Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, nukentėjusiajai V. B., jos gynėjai advokatei Irenai Sabaitienei, civilinio atsakovo „BTA Insurance Company“ įgaliotam atstovui Jevgenijui Krochmaliui, kaltinamajam G. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas 7 kartus:

1) 2008-05-09 Šakių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. laisvės apribojimu 12 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu bei mokytis ir uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą;

2) 2008-06-25 Šakių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, mokytis ir uždrausti be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą;

3) 2009-09-14 Šakių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., 3 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant per trijų mėnesių laikotarpį, savaitgaliais ar laisvu po pamokų metu, neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui;

4) 2010-06-23 Šakių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. - 40 parų arešto;

5) 2010-10-18 Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. - 15 parų arešto, bausmę atlikęs 2010-12-09;

6) 2013-10-29 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. - 1 metams 4 mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ir organizacijose, įpareigojant nemokamus darbus atlikti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;

7) 2014-02-12 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. - 1 metams laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, per šešis mėnesius atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. prie Kauno apylinkės teismo 2013-10-29 nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams, paskiriant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, per 2 (du) mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą žalą ir baudžiamojo poveikio priemonę – 20 (dvidešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ir organizacijose, įpareigojant nemokamus darbus atlikti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Į bausmės laiką įskaitytas bausmė, iš dalies atlikta pagal 2013-10-29 nuosprendį, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs;

kaltinamas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje ir BK 144 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. 2014 m. kovo 11 d. apie 14.30 val., vairuodamas automobilį Mazda 121, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, Domeikavoje, Kauno g. važiuodamas nuo Kauno miesto link Liepų g., ties sankryža su Liepų g. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, 141.4 punkto, reikalavimus tuo, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, draudžiamojo ženklo „325“ galiojimo zonoje (draudžiama lenkti) prieš pradėdamas lenkti neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir baigdamas lenkti jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei, dėl ko grįždamas į savo eismo juostą susidūrė su ta pačia kryptimi, savo eismo juosta, važiavusiu automobiliu Audi 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu L. B., dėl ko po susidūrimo automobilis Audi 90 apvirto ir eismo įvykio metu buvo sužalota automobilio Audi 90 keleivė V. B., kuriai nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas bei sugadintos transporto priemonės.

Šiais savo veiksmais G. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 3 d.

Be to, G. M., turėdamas pareigas, numatytas Kelių eismo taisyklių 231.4 p., 231.5 p., įvykus eismo įvykiui, nepranešė policijai ir nepasiliko įvykio vietoje, iš įvykio vietos pasišalino, sukėlęs pavojų ir todėl turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiais, kai grėsė realus pavojus V. B. gyvybei, jai nepagelbėjo, nors turėjo galimybę suteikti jai pagalbą.

Šiais savo veiksmais G. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 144 str.

G. M. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl abiejų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir paaiškino, kad jis tikrai vairavo automobilį, važiavo Domeikavoje ir lenkė kitą automobilį. Duodamas teisme parodymus labai jaudinasi, todėl neprisimena visų įvykio aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo metu davė teingus parodymus.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 str., kaltinamojo parodymų patikrinimui balsu buvo perskaityti G. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis parodė, kad iš matymo pažįstamas Aleksandras, apie 30 metų amžiaus vyras, pasiūlė pirkti automobilį Mazda, valstybinio numerio, kiek prisimena, skaičius 079, raudonos spalvos. Kiek žino, jis yra ne jo, o kažkokios moters, kuri dirba Girstupio turguje, jos vardo taip pat nežino. Su Aleksandru susipažino, dar kai dirbo Sargėnuose ratų montavime, kur jis gyvena, taip pat nežino. Minėtą automobilį iki eismo įvykio 2014-03-11 G. M. turėjo maždaug apie savaitę laiko ir galvojo jį pirkti. Jis Aleksandrui jau buvo sumokėjęs 700 Lt, buvo davęs kažkokius dokumentus, bet nežino kokius. G. M. vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekada neturėjo. 2014-03-11 apie 14-15 val., tikslaus laiko neprisimena, vairavo minėtą automobilį Mazda, raudonos spalvos ir važiavo nuo Šilainių namo. Tuo metu gyveno Domeikavoje, Neries g. 24-24. Kartu su juo važiavo draugas vardu Šaras. Važiavo Kauno r. link Domeikavos, gatvių, pavadinimo nežino. Žino, kad važiuojant minėta kryptimi įvyko eismo įvykis, G. M. lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį Audi, pilkos spalvos, valst. numerio nežino. G. M. atrodo, kad jis jau jį buvo aplenkęs, kai pamatė, kad Audi įvažiuoja į kelkraštį, prieš tai susiliečia su jo automobiliu, o G. M. išsigandęs nesustojo ir išvažiavo iš įvykio vietos. Žino, kad sukant nuo eismo įvykio vietos į pirmą gatvelę, esančią dešinėje pusėje, pastebėjo, lyg automobilis Audi, su kuriuo susidūrė, vertėsi, tačiau aiškiau matė minėtas draugas, kuris sėdėjo priekyje šalia jo. G. M. automobiliui buvo sugadintas dešinės pusės galinis sparnas, tiksliau - braukimo žymė. Iš vietinių draugų sužinojo, kad šio eismo įvykio metu buvo sužalota keleivė. Iš vietinių draugų sužinojo, kad šio eismo įvykio metu sužalota moteris ir vairuotojas, kurio sūnus sekančią dieną po eismo įvykio išėjo iš kalėjimo ir jo ieškojo, kad atkeršyti už tėvus, todėl G. M. bijodamas susidorojimo nėjo pas jo tėvus, kad susitarti dėl žalos atlyginimo. Praėjus porai dienų nuo eismo įvykio paskambino Aleksandras ir pasakė, kad grąžintų automobilį. G. M. jį grąžino ir jis žadėjo grąžinti pinigus, tačiau grąžino tik 100 Lt., daugiau nieko neatidavė. Dėl įvykusio eismo įvykio nuoširdžiai gailisi, jo padaryti nenorėjo Nukentėjusiems padarytą žalą kiek galės stengsis atlyginti. Nuo to laiko daugiau automobilio nematė ir kur jis yra nežino (b.l.99-100).

Motyvuojamoji dalis

Pagarsinus šiuos parodymus teisme, kaltinamasis juos pilnai patvirtino. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis papildomai paaiškino, jog nukentėjusios atsiprašė, dėl įvykio labai gailisi. Nežino, kodėl nesustojo padėti nukentėjusiajai, buvo labai išsigandęs. Turi 2 metų dukrą. Civilinį ieškinį pripažįsta, stengsis atlyginti žalą.

- papildomais duomenimis apie eismo įvykį užfiksuota automobilio Audi 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė būklė po eismo įvykio (b.l.5);

- 2014-10-22 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro M.Šukio nutarimu skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l.101-102).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai dėl abiejų nusikalstamų veikų G. M. pasitvirtino. Taigi, darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis G. M. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta V. B. sveikata bei, turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiais, kai grėsė realus pavojus V. B. gyvybei, jai nepagelbėjo, nors turėjo galimybę suteikti jai pagalbą.

Dėl civilinių ieškinių.

Bylos duomenimis, Kauno teritorinė ligonių kasa atsisakė ikiteisminio tyrimo metu pareikšto civilinio ieškinio (ieškinio suma 23861,55Lt) dėl V. B., L. B. gydymo išlaidų atlyginimo, kadangi žala buvo pilnai atlyginta draudimo kompanijos ( b.l. 151).

Nukentėjusioji V. B. šioje byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos 8032.90Eur (27736 Lt) ir dėl turtinės žalos 376,51 Eur (1300Lt) atlyginimo bei 579,24 Eur (2000Lt) atstovavimo išlaidoms apmokėti (b.l. 155-163). Ieškinyje nukentėjusioji nurodo, jog jos patirtą turtinę žalą sudaro pagerinto maisto, vaistų pirkimas (1000Lt), įvykio metu nepataisomai sugadintas mobilaus ryšio telefonas LG OPTIMUS L7 P710, kuris sudužo (vertė 300 Lt), taigi, bendroje sumoje šios išlaidos yra 1300 Lt. (376,51 EUR). Kitą dalį turtinės žalos yra apmokėjęs draudimas. O neturtinės žalos dalį sudaro neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs sveikatos sutrikdymu, fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, sumažėjusios fizinės galimybės, prarasta psichologinė ir emocinė pusiausvyra, bendroje sumoje V. B. neturinę žalą vertina 45 000Lt arba 13 032,90EUR. Draudimui apmokėjus dalį šios žalos, t.y. 17 264Lt arba 5000EUR, iš kaltinamojo prašoma priteisti likusi dalis, t.y. 27 736Lt arba 8032,90EUR neturtinei žalai atlyginti.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. M., vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sužalota V. B., be to, G. M. šią nukentėjusiąją paliko be pagalbos, kai jai grėsė pavojus gyvybei.. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiosios interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Specialisto išvadoje (1 t., b. l. b.l.47-48) nustatyta, jog eismo įvykio metu nukentėjusiajai V. B. konstatuota muštinės žaizdos galvoje, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos šlaunyse, kaukolės skliauto ir pamato kaulų, kaklo slankstelio skersinės ataugos, kairio gaktikaulio viršutinės šakos lūžimai, kraujo išsiliejimas po kietuoju, virš kietojo ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais padaryta kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiais ir galėjo gautis autoavarijos metu, sužalojimai vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji dėl šio įvykio sukeltų pasekmių buvo ne vieną kartą operuota, jog gydymas užtruko ilgą laiką, net ir teisiamajame posėdyje ji dėl sveikatos būklės paaiškinimus teismui galėjo teikti tik sėdėdama. Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji V. B. patyrė labai didelius fizinius skausmus, taip pat dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, jog dėl patirtų kūno sužalojimų V. B. buvo apribotos judėjimo galimybės, nukentėjusiosios V. B. gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo ir yra žymiai pablogėjusi dėl skausmų, sutrikusio judėjimo galimybių bei gydymo šalinant sveikatos sutrikdymo padarinius. Dėl patirtų sužalojimų byloje esančiais duomenimis, nukentėjusioji buvo konsultuota ir psichologų, o dėl visiško pasveikimo yra nurodomi galimi liekamieji reiškiniai (1 t., b.l. 159). Teismas atsižvelgia ir tas aplinkybes, jog civilinis atsakovas byloje „BTA Insurance Company SE“ V. B. išmokėjo 17 264,00Lt arba 5000EUR neturtinės žalos ir 8694,78Lt arba 2518,18 EUR turinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 147-149).

Iš kitos pusės teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2010, 2K-280/2014), esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiajai priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal susiformavusią teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 30 000 Lt iki 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167/2011).

Bylos duomenimis, G. M. nuo pat tyrimo pradžios kaltę pripažino, teisme nukentėjusios atsiprašė. Jis yra jauno amžiaus, darbingas, turi mažametį vaiką, kuriam reikalingas išlaikymas, pastovią gyvenamąją vietą, darbą. Atsižvelgiant į virš išdėstytų aplinkybių visumą, bei vertinat kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatą, darbo turėjimą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiosios sveikatai ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, neturtinė žala mažintina iki 40 000Lt (11954,20 EUR) bendroje sumoje. Taigi, įvertinus „BTA Insurance Company SE“ V. B. išmokėtą neturtinės žalos dalį 17 264,00Lt arba 5000EUR, iš kaltinamojo G. M. nukentėjusios naudai priteistina 6594,20EUR neturtinės žalos. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas (bendroje sumoje neturtinė žala su draudimo išmoka – 40 000Lt). Civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos tenkintinas pilnai, nes žala yra akivaizdi, reali, todėl laikytina pagrįsta.

Dėl bausmės skyrimo.

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis G. M. teisiamas jau 8 kartą (1 t., b.l.63-94), baustas administracine tvarka, galiojančios nuobaudos: 2014-03-27 neturėdamas teisės vairavo automobilį be techninės apžiūros; 2014-07-19 neturėdamas teisės vairuoti, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vairavo automobilį ir padarė eismo įvykį, kurio metu pats susižalojo; 2014-08-20 netinkamai pasirūpino mažamete dukra (b.l.56-62). G. M. psichiatrinėje ligoninėje neregistruotas (b.l.55). Jis turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba, išlaiko savo mažametį vaiką. ). G. M. nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. G. M. naujai nusikalto esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, dėl ko teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Šie faktai rodo, kad asmuo nėra linkęs paklusti visuotinai priimtoms elgesio normoms, išvadų dėl savo elgesių nedaro. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, G. M. skirtina jam inkriminuojamų baudžiamojo kodekso straipsnių sankcijose numatyta bausmė – laisvės atėmimas, atitinkamai parenkant jos dydį. Be neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių taip pat nustatyta ir tai, kad G. M. dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažino ir gailisi, kaltinamasis turi savo pajamas, pripažino civilinius ieškinius ir žadėjo dėti pastangas juos atlyginant, turi pastovią gyvenamąją vietą ir mažametį išlaikytinį (vaiką). Teismas, įvertinęs minėtų tiek teigiamai, tiek neigiamai G. M. apibūdinančių aplinkybių visumą, daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, taip pat ir įvertinta tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013).

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Atsižvelgdama į tai, kad G. M. ne pirmą kartą teisiamas už nusikalstamas veikas, teismas daro išvadą, kad jam turi būti skirta ne viena tarpusavyje suderinama BK IX skyriuje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė.

Vadovaujantis BK 64 ¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64 ¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamasis G. M. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog realiai G. M. nėra įgijęs teisės vairuoti kelių transporto priemones, kas nurodoma ir administracinės teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro informacinėje pažymoje (1 t., b.l. 56-62), kurioje visi su KET susiję pažeidimai įvykdyti neturint teisės vairuoti, kai ši teisė vairuoti neįgyta. Taigi, iš kaltinamojo negalima atimti teisės, kurios jis nėra įgijęs įstatymo nustatytu būdu, tad prokuroro siūlymas dalyje dėl teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo, yra atmestinas ir šiuo atveju nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, tokios kaltinamajam neturint.

Dėl proceso išlaidų.

Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiosios V. B. atstovė advokatė I.Sabaitienė teisiamojo posėdžio metu prašė priteisti iš kaltinamojo atstovavimo išlaidas. Iš byloje pateiktų V. B. pinigų priėmimo kvito matyti, jog ji advokatui sumokėjo 2000Lt arba 579,71 EUR už atstovavimą ( 1 t., b. l. 163). Baudžiamoji byla nagrinėta dviejuose teisiamuosiuose posėdžiuose, abiejuose dalyvavo nukentėjusiosios advokatė, kuri taip pat yra paruošti ir teismui pateikti procesiniai dokumentai (civilinis ieškinys bei jį pagrindžiantys dokumentai ).Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad nukentėjusiosios išlaidos advokato darbo apmokėjimui yra pagrįstos ir todėl priteistinos iš G. M..

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismui nepateikti.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 115 str., 272 str., 273 str., 276 str., 291 str., 297-299 str., 301-305 str., 307-308 str., 313 str.,

nusprendžia:

G. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d. ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

G. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 144 str.. ir paskirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 9 d., 65 str., šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę subendrinti su 2014-02-12 Kauno apylinkės nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 8 p., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, šiuo laikotarpiu įpareigojant G. M.:

neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš G. M. nukentėjusiosios V. B. naudai 6594,20EUR neturtinės žalos ir 376,51 EUR (1300 Lt ) turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš G. M. nukentėjusiosios V. B. naudai 579,71 EUR (2000Lt) advokato darbo apmokėjimui.

G. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.