Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai V. R. ir jos atstovui advokatui Linui Kiaurakiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos V. R. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. spalio 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-12581-2025.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. spalio 13 d. priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-12581-2025 V. R. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 450 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ANK 617 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad V. R. nubausta 450 Eur bauda bei jai paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių už tai, kad ji 2025 m. balandžio 4 d. 07.44 val. Klaipėdos miesto sav., Klaipėdoje, Mogiliovo g. 3, chuliganiškai vairavo transporto priemonę Audi Q5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. norėdama greičiau pravažiuoti susidariusią spūstį, lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią automobilių koloną iš kairės pusės, per pėsčiųjų perėją, kertant siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus, draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta ir kurią kirsti yra draudžiama, ir važiavo prieš eismą, tuo sukeldama pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Tokiais savo veiksmais demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką ir rodė aiškią nepagarbą visuomenei.

Pateiktame skunde ir teismo posėdžio metu V. R. nurodo, kad pripažįsta savo kaltę dėl padaryto pažeidimo, tačiau nesutinka su veiksmų kvalifikacija. Mano, kad jos veiksmuose nebuvo chuliganiško vairavimo požymių.

ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų.

S. V. R nurodė, kad pripažįsta savo kaltę dėl jai inkriminuoto pažeidimo, tačiau nesutinka su jos veiksmų teisine kvalifikacija. Mano, kad jos veiksmuose nėra chuliganiško vairavimo požymių, prašo padarytą nusižengimą perkvalifikuoti į ANK 420 straipsnio 1 dalį ir taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas paskirti kuo švelnesnę bausmę.

Teismas pažymi, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius šiuos būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Teismas nurodo, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas tiesiogiai siejasi su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai, arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; taip pat su Kelių eismo taisyklių 4 punkto, kuriame numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, pažeidimu. Chuliganišku vairavimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Nesaugus manevravimas, lenkimas, kelio ženklų ignoravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Teismų praktikoje chuliganišku vairavimu paprastai pripažįstami tie atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).

Peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą matyti, kad jame užfiksuota rytinio piko metu Klaipėdoje, Mogiliovo gatve judančių transporto priemonių kolona. V. R. vairuojamas automobilis „Audi Q5“ išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą ir lenkia visą koloną automobilių (kaip paaiškino teismo posėdžio metu, nes sankryžoje turėjo sukti į kairę, kai tuo tarpu visa automobilių kolona sankryžoje suko į dešinę pusę), judėdamas be staigių greičio pokyčių (staigaus greičio didinimo arba stabdymo) ar pavojingų manevrų, tuo metu priešpriešine juosta nevažiuoja nei viena transporto priemonė, per pėsčiųjų perėją neina ir jos prieigose nėra nei vieno žmogaus ar dviratininko, kuriuos reikėtų praleisti. Vaizdo įraše nesimato jokių kitų transporto priemonių ar asmenų pasipiktinimo ženklų – nėra signalizavimo, kažkokių gestų, nukreiptų į automobilio „Audi Q5“ vairuotoją, niekas staigiai nestabdo ir nekeičia savo įprastos judėjimo trajektorijos. V. R. neneigia, kad ištisinė kelio ženklinimo linija buvo prieš pėsčiųjų perėją, kai ji tuo metu jau važiavo priešpriešine eismo juosta, siekdama artimiausioje sankryžoje pasukti į kairę ir nelaukdama bendroje kolonoje, kol atsiras papildoma juosta pasukimui kairėn. Ši visa aptarta vaizdo įraše užfiksuota situacija bei V. R. veiksmai vertintini kaip pavojingas vairavimas, neatitinkantis bendrųjų eismo dalyviams keliamų reikalavimų, numatytų KET 9 punkte, – eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai bei atsargumo principo, pakartoto KET 4 punkte, tačiau teismo vertinimu, V. R. nusižengime nėra būtinojo ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos požymio – chuliganiškų paskatų. Byloje esančių duomenų visuma nepaneigia V. R. versijos, jog ji tą rytą dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių buvo priversta skubėti, todėl nelaukė bendroje kolonoje, kur visos transporto priemonės sankryžoje suka į dešinę ir pažeisdama KET reikalavimus išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kad greičiau pasiektų papildomą kelio juostą, skirtą sukantiems į kairę, ir tokiais savo veiksmais nesiekė demonstruoti nepagarbos visuomenei, pasirodyti prieš aplinkinius, kelti pavojaus eismo ar žmonių bei savo saugumui, todėl darytina išvada, kad V. R. veiksmai, įvertinus administracinio nusižengimo byloje esančią medžiagą, neatitinka chuliganiško vairavimo sudėties turinio. Šiuo atveju aplinkybių, kurios leistų daryti neabejotinas išvadas dėl V. R. chuliganiškų paskatų buvimo, byloje nenustatyta. Byloje nėra įrodymų, kad V. R. vairavimu priešpriešine juosta sukėlė aplinkinių žmonių ar kitų automobilių vairuotojų neigiamą reakciją, pasipiktinimą, kad savo veiksmais demonstravo visuomenės negerbimą. Tai, kad pranešėjas yra susirūpinęs dėl situacijos gatvėje ir prašo nubausti visus vaizdo įraše užfiksuotus vairuotojus, pats savaime nereiškia, kad V. R. chuliganiškai vairavo automobilį.

Byloje pripažinus, jog V. R.nubaudimas už chuliganišką vairavimą yra nepagrįstas, ginčo situacijos teisiniam įvertinimui, reikšminga laikytina tai, jog vaizdo įraše užfiksuota ir pati V. R. pripažįsta aplinkybę, jog išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, ja judėdama kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, kurią kirsti draudžia KET reikalavimai. Tai leidžia įžvelgti V. R. veiksmuose pavojingo vairavimo, reglamentuoto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, nusižengimo sudėties požymius, koreliuojančius su protokole inkriminuotais KET 4, 9, 140.4 punktų reikalavimų pažeidimais.

Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, administracinę atsakomybę, užtraukia, be kita ko, transporto priemonių vairavimas vienu metu padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus. Toks nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 Eur iki 230 Eur. Pagal šio straipsnio 5 dalį, už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.

V. R.

ir jos atstovas prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

V. R.

taip pat nurodo, kad vairuotojo pažymėjimo praradimas reiškia kasdienio gyvenimo apsunkinimą, kadangi ji viena šeimoje yra atsakinga už vaikų nuvežimą/parvežimą į/iš ugdymo įstaigų bei popamokinių veiklų. Be to, turi sergančią mamą, kurią dažnai lanko. Šios nurodytos aplinkybės, susijusios su šeiminėmis ir darbinėmis problemomis, V. R. buvo žinomos ir prieš darant pažeidimą, tačiau tai jos nuo neatsakingo elgesio nesulaikė ir kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra pačio administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl šeiminių ir darbinių aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą.

P. V. R kalta pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, jai už šio nusižengimo padarymą skirtina administracinė nuobauda. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į aptarto V. R.padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir laiką, asmenybę – dirbanti, turi šeiminių įsipareigojimų, baustumą – anksčiau bausta už šiurkščiais nelaikytinus administracinius nusižengimus, paskirtos baudos sumokėtos, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad asmuo prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Nagrinėjamu atveju, teismas mano, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti V. R. pagal ANK 420 straipsnio 1, 6 dalis paskyrus 200 Eur baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 mėnesiams.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Institucijos nutarimas keičiamas, V. R.inkriminuotą ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą perkvalifikuojant pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir šio nusižengimo padarymą paskiriant administracinę nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo vyresniosios tyrėjos V. P. 2025 m. spalio 13 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-12581-2025 pakeisti.

V. R.padarytą nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į ANK 420 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.