- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-14
- Bylos Nr.
- 2-2582/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Audronė Jarackaitė, Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- L. B., uždarajai akcinei bendrovei „S.R.S. Prekyba“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „IT Solutions“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-6611-823/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „IT Solutions“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „S.R.S. Prekyba“, L. B. dėl autoriaus teisių pažeidimo ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „IT Solutions“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „S.R.S. Prekyba“, L. B. , prašydamas uždrausti atsakovams bet kokiu būdu tiek kartu, tiek atskirai naudoti ieškovui priklausančius freeshop.lt grafinį dizainą ir freeshop.lt CSS programinį kodą, taip pat tiek kartu, tiek atskirai atgaminti, siūlyti sukurti, parduoti ar išnuomoti, bet kokiu būdu platinti, pateikti į rinką nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti nuosavybėn arba valdyti, importuoti, eksportuoti, padaryti viešai prieinamu freeshop.lt grafinį dizainą ir freeshop.lt CSS programinį kodą ar jų dalis, bei priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas, vadovaudamasis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ir ATGTĮ) 81 straipsnio 1 dalimi, prašė teismą nepranešus atsakovams taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovams bet kokiu būdu tiek kartu, tiek atskirai naudoti ieškovui priklausančius freeshop.lt grafinį dizainą ir freeshop.lt CSS programinį kodą, taip pat tiek kartu, tiek atskirai atgaminti, siūlyti sukurti, parduoti ar išnuomoti, bet kokiu būdu platinti, pateikti į rinką, nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti nuosavybėn arba valdyti, importuoti, eksportuoti, padaryti viešai prieinamu freeshop.lt grafinį dizainą ir freeshop.lt CSS programinį kodą ar jų dalis. Ieškovo teigimu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimas bus tęsiamas, toliau pažeidžiami ieškovo, kaip kūrinių autoriaus, teisės ir teisėti interesai, didėtų ieškovui padaroma žala.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi nutarė ieškovo UAB „IT Solutions“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti; iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo uždrausti atsakovams UAB „S.R.S. Prekyba“ ir L. B. bet kokiu būdu tiek kartu, tiek atskirai naudoti ieškovui UAB „IT Solutions“ priklausančius freeshop.lt grafinį dizainą ir freeshop.lt CSS programinį kodą, taip pat tiek kartu, tiek atskirai atgaminti, siūlyti sukurti, parduoti ar išnuomoti, bet kokiu būdu platinti, pateikti į rinką, nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti nuosavybėn arba valdyti, importuoti, eksportuoti, padaryti viešai prieinamu freeshop.lt grafinį dizainą ir freeshop.lt CSS programinį kodą ar jų dalis.
Teismas nurodė, kad, vadovaujantis AGTĮ 81 straipsniu, kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo padarytas autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimas, teismas CPK nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtinas užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, neteisėtiems veiksmams skubiai nutraukti ir teismo galutiniam sprendimui įvykdyti, tarp jų uždrausti asmenims daryti gresiantį pagal AGTĮ saugomų teisių pažeidimą.
Teismas, atsižvelgdamas į būtinybę prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėti kuo operatyviau (CPK 148 str. 1 d.), taip pat į AGTĮ 81 straipsnio nuostatas, sprendė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamas nepranešus atsakovams.
Teismas, prima facie įvertinęs ieškovo ieškinyje dėstomas aplinkybes ir kartu su ieškiniu pateiktą medžiagą, sprendė, kad yra pakankamas pagrindas įtarti, jog buvo padarytas ieškovo autorių teisių pažeidimas, todėl, siekiant apsaugoti ieškovo teises bylos nagrinėjimo laikotarpiu ir užkirsti kelią galimam žalos padidėjimui ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas – atsakovams uždraustina bet kokiu būdu platinti, pateikti į rinką nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti nuosavybėn arba valdyti, importuoti, eksportuoti, padaryti viešai prieinamu freeshop.lt grafinį dizainą ir freeshop.lt CSS programinį kodą ar jų dalis iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas L. B. prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Teismas nenurodė motyvų dėl sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvimo.Teismas, nurodydamas, kad yra pakankamas pagrindas įtarti, jog buvo padarytas ieškovo autorių teisių pažeidimas, nepagrįstai išreiškė savo išankstinę nuomonę dėl bylos, kuri bus išnagrinėta tik priimant joje teismo sprendimą, esmės.Ieškovas ieškinyje pateikė klaidingą informaciją apie atsakovo veiklos, susijusios su el. parduotuvėmis, pradžią, taip pat klaidina teismą nuslėpdamas, kad „Freeshop.lt“ projektui panaudojo atviro kodo viešai ir nemokamai platinamą be konfigūravimo apribojimų turinio valdymo sistemą „Joomla“ bei nemokamą atviro kodo elektroninės parduotuvės komponentą „Virtuemart“. Ieškovas nekuria svetainės turinio valdymo sistemos, elektroninės parduotuvės komponento, grafinio dizaino ar jo elementų.Ieškovas, prašydamas teismą apriboti atsakovo teises dėl nesąžiningos konkurencijos ir patiriamų nuostolių, prieštarauja pats sau, savo veiksmais parodydamas, kad jo paties pagrindinis tikslas – nesąžiningai pašalinti tam tikram laikui konkurentus iš rinkos ir kuo daugiau nesąžiningai pasipelnyti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas UAB „IT Solutions“ prašo apeliacinės instancijos teismą atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovo teigimu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų toliau pažeidžiami ieškovo, kaip kūrinių autoriaus, teisės ir teisėti interesai, ieškovas kartu su ieškiniu pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai be ieškovo sutikimo neteisėtai nukopijavo, atgamino, padarė viešai prieinamais bei platino ieškovo kūrinius, todėl teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų paneigiama laikinųjų apsaugos priemonių reikšmė. Ieškovas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tie atvejai, kai bylose dėl autoriaus teisių pažeidimo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones apimtis sutampa su ieškinio reikalavimu, teismui nėra kliūtis taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi tokia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rūšis, kaip ir pažeistų teisių gynimo būdas, yra tiesiogiai numatyti įstatyme, todėl nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad tokio pobūdžio draudimai, kuriuos taikė teismas, galimi ir turėtų būti taikomi tik tenkinus ieškinį. Ieškovas taip pat atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismai, spręsdami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, inter alia turi įvertinti ieškinyje išdėstytus teisinius ir faktinius argumentus, ar jie prima facie patvirtina ir yra pakankami, kad leistų įsitikinti, jog ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, bus tenkintas. Dėl to, ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai prima facie įvertino ieškinį bei kartu su ieškiniu pateiktą medžiagą ir, turėdamas pakankamą pagrindą įtarti, kad buvo padarytas ieškovo autorių teisių pažeidimas bei siekdamas apsaugoti ieškovo teises bylos nagrinėjimo laikotarpiu ir užkirsti kelią galimam žalos padidėjimui, taikė laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis paliktina nepakeista.
Atskirajame skunde pareikštas prašymas atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos pobūdį, sprendžia, kad pagrindo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra (CPK 336 str. 1 d.).
Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (pareiškus priešieškinį – atsakovui), įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams.
CPK 145 straipsnio pirmoji dalis įtvirtina laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ir šios dalies 13 punktas numato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti kitos įstatymuose numatytos priemonės. Specialusis įstatymas, reglamentuojantis ginčo klausimus, nagrinėjamu atveju yra Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (toliau – ir ATGTĮ).
ATGTĮ 81 straipsnio pirmoji dalis numato, kad kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo padarytas autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimas, teismas CPK nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtinas užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, neteisėtiems veiksmams skubiai nutraukti ir teismo galutiniam sprendimui įvykdyti, tai yra: 1) uždrausti asmenims daryti gresiantį pagal ATGTĮ saugomų teisių pažeidimą; 2) įpareigoti asmenis laikinai nutraukti pagal šį įstatymą saugomų teisių pažeidimą; 3) uždrausti tarpininkui teikti paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami šio ATGTĮ nustatytas teises; 4) areštuoti, uždrausti, kad patektų į apyvartą, arba išimti iš apyvartos kūrinių, kitų pagal ATGTĮ saugomų teisių objektų kopijas ir prekes, jeigu įtariama, kad jos pažeidžia autorių teises, gretutines teises ar sui generis teises; 5) areštuoti pagal ATGTĮ saugomų teisių pažeidimu įtariamų asmenų turtą, kurį turi jie arba tretieji asmenys, įskaitant banko sąskaitas, ypač priemones ir įrangą, kurios, kaip įtariama, daugiausia naudojamos pagal ATGTĮ saugomas teises pažeidžiančioms kūrinių, kitų saugomų teisių objektų kopijoms, prekėms sukurti ar gaminti; 6) taikyti kitas CPK nustatytas priemones. Pagal ATGTĮ 81 straipsnio šeštąją dalį laikinosios apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui ir jo neišklausius, ypač tais atvejais, kai delsimas galėtų padaryti nepataisomą žalą pareiškėjui arba kai yra įrodoma grėsmė, kad įrodymai gali būti sunaikinti; kai tokios priemonės taikomos nepranešus atsakovui ir jo neišklausius, atsakovui turi būti pranešta nedelsiant, tai yra iš karto tas priemones pritaikius; atsakovo prašymu, įskaitant jo prašymą būti išklausytam, teismas pritaikytas laikinąsias apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemones gali panaikinti ar pakeisti kitomis CPK nustatyta tvarka. Jeigu teismas taikytas laikinąsias apsaugos ar įrodymų užtikrinimo priemones panaikina arba jos tampa nepagrįstomis dėl asmens, kuris kreipėsi dėl tų priemonių taikymo, veikimo ar neveikimo, arba įsiteisėja teismo sprendimas, nustatantis, kad pagal ATGTĮ saugomų teisių pažeidimo ar pažeidimo grėsmės nebuvo, arba asmuo, kuris kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos ar įrodymų užtikrinimo priemonių taikymo, per teismo nustatytą terminą nepareiškia ieškinio, atsakovas turi teisę reikalauti atlyginti žalą, atsiradusią dėl tokių priemonių taikymo (ATGTĮ 81 str. 7 d.).
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išreiškė savo išankstinę nuomonę dėl bylos. Kaip minėta, ATGTĮ 81 straipsnyje numatytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tais atvejais, kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo padarytas autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimas. Tam, kad tokį įtarimą sukeliantis pagrindas būtų realaus pobūdžio, asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti visus pagrįstai turimus įrodymus, galinčius pakankamai įtikinti, kad jis ar asmuo, kurio interesais prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagal ATGTĮ saugomų teisių subjektas ir kad pareiškėjo teisė pažeidžiama arba kad gresia toks pažeidimas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-247/2007, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-564/2007, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-707/2007). Kitaip tariant, ieškinyje išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai turi preliminariai patvirtinti ir būti pakankami, kad teismas įsitikintų, jog ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, gali būti tenkinamas. Nagrinėjamu atveju ieškovas, grįsdamas ieškinį ir būtybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateikė į bylą antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, subdomeno freeshop.lt registracijos duomenis, informaciją iš interneto tinklalapių, Freeshop šablono fs001 dizaino aprašymą. Teisėjų kolegijos nuomone, pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir pirmosios instancijos teismo išvados šiuo klausimu yra pagrįstos.
Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nėra sprendžiamas ieškinio pagrįstumo klausimas iš esmės, kadangi ieškinio pagrįstumas gali būti vertinamas tik preliminariai, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su ginčo išsprendimu iš esmės.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis paliktina nepakeista.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 146 straipsnio pirmąją dalį, atsakovas turi teisę prašyti teismo pareikalauti ieškovą, kad jis pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.