Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2018-12-18 · Civilinė byla Nr. 2-5157-652/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-18
Bylos Nr.
2-5157-652/2018
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-01896-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aldona Sakalauskienė
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Transporto Marisa“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-5157-652/2018Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01896-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17.; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.2.3.2; 3.2.6.1; . (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 18 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Aldona Sakalauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transporto Marisa“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, S. A. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 5084,40 Eur nuostolių atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 153,00 Eur žyminį mokestį bei 161,47 Eur už pateikiamų priedų vertimą į valstybinę kalbą, šešių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje ir dublike nurodė, kad 2013-09-20 Jungtinėje Karalystėje dėl S. A., vairavusio transporto priemonę MAN TGX18.440 4X2 LLS-U, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. S. A. buvo samdomas atsakovo ir minėtas eismo įvykis įvyko einant darbines pareigas. Be to, eismo įvykio dieną atsakovė buvo transporto priemonės MAN TGX18.440 4X2 LLS-U naudotoja pagal lizingo sutartį, t. y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė MAN TGX18.440 4X2 LLS-U, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Jungtinėje Karalystėje (kitoje ES valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 straipsniai), eismo įvykio valstybės - Jungtinės Karalystės nacionalinis draudikų biuras (Motor Insurers' Bureau - UK) atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 5084,40 Eur (4270,13 GBP) sumai ieškovui, t. y. transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas sumokėjo Jungtinės Karalystės nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 5084,40 Eur (4270,13 GBP). Ieškovas raštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti Jungtinės Karalystės nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 5084,40 Eur. Iki šio ieškinio teismui pateikimo dienos atsakovas reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo. UAB „Transporto Marisa“ apsiribojo vien tik nepagrįstų abejonių dėl Biuro pateiktų faktinį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų kėlimu, t. y. nepateikė kitokį Didžiosios Britanijos teisės turinį, nei įrodinėjo Biuras, pagrindžiančių įrodymų. UAB „Transporto Marisa“ buvo informuota apie Didžiojoje Britanijoje vykstantį 2013-09-20 įvykusio eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo procesą, t. y. jai buvo sudarytos galimybės tiek dalyvauti minėtame procese, tiek teikti savo paaiškinimus, ginčyti kaltę, tačiau UAB „Transporto Marisa“ to nepadarė.

Atsiliepimas

Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Transporto Marisa“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo taikyti ieškinio senatį, ieškovo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė atsiliepime ir triplike nurodė, kad su ieškovo ieškinio reikalavimais nesutinka iš esmės, nes ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas. Pagal ieškinio priedus akivaizdu, kad ieškinio reikalavimas nepagrįstas, nes priešingai negu tikina ieškovas iš ieškinio priedo - įvykio deklaracijos nėra aišku, kas yra įvykio kaltininkas, nes joje nėra kaltininko parašo. Pagal prie ieškinio pridėtą 2017-05-11 lėšų pervedimo nurodymą matyti, kad ieškovas pervedė 4270,13 GPB gavėjui - Motor insurers bureau-UK, lėšas pervedant į gavėjo banką - National Westminster bank PLC. Su ieškiniu pateiktas Motor Insurers Bureau raštas (ieškinio priedas Nr. 4, lapas 5-6) patvirtina, kad 1 GPB = 1,14735 Eur. Taigi 4270,13 x 1,14735 = 4899,33 Eur. Todėl neaišku, kodėl ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo 5084,40 Eur sumą, nes akivaizdu, kad ji nepagrįsta. Pagal ieškovo pavedimą, matyti, kad mokėjimas atliktas 4270,13 GPB sumai, tačiau pagal kitus pateiktus duomenis neaišku, kodėl ir dėl ko mokėta tokia suma, ji apskritai nėra pagrįsta: pagal ieškinio priedą Nr. 4, lapas 8-11, nurodyta mokėtina suma 3713,16 GPB, to pačio priedo lapas 12-13 mokėtina suma 2904 GPB, to pačio priedo lapas 14-15 mokėtina suma 659,16 GPB, to pačio priedo lapas 16-17 mokėtina suma 150 GPB, to pačio priedo lapas 18-19 reikalaujama suma 10456,20 GPB, t. y. neva sumokėta suma ir reikalaujamos sumos iš esmės skiriasi ir ieškovo nurodyta sumokėta suma nėra apskritai pagrįsta jokiais duomenimis. Be to, ieškinio priedo Nr. 4, lapas 23-24, apskritai nurodyta, kad automobilio vertė iki eismo įvykio sudaro 651,68 GPB. Be to, šiame dokumente taip pat nurodyta, kad iki teismo įvykio automobilis buvo apgadintas: galinis sparnas vairuotojo pusėje - 100 GPB, galinio bamperio įbrėžimas - 50 GBP, priekinio bamperio įbrėžimas - 50 GPB. To pačio priedo lapas 26, nurodyta, kad automobilio remontas viso 1534,91 GPB. Taip pat iš šio dokumento matyti, kad automobilio savininkui siūloma išmokėti automobilio vertės iki eismo įvykio ir likutinės vertės skirtumą. Jokių dokumentų apie faktiškai patirtą žalą nėra. Jeigu savininkas ir nusprendė remontuoti automobilį, tai yra tik jo reikalas, o jam turėjo būti atlyginta žala: automobilio vertės iki eismo įvykio ir po jo skirtumo dydžio. Dėl ieškinio senaties ir reikalavimų kilmės bei ieškinio senaties ir reikalavimų kilmės santykio nurodo, kad eismo įvykis įvyko 2013-09-20, išmoka išmokėta 2017-05-11. Ieškovas sąmoningai ar nesąmoningai, tačiau klaidina teismą, nes ieškinį pavadina, kad reikalauja nuostolių atlyginimo regreso teise, kas savaime prieštarauja tarpusavyje, nes nuostolių priteisimas galimas subrogacijos atveju, o regresinis reikalavimas taikomas draudimo išmokos priteisimui, kas nėra tapatu, nes tai lemia ieškinio senaties termino trukmę bei skaičiavimą. Ieškovas sumaišo du skirtingus pagrindus ieškinio pavadinime ir ieškinio dalyke, nurodydamas, kad prašoma priteisti nuostolius, nors pagrinde kalbama apie regresinį reikalavimą, kuris kildinamas iš draudimo teisinių santykių. Tai turi esminės reikšmės ieškinio senaties terminų skaičiavimui. Ieškovas savo reikalavimą kildina iš draudimo teisinių santykių, kuriam taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuotinas nuo išmokos išmokėjimo dienos, t. y. nuo 2017-05-11. Tokiu atveju šis terminas pasibaigė 2018-05-11. Jeigu ieškovas savo reikalavimą kildintų ne iš draudimo teisinių santykių, kas iš esmės būtų visiškai neteisėta, net ir tuo atveju, ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą, nes tokiu atveju, ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo žalos padarymo dienos, kuri yra ir sužinojimo apie žalą momentas, nes subrogacijos atveju tik keičiasi prievolės šalis, t. y. 2013-09-20. Tokiu atveju ieškinio senaties terminas pasibaigė 2016-09-20. Dėl ieškinio senaties termino, ieškovas nesutinka su UAB „Transporto Marisa“ teiginiu, kad Biuro reikalavimui yra taikomas sutrumpintas 1 metų ieškinio senaties terminas.

Trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, S. A. apie teismo posėdį rašytinio proceso tvarka panešta tinkamai, atsiliepimo, prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad 2013-09-20 Didžiojoje Britanijoje, Cross Street Wolverhampto N, įvyko eismo įvykis, kurio metu Lietuvos Respublikoje registruota, atsakovės valdoma transporto priemonė valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kitą transporto priemonę „Daewoo Lanos XS AUTO “, valst. Reg. Nr. KY02WZK, priklausančią M. S. (b. l. 43). Trečiasis asmuo S. A. atsakovei UAB „Transporto Marisa“ adresuotame rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2013-09-20 sukdamas į kairę pusę priekabos galu (dešine puse) užkabino lengvąjį automobilį, žmonių automobilyje nebuvo. Paaiškinime taip pat pažymėjimo - (duomenys neskelbtini) CH-472 (b. l. 4). Įvykio metu trečiasis asmuo S. A. vairavo transporto priemonę „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios savininkas AB „SEB Lizingas“, įregistruotas naudotojas atsakovė UAB „Transporto Marisa“ (b. l. 5). Eismo įvykio metu trečiasis asmuo buvo atsakovės darbuotojas (b. l. 6). 2017-03-16 raštu „Motor Insurers Bureau“ pareikalavo ieškovę atlyginti 4270,13 GBP žalą (b. l. 7-11), taip pat nurodė valiutų keitimo kursus pateiktus „National Westminster Bank“ banko: 1 Eur – 0871574 BBP, 1 GBP-1,14735 Eur (b. l. 11-12). Ieškovas nurodytą žalą 4270,13 GBP, „Motor Insurers Bureau“ pervedė 2017-05-11 (b. l. 13, 60). 2017-09-07, 2017-10-182017-12-01, pretenzijomis ieškovas prašė atlyginti 5084,40 Eur žalą, tačiau atsakovė žalos neatlygino (b. l. 61-63). Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio momentu 2013-09-20 nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ginčo, kad atsakovei priklausantis automobilis nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir, kad jį minėto įvykio metu vairavo atsakovės darbuotojas S. A. nėra.

1949 m. sausio 25 d. Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečio rekomendacijos pagrindu sukurta žaliosios kortelės sistema užtikrina, kad valstybėje – žaliosios kortelės sistemos narėje – įvykusio eismo įvykio metu asmenų patirta žala būtų atlyginta nepriklausomai nuo to, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo yra iš užsienio atvykusios transporto priemonės vairuotojas. 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo (toliau – Direktyva 2009/103/EB) nuostatos Lietuvos Respublikoje įgyvendintos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – TPVCAPDĮ).

Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nacionalinis draudikų biuras išmoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai žala padaryta Europos Sąjungos (ES) valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, kaip yra nustatyta nagrinėjamu atveju. Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras išmoką dėl kitoje ES valstybėje narėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos išmoka žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui atsižvelgdamas į Bendradarbiavimo nuostatus ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus (TPVCAPDĮ 17 str. 5 d.). Įstatymu Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurui nustatyta pareiga išmokėti kitos ES valstybės narės žalos atlyginimo institucijai jos reikalaujamą sumą, sumokėtą nukentėjusiajam trečiajam asmeniui, ir nustatytą atlygį už žalos administravimą, jei kaltininko, kurio transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta (TPVCAPDĮ 17 str. 6 d. 2 p.).

Vadovaujantis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi, biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jei ji išmokėta pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

TPVCAPDĮ nuostatas galimybė Lietuvos Respublikos draudikų biurui susigrąžinti sumokėtas sumas yra įtvirtinta tuo atveju, jei nustatoma neapdraustos transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl eismo įvykio metu trečiajam asmeniui padarytos žalos. Taigi, pareiga įrodyti žalos dydį ir priežastinį ryšį tenka regresinį reikalavimą reiškiančiam ieškovui.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2014; 2017-11-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017; 2018-10-16 Nr. 3K-3-373-219/2018).

Dėl ieškinio senaties taikymo.

Atsakovė prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino per eismo įvykį žalą patyrusio asmens reikalavimui eismo įvykio kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudiku, praktikoje yra išaiškinęs, kad toks reikalavimas kyla iš delikto, todėl jam taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nurodytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-12-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-444-611/2015).

Nagrinėjamu atveju yra taikomas 3 metų senaties terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 1.125 str. 8 d.), nes ginčo šalis sieja ne sutartiniai civiliniai, bet deliktiniai civiliniai santykiai. CK 1.127 straipsnis apibrėžia ieškinio senaties termino pradžią. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Regreso teisę reikalauti iš skolininko įgyja trečiasis asmuo, įvykdęs prievolę už skolininką. Pagrindinė prievolė buvo įvykdyta 2017-05-11 ( 1 t., b. l. 13), t. y. ieškovė 5 084,40 Eur išmokos sumą pagal Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą sumokėjo, todėl ieškovas, kreipdamasis dėl žalos atlyginimo 2018-06-18 (1 t. b. l. 1), senaties termino nepraleido. Esant nurodytoms aplinkybės, atsakovės prašymas dėl ieškinio senaties taikymo atmetamas.

Dėl 5084,40 Eur žalos atlyginimo priteisimo.

TPVCAPDĮ 4 straipsnis numato transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, valdytojų pareigą sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Įstatymo 10 straipsnis numato, kad įprastinė draudimo sutartis suteikia kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje tokią draudimo apsaugą, kokios reikalauja tos Europos Sąjungos valstybės narės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojantys teisės aktai, arba draudimo apsaugą pagal šį įstatymą, jei ši apsauga yra didesnė. Įstatymo 41 straipsnio 8 dalis numato, kad transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, valdytojai, išvykdami iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, privalo turėti galiojantį draudimo liudijimą, patvirtinantį draudimo sutarties, atitinkančios šio įstatymo reikalavimus, sudarymą. Įstatymo 16 straipsnio 3 dalis numato, kad transporto priemonių draudikų biuras (toliau biuras) moka išmoką šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei žala padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įstatymo 17 straipsnio 5 dalis numato, kad tais atvejais, kai biuras moka išmoką pagal šio straipsnio 1 dalį dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar užsienio valstybėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos, išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant į Bendradarbiavimo nuostatus ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Šio straipsnio 6 dalies 2 punktas numato, kad tais atvejais, kai kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje nukentėjęs asmuo, kuriuo nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, vadovaudamasis savo šalies teisės aktais kreipėsi dėl patirtos žalos atlyginimo į savo šalyje veikiančią žalos atlyginimo instituciją, biuras privalo išmokėti kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai jos reikalaujamą sumą, sumokėtą nukentėjusiam trečiajam asmeniui, ir nustatytą atlygį už žalos administravimą, jeigu kaltininko, kurio transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta. Įstatymo 2 straipsnio 13 dalis numato, kad Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatai – Biurų tarybos patvirtintos nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykių taisyklės.

Atsakovė eismo įvykio metu 2013-09-20 buvo Lietuvos Respublikoje įregistruotos transporto priemonės MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas naudotoja, todėl atsakovei kilo pareiga sudaryti draudimo sutartį pagal TPVCAPDĮ ir išvykstant transporto priemonei į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, turėti galiojantį draudimo liudijimą. Byloje nėra ginčo, kad šio eismo įvykio metu transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu. Eismo įvykio metu padarytą žalą administravo Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras – „Motor Insurers‘ Bureau“, į kurį su pretenzija kreipėsi nukentėjęs asmuo automobilio „Daewoo Lanos XS AUTO “, valst. Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas (1 t. b. l. 8-32). Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras, išmokėjęs nukentėjusiam draudimo išmoką, kreipėsi į ieškovą ir pareikalavo atlyginti 4270,13 svarų sterlingų sumą. Ieškovas šią sumą Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui atlygino 2017-05-11. Ieškovė 2014-07-14 raštu informavo atsakovę apie 2013-09-20 apie žalos administravimą bei prašė pateikti vairuotojo paaiškinimą (1 t., b. l. 97). Tačiau atsakovė prieštaravimų dėl eismo įvykio, jo tyrimo ir žalos dydžio nereiškė.

Įstatymo 23 straipsnio 5 dalis numato, kad biuras, išmokėjęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai reikalaujamą sumą, turi teisę susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingo už žalos padarymą asmens ar asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį. Kadangi atsakovė yra asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės ieškovo Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui išmokėtą sumą yra pagrįstas ir tenkinamas visiškai.

Dėl pervestos žalos dydžio konvertavimo.

Atsakovė teigia, kad neaišku, kodėl ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo 5084,40 Eur sumą, nes su ieškiniu pateiktas „Motor Insurers Bureau“ raštas patvirtina, kad 1 GPB = 1,14735 Eur. Taigi 4270,13 x 1,14735 = 4899,33 Eur.

Su šiuo atsakovės teiginiu nesutiktina. Jungtinės Karalystės draudikų biuras „Motor Insurers Bureau“ pretenziją ieškovei datavo 2017-03-16, todėl manytina, kad ir valiutų kursą nurodė pretenzijos rašymo metu. Tuo tarpu ieškovė pretenzijoje nurodytą sumą pervedė 2017-05-11 ir mokėjimo nurodyme nurodė būtent tokią sumą, kokią reikalavo pervesti Jungtinės Karalystės draudikų biuras bei nurodė valiutos kodą GBP. Jungtinės Karalystės valiutos – svarų sterlingų ir euro kursas nėra pastovus, jis nuolat kinta. Lietuvos banko viešai skelbiamais duomenimis 2017-05-11 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (GBP) ir euro santykis buvo 0,83985, vadinasi ieškovės pervesta 4270,13 GBP suma konvertuojama į eurus ir sudaro 5084,40 Eur (4270,13 GBP/ 0,83985=5084,40 Eur). Esant nurodytiems skaičiavimams, atsakovei nepateikus jokių paneigiančių rašytinių įrodymų, atsakovės nurodyti argumentai dėl ieškovės pervestos sumos dydžio Jungtinės Karalystės draudikų biurui „Motor Insurers Bureau“ laikytini nepagrįstais, todėl atmetami (1 t. b. l. 87-89) (CPK 176 –179 str., Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 5 str.).

Dėl žalos transporto priemonei.

Atsakovė ginčija kilusią žalą dėl eismo įvykio, tačiau rašytinių įrodymų patvirtinančių, kad žala, kurią atlygino ieškovė, yra nepagrįsta nepateikia (CPK 178 str.).

Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad eismo įvykio, įvykusio 2013-09-20 Didžiojoje Britanijoje, metu buvo apgadinta transporto priemonė „Daewoo Lanos XS AUTO “, valst. Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 43), už patirtą žalą transporto priemonės savininkui išmokėta 4 270,13 GBP dydžio draudimo išmoka. Iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad 4 270,13 GBP sumą sudaro 3 713,16 GBP išmoka dėl turtinės žalos sumokėta automobilio savininkui M. S. (šią sumą sudaro 2 904 GBP išmoka dėl pakaitinio automobilio nuomos išlaidų, kuri išmokėta nukentėjusiajam M. S., 659,16 GBP išmoka dėl sugadinto automobilio, 150,00 GBP išmoka išmokėta nukentėjusiajam M. S., atlyginant tiesiogiai išlaidas, kurių neatlygino draudimo bendrovė) ir žalos bylos administravimo mokestis – 556,97 GBP (1 t. b. l. 14-42, 2 t. b. l. 5-23).

Pažymėtina, kad nacionalinis draudikų biuras, kuris atsakingas dėl nedrausto vairuotojo padarytos žalos, remdamasis Biurų tarybos patvirtintomis nacionalinių draudikų biurų Bendradarbiavimo nuostatomis, privalo kompensuoti ne tik eismo įvykio šalies nacionalinio draudikų biuro (šiuo atveju Didžiosios Britanijos biuro) patirtas išlaidas dėl išmokėtų draudimo išmokų, bet ir atlyginti eismo įvykio šalies nacionalinio draudikų biuro žalos administravimo išlaidas. Administravimo mokesčio suma, patvirtinta Biurų Tarybos, yra 15 procentų nuo bendros išmokos už žalą. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad biuro išmoka už eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant į Bendradarbiavimo nuostatus, t. y. pagrįstos ir protingos nacionalinio draudiko žalos administravimo išlaidos teismo buvo priteistos įstatymo pagrindu. Kadangi buvo išmokėta 3 713,16 GBP dydžio išmoka, todėl paskaičiuotas 556,97 GBP dydžio žalos administravimo mokestis.

Duomenų, kad Didžiosios Britanijos apskaičiuota ir išmokėta išmoka neprotingai didelė ir nepagrįsta, byloje nėra. Pažymėtina, kad atsakovės nurodoma 10 456,20 GBP suma tai suma, kurios reikalavo apgadinto automobilio savininkas, tačiau Didžiosios Britanijos biuras atlygino tik 4270,13 GBP (1 t. b. l. 14-25 ).

Atsakovė teigia, kad iš įvykio deklaracijos nėra aišku, kas yra įvykio kaltininkas, nes joje nėra kaltininko parašo. Su šiuo atsakovės argumentu nesutiktina, nes atsakovės vairuotojo, t. y. trečiojo asmens, kaltę dėl įvykusio eismo įvykio patvirtina rašytinė bylos medžiaga. Atsakovės UAB „Transporto Marisa“ atstovas V. J. 2015-06-25 elektroniniame laiške nurodė, kad dėl 2013-09-20 eismo įvykio Didžiojoje Britanijoje (((duomenys neskelbtini)) kaltas atsakovės vairuotojas (1 t. b. l. 95). Iš atsakovės įmonės vairuotojo S. A. rašytinio paaiškinimo taip pat matyti, kad jis neginčija savo kaltės, juolab, kad paaiškinime nurodo, kad atsitrenkė į automobilį, kuriame nebuvo vairuotojo (1 t., b. l. 4). Iš eismo įvykio deklaracijos matyti, kad ji yra lietuvių kalba, standartinės formos, todėl manytina, kad ją galimai užpildė atsakovės vairuotojas trečiasis asmuo S. A., kadangi deklaracijoje nurodyti jo asmens duomenys, todėl vien formalaus reikalavimo - dėl eismo įvykio sukėlusio asmens parašo nebuvimas, nesudaro pagrindo daryti išvadai, kad atsakovės vairuotojas nesukėlė eismo įvykio ir todėl nėra pagrindo nekilti atsakovės deliktinei atsakomybei. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė iki ieškinio pateikimo teismui, pripažino savo vairuotojo atsakomybę dėl 2013-09-20 eismo įvykio.

Pažymėtina, kad atsakovė pagrįsdama atsiliepime ir triplike nurodytas aplinkybes teismui nepateikė jokių, netgi minimalių, jas patvirtinančių įrodymų (CPK 176 –179 str.). Objektyviais įrodymais nepatvirtintos atsakovės aplinkybės, laikytinos tik deklaratyviais atsakovės teiginiais ir negali būti pakankamu pagrindu civilinėje byloje paneigti ieškovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus.

Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras, atsižvelgdamas į surinktus dokumentus bei į Didžiojoje Britanijoje galiojančių teisės aktų nuostatas, nustatė visas sąlygas, būtinas civilinei atsakomybei atsirasti, žalos dydį ir atlygino neapdrausta Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemone padarytą žalą bei pateikė reikalavimą Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, kaip subjektui, kuriam Lietuvos valstybė delegavo pareigą prisiimti atsakomybę už minėtomis transporto priemonėmis padarytą žalą. Eismo įvykio valstybės nacionalinio draudikų biuro pateikti raštai bei dokumentai, susiję su eismo įvykio metu padarytos žalos administravimu, vertintini kaip oficialūs rašytiniai įrodymai - turintys didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d., Teisingumo Teismo byla Nr. C-188/89). Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai ir priteisima iš atsakovės 5084,40 Eur nuostolių atlyginimas ieškovei.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistinos ieškovės reikalaujamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra 2018 m. birželio 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.71 str., 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė, paduodama ieškinį teismui sumokėjo 153,00 Eur žyminį mokestį, taip pat patyrė 161,47 Eur vertimo išlaidas (1 t. b. l. 64-65, 68)

Ieškinys tenkintas visiškai, todėl ieškovei jos patirtos 314,47 Eur (153 Eur + 161,47 Eur) bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK str. 1 d. 1, 3 p., 93 str. d.)

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 23,98 Eur, ieškinys tenkintas visiškai, todėl iš atsakovės šios išlaidos priteistinos valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.). Išlaidos valstybei sumokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 284 straipsniu, 441 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transporto Marisa“, juridinio asmens kodas 150164373, 5 084,40 Eur (penkių tūkstančių aštuoniasdešimt keturių eurų 40 ct) nuostolių atlyginimą, 6 (šešių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. birželio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 314,47 Eur (tris šimtus keturiolika eurų 47 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 110818317.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transporto Marisa“, juridinio asmens kodas 150164373, 23,98 Eur (dvidešimt tris eurus 98 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Aldona Sakalauskienė