Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-07-19 · Administracinė byla Nr. I-4310-609/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-07-19Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-03-25Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-07-19
Bylos Nr.
I-4310-609/2018
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00479-2018-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
E. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4310-609/2018Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00479-2018-6Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.; 37.2; 55.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 19 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglės Kiaurakytė,sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei,dalyvaujant pareiškėjui E. D.,

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui S. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. D. prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), jam priteisti 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde (b. l. 2) nurodė, jog laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 20 d. iki 2018 m. sausio 1 d. Klaipėdos AVPK areštinėje adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Areštinė), jis buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis, kurios neatitiko sveikatos ir higienos normų reikalavimų. Teigia, jog nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, dėl uždėtų vidinių grotų pro langą nepatekdavo dienos šviesa, nepakankamas dirbtinis apšvietimas. Nurodo, jog jam atvykus į Areštinę, asmens krata buvo daroma antisanitarinėmis sąlygomis, čiužinys ir patalynė buvo nešvarūs, nedezinfekuoti, dvokiantys, juose buvo parazitų. Pažymi, kad jam padaryta neturtinė žala pasireiškė orumo pažeminimu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais,.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą patikslino ir nurodė, jog neturtinės žalos atlyginimo priteisimo prašo už laikotarpį, kada jis buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinėje adresu (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

Klaipėdos AVPK atsiliepime į skundą (b. l. 6-9) nurodyta, jog Klaipėdos AVPK su skundu sutinka iš dalies: prašo pripažinti pareiškėjo teisės į tinkamas Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas pažeidimą jo nekompensuojant pinigais. Teigiama, jog Areštinė, buvo rekonstruojama dviem etapais: 1999 m. birželio mėn. atlikta jos 1-ojo padalinio, 1-osios dalies rekonstrukcija, o 2005 m. vasario mėn. – 2-osios dalies rekonstrukcija. Pažymi, jog ji buvo pripažinta tinkama eksploatacijai ir veikė iki 2015 m. gruodžio 27 d.. Nurodyta, jog pareiškėjas Areštinėje periodiškai buvo laikomas nuo 2015 m. birželio 18 d. iki 2015 m. spalio 13 d. ir jo teisė būti laikomam teisės aktuose nustatytus ploto reikalavimus atitinkančiose kamerose Areštinėje buvo pažeista dviejų parų laikotarpiu. Pažymima, jog dėl netinkamų laikymo sąlygų ar pažeistų teisių pareiškėjas su skundais ar prašymais nesikreipė. Teigiama, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog nepatogumus, dvasinius išgyvenimus tiesiogiai nulėmė netinkamos laikymo sąlygos. Nurodyta, jog pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygos atitiko 2009 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 37:2009) nustatytus reikalavimus, taip pat nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusias Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintas Lietuvos higienos normas HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai" (toliau – ir HN 134:2015). Klaipėdos visuomenės sveikatos centras patikrinimus atliko 2015 m. kovo 30 d., 2015 m. spalio 2 d., kurių metu buvo nustatyta, jog natūrali ir dirbtinė apšvieta neatitinka HN 37:2009 reikalavimų. Po atliktų patikrinimų konstatuota, jog tam, kad būtų atlikti apšvietos sistemos pakeitimai, būtina atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus, todėl ši neatitiktis nevertinta kaip pažeidimas. Nurodo, jog buvo atliekami profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo darbai, kuriuos vykdė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, informacija buvo registruojama žurnaluose, buitinių parazitų niekada nebuvo pastebėta. Pažymima, jog minkštas inventorius laikomas tam skirtose patalpose, čiužiniai švarūs. Asmens krata atliekama kiekvieną kartą asmeniui atvykstant ir išvykstant iš areštinės Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos 14 punkte nustatyta tvarka. Akcentuoja, jog patalpos, kurioje atliekama asmens krata, įskaitant ir daiktų apžiūrą, higienos sąlygos yra tapačios areštinės kamerų higienos sąlygoms, o tai atitinka higienos normos HN:2009 reikalavimus. Pažymi, jog atsižvelgiant į padaryto pažeidimo mažareikšmiškumą ir trukmę bei teisės pažeidimo padarymo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą.

Teismo posėdžio metu Klaipėdos AVPK atstovas prašo skundą patenkinti iš dalies.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo Areštinėje sąlygų, atlyginimo priteisimo. Pareiškėjo teigimu, patirta neturtinė žala pasireiškė orumo pažeminimu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje (žr., pvz., 2010-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. „Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. „Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (LVAT 2013-09-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013). Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimą, kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, būtinus sudėtinius tarpusavyje organiškai susijusius elementus be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.

Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr. EŽTT 2001-04-21 sprendimą Peers prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. EŽTT, vertindamas įkalinimo sąlygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos, įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos būklę ir kt. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98).

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t..

Vertinant asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą valstybės ekonominę situaciją bei jos piliečių bendrą materialinį lygį; pragyvenimo lygį (LVAT 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniškai apie 3-6 Eur už vieną pažeidimo parą, nutartys administracinėse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniškai po 8-10 Eur už vieną pažeidimo parą, nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 80 punkte reglamentuota, kad vienam asmeniui turi tekti ne mažiau nei 5 kv. m. ploto, neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto į bendrą gyvenamąjį plotą.

Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo (b. l. 10-11) matyti, jog pareiškėjas Areštinėje periodiškai buvo laikomas laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 18 d. iki 2015 m. spalio 13 d.. Minėtame pranešime nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 18 d. iki 2015 m. birželio 22 d. pareiškėjas buvo vienas kameroje Nr. 6, kurios plotas 8,27 kv. m., sanitarinio mazgo plotas 1,2 kv. m.; laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 22 d. iki 2015 m. birželio 23 d. pareiškėjas buvo kartu su dar vienu asmeniu kameroje Nr. 6, kurios plotas 8,27 kv. m., sanitarinio mazgo plotas 1,2 kv. m., todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 3,54 kv. m.; laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki 2015 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjas buvo vienas kameroje Nr. 15, kurios plotas 7,77 kv. m., sanitarinio mazgo plotas 1,2 kv. m.; laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. iki 2015 m. rugpjūčio 28 d. pareiškėjas buvo vienas kameroje Nr. 7, kurios plotas 7,03 kv. m., sanitarinio mazgo plotas 1,2 kv. m.; laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjas buvo kartu su dar vienu asmeniu kameroje Nr. 31, kurios plotas 13,13 kv. m., sanitarinio mazgo plotas 1,2 kv. m., todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 5,97 kv. m.; laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2015 m. spalio 9 d. pareiškėjas buvo kartu su dar vienu asmeniu kameroje Nr. 13, kurios plotas 6,58 kv. m., sanitarinio mazgo plotas 1,2 kv. m., todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 2,69 kv. m.; laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 9 d. iki 2015 m. spalio 13 d. pareiškėjas buvo vienas kameroje Nr. 13, kurios plotas 6,58 kv. m., sanitarinio mazgo plotas 1,2 kv. m..

Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, matyti, jog pareiškėjas Areštinėje buvo laikomas 17 parų, iš kurių 2 paras pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygos neatitiko Taisyklių 80 punktu nustatyto laikomam asmeniui turinčio tekti 5 kv. m. minimalaus kameros ploto reikalavimo.

Ginčo laikotarpiu higienos normas policijos areštinėse reglamentavo HN 37:2009.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 13 d. patikrinimo akte Nr. K3-98 (b. l. 33-36) nurodyta, jog 2015 m. kovo 30 d. atlikus patikrinimą kameroje Nr. 15, nustatyta, jog dirbtinė apšvieta neatitinka HN 37:2009 21 punkto reikalavimų. Pažymėta, jog tam, kad kameroje būtų atlikti apšvietos sistemos pakeitimai, būtina atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus, todėl nustatytas dirbtinės apšvietos neatitikimas HN 37:2009 21 punkto reikalavimams nevertintas kaip pažeidimas, nes pagal HN 37:2009 2 punktą veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie HN 37:2009 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Nustatyta, kad kameroje įrengti skaidraus stiklo langai, lovų čiužiniai nesuplyšę, švarūs, dalis čiužinių su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms, audinio, kameros ir jų įrenginiai švarūs. Patikrinimo akte konstatuota, jog kameroje buvo nuolat atliekamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo pašalinimas, buitinių parazitų nepastebėta, dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją vykdė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

Iš į bylą pateiktų Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo išrašų (b. l. 14-19, 21-23, 27) matyti, jog kenkėjų kontrolės ir naikinimo darbai Areštinėje buvo vykdomi 2015 m. sausio 8 d., 2015 m. balandžio 30 d., 2015 m. gegužės 6 d., 2015 m. gegužės 20 d., 2015 m. birželio 25 d., 2015 m. liepos 30 d., 2015 m. rugpjūčio 25 d., 2015 m. rugsėjo 22 d., 2015 m. spalio 22 d., 2015 m. lapkričio 26 d.. Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo išrašai patvirtina, jog Areštinėje buvo nuolat atliekami kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbai.

Nors Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimo laikotarpis neapima pareiškėjo buvimo Areštinėje laikotarpio, vertintina, jog per laikotarpį nuo atlikto patikrinimo iki pareiškėjo atvykimo į Areštinę asmenų laikymo sąlygos Areštinėje negalėjo esmingai pasikeisti. Kadangi byloje nėra duomenų, jog dėl netinkamų laikymo sąlygų pareiškėjas kreipėsi į Areštinės administraciją, skundo teiginys, jog pareiškėjo čiužinys ir patalynė buvo nešvarūs, nedezinfekuoti, dvokiantys, juose buvo parazitų, laikytinas nepagrįstu.

Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139, 14 punkte nurodyta, kad asmenį uždarant į policijos areštinę, atliekama visa asmens krata ir atliekama jo turimų daiktų apžiūra. Asmens krata privalo būti atliekama kiekvieną kartą asmeniui atvykstant į policijos areštinę ir išvykstant iš jos <...>.

Nors skunde teigiama, jog pareiškėjui atvykus į Areštinę, krata buvo daroma antisanitarinėmis sąlygomis, šis teiginys laikytinas deklaratyviu, nes nepateikti duomenys, kada konkrečiai ir kokioje patalpoje krata buvo atliekama. Nėra duomenų, jog dėl netinkamų kratos atlikimo sąlygų pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos AVPK administraciją.

Atsižvelgiant į aplinkybę, jog yra konstatuota, jog dvi paras pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygos neatitiko Taisyklių 80 punktu nustatyto laikomam asmeniui turinčio tekti 5 kv. m. minimalaus kameros ploto reikalavimo, vertintina, jog atsakovės neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme, pareiškėjui sukėlė neigiamas pasekmes (nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus), todėl ji vertintina pinigais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 12,00 Eur (dvylika eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjui E. D..

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Eglė Kiaurakytė