- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-09-30
- Bylos Nr.
- 1-243-927/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-00630-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Nukentėjusysis
- L. I., T. I.
- Kaltinamasis
- J. I., G. S., M. L., J. Š.
- Kategorijos
- 1.2.3.5Neatsargus gyvybės atėmimas (BK 132 str.)
- 1.2.14.3.1Paprastas plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
- 1.2.14.10Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str.)
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
J. I. (J. I.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas,
G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, teistas: 2011-04-29 Švenčionių r. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 63 str. 2 d., 63 str. 5 d. 1 p. laisvės apribojimu 1 metams, 2012-06-18 išbrauktas iš įskaitos Pataisos inspekcijoje, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,
M. L. (M. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, teistas 3 kartus: 1) 1995-03-29 Švenčionių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 146 str. 2 d., 90 str. 2 d.,, pritaikius LR BK 42 str. – 3 metams laisvės atėmimo, remiantis LR BK 471 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m., 2) 2009-09-29 Švenčionių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 2 d. 8 mėn. laisvės atėmimo ,bausmę atliekant pataisos namuose; 3) 2010-07-16 Švenčionių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., 135 str. 1 d., 63 str. 1 d., 63 str. 2 d., 63 str. 5 d. 1 p., 1 p., 63 str. 1 d., 63 str. 4 d., 63 str. 9 d., laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, 2012-11-30 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str., paleistas lygtinai neatlikęs 9 mėnesių 28 dienų paskirtos bausmės, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,
J. Š. (J. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nedirbantis, nesimokantis, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau administracine tvarka baustas, neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. I., G. S., M. L. ir J. Š. panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, sugadino nedidelės vertės svetimą turtą ir dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, o būtent jie :
1) 2013 m. balandžio 9 d. laikotarpiu 20.00 - 24.00 val., J. I., G. S. ir J. Š. apsvaigusiems nuo alkoholio, o M. L. esant blaiviam, (duomenys neskelbtini), prie ežero „(duomenys neskelbtini)“, veikdami grupe, tikslu užvaldyti svetimą turtą, panaudodami fizinį smurtą K. I. (K. I.) atžvilgiu, o būtent kai G. S. prispausdamas ir laikydamas K. I., išgriuvusį iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dešinę ranką su koja prie žemės, kartu su M. L. apieškodamas K. I. kišenes, kartu su M. L. ir J. Š. apversdamas K. I. ant nugaros, o J. Š. tyčia išplėšus K. I. striukės išorinę kairę kišenę, J. Š. apieškant K. I. kišenes, J. I. stovint šiek tiek toliau, stebint kas vyksta ir tam, kas vyksta neprieštaraujant, pritariant, tokiu būdu visiems bendrais veiksmais atėmus galimybę K. I. priešintis, sukūrus bauginančią situaciją, sukėlusią nerimą ir saugumo trūkumą K. I., ne mažiau 12 trauminių poveikių pasekoje bendrais veiksmais padarė K. I. kaktos, nosies dešinio sparnelio, dešinio klubo išorinės dalies, abiejų riešų priekinių paviršių, abiejų plaštakų II-V-o pirštų nugarinių paviršių odos nubrozdinimus, dešinio klubo išorinės dalies poodinę kraujosruvą, dešinio žasto, dešinės alkūnės ir dešinio dilbio poodines kraujosruvas su paviršiniais odos nubrozdinimais, kairės blauzdos poodinę kraujosruvą, kas sukėlė K. I. nežymų sveikatos sutrikdymą ir pagrobė K. I. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericson“ 20 Lt. vertės, mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ su jame buvusia abonentine „Bitės“ SIM kortele „(duomenys neskelbtini)“ bendros 344,05 Lt. vertės, pinigus – 110 Lt., tuo padarė 474,05 Lt. turtinę žalą,
t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d.;
2) 2013 m. balandžio 9 d. laikotarpiu 20.00 - 24.00 val., J. I., G. S. ir J. Š. apsvaigusiems nuo alkoholio, o M. L. esant blaiviam, (duomenys neskelbtini), prie ežero „(duomenys neskelbtini)“, veikdami grupe, tikslu užvaldyti svetimą turtą, panaudodami fizinį smurtą K. I. atžvilgiu, o būtent kai G. S. prispausdamas ir laikydamas K. I., išgriuvusio iš automobilio „A. R.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dešinę ranką su koja prie žemės, kartu su M. L. apieškodamas K. I. kišenes, kartu su M. L. ir J. Š. apversdamas K. I. ant nugaros, o J. Š. tyčia išplėšus K. I. striukės išorinę kairę kišenę, J. Š. apieškant K. I. kišenes, J. I. stovint šiek tiek toliau, stebint kas vyksta ir tam, kas vyksta neprieštaraujant bei pritariant, sugadino nedidelės vertės svetimą turtą – K. I. striukę 150 Lt vertės,
t. y. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 187 str. 3 d.;
3) 2013 m. balandžio 9 d. laikotarpiu 20.00 - 24.00 val., J. I., G. S. ir J. Š. apsvaigusiems nuo alkoholio, o M. L. esant blaiviam, (duomenys neskelbtini), prie ežero „(duomenys neskelbtini)“, veikdami grupe, prieš tai plėšimo būdu užvaldę K. I. priklausantį turtą, dėl ko sumažėjo K. I. judėjimo, aktyvaus pasipriešinimo galimybės, nuavė K. I. dešinės kojos batą ir paliko gulėti K. I., apsvaigusį nuo alkoholio, miške prie ežero „(duomenys neskelbtini)“ ant sniego, esant minusinei oro temperatūrai (hidrometeorologijos duomenimis vidutiniškai - 0,1 ?C), kas turėjo įtakos K. I. mirčiai, nes jis mirė nuo bendro kūno atvėsimo, esant apsinuodijimui etilo alkoholiu, kai šlapime nustatyta alkoholio koncentracija 0,67%, ir tokiu būdu dėl neatsargumo atėmė jam gyvybę,
t. y. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 132 str. 1 d.
Kaltinamasis J. I. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, 2013 m. balandžio 9 d. leido M. L. naudotis savo automobiliu ,, (duomenys neskelbtini)“. Pats jis gėrė visą
dieną. Vakare nuėjo pas savo draugą, kur buvo užmigęs. Vakare prie parduotuvės ,,Visą parą“ susitiko su M. L., J. Š. ir G. S.. Jie buvo atvažiavę jo automobiliu. G. S. pasakė, kad reikia nuvežti dar vieną vyriškį namo, o po to pasiūlė dar išgerti. Pirma jis atsisakė, bet jį G. S. įkalbėjo. Jis pats sėdėjo gale, per vidurį. Tas vyriškis – už vairuotojo vietos. Vairavo M. L.. Šalia jo keleivio vietoje – G. S.. Vyriškis, kurį reikėjo nuvežti buvo labai girtas. Nuvažiavo prie ežero, ten gėrė degtinę, turėjo alaus, šampano. Jis ir pats buvo labai apgirtęs, o dar buvo neišsimiegojęs. Po to nusprendė tą vyriškį parvežti namo. Buvo jau apie 8-9 val. vakaro. T.. Prieš sėdant M. (M. L.) lauke kažką pasakė G. (S.). Visi susėdo ta pačia tvarka kaip ir prieš atvažiuojant. Pirma važiavo asfaltuotu keliu. Po to pasuko į mišką, nes vyriškis pasakė, kad taip važiuoti arčiau. Bevažiuojant mašina užstrigo. K. I. pasakė, kad pats grįš namo. Kai jis (vyriškis) išlipinėjo iš automobilio, užkliuvo už slenksčio ir pametė batą. Mašina truputėlį pavažiavo į priekį. Tada išlipo G. S., M. L., J. Š., jis pats – paskutinis. Vyriškis išlipo ir nugriuvo be bato. M. L. su J. Š. bandė jį pastatyti ant kojų. Nežino kokiu būdu kėlė, nes buvo jau tamsu. Pakėlė, pastatė ant kojų, davė batą jam. Jis pats atsistojo priekyje mašinos, o vyriškis atsisėdo ant sniego, norėjo batą užsimauti. J. Š. vėl bandė jį pakelti už striukės ir netyčia suplyšo kišenė. Neaišku kaip, visi girti buvo. Matė, kad kiti jį kelia, pats nuėjo į automobilį atsisėsti. Klausėsi muzikos. Po kelių minučių visi grįžo ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) toliau gerti, o vyriškis pasiliko. Bevažiuojant G. S. jam savo seną telefoną davė, pats pasiėmė naujesnį, kurį vyriškis paliko ant automobilio sėdynės. Nuvažiavo prie parduotuvės ,,Visą parą“. Ten pasidalino pinigus – 110 Lt. Jam M. L. davė 40 Lt. Matyt buvo iš to vyriškio paėmęs. Pirko alkoholį parduotuvėje, o M. L. nuvažiavo namo. Kitą dieną susitiko pagiriotis. G. S. nebuvo. Gailisi, kad paleido žmogų. Jei būtų žinoję, kad taip įvyks, būtų nepaleidę vieno. Parodymų patikrinimo metu jam policininkai nurodė, ką jis turi aiškinti ir kaip rodyti. Tačiau advokatas dalyvavo parodymų patikrinimo vietoje metu. Jis neteisingai nurodė, kad G. S. buvo koja prispaudęs K. I.. Taip nebuvo. Su ieškiniu sutinka, tik mano, kad moralinė žala per didelė (t. 6, b.l. 50-52).
Kaltinamojo J. I. parodymai yra nenuoseklūs ir keitėsi ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Ikiteisminio tyrimo metu J. I. nurodė, kad pats nebuvo nė karto išlipęs iš automobilio, o dieduką iš mašinos kas išvedė – nematė. Iš mašinos išlipę buvo tik G. S. su M. L.. Automobilis miške nebuvo užstrigęs (t. 2 b. l. 54-55). Tačiau parodymų partikrinimo vietoje metu J. I. nurodė, kad miške link „(duomenys neskelbtini)“ ežero, sustojus, G. S. pastūmė vyriškį į krūtinę ir vyras nukrito ant nugaros, po to prie to vyro pasilenkė visi trys: G. S., M. L. ir J. Š., ir tikrino vyro kišenes, J. Š. išplėšė kišenę, tačiau ką paėmė iš kišenės - nematė. Kitą dieną sužinojo, kad iš vyriškio atėmė mobiliojo ryšio telefoną, kas atėmė nepamena, pas vyriškį buvo suradę virš 100 Lt. J. Š. kitą dieną papasakojo, kad G. S. nuėmė vyriškio batus, nes ieškojo pinigų. Praėjus kelioms dienoms kartu su M. L. buvo grįžę į tą vietą, M. L. jam paaiškino, jog ieškoti paliktos degtinės (t. 2, b. l. 71-79). 2013-06-26 papildomos apklausos metu, J. I. nurodė, kad nuvažiavę prie ežero vartojo degtinę. Išgėrė ir nuvažiavo toliau į (duomenys neskelbtini) pusę. Paskui, nuvažiavus kažkiek metrų, gal 600 - 800 m, pasuko į kairę pusę, sustojo, nes tas nepažįstamas vyriškis apsišlapino mašinoje. Jis norėjo išlipti, bet pavažiavo truputį į priekį, nes trukdė sniegas, kad išliptų. Jis išlipo, atrodo, nugriuvo. Tada išėjo M. L., G. S. ir vyrui, atrodo, padėjo eiti toliau į priekį, kodėl vedė į priekį nežino. Paskui išlipo pats ir J. Š., vyras jau gulėjo ant sniego, atrodo, gulėjo ant nugaros. J. Š. priėjo prie vyro, ten jau stovėjo M. L. ir G. S., pats stovėjo prie automobilio, matė kaip vyras gulėjo ant nugaros, ir J. Š. vyrui išplėšė kišenę iš striukės. Už poros sekundžių jis pats sėdo į mašiną, o ten likę vyriškiui kraustė kišenes. Už poros minučių susėdo į mašiną ir išvažiavo, o vyras liko, tačiau ar jis gulėjo, ar šliaužė, nežino. Vyriškis buvo stipriai girtas. Patys jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir gėrė. Kai gėrė degtinę prie ežero, kur buvo suoliukai, buvo išlipęs iš automobilio. Nežino, kas nusprendė vyriškį vežti į mišką. Tą pačią dieną gal už poros valandų, gal už valandos sužinojo, kad buvo pas vyrą rasti 110 Lt. Kitą dieną sužinojo, kad iš vyro buvo paimtas telefonas, markės telefono nepamena, tas telefonas buvo arba pas G. S., arba pas M. L., nepamena. Tuos rastus pinigus pas nepažįstamą vyrą pasidalino, o rastą mobiliojo ryšio telefoną kažkas pardavė. Paliko miške vyriškį apsirengusį. Tas
vyriškis buvo apsirengęs striukę, kokios spalvos ir medžiagos nepamena, džinsus, batus. Kai vyriškio kišenės buvo apieškomos, G. S. laikė jam ranką, kaip laikė jau nepamena, bet pamena, kad laikė vyro dešinę ranką. Nežino dėl ko buvo laikoma vyro ranka. Nepamena, ar kai buvo apieškomos vyro kišenės jis priešinosi, ką nors sakė. Nematė ar buvo nuimti vyro batai po jo apieškojimo. Nepagalvojo, kad palikus girtą vyrą, jis gali sušalti. Buvo prie automobilio priekio, kai matė kaip G. S. laikė vyriškio ranką. (t.2, b. l.57-59).
2013-08-28 papildomos apklausos metu kaltinamasis J. I. nurodė, kad nuvažiavę prie ežero gėrė, po to kažkas sugalvojo, o gal vyriškis paprašė važiuoti, visi atsisėdo į mašiną ir pradėjo važiuoti, išvažiavo į kelią, kaimo nepamena, pasuko į dešinę, važiavo gal 800 m, tiksliai nežino, ir tas vyriškis apsišlapino. Mašinoje garsiai grojo muzika, todėl negirdėjo pokalbio tarp G. S. ir M. L.. Kai vyriškis apsišlapino, jie pasuko staigiai į kairę, tas vyriškis pradėjo išlipinėti ir nugriuvo, nes maišė sniegas išlipti. Prieš tai sustoję negalėjo išlipti ir pavažiavo dar porą metrų, tai vyko beveik miške, tas vyriškis pradėjo išlipinėti ir nugriuvo ant šono. Iš automobilio išlipo M. L., G. S. ir pradėjo jam padėti atsistoti, nutempė toliau nuo kelio, paskui išlipo J. Š., o paskui išlipo pats. Jis stovėjo prie mašinos priekio, J. Š. nuėjo pas G. S. ir M. L., prie to vyriškio, J. Š. išplėšė kišenę, tas vyriškis jau gulėjo. Tai pamatęs pats įsėdo į automobilį. Už poros minučių grįžo J. Š., paskui atėjo M. L., paskutinis – G. S.. Vėliau jam M. L. davė 40 Lt, J. Š. – tiek pat. Kitą dieną išgirdo, kad yra dar telefonas, nežino kas pardavė tą telefoną arba apsikeitė ir vėl gėrė visą dieną. Kodėl jo parodymai kas kart vis kitokie, paaiškinti negali. Akistatos 2013-08-22 metu sakė, kad norėjo padėti G. S., nes nesuprato, ką reikia kalbėti ir labai buvo susijaudinęs. Tikrai pamena, kad vyriškio niekas nelaikė, nors buvo tamsu ir galimai nematė. Vyriškis buvo labai girtas, todėl nieko nesakė, kai buvo apieškomas ir nesipriešino. Nežino kodėl M. L. ir G. S. paliko vyriškį miške. Prieš tai jis sakė, kad jam netoli iki namų, tai sakė vyriškis, gal todėl ir paliko. Buvo tamsu, nieko nesimatė toje vietoje, kurioje paliko vyriškį miške: nei kokių nors netoliese namų ar kaimo. Neatsimena kas persakė vyriškio žodžius, kad jo namai čia netoliese ir jis pats pareis (t.2, b. l. 61-63).
Ikiteisminio tyrimo metu: tiek apklausų tiek parodymų patikrinimo vietoje protokolai kaltinamojo J. I. perskaityti ir pasirašyti, paties nurodant, kad viskas surašyta teisingai, jokių pastabų dėl jų netikslumo ar parodymų gavimo neteisėtais būdais, prašymų ar papildymų ikiteisminio tyrimo metu dėl parodymų netikslumo nepareiškė, susipažinęs su visa bylos medžiaga taip pat nenurodė, kad jo parodymai buvo gauti neteisėtu būdu ar kad jo atžvilgiu buvo panaudota fizinė ar psichologinė prievarta. Ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka ir teisėtais būdais, jie turi įrodomąją galią ir yra vienu iš įrodymų, kuriais teismas vadovaujasi priimdamas nuosprendį tiek kiek jie neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms (BPK 20 str.).
Kaltinamasis G. S. kaltu neprisipažino ir teisme paaiškino, kad įvykio dieną susitiko su J. I., J. Š. ir M. L., kartu su jais vartojo alkoholį, nes juos sutikęs pasisiūlė pavaišinti. Važinėjo po miestą, vairavo M. L., kuris buvo blaivus. Vėliau J. I. nuėjo pas draugą. Jie liko trise. Kai jis paprašė jį parvežti namo, M. L. pasakė, kad reikia atsiklausti J. I., nes mašina yra jo, be to liepė įpilti benzino. Jie nuvažiavo prie degalinės. Šalia jos pamatė vyrą, kuris stabdė pakeleivingus automobilius. Grįždami iš degalinės jie sustojo prie to vyriškio. Jau buvo apie 21 val. Vyriškis paprašė dar nuvežti į parduotuvę, nes nori išgerti. Sakė, kad jam reikia namo. Turėjo su savimi butelį likerio. Susitarė, kad vyriškis įpils degalų. Jis davė 200 Lt. M. (M. L.). Tas jam perdavė. Įpylė degalų už 100 Lt, kitus pinigus grąžino vyriškiui. Atvažiavo į parduotuvę ,,Norfa“. Joje dar pirko alkoholį. Pakeliui nutarė važiuoti prie ežero, kur yra suoliukai, ir ten gerti. Pakeliui užvažiavo, paėmė J. I.. Nuvažiavę prie ežero gėrė alkoholį, klausėsi muzikos. Vėliau jis paprašė M. L., kad jį parvežtų namo. M. L. pasakė, kad parveš ir jį, ir tą vyriškį ir visus pakvietė sėsti į automobilį. Vyriškis sėdėjo už vairuotojo. Kažkas pasakė, kad tas vyras apsišlapinęs. Tada pamatė, kad mašina pasuko į mišką. Pirmas atidarė duris vyriškis ir iškrito iš automobilio. Tada visi išlipo iš automobilio. J. I. stovėjo prie automobilio priekio, J. Š. – prie to vyriškio. M. L. prie to vyriškio pasilenkęs kažko ieškojo prie jo krūtinės. Jam nepatiko, kad vyriškis guli, o M. kažko ieško pas jį. Jam atsirado negera nuojauta, kadangi prieš (duomenys neskelbtini) metus jo brolį miške nužudė. Girdėjo, kad kažkas plyšo. Jis pats stovėjo prie automobilio, keleivio pusės. Matė, kaip J. Š. ir M. L. kilnojo vyriškį. J. I. automobilio priekyje stovėjo. Tada jis atsisėdo į mašiną. Susijaudinęs galvojo, kas čia vyksta. Šalia miško jokių namų nebuvo. Kai visi įsėdo į automobilį, paklausė, o kaip tas vyriškis, negi paliksime. M. L. atsakė, kad pats pareis. Jis dar abejojo, sakė, kad jis sušals girtas. Kai jie išvažinėjo, matė, kad vyriškis sėdi ant žemės, bando apsiauti. Tada jie išvažiavo. M. prie parduotuvės ,,Visą parą“ parodė telefoną su ,,Bitės“ maišeliu. Paklaustas, atsakė, kad tas vyriškis paliko. Pasiūlė už 100 Lt pasiimti. Tačiau jis neturėjo pinigų, sutarė, kad jis M. du senus atiduos už tą naują. Todėl jaučia kaltę tik dėl to, kad pasiėmė tą telefoną. Vėliau matė, kad M. L. turi 110 Lt. Po to M. L. nuvažiavo namo, o jis nuėjo į barą, toliau gerti. Ryte jį draugai parvežė namo. Kitą dieną susitikęs su J. Š., M. L. ir J. I. prašė grąžinti jam telefonus, kuriuos išmainė į naują, vyriškio paliktą. Jie atsakė, kad jau neturi ir pasisiūlė padėti parduoti jo pasiimtą. Su J. I. surado pirkėją, pardavė už 100 Lt, pats pasiėmė 20 Lt, kitus draugams atidavė. Jis klausė, kaip tas vyriškis, jam pasakė, kad jis jau namie ir kad niekam nieko nesakytų. Ikiteisminio tyrimo metu viską pasakojo kiek kitaip. Tačiau jis to vyriškio visai nelietė ir jo neapieškojo. Kai jie gėrė prie ežero, vyriškio telefonas nuolat krito nuo stalo. Kai matė, kad kiti jo draugai apieško vyriškį, manė, kad tai apiplėšimas. J. M. prigrasino, kad niekam nieko nesakytų, nes jai prasitars, ant jo viską suvers. Taip ir išėjo. Todėl ir neskambino įvykio metu į policiją. Kadangi jis įkliuvo su telefonais, todėl kiti jį ir apkalbėjo. Kad žmogus sušalo, jam labai gaila. Mano, kad galimai kiti dar grįžo į įvykio vietą ir tam žmogui ką nors padarė. Kol buvo miške, nematė, kad kas nors būtų mušęs vyriškį ir pats jo nemušė. Gal jis pats nuo girtumo krito ir susižalojo. Su ieškiniu sutinka, tik mano, kad moralinė žala per didelė (t.6, b.l. 52-56).
Kaltinamojo G. S. parodymai nėra nuoseklūs ir taip pat buvo keičiami ikiteisminio tyrimo metu. Pirminės apklausos metu (t. 2 b. l. 141-144) nurodė, kad begeriant prie ežero, kai K. I. jau buvo su jais, vairuotojas (M. L.) pasakė „sėdam į mašiną ir vežame dieduką namo“, bet diedukas buvo labai girtas, jis įlipo į mašiną, pats atsisėdo prie vairuotojo ir dar pasėdėjo, parūkė mašinoje, ir tada išgirdo ar iš vairuotojo, ar iš J., kad jis apsišlapino. Vairuotojas pasakė „jo nevešiu, tegul jis eina pėsčiomis“. Tada paklausė pats „o kur tu jį paliksi?“. Jie už to paties ežero užsuko už posūkio, miške sustojo, pirmas diedukas išlipo, lipdamas jis nukrito ant užpakalio, išėjo vairuotojas, išėjo J., pats prisidegė cigaretę, taip pat išlipo iš mašinos. Ir tada girdėjo, kad vairuotojas ar J. aiškino, kad daugiau neveš, eis pats, nes apsišlapino. Tada pats atsisėdo į mašiną ir neužilgo, po trijų minučių, jie taip pat atsisėdo į mašiną be dieduko. „Samsung“ telefoną su pakrovėju pamatė mašinoje, jį padavė vairuotojas. Paklausė iš kur tas telefonas, vairuotojas ir J. pasakė, kad, kol jį vežiojo į degalinę, jis jau kišo telefoną, kad nuvežtų jį į namus. Iš kur jie tą dieduko telefoną paėmė nežino, nes buvo neblaivus. Vairuotojas pasakė „sėdam į mašiną ir važiuojame“, pats pirmas nuėjo ir atsisėdo į mašiną, galvoja, kad jų nebuvo 3 min., greitai jie atėjo. Diedukas sėdėjo ant užpakalio, matė, nes iš to posūkio važiavo atbuliniu. Jie mašinoje sakė, kad jokių pinigų pas dieduką nėra, tik tabletės, tai galvoja, gal išrovė striukės kišenę, gal jie galvojo, kad ten pinigai, pats tuo metu sėdėjo mašinoje. 2013-07-15 G. S. papildomos įtariamojo apklausos metu parodė, kad vėliau vairuotojui pasakius „sėdam į mašiną ir važiuojam“, atsisėdęs į mašiną išgirdo gale konfliktą, jog ten pakeliui paimtas vyriškis apsišlapino. Tada vairuotojas supyko, sakė, kad jo neveš, pats jam sakė „jis tau sumokėjo, tai tu jį ir vežk“, ir pradėjo važiuoti. Vairuotojas įsuko į posūkį, važiavo kažkur 2 km. Jis vėl įsuko į mišką, įvažiavus į tą miškelį, vairuotojas jam pasakė lipti iš mašinos. Net supratimo neturėjo, kas ten vyksta, vyriškis atidarė galines duris, lipdamas jis nugriuvo. Tada visi išlipo iš mašinos, užsidarė visos durys ir pats išlipo iš mašinos, nuėjo pažiūrėti kas vyksta. Priėjęs prie mašinos galo, pamatė kaip jie jį apiplėšinėja: vairuotojas gulėjo ant jo, J. ieškojo, kažką išrovė J., girdėjo, kad kažkas plyšta, paklausė kažkas rusiškai „što tam“, J. pasakė „tabletės“ ir išmetė, kur – nematė. Jis pradėjo bartis su vairuotoju kodėl jis patį į tai įpainiojo. Jis pasakė „tylėk, nieko nematei, sėsk į mašiną ir tylėk“. Nuėjo į mašiną, atsisėdo, po 5 min. atėjo J., J. ir vairuotojas. Jie buvo be to vyriškio. Pradėjo važiuoti, pats pradėjo kalbėti su vairuotoju, klausė kodėl palieka čia žmogų, jis pasakė, kad jis nueis, jam čia netoli. Važiuojant daug kartų sakė „grįžtam ir paimam tą vyriškį, ir nuvežam kur jam reikia“. Niekas neklausė ir toliau visi važiavo link (duomenys neskelbtini) pusės. Vairuotojas pasiūlė telefoną už 100 Lt. Atsisakė jį pirkti ir pasiūlė jam pasimainyti į savo 2 telefonus. Jis sutiko ir pasimainė. Matė, kad tas vyras, kai jį paliko miškelyje ir išvažinėjo, bandė stotis, ieškojo kažko, tvarkėsi, nes buvo apšviestas mašinos šviesų, matė, kad jis sėdėjo. Vyras buvo stipriai girtas. Telefonas, kurį jie siūlė, kuris pas patį buvo ir kurį jie davė su maišeliu „Samsung“. Suprato, kad tas telefonas yra vogtas, bet pradėjo galvoti, kad pas juos jo nebuvo ir galvojo, kad jie pavogė iš to vyro. Telefonas buvo su maišeliu, dėžute, vairuotojas jį padavė. Negali pasakyti, kas atnešė maišelį į mašiną, nes nematė, bet matė, kad tas telefonas jau buvo padėtas prie vairuotojo sėdynės. (t. 2, b. l. 146-151).
Ikiteisminio tyrimo metu: tiek apklausų tiek parodymų patikrinimo vietoje protokolai kaltinamojo G. S. perskaityti ir pasirašyti, paties nurodant, kad viskas surašyta teisingai, jokių pastabų dėl jų netikslumo ar parodymų gavimo neteisėtais būdais, prašymų ar papildymų ikiteisminio tyrimo metu dėl jo parodymų netikslumo nepareiškė, susipažinęs su visa bylos medžiaga taip pat nenurodė, kad jo parodymai buvo gauti neteisėtu būdu ar kad jo atžvilgiu buvo panaudota fizinė ar psichologinė prievarta. Ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka ir teisėtais būdais, jie turi įrodomąją galią ir yra vienu iš įrodymų, kuriais teismas vadovaujasi priimdamas nuosprendį tiek kiek jie neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms (BPK 20 str.).
Kaltinamasis M. L. teisme paaiškino, kad įvykio dieną apie 17 val. važiavo visi automobiliu. Vairavo jis. Važiavo į degalinę degalų. Pakeliui pamatė vyriškį. G. S. pasiūlė jį paimti, tikėjosi kad už degalus sumokės. Jo nepaėmė, nes buvo visas šlapias. Važiuojant atgal vyriškis jau stovėjo viduryje kelio. Teko sustoti. Jis priėjo. Kalbėjo su vyriškiu G. S., pasakė, kad prašosi parvežti namo. Vyriškis davė 200 Lt benzinui. Užsipylė, o likusius 100 Lt pinigus atidavė vyriškiui. Vyriškis paprašė nuvažiuoti į parduotuvę. Nuvažiavo į ,,Norfą“ Pabradėje. Pirko alkoholį, cigaretes. Jis (vyriškis) paprašė, gal galima kur nors nuvažiuoti ir išgerti. Automobilyje jis atsisėdo už vairuotojo, kairėje. Visi nuvažiavo pas J. I., jis buvo pas draugą. Pasikvietė ir jį. Tada nuvažiavo prie ežero. Visi išlipo. Visi, išskyrus jį – M. L., vartojo alkoholį. Jis pasakė, kad jam reikia namo ir visi vėl įsėdo. Pirma pravažiavo posūkį, kur reikia tam vyrui į namus važiuoti. Tada grįžo, pasuko, buvo daug sniego ir nebegalėjo toliau važiuoti. Vyras pasakė, kad nieko tokio, jis grįš pėstute. Kai automobilis sustojo, vyras išgriuvo iš automobilio. Kai nukrito, vienas batas liko automobilyje. Jie truputį pavažiavo. G. S. iš galo išlipo, tada jis, J. I. ir J. Š.. G. S. bandė vyriškį pakelti. Kaip jis gulėjo neatsimena, kėlė už striukės. Jis priėjo prie vyriškio ir prie jo šone pamatė gulinčius 4 ar 6 Lt. Kėlė vyriškį visi kartu. J. Š. padėjo pakelti ir netyčia kažkaip kišenę suplėšė. J. Š. paėmė iš kišenės telefoną. Tą kišenę suplėšė, kai ėmė telefoną. Senas telefonas buvo. J. Š. telefoną pasiėmė sau. J. I. prie mašinos stovėjo iš galo. G. S. jį kėlė, o J. I. tiktai stovėjo. Jie pakėlė vyriškį, ir jis atsisėdo ant sniego. Vyras nebuvo stipriai girtas, pasakė, kad pats grįš namo. Tačiau jis buvo apsišlapinęs, o lauke buvo minusinė temperatūra, gal 5 laipsniai šalčio. Kai buvo automobilyje, bevažiuojant, ant galinės sėdynės pamatė to vyriškio naują telefoną dėžutėje. G. S. sau pasiėmė tą telefoną, o du savo senus telefonus atidavė J. I.. Vieną šis jam atidavė. Visus išvežiojo po namus ir pats namo nuvažiavo. Pakeliui dar važiavo į parduotuvę ,,Visą parą“. G. S. turėjo 100 Lt. Mano, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas jį neteisingai suprato. Bet vertėja dalyvavo, jis jokių pastabų dėl protokolo neturėjo. J. I. išplėšė iš K. I. kišenės telefoną ir tabletes. G. S. rankos su keliu jam nespaudė, jį už rankos paėmęs kėlė. Visi girdėjo kaip K. I. pasakė, kad pats eis namo. Su ieškiniu sutinka, tik mano, kad moralinė žala per didelė (t.6, b.l. 14-18).
Kaltinamojo M. L. parodymai nėra nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad važiuodami atgal iš degalinės pasiėmė kartu pavežti vyriškį (K. I.). Jis netoli (duomenys neskelbtini) paprašė apsisukti ir sustoti, pasakė, kad jį nuvežtų į namus, tiksliai nepamena, kur jis sakė vežti, bet pamena, kad jo nurodytas namų adresas buvo toli. Pakeliui dar kartą užvažiavo į tą pačią degalinę ir užpylė už K. I. pinigus degalų. Po to dar prašė nuvežti į parduotuvę, nes norėjo pirkti alkoholį. Vyriškis parduotuvėje apsišlapino. Pats jis nuėjo laukti jų į automobilį. Po 20 min. grįžo, nešini 2 šampano buteliais, 1 degtinės ir alaus. Vyriškis dar nenorėjo važiuoti namo, norėjo linksmintis, prašė, kur nors nuvažiuoti ir išgerti. Jie nuvažiavo, paėmė dar kartu J. I.. Dar aikštelėje prie parduotuvės „Visą parą“ kokį 30 min. pastovėjo, jie išgėrė, pats negėrė, visai negeria, ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) stotelę netoli ežero. Tai jau buvo (duomenys neskelbtini), ten yra aikštelė kur galima pailsėti, ten yra ir du suoliukai su staliukais, visi gėrė, išskyrus jį patį. Tas vyriškis gėrė savo raudoną skystį, apie kurį pradžioje sakė, atrodo, kad ten buvo likeris. Paskui vyriškis vėl paklausė, ar jį į namus nuveš, atsakė, kad taip. G. visiems pasakė, kad tas vyriškis turi daug pinigų 500 - 600 Lt, vyriškis negirdėjo, jis šone sėdėjo, grojo garsiai iš paties mobiliojo telefono. Tas vyriškis, dar sėdėdamas ant suoliuko, paklausė visų kodėl klauso muziką iš telefono, pasakė „važiuojam pas mane namo, aš jums duosiu magnetofoną“. Pats su J. I. sutiko važiuoti, o G. S. pasakė „kvailiai, kur važiuosit, juk pas jį pinigų yra“. Prie suoliukų sėdint G. sušuko, kad tas vyriškis turi pinigų, pamena, kad jie tarėsi kažkur pasukti ir atimti tuos pinigus. Sėdo į automobilį, vyriškis sėdėjo automobilyje ant galinės sėdynės už jo (M. L.), šalia paties, priekyje, ant keleivio sėdynės atsisėdo J. I., o ant galinės sėdynės per vidurį sėdėjo J. Š., už J. I. sėdėjo G., apsisuko ir pradėjo važiuoti. G. vėl pradėjo šaukti „kur važiuoji, juk pas jį pinigai yra“. Atrodo, tas vyriškis jau girdėjo kaip G. pradėjo kalbėti apie jo pinigus. G. pasakė, kai bus pirmas posūkis, sukti į jį. Pravažiavo pirmą posūkį, G. pradėjo šaukti, ar nemato posūkių, tada apsisuko ir pasuko į tą įvažiavimą, kurį buvo G. nurodęs – į (duomenys neskelbtini), į mišką netoli ežero, ežero pavadinimo nežino. P. G. pasakė visiems „lipam iš automobilio“, tas vyras pagalvojo, kad jį į namus atvežė ir, atidarydamas dureles išlipti, užsikabino ir nugriuvo ant nugaros, t.y. aukštielninkas. G. paėmė jo kairę ranką ir prispaudė kairės kojos keliu, pasakė jam ,,tylėk ir viskas bus gerai“, matė kad ranka jis įlindo į vyriškio kišenę, bet nepamena ar striukės, ar kelnių, kažką ištraukęs iš kišenės įsidėjo sau į kišenę, ką G. ištraukė nematė, bet, mano, jog tai buvo pinigai. Pats tuo metu sėdėjo automobilyje prie vairo, J. Š. ir J. I. taip pat tuo metu dar sėdėjo savo vietose automobilyje, paskui visi išlipo iš automobilio. J. Š. išplėšė striukės kišenę, ją visą iškratė, ant žemės pabiro kažkokios tabletės, taip pat 4 Lt monetomis, pats surinko tas monetas ir pasiėmė. Taip pat išplėštoje kišenėje buvo ir telefonas, toks senas, atrodo, „Sony Ericsson“, tą telefoną pasiėmė J. Š., jis tą telefoną vėliau pardavė už 10 Lt., pats jam pasakojo, o J. I. dar pyko kodėl jis be jo pardavė tą telefoną. P. G. iš užančio prie megztinio, ten vyriškis laikė, išplėšė kažkokį tai maišelį, kaip atrodo maišelis nepamena. To vyriškio niekas nemušė, vyras prašė jo nemušti sakė, jog gali pasiimti pinigus, tik nemušti, todėl jo niekas nemušė ir jį paliko. Kažkuris iš jų, nepamena kas, nuėmė vyriškiui batą, nes ieškojo pinigų. Kai išvažiavo į kelią, J. Š. įsijungė švieselę, paėmė iš vyriškio atimtą maišelį, išėmė iš jo dėžutę, o iš dėžutės išėmė naują mobiliojo ryšio telefoną. Tai buvo plazminis mobilus, markės jo nepamena. G. pasakė, kad parduos tą telefoną ir pasidalins pinigus. Dar matė dėžutėje telefono pakrovėją, G. tą telefoną ir pakrovėją pasiliko sau, taip pat, kiek pamena, G. sau pasiliko maišelį ir dėžutę. P. G. paprašė sustoti, nes norėjo pažiūrėti kiek iš vyriškio atėmė pinigų. Sustojo, jis išsitraukė iš kišenės 110 Lt. J. I. pasakė G., kad jis juk pradžioje kalbėjo, jog vyriškis turi apie 600 Lt. G. atsakė, kad tuos pinigus matė parduotuvėje, o kur tas vyriškis paslėpė pinigus nežino, daugiau pinigų nerado, tik tuos 110 Lt. Pradėjo važiuoti, G. paprašė vėl sustoti ir pasiūlė nusirengti ir parodyti, kad tikrai jis daugiau pinigų iš vyriškio nepaėmė. G. pasakė, kad nereikia nusirenginėti, kad juo tiki, juk paskui vis tiek sužinos, ar turėjo dar papildomų pinigų, ar ne. Nuvažiavo pas vieną pažįstamą, kad parduotų tą naują, atimtą iš vyriškio, telefoną, bet to pažįstamo nebuvo. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) parduotuvę „Visą parą“, buvo jau 22.00 val., ten pakeitė, t.y. pasmulkino, pinigus. V. G. pasiūlė nepardavinėti telefono, ir apsikeitė į du savo senus. Kitus nuvežė į (duomenys neskelbtini), jie išlipo paėmę alkoholį, o jis grįžo namo. Kitą dieną dar su G., po poliklinikos buvo nuvažiavę į tą vietą, kur paliko vyriškį, paieškoti pinigų. Bet nieko nerado.
Parodymų patikrinimo vietoje metu M. L. patvirtino šiuos savo parodymus ir parodė, kaip G. S. laikė koja prispaudęs K. I., kaip G. S. ir J. Š. apieškojo K. I. drabužius, kaip J. Š. išplėšė striukės kišenę, o G. S. nuėmė jam batą ir išmetė jį (t. 3, b. l. 151-166).
2013-05-08 įtariamasis M. L. apklausos metu pas Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją papildomai paaiškino, kad nuvažiavę prie ežero sėdėjo, pradėjo gerti degtinę, nukentėjusysis traukė monetas, jos krito ant žemės nuo stalo. Pats kėlė monetas, dėjo ant stalo, o nukentėjusysis jas vėl numetė. Tada tas monetas, kur buvo apie 4 Lt., paėmė ir įsidėjo į kišenę. Jau buvo apie 10.00 val. vakaro, reikėjo į namus. G. pasakė, kad pas nukentėjusįjį yra pinigų. Pasakė, kad reikia į namus, kad rinktųsi degtinę, kad parveža tą vyrą. Degtinę sudėjo ant galinės sėdynės ir sėdo į automobilį, nukentėjusysis pažadėjo duoti automagnetolą. Visi nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini), ten buvo keli posūkiai, vyras surėkė, kad jo namą pravažiavo. G. taip pat sušuko, kad suktųsi. Pasakė nešaukti, apsisuko ir įsuko į tą posūkį. Pavažiavo truputį ir pasakė, kad toliau nevažiuos, nes labai daug sniego, automobilis įklimps. Sustojo. Tas vyras pasakė, kad eitų su juo į namus. G. sėdėjo šone paties, jis taip pat išlipo. Norėjo išlipti ir pats, bet durelės neatsidarė, pavažiavo į priekį. Tada išlipo, J. Š. ir J. I.. Kai išlipo, pamatė, kad G. iš nukentėjusiojo paėmė pinigus, juos įsidėjo į savo kišenę. Kai priėjo dar kartą, G. nukentėjusiojo ranką buvo užsukęs, keliu ją prispaudęs ir galines kišenes tikrino. Nukentėjusysis turėjo telefoną, G. jį nuplėšė. G. ėmė ir dokumentus iš kišenės, iškrito vairuotojo pažymėjimas, paėmė tą pažymėjimą ir įdėjo nukentėjusiajam atgal į kišenę. Paskui nuėjo iki automobilio galo, J. Š. nukentėjusiajam nuplėšė kišenės pamušalą, ten buvo telefonas „Samsung“ ir tabletės. Dar iškrito monetos, jų buvo apie 6 Lt. Tabletės buvo plastikiniame buteliuke, Š.j žiūrėjo kas per tabletės. Kai pamatė, kad nukrito monetos, paėmė jas. G. norėjo atimti tas monetas, bet nedavė jam. Jau beveik sėdo į automobilį su Š., kai G. sušuko, kad gal pas nukentėjusįjį batuose pinigai paslėpti. Tada kažkuris, G. ar I., numovė batus nukentėjusiajam ir numetė juos į šoną. Jiems sakė - ką daro, bet G. patį nustūmė. Pasakė jiems sėstis į automobilį ir važiuoti į namus. Jie sėdo į automobilį, atbula eiga išvažiavo į kelią. Vyrą paliko. Kai keliu važiavo, G. pasakė atidaryti langą. Atidarė jam langą ir G. pradėjo kažkokius popierius mėtyti per langą, kokie popieriai buvo- nežino. Nesitikėjo, kad tas vyras gali numirti, bet G. pasiūlė važiuoti, nes jis manė, kad gal ten nukentėjusiojo pinigai galėjo iškristi. Nukentėjusysis nebuvo labai girtas, jis normaliai ėjo, tik, kai iš automobilio lipo, jis nukrito. Gal dėl to, kad vartojo tabletes. Nė vienas iš keturių smurto prieš nuketėjusįjį nevartojo, tik G., kai pinigus išiminėjo, ant dešinės rankos jam kelią padėjo ir ranką prispaudė. Tada nukentėjusysis buvo ant žemės. G. ar I. liepė nukentėjusiajam atiduoti pinigus. Kai buvo nukentėjusiojo batai numauti, sakė jiems, ką daro, bet patį atstūmė. Pats į nukentėjusiojo kišenes nelindo, tik, kai Š. išplėšė kišenę ir iškrito monetos, paėmė jas. J. I. tik batus numovė. Kai paliko vyrą, jis buvo apsivilkęs, tik be batų. Tuo metu vyras buvo ant nugaros. Kai nuvažinėjo, jis lyg kėlėsi. Neprisimena, kuo buvo nukentėjusysis apsivilkęs, striuke buvo apsivilkęs. Buvo gal iki 8 laipsnių šalčio. Nuo tos vietos, kur paliko vyrą, iki pagrindinio kelio buvo gal 20 metrų. Buvo tamsu. Šie ir tyrėjui duoti parodymai yra teisingi. (t.3, b. l. 130-133).
Ikiteisminio tyrimo metu: tiek apklausų tiek parodymų patikrinimo vietoje protokolai kaltinamojo M. L. perskaityti ir pasirašyti, paties nurodant, kad viskas surašyta teisingai, jokių pastabų dėl jų netikslumo ar parodymų gavimo neteisėtais būdais, prašymų ar papildymų ikiteisminio tyrimo metu dėl jo parodymų netikslumo nepareiškė, susipažinęs su visa bylos medžiaga taip pat nenurodė, kad jo parodymai buvo gauti neteisėtu būdu ar kad jo atžvilgiu buvo panaudota fizinė ar psichologinė prievarta. Ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka ir teisėtais būdais, jie turi įrodomąją galią ir yra vienu iš įrodymų, kuriais teismas vadovaujasi priimdamas nuosprendį tiek kiek jie neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms (BPK 20 str.).
Kaltinamasis J. Š. kaltu prisipažino iš dalies ir teisme paaiškino, kad važiuodami į degalinę matė vyriškį, stabdantį pakeleivingus automobilius. Kai važiavo atgal, tiek M. L., tiek G. S. sakė, kad reikia vyriškį paimti. Kai sustojo, nukentėjusysis paprašė, kad jį namo parvežtų. M. ar G. su juo kalbėjo, pasakė, kad jeigu užpils benzino, tada parveš namo. Jis sutiko, davė 200 Lt. Važiuodami įsipylė degalų, dar užsuko į parduotuvę, pirko alkoholį. Parduotuvėje su vyru liko G.. Sėdo į mašiną vežti namo, vyriškis tada užsimanė su jais išgerti. Tada sustojo prie ežero. Ten vartojo alkoholį. Tada kažkas: ar G., ar M. buvo nuėjęs į šoną. Su J. jis sėdėjo prie suoliuko. Kažkas iš jų pasakė, kad nukentėjusysis turi pinigų. M. su G. kažką šone šnabždėjosi. Kai grįžo, pasakė, kad važiuojame ir vežame tą vyrą namo. Bevažiuodami pasuko į mišką. Kodėl – negali atsakyti. M. sakė, kad pažįsta tą vyriškį ir žino, kur jis gyvena. Mašina užstrigo ir vyras iškrito, atidaręs duris. Jis buvo šlapias, nes apsišlapino. Išlipo G. S.. Jie pavažiavo, tada išlipo jis ir J. I.. Nukentėjusysis gulėjo ant nugaros. M. jo kišenes apieškojo. Pakvietė jį (J. Š.), kad jam padėtų jį pakelti. Jis, padėdamas kelti, netyčia nuplėšė nukentėjusiojo striukės kišenę. Matyt, kad buvo neblaivus, taip ir įvyko. Paėmė už kišenės, ir iškrito telefonas su tabletėmis. Kai sėdėjo jau automobilyje, pamatė pas G. S. naują telefoną. Išvažiavo, palikę vyrą miške. Pripažįsta, kad jis paėmė vyriškio telefoną, kodėl – negali atsakyti. Važiuodami su J. I. kalbėjosi, kad vyras gali sušalti. Ikiteisminio tyrimo metu jam pareigūnai liepė sakyti, kad G. S. paėmė iš nukentėjusiojo telefoną. Jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu neteisingi, nes jį gąsdino, darė poveikį. Ikiteisminio tyrimo metu tik G. S. apkalbėjo, visa kita buvo tiesa. Pamena, kad kažkas sakė, jog tas vyriškis turi 700 Lt. Iš kur pas M. atsirado 110 Lt – nežino. Pradžioje nieko nesuprato, po to iš priekyje sėdėjusių pokalbio suvokė, kad nori apiplėšti nukentėjusįjį. Vėliau jam M. L. sakė, kad visą kaltę verstų G. S.. Su ieškiniu sutinka, tik mano, kad moralinė žala per didelė.
Kaltinamojo J. Š. parodymai yra nenuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu 2013-04-18, apklaustas įtariamuoju, jis nurodė, kad pakeliui paimtas vyriškis, kai jie jau įsipylė degalų ir apsipirko parduotuvėje, bevažiuojant pasiūlė sustoti ir kur nors išgerti. Sustojo poilsiavietėje (duomenys neskelbtini) raj. prie ežero, ten yra staliukai su suolais, ten gėrė degtinę, vyriškis irgi gėrė. G. sušuko, kad tas vyriškis turi pinigų, jis sakė apie 700 Lt., vyriškis negirdėjo, nes grojo muzika iš automobilio grotuvo. G. su M. kažką kuždėjosi, ir jie garsiai pasakė vyriškiui stotis ir, kad jį veža į namus. Visi įsėdo į automobilį, į tas pačias savo vietas. 2 km pravažiavus, G. su M. kalbėjo, ką kalbėjo negirdėjo, ir jie nusuko į kelkraštį link miško, kur yra ežeras, vietovės adreso nežino. Vyriškiui pasakė lipti, jis išlipo ir iš karto nukrito ant nugaros. P. G. pamatė pas jį telefoną po striuke, „Samsung“ telefonas buvo „Bitės“ telefonų salono žalios spalvos maišelyje. G. dar ištraukė iš vyriškio kišenės, bet nematė ar iš kelnių kišenės, ar iš striukės, stovėjo toliau ir kalbėjosi su J.. Viską darė G., M. stovėjo prie G., jis stebėjo, o pats su J. stovėjo šalia. Nematė ar kas nors prispaudė vyriškį prie žemės. Niekas vyriškiui negrasino, jis tylėjo, nejudėjo. Jį pradėjo apsukinėti ant pilvo, pats paėmė už striukės kišenės, nuplėšė kišenę, ten buvo kažkokia bonkutė, visa tai numetė. M. su G. ar tik G. tikrino vyriškio kišenes. Tačiau nieko nerado. Niekas vyriškio nemušė, kam jį mušti, jei jis girtas. Nieko nežino apie nuimtą vyriškio batą. Vyriškio kišenėje, toje kišenėje, kurią išplėšė, rado seną mobilų telefoną, markės telefono nežino. Taip išėjo, kad G. atėmė 110 Lt ir naują „Samsung“ telefoną, visi sutarė, kad jis gali pasilikti „Samsung“, o kiti paims pinigus, G. pasakė atiduoti savo du senus mobilius telefonus. Juos pasidalino: vieną M., kitą J. paėmė, o seną telefoną, kurį rado pas vyriškį, pasiliko jis sau. Vyriškio nemušė, jį paliko ten, matė, kad jis bandė stotis, ir jie išvažiavo (t.4, b. l. 61-63). 2013-08-29 apklausos metu J. Š. papildomai nurodė, kad iš pradžių nežinojo, kad nuo kelio nusuko į miškelį apiplėšti žmogų, bet, kai G. vyriškiui pasakė lipti, tai nutuokė, kad apiplėšti. Tas vyriškis buvo visiškai girtas. Nusukus į miškelį, J. I. stovėjo prie mašinos, prie to žmogaus jis nepriėjo, o G. su M. tam vyrui kažką darė, buvo prie jo, matė, kad buvo prie jo pasilenkę, paskui jie patį pakvietė, jog padėtų jiems jį apversti (t.4, b. l. 68-70). Savo parodymus J. Š. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 4 b. l. 101-119).
2013-05-06 J. Š. apklausos metu pas Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad kai buvo prie ežero G. su M. pasikalbėjo. G. S. pasakė M., kad vyras turi 700 Lt. Po to grįžo ir pasakė, kad paveš tą vyrą į namus. Atsisėdo į mašiną ir pavažiavo 2 km. Išlipo miške. G. iš to vyro kišenės ištraukė pinigus, telefoną. Tas vyras gulėjo. M. kažką jam darė. Jis su I. prie mašinos stovėjo. Padėjo tą vyrą perversti ant pilvo. Pamatė seną telefoną. Jį paėmė. Priėjo prie mašinos su I.. G. dar stovėjo prie to vyro ir kažką darė, o po to grįžo. Atsisėdo į mašiną ir išvažiavo. G. pasakė, kad paėmė 110 Lt iš vyro, kad nieko nesakytų, kad jis paims naują telefoną, o jiems atiduos 110 Lt. Po to, kai G. pasakė vairuotojui, kad jis turi 700 Lt., tas pasuko į mišką. Vyras buvo šlapias ir girtas. Norėjo jį į namus nuvežti. G. S. norėjo atimti iš jo pinigus, todėl jo nenuvežė į namus. Mintis užvaldyti svetimą turtą kilo G. S., nes jis ėjo su tuo vyru į parduotuvę ir pamatė pas jį 700 Lt. Pats su I. ir L. neturėjo galimybės to išvengti, nes G. iš karto nepasakė, ką nori padaryti. Pamatė miške, kai jis jau buvo prie vyro ir landžiojo po jo kišenes. Kai išlipo iš mašinos, tai tas vyras gulėjo ant nugaros ir G. ėmė iš jo pinigus. Vyras atsidūrė gulintis ant nugaros, nes jis nukrito, kai išlipo iš mašinos. Vyras pats nugriuvo. Kai pamatė viską, tai stovėjo su I. prie mašinos. Tarp jų buvo gal metras ar pusantro metro atstumas. L. buvo pasilenkęs ties tuo vyru, tačiau nieko nedarė. Kai priėjo prie to vyro, tai M. L. paėmė taip pat už jo kišenės. Priėjo prie vyro, nes G. su M. paprašė apversti jį ant pilvo. Tą padarė. Iš jo kišenės iškrito telefonas, jį paėmė. I. stovėjo prie mašinos ir buvo tik priėjęs prie to vyro. Po visko labai gailisi. Taip dabar nesielgtų. Jei ne G., to nepadarytų. Mano, kad tas vyras galėjo pats pasiekti savo namus. Bet kadangi buvo girti, tai nekreipė dėmesio į tai, kad vyras gali sušalti. G. liepė išlipti nukentėjusiajam iš automobilio, nes norėjo pasiimti pinigus. Suprato tai, nes girdėjo kaip G. su M. kalbėjosi apie pinigus. Vyras pats lipo iš mašinos. G. grubiai sakė vyrui, kad jis liptų iš mašinos. G. liepė tikslu apiplėšti tą vyrą. Kai vyras buvo nukritęs ir G. atiminėjo jo pinigus, suprato viską. Kai vyras išlipo iš mašinos, tai dar nesuprato G. blogų ketinimų. Išvažiavimui iš tos vietos, palikus ten tą vyrą, daugiausia įtakos turėjo G.. Jis sakė viską M. L., o šis jo klausė. Kišenėje, kurioje buvo senas telefonas, buvo ir buteliukas su vaistais. Kai pakratė, tai suprato, kad ten vaistai, todėl jį išmetė. G. paėmė naują telefoną ir 110 Lt. L. pasilenkęs kratė kišenes, tačiau nieko nepaėmė (t.4, b. l. 128-131).
Ikiteisminio tyrimo metu: tiek apklausų tiek parodymų patikrinimo vietoje protokolai kaltinamojo J. Š. perskaityti ir pasirašyti, paties nurodant, kad viskas surašyta teisingai, jokių pastabų dėl jų netikslumo ar parodymų gavimo neteisėtais būdais, prašymų ar papildymų ikiteisminio tyrimo metu dėl jo parodymų netikslumo nepareiškė, susipažinęs su visa bylos medžiaga taip pat nenurodė, kad jo parodymai buvo gauti neteisėtu būdu ar kad jo atžvilgiu buvo panaudota fizinė ar psichologinė prievarta. Ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka ir teisėtais būdais, jie turi įrodomąją galią ir yra vienu iš įrodymų, kuriais teismas vadovaujasi priimdamas nuosprendį tiek kiek jie neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms (BPK 20 str.).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų kaltė, be jų dalinio prisipažinimo, įrodyta tokiais įrodymais ir duomenimis:
Nukentėjusiosios L. I. 2013-04-15 protokolu-pareiškimu Vilniaus rajono PK, paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 180-184) ir teisme, kad 2013-04-08 vyras tvarkė reikalus namuose, po to paėmęs dukters seną telefoną išėjo ir jo nebuvo kelias dienas. Pirma nesikreipė, nes jis būdavo, kad užgeria, negrįžta namo po 3 dienas. Tik penktadienį pradėjo vyro ieškoti. Kreipėsi į metalo supirktuvę, jiems nurodė, kad vyras gavo 560 Lt ir išėjo. Tada kreipėsi į policiją. Policija aptiko vyrą miške, sušalusį, su ištaršytais drabužiais. Pareikštą ieškinį palaiko. Jį sudaro: 20 Lt už seną telefoną, 110 Lt už pavogtus pinigus, 150 Lt už suplėšytą striukę, 4015 Lt už laidotuvių išlaidas. Taip pat dėl vyro mirties patyrė moralinę skriaudą, kurią vertina 500000 Lt. Turi daug žemės, dabar be vyro yra labai sunku ją dirbti. Liko tėvai ligoti, juos prižiūrėti reikia. Neteko ramybės, kiekvieną naktį sapnuoja vyrą, sūnus pas psichologus vaikšto. Dėl moralinės žalos sutinka, kad ji būtų tokio dydžio, kokią teismas pripažins, kad reikia iš kaltinamųjų priteisti (t. 6, b.l. 57-58);
-nukentėjusiojo T. I. (T. I.) paaiškinimu teisme, kad brolis prapuolė antradienį. Paskambino jo žmona ir pranešė, kad jis nepareina namo. Pradėjo jo ieškoti, važiavo per apylinkes su mašina. Nerado. Kreipėsi į policiją. Policija jį radusi informavo. Ta vieta, kur rado brolio lavoną yra apie 10 km nuo jo namų. Dėl tokios tragiškos brolio mirties patyrė moralinę žalą, liko vienas, kuris privalo prižiūrėti ligotą motiną;
-liudytojo V. L. (V. L.) paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 2 b. l. 1) ir teisme, kad 2013-04-09 ryte, apie 9-10 val. K. I. iš jų užsakė automobilį, kuriuo atvežė juodojo metalo laužą, jį pridavė ir gavo 560 Lt. Kartu su K. I. buvo A. P.. Gavę pinigus, jie abu išėjo. Atsimena, kad K. I. planavo pirkti telefoną. Abu buvo blaivūs, nebent jis nepastebėjo, kad jie būtų išgėrę;
-liudytojo D. R. (D. R.) paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 2 b. l. 5) ir teisme, kad nukentėjusysis K. I. buvo užėjęs į jų saloną ir pirko mobilųjį telefoną su sutartimi. Jis buvo blaivus. Dar paprašė perkelti jo telefono numerį iš ,,Omnitel“;
-liudytojo M. B. (M. B.) paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 2 b. l. 29) ir teisme, kad J. Š., kurio pravardė ,, (duomenys neskelbtini)“ jam pasiūlė pirkti mobilaus ryšio telefoną ,,Samsung“. Kartu buvo atėjęs ir G. S.. Pirko už 100 Lt.
-liudytojo A. P. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 2 b. l. 196-198) ir teisme, kad 2013-04-09 kartu su K. I. pridavė metalą į supirktuvę. Atėjo pas jį 7.30 val., o krovė apie 14 val. Gavo virš 500 Lt. Po to išgėrė degtinės, pusę butelio. Nuėjo į ,,Bitės“ saloną, nes jis norėjo įsigyti telefoną. Laukė, kol atsidarys, o jis pats nuėjo į parduotuvę, nupirko alkoholio. Butelį prie upės išgėrė. Po to nuėjo į degalinę. Jis nuėjo alaus pirkti, kai grįžo, K. I. jau nebuvo. Jis buvo labai girtas, tačiau eiti galėjo. Jie pirma išgėrė pusę butelio, po to dar butelį degtinės ir alaus. Gėrė trise, nes sutiko dar draugą. Paliko jį stotelėje apie 6-7 val., jis su savimi dar likerio butelį turėjo. Kai krovė metalą susižaloti negalėjo, nes nebuvo su kuo, krovė metalą su pirštinėmis;
-specialisto T. B. paaiškinimu teisme, kad palaiko savo išvadas ir gali dar kartą patvirtinti, kad K. I. mirties priežastis buvo bendras kūno atvėsimas. Kiti veiksniai taip pat turėjo įtakos, bet jie nebuvo pagrindine mirties priežastimi, nes jei būtų pliusinė temperatūrą, o asmuo būtų apsirengęs, nuo sumušimų ar apsvaigimo nebūtų miręs. Visi kiti veiksniai tik pagreitino mirtį. Kadangi asmuo buvo be batų, jis tik greičiau sušalo. Kraujosruva buvo rankos vidinėje pusėje. Kieti buki daiktai yra tiek griūvant, tiek suduodant. Žasto vidinėje dalyje kraujosruva galėjo atsirasti žmogų tempiant, sukant jam ranką, taip pat žmogus galėjo prieš mirtį šliaužti. Kietas bukas daiktas galėjo būti ir ranka, ir koja, be to kraujosruva galėjo atsirasti jo ranką suimant rankomis. Tokia kraujosruva galėjo atsirasti tikrai ne nuo vieno trauminio poveikio. Kategoriškai teigia, kad griūvant tokia kraujosruva negalėjo atsirasti. Neatmeta galimybės, kad žmogus šaldamas pats nusirenginėjo, bet tai tik specifinis požymis ir nebūtinai taikomas kiekvienu atveju. Jei būtų nuogas, tai aišku, kad greičiau sušaltų, tai tik kūno atvėsimo greitis. Alkoholio kiekį tyrė laboratorija tiek kraujyje, tiek šlapime. Kraujyje alkoholio nerasta, tai rodo, kad žmogus buvo pradėjęs blaivėti. Atlikdamas tyrimą rėmėsi tik medicininiais duomenimis, o ne liudytojų parodymais, kurie yra subjektyvūs. Tačiau jei asmuo būtų kritęs ant kelmo, tokie sužalojimai, kurie nustatyti (kraujosruvos ant rankų) nebūtų atsiradusios, būtų kitokie sužalojimai, t. y. odos nubrozdinimai bei sužalojimai kitose kūno vietose (krūtinėje);
-įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolais, nuotraukomis, kuriuose užfiksuota – miško masyvas, ežeras „(duomenys neskelbtini)“, esantys (duomenys neskelbtini). Palei kelią, vedantį link (duomenys neskelbtini), yra griovys, prie pat posūkio į ežerą nuo kelio į (duomenys neskelbtini), 5 m atstumu nuo miško keliuko, sniege matomi dviejų žmonių pėdsakai, vedantys į griovį. Griovyje yra A4 formato baltas popieriaus lapas, išduotas K. I. vardu, patvirtinantis metalo laužo pirkimą – pardavimą, kvito Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo tos vietos pėdsakai veda link keliuko. Nuo asfalto paėjus 20 m, kairėje, sniege, matoma daug žmonių avalynės pėdsakų. Nuo tos vietos link ežero 3 m atstumu sniege taip pat matoma daug avalynės pėdsakų, sniegas išmintas, sulaužytas medelis, matomos grumtynių žymės. Avalynės pėdsakai nuo tos vietos veda tiesiai palei asfaltuotą kelią į kelio (duomenys neskelbtini) pusę. Už 18 m pelkėje guli dešinys sportinio tipo, aulinis, zomšinis, juodos spalvos, su pilkos spalvos medžiaginėmis dalimis, rišamas raišteliu, žalios spalvos padu, kurio priekinė dalis plyšusi, dešinėje pusėje yra užrašas „Berghaus“, batas. Pėdsakai nuo bato veda toliau į mišką, į kelio (duomenys neskelbtini) pusę, kur paėjus 10 m guli išvirkščia pilkos spalvos kojinė. Prie miško keliuko, sniege, kur matomos grumtynių žymės, guli baltos spalvos plastmasinis buteliukas užsukamu dangteliu, ant jo yra etiketė už užrašu „Valerijonų ekstraktas“, šalia jo guli juodos spalvos medžiaginės striukės kišenė, jos galuose matomos plyšimo žymės. 20 m atstumu nuo tos vietos link ežero sniege matomos automobilio apsisukimo žymės, jo užklimpimo žymės, sniege guli 2013-04-15 „Swedbank“ eilės numerio popierinis talonėlis. Toje vietoje, kur yra įklimpimo žymės, guli nulaužtos eglės šakos. Asfaltuotame kelyje prieš posūkį į miško keliuką, esantį kairėje, dešinėje pusėje yra keliukas, vedantis link „(duomenys neskelbtini)“ ežero, jame, sniege, matosi išmintas takelis, paėjus juo 30 m, dešinėje pusėje, 1 m atstumu nuo to keliuko, guli dvi medžiaginės pirštinės su guminiais mėlynos spalvos taškeliais. 40 m atstumu nuo tos vietos (15 m atstumu nuo ežero kranto), kairėje pusėje, sniege, guli medžiaginė darbinė pirštinė su guminiais geltonos spalvos taškeliais. Automobilio pėdsakai, žmonių avalynės pėdsakai, esantys sniege, aptirpę. Aplink „(duomenys neskelbtini) ežerą pėdsakų nerasta. Ežeras padengtas ledu, kai kuriose vietose yra iki 50 cm atitirpę prie kranto, ežero lede šviežių ekečių nesimato. „(duomenys neskelbtini)“ ežere taip pat jokių šviežių ekečių nėra. Įvykio vietos apžiūros metu rasta ir paimta: popieriaus lapas – metalo laužo pirkimo – pardavimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), baltos spalvos plastmasinis buteliukas su užrašu „Valerijonų ekstraktas“, striukės kišenė, kojinė, batas, „Swedbank“ eilės numerio talonėlis, eglės šakos dalys, 3 darbinės pirštinės. (t.1, b. l. 24-50, 52-63); Kregždės miško masyvo plotas, 150 m nuo (duomenys neskelbtini) ežero, esantis kelio (duomenys neskelbtini) posūkyje į (duomenys neskelbtini), 500 m atstumu nuo posūkio, kairėje, judant keliu į (duomenys neskelbtini), 300 m atstumu - į (duomenys neskelbtini) miško gilumą, 150 m atstumu nuo „(duomenys neskelbtini)“ ežero. Apžiūrimoje miško vietoje auga eglės, žemė vietomis padengta sniegu. Ant samanų ir iš dalies ant sniego guli vyriškos lyties lavonas. Lavonas guli ant nugaros. Lavonas su viršutiniais rūbais, basas, be batų ir kojinių, apsirengęs mėlynais džinsais, šviesiai rudu megztiniu. 80 m atstumu nuo lavono, miško masyve, po medžiu guli juodos spalvos trumpa vyriška rudeninė striukė. Striukės kišenėje yra sudrėkusios ir suglamžytos popieriaus skiautės. Įvykio vietos apžiūros metu rasta ir paimta: striukė, asmens tapatybės kortelė, lavonas nukreiptas į TMI (t.1, b. l. 109-111,113-138); kad automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas M. L. (t. 1 b. l. 74)
-daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolais, kuriuose užfiksuota, kad nukentėjusioji L. I. iš jai pateiktų atpažinimui 3 kojinių, atpažino kojinę, pažymėtą Nr. 3, kaip tą, kurią tikrai turėjo jos vyras K. I. (t.1, b. l. 64-68); kad nukentėjusioji L. I. iš jai pateiktų atpažinimui 3 batų, atpažino batą, pažymėtą Nr. 1, pagal bato spalvą, formą – bato išklypimą, raištelio suvarstymą, bato padą, kaip priklausiusį jos vyrui K. I.. (t.1, b. l. 69-73); kad 2013-04-18 nukentėjusioji L. I. iš jai pateiktų atpažinimui 3 striukių, atpažino striukę, pažymėtą Nr. 2, kaip tą, kuri buvo vyro, pagal juodą spalvą, užtrauktuką, ilgį – dengė sėdmenis, ant kiekvienos rankovės esančią sagą. (t.1, b. l. 175-179);
-reikalaujamų daiktų pateikimo, jų apžiūros protokolais, kuriuose užfiksuota, kad kaltinamasis M. L. pateikė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio apžiūros metu rasta ir paimta: rožinės spalvos puodukas (stiklinė), 5 tuščios 0,5 l talpos alaus „Utenos auksinis“ skardinės, 3 pilnos 0,5 l talpos alaus „Utenos auksinis“ skardinės, tuščias 1 l talpos rudos spalvos alaus „Tornado“ butelis, 4 kilimėliai (t.1, b. l. 74-77, 79-96, 97-105), ir kad automobilis grąžintas A. I. (t. 1 b. l. 107); kad buvo apžiūrėti vyriškos apatinės kelnės, apatinės kelnaitės, džinsai, guminės tamprios petnešos, marškinėliai, megztinis, 2013-04-18 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimti iš VTMT Vilniaus skyriaus medicinos registratorės G. U.. (t.1, b. l. 140-154); kad liudytojas V. L. pateikė pateikė K. I. 2013-04-09 UAB „Soluss-LT“ išduotą kasos išlaidų orderį, metalo laužo pirkimo – pardavimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančius 560,99 Lt išmokėjimą pastarajam (t.2, b. l .2-4); kad liudytojas D. R. pateikė K. I. asmens tapatybės kortelės, PVM sąskaitos – faktūros serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo plano „Kartais“, prašymo perkelti telefono numerius, specialiųjų paslaugų teikimo sąlygų, sutikimo tvarkyti asmens duomenis kopijas, patvirtinančias mobilaus ryši telefono ,, (duomenys neskelbtini) įsigijimą pagal sutartį (t.2, b. l. 6-12); kad VTMT Vilniaus skyriaus medicinos registratorė G. U. pateikė SIM kortelę (t. 2, b. l. 13-18); liudytojas M. B. pateikė iš kaltinamųjų įsigytą mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ ir jo įkroviklį (t. 2, b. l. 30-37); kurie grąžinti L. I. (t. 2 b. l. 38); kad UAB „Lukoil Baltija“ degalinės vadovas R. K. pateikė stabėjimo kamerų vaizdo įrašus, (t.2, b. l. 39-43); buvo apžiūrėti 3 kvitai, rasti ir paimti 2013-04-29 parodymų patikrinimo vietoje metu su įtariamuoju J. Š. (t.4, b. l. 120-124);kad nukentėjusioji L. I. pateikė kvtus ir PVM sąskaitas faktūras bei kasos pajamų orderius, kurie patvirtina sutuoktinio K. I. laidojimo išlaidas (t. 1 b. l. 188-195);
-atpažinimo protokolu, kuriuo užfiksuota, kad T. I. pagal bendrus veido požymius, plaukus, akis, nosį, lūpas, dantis, ausis, kūno sudėjimą atpažino savo brolį K. I. (t.1, b. l. 157);
-lavono apžiūros protokolu, nuotraukomis, kuriuose užfiksuota, kad 2013-04-17 buvo apžiūrėtas K. I. lavonas, rastas eglyne, esančiame (duomenys neskelbtini) miške (duomenys neskelbtini). Lavonas guli aukštielninkas, kojos ištiestos, praskėstos, kairė ranka sulenkta per alkūnę, delnu žemyn, dešinė ranka atmesta į šalį stačiu kampu, sulenkta per alkūnę, delnu į viršų, link viršugalvio. Drabužiai šlapi. Apvertus lavoną, nugarinėje dalyje, juosmens srityje, prie drabužių prilipę medžių spygliai, prie megztinio – sniego gabalai, galvos vietoje sniegas įspaustas. Lavondėmės rusvai violetinės spalvos, lokalizuotos, nugariniame ir šoniniuose kūno paviršiuose vidutiniškai intensyvios ir spaudžiant spalvos nekeičia. Aplinkos temperatūra – 14,7?C, lavono temperatūra tiesiojoje žarnoje 1,7?C, kūno temperatūra dešinėje pažastyje 5,C. A. pramerktos, akių obuoliai minkšti, ragenos nežymiai padrumzlėję. Akių plyšių spalva pilka. Ausų, nosies, burnos ertmėje išskyrų nėra. Kaktos priekyje ir nosies paviršiuje yra odos nubrozdinimai. Iš dešinės pusės burnos gleivėje yra rausva kraujosruva. Abi plaštakos išburkę, raukšlėtos, balzganos, su nubrozdinimais pirštų paviršiuose ir delnuose. Dešinės rankos dilbyje – rausvai violetinė, masyvi kraujosruva. Smulkių odos nubrozdinimų yra dešinėje juosmens srityje, nedidelė kraujosruva. Abiejų pėdų viršutinės plokštumos oda tamsiai rausvos spalvos, su išryškėjusiu veniniu tinklu, padžiuvusi. Padai kulnų srityje išburkę, raukšlėti. Apčiuopiant kūną ir vizualiai mechaninių pažeidimų ir kaulų lūžių nėra (t.1, b. l. 161-162).
-specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nustatyta, kad K. I. mirties priežastimi buvo bendras kūno atvėsimas. Į tai nurodo žymiai sumažėjęs glikogeno kiekis kepenyse, širdies ir juosmens raumenyse, abiejų pėdų odos I-II? nušalimas, šviesiai raudonos lavondėmės, sėklidės kirkšnių kanaluose, šviesiai raudonas kraujas širdies ertmėse, šviesiai raudoni, sausi plaučiai, Višnevskio dėmės skrandžio gleivinėje, esant saikingai vidaus organų pilnakraujystei. K. I. mirtis galėjo įvykti prieš 5 – 7 paras iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje 2013-04-17 14.55 val. Į tai nurodo lavoninių reiškinių būklė, konstatuota apžiūrint lavoną. K. I. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta, šlapime rasta 0,67‰ etilo alkoholio. K. I. lavono šlapime barbitūratų, fenotiazinų, benzodiazepinų, difenhidramino, amitriptilino, metamizolio, efedrino, amfetaminų ir opijuotų nerasta. Kraujyje opijuotų, kokaino, kokaino metabolitų ir benzodiazepinų nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kanabinoidų, kokaino ir jo metabolitų nerasta. K. I. lavone yra šie sužalojimai: kaktos, nosies dešinio sparnelio, dešinio klubo išorinės dalies, abiejų riešų priekinių paviršių, abiejų plaštakų II-V-o pirštų nugarinių paviršių odos nubrozdinimai, dešinio klubo išorinės dalies poodinės kraujosruvos, padarytos kontaktuojant su kietais, bukais paviršiais ir galėjo atsirasti griuvinėjant ir atsitrenkiant, o taip pat šliaužiojant ir panašiai. Dešinio žasto, dešinės alkūnės ir dešinio dilbio poodinės kraujosruvos su paviršiniais odos nubrozdinimais, kairės blauzdos išorinio paviršiaus poodinė kraujosruva padarytos kietų, bukų daiktų poveikyje ir galėjo atsirasti suduodant smūgius į šias sritis, spaudžiant, laikant šias sritis ir panašiai. Visi sužalojimai galėjo būti padaryti 24 valandų laikotarpyje iki mirties. Į tai nurodo sužalojimų mikroskopinis vaizdas. Sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai įtakos mirčiai neturėjo. Pomirtinių sužalojimų K. I. lavone nėra. Sužalojimai dešinėje rankoje (poodinės kraujosruvos ir paviršiniai odos nubrozdinimai) gali būti vertinami kaip atsiradę ginantis ir panašiai. Nustatyti kūno sužalojimai K. I. savarankiškų veiksmų atlikimui jokios įtakos neturėjo. Nustatyti sužalojimai K. I. gyvenimo trukmei jokios įtakos neturėjo. Sužalojimų padarymo metu K. I. galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimų pobūdis, lokalizacija ir išsidėstymas nenurodo konkrečios nukentėjusiojo ir užpuoliko (-ų) tarpusavio padėties. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau 12-a trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimų vietose nėra pėdsakų, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie įrankį. Sužalojimų vietose nėra požymių, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kad šie sužalojimai būtų padaryti kokiais tai įrankiais. Prieš mirtį K. I. nieko nevalgė. K. I. lavono tyrimo metu nustatyti šie susirgimai bei būklės: aterosklerozė – širdies vainikinių arterijų IV st., siaurinanti spindžius virš 75% aortos IV st., 2?, difuzinis kepenų suriebėjimas. (t.1, b. l. 164-169);
-specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini), kuria nustatyta, kad tiek tuo metu buvusios oro sąlygos, tiek ir K. I. šlapime nustatyta alkoholio koncentracija (0,67‰), tiek ir tai, kad K. I. buvo be vieno bato, turėjo įtakos K. I. mirčiai nuo bendro kūno atvėsimo. Atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, pateiktas tuo metu buvusias hidrometeorologines sąlygas, K. I. lavono tyrimo metu nustatytus pakitimus, tikėtina, kad K. I. mirtis nuo bendro kūno atvėsimo galėjo įvykti 12 – 24 valandų laikotarpyje nuo užduotyje nurodyto laiko tarpo, t.y. nuo 2013-04-09 20.00 – 24.00 val. (t.1, b. l. 171-172);
-pažyma apie hidrometeorologines sąlygas, kuria nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) sen. artimiausios Vilniaus meteorologijos stoties duomenimis nuo 2013-04-09 21.00 val. iki 04.10 9.00 val. oro sąlygos buvo šios: 2013-04-09 21.00 val. oro temperatūra buvo 0,8?C, 24.00 val. - minus 1,0?C, santykinis oro drėgnumas 21.00 val. buvo 51%, 24.00 val. - 55%, vėjo kryptis 21.00 val. buvo rytų, 24.00 val. - tyka, vidutinis vėjo greitis 21.00 val. buvo 1 m/s, 24.00 val. – 0 m/s, didžiausias vėjo greitis per 3 val.: 21.00 val. buvo 3 m/s, 24 val. - 2 m/s; 2013-04-10 3.00 val. oro temperatūra buvo minus 1,1?C, 6.00 val. – minus 0,9?C, 9.00 val. – minus 0,6 ?C, santykinis oro drėgnumas 3.00 val. buvo 61%, 6.00 val. - 63%, 9.00 val. - 88%, vėjo kryptis 3.00 val. buvo rytų, 6.00 val. – šiaurės rytų, 9.00 val. – rytų, vidutinis vėjo greitis 3.00 val. buvo 1 m/s, 6.00 val. – 2 m/s, 9.00 val. – 3 m/s, didžiausias vėjo greitis per 3 val.: 3.00 val. buvo 3 m/s, 6.00 val. - 3 m/s, 9.00 val. – 5 m/s. (t.1, b. l. 174);
-išklotinių analize, kuria užfiksuota, kad atlikus pavogto telefono IMEI IMSI kontroles nustatyta, kad 2013-04-09 22.31 val. į pavogtą mobiliojo ryšio telefoną IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įstatyta SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), ji veikė iki 22.37 val., vėliau ši SIM kortelė buvo įstatyta į pavogtą mobiliojo ryšio telefoną 2013-04-10 00.01 val. ir veikė iki 07.42 val. Ši SIM kortelė taip pat buvo įstatyta ir į pavogtą mobiliojo ryšio telefoną 2013-04-10 09.43 val., veikė iki 09.44 val. Šia SIM kortele naudojasi G. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. (t. 2, b. l. 28);
-akistatų protokolais tarp kaltinamųjų J. I. ir G. S., G. S. ir M. L.,G. S. ir J. Š., kuriais užfiksuota, kad kiekvienas liko prie savo parodymų, o prieštaravimų tarp jų panaikinti nepavyko, taip pat kad M. L. nurodė, kad J. Š. plėšė nukentėjusiojo striukę, G. S. ieškojo pas nukentėjusįjį pinigų, kad J. I. šaukdamas klausė G. S., kiek jis pinigų paėmė iš nukentėjusiojo, šis atsakė – 110 Lt, tada J. I. pasakė, kad šis meluoja, o pinigus, kuriuos surado, paslėpė pas save, kad kai sėdėjo automobilyje, kažkuris sušuko, kad pinigai, matyt, pas vyrą batuose, kad kai G. S. iš nukentėjusiojo traukė telefoną, šis rankomis mosikavo, todėl G. S. savo koja prispaudė jam ranką prie žemės; kad išėjęs iš parduotuvės G. S. jiems pasakė, kad nukentėjusysis turi dar 500 Lt, kad J. Š. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog G. S. tikrino K. I. kišenes, po to pakvietė jį apversti pastarąjį, kad G. S. ištraukė iš K. I. drabužių 110 Lt (t. 2 b. l. 166-188, t. 3 b. l. 134-149, t.4 b. l. 79-99).
Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikacija.
Plėšimas ir nedidelės vertės svetimo turto sugadinimas.
Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad surinktų įrodymų visuma paneigia kaltinamųjų gynybinę poziciją, jog jie neapiplėšė K. I., o striukę jam suplėšė netyčia.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad:
1) 2013 m. balandžio 9 d. apie 20 val. kaltinamieji G. S., J. Š., ir M. L., pastarojo vairuojamu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso J. I., bevažiuodami iš degalinės ,,Lukoil“ (duomenys neskelbtini), įsisodino stabdžiusį pakeleivingas mašinas K. I., kuris pasiprašė, kad būtų parvežtas namo. Visi kaltinamieji, išskyrus M. L., vairavusį automobilį, buvo neblaivūs.
2) K. I. buvo neblaivus, tą patvirtino ir patys kaltinamieji, nurodę, kad stabdęs automobilį vyras buvo neblaivus, ir liudytojas A. P., nurodęs, kad kartu su K. I. pridavė metalą į supirktuvę. Tai buvo apie 14 val. Gavo virš 500 Lt. Po to išgėrė degtinės, pusę butelio. Nuėjo į ,,Bitės“ saloną, kur K. I. pagal sutartį įsigijo telefoną „(duomenys neskelbtini).“. Nupirko dar alkoholio, kurį prie upės kartu su K. I. išgėrė. K. I. buvo labai girtas, tačiau eiti galėjo. Jie pirma išgėrė pusę butelio, po to dar butelį degtinės ir alaus. A. P. paliko K. I. stotelėje, jis (I.) su savimi dar turėjo likerio butelį.
Žemesnės instancijos teismas
3) Įsisodinę K. I. pas save į automobilį kaltinamieji pripažino, kad jie dar važiavo į parduotuvę ,,Norfą“ (duomenys neskelbtini), kur pirko alkoholį už K. I. pinigus. Nupirko degtinės butelį, du šampano ir dar alaus. K. I. parduotuvėje apsišlapino.
4) K. I. kaltinamiesiems nurodė, kad namo važiuoti nenori ir prašė dar nuvežti kur nors išgerti. Atvažiavę prie parduotuvės ,,visą parą“, pasikvietė J. I., kuris taip pat buvo neblaivus.
5) sutikę su K. I. pasiūlymu dar išgerti, kaltinamieji nuvažiavo Vilniaus rajone, prie Sapiegiškių stotelės, kur yra poilsiavietė prie ežero ir suoliukai. Atvažiavę prie ežero visi, išskyrus M. L., vartojo alkoholį. Gėrė ir K. I..
6) Būnant prie ežero G. S. pasakė kitiems kaltinamiesiems, kad pas K. I. yra dar 500-600 Lt. Tada visi susėdo į automobilį, G. S. nurodė, kuriame posūkyje reikia pasukti, o miške, sustojus automobiliui, liepė visiems išlipti.
7) K. I. belipdamas iš automobilio parvirto ir gulėjo ant nugaros. Tada G. S. priėjęs prie jo prispaudė koja I. ranką ir apieškojęs drabužius, surado 110 Lt bei juos pasiėmė. Taip pat paėmė telefoną „Sony Ericsson“. Apieškomas K. I. priešinosi, dėl ko G. S. ir prispaudė koja jam ranką. Liepė nieko nedaryti nes taip bus geriau. M. L. taip pat naršė po K. I. kišenes. Tuo metu M. L. ir G. S. pakvietė J. Š., kad padėtų K. I. apversti. Apieškant K. I. drabužius J. Š. suplėšė striukės kišenę. G. S., apieškodamas K. I., paėmė iš jo maišelį su telefonu „(duomenys neskelbtini)“. Visą laiką J. I. stovėjo prie automobilio, saugojo, kad niekas nepamatytų ar neateitų, kad galėtų perspėti kitus kaltinamuosius. Neradęs daugiau pinigų, G. S. apieškojo K. I., nuėmęs jam batą. Apiplėšę K. I., kaltinamieji išvyko, palikę K. I. miške neblaivų, sumuštą ir nusiauta avalyne.
8) K. I. mirė nuo bendro kūno atvėsimo laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) 20.00 – 24.00 val.
9) nors kaltinamieji neigė mušę K. I., vadovaudamasis specialisto išvada ir jo paaiškinimais teisme, bei atsižvelgdamas į tai, kad nei vienas iš byloje apklaustų asmenų nenurodė, jog nukentėjusysis K. I. buvo sužalotas iki susitikimo su kaltinamaisiais, teismas laiko nustatyta, kad kaltinamieji naudojo fizinį smurtą K. I. atžvilgiu, t.y. mušė nukentėjusįjį ir padarė jam specialisto išvadoje aprašytus sužalojimus. Taip pat pažymėtina, kad laiko tarpas tarp nukentėjusiojo palikimo miške ir jo mirties yra labai trumpas, be to jis buvo paliktas atokioje vietoje, kas duoda pagrindą išvadai, kad nukentėjusysis negalėjo būti sumuštas kitų asmenų, išskyrus kaltinamuosius.
Teismas laiko neginčijamai įrodyta, kad iš pargriauto ir mušamo K. I. buvo pagrobtas kaltinime įvardintas turtas. Nors ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo parodymus kaltinamieji keitė ir kaltais dėl įvykdytų nusikalstamų veikų neprisipažino, visgi ikiteisminio tyrimo metu tiek J. Š., tiek M. L. nurodė, kad pamatęs, jog pas K. I. galimai dar yra likę pinigų, pastarąjį apiplėšti ir nuvežti į mišką sumanė G. S.. Tiek J. Š., tiek M. L. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad G. S. prie ežero visiems keturiems, kai K. I. negirdėjo, nes garsiai grojo muzika, pasakė, kad pastarasis turi daug pinigų apie 500-700 Lt. Nė vienas iš kaltinamųjų važiuoti neatsisakė, G. S. dar jiems sakė ,,kvailiai, kur važiuosit, juk pas jį pinigų yra“. M. L. nurodė girdėjęs, kaip G. S. tarėsi pasukti ir atimti tuos pinigus. J. Š. taip pat patvirtino šią aplinkybę, nurodęs, kad G. su M. kažką kuždėjosi ir jie garsiai pasakė vyriškiui stotis ir kad jį veža į namus. Atvažiavus į mišką lipti iš automobilio visiems liepė G. S.. J. Š. patvirtino, kad liepta buvo įsakmiai, net grubiai. Kai K. I. išlipęs iš automobilio ir užkliuvęs parvirto, G. S. jį prispaudęs laikė keliu, sakė K. I. ,,tylėk ir viskas bus gerai“. J. Š. prisipažino ir tai patvirtino M. L., kad tuo metu, kai G. S. pakvietė J. Š., šis atėjo padėti apversti K. I., apieškodamas jam suplėšė striukės kišenę. G. S. apieškojo vyriškio kišenes. Rado 110 Lt ir paėmė. Apieškant buvo paimtas ir senas telefonas ,,Sony ericson“, bei G. S. paėmė iš K. I. naują telefoną, buvusį maišelyje. J. Š. nurodė, kad suvokė, jog K. I. yra apiplėšiamas ir visgi atėjo G. S. padėti jį apieškoti bei patvirtino, kad K. I. nereikėjo net mušti, nes jis buvo neblaivus. Be to M. L. patvirtino, kad K. I. prašė jo nemušti ir kad jie gali pasiimti pinigus.
Abu kaltinamieji: tiek M. L., tiek J. Š. ikiteisminio tyrimo metu apiplėšimo aplinkybes nurodė iš esmės vienodai, išskyrus tik tam tikrus nežymius neatitikimus, kurie nepaneigia faktinių bylos aplinkybių, nustatytų teisminio nagrinėjimo metu. Savo parodymus jie pakeitė tik teisme, ką teismas vertina tik kaip jų gynybinę poziciją, bei noru padėti išvengti atsakomybės ir kitiems nusikaltimuose dalyvavusiems kaltinamiesiems (J. I. bei G. S.).
Taip pat M. L. ir J. Š. nurodomas K. I. apiplėšimo aplinkybes, t. y. panaudotą fizinį smurtą, patvirtina specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nustatyta, kad K. I. lavone buvo aptikti šie sužalojimai: kaktos, nosies dešinio sparnelio, dešinio klubo išorinės dalies, abiejų riešų priekinių paviršių, abiejų plaštakų II-V-o pirštų nugarinių paviršių odos nubrozdinimai, dešinio klubo išorinės dalies poodinės kraujosruvos, padarytos kontaktuojant su kietais, bukais paviršiais ir galėjo atsirasti griuvinėjant ir atsitrenkiant, o taip pat šliaužiojant ir panašiai. Dešinio žasto, dešinės alkūnės ir dešinio dilbio poodinės kraujosruvos su paviršiniais odos nubrozdinimais, kairės blauzdos išorinio paviršiaus poodinė kraujosruva padarytos kietų, bukų daiktų poveikyje ir galėjo atsirasti suduodant smūgius į šias sritis, spaudžiant, laikant šias sritis ir panašiai. Visi sužalojimai galėjo būti padaryti 24 valandų laikotarpyje iki mirties. Į tai nurodo sužalojimų mikroskopinis vaizdas. Sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai įtakos mirčiai neturėjo. Pomirtinių sužalojimų K. I. lavone nėra. Sužalojimai dešinėje rankoje (poodinės kraujosruvos ir paviršiniai odos nubrozdinimai) gali būti vertinami kaip atsiradę ginantis ir panašiai. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau 12-a trauminių poveikių pasekoje. Specialistas T. B. teisme vienareikšmiškai patvirtino, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duotoje išvadoje įvardinti kieti buki daiktai gali palikti nustatytus sužalojimus tiek asmeniui griūvant, tiek suduodant jam smūgius, kad tai galėjo būti palikti sužalojimai suduodant smūgius tiek ranka, tiek spiriant koja, tiek suimant ranka ir tai ne nuo vieno trauminio poveikio ir kad griūvant tokios kraujosruvos, kokios buvo nustatytos K. I., negalėjo atsirasti. Be to, jei asmuo būtų kritęs ant kelmo, tokie sužalojimai, kurie nustatyti (kraujosruvos ant rankų) nebūtų atsiradusios, būtų ir kitokie sužalojimai, t. y. odos nubrozdinimai.
Vadovaudamasis aukščiau aptartais įrodymais, teismas daro išvadą, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo įrodyta, jog kaltinamieji J. I., G. S., M. L. ir J. Š., atlikdami kiekvienas savo veiksmus, t. y. suduodami jam smūgius ir laikydami jį prispaudę ir neleisdami judėti, atėmė galimybę nukentėjusiajam priešintis, todėl visų keturių kaltinamųjų veiksmais buvo įgyvendinti du skirtingi plėšimo nusikaltimo sudėties požymiai (smurto panaudojimas ir atėmimas galimybės nukentėjusiajam asmeniui priešintis).
Kaltinamasis J. I. nurodė teisme, kad jis jokių veikų nepadarė, tik stovėjo prie automobilio, jis nesitarė plėšti nukentėjusiojo. Šią aplinkybę nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu.
BK 24 str. 1 d. bendrininkavimą padarant nusikalstamą veiką apibrėžia kaip tyčinį bendrą dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimą darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas yra pavojingesnė nusikalstamos veikos padarymo forma, todėl Baudžiamasis kodeksas atskiras bendrininkavimo formas numato kaip nusikaltimą kvalifikuojančias aplinkybes arba kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Bendrininkavimas yra bendra kelių asmenų veika ir dėl to asmenys, pripažinti bendrininkais nepriklausomai nuo jų konkretaus indėlio atsako pagal vieną ir tą patį BK straipsnį. Bendrininkų grupė kaip viena iš bendrininkavimo formų apibrėžta BK 25 straipsnio 2 dalyje. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Nors J. I. pats nemušė nukentėjusiojo ir negadino jam priklausančio turto, tačiau jo veiksmai – stovėjimas šalia vykdomų nusikaltimų ir saugant aplinką, sudarė grėsmę nukentėjusiajam ir pagrįstai kėlė jam nerimą, nes pasipriešinti jis turėjo keturiems asmenims. Todėl teismas laiko įrodyta, kad visi keturi kaltinamieji dalyvavo apiplėšime ir turto sugadinime, ir realizavo BK 180 str. 1 d. objektyviuosius požymius, ir jie visi laikytini bendrininkais ir nusikaltimo vykdytojais. Tai, kad kaltinamieji iš anksto nesitarė padaryti nusikaltimų, neeliminuoja bendrininkavimo. Pakanka, kad susitarimas įvyktų prieš pat padarant nusikaltimą ar net nusikaltimo darymo metu. Subjektyviu požiūriu įstatymas reikalauja, kad visi grupės nariai tyčia bendrai dalyvautų tame pačiame tyčiniame nusikaltime ir suvoktų daromos veikos neteisėtumą.
Pavojingų pasekmių atsiradimas yra vieningos visų bendrininkų veikos rezultatas. Kiekvieno jų veiksmus ir bendrą nusikalstamos veikos rezultatą sieja priežastinis ryšys, todėl pripažintina, kad visi bendrininkai veikė tiesiogine tyčia.
J. Š. teisme teigė, kad striukė K. I. buvo suplėšyta netyčia. Tačiau jis pats ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad paprašytas G. S. ir supratęs, kad eina padėti vykdyti K. I. plėšimą, padėjo jį apversti. Tačiau M. L. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad jis pats į nukentėjusiojo kišenes nelindo, tik, kai J. Š. išplėšė kišenę ir iškrito monetos, paėmė jas. Pats J. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kai pradėjo apsukinėti K. I. ant pilvo, pats paėmė už striukės kišenės, nuplėšė kišenę, ten buvo kažkokia bonkutė, ją numetė. G. S. ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad priėjęs prie mašinos galo, pamatė kaip jie (kiti kaltinamieji) K. I. apiplėšinėja: vairuotojas gulėjo ant jo, J. ieškojo, kažką išrovė J., girdėjo, kad kažkas plyšta, paklausė kažkas „što tam“, J. pasakė „tabletės“ ir išmetė, kur – nematė. J. I. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad J. Š. priėjo prie vyro (K. I.), ten jau stovėjo M. L. ir G. S., matė kaip vyras gulėjo ant nugaros, ir J. Š. vyrui išplėšė kišenę iš striukės. K. I. striukė buvo sugadinta plėšimo metu, plėšimas neapima turto sugadinimo, todėl visų kaltinamųjų veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 180 str. 1 d. ir 187 str. 3 d.
2. Neatsargus gyvybės atėmimas.
BK 132 str. 1 dalis yra bendroji atsakomybė už neatsargaus gyvybės atėmimo norma, inkriminuojama tais atvejais, kai neatsargiai gyvybė atimama vienam žmogui ir kai veika neturi neatsargaus gyvybės atėmimo pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles požymių, t. y. kai tai padaroma buityje nepaisant visuotinai pripažintų bendrųjų atsargumo taisyklių.
Šis nusikaltimas gali būti padaromas veiksmais, poelgiais, neatitinkančiais tiek įprastų, visuotinai žinomų bendrųjų atsargumo, tiek specialiųjų, oficialiomis taisyklėmis reglamentuotų atsargumo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimo sudėtis materialioji, būtina nustatyti nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių (kad jie buvo dėsningas veikos rezultatas). Teismų praktikoje priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių pripažįstamas toks santykis, kuriam esant veika sukelia ir nulemia atsiradusius padarinius. Konstatuojant priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių, būtina nustatyti, kad kaltininko veika buvo ne tik būtina kilusių padarinių sąlyga, bet ir šių padarinių priežastis (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132/2007). Nužudymas dėl neatsargumo padaromas neatsargia kaltės forma (BK 14 straipsnis), kuri gali pasireikšti nusikalstamu pasitikėjimu arba nusikalstamu nerūpestingumu (BK 16 straipsnio 1 dalis). Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (BK 16 straipsnio 2 dalis). Nusikalstamas nerūpestingumas konstatuojamas tais atvejais, kai nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).
Teismas įvertinęs ir išanalizavęs kaltinamųjų J. I., G. S., M. L. ir J. Š. parodymus, specialistų išvadas ir specialisto T. B. paaiškinimą teisme, nustatė šias faktines bylos aplinkybes: kaltinamieji K. I. pasisodino pas save į automobilį 2013 m. balandžio 9 d. apie 20 val. Vis matė, kad K. I. buvo stipriai neblaivus, apsišlapinęs ir pastarajam paprašius, pažadėjo nuvežti į namus. Jie visi nuvažiavo prie ežero, kur dar K. I. vartojo alkoholį. Po to pastarasis buvo nuvežtas į mišką, apiplėštas, ir visų keturių kaltinamųjų paliktas miške basas, beviltiškoje padėtyje, toli nuo namų, stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, apsišlapinęs, esant minusinei oro temperatūrai. Visi kaltinamieji pripažino palikę K. I. miške, tačiau nurodė, kad visi suprato, kad pastarasis pats sugrįš namo. Visi kaltinamieji suprato, kad tokioje būklėje (neblaivus, apsišlapinęs ir esant minusinei temperatūrai) K. I. negalės sugrįžti namo, juolab, kad jie K. I. ir vežė ne namo, o pakeliui nuo ežero, jau nusprendę pastarąjį apiplėšti, nuvežė į mišką, kuris kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, nuo nukentėjusiojo namų buvo labai toli. Nukentėjusysis gyveno (duomenys neskelbtini), o jo lavonas surastas - (duomenys neskelbtini) posūkyje į (duomenys neskelbtini), 150 m atstumu nuo „(duomenys neskelbtini)“ ežero, kas yra, kaip patvirtino K. I. brolis – nukentėjusysis T. I., 10 km nuo K. I. namų. Kaltinamieji, palikdami K. I. miške, lengvabūdiškai tikėjosi, kad pastarasis pats pareis namo ir nenumatė, kad dėl jų pirmesnių veiksmų, t.y. apiplėšimo, smurto, K. I. girtumo ir to, kad šis paliekamas basas, K. I. gali mirtinai sušalti, esant lauko temperatūrai minusinei, o K. I. pasilikus miške, naktį ir taip toli nuo jo namų. Specialisto išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) bei specialisto T. B. paaiškinimu vienareikšmiškai nustatyta, kad tiek tuo metu (įvykio metu) buvusios oro sąlygos, tiek ir K. I. šlapime nustatyta alkoholio koncentracija (0,67‰), tiek ir tai, kad K. I. buvo be vieno bato, turėjo įtakos K. I. mirčiai nuo bendro kūno atvėsimo, bei tikėtina, kad K. I. mirtis nuo bendro kūno atvėsimo galėjo įvykti 12 – 24 valandų laikotarpyje nuo užduotyje nurodyto laiko tarpo, t.y. nuo (duomenys neskelbtini) 20.00 – 24.00 val.
Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs (kasacinė byla Nr. 2K-565/199/ 1999-10-12), kad kvalifikuojant veiką kaip neatsargų nužudymą, privaloma nustatyti, kad asmuo privalėjo ir galėjo numatyti savo veikos pasekmes, šiuo atveju – žmogaus mirtį: ,,Turėjimas numatyti pasekmes yra objektyvus nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamas veikas, buvimą. Tokia pareiga išplaukia iš įstatymo, tarnybos pareigų, profesijos, ankstesnės veiklos, gyvenimiško patyrimo ir pan. <...> Galėjimas numatyti pasekmes yra subjektyvus nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, galimybę konkrečioje situacijoje numatyti kito žmogaus gyvybės atėmimą, kaip jo veikos pasekmę. Nusikalstamų pasekmių numatymas turi neperžengti asmens galimybių ribų.
Šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju kaltinamieji tikrai pagal savo išsilavinimo lygį ir amžių galėjo numatyti, kad tokioje situacijoje K. I. gali mirtinai sušalti, nes patys teisme pripažino, kad važiuodami atgal pergyveno, kad palieka žmogų tokioje padėtyje, ir teisme gailėjosi, kad taip įvyko, tiesiog visi nurodė, kad nenumatė, nesitikėjo kad taip įvyks.
Esant nurodytoms aplinkybėms teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pripažįsta neginčijamai įrodyta, kad kaltinamieji J. I., G. S., M. L. ir J. Š. dėl neatsargumo nužudė K. I. ir tuo padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 132 str. 1 d.
Dėl civilinio ieškinio.
Spręsdamas klausimą dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teismas pripažįsta įrodyta, kad nukentėjusioji L. I. dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų patyrė turtinę ir moralinę žalą. Nukentėjusioji L. I. pateikdama ieškinį jame bei teismo posėdyje nurodė, kad prašo priteisti iš kaltinamųjų 4295 Lt turtinės žalos, kurią sudaro seno mobilaus ryšio telefono, kurio vertė 20 Lt ir 110 Lt pinigų vagystė, 150 Lt vertės striukės sugadinimas bei laidojimo išlaidos – 4015 Lt. Kaltinamieji sutiko su ieškiniu šioje dalyje, jis patvirtintas rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai (BPK 115 str. 1 d.).
Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Pažymėtina ir tai, kad teismas turi nustatyti tokį protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, kad kaltininkas būtų kuo labiau suinteresuotas kiek įmanoma operatyviau atlyginti neturtinę žalą. Tai reiškia, kad, nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007).
Prašydama priteisti iš kaltinamųjų 500000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusioji L. I. nurodo, jog kaltinamųjų nusikalstami veiksmai nors ir nebuvo tyčiniai, tačiau dėl šių veiksmų ji prarado jai artimą ir mylimą žmogų - vyrą, todėl tokie kaltinamųjų veiksmai ne tik pakenkė jos sveikatai, tačiau kartu sukėlė jai daug nemalonių ir neigiamų išgyvenimų, dvasinio skausmo ir įtampos, ją kamuoja košmariški sapnai, nuolat galvoja, kaip vyras kankinosi prieš mirtį, sūnus taip pat lankosi pas psichologą, ji prarado padėjėją ir darbininką ūkyje ir namuose, dėl ko dabar privalo viena nešti visų darbų naštą. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 str. 2 d. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Kiekvienas žalos dydžio kriterijus turi būti išnagrinėtas, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Bylos medžiaga nustatyta, kaltinamieji be kitų veikų įvykdė neatsargų nusikaltimą, dėl ko mirtinai sušalo K. I. ir būtent dėl to nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą. Analizuojant CK 6.250 str. 2 d. turinį, svarbu pažymėti ir tai, kad įstatymų leidėjas įpareigojo teismą, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti ne tik į aukščiau išvardintus konkrečius kriterijus, bet ir į kitas reikšmingas bylai aplinkybes, kurios kiekvieną kartą yra nustatomos ir įvertinamos bylą nagrinėjančio teismo. Be to, sprendžiant šį klausimą, teismas yra įpareigotas vadovautis bendraisiais teisės principais. CK 6.250 str. 2 d. specialiai pabrėžiamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymo būtinumas, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nei baudžiamajame, nei civiliniame įstatyme neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių. Įstatymų leidėjas negali kiekvienai faktinei situacijai sukurti specialios taisyklės ar sprendimo varianto. Tuo tarpu minėti principai leidžia atsižvelgti į konkrečios bylos ypatumus, užpildyti teisinio reglamentavimo spragas. Teismo vertinimu, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą šioje byloje reikia atsižvelgti į tą aplinkybę, jog kaltinamųjų padarytą nusikalstamą veiką sąlygojo tai, kad prieš tai apiplėšę žmogų, jie paliko jį likimo valiai, nors matė, kad jis yra šioje situacijoje visiškai bejėgis ir būtent nuo kaltinamųjų valios priklausomas. Į kaltinamųjų abejingumą. Taip pat atsižvelgtina į padarytos nusikaltimu turtinės žalos dydį. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog nukentėjusiosios prašomas 500 000 Lt neturtinės žalos dydis yra per didelis ir neadekvatus nusikaltimo pobūdžiui, padarytos turtinės žalos dydžiui bei kaltinamųjų kaltei, todėl ji yra mažintina iki 30000 Lt.
Bausmės skyrimas.
Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Ją sunkina, kad nusikalstamas veikas padarė veikdami grupe ir kad J. I., G. S. ir J. Š. nusikalstamų veikų įvykdymo metu buvo neblaivūs, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).
Skiriant bausmę atsižvelgta į kaltinamųjų padarytų nusikaltimų skaičių, pavojingumo laipsnį, pobūdį, kurių vienas priskiriamas prie apysunkių, vienas prie baudžiamųjų nusižengimų ir vienas - prie neatsargių nusikaltimų (BK 11 str. 2, 4 d., 12 str.), jų padarymo aplinkybes, motyvus ir tikslą ir pavojingumą visuomenei, kaltės formą (BK 180 str. 1 d. ir 187 str. 3 d.) -tiesioginę tyčią, į sugadinto turto vertę ir K. I. padarytų sužalojimų sunkumą, į kaltinamųjų asmenybę, kad: J. I., nedirbantis, anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas; G. S., dirbantis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos charakterizuojamas teigiamai, administracine tvarka baustas, anksčiau teistas 1 kartą, nusikalto neišnykus teistumui, M. L. dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, darbdavio administracijos charakterizuojamas teigiamai, administracine tvarka baustas, teistas 3 kartus ir nusikalto lygtinio paleidimo metu pagal pirmesnį 2010-07-16 Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendį; J. Š. nedirbantis, nesimokantis, anksčiau administracine tvarka baustas, neteistas, todėl atsižvelgus į kiekvieno kaltinamojo veiksmus nusikalstamų veikų metu, amžių, sveikatos būklę, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į sunkinančias ir kitas turinčias reikšmę bausmių skyrimui aplinkybes (BK 54 str., 55 str., 61 str.), todėl jiems skirtinos su laisvės atėmimu susijusios bausmės, kurios tarpusavyje bendrintinos apėmimo būdu (plėšimas ir turto sugadinimas), esant idealiai sutapčiai bei iš dalies sudedant su bausme, paskirta už neatsargų nužudymą. Esant pagrindui manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo,- jos vykdymas J. I., J. Š. ir G. S. atidėtinas, o M. L. bendrintinas iš dalies sudedant su pirmesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktiniai įrodymai: metalo laužo pirkimo – pardavimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), baltos spalvos plastmasinis buteliukas su užrašu „Valerijonų ekstraktas“, striukės kišenė, kojinė, batas, „Swedbank“ eilės numerio talonėlis, 3 darbinės pirštinės, eglišakis, rožinės spalvos puodukas (stiklinė), 5 tuščios 0,5 l talpos alaus „Utenos auksinis“ skardinės, 3 pilnos 0,5 l talpos alaus „Utenos auksinis“ skardinės, tuščias 1 l talpos rudos spalvos alaus „Tornado“ butelis, 4 kilimėliai, striukė, vyriškos apatinės kelnės, apatinės kelnaitės, džinsai, guminės tamprios petnešos, marškinėliai, megztinis (t.1, b. l. 155,156) – sunaikintini, o mobilaus ryšio telefonas ,, (duomenys neskelbtini)“ su SIM kortele – grąžintinas kaltinamajam G. S. (t. 2, b.l. 132, 133) (BPK 94 str. 1 d. 4, 5 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d.
nusprendė:
J. I. (J. I.), pripažinti kaltu padarius po vieną nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir 132 str. 1 d. bei vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 str. 3 d. ir nuteisti:
-pagal BK 180 str. 1 d. – areštu 60 parų;
-pagal BK 187 str. 3 d. –areštu 30 parų;
-pagal BK 132 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. subendrinti paskirtas bausmes už BK 180 str. 1 d. ir 187 str. 3 d. apėmimo būdu, o po to su likusia bausme iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui.
Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ir per dešimt mėnesių sumokėti 10 MGL (1300 Lt) (376 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į bausmę įskaičiuoti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2013-04-16 iki 2013-05-16.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
G. S. pripažinti kaltu padarius po vieną nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir 132 str. 1 d. bei vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 str. 3 d. ir nuteisti:
-pagal BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams;
-pagal BK 187 str. 3 d. –areštu 40 parų;
-pagal BK 132 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. subendrinti paskirtas bausmes už BK 180 str. 1 d. ir 187 str. 3 d. apėmimo būdu, o po to su likusia bausme - iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams įpareigojant per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 10 MGL (1300 Lt) (376 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Realaus laisvės atėmimo bausmės atveju į bausmę įskaičiuoti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2013-04-16 iki 2013-11-05.
M. L. (M. L.) pripažinti kaltu padarius po vieną nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir 132 str. 1 d. bei vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 str. 3 d. ir nuteisti:
-pagal BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams;
-pagal BK 187 str. 3 d. –areštu 30 parų;
-pagal BK 132 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. subendrinti paskirtas bausmes už BK 180 str. 1 d. ir 187 str. 3 d. apėmimo būdu, o po to su likusia bausme - iš dalies sudedant ir subendrintą bausmę paskirti - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d. paskirtą bausmę iš dalies sudedant subendrinti su 2010-07-16 Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 2 (dviems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmę įskaičiuoti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2013-04-17 iki 2013-05-08 ir nuo 2014-01-23 iki 2014-01-27.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
J. Š. (J. Š.) pripažinti kaltu padarius po vieną nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir 132 str. 1 d. bei vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 str. 3 d. ir nuteisti:
-pagal BK 180 str. 1 d. – areštu 60 parų;
-pagal BK 187 str. 3 d. –areštu 30 parų;
-pagal BK 132 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. subendrinti paskirtas bausmes už BK 180 str. 1 d. ir 187 str. 3 d. apėmimo būdu, o po to su likusia bausme iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui.
Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ir per dešimt mėnesių sumokėti 10 MGL (1300 Lt) (376 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į bausmę įskaičiuoti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2013-04-17 iki 2013-05-08.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjusiosios L. I. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti iš kaltinamųjų J. I., G. S., M. L. ir J. Š. solidariai 4295 Lt (1243,92 euro) turtinei žalai ir 30000 (8688,60 euro) Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Daiktinius įrodymus nuosprendžiui įsiteisėjus – metalo laužo pirkimo – pardavimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), baltos spalvos plastmasinį buteliuką su užrašu „Valerijonų ekstraktas“, striukės kišenę, kojinę, batą, „Swedbank“ eilės numerio talonėlį, 3 darbines pirštines, eglišakį, rožinės spalvos puoduką (stiklinė), 5 tuščias 0,5 l talpos alaus „Utenos auksinis“ skardines, 3 pilnas 0,5 l talpos alaus „Utenos auksinis“ skardines, tuščią 1 l talpos rudos spalvos alaus „Tornado“ butelį, 4 kilimėlius, striukę, vyriškas apatines kelnes, apatines kelnaites, džinsus, gumines tamprias petnešas, marškinėlius, megztinį – sunaikinti, o mobilaus ryšio telefoną ,, (duomenys neskelbtini)“ su SIM kortele – grąžinti kaltinamajam G. S..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.