Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. S. ir D. S. įstatyminės atstovės D. B. ieškinį atsakovui valstybės įmonei Turto bankas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, dėl valstybės įmonės turto bankas veiksmų, kuriais buvo priimtas palikimas, pripažinimo neteisėtais ir teismo leidimo priimti palikimą vaiko vardu išdavimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

atnaujinti D. B. praleistą terminą priimti palikimą jos sūnaus D. S. vardu;

išduoti D. B. teismo leidimą, jos sūnaus D. S. vardu, priimti jo tėvo T. S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą;

pripažinti neteisėtais VĮ Turto banko veiksmus, kuriais buvo priimtas T. S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimas.

Apie tai, jog mirusiojo T. S. įpėdinis ieškovas D. S. turi teisę paveldėti savo tėvo paliktą (duomenys neskelbtini) butą, ir pinigines lėšas, esančias (duomenys neskelbtini) sąskaitose, D. B. sužinojo tik tuomet, kai 2019 m. vasarą buvo iškviesta į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą (toliau – ir Tarnyba). Gavusi informaciją apie T. S. palikimo egzistavimą, D. B. iškarto kreipėsi į notarą ir sužinojo, kad mirusiojo palikimą jau priėmė valstybė.

Nors valstybės institucija – Tarnyba ėmėsi veiksmų apginti nepilnamečio vaiko D. S. interesus, tai buvo padaryta jau per vėlai, t. y. pasibaigus nustatytam trijų mėnesių terminui palikimą priimti.

Ieškovai remdamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014) mano, kad tuo atveju, kai palikėjo įpėdinis yra nepilnametis vaikas, negalintis palikimo klausimais išreikšti savo nuomonės ir atlikti su palikimu susijusių teisinių veiksmų, valstybei palikimas turėtų pereiti tik esant aiškiai išreikštai nuomonei dėl palikimo atsisakymo nepilnamečio įpėdinio vardu. Jei pareigos rūpintis nepilnamečio vaiko turtinėmis teisėmis nevykdo/netinkami vykdo nepilnamečio artimieji, tuomet tuo pasirūpinti turi valstybės institucijos. Kitaip tariant, palikėjo įpėdiniui esant nepilnamečiui, bet kuriuo atveju turi būti pasirūpinta, jog palikimo klausimu būtų visiškas teisinis aiškumas, t. y. kad būtų gautas teismo leidimas nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą arba jo atsisakyti.

Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, (duomenys neskelbtini) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notarų biurą dėl galimo palikėjo T. S. palikimo perėjimo valstybei. Tačiau paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą pateikė išvadą byloje. Tarnyba siūlo atnaujinti nepilnamečio D. S. įstatyminei atstovei D. B. terminą nepilnamečio D. S. vardu priimti palikimą, atsiradusį po tėvo T. S. mirties. Tarnyba siūlo išduoti leidimą D. B. nepilnamečio D. S. vardu priimti palikimą, atsiradusį po tėvo T. S. mirties.

Tarnybos vertinimu, palikimo priėmimo termino atnaujinimas bei išduotas leidimas D. B. nepilnamečio sūnaus D. S. vardu priimti palikimą, atsiradusį po tėvo T. S. mirties, nepažeis nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų (el. byla, b. l. 78-80).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos registrų duomenimis nustatyta, kad T. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (e. bylos, b. l. 14). Jis turėjo nepilnametį sūnų D. S., gimusį (duomenys neskelbtini). Iš į bylą pateikto gimimo liudijimo matyti, kad D. S. yra T. S. ir D. B. sūnus (e. bylos., b. l. 11). Palikėjui T. S. nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas – butas/patalpa- butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad po T. S. mirties nuosavybės teisės į jam priklausiusį butą, adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotos nebuvo (b. l. 106-107).

D. S., atstovaujamas įstatyminės atstovės D. B., įstatymo nustatytais terminas dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Nesant duomenų apie T. S. palikimo priėmimą, VĮ Turto bankas, atstovaujantis Lietuvos Respubliką, (duomenys neskelbtini) kreipėsi į notarų biurą dėl T. S. palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo. Palikimo priėmimo faktas įregistruotas valstybės įmonės Registrų centre (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo data – (duomenys neskelbtini) (el. byla, b. l. 21). Paveldėjimo teisės liudijimas į T. S. turtą Lietuvos Respublikai nėra išduotas.

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1 straipsnio 1 dalis).

Nepilnametis D. S., kurį atstovauja jo įstatyminė atstovė D. B., yra pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnis). Palikėjas T. S. testamento sudaręs nebuvo, todėl atsiradus palikimui, paveldėjimas vyksta pagal įstatymą. Įpėdiniui per tris mėnesius aktyviais veiksmais neišreiškus valios priimti palikimą, pagal CK 5.11 straipsnį atsiranda paveldėjimo teisė kitos eilės įpėdiniams. Jeigu nė vienas įpėdinis įstatyme nustatytu terminu palikimo nepriėmė, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Jeigu įpėdinis apie palikimo teisės atsiradimą nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, tai pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali jį atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad praleistas terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas asmeniui, turėjusiam norą ir apsisprendimą palikimo atsiradimo metu palikimą priimti, tačiau neįgyvendinusiam tokios savo valios dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-391/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne vieną kartą konstatuota, kad su materialinės teisės normomis nustatytų terminų pabaiga yra siejamas teisių ar pareigų atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-696/2004); dėl to spręsdami termino palikimui priimti pratęsimo klausimą teismai turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-46/2006, 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-627/2006). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje tokio pobūdžio byloje teismams nurodoma atsižvelgti į byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį, ar, pratęsus terminą, nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai, viešasis interesas, civilinių teisinių santykių stabilumas, bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007 ir kt.). Be to, teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2007).

Nagrinėjamu atveju iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad D. B. su vaiko tėvu T. S. santuokos sudariusi nebuvo ir su juo negyveno. T. S. nei su D. B. nei su sūnumi artimų santykių nepalaikė, teikė nepilnamečiui vaikui tik išlaikymą. D. B. teigimu, T. S. faktiškai gyveno ir dirbo užsienyje. D. B. T. S. artimųjų buvo informuota apie jo mirtį, tačiau ji duomenų apie T. S. turtinę padėtį neturėjo. Apie galimybę nepilnamečio vaiko vardu kreiptis dėl mirusio vaiko tėvo palikimo priėmimo D. B. kaip nepilnamečio vaiko įstatyminė atstovė buvo informuota Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2019 metų vasarą.

Sprendžiant termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą svarbu įvertinti ir įpėdinio valią priimti palikimą, per laikotarpį nuo sužinojimo momento apie tėvo T. S. turėtą palikimą iki kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, ieškovo elgesį nurodytu laikotarpiu, pastangas, siekiant realizuoti teisę priimti palikimą. Teismas vertina, kad D. S. įstatyminės atstovės D. B. elgesys atitinka atidumo, rūpestingumo kriterijus. Ieškovė, sužinojusi apie jos sūnaus teisę priimti tėvo palikimą, atidžiai ir rūpestingai ėmėsi aktyvių veiksmų siekiant priimti palikimą: (duomenys neskelbtini) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notarų biurą (el. byla, b. l. 22), kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą, rinko informaciją, pateikė ieškinį teismui bei reikalingus duomenis jam pagrįsti. Teismo vertinimu, termino mirusio tėvo palikimui priimti nepilnamečio sūnaus vardu atnaujinimas atitinka teisingumo ir protingumo principus (CK 1.5 straipsnio 3 dalis), nes yra protinga ir teisinga, kad užgyventas turtas atitenka giminaičiams, nagrinėjamu atveju mirusiojo pirmos eilės įpėdiniui – nepilnamečiui sūnui.

Nagrinėjamu atveju ieškovės nurodytas priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas palikimui priimti, teismas laiko svarbiomis, jų buvimą patvirtina byloje esantys įrodymai. Be to, teismas pažymi, kad šiuo atveju klausimas spręstinas išimtinai nepilnamečio D. S. interesais, kuris, būdamas nepilnametis ir neturėdamas teisinio veiksnumo, negalėjo savarankiškai dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose ir pareikšti apie palikimo priėmimą laiku. Todėl negalima situacija, kad tai, jog nepilnamečio vaiko įstatyminis atstovas praleido terminą palikimui vaiko vardu priimti, lemtų nepilnamečio teisės paveldėti praradimą.

Kadangi terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių objektyvių priežasčių, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad terminas palikimui priimti turi būti atnaujintas (CK 1.5, 5.50, 5.57 straipsniais), nustatant ieškovei D. B. trijų mėnesių terminą kreiptis dėl paveldimo turto priėmimo vaiko vardu.

Dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu

CK 3.188 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Išankstinė nepilnamečio vaiko teisės paveldėti sąlyga yra teismo leidimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. apžvalgą Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo turtiniuose santykiuose. Publikuota: „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011 m.). Teismas leidimo išdavimo klausimą sprendžia išimtinai atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus (CK 3.3 straipsnis).

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Palikimo priėmimas pagal apyrašą užtikrina, kad kreditorių reikalavimai, nepriklausomai nuo jų dydžio, galės būti patenkinami tik ta apimtimi, kiek yra paveldėto turto, o į kitą įpėdinio turtą reikalavimai nebus nukreipiami, todėl siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus bei užtikrinti prioritetinę vaiko teisių ir interesų apsaugą ir gynimą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kad netektų dengti palikėjos skolų savo turtu, atsižvelgiant į CPK XXXIX skyriaus esmę bei tikslus, pareiškėjui leistina priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu pagal turto apyrašą. Teismas nenustatė, kad palikimo priėmimas nepilnamečio vaiko vardu pažeistų vaiko interesus.

Nustačius, kad D. S. yra T. S. įstatyminis įpėdinis, bei tai, kad jis šiuo metu dar nėra sulaukęs pilnametystės ir negali savarankiškai atlikti juridinių veiksmų, susijusių su jam po tėvo mirties priklausančiu palikimu, vadovaujantis CK 2.7 ir CK 5.56, 3.188 straipsniais, leidimas priimti palikimą vaiko vardu išduotinas jo motinai D. B. Atsižvelgiant į tai, kad teismas neturi tikslios informacijos apie visą palikėjo turėtą turtą bei turtinius įsipareigojimus, tenkinant ieškovės prašymą, išduotinas leidimas priimti palikimą pagal aprašą.

D. B. išaiškintina, kad dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą ji su pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuris išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis turi ne vėliau kaip per dvi savaites pateikti bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui (CK 5.53 straipsnio 2 dalis).

Dėl VĮ Registrų centro veiksmų

Ieškovai prašo pripažinti VĮ Turto bankas veiksmus, kuriais VĮ Turto bankas (duomenys neskelbtini) kreipėsi dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo neteisėtais.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Plėtodama kasacinio teismo praktiką, išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad nors įstatyme valstybė priskiriama prie įpėdinių pagal įstatymą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau valstybės palikimo priėmimas savo turiniu yra kitokią teisinę reikšmę turintis veiksmas, nei kitų įpėdinių atliekami palikimo priėmimo veiksmai. Jei kiti įpėdiniai neatliks palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), jie nedalyvaus paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Dėl to kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti, reiškia ne tai, kad ji privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 259 pakeistų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 43 punktu, valstybės įmonė Turto bankas yra centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoja, kuri teisės aktais yra įpareigota imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti ir įtraukti valstybės paveldėtą nekilnojamąjį turtą į savo apskaitą.

Ieškovai nurodo, kad VĮ Turto banko veiksmai buvo pažeisti nepilnamečio interesai. Su šiais argumentais sutikti negalima. CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei tuo atveju, kai nė vienas įpėdinis palikimo nepriėmė. Byloje nustatyta, jog paveldėjimo teisės liudijimas valstybei į T. S. palikimą nebuvo išduotas, kas patvirtina, kad palikimas valstybei paveldėjimo teise nėra perėjęs (paveldėjimo procedūra nebuvo užbaigta). Teismui nustačius, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių ir ieškovei, kaip įstatyminei jos sūnaus atstovei, atnaujinus terminą palikimui priimti, nebelieka CK 5.62 straipsnyje numatytų faktinių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti valstybės nuosavybėn.

Teismas taip pat nesutinka su ieškovų argumentais, kad po nepilnamečio vaiko tėvo mirties valstybės institucijos privalėjo ieškoti mirusiojo įpėdinių.

Teismas pažymi, kad CK 5.33 straipsnio 2 dalis numato notarui pareigą imtis priemonių nustatyti įpėdinių ir kitų suinteresuotų asmenų gyvenamąją vietą ir kiek įmanoma greičiau pranešti apie testamento turinį. Tačiau ši pareiga nustatyta reglamentuojant testamento paskelbimo procedūrą, ir kaip kasacinio teismo išaiškinta, siekiant tokiu būdu užtikrinti, jog būtų įgyvendinta tikroji testatoriaus valia ir po jo mirties turtas atitektų ne įpėdiniams pagal įstatymą, o testamente nurodytiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-54/2019). Nagrinėjamu atveju paveldėjimas vyko pagal įstatymą, o ne pagal testamentą.

Atsižvelgus į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti VĮ Turto banko veiksmus, (duomenys neskelbtini) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notaro biuro dėl T. S. palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo neteisėtais, kadangi VĮ Turto bankui tokią pareigą numato teisės aktai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šioje byloje nei ieškovai nei atsakovas neprašė teismo priteisti iš pralaimėjusios šalies bylinėjimosi išlaidų, todėl teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo nesprendžia.

Nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015 m. sausio 1 d. Nr. 2014-12793), nustatytos minimalios valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš šalių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 307 straipsniais,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Atnaujinti ieškovei D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po nepilnamečio sūnaus D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvo T. S., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priimti, pratęsiant šį terminą 3 mėnesiams.

Leisti D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), įstatyminei atstovei D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą, atsiradusį po T. S., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pagal įstatymu nustatyta tvarka sudarytą palikėjo turto apyrašą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.