavimo byloje.

Taip pat Migracijos departamentas 2025 m. rugpjūčio 26 d. per MIGRIS asmeninę paskyrą V. G. išsiuntė pranešimą. Pranešimu pareiškėjas informuotas, kad pagal Įstatymo 33 straipsnio 5 dalį Prašymo terminas yra sustabdomas, kadangi nėra gautas Lietuvos Respublikos valstybės institucijos atsakymas, būtinas sprendimui dėl leidimo gyventi priimti. Taip pat V. G. informuotas, jog gavus kompetentingos institucijos atsakymą ir įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, sprendimas bus priimtas ir V. G. bus informuotas per MIGRIS komunikaciją.

6.4. Pareiškėjas 2025 m. rugpjūčio 28 d. Migracijos departamentui pateikė pranešimą.

Pareiškėjas nurodė, jog dokumentų pateikimas užtruko, nes kai kurie dokumentai buvo (duomenys neskelbtini), o V. G. gyvena (duomenys neskelbtini). Pranešime taip pat informuojama, jog siunčiami dokumentai šiandiena bus pateikti Migracijos departamentui. Kartu su pranešimu atsiųsti papildomi dokumentai: (duomenys neskelbtini).

6.5. Migracijos departamentas per MIGRIS asmeninę paskyrą V. G. 2025 m. rugpjūčio 29 d. išsiuntė pranešimą.

Pranešime buvo informuojama, jog peržiūrėjus MIGRIS pranešime pateiktus dokumentus, konstatuotina, kad papildomai prašomi pateikti dokumentai – nepateikti. Todėl buvo prašoma pateikti V. G. pirminį (ne kartotinį) gimimo liudijimą ir teismo sprendimą, kuriame nurodyta, kada buvo pakeista jo tėvo tautybė į (duomenys neskelbtini). Taip pat V. G. paprašytas pateikti jam žinomus duomenis apie senelius (tėvo tėvus). Pranešime pažymėta dar ir tai, jog dokumentus ir informaciją prašoma pateikti iki 2025 m. rugsėjo 29 d.

6.6. Pareiškėjas 2025 m. rugsėjo 29 d. pateikė Migracijos departamentui šiuos dokumentus: (duomenys neskelbtini).

6.7. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Pilietybės įstatymo 12 straipsnio 4 dalies 3 punktu ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2025 m. spalio 9 d. priėmė Sprendimą1, kuriuo pripažino neteisėtai priimtą Migracijos departamento Pilietybės skyriaus 2018 m. sprendimą išduoti pažymėjimą pareiškėjui netekusiu galios, kadangi sprendimas buvo priimtas pažeidžiant Pilietybės įstatymą ir kitus norminius teisės aktus, ir pripažino pareiškėjui 2018 m. lapkričio 15 d. išduotą Pažymėjimą negaliojančiu, kaip neteisėtai išduotą.

Sprendime1 nurodyta, kad 2018 m. sprendimas išduoti pažymėjimą buvo priimtas vadovaujantis Pilietybės įstatymo 10 ir 12 straipsniais, nustačius, kad pareiškėjo tėvo V. J., įrašyto į kartotinį pareiškėjo gimimo liudijimą, tautybė – (duomenys neskelbtini) ir įvertinus pareiškėjo pareiškimą, jog pareiškėjas laiko save (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui pateikus Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad jis yra (duomenys neskelbtini) kilmės asmuo, buvo pakartotinai įvertinti jo (duomenys neskelbtini) kilmę patvirtinantys dokumentai. Prašymo nagrinėjimo metu nustatyta, kad pateiktų dokumentų nepakanka pareiškėjo (duomenys neskelbtini) kilmei patvirtinti, kadangi nėra galimybės nustatyti, kokiu pagrindu pateiktuose dokumentuose įrašyta pareiškėjo tėvo (duomenys neskelbtini) tautybė. Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) kilmę patvirtinančio pažymėjimo išdavimo metu (2018 m.) prie prašymo nebuvo pateikta pakankamai duomenų šiai aplinkybei patvirtinti.

Taigi, Sprendime1, be kita ko, konstatuota, kad nėra dokumentų, patvirtinančių, jog A. J. buvo (duomenys neskelbtini), todėl ir pareiškėjas negali būti laikomas (duomenys neskelbtini) kilmės asmeniu. Pirminiame A. G. (A. J.) gimimo įraše tėvų duomenys (taip pat tautybė) nebuvo nurodyti, todėl pagrindas, kuriuo remiantis vėlesniuose A. J. Rusijos Federacijos išduotuose dokumentuose buvo nurodyta A. J. tautybė – (duomenys neskelbtini), nežinomas, o pareiškėjas nepateikė tautybės pakeitimo / įrašymo priežasties paaiškinančių dokumentų. Pažymėta ir tai, kad pareiškėjas teikė tik kartotinius savo giminystės ryšį su A. J. patvirtinančius dokumentus, kuriuose nurodyta, kad pareiškėjo tėvas – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pateikti kartotiniai, giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai turi mažą įrodomąją vertę, nes Migracijos departamentas nebendradarbiauja su Rusijos Federacijos valstybės institucijomis, todėl negali nustatyti, ar galimai Rusijos Federacijos valstybės institucijų išduoti dokumentai nėra suklastoti.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė duomenų ar dokumentų, paaiškinančių, kokiu pagrindu pareiškėjo ir jo tėvo kartotinai išduotuose dokumentuose nurodyta pareiškėjo tėvo A. J. tautybė – (duomenys neskelbtini), nors A. G. (A. J.) gimimo įraše nenurodyti duomenys apie tėvus (taip pat tėvų tautybę), Sprendime1 padaryta išvada, kad nėra aišku, ar įrašas apie A. J. tautybę atitinka tikrovę, ar nepadarytas tyčia, dėl patogumo ar per klaidą. Nustatyta, jog pareiškėjas nepateikė pakankamai patikimų dokumentų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą apie jo tėvo tautybę. Nesant kitų, pareiškėjo senelių tautybę patvirtinančių duomenų, Migracijos departamentas sprendė, kad nėra dokumentų, patvirtinančių, jog pareiškėjo tėvas A. J. buvo (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas atitinka Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodytą (duomenys neskelbtini) kilmės asmens apibrėžimą, todėl jis negali būti laikomas (duomenys neskelbtini) kilmės asmeniu.

Taip pat pažymėta, kad pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jo pačio ryšius su Lietuva, t. y. nėra duomenų, jog asmuo moka (duomenys neskelbtini) kalbą, sieja save su Lietuvos valstybe, jos kultūra ir puoselėjamomis vertybėmis bei pan. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Sprendime1 padaryta išvada, kad pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina, jog pareiškėjo tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjas negali būti laikoma (duomenys neskelbtini) kilmės asmeniu.

Migracijos departamentas savo kompetencijos ribose nustatė, jog anksčiau pateikti dokumentai buvo nepatikimi bei nustatė, kad dokumentų, patvirtinančių, jog pareiškėjas gali būti laikomas (duomenys neskelbtini) kilmės asmeniu, nepakanka, todėl pareiškėjas 2025 m. liepos 1 d. buvo informuotas apie papildomų dokumentų pateikimo būtinybę. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas per jam duotą terminą nepateikė pakankamai svarių dokumentų, leidžiančių pagrįstai daryti išvadą, jog jis atitinka Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 6 dalies nurodytą (duomenys neskelbtini) kilmės asmens apibrėžimą, konstatuota, kad pareiškėjas nėra laikomas (duomenys neskelbtini) kilmės asmeniu, o jam 2018 m. lapkričio 15 d. išduotas (duomenys neskelbtini) kilmę patvirtinantį pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) naikintinas kaip neteisėtai išduotas.

6.8. VSD 2025 m. spalio 9 d. pateikė Išvadą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.

VSD vertinimu, pareiškėjas, tarnaudamas (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Taip pat VSD turimais duomenimis, pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusiją ir Rusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir galimai sudaro palankias sąlygas Baltarusijos ir Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti kontaktus. Tad VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas asmuo.

6.9. Migracijos departamentas 2025 m. spalio 10 d. per MIGRIS asmeninę paskyrą V. G. išsiuntė pranešimą, jog Prašymo nagrinėjimas yra atnaujintas.

2025 m. spalio 13 d. Migracijos departamentas atliko nuotolinę pareiškėjo apklausą.

6.10. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1, 13 ir 14 punktais, 2025 m. spalio 31 d. priėmė Sprendimą2, kuriuo nusprendė atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, nes:

- asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui;

- asmuo per nustatytą terminą nepateikė prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų;

- asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu.

Sprendime2, be kita ko, nurodyta, kad Migracijos departamentui įvertinus V. G. kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pateiktus dokumentus, nustatyta, jog šių dokumentų nepakanka prašymui išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagrįsti. V. G. kartu su Prašymu kaip (duomenys neskelbtini) kilmės asmeniui pagrįsti pateikė (duomenys neskelbtini) kilmę patvirtinantį pažymėjimą. Tačiau Migracijos departamento Sprendimu1 2018 m. sprendimas išduoti pažymėjimą pripažintas netekusiu galios, kadangi jis buvo priimtas pažeidžiant Pilietybės įstatymą ir kitus norminius teisės aktus; V. G. 2018 m. lapkričio 15 d. išduotas (duomenys neskelbtini) kilmę patvirtinantis pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas negaliojančiu, kaip neteisėtai išduotas.

Nurodyta, kad remiantis pateiktais dokumentais V. G. nėra laikomas (duomenys neskelbtini) kilmės asmeniu pagal Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, nes pateiktų dokumentų nepakanka patvirtinti V. G. (duomenys neskelbtini) kilmę. Nesant objektyvių įrodymų užsieniečio kilmei patvirtinti, Migracijos departamentas neturi pagrindo teigiamam sprendimui V. G. atžvilgiu priimti.

Sprendime2 taip pat nurodyta, kad V. G. VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui. Aplinkybė, jog asmeniui anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, neatima iš VSD teisės reikšmingas asmens biografijos aplinkybes vėliau įvertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui, kaskart vertinant besikeičiančią geopolitinę situaciją. Migracijos departamento vertinimu, asmens atsakymai į kitus Klausimyno ir apklausos klausimus (pvz., asmeninė pozicija dėl Rusijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainos teritorijoje ar dėl Krymo) nedaro įtakos ir nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos remiantis jo buvusia tarnyba. V. G. teigimu, baigus (duomenys neskelbtini), jis turėjo tik du pasirinkimus ir tarnybą (duomenys neskelbtini) pasirinko dėl geresnių sąlygų, o tarnybą nutraukė, nes „tai buvo ne jo“. Pažymėta, jog V. G. tarnybą nutraukė dėl subjektyvių priežasčių bei nenurodė jokių objektyvių priežasčių, susijusių su (duomenys neskelbtini) veiklos pobūdžiu ar politika, galėjusių turėti įtakos tarnybos nutraukimui. Taip pat atkreiptas dėmesys, jog nuotolinės apklausos metu, V. G. teigė, kad gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neketina gyventi Lietuvoje, leidimas laikinai gyventi jam reikalingas, kad galėtų kartais atvykti į Lietuvą. V. G. teigimu, (duomenys neskelbtini) gyvena jo motina ir sesuo. Pažymėjo, jog Migracijos departamentas 2025 m. kovo 29 d. panaikino V. G. leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nes asmuo gyveno ne ES valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuota, kad V. G. interesų centras nėra Lietuvos Respublikoje, o jo asmeninis interesas turėti galimybę kartais atvykti į Lietuvą, negali būti aukščiau už valstybės nacionalinį saugumą.

Migracijos departamento vertinimu, sutinkamai su VSD nuomone, V. G., išdavus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo.

Vertinant asmens socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad V. G. Lietuvoje turi nekilnojamojo turto – tėvo paliktą butą, taip pat automobilį. Darbo ar kiti ekonominiai santykiai asmens su Lietuva nesieja. Be to, V. G. neturi ir šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – Lietuvoje negyvena jokie artimi asmens šeimos nariai, įskaitant ir tuos, kuriems būtų reikalingas finansinis išlaikymas ar priežiūra.

Sprendime2 teigiama, kad visapusiškai įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, taip pat remiantis neįrodinėjamomis aplinkybėmis dėl Rusijos Federacijos keliamos grėsmės Lietuvos valstybingumui, laikoma, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog V. G. asmeninis interesas kartais atvykti į Lietuvos Respubliką negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Migracijos departamento vertinimu, atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą bei siekiant užkardyti galinčias kilti grėsmes. Pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas užsienio žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti užsieniečiui apsigyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė, sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, t. y. dėl galimybės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse. Vadovaujantis proporcingumo principu, valstybės interesas, kad Lietuvos Respublikoje gyventų tik tie užsieniečiai, kurie nekelia grėsmės valstybės saugumui, yra svarbesnis už asmens galimai patiriamus nepatogumus ar neigiamas pasekmes. V. G. tarnyba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gyvenantys asmens šeimos nariai, asmens planai ir gavus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, ir toliau likti gyventi ir dirbti (duomenys neskelbtini), vertinant esamos geopolitinės situacijos kontekste, kai Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos autoritarinio režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, taip pat ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui, suponuoja asmens pažeidžiamumą suinteresuotų subjektų, turinčių Lietuvos Respublikai priešingų interesų, atžvilgiu bei kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Atitinkamos institucijos, tikėtina, disponuoja asmenine bei profesine informacija apie asmenį, jo kontaktais ir kitais reikšmingais duomenimis, todėl šios aplinkybės patvirtina potencialų asmens pažeidžiamumą. Taigi, pareiškėjo siekiui gyventi ir dirbti Lietuvoje negali būti teikiama pirmenybė prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus.

Dar nurodoma, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas (keičiamas), jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo (keitimo) pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 d. 1-6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo (keitimo) sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui leidimas laikinai gyventi gali būti neišduotas (nepakeistas). Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti imperatyvūs atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindai, Įstatymo nuostatos nenumato išimčių, kada šie pagrindai gali būti netaikomi, atsižvelgiant, pavyzdžiui, į užsieniečio turėtus dokumentus, suteikiančius teisę būti Lietuvos Respublikoje, užsieniečio teisėto buvimo, darbo šalyje laikotarpį ar kitas aplinkybes.

6.11. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės), 15 punktu ir Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), 5 ir 37 punktais bei 38.3 papunkčiu, 2025 m. lapkričio 12 d. priėmė Sprendimą3, kuriuo nusprendė pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes:

- asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

Sprendime3, be kita ko, nurodyta, kad VSD vertinimu, asmuo, tarnaudamas (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD turimais duomenimis asmuo periodiškai vyksta į Baltarusiją ir Rusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD vertinimu, pareiškėjas gali būti išnaudotas Baltarusijos ir Rusijos žvalgybos tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Taigi, VSD vertina, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Migracijos departamentas Sprendime3 pritarė VSD vertinimui.

Taip pat nurodė, jog vertinant asmens socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad asmuo Lietuvoje turi nekilnojamojo turto – tėvo paliktą butą, taip pat automobilį. Darbo ar kitų ekonominių santykių su Lietuva asmuo neturi. Taip pat asmuo neturi šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis – čia negyvena jokie jo šeimos nariai, įskaitant ir tuos, kuriems būtų reikalingas finansinis išlaikymas ar priežiūra.

Migracijos departamento vertinimu, uždraudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti ar gyventi joje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, t. y. dėl galimybės asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką, būti ar gyventi joje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse. Be to, teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus.

Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir esamus užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

Pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Įvertinus, kad asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, ir atsižvelgus į VSD siūlymą uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams, ir į tai, kad šio asmens šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, remiantis Kriterijų vertinimo tvarkos 37 ir 38.3 punktais bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, pareiškėjui nustatomas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.

6.12. Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento Sprendimu1, Sprendimu2 ir Sprendimu3, kreipėsi į teismą, prašydamas minėtus sprendimus panaikinti bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti jo Prašymą iš naujo.

Dėl Migracijos departamento Sprendimo1 panaikinimo

7. Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta (duomenys neskelbtini) kilmės asmens sąvoka, t. y. nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) kilmės asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu. Pagal Pilietybės įstatymo 12 straipsnio 2 dalį (duomenys neskelbtini) kilmės asmenų prašymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija išduoda (duomenys neskelbtini) kilmę patvirtinančius dokumentus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pilietybės įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kilmę patvirtina dokumentai, kuriuose nurodyta, kad asmens tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, taip pat asmens rašytinis pareiškimas, kuriuo jis deklaruoja, kad laiko save lietuviu.

Žemesnės instancijos teismas

8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra nurodęs, kad (duomenys neskelbtini) kilmės pažymėjimas asmens prašymu gali būti išduotas tik tuo atveju, jei šis asmuo atitinka (i) objektyvųjį kriterijų, t. y. tokio asmens tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, ir (ii) subjektyvųjį kriterijų, t. y. asmuo pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu (žr., pvz., 2023 m. birželio 14 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-1589-968/2023).

9. Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280 (toliau – ir Aprašas), 69 punktas nustato, kad teisės atkurti pilietybę pažymėjimas ar (duomenys neskelbtini) kilmės pažymėjimas išduodamas ar keičiamas asmens prašymu neribotam laikui.

10. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui V. G., kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis, Migracijos departamentas 2018 m. lapkričio 15 d. išdavė (duomenys neskelbtini) kilmę patvirtinantį pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

2018 m. lapkričio 15 d. sprendimas išduoti pareiškėjui minėtą Pažymėjimą buvo priimtas vadovaujantis Pilietybės įstatymo 10 ir 12 straipsniais, nustačius, kad pareiškėjo tėvo V. J., įrašyto į kartotinį pareiškėjo gimimo liudijimą, tautybė – (duomenys neskelbtini), ir įvertinus pareiškėjo pareiškimą, jog jis save laiko (duomenys neskelbtini).

11. Pareiškėjas Migracijos departamentui, minėta, 2025 m. balandžio 25 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad jis yra (duomenys neskelbtini) kilmės asmuo. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento buvo pakartotinai įvertinti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) kilmę patvirtinantys dokumentai. Prašymo nagrinėjimo metu Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjo pateiktų dokumentų nepakanka jo (duomenys neskelbtini) kilmei patvirtinti, kadangi nėra galimybės nustatyti, kokiu pagrindu pateiktuose dokumentuose įrašyta pareiškėjo tėvo (duomenys neskelbtini) tautybė; pareiškėjo (duomenys neskelbtini) kilmę patvirtinančio pažymėjimo išdavimo metu prie prašymo nebuvo pateikta pakankamai duomenų šiai aplinkybei patvirtinti.

Pareiškėjo 2025 m. liepos 1 d. buvo paprašyta pateikti tėvo A. J. gimimo liudijimą ir kitus dokumentus, kurių pagrindu pareiškėjo gimimo liudijime įrašyta pareiškėjo tėvo (duomenys neskelbtini) tautybė. Pareiškėjas 2025 m. rugpjūčio 28 d. pateikė savo kartotinį gimimo liudijimą, išduotą (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytas tėvas A. J., kurio tautybė – (duomenys neskelbtini), kitus kartu su prašymu išduoti (duomenys neskelbtini) kilmę patvirtinantį pažymėjimą Migracijos departamentui teiktus dokumentus ir tėvui A. J. (duomenys neskelbtini) 2001 m. balandžio 24 d. išduotą teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo pažymėjimą (duomenys neskelbtini).

Migracijos departamentas 2025 m. rugpjūčio 29 d. išsiuntė pareiškėjui pranešimą: „Informuojame, kad peržiūrėjus Jūsų MIGRIS pranešime pateiktus dokumentus, konstatuotina, kad Jūs nepateikėte prašomų dokumentų. Prašome pateikti savo pirminį gimimo liudijimą (ne kartotinį) ir teismo sprendimą, kuriame nurodyta, kada buvo pakeista Jūsų tėvo tautybė į (duomenys neskelbtini). Taip pat MIGRIS pranešime prašome pateikti Jums žinomus duomenis apie Jūsų senelius (tėvo tėvus)“. Pareiškėjas 2025 m. rugsėjo 28 d. MIGRIS pranešime pateikė: (duomenys neskelbtini).

12. Migracijos departamentas 2025 m. spalio 9 d. priėmė Sprendimą1, kuriuo įvertino pareiškėjo kartu su prašymu dėl (duomenys neskelbtini) kilmę patvirtinančio pažymėjimo išdavimo ir 2025 m. papildomai (duomenys neskelbtini) kilmei patvirtinti pateiktus dokumentus bei pripažino netekusiu galios Migracijos departamento Pilietybės skyriaus 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimą pareiškėjui išduoti (duomenys neskelbtini) kilmę patvirtinantį pažymėjimą, taip pat pripažino pareiškėjui 2018 m. lapkričio 15 d. išduotą Pažymėjimą negaliojančiu.

Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo tėvo A. J. byloje esančius dokumentus, konstatavo, jog byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad A. J. buvo (duomenys neskelbtini), todėl ir pareiškėjas negali būti laikomas (duomenys neskelbtini) kilmės asmeniu. Pirminiame A. G. (A. J.) gimimo įraše tėvų duomenys (tautybė taip pat) nebuvo nurodyti, todėl pagrindas, kuriuo remiantis vėlesniuose A. J. Rusijos Federacijos išduotuose dokumentuose buvo nurodyta A. J. tautybė – (duomenys neskelbtini), nežinomas, o pareiškėjas nepateikė tautybės pakeitimo / įrašymo priežasties paaiškinančių dokumentų. Pažymėjo, jog pareiškėjas teikė tik kartotinius savo giminystės ryšį su A. J. patvirtinančius dokumentus, kuriuose nurodyta, kad pareiškėjo tėvas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pateikti kartotiniai, giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai turi mažą įrodomąją vertę, nes Migracijos departamentas nebendradarbiauja su Rusijos Federacijos valstybės institucijomis, todėl negali nustatyti ar galimai Rusijos Federacijos valstybės institucijų išduoti dokumentai nėra suklastoti. Taip pat pažymėta, kad pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jo pačio ryšius su Lietuva, t. y. nėra duomenų, jog pareiškėjas moka (duomenys neskelbtini) kalbą, sieja save su Lietuvos valstybe, jos kultūra ir puoselėjamomis vertybėmis ir pan. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pareiškėjo tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjas negali būti laikoma (duomenys neskelbtini) kilmės asmeniu.

13. Pilietybės įstatymo 12 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ar (duomenys neskelbtini) kilmę patvirtinantis dokumentas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu jis neteisėtai išduotas.

VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą neteisėtą administracinį sprendimą.

14. LVAT yra nurodęs, kad VAĮ 16 straipsnis yra bendrojo pobūdžio teisės norma, reglamentuojanti administracinių sprendimų pripažinimo netekusiais galios procedūrą. Tačiau šis straipsnis negali būti aiškinamas kaip suteikiantis viešojo administravimo subjektui neribotą teisę bet kuriuo metu panaikinti anksčiau priimtus individualius administracinius sprendimus. Toks aiškinimas paneigtų administracinių sprendimų stabilumo reikšmę ir sudarytų prielaidas nuolatiniam asmens teisinės padėties neapibrėžtumui. Todėl sprendžiant dėl VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo, teismas privalo nustatyti ne tik paties administracinio sprendimo neteisėtumo faktą, bet ir tai, ar toks sprendimas apskritai galėjo sukurti teisėtus lūkesčius jo adresatui, atsižvelgiant į sprendimo pobūdį, jo galiojimo trukmę bei tai, ar pareiškėjas ginčijamu sprendimu realiai pasikliovė, įskaitant galimų finansinių ar kitokių negrįžtamų pasekmių atsiradimą (žr., pvz., 2014 m. vasario 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A525-560/2014; 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014; 2026 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-1438-492/2026).

15. Sprendžiant dėl ginčijamo administracinio sprendimo peržiūros leistinumo ir pagrįstumo, savarankiškai vertintini peržiūros pagrindas ir jo taikymas laiko aspektu, t. y. būtina nustatyti, ar viešojo administravimo subjektas, priimdamas sprendimą pripažinti ankstesnį administracinį sprendimą netekusiu galios, rėmėsi iš tiesų naujomis faktinėmis aplinkybėmis ar duomenimis, kurie sprendimo priėmimo metu objektyviai nebuvo žinomi ir negalėjo būti žinomi viešojo administravimo subjektui, veikiančiam laikantis gero administravimo standarto. Vien institucijos vėliau atliktas pakartotinis jau turimų duomenų vertinimas ar išsamesnė analizė savaime nelaikytini nauja informacija, pateisinančia individualaus administracinio sprendimo peržiūrą. Šiame kontekste taip pat turi būti įvertinta, ar institucija savo peržiūros kompetenciją įgyvendino per protingą laiką nuo momento, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie sprendimo neteisėtumą. Nepagrįstas delsimas tam tikromis aplinkybėmis gali sustiprinti asmens teisėtus lūkesčius ir riboti sprendimo panaikinimo galimybes (žr., pvz., LVAT 2026 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-1438-492/2026).

16. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad viešojo administravimo institucijos yra saistomos gero administravimo principo, kuris reikalauja, jog valdžios institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A502-134/2012). Gero administravimo principas paprastai neturėtų kliudyti valdžios institucijoms taisyti atsitiktines klaidas, net ir tas, kurios atsiranda dėl jų pačių aplaidumo. Vis dėlto poreikis ištaisyti praeities „skriaudas“ neturėtų neproporcingai trukdyti naudotis nauja teise, kurią asmuo įgijo pasitikėdamas valdžios institucijos veiksmų teisėtumu ir sąžiningai. Bet kokios valdžios institucijų padarytos klaidos riziką (naštą) turi prisiimti pati valstybė (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-514-662/2024).

17. Kaip matyti iš bylos, pareiškėjui 2025 m. pateikus prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad jis yra (duomenys neskelbtini) kilmės asmuo, Migracijos departamentas pakartotinai įvertino pareiškėjo kilmę patvirtinančius dokumentus. Migracijos departamentas nustatęs, kad pateiktų dokumentų nepakanka pareiškėjo (duomenys neskelbtini) kilmei patvirtinti, kadangi nėra galimybės nustatyti, kokiu pagrindu pateiktuose dokumentuose įrašyta pareiškėjo tėvo (duomenys neskelbtini) tautybė, paprašė pareiškėjo pateikti atitinkamus dokumentus (pareiškėjo tėvo gimimo liudijimą ir kitus dokumentus, kurių pagrindu pareiškėjo gimimo liudijime įrašyta pareiškėjo tėvo (duomenys neskelbtini) tautybė). Pareiškėjas 2025 m. rugpjūčio 28 d. pateikė turimus dokumentus. Vėliau dar kartą buvo paprašyta pareiškėjo pateikti atitinkamus dokumentus. Pareiškėjas 2025 m. rugsėjo 28 d. pateikė turimus dokumentus. Tačiau Migracijos departamentas 2025 m. spalio 9 d. priėmė skundžiamą Sprendimą1, kuriame, be kita ko, konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė pakankamai patikimų dokumentų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą apie jo tėvo (duomenys neskelbtini) tautybę, tuo pačiu nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas atitinka Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodytą (duomenys neskelbtini) kilmės asmens apibrėžimą, t. y. jis negali būti laikomu (duomenys neskelbtini) kilmės asmeniu.

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, visų pirma, pažymi, kad Migracijos departamentas 2025 m. priimdamas skundžiamą Sprendimą1 iš esmės vertino tuos pačius duomenis (dokumentus), kurie buvo pateikti 2018 m., kai buvo priimtas 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimas išduoti pažymėjimą. Pabrėžtina, kad atsakovas, priimdamas 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimą, pareiškėjo pateiktų dokumentų (duomenys neskelbtini) kilmei pagrįsti nekvestionavo, jų kiekis jam nesukėlė jokių abejonių, todėl sprendė, jog pateikti pareiškėjo ir jo tėvo kartotiniai gimimo liudijimai (ir kt. dokumentai), laikytini dokumentais, pagal kuriuos galima daryti išvadą, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) kilmės asmuo. Tačiau vėliau, priimdamas byloje skundžiamą 2025 m. spalio 9 d. Sprendimą1, kuris pareiškėjui sukuria neigiamas pasekmes, ir, be kita ko, vertindamas, minėta, iš esmės tuos pačius įrodymus (pareiškėjo kartotinį gimimo liudijimą, pareiškėjo tėvo kartotinį gimimo liudijimą ir kt.), Migracijos departamentas priėjo prie priešingos išvados, jos nemotyvuodamas tuo, kad pareiškėjo Migracijos departamentui pateikti dokumentai buvo nepatikimi ir (ar) neatitiko tikrovės, atsakovas buvo pareiškėjo suklaidintas ir pan. Migracijos departamentas tik formaliai nurodė, kad pareiškėjas nepateikė pakankamai patikimų dokumentų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą apie pareiškėjo tėvo (duomenys neskelbtini) tautybę.

Antra, minėta, kad sprendžiant dėl ginčijamo administracinio sprendimo peržiūros leistinumo ir pagrįstumo būtina nustatyti, ar viešojo administravimo subjektas, priimdamas sprendimą pripažinti ankstesnį administracinį sprendimą netekusiu galios, rėmėsi iš tiesų naujomis faktinėmis aplinkybėmis ar duomenimis, kurie sprendimo priėmimo metu objektyviai nebuvo žinomi ir negalėjo būti žinomi viešojo administravimo subjektui, veikiančiam laikantis gero administravimo standarto; vien institucijos vėliau atliktas pakartotinis jau turimų duomenų vertinimas ar išsamesnė analizė savaime nelaikytini nauja informacija, pateisinančia individualaus administracinio sprendimo peržiūrą. Taigi, nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad Migracijos departamentas 2025 m. peržiūrėdamas savo paties anksčiau priimtą sprendimą (2018 m.), nesirėmė jokiomis naujomis faktinėmis aplinkybėmis ar duomenimis, kurie 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimo išduoti pažymėjimą priėmimo metu objektyvai nebuvo žinomi ir / ar negalėjo būti žinomi Migracijos departamentui, tiesiog atsakovas, gavęs pareiškėjo 2025 m. balandžio 25 d. Prašymą, nusprendė pakartotinai įvertinti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) kilmę patvirtinančius dokumentus. Tačiau tokia situacija negali būti pagrindu ir pateisinti anksčiau priimto individualaus administracinio sprendimo (nagrinėjamu atveju 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimo išduoti pažymėjimą) peržiūrą. Apskritai neaišku, kokiu teisiniu pagrindu, spręsdamas dėl minėto sprendimo peržiūros, Migracijos departamentas prašė pareiškėjo pateikti atitinkamus duomenis.

Atsižvelgiant tai, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nagrinėjamu atveju neįrodė egzistuojant akivaizdžias sąlygas, sudarančias pagrindą panaikinti anksčiau priimtą sprendimą.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent atsakovas, kuriam teisės aktai suteikia teisę spręsti (duomenys neskelbtini) kilmės pažymėjimo išdavimo klausimus, turi pareigą patikrinti visus prašančio asmens pateiktus duomenis ir dokumentus, įvertinti, ar prašyme nurodyti duomenys atitinka pridedamose dokumentų skaitmeninėse kopijose nurodytus duomenis, ar pateiktos visos Aprašo 71 ar 72 punkte nurodytų dokumentų skaitmeninės kopijos ir ar šie dokumentai atitinka Apraše nustatytus reikalavimus. Jeigu įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas ar darbuotojas, atlikdamas šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodytą vertinimą, nustato, kad šiame prašyme nurodyti duomenys neatitinka pridėtose dokumentų skaitmeninėse kopijose nurodytų duomenų, pateiktos ne visos aprašo 71 ar 72 punkte nurodytų dokumentų skaitmeninės kopijos arba šie dokumentai neatitinka aprašo reikalavimų, jis prašymą išduoti ar pakeisti teisės atkurti pilietybę pažymėjimą arba prašymą išduoti ar pakeisti (duomenys neskelbtini) kilmę patvirtinantį pažymėjimą užpildžiusiam asmeniui per MIGRIS išsiunčia pranešimą, kuriame nurodomi užpildyto prašymo trūkumai (Aprašo 73 punktas). Jeigu Migracijos departamentas, nagrinėdamas prašymą išduoti ar pakeisti teisės atkurti pilietybę pažymėjimą arba prašymą išduoti ar pakeisti (duomenys neskelbtini) kilmės pažymėjimą, nustato, kad nepakanka šį prašymą pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų, taip pat kai pateiktuose dokumentuose yra klastojimo požymių, kyla abejonių dėl pateiktų dokumentų tikrumo (autentiškumo) ir (ar) vientisumo arba šiame prašyme ar šiuose dokumentuose nurodytos informacijos tikslumo, Migracijos departamentas šį prašymą pateikusiam asmeniui išsiunčia pranešimą per MIGRIS, kad jis ne vėliau kaip per vienerius metus nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos pateiktų ar patikslintų reikiamus duomenis ir (ar) dokumentus. Šiuo atveju Aprašo 80 punkte nustatyto termino skaičiavimas sustabdomas nuo Migracijos departamento prašymo pateikti papildomus dokumentus ir (ar) patikslinti duomenis išsiuntimo asmeniui dienos ir tęsiamas nuo papildomų dokumentų ir (ar) patikslintų duomenų priėmimo Migracijos departamente dienos (Aprašo 81 punktas).

20. Pabrėžtina, jog byloje nėra nustatyta, kad pareiškėjas, 2018 m. prašydamas išduoti (duomenys neskelbtini) kilmę patvirtinantį pažymėjimą, pateikė Migracijos departamentui apgaulingus ar netikslius duomenis. Ta aplinkybė, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo 2025 m. balandžio 25 d. Prašymą, nustatė, jog anksčiau pareiškėjo pateiktų dokumentų nepakanka pareiškėjo (duomenys neskelbtini) kilmei patvirtinti, nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju toks Migracijos departamento Sprendimas1 pažeidžia pareiškėjo įgytų teisių ir jo teisėtų lūkesčių apsaugos principus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje nenustatyta, Migracijos departamentas tuo ir nesiremia, jog pareiškėjas siekė kokiu nors būdu suklaidinti Migracijos departamentą ar jam teikė neišsamius duomenis ir pan. Kaip jau minėta, duomenų pakankamumo ir atitikimo teisės aktų nustatytiems reikalavimams vertinimas buvo atsakovo pareiga ir atsakovas, netinkamai įgyvendinęs šią savo pareigą, neturi teisės šios savo klaidos naštą perkelti pareiškėjui, kuris turėjo pagrindą pasitikėti valstybės institucija ir jos priimamų sprendimų teisėtumu.

21. (duomenys neskelbtini) kilmės pripažinimas sukelia reikšmingas teisines pasekmes pilietybės įgijimo procedūroje ar siekiant leidimo nuolat (laikinai) gyventi Lietuvoje. (duomenys neskelbtini) kilmės asmenys, niekada neturėję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi teisę supaprastinta tvarka įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena. Be to, (duomenys neskelbtini) kilmės asmenys turi teisę gauti leidimą nuolat (laikinai) gyventi Lietuvoje (Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 42 straipsnis, 53 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo pakankamą pagrindą pasitikėti Migracijos departamento 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimo išduoti pažymėjimą ir jam išduoto Pažymėjimo teisėtumu ir šiais aktais pasitikėdamas atitinkamai veikė, t. y. 2025 m. balandžio 25 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, todėl jo įgytos teisės ir teisėti lūkesčiai turi būti ginami. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) kilmės asmuo, nėra paneigta, todėl teisėjų kolegija neįžvelgia gintino viešojo intereso, kuriam nagrinėjamu atveju galėtų būti suteiktas prioritetas prieš teisinių santykių stabilumą, pareiškėjo įgytų teisių ir jo teisėtų lūkesčių apsaugą.

Galiausiai, teisėjų kolegijos vertinimu, terminas, po kurio Migracijos departamentas panaikino savo 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimą išduoti pažymėjimą, sukeliantį pareiškėjui teisines pasekmes, nagrinėjamu atveju yra neprotingas, nenustatyta jokių reikšmingų aplinkybių, kurios pateisintų beveik 7 metų delsimą įgyvendinti savo kompetenciją.

22. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, be kita ko, susijusias su pareiškėjo ir Migracijos departamento veiksmais, priimant 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimą išduoti pažymėjimą, į šiuo sprendimu pareiškėjo įgytų teisių pobūdį, į terminą, po kurio galiojantis 2018 m. sprendimas buvo atšauktas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju prioritetas teiktinas teisinių santykių stabilumui ir pareiškėjo įgytų teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugai, todėl konstatuoja, kad ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas1, kuriuo buvo pripažintas neteisėtai priimtas Migracijos departamento Pilietybės skyriaus 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimas išduoti pažymėjimą netekusiu galios bei buvo pripažintas negaliojančiu 2018 m. lapkričio 15 d. pareiškėjui išduotas Pažymėjimas, yra neteisėtas ir nepagrįstas, tad jis panaikinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

Dėl Migracijos departamento Sprendimo2 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

23. Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo2, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, jis priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1, 13 ir 14 punktų pagrindais.

24. Teisėjų kolegija, pirmiausia, pažymi, kad panaikinus Migracijos departamento Sprendimą1, pareiškėjas lieka pripažintas (duomenys neskelbtini) kilmės asmeniu. Tuo pačiu tai reiškia, kad Migracijos departamento Sprendime2 nurodyti argumentai, susiję su tuo, jog pareiškėjas nelaikomas (duomenys neskelbtini) kilmės asmeniu, taip pat Sprendimo2 teisiniai priėmimo pagrindai, nurodyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 13 ir 14 punktuose, yra nepagrįsti. Tad darytina išvada, kad Migracijos departamentas minėtais pagrindais (t. y. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 13 ir 14 punktais) neturėjo teisės atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi.

25. Toliau teisėjų kolegija pasisakys, ar Migracijos departamentas pagrįstai pareiškėją pripažino keliančiu grėsmę valstybės saugumui.

26. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

27. Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD <...>. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. <...>.

28. Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017).

LVAT savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl, siekiant tinkamai pritaikyti įstatymo nuostatas, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., 2016 m. liepos 14 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2023 m. spalio 11 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-2313-525/2023; 2024 m. balandžio 10 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-1387-968/2024; ir kt.).

Europos žmogaus teisių teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui, tačiau nacionalinė teisinė sistema turi suteikti galimybę asmeniui ginčyti institucijos vertinimą, kad situacija susijusi su nacionaliniu saugumu, t. y. nepriklausoma institucija ar teismas turi turėti galimybę reaguoti, jeigu nacionalinio saugumo koncepcija panaudota be racionalaus pagrindo (EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimas byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).

29. Kaip matyti iš Sprendimo2, Migracijos departamentas darydamas išvadą apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui pagrinde rėmėsi VSD Išvada, vertino, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini).

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas, nepagrįstai padaręs išvadą, jog pareiškėjas nėra (duomenys neskelbtini) kilmės asmuo, - šios aplinkybės Sprendime2 visai nevertino spręsdamas dėl pareiškėjo keliamos grėsmės, nors tą privalėjo padaryti. Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) kilmė yra reikšminga aplinkybė, kuri jį sieja su Lietuva, tad ši aplinkybė, kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, turi būti įvertinta ir dėl jos pasisakoma sprendžiant dėl pareiškėjo galimai keliamos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui. Kaip matyti iš bylos, pareiškėjas galimai yra opozicinių pažiūrų, nepalaiko Rusijos vykdomos agresyvios politikos, valdžios, nepritaria karui, dalyvauja opozicijos mitinguose, įskaitant 2022 m. kovo mėnesį, kuris vyko jau prasidėjus karui ir pan. Dėl šių aplinkybių tikrumo ir jų įtakos sprendžiant dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui taip pat nieko nepasisakyta Migracijos departamento skundžiamame Sprendime2.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Migracijos departamentas tinkamai neindividualizavo visų svarbių aplinkybių, susijusių su pareiškėju. Tad ir Migracijos departamento Sprendime2 daroma išvada apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui negali būti pripažįstama pagrįsta. Tuo pačiu tai reiškia, kad Sprendimas2 neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyto administraciniam sprendimui keliamo motyvuotumo reikalavimo.

30. Taigi, yra pagrindas panaikinti skundžiamą Migracijos departamento Sprendimą2 (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tuo pačiu įpareigojant atsakovą iš naujo svarstyti pareiškėjo 2025 m. balandžio 25 d. Prašymą.

Atkreiptinas dėmesys, kad šis teismo sprendimas nėra kliūtis Migracijos departamentui priimti tokias pačias teisines pasekmes sukeliantį sprendimą, jeigu įvertinus visas svarbias aplinkybes, įskaitant šiame teismo sprendime nurodytas, būtų padaryta išvada, jog pareiškėjas, nors ir būdamas (duomenys neskelbtini) kilmės asmeniu, iš tikrųjų kelią grėsmę valstybės saugumui.

Dėl Migracijos departamento Sprendimo3 panaikinimo

31. Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

32. Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punkte įtvirtinta, kad tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Kriterijų vertinimo tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga. Priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį (Kriterijų vertinimo tvarkos 37.1 papunktis), užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (Kriterijų vertinimo tvarkos 37.2 papunktis). Kriterijų vertinimo tvarkos 39 punkte nurodoma, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis turinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomas perpus trumpesnis laikotarpis, nei nurodyta Kriterijų vertinimo tvarkos 38.1, 38.2 ar 38.3 papunktyje.

33. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas proporcingumo principas (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 29 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012; 2024 m. balandžio 17 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-1384-624/2024; 2025 m. lapkričio 12 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-2614-822/2025).

34. Kaip matyti iš bylos, Migracijos departamento skundžiamu Sprendimu3 yra uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 5 metus, nes jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

Tačiau šioje byloje jau nustatyta, kad Migracijos departamentas Sprendime2 darydamas išvadą apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui tinkamai neindividualizavo visų svarbių aplinkybių, susijusių su pareiškėju; tad Migracijos departamentui šis klausimas perduotas svarstyti iš naujo. Tuo pačiu tai reiškia, kad ir Sprendime3, kuriame buvo remiamasi tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir Sprendime2, padaryta išvadą apie pareiškėjo keliamą grėsmę yra nepagrįsta. Kas suponuoja išvadą ir apie Sprendimo3 nepagrįstumą.

35. Kita vertus, net jeigu ir vertinant, kad pareiškėjas yra pagrįstai pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, tai teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, mato, kad Sprendimas3 vis tiek nagrinėjamu atveju turi būti panaikintas.

36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad Migracijos departamento išvada, jog pareiškėjui turi būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, nėra pakankamai motyvuota; pabrėžtina, kad atsakovas turi visapusiškai įvertinti visas aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją, ir tik jas sistemiškai įvertinęs, gali priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į šalį, kuri turi būti argumentuota bei motyvuota ir proporcinga.

Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) kilmės asmuo, tačiau šita aplinkybė, priimant sprendimą dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti, visiškai nevertinta. Migracijos departamento Sprendime3 tik deklaratyviai nurodyta, kad pareiškėjo interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, ekonominiai ir socialiniai ryšiai negali būti pripažįstami prioritetiniais ir labiau reikšmingais nei Lietuvos saugumo užtikrinimas. Neatlikus tyrimo ir visapusiškai neįvertinus pareiškėjo individualios situacijos, įskaitant tai, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) kilmės asmuo, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju negalima spręsti, ar iš tiesų pareiškėjui taikomas apribojimas – draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus – yra proporcingas šioje individualioje situacijoje. Tokios praktikos, esant panašiam atvejui, laikosi ir LVAT (žr., pvz., 2025 m. lapkričio 12 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-2614-822/2025).

37. Apibendrinant konstatuotina, kad Migracijos departamento Sprendimas3 taip pat yra nepagrįstas, tad jis panaikinamas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

Dėl bylos baigties

38. Apibendrinant konstatuotina, kad skundžiami Migracijos departamento sprendimai, t. y. Sprendimas1, Sprendimas2 ir Sprendimas3, yra neteisėti ir nepagrįsti, tad jie panaikinami. Taip pat tenkinamas išvestinis pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. Migracijos departamentas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2025 m. balandžio 25 d. Prašymą.

39. Taigi, pareiškėjo skundas yra pagrįstas, tad jis patenkinamas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas, Įstatymo 140 straipsnio 3 dalies 2 punktas ir 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, įskaitant ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (to paties straipsnio 5 dalis).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

41. Pareiškėjo skundas patenkintas, t. y. sprendimas priimtas jo naudai. Tai reiškia, kad pareiškėjas turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjas prieš kreipdamasis į teismą sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio. Taip pat pareiškėjas patyrė 800 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (skundo teismui surašymą). Šios atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, racionalios ir būtinos bei atitinka teisės aktuose nustatytus dydžius (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis, CPK 98 straipsnis, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatymo). Taigi, pareiškėja iš viso patyrė 822,50 Eur (22,50 Eur + 800 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Tad pareiškėjui iš atsakovo priteistina būtent 822,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V. G. skundą dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus patenkinti.

Panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Sprendimas+G.“, 2025 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ ir 2025 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Uždrausti atvykti į LR“.

Įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išnagrinėti pareiškėjo V. G. 2025 m. balandžio 25 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) iš naujo.

Priteisti pareiškėjui V. G. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 822,50 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt du eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.

Teisėjai Erminijus BaziulisJovita EinikienėSaulius Jakaitis