Kauno apygardos teismo nutartis

2021-05-18 · Civilinė byla Nr. e2S-938-254/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-18
Bylos Nr.
e2S-938-254/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13823-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Burdulienė
Atsakovas
J. G.
Ieškovas
I. T.
Civilinė byla Nr. e2S-938-254/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13823-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.6.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. T. ieškinį atsakovui J. G. dėl piniginių lėšų priteisimo.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 14 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei I. T. iš atsakovo J. G. 7 495,91 Eur permoką, 667,44 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8 163,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 320 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei iš atsakovo J. G. priteisė 164 Eur žyminio mokesčio dalį ir 7,16 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Šalies argumentai

2. Atsakovas J. G. 2021 m. kovo 1 d. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašymą atnaujinti praleistą terminą pareiškimui paduoti. Nurodė, kad nesutinka, jog jam adresuoti procesiniai dokumentai laikomi tinkamai įteiktais 2020 m. gruodžio 8 d. (praėjus trisdešimčiai dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje). Teismas grubiai pažeidė atsakovo procesines teises į teisminę gynybą bei procesą. Visų pirma, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovui šios bylos procesiniai dokumentai buvo siųsti keturis kartus keturiais adresais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir į darbovietes (duomenys neskelbtini). Iš visų šių adresų procesiniai dokumentai buvo grąžinti teismui ir nei vieną kartą atsakovui nebuvo paliktas Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintos formos pranešimas apie egzistuojantį procesą. Be to, byloje nėra teismo nutarties, kuria, vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, teismas būtų nusprendęs procesinius dokumentus pakartotinai išsiųsti Gyventojų registre nurodytu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir laikyti juos tinkamai įteiktais praėjus 30 dienų nuo pašto pranešimo apie įteiktinus dokumentus palikimo pareiškėjo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 15 d. nutartimi prašymą dėl praleisto įstatyme nustatyto termino atnaujinimo atmetė ir atsisakė priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

4. Teismas nustatė, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo išsiųsti ieškinyje nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), kurie grįžo neįteikti 2020 m. rugsėjo 22 d., nurodant, kad atsakovas jam siųstų procesinių dokumentų neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą. 2020 m. rugsėjo 22 d. teismo iniciatyva užklaustas Gyventojų registras, nustatyta, kad atsakovo paskutinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai atsakovui buvo išsiųsti Gyventojų registre nurodytu adresu, tačiau 2020 m. spalio 3 d. teismui grąžinti be įteikimo su žyma, kad atsakovas jam siųstų procesinių dokumentų neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą. Teismui užklausus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą apie atsakovo darbovietę buvo gauti duomenys, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini). Išsiuntus procesinius dokumentus per atsakovo darbovietes, procesiniai dokumentai grąžinti be įteikimo, nurodant, kad siunta buvo neatsiimta per saugojimo terminą. 2020 m. spalio 30 d. procesiniai dokumentai atsakovui išsiųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), ir buvo laikomi įteiktais pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį.

5. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nebuvo prisijungęs prie Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (EPP), jo elektroninio pašto adresas ieškovės ieškinyje nebuvo nurodytas, šios bylos nagrinėjimo metu jis nebuvo šalimi kitoje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėtoje byloje, todėl įteikti procesinių dokumentų elektroninių ryšių priemonėmis ar teisme galimybės nebuvo. Ant pašto siuntos, kurios pagrindu teismas taikė įteikimo atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje prezumpciją, tam skirtoje vietoje yra žyma, kada siunta buvo palikta atsakovo gyvenamojoje vietoje. Taigi, pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį ir įteikimo aprašą teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad praėjo trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Nustatytu terminu atsiliepimas į ieškinį negautas, todėl, esant ieškovės prašymui, 2021 m. sausio 14 d. priimtas sprendimas už akių.

6. Teismas, vertindamas atsakovo nurodytas aplinkybes, sprendė, kad jos nelaikytinos svarbiomis priežastimis, dėl kurių galėtų būti atnaujintas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti. Procesinius dokumentus atsakovui buvo bandoma įteikti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu du kartus, vieną iš jų nurodant pašto įstaigai saugoti dokumentus 30 dienų nuo pranešimo palikimo adresato pašto dėžutėje, taip pat dokumentus buvo bandoma įteikti ir per atsakovo darbovietes, tai suteikia pagrindą daryti išvadą, kad dokumentai įteiktais pagal įstatymą buvo pripažinti išnaudojus realias jų įteikimo asmeniškai atsakovui galimybes. Todėl, atsakovui per CPK nustatytą terminą nepatekus atsiliepimo, teismas pagrįstai laikė, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai ir buvo priimtas sprendimas už akių. Nustačius, kad atsakovui šiuo atveju procesiniai dokumentai yra įteikti tinkamai vadovaujantis įstatymo nuostatomis, aplinkybė, jog atsakovas faktiškai negavo procesinių dokumentų, negali būti vertinama kaip svarbi priežastis terminui atnaujinti ir neturi lemiamos teisinės reikšmės. Kitų svarbių priežasčių terminui atnaujinti atsakovas nenurodė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu atsakovas J. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai sprendimas už akių priimtas prieš šalį, kuri apie pradėtą civilinę bylą buvo informuota teisine fikcija grindžiamu įteikimo būdu, tokiai šaliai pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo praleidus CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ta aplinkybė, kad buvo remtasi įteikimo fikcija, laikytina svarbia priežastimi, dėl kurios turi būti atnaujinamas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, taip užtikrinant asmens teisę į teisminę gynybą ir teisingą teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 39 punktas).

1.2. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai asmens gyvenamosios vietos ar darbo adresu procesiniai dokumentai siunčiami tik vieną kartą, tikėtina, jog gali susiklostyti situacija, kad procesinių dokumentų įteikimo metu asmens nurodytais adresais nebus, taip pat nebus asmenų, kuriems procesiniai dokumentai gali būti įteikiami, neradus adresato (CPK 123 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015). Akivaizdu, kad tokia situacija susiklostė būtent ir šiuo atveju.

1.3. Susipažinus su siuntos Nr. RE233783779LT (duomenys neskelbtini) duomenimis AB „Lietuvos paštas“ paieškos sistemoje www.post.lt matyti, kad apie šios siuntos siuntimą nėra jokių duomenų, o su siuntos Nr. RE234378154LT (duomenys neskelbtini) duomenimis matyti, kad jokie pranešimai pašto dėžutėje atsakovui nebuvo palikti.

1.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi išnaudoti kitas, jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt. Tik išnaudojęs šias galimybes teismas siunčia procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, suformavęs specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018. Teismų praktika. 2018, 50, p. 278-289, 28 punktas).

1.5. Duomenų apie specialiąją teismo siuntą bei apie tai, kad informacija apie tokią siuntą būtų pateikta atsakovui, šioje byloje nėra, todėl atsakovo pareiškimas dėl procesinio termino atnaujinimo yra pagrįstas ir skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta.

Atsiliepimas

8. Ieškovė I. T. atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Atsakovui J. G. procesiniai dokumentai buvo siunčiami keturiais adresais (dviejų gyvenamųjų vietų ir dviejų darboviečių). Mažai tikėtina, kad atsakovas negavo jokių pranešimų nei viename šių adresų apie jo gautas siuntas. Atsakovo, kaip fizinio asmens, pareiga yra nurodyti savo duomenis, kuriais būtų galimybė jį pasiekti valstybės ir kitoms institucijoms.

2.2. Atsakovas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje nurodoma, kad asmens gyvenamosios vietos ar darbo adresu procesiniai dokumentai siunčiami tik vieną kartą, tikėtina, kad gali susiklostyti situacija, jog procesinių dokumentų įteikimo metu asmens nurodytais adresais nebus. Tačiau šiuo atveju atsakovui procesiniai dokumentai deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), buvo siųsti du kartus.

2.3. Tai, kad www.post.lt nėra galimybės patikrinti atskirajame skunde nurodytų siuntų numerių nereiškia, jog šios siuntos nebuvo siųstos atsakovui ar pranešimai apie jas nebuvo palikti atsakovo pašto dėžutėse. Negalima atmesti galimybės, kad Lietuvos pašto sistema tiesiog patiria techninių trukdžių atsekant šių siuntų numerius. Ant civilinėje byloje esančių vokų matyti Lietuvos pašto antspaudai, siuntas priėmusių darbuotojų vardai ir parašai. Tad akivaizdu, kad pašto siuntos buvo siųstos ir apie jas turėjo būti paliktas pranešimas atsakovui.

Žemesnės instancijos teismas

2.4. Specialiųjų teismo siuntų suformavimo ir siuntimo tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 519 patvirtintame Procesinių dokumentų civilinėse bylose įteikimo ir pranešimo apie įteikimus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarkos apraše. Iš esmės visi teismų siunčiami siuntiniai šaliai su procesiniais dokumentais gali būti laikytini specialiąja siunta ir joms taikytinas nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas tokių siuntų aprašas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo J. G. prašymas dėl termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti atnaujinimo ir atsisakytas priimti pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimo tvarką fiziniam asmeniui, kai priimamas sprendimas už akių, aiškinimo ir taikymo

11. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė I. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl piniginių lėšų priteisimo iš atsakovo J. G.. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. sausio 14 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei I. T. iš atsakovo J. G. 7 495,91 Eur permoką, 667,44 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8 163,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 320 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei iš atsakovo J. G. priteisė 164 Eur žyminio mokesčio dalį ir 7,16 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Atsakovas 2021 m. kovo 1 d. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašymą atnaujinti praleistą terminą pareiškimui paduoti. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovo prašymo netenkino, konstatavęs, kad procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, atsakovas jokių praleisto termino atnaujinimo priežasčių, kurios, teismo vertinimu, galėtų būti pripažįstamos svarbiomis bei būtų pagrindas atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, nenurodė.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto specifika lemia, kad teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-611/2018; 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019). Sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama ne nubausti pasyviąją ginčo šalį, o užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią šalims piktnaudžiauti savo teisėmis bei vilkinti procesą, taip pat sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese sąžiningos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugai bei ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013).

13. Pagal CPK 287 straipsnio 1 dalį šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo; šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Taigi, sprendžiant termino pareiškimui paduoti atnaujinimo klausimą, vertintinos aplinkybės, dėl kurių šalis šį terminą praleido, ir šių aplinkybių svarba, t. y. jų reikšmingumas ir įtaka atsiradusioms pasekmėms (termino praleidimui), asmens galimybės šių aplinkybių išvengti ar jas įveikti.

14. Atsakovas J. G. prašymą atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti grindė iš esmės vieninteliu argumentu, kad apie pradėtą teismo procesą jis buvo informuotas teisine fikcija grindžiamu būdu, tačiau faktiškai procesiniai dokumentai jam nebuvo įteikti, pranešimai apie siuntas pašto dėžutėje nebuvo palikti, o apie priimtą sprendimą už akių atsakovas sužinojo tik iš antstolio kontoros gavęs vykdomosios bylos dokumentus.

15. CPK 123 straipsnyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai; jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Vyriausybė nustato procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato gyvenamojoje vietoje tvarką, ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus formą (CPK 123 straipsnio 3 dalis).

16. Taigi, CPK 123 straipsnio 3 dalis nustato vieną iš procesinių dokumentų įteikimo būdų – procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymą įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui.

17. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta būtina dokumentų įteikimo paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje sąlyga – jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka. Taigi, įstatymo leidėjo valia šis dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, savo esme yra įteikimo fikcija. Dėl šios priežasties aiškinant ir taikant CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatą ,,jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka“ turi būti atsižvelgiama į EŽTT praktiką ir joje suformuluotus tinkamo informavimo kriterijus, be kita ko – į teismo rūpestingumą ir pareigą informuoti šalis apie teisminį procesą. Ši pareiga bus pažeista, jeigu teismas laikys procesinius dokumentus, paliktus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, įteiktais pagal įstatymą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti asmens gyvenamojoje vietoje, nesiėmęs papildomų priemonių. Todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi išnaudoti kitas, jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt. Tik išnaudojęs šias galimybes teismas siunčia procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, suformavęs specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018 19–23, 27–28 punktus).

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs ir tai, kad procesinių dokumentų įteikimo asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje prezumpcijos taikymą įstatymo leidėjas sieja su atitinkamais formaliaisiais reikalavimais. Speciali pašto siunta turi būti suformuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 519 patvirtintu Procesinių dokumentų civilinėse bylose įteikimo ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarkos aprašu (toliau – Įteikimo aprašas). Kaip nustatyta Įteikimo aprašo 4 punkte, ant tokios specialios pašto siuntos, be kita ko, turi būti įrašomas, užklijuojamas arba uždedamas siunčiamų procesinių dokumentų pašto siuntos saugojimo terminas. Kai procesiniai dokumentai siunčiami į deklaruotą gyvenamąją vietą, tam, kad nepavykus jų ten faktiškai įteikti, jie būtų laikomi įteiktais pagal įstatymą, pašto siuntos saugojimo terminas yra nustatytas Įteikimo apraše ir yra trisdešimt dienų (Įteikimo aprašo 20 ir 26 punktai). Būtent šis terminas turi būti pažymimas ant pašto siuntos. Teismas gali laikyti procesinius dokumentus įteiktais tik įsitikinęs, kad praėjo trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018 29 punktą).

20. Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų matyti, kad teismo procesinius dokumentus atsakovui J. G. buvo bandoma įteikti atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) du kartus, vieną kartą nurodant pašto įstaigai saugoti dokumentus 30 dienų nuo pranešimo palikimo adresato pašto dėžutėje, taip pat dokumentus buvo bandoma įteikti ir ieškinyje nurodytu atsakovo faktinės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), per atsakovo darbovietes (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai teismui buvo grąžinti su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad ant pašto siuntos, kurios pagrindu pirmosios instancijos teismas taikė įteikimo atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje prezumpciją, tam skirtoje vietoje yra žyma, kada siunta buvo palikta atsakovo gyvenamojoje vietoje (11-06). Taigi, pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį ir Įteikimo aprašą pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad praėjo trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir yra pagrindas pripažinti dokumentus įteiktais. Kadangi, kaip minėta, procesinius dokumentus atsakovui J. G. buvo bandoma įteikti atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu du kartus, taip pat dokumentus buvo bandoma įteikti ir per atsakovo darbovietes, ieškinyje nurodytu faktinės gyvenamosios vietos adresu, be to, pirmosios instancijos teismas patikrino, kad atsakovas nebuvo prisijungęs prie Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (EPP), jo elektroninio pašto adresas ieškovės ieškinyje nebuvo nurodytas, šios bylos nagrinėjimo metu jis nebuvo šalimi kitoje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėtoje byloje, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai suteikia pagrindą daryti išvadą, kad dokumentai įteiktais pagal įstatymą buvo pripažinti išnaudojus visas realias jų įteikimo asmeniškai atsakovui galimybes. Taip pat pažymėtina, kad ir sprendimas už akių atsakovui buvo siunčiamas registruota pašto siunta jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grąžintas su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimą terminą (www.post.lt duomenys patvirtina, kad 2021 m. sausio 19 d. atsakovui buvo paliktas pranešimas pašto dėžutėje, tačiau atsakovas siuntos neatsiėmė).

21. Nustačius, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ta aplinkybė, jog atsakovas faktiškai procesinių dokumentų negavo, negali būti vertinama kaip svarbi termino pareiškimui dėl sprendimo už peržiūrėjimo pateikti praleidimo priežastis. Atsakovas jokių reikšmingų aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos pateisinama (svarbia) savalaikio procesinių dokumentų negavimo nei vienu iš keturių adresų, kuriais buvo siunčiamos pašto siuntos, priežastimi nenurodė ir įrodymų šioms aplinkybėms patvirtinti nepateikė (pvz., kad buvo išvykęs į užsienį, pakeitė faktinę gyvenamąją vietą, darbovietę ir pan.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas net ir teikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei atskirąjį skundą nurodė gyvenamosios vietos adresus (duomenys neskelbtini), laikydamas juos savo gyvenamąja vieta. Be to, pateiktuose procesiniuose dokumentuose atsakovas neginčijo, kad minėtais adresais (duomenys neskelbtini) jis negyvena (CPK 178 straipsnis). Taip pat pažymėtina, kad atsakovas J. G. yra (duomenys neskelbtini) direktorius, pagal VSDFV duomenis procesinių dokumentų siuntimo dieną šioje įmonėje dirbo (ir šiuo metu dirba) 3 darbuotojai, procesiniai dokumentai buvo siunčiami įmonės buveinės adresu (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovui nebuvo įteikti ir grąžinti su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“, atsakovas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių procesiniai dokumentai jam nebuvo įteikti ir per minėtą darbovietę (pvz., kad įmonė veiklą vykdo kitu, nei registruotos buveinės adresu ir pan.). Be to, pagal VĮ Registrų centras duomenis atsakovo gyvenamoji vieta nurodyta adresu (duomenys neskelbtini), kurio taip pat buvo siunčiami teismo procesiniai dokumentai.

22. Nors atsakovas atskirajame skunde teigia, kad, susipažinus su siuntos Nr. RE233783779LT duomenimis AB „Lietuvos paštas“ paieškos sistemoje www.post.lt matyti, jog apie šios siuntos siuntimą nėra jokių duomenų, o iš siuntos Nr. RE234378154LT duomenų matyti, kad jokie pranešimai pašto dėžutėje atsakovui nebuvo palikti, tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad AB „Lietuvos paštas“ duomenys yra saugomi ribotą laiką (pagal Pašto įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punktą pašto paslaugos teikėjas, pateikdamas pašto siuntas gavėjui asmeniškai pasirašytinai, privalo saugoti pašto paslaugos teikimo taisyklėse nurodytus dokumentus, patvirtinančius pašto siuntų pateikimą gavėjui asmeniškai pasirašytinai, 6 mėnesius nuo pašto siuntos pateikimo dienos), todėl praėjus atitinkamam laikotarpiui nebėra galimybės gauti informacijos apie konkrečią siuntą. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovui buvo siunčiamos net penkios pašto siuntos keturiais skirtingais adresais, ant šių siuntų yra Lietuvos pašto žymos, antspaudai, pašto siuntų numeriai, darbuotojų vardai, pavardės ir parašai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad šios siuntos atsakovui nebuvo siųstos ar pranešimai apie jas nebuvo palikti atsakovo pašto dėžutėse. Priešingai, byloje esanti www.post.lt informacija (t. 1 b. l. 78-79) patvirtina, kad, nepavykus įteikti siuntos, atsakovui 2020 m. rugsėjo 24 d. buvo paliktas pranešimas pašto dėžutėje apie pašto siuntą Nr. RE234378154LT („Kviečiame atvykti į paštą atsiimti siuntos. Atvykdami turėkite siuntos numerį ir asmens dokumentą. Kitas asmuo siuntą gali atsiimti tik su įgaliojimu“).

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; ir kt.).

24. Atsakovas J. G. atskirajame skunde vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 ir 2015 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015 išaiškinimais. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 pateikė išaiškinimus dėl procesinių dokumentų įteikimo juridiniam, o ne fiziniam asmeniui. Tuo tarpu civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015 buvo nustatyta, kad nebuvo išnaudotos visos galimybės įteikti fiziniam asmeniui procesinius dokumentus (procesiniai dokumentai gyvenamosios ir darbo vietos adresais siųsti tik po vieną kartą ir neįteikti, nesiimta papildomų prieinamų priemonių (pvz., siųsti nutartį antrą kartą), kad nutartis būtų asmeniui įteikta asmeniškai ar perduota darbovietės administracijai. Taigi nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vadovautis minėtomis kasacinio teismo nutartimis, kadangi nesutampa šių nutarčių ir nagrinėjamo atvejo ratio decidendi.

25. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje tarp šalių kilęs ginčas yra susijęs su Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 22 d. priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1313-259/2019, kuriuo sumažinta I. T. mokėtina delspinigių suma kreditoriaus J. G. naudai. Atsakovui J. G. apie priimtą sprendimą minėtoje civilinėje byloje buvo žinoma (jį byloje atstovavo advokatas), taigi atsakovui buvo žinoma ir apie jo prievolę grąžinti dalį vykdymo procese išieškotų lėšų skolininkei I. T., tačiau atsakovas šios prievolės savalaikiai neįvykdė (šios aplinkybės atsakovas neginčija), dėl ko skolininkė I. T. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir atsakovo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas už akių.

26. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-19/1K-2).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Dalė Burdulienė