- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-18
- Bylos Nr.
- eB2-249-212/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00099-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zina Mickevičiūtė
- Suinteresuotas asmuo
- B. V., PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialui, VSDFV Panevėžio skyriui
rašytinio proceso išnagrinėjusi civilinę bylą dėl bankrutavusios B. V. buitinių paslaugų įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu pagal PlusPlus Capital AS, veikiantį per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą pareiškimą atsakovei bankrutavusiai B. V. buitinių paslaugų įmonei, suinteresuotam asmeniui B. V. ir bankrutavusios B. V. buitinių paslaugų įmonės bankroto administratoriaus UAB „Ultima optio“ skundą dėl 2019 m. lapkričio 12 d pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimų, svarstytų 2-uoju ir 3-iuoju darbotvarkės klausimais panaikinimo suinteresuotiems asmenims PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialui, VSDFV Panevėžio skyriui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas kreditorius PlusPlus Capital AS, veikiantis per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą prašo bankrutavusios B. V. buitinių paslaugų įmonės (toliau – Įmonė) bankrotą pripažinti tyčiniu. Nurodo, kad 2018 m. gegužės 3 d. Panevėžio apygardos teismas Įmonei iškėlė bankroto bylą, o 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi teismas Įmonę pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Bankroto administratorius 2019 m. spalio 11 d. kreditorių susirinkimui pasiūlyta balsuoti dėl įmonės pabaigos, nes įmonės apskaitos dokumentų neturi, kadangi apskaitą tvarkęs asmuo yra miręs, o įmonės savininkas perdavė tik įmonės registracijos pažymėjimą, įmonės antspaudą, antstolio vykdomuosius raštus. Kreditorius nesutiko su bankroto administratoriaus pasiūlymu ir mano, kad bankroto procese dar nėra atlikti visi būtini veiksmai, kad yra tyčinio bankroto požymiai.
Bankroto administratorius 2019-11-11 kreditorių susirinkimui pateikė detalesnę informaciją apie įmonę, nesutikdamas, kad bankrotas yra galimai tyčinis. Kreditorius nesutinka su bankroto administratoriaus argumentais.
Kreditoriaus nuomone tai, kad įmonės savininkas neperdavė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų; nėra duomenų apie asmenį tvarkiusi įmonės apskaitą, kad šis asmuo yra miręs, kaip teigia bankroto administratorius; įmonės savininkas yra teistas už sunkias nusikalstamas veikas; nesant buhalterinės apskaitos dokumentų administratorius, negali nustatyti visų įmonės kreditorinių ir debitorinių įsipareigojimų dydžio bei struktūros, turto, įmonės nemokumo priežasčių, nemokumo atsiradimo momento, patikrinti vykdytų sandorių, sudaro pagrindą pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kreditoriaus pareiškimą, bankroto administratorius nesutinka su kreditoriaus argumentais ir prašo pareiškimą atmesti.
Teismui iškėlus bankroto bylą, įmonės savininkas perdavė bankroto administratoriui turimus įmonės dokumentus, įmonės registracijos pažymėjimą, antspaudą ir antstolio vykdomuosius dokumentus. Savininkas paaiškino, kad įmonė veiklos nevykdo nuo 1999 metų, įmonės buhalterinių dokumentų pateikti negali, nes nuo 2012-05-20 – 2015-09-07 atliko bausmę ir tuo laikotarpiu mirė apskaitą tvarkęs asmuo, pas kurį ir buvo visi dokumentai. Po šio asmens mirties Įmonės dokumentų buvimo vieta jam nežinoma. Be to, įmonės dokumentų saugojimo laikas yra 10 metai. Kadangi įmonė įkurta 1992 metais įmonės dokumentai turėjo būti perduoti nuo 2002 metų, tačiau Įmonė nuo 1999 metų veiklos nevykdo, todėl mano, jog apskaita net nebuvo vedama.
Motyvuojamoji dalis
Kad Įmonė veiklos nevykdė patvirtina VMI informacija, pateiktos deklaracijos EDS sistemoje, iš kurių matyti, kad 2003 - 2014 metų laikotarpiu Įmonė veiklos nevykdė, nes pajamos ir išlaidos šiuo laikotarpiu deklaruotos nulinės, t. y. Įmonė nepatyrė išlaidų ir negavo jokių pajamų. Mano, kad Įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, todėl pripažinti bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu pagrindu, nėra.
Bankroto administratorius patikrino informaciją Nekilnojamojo registro duomenų bazėje ir nustatė, kad Įmonė ir jos savininkas nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei transporto priemonių neturi, savininko B. V. turėtas nekilnojamas turtas buvo areštuotas ir parduotas iš varžytinių.
Bankroto administratorius pateikė skundą ir prašo 2019 m. lapkričio 12 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimus 2 ir 3 darbotvarkės klausimais panaikinti, patvirtinti bankroto administratoriaus 2019 m. lapkričio 11 d. ataskaitą, priimti sprendimą dėl bankrutavusios B. V. buitinių paslaugų įmonės pabaigos ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro.
Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2018 m. gegužės 3 d. iškėlė bankroto bylą B. V. buitinių paslaugų įmonei ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Ultima optio“. Teismo nutartis įsiteisėjo 2018 m. gegužės 15 d. Teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi buvo patikslintas Įmonės kreditorių sąrašas ir vietoje kreditoriaus AB „Swedbank“ į kreditorių sąrašą įtrauktas kreditorius PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas (toliau – Kreditorius) su 15‘721,07 Eur finansiniu reikalavimu.
Bankroto administratorius 2019 m. spalio 11 d. šaukė Įmonės kreditorių susirinkimą, kuriame pateikė svarstyti tokią kreditorių susirinkimo darbotvarkę: 1. Kreditorių susirinkimo darbo reglamento nustatymas. 2. Bankroto administratoriaus informacija. 3. Dėl bendrovės veiklos pripažinimo pasibaigusia. Šis kreditorių susirinkimas neįvyko, nes nebuvo kvorumo. Pakartotinis kreditorių susirinkimas įvyko 2019 m. spalio 14 d. Kreditorius 2 ir 3 darbotvarkės klausimais balsavo „prieš“, todėl nutarimai nebuvo priimti, administratoriaus 2019 m. spalio 11 d. ataskaita nebuvo patvirtinta.
Bankroto administratorius, atsižvelgęs į Kreditoriaus išsakytas pastabas 2019 m. spalio 11 d. kreditorių susirinkime, 2019 m. lapkričio 11 d. paruošė patikslinta ataskaitą ir 2019 m. lapkričio 11 d. sušaukė kreditorių susirinkimą, kuriame pateikė svarstyti tuos pačius klausimus. Kreditorius 2 ir 3 darbotvarkės klausimais ir vėl balsavo „prieš“, balsavimo raštu biuletenyje nurodydamas, jog mano, kad egzistuoja tyčinio bankroto požymiai, todėl jis ketina kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu.
Įmonės 2019 m. lapkričio 12 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime antrą kartą buvo nepatvirtinta administratoriaus ataskaita, todėl Įmonių bankroto įstatymo (toliau –ĮBĮ) 23 straipsnio pagrindu prašo ataskaitą patvirtinti. Pažymi, kad į Kreditoriaus pastabas dėl 2019 m. spalio 11 d. ataskaitos atsižvelgė ir 2019 m. lapkričio 11 d. ataskaitą patikslino. Šioje ataskaitoje nurodė, jog nenustatė tyčinio bankroto požymių, išdėstė savo argumentus, patvirtinančius, jog pripažinti bankrotą tyčiniu nėra pagrindo. Nurodė, kad Įmonės savininkas B. V. kartu su kitais asmenimis padarė nusikalstamą veiką ir 2009 m. kovo 16 d. Panevėžio apygardos teismo buvo nuteistas 7,5 m. laisvės atėmimu. Iš to kilo bankroto byloje patvirtintas 55‘491,32 Eur RAB Latvijos-Rusijos įmonė „Lat Ros Trans“ kreditorinis reikalavimas. Bausmės vykdymo terminas buvo pradėtas 2012 m. gegužės 20 d., o 2015 m. rugsėjo 7 d. B. V. buvo paleistas lygtinai su įsipareigojimu sumokėti 25‘000 Eur. Kadangi Įmonės savininkas B. V. turto neturi ir nepadengė priteistos sumos, 2019 m. spalio 18 d. teismas panaikino lygtinumą ir išsiuntė B. V. toliau atlikti bausmę įkalinimo įstaigoje. Ataskaitoje taip pat nurodė, kad visi Panevėžio apygardos teismo Įmonės bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai yra susidarę ankstesniais laikotarpiais. Pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus matyti, kad B. V. iki bankroto bylos iškėlimo Įmonei dengė įsiskolinimus kreditoriams pagal galimybes.
Taip pat bankroto administratorius pažymi, kad buvęs kreditorius AB „Swedbank“, iš kurio reikalavimą įsigijo Kreditorius, nekėlė klausimo dėl Įmonės galimo tyčinio bankroto. Šio klausimo nekėlė ir kreditorius VSDFV Panevėžio skyrius. Kadangi visi bankroto procese numatyti veiksmai atlikti, prašo priimti sprendimą dėl Įmonės pabaigos.
Atsiliepimu Kreditorius prašo bankroto administratorius skundą atmesti kaip nepagrįstą. Jo nuomone, kadangi Įmonės savininkas neperdavė Įmonės dokumentų, yra pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.
Mano, nors administratorius pagal savo galimybes surinko visą informaciją apie Įmonę, jos turtą ir įsipareigojimus, nesant buhalterinės apskaitos dokumentų negalima nustatyti visų įmonės kreditorinių ir debitorinių įsipareigojimų dydžio bei struktūros, turto, įmonės nemokumo priežasčių, nemokumo atsiradimo momento, patikrinti vykdytų sandorių ir pan. Dėl išdėstytų argumentų Kreditorius mano, kad nėra pagrindo baigti įmonės bankroto bylą.
Atsiliepimu į Kreditoriaus pareiškimą, Įmonės savininkas B. V. prašo pareiškimą dėl Įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti.
Nurodo, kad Įmonė buvo įkurta 1992 metais ir veiklą vykdė iki 1999 metų. Kol Įmonė vykdė veiklą jos apskaitą tvarkė A. B., tačiau apie 2012 m. rugsėjo mėnesį jis staiga mirė. Kadangi jis gyveno vienas, artimųjų neturėjo, jo pasigedo tik po savaitės. Kur yra Įmonės dokumentai nežino, nes iki 2015 m. rugsėjo mėnesio atliko bausmę.
Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė.
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas dėl Įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu atmestinas, bankroto administratoriaus skundas tenkinamas.
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais neteko galios 2020 m. sausio 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ 153 straipsnis). Pagal JANĮ 155 straipsnį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju tiek bankroto administratoriau skundas, tiek ir Kreditoriaus pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu gauti iki JANĮ įsigaliojimo, todėl taikytinos ginčo klausimo sprendimo teisme metu galiojusio Lietuvos Respublikos ĮBĮ nuostatos.
Bylos duomenimis nustatyta, kad B. V. buitinių paslaugų įmonė juridinių asmenų registre įregistruota 1992 m. sausio 7 d., jos savininkas – B. V.. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi B. V. buitinių paslaugų įmonei iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Ultima optio“. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2018 m. gegužės 15 d. Įmonės kreditorių sąrašas ir finansiniai reikalavimai buvo patvirtinti ir patikslinti teismo 2018 m. liepos 24 d., 2018 m. liepos 31 d., 2019 m. gegužės 14 d. nutartimis. Teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi bankrutuojanti B. V. buitinių paslaugų įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Bankroto administratorius 2019 m. spalio 11 d. šaukė Įmonės kreditorių susirinkimą, kuriame buvo svarstoma tokia darbotvarkę: 1. Kreditorių susirinkimo darbo reglamento nustatymas. 2. Bankroto administratoriaus informacija. 3. Dėl bendrovės veiklos pripažinimo pasibaigusia. Nesant kvorumo pakartotinis kreditorių susirinkimas įvyko 2019 m. spalio 14 d. Kreditorius PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas 2 ir 3 darbotvarkės klausimais balsavo „prieš“ ir šiais klausimais nutarimai nebuvo priimti. Įmonės kreditorių susirinkime, vykusiame 2019 m. lapkričio 12 d. Kreditorius 2 ir 3 darbotvarkės klausimais taip pat balsavo „prieš“, motyvuodamas tuo, kad egzistuoja tyčinio bankroto požymiai.
Dėl Įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu.
Kreditorius PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas prašymą pripažinti bankrutavusios B. V. buitinių paslaugų įmonės bankrotą tyčiniu argumentuoja tuo, kad Įmonės savininkas bankroto administratoriui neperdavė buhalterinės apskaitos dokumentų, nėra duomenų apie asmenį, tvarkiusį Įmonės apskaitą, Įmonės savininkas teismas už sunkias nusikalstamas veikas, todėl negalima tiksliai nustatyti įmonės įsipareigojimų.
Įmonės bankroto administratorius ir Įmonės savininkas su Kreditoriaus argumentais nesutinka.
Teismas, įvertinęs Įmonės bankroto administratoriaus, Kreditoriaus argumentus bei teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad kreditoriau argumentai nepagrįsti.
Pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 dalį, tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemokia. Jau nemokia tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokia tapusios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises.
Kasacinis teismas, formuodamas praktiką tyčinio bankroto bylose, yra išaiškinęs, kad tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013, 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-686/2015, kt.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 suformulavo tokią teisės taikymo taisyklę: „<...> jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia“.
Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad „<...> įmonės bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad įmonės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios įmonės turtinė padėtis. Atsižvelgiant į nemokumo teisėje vyraujantį reabilitacinį tikslą bei neigiamas įmonės bankroto sukeliamas pasekmes, tyčinį bankrotą reglamentuojančios nuostatos taip pat neturi būti aiškinamos ir taikomos tokiu būdu, kuris atgrasytų įmonės valdymo organus nuo protingumo kriterijų neviršijančios rizikos, siekiant atkurti mokumo problemų turinčios įmonės veiklą ir išvengti bankroto“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-984-823/2018).
Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 1999 metų Įmonė veiklos nevykdė.
Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Įmonės savininkas B. V. Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 249 straipsnio 1 dalį, 249 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 249 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 249 straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį (5 veikos), 249 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (2 veikos) (vagystės, papirkimas, nusikalstamas susivienijimas), galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 7 metams 6 mėnesiams.
Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartimi nuteistasis B. V. buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos taikant jam intensyvią priežiūrą. Ta pačia nutartimi jam buvo paskirti įpareigojimai per likusį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką, tame tarpe ir atlyginti dalį padarytos žalos – 25‘000 Eur. B. V. buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos 2015 m. rugsėjo 8 d., jam neatlikus 4 metų 2 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies.
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi B. V. buvo panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir jis buvo pasiųstas atlikti likusią paskirtą 4 metų 2 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmės dalį, nustačius, kad B. V. vengė vykdyti įpareigojimą per likusį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką atlyginti padarytą 25‘000 Eur žalą (baudžiamosios bylos Nr. 1-1-366-2009-59; 1S-187-491/2019).
Įmonės savininkas B. V. paaiškino, kad Įmonės apskaitą tvarkė A. B., kuris 2012 m. rugsėjo mėnesį mirė. Kadangi B. V. tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, Įmonės dokumentų likimas jam nežinomas, nes A. B. buvo vienišas, artimųjų neturėjo.
Bankroto administratorius patvirtino, kad B. V. 2018 m. birželio 14 d. perdavė jam tik įmonės registracijos pažymėjimą, antspaudą bei antstolio vykdomuosius dokumentus, nurodydamas, kad įmonė veiklos nebevykdo nuo 1999 metų. Taip pat administratorius nustatė, kad Įmonė Valstybinei mokesčių inspekcijai teikė Metines pelno mokesčio deklaracijas - FR0475A ir PLN204A, kurios patvirtina, jog 2003 - 2014 metų laikotarpiu Įmonė veiklos nevykdė, nes pajamos ir išlaidos šiuo laikotarpiu deklaruotos nulinės, t. y. Įmonė nepatyrė išlaidų ir negavo jokių pajamų.
Pažymėtina, kad individuali įmonė teikti VĮ Registrų centrui finansinių ataskaitų rinkinių (balanso, pelno (nuostolio) ataskaitų), neprivalo, todėl kitaip įvertinti įmonės finansinės būklės nėra galimybės. Be to, bankroto byla Įmonei iškelta VSDFV Panevėžio skyriaus iniciatyva, kuris nurodė, jog įmonės įsipareigojimai atsirado nuo 2001 metų kovo mėnesio. Įvertinus tai, kad Įmonė nuo 1999 metų veiklos nevykdė, Įmonės savininkas nuo 2009 m. kovo 16 d. iki 2015 m. rugsėjo 8 d. buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, sutiktina su bankroto administratoriau argumentu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai.
Duomenų, kad Įmonės įsipareigojimai kreditoriams būtų atsiradę laikotarpiu nuo 2015-09-08 iki bankroto bylos iškėlimo, nėra. Byloje pateikti vykdomieji dokumentai patvirtina, kad Įmonės savininkas iki bankroto bylos iškėlimo įsiskolinimus Įmonės kreditoriams mokėjo pagal galimybes.
Taigi, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
Teismas, įvertinęs dalyvaujančių byloje asmenų ir jų atstovų argumentus, pateiktus įrodymus, nenustatė, kad įmonės savininkas B. V., esant jau nemokiai įmonei, atliko tyčinius veiksmus ir dar labiau pablogino įmonės turtinę padėtį. Byloje nenustatytas priežastinis ryšys tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Kaip nurodyta pirmiau, pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia. Esant nustatytoms aplinkybėms pareiškėjo PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas prašymas pripažinti bankrutavusios B. V. buitinių paslaugų įmonės bankrotą tyčiniu, atmestinas.
Dėl 2019 m. lapkričio 12 d pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.
Nustatyta, kad Įmonės 2019 m. spalio 14 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime bei 2019 m. lapkričio 12 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime buvo svarstoma tokia pat darbotvarkę: 1. Kreditorių susirinkimo darbo reglamento nustatymas. 2. Bankroto administratoriaus informacija. 3. Dėl bendrovės veiklos pripažinimo pasibaigusia (2 t., b. l. 8-29). Kreditorius PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas 2 ir 3 darbotvarkės klausimais tiek 2019 m. spalio 14 d., tiek ir 2019 m. lapkričio 12 d. pakartotiniuose kreditorių susirinkimuose balsavo „prieš“, nurodydamas, jog jo vertinimu d egzistuoja tyčinio bankroto požymiai ir jis ketina dėl to kreiptis į teismą.
Pažymėtina, kad Kreditorius 2019 m. spalio 14 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime 2 ir 3 darbotvarkės klausimais balsavo „prieš“, nes jo vertinimu bankroto administratorius atliko ne visus būtinus veiksmus tam, kad bankroto procedūra būtų galima baigti. Kreditoriaus pastabos buvo susiję su prielaida, jog Įmonės savininkas neperdavė apskaitos dokumentų, o bankroto administratorius nesikreipė į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, nesikreipė ir į ikiteisminio tyrimo institucijas (2 t., b. l. 14-15).
Byloje nustatyta, kad kreditorių susirinkimui buvo pateiktos dvi bankroto administratoriaus ataskaitos - 2019 m. spalio 11 d. ir 2019 m. lapkričio 11 d. Pažymėtina, jog 2019 m. lapkričio 11 d. ataskaitoje išsamiai ir motyvuotai atsakyta į Kreditoriaus pastabas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu (2 t., b. l. 16-23). Teismas, įvertinęs bankroto administratoriaus ataskaitoje nurodytus argumentus ir Kreditoriaus prielaidas, sutiko su bankroto administratoriaus argumentais. Teismas nenustatė nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti Įmonės bankrotą tyčiniu, todėl Kreditoriaus pareiškimą atmetė.
Įstatymas reglamentuoja, jog kreditorių susirinkimas turi teisę reikalauti, kad administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas, ir jas tvirtinti. Jeigu kreditorių susirinkimas administratoriaus ataskaitos nepatvirtina, administratorius per kreditorių susirinkimo nustatytą protingą terminą privalo pašalinti kreditorių nurodytus ataskaitos trūkumus ir teikti ją tvirtinti kreditorių susirinkimui pakartotinai. Jeigu pakartotinai pateiktos ataskaitos kreditorių susirinkimas nepatvirtina, ją gali tvirtinti teismas (ĮBĮ 23 straipsnio 4 punktas).
Taigi, bankroto administratoriaus reikalavimas panaikinti 2 darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą ir patvirtinti jo veiklos ataskaitą, pagrįstas. Nepatvirtinus 2019 m. spalio 11 d. bankroto administratoriaus ataskaitos, administratorius ją iš esmės papildė ir atsakė į Kreditoriui rūpimus klausimus, todėl nėra pagrindo pakartotinai teikiamos ir tinkamai sudarytos ataskaitos tvirtinti. Esant nurodytoms aplinkybėms kreditorių 2019 m. lapkričio 12 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu panaikinamas ir bankroto administratoriaus UAB „Ultima optio“ 2019 m. lapkričio 11 d. ataskaita tvirtintina.
Kaip pirmiau nustatyta Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi bankrutuojanti B. V. buitinių paslaugų įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Bankroto administratoriaus 2019 m. lapkričio 11 d. ataskaita patvirtinta. Iš bankroto administratoriaus ataskaitos matyti, kad Įmonės bankroto procedūros baigtos, pateikta Aplinkos apsaugos departamento pažyma.
Esant šioms aplinkybėms teismas bankroto byloje turi spręsti klausimą dėl bankrutavusios B. V. buitinių paslaugų įmonės veiklos pabaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu, 32 straipsnio 4 dalimi, teismas
nutaria:
PlusPlus Capital AS, veikiantį per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą pareiškimą atsakovei bankrutavusiai B. V. buitinių paslaugų įmonei dėl bankrutavusios B. V. buitinių paslaugų įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti.
Bankroto administratoriaus skundą patenkinti.
Panaikinti bankrutavusios B. V. buitinių paslaugų įmonės 2019 m. lapkričio 12 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimus 2 ir 3 darbotvarkės klausimais.
Patvirtinti bankroto administratoriaus UAB „Ultima optio“ 2019 m. lapkričio 11 d. ataskaitą.
Spręsti klausimą dėl bankrutavusios B. V. buitinių paslaugų įmonės, įmonės kodas 154743542, buv. (duomenys neskelbtini), veiklos pabaigos ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro.
Nutartį per 7 dienas galima skųsti atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.