- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-18
- Bylos Nr.
- 1S-187-491/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Meidus
- Nuteistasis
- B. V.
- Advokatai
- Kristina Rutkauskienė
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo B. V. ir jo gynėjos advokatės Kristinos Rutkauskienės skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria jam buvo panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir jis pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. nuosprendžiu B. V. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 249 straipsnio 1 dalį, 249 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 249 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 249 straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį (5 veikos), 249 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (2 veikos), galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 7 metams 6 mėnesiams.
2. Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartimi buvo patvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) 2015 m. liepos 21 d. nutarimas ir nuteistasis B. V. buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos taikant jam intensyvią priežiūrą. Ta pačia nutartimi, vadovaujantis BK 69 straipsniu, 75 straipsnio 2 ir 5 dalimis, pasibaigus intensyvios priežiūros laikotarpiui, jam buvo paskirti įpareigojimai per likusį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką : 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) atlyginti dalį padarytos žalos – 25000 Eur. Nuteistasis B. V. buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos 2015 m. rugsėjo 8 d., jam neatlikus 4 metų 2 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies.
3. Skundžiama apylinkės teismo nutartimi nuteistajam B. V. buvo panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir jis buvo pasiųstas atlikti likusią paskirtą 4 metų 2 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmės dalį. Apylinkės teismas nustatė, kad B. V. vengė vykdyti jam paskirtą įpareigojimą per likusį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką atlyginti padarytą 25000 Eur žalą, taip elgėsi netinkamai, neatsakingai, nerodė jokių savarankiškų pastangų bei siekio, ne kartą būdamas įspėtas dėl teisinių pasekmių – lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo. Todėl apylinkės teismas padarė išvadą, kad nuteistojo B. V. probacija nebuvo veiksminga ir pakankama priemonė bausmės tikslams pasiekti, kas sudaro pagrindą pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymas) 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą jam panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
4. Skundu nuteistasis B. V. ir jo gynėja advokatė K. Rutkauskienė prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir netenkinti Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – probacijos tarnyba) teikimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo. Skundas grindžiamas šiais argumentais :
4.1. Apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis dėl nuteistojo B. V. materialinės padėties bei nukrypo nuo teismų praktikos analogiškose bylose (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-240-574/2019, 1S-73-654/2019). Pagal teismų praktiką vien tai, kad probacijos laikotarpiu nuteistasis neįvykdė jam paskirto įpareigojimo – atlyginti padarytą žalą, net ir tuo atveju, kai jo pastangos nebuvo maksimalios, dar nesudaro pagrindo jam panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis šio jam paskirto įpareigojimo per nustatytą laiką neįvykdė dėl pateisinamų priežasčių, susijusių su jo sunkia materialine padėtimi. Be to, panaikinus nuteistojo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, žalos atlyginimo klausimas byloje nebus išspręstas. Tai prieštarautų ir civilinės ieškovės interesams.
4.2. Probacijos laikotarpiu nuteistasis B. V. nepadarė jokių naujų teisės pažeidimų, dirbo, tinkamai vykdė visus kitus teismo jam paskirtus įpareigojimus, jis supranta savo pareigą ir toliau atlyginti su kitais nuteistaisiais solidariai priteistą žalą. Nagrinėjamu atveju nuteistasis atlygino dalį žalos – antstolė iš jo išieškojo daugiau nei 1500 Eur, tačiau didžiąją šios sumos dalį antstolė pasiėmė sau kaip atlygį. Apylinkės teismas neįvertino šių aplinkybių. Nors B. V. individualiai įmonei buvo iškelta bankroto byla bei vykdomasis raštas buvo išsiųstas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, dėl ko antstolė nepriėmė iš jo ar jo darbdavio įmokų (išieškojimas buvo sustabdytas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 626 straipsnio l dalies 3 punktą), tačiau po bankroto procedūros pabaigos nebus užkirstas kelias išieškotojams ginti savo teises CPK nustatyta tvarka ir iš B. V. solidariai su kitais nuteistaisiais išsiieškoti priteistą žalą.
4.3. Nuteistasis B. V. gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, kur yra ribota galimybė uždirbti tiek, kad būtų įmanoma atlyginti teismo nustatytą 25000 Eur sumą. Be to, 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartimi nuteistasis buvo įpareigotas atlyginti žalą, kuri nuosprendžiu iš jo buvo priteista solidariai su kitais nuteistaisiais. Nagrinėjamu atveju probacijos tarnyba per visą 4 metų probacijos laikotarpį, vadovaudamasi Probacijos įstatymo 29 straipsniu, įvertinusi nuteistojo turtinę padėtį, jo nepriekaištingą elgesį bei tinkamą kitų įpareigojimų vykdymą, privalėjo savo iniciatyva (pagal Probacijos įstatymo 13 straipsnį nuteistasis tokios teisės neturi) kreiptis į apylinkės teismą su teikimu dėl probacijos sąlygų pakeitimo nuteistajam. O pagal Probacijos įstatymo 19 straipsnio 3 punktą probacijos tarnybos darbuotojai turi nuteistajam teikti socialinę pagalbą, t. y. padėti įsidarbinti, inicijuoti susitikimus su galimais darbdaviais, informuoti apie Užimtumo tarnybos teikiamas paslaugas, jeigu matė, kad nuteistojo gaunamų pajamų bei turimo turto nepakanka teismo nutarčiai įvykdyti.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Skunde apeliantai nurodo, kad vien tai, jog nuteistasis B. V. dėl objektyvių priežasčių neįvykdė teismo paskirto įpareigojimo atlyginti dalį padarytos žalos, negali lemti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos jam panaikinimo. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad B. V. per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neįvykdė jam paskirto įpareigojimo atlyginti dalį padarytos žalos ir tą sąlygojo ne objektyvios, nuo jo nepriklausančios priežastys, bet jo sąmoningai pasirinktas elgesys, šio jam paskirto įpareigojimo nepaisymas. Įvertinęs tai, apylinkės teismas padarė išvadą, kad B. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu nesugebėjo elgtis taip, kad būtų pasiekiami bausmei keliami tikslai. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada ir situacijos įvertinimu.
8. Probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Už probacijos sąlygų (teismo ir Probacijos įstatymo probuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių) nevykdymą arba netinkamą vykdymą Probacijos įstatyme probuojamajam numatytos tam tikros pasekmės, iš kurių griežčiausia – probacijos panaikinimas ir laisvės atėmimo bausmės (likusios neatliktos jos dalies) vykdymas (Probacijos įstatymo 30 straipsnis).
9. Pagal Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų ir vykdyti likusią bausmės dalį.
10. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimui nereikia konstatuoti visų nuteistajam nustatytų įpareigojimų ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo, užtenka nustatyti bent vienos taikytos priemonės nevykdymo atvejį arba naujo teisės pažeidimo padarymo faktą. Kiekvienu atveju teismas privalo aiškintis, ar nuteistasis apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų nevykdė dėl svarbių, objektyvių priežasčių, ar jo elgesį lėmė subjektyvūs faktoriai, nenoras prisiimti atsakomybės už savo veiksmus ir vykdyti teisėtai nustatytų įpareigojimų.
11. Bylos duomenimis, probacijos tarnyba nuteistojo B. V. priežiūrą vykdė nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. Probacijos tarnyboje nuteistasis buvo išsamiai supažindintas su individualiu probuojamojo priežiūros planu bei probuojamųjų teisėmis ir pareigomis, jam išaiškinta probacijos atlikimo tvarka, teismo nustatytų pareigų nevykdymo ir teisės pažeidimų darymo teisinės pasekmės. Apygardos teismas sutinka su skundo argumentu, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu nuteistasis B. V. iš esmės tinkamai vykdė dalį jam skirtų įpareigojimų – jis neišvyko už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei dalyvavo elgesio pataisos programoje, taip pat jis dirbo, nepadarė naujų teisės pažeidimų, tinkamai laikėsi kitų probuojamojo pareigų. Tačiau, kaip matyti iš teismui pateiktos bylos duomenų, per laikotarpį nuo probacijos pradžios iki skundžiamos apylinkės teismo nutarties priėmimo nuteistasis B. V. neįvykdė jam paskirto iš esmės pagrindinio įpareigojimo – įpareigojimo atlyginti dalį padarytos žalos. Tai apylinkės teismas išsamiai aptarė skundžiamoje nutartyje bei pagrįstai atsižvelgė panaikindamas nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
12. Pažymėtina, kad kiti du Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartimi nuteistajam B. V. paskirti įpareigojimai nebuvo itin varžantys jo laisvę ar kitaip sunkinantys jo kasdienį gyvenimą probacijos laikotarpiu. Taigi, jis galėjo iš esmės laisvai įsidarbinti, ir beveik netrukdomai užsiimti kita reikšminga veikla. Tuo tarpu ta pačia teismo nutartimi jam paskirtu įpareigojimu atlyginti dalį padarytos žalos buvo siekiama efektyvesnio šios žalos atlyginimo, įvertinus tai, kad ši žala priverstinai išieškoma jau ilgą laiką. Todėl, probacijos laikotarpiu B. V. savo aktyviais veiksmais turėjo įrodyti, jog bausmei keliami tikslai buvo pasiekti ir jis pateisino teismo jam parodytą pasitikėjimą jį lygtinai paleidžiant iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip pagrįstai apylinkės teismas nustatė skundžiamoje nutartyje, šį įpareigojimą nuteistasis B. V. akivaizdžiai vengė vykdyti ir jo elgesio negalima pateisinti jokiais objektyviais bylos duomenimis.
13. Iš nuteistojo B. V. asmens bylos matyti, kad jis per visą jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką dirbo – taigi, jis gavo pajamas. Per šiek tiek daugiau nei 4 metų probacijos laikotarpį iš jo buvo priverstinai išieškota tik apie 1500 Eur suma, iš kurios didžiąją dalį antstolė pasiėmė sau kaip atlygį. Nepaisant to, B. V. pats savarankiškai visiškai nedėjo jokių pastangų, jog per pakankamai ilgą 4 metų probacijos laikotarpį atlygintų kad ir ne visą 25000 Eur sumą, tačiau bent kiek reikšmingesnę jos dalį. Įvertinus tai, kad jis dirbo, neturėjo jokių išlaikytinių, įvertinus, kad turėjo tikrai ilgą laikotarpį gauti pajamų ir imtis maksimalių priemonių stengtis atlyginti žalą, negalima sutikti su skundo argumentais, jog tai padaryti buvo nerealu. O skunde akcentuojama aplinkybė, kad jo individualiai įmonei buvo iškelta bankroto byla bei visi išieškojimai buvo sustabdyti, šios išvados nepaneigia. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pakankamai išsamiai analizavo šias aplinkybes bei pagrįstai nurodė, kad nuteistojo B. V. nemokumo visą jo lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką negalėjo sąlygoti jo individualiai įmonei 2018 m. gegužės 3 d. teismo nutartimi iškelta bankroto byla. Šioje nutartyje buvo nustatyta, kad B. V. individuali įmonė veiklos nevykdė jau nuo 2001 metų. Atsižvelgiant į visas šias išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad nuteistojo B. V. galimybės atlyginti dalį padarytos žalos buvo ypač apsunkintos ar iš viso nerealios. Tokių duomenų byloje nėra.
14. Pažymėtina, kad tinkamu paskirtų įpareigojimų vykdymu probacijos laikotarpiu turi būti suinteresuotas ne kas kitas, o tik pats nuteistasis. Todėl, įvertinus tai, kad be antstolės vykdomo priverstinio išieškojimo pats nuteistasis B. V. nesiėmė jokių kitų priemonių jam paskirtą įpareigojimą atlyginti dalį padarytos žalos įvykdyti, byloje nenustačius jo ypač sunkios materialinės padėties, apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo esmine išvada, kad nuteistojo požiūris į šį jam paskirtą įpareigojimą buvo neigiamas bei nepateisinamas, nulemtas jo paties pasirinkto elgesio. Taip pat nuteistajam B. V. ne kartą buvo primintos teisinės pasekmės dėl probacijos sąlygų nesilaikymo. Nepaisydamas to, nuteistasis vis vien to nepaisė ir visiškai nesistengė šį įpareigojimą įvykdyti.
15. Iš to, kas buvo aptarta, darytina išvada, jog nuteistasis B. V. suvokė savo pareigas ir jam skirtus įpareigojimus, ne kartą probacijos tarnybos pareigūnų buvo įspėtas, tačiau vis tiek nesiėmė jokių priemonių įvykdyti jam skirtą įpareigojimą atlyginti dalį padarytos žalos. Tai rodo, kad B. V. šio jam nustatyto įpareigojimo neįvykdė tyčia, piktybiškai, be pateisinamų priežasčių. Po teismo jam parodyto pasitikėjimo ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistasis privalėjo elgtis itin pavyzdingai bei nepriekaištingai, kad pateisintų teismo jam parodytą pasitikėjimą, tačiau jis to savo veiksmais nepadarė. Todėl pritartina apylinkės teismui, kad B. V. požiūris į lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nebuvo atsakingas, negali būti pateisinamas ir bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti tik pasiunčiant jį atlikti likusią nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmės dalį.
16. Skunde teigiama, jog viena iš priežasčių, nulėmusių nuteistajam B. V. paskirto įpareigojimo atlyginti dalį padarytos žalos, netinkamą įvykdymą yra tai, kad probacijos tarnybos pareigūnai jam nesiūlė įsidarbinti ar pasinaudoti kitomis Užimtumo tarnybos teikiamomis paslaugomis. Tačiau skundą nagrinėjantis apygardos teismas, įvertinęs individualaus darbo su nuteistuoju B. V. priemones bei jų rezultatus, nesutinka su šiais skundo teiginiais, nes jis yra pilnametis, pakaltinamas žmogus, kuris, visų pirma, pats turi rodyti iniciatyvą ir norą ieškoti būdų atlyginti padarytą žalą ar jos dalį, o ne kaltinti dėl to kitus. Pažymėtina, kad probuotojai yra kvalifikuoti specialistai, kuriems Probacijos įstatymas suteikia pakankamai plačias teises vykdant nuteistųjų integraciją į visuomenę, jų nusikalstamų veikų recidyvo mažinimą. Nagrinėjamu gi atveju buvo sudarytas individualus nuteistojo B. V. priežiūros planas, imtasi Probacijos įstatymo 18 ir 19 straipsniuose numatytų priemonių, todėl skundo argumentai dėl probacijos tarnybos neveiklumo atmetami kaip neatitinkantys byloje nustatytų faktinių aplinkybių.
17. Apygardos teismas nesutinka ir su skundo argumentu, kad apylinkės teismas nukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Teismų praktikoje yra ne kartą pasisakyta, jog teismų precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Susipažinus su skunde nurodytomis teismų nutartimis, darytina išvada, kad šių bylų ne visos faktinės aplinkybės yra vienodos nagrinėjamai situacijai, todėl apygardos teismas neprivalo jomis vadovautis kaip precedentu. Kartu pažymėtina, kad apeliantai skunde nurodo selektyviai atrinktą teismų praktiką, kuria prašo vadovautis, tačiau paprastai bylos aplinkybės nėra identiškos ir jos yra vertinamos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai.
18. Apygardos teismas nepasisako dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, kuria nuteistasis B. V. buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, jam paskirto įpareigojimo atlyginti dalį padarytos žalos pagrįstumo ir teisėtumo, kurių klausimą apeliantai kelia skunde, nes ši nutartis yra įsiteisėjusi bei vykdoma, su ja bei skirtais jam įpareigojimais nuteistasis sutiko, neabejotina, kad netgi buvo pasiryžęs juos tinkamai vykdyti, kad tik būtų paleistas iš laisvės atėmimo vietos lygtinai. O faktas, kad jis šio įpareigojimo lygtinio paleidimo realiai nevykdė ir tai pateisinti jis įtikinamesnių duomenų teismams nepateikė, rodo, jog jo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos rezultato, kurio buvo tikimasi, nepasiekė.
19. Atsižvelgdamas į visa tai, kas buvo išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, jog, priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas tinkamai ir išsamiai įvertino bei išnagrinėjo visas nuteistojo B. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimui reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, jog bausmės tikslai jam taikant probaciją nebuvo pasiekti. Dėl to skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti, o nuteistojo ir jo gynėjos skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo B. V. ir jo gynėjos advokatės Kristinos Rutkauskienės skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.