- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-08
- Bylos Nr.
- e2A-390-343/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis, Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- V. M., D. M.
- Atsakovas
- B. D., L. D., T. R., Kauno rajono savivaldybės administracijai
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Edvardo Palioko ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. M. ir D. M. patikslintą ieškinį atsakovams B. D., L. D., T. R., Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini), valstybės įmonė „Registrų centras“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, notarė V. V., notaras V. L., Ergo Insurance SE Lietuvos filialas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai V. M. (toliau – ir ieškovas) ir D. M. (toliau – ir ieškovė) patikslintame ieškinyje teismo prašo: 1) panaikinti Kauno rajono valdybos 1994 m. gegužės 12 d. potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kuria leista B. D. pirkti 573 kv. m. ploto žemės sklypą sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti negaliojančia 1994 m. rugsėjo 29 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp Kauno rajono valdybos ir B. D.; 3) pripažinti negaliojančia 2000 m. birželio 7 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp B. D. ir L. D.; 4) pripažinti negaliojančia 2017 m. gegužės 16 d. žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp L. D. ir T. R.; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad ieškovams asmeninės nuosavybės teise nuo 2014 metų dovanojimo sutarčių pagrindu priklauso po ½ dalį kiekvienam 0,0879 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovų sklypas yra sodininkų bendrijos (toliau – SB) (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Žemės sklypo ribos 2006 m. rugpjūčio 1 d. buvo nepakitusios ir pažymėtos valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ Kauno filialo kadastro žemėlapyje. Nurodo, kad pirmą kartą žemės sklypą ieškovas įsigijo 1997 m. vasario 27 d. iš buvusio savininko J. A. S., kuris šį žemės sklypą buvo įsigijęs 1994 m. gruodžio 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Iš 1997 m. vasario 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad J. A. S. pardavė, o ieškovas pirko 879 kv. m. ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sodų bendrojoje (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 40. Pardavėjas pateikė 1993 m. lapkričio 29 d. suderintą su besiribojančių sklypų savininkais perkamo žemės sklypo žemės ribų planą. Iš dešinės pusės ieškovų žemės sklypas ribojosi su sklypu Nr. 73, kuris priklausė atsakovui B. D.. Ieškovai pažymi, kad jų žemės sklypo plotas ir ribos niekada nesikeitė, nors žemės sklypo savininkai keitėsi keletą kartų. Per visą žemės sklypo valdymo laikotarpį atsakovai B. ir L. D. neturėjo ir nereiškė pretenzijų ieškovams dėl žemės sklypo ribos. Atkreipia dėmesį, kad SB (duomenys neskelbtini) sklypo ir bendrijos nariams priklausančių sklypų ribos fiksuotos 1978 metų kolektyvinio sodo žemės sklypo plane. Šiaurinėje dalyje ieškovų sklypas ribojosi su sklypu Nr. 53 ir visuomeninio naudojimo žeme, keliu – privažiavimu prie siurblinės (dabar elektros skydinės). Tai patvirtina duomenys, esantys 1993 metų Kauno rajono SB (duomenys neskelbtini) žemės sklypo plane, patvirtintame 1993 m. gruodžio 7 d. A. G. Pažymi, kad ieškovų sklypo Nr. 40 situacijos planas patvirtintas 1980 m. birželio 25 d. Kauno m. architekto. Teigia, kad 2017 m. vasarą ieškovai sužinojo, jog atsakovai D. savo žemės sklypą su statiniais pardavė atsakovei T. R. Pastaroji pasidarė žemės sklypo paženklinimo–parodymo aktą, juo vadovaujantis susikalė riboženklius, 2017 m. spalio 10 d. atsiuntė pranešimą su žemės sklypo planu, iš kurio buvo sužinota, kad T. R. priklauso valstybinės žemės ir kelio dalis–privažiavimas prie buvusios elektros skydinės pastato bei nesutampa ieškovų ir atsakovės žemės sklypų ribos taškuose 6-5 (pagal ieškovų žemės sklypo planą ilgis tarp šių taškų – 3,69 m., o pagal T. R. – 1,34 m). 2020 m. sausio 8 d. T. R. pateikė teismui ir ieškovams dokumentus, tarp kurių buvo jai priklausančio žemės sklypo 2017 m. rugpjūčio 10 d. situacijos planas ir 2018 m. spalio 3 d. žemės sklypo planas. Iš duomenų, esančių žemės sklypo plane matosi, kad ieškovų ir T. R. sklypus jungiančių linijų ilgiai skiriasi ne tik taškuose 6-5, bet ir visose likusiuose taškuose, linijų ilgio pasikeitimai tarp taškų sumažina ieškovams priklausančio žemės sklypo plotą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Pirmosios instancijos teisme vykusio teismo posėdžio metu ieškovai paaiškino, kad sklypą nusipirko 1997 metais. Pagal sklypo planus privažiavimas prie kanalizacijos šulinio buvo, atsakovo D. sklypas buvo apie 4,5 aro, elektros skydinė veikė, naudojosi sodų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ iki 2004 m. rugpjūčio mėn. Teigia, kad 2017 m. atsakovei T. R. nusipirkus ir atlikus matavimus buvo įkalti riboženkliai, užtvertas įvažiavimas prie kanalizacijos šulinio. Pasak ieškovo, keliai negalėjo būti privatizuojami. Tai, jog nebėra privažiavimo ieškovas sužinojo 2017 metais po atliktų matavimų. Sužinojus, kreipėsi į buvusią bendrijos pirmininkę, kad parodytų planus. Du tų pačių metų planai skyrėsi – vienur kelias užtvertas, kitur – ne. Ieškovo manymu, jo teises pažeidžia tai, kad perkant buvo 2 m iki ribos, dabar likę 97 cm, įstrižinė linija pas ieškovą fiksuota 3,69 m, o pas atsakovus – 1,34 m, ir kai užtveria kelią nebeturi kaip privažiuoti prie kanalizacijos. Ieškovė paaiškino, kad ji dalyvavo 2017 metais atliekant sklypo ženklinimą. Nurodė, kad jų sklypo matavimai atlikti 1993 m., tačiau kažkur dingę.
Atsiliepimas
4. Atsakovai B. D. ir L. D. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, kad 1997 m. vasario 27 d. ieškovas iš buvusio savininko J. A. S. įsigijo žemės sklypą Nr. 40. Ieškovas 1997 metų pavasarį pateikė SB (duomenys neskelbtini) nariui B. D. žemės sklypo Nr. 40 pirkimo–pardavimo sutartį, teigdamas, kad jis yra šio sklypo savininkas. Tikina, kad ieškovas 1997 metais buvo supažindintas su šalia esančio kaimyno žemės sklypo Nr. 73 ribomis. Pasak atsakovų, ieškovas apie savo žemės sklypo kaimynus ir jų turimus žemės sklypų teisinius dokumentus žinojo 1997 metų pavasarį. Pažymi, kad SB (duomenys neskelbtini) sodininkų privatizuoto žemės sklypo planas yra skelbiamas nuo 1994 metų SB (duomenys neskelbtini) skelbimų lentoje. Atsakovai prašo taikyti trejų metų ieškinio senatį. Pirmosios instancijos teisme vykusio teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovus pažįsta nuo 1997 metų. Nurodė, kad su ieškovu buvo apėję sklypo ribas, atsakovas ieškovui paaiškino, kur yra kokios ribos. Teigė, kad ieškovų minimas kelias – privažiavimas, niekada nebuvo kelias, tais laikais buvo kolūkio pieva. Atsakovo nuomone, ieškovų plane nurodytas 3,69 m atstumas yra atstumas nuo namo kampo iki sklypo ribos, o ne atstumas tarp 5-6 taško.
5. Atsakovė T. R. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovai tiek prijungiant, tiek parduodant atsakovui B. D. 573 kv. m. žemės sklypą, nebuvo SB (duomenys neskelbtini) nariai ar naudotojai, todėl jie neturi teisės ginčyti sandorių, sudarytų iki 1997 m. vasario 27 d. Pažymi, kad 2008 m. lapkričio 11 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. X-1797, kuriame konstatuota, kad sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems įstatymų nustatyta tvarka. Teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, jog buvę ar esami žemės sklypo savininkai būtų nesutikę/ginčiję atsakovui B. D. nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo ribas ir/ar jo dydį. Pažymi, kad savininkų pasikeitimas nesustabdo ieškininės senaties terminų, todėl ieškovai praleido ieškininės senaties terminą, kuris pasibaigė dar iki 2001 m. Pirmosios instancijos teisme vykusio teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad 2017 m. buvo atliekami ir ieškovų sklypo matavimai, ieškovė pasirašė, kad suderina ribas.
6. Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime į patikslintą ieškinį prašo taikyti ieškinio senatį ir patikslintą ieškinį atmesti. Nurodo, kad Kauno rajono valdyba 1994 m. gegužės 12 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo“ leido išsipirkti SB (duomenys neskelbtini) nariui B. D. 537 kv. m. sklypą Nr. 73. Ieškovai, prašydami panaikinti šio administracinio akto dalį, įrodinėja, kad Kauno rajono valdyba buvo suklaidinta B. D. galimai suklastojus sodo planavimo sprendinius. Atkreipia dėmesį, kad ieškovai, reikšdami šį reikalavimą, nepateikė jokių duomenų, kad dėl nurodomo dokumentų klastojimo yra kreipęsi į ikiteisminį tyrimą atliekančias institucijas, kurios būtų nustatę tokį faktą. Be to, ieškovai neskundžia dokumento, kurio pagrindu buvo priimta ginčijama administracinio akto dalis. Pažymi, kad ant sklypo Nr. 73 plano pasirašė visų besiribojančių sklypų savininkai – sklypo Nr. 40 savininkas J. S., sklypo Nr. 41 savininkas B. D. (M.) ir sklypo Nr. 53 savininkas J. Y.. Savivaldybės administracijos vertinimu, ieškovas 1997 m. vasario 25 d. iš J. S. įgijęs sklypą Nr. 40, turėjo susipažinti su gretimų sklypų ribų situacija. Be to, B. D. sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) buvo parduotas 0,0573 ha dydžio žemės sklypas, parengtas pagal sodo išplanavimo projektą, todėl sandoris buvo sudarytas nepažeidžiant imperatyvios Žemės reformos įstatymo nuostatos, ribojančios maksimalų leistiną vienam sodininkų bendrijos nariui lengvatine tvarka privatizuoti 0,12 ha plotą ir nustatančios, kad turi būti parengtas sodo išplanavimo projektas. Nurodo, kad ieškovai praleido ieškinio dėl administracinio akto panaikinimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais padavimo terminą.
7. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų SB (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
8. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų VĮ „Registrų centras“ atsiliepime į patikslintą ieškinį prašo sprendimą dėl patikslinto ieškinio reikalavimų priimti teismo nuožiūra.
9. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT prie ŽŪM) atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu atstovas S. Č. prašė taikyti ieškinio senatį ir patikslintą ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
10. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų notarė V. V. atsiliepime prašo patikslinto ieškinio pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra.
11. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų notaras V. L. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
12. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Ergo Insurance SE Lietuvos filialas atsiliepime į patikslintą ieškinį prašo patikslinto ieškinio pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra. 2020 m. gegužės 26 d. pateikė prašymą, kuriame prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, tenkino atsakovų prašymą taikyti ieškinio senatį, priteisė iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovei T. R. 500 Eur, o trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Ergo Insurance SE Lietuvos filialui 210 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš ieškovo valstybei 10,86 Eur, o iš ieškovės 10,87 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
Šalies argumentai
14. Teismas nustatė šias faktines aplinkybes: 1) 1991 m. rugsėjo 9 d. atsakovas B. D. pateikė prašymą SB (duomenys neskelbtini) pirmininkei dėl papildomo žemės sklypo su mūriniu pastatu išpirkimo; 2) 1992 m. balandžio 10 d. vykusio SB (duomenys neskelbtini) narių susirinkime buvo nutarta leisti B. D. prisijungti laisvą bendro naudojimo žemės dalį; 3) 1994 m. gegužės 12 d. Kauno rajono valdyba priėmė potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė leisti išsipirkti SB (duomenys neskelbtini) nariams sodo žemės sklypus (duomenys neskelbtini) apylinkėje, (duomenys neskelbtini) kaime, tarp jų ir atsakovui B. D.; 4) 1994 m. rugsėjo 29 d. atsakovas B. D. nusipirko 573 kv. m. ploto sklypą, dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) 1997 m. vasario 25 d. ieškovas nusipirko iš J. A. S. 879 kv. m. ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (buvęs sklypo Nr. 40); 6) ieškovai 2006 m. rugpjūčio 28 d. pardavė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (buvęs sklypo Nr. 40), bendras sklypo plotas 0,0879 ha; 7) L. R. ir V. R. 2014 m. sausio 6 d. padovanojo ieškovei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bendras sklypo plotas 0,0879 ha; 8) ieškovė 2014 m. balandžio 14 d. padovanojo ieškovui ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendras sklypo plotas 0,0879 ha; 9) 2017 m. gegužės 16 d. atsakovai L. D. ir B. D. pardavė atsakovei T. R. atsakovų sklypą, sklypo plotas 0,0573 ha, kadastro duomenų fiksavimo data 1994 m. gegužės 12 d.; 10) 2017 m. rugpjūčio 3 d. atsakovės T. R. užsakymu buvo atlikti atsakovų žemės sklypo kadastriniai matavimai, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte sklypo plotas (po pataisymo) nurodytas 574 kv. m.; 11) NŽT prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus vedėjo 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinti atsakovų žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Žemės sklypas“ matininkės A. N. 2018 m. spalio 9 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą; 12) ieškovas 2017 m. spalio 25 d. kreipėsi į tuometinę SB (duomenys neskelbtini) pirmininkę dėl sodų planų iki 1994 m. pateikimo, pirmininkė nurodė, kad tokių planų neturi.
15. Teismas nustatė, kad ieškovai kreipėsi į teismą manydami, jog atsakovui B. D. valstybinės žemės su siurbline pardavimas pažeidžia tuo metu galiojusius teisės aktus – Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punktą, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 3 ir 6 dalis, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 5 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimą Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“. Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčijamo potvarkio priėmimo metu (1994 m. gegužės 12 d.), Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymas dar nebuvo priimtas (priimtas 2003 m. gruodžio 18 d., įsigaliojo 2004 m. sausio 7 d.). Pažymėjo, kad iki tol galiojusiame Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl kooperatinių garažų ir sodininkų bendrijų“ nebuvo ieškovų nurodytos nuostatos. Tuo tarpu Vyriausybės nutarimas Nr. 89 neteko galios nuo 1993 m. liepos 29 d. Atsižvelgdamas į aplinkybę, kad ginčijamas potvarkis priimtas 1994 metais, teismas sprendė, jog nėra teisinio pagrindo vadovautis minėtu Vyriausybės nutarimu. Taipogi nurodė, kad ginčijamo potvarkio priėmimo metu ieškovų patikslintame ieškinyje cituojamų 8 straipsnio 7 dalies nuostatų nebuvo, todėl nėra pagrindo teigti, kad, priimant ginčijamą potvarkį, buvo pažeista Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme ar nutarime Nr. 550 nustatyta tvarka.
16. Nurodė, kad ieškovai, ginčydami potvarkio dalį, argumentuoja, jog kiti kaimynai taip pat norėjo išsipirkti žemės sklypo dalį aplink siurblinę. Teismas nustatė, kad nors byloje yra pateiktas 1992 m. sausio 13 d. Y. prašymas leisti išsipirkti buvusios siurblinės pastatą ir šalia jo esančią žemę, tačiau vien šio prašymo pateikimas negali būti pagrindas pripažinti, kad priimant ginčijamą potvarkį buvo pažeistas įstatymas. Atkreipė dėmesį, kad atsakovų žemės sklypo kadastro byloje yra 1993 m. rugsėjo 7 d. žemėtvarkos tarnybos viršininko E. R. suderintas žemės sklypo ribų planas (jau su prijungta žemės sklypo dalimi, plotas 573 kv. m.), ant kurio yra pasirašę visi aplink sklypą esantys kaimynai, jų tarpe ir J. S. (iš kurio ieškovai nusipirko žemės sklypą Nr. 40). Taip pat byloje yra pateiktas 1992 m. balandžio 10 d. vykusio SB (duomenys neskelbtini) narių susirinkimo protokolas, kuriame nurodyta, jog nutarta leisti B. D. prisijungti laisvą bendro naudojimo žemės dalį, kuris nėra nuginčytas.
Žemesnės instancijos teismas
17. Nustatė, kad ieškovai potvarkį ginčija argumentuodami, jog atsakovui nusipirkus žemės sklypą su siurbline, buvo panaikinta ieškovams galimybė iš (duomenys neskelbtini) privažiuoti prie kanalizacijos šulinio, esančio ieškovų sklype. Ieškovų nuomone, pagal esančius bendrijos planus, privažiavimas visada buvo. Teismas su šiais ieškovų argumentais nesutiko. Nurodė, kad ieškovams priklausančio sodo žemės sklypo ribų plane sodo kelias prie ieškovams priklausančio sklypo numatytas tik tarp taškų 1–2, tuo tarpu, iš kitos pusės (kur eina (duomenys neskelbtini)) žymint sklypo ribas nėra nurodyta jokio kelio (ties tašku 4). Be to, sodininkų bendrijos pirmininko pateiktuose planuose matyti, kad sodo kelias eina ties užsisukimu, bet ne iki šiuo metu ieškovams priklausančio sklypo ribos. Teismas vertino, kad minėtos aplinkybės nepaneigia ir pateikta to paties plano kopija, kurią kaip „kopija tikra“ yra patvirtinusi buvusi SB (duomenys neskelbtini) pirmininkė J. E. P.. Pažymėjo, kad atsakovas B. D. daug anksčiau nei ieškovai įsigijo žemės sklypą, buvo žemės sklypo savininkas, todėl teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo paaiškinimas, kad prie siurblinės niekada nebuvo kelio.
18. Teismas atkreipė dėmesį, kad SB (duomenys neskelbtini) pirmininko pateiktuose planuose minima įstriža riba niekada nesikeitė, t. y., tiek minėtame originaliame plane, tiek ir pateiktoje kopijoje, minėtos įstrižos linijos ilgis yra tas pats – 1,34 m. Be to, tiek ieškovų 1993 m. lapkričio 29 d. E. R. pasirašytame sodo žemės sklypo ribų plane, tiek ir atsakovų 1993 m. rugsėjo 7 d. E. R. pasirašytame sodo žemės sklypo ribų plane, minėtų taškų koordinačių sistema nurodyta identiška, t. y. taškas 6 (ieškovų) arba taškas 4 (atsakovų): x – 2264,31; y – 5462,01 ir taškas 5 (ieškovų) ir tas pats taškas 5 (atsakovų): x – 2265,22; y – 5461,03. Atkreipė dėmesį, kad atsakovų žemės sklypo kadastriniai duomenys įrašyti 1994 m. rugsėjo 30 d. Be to, 2017 m. rugpjūčio 10 d. žemės sklypo situacijos plane minėtos atkarpos ilgis nurodytas 1,33 m. Pažymėjo, kad ieškovams 2018 m. spalio 30 d. atliekant savo sklypo kadastrinius matavimus minėtos įstrižos atkarpos ilgis nurodytas – 1,33 m. Nurodė, kad atsakovų sklypo matininkės A. N. atlikti žemės sklypo kadastro duomenys buvo tvirtinti dėl visai kito sklypo (t. y. ne dėl ieškovams ir atsakovei priklausančių sklypo ribų neatitikimo). Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja A. N.
19. Teismas nenustatė, kad priimant ginčijamą 1994 m. gegužės 12 d. potvarkį buvo pažeistos kokios nors imperatyvios įstatymo normos, todėl sprendė, kad nėra teisinio pagrindo naikinti ir iš ginčijamo potvarkio kilusio sandorio – 1994 m. rugsėjo 29 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties bei kitų sutarčių (2000 m. birželio 7 d. dovanojimo sutarties bei 2017 m. gegužės 16 d. pirkimo–pardavimo sutarties). Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ieškovų patikslintą ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
20. Teismas tenkino atsakovų prašymą dėl ieškinio senaties taikymo. Tokią išvadą darė atsižvelgdamas į tai, kad, ieškovams gyvenant šalia atsakovų, o atsakovui B. D. besirūpinant siurblinės pastatu ir aplink esančiu sklypu, jau 1997 m. pavasarį turėjo būti žinoma apie atsakovui priklausančio sklypo ribas. Be to, teismo posėdžio metu atsakovė T. R. ir atsakovas B. D. nurodė, kad viso sodininkų bendrijos sklypo schema daugiau nei 20 metų kabo skelbimo lentoje prie įvažiavimo, ieškovas neneigė, kad toks planas yra skelbimų lentoje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
21. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Teismas, vadovaudamasis atsakovo B. D. parodymais, sprendė, kad ieškovams jau 1997 metais buvo žinoma, jog atsakovui priklausantis žemės sklypas yra sujungtas su siurblinės sklypu. Apelianto teigimu, jie B. D. parodymų nepatvirtino ir nuosekliai laikėsi pozicijos, kad apie pasikeitusias atsakovo žemės sklypo Nr. 73 ribas ir ieškovams priklausančio žemės sklypo Nr. 40 ribų ilgių pažeidimus bei žemės ploto prie siurblinės prijungimą sužinojo tik 2017 metais, atsakovei T. R. atliekant iš L. D. įsigyto žemės sklypo Nr.73 matavimus. Taigi, teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžią. Pažymi ir tai, kad anksčiau domėtis B. D. naudojamo žemės sklypo Nr. 73 išsipirkimo ir perleidimo reikalais ieškovams nebuvo jokio pagrindo, nes jų naudojamo žemės sklypo ribos buvo aiškios, ginčo su 73 sklypo savininku(ais) dėl žemės sklypo ribų nebuvo, privažiuoti prie kanalizacijos įrenginio niekas netrukdė. Teigia, kad 2017 metais, sužinojus, jog siurblinės žemė prijungta prie B. D. žemės sklypo, buvo kreiptasi į SB (duomenys neskelbtini) pirmininkę J. E. P.. Ji pateikė pažymą, iš kurios duomenų seka išvada, kad pirmininkė 2017 metų spalio mėnesį pati nežinojo, jog prie atsakovo sklypo Nr. 73 buvo prijungtas privažiavimas prie siurblinės ir žemė apie siurblinę. Taip pat ji patvirtino, kad siurbline/skydine iki 2004 metų naudojosi SB „(duomenys neskelbtini)“, kas reiškia, kad naudojosi ne B. D.. Be kita ko, nurodo, kad 2018 m. vasario 19 d. buvo kreiptasi į NŽT prie ŽŪM Kauno skyrių dėl žemės sklypų Nr. 73 ir Nr. 40 linijų ilgių skirtumų. NŽT Kauno skyrius 2018 m. kovo 16 d. rašte nurodė, kad duomenų apie nurodytą elektros skydinę bei kam ji priklausė neturi. Taip pat VĮ „Registrų centras“ Kauno filialas 2019 m. sausio 4 d. rašte nurodė, kad žemės sklypo byla, adresu (duomenys neskelbtini), jų duomenimis pradėta formuoti 2000 m. gegužės 31 d., kas reiškia, kad B. D. žemės sklypo duomenų iki to laiko nebuvo viešame registre. Pažymi, kad apeliantas iš Registrų centro archyvo 2017 m. spalio 10 d. gavo J. S. ribų planą, kuriame patvirtinti žemės sklypo linijų ilgiai bei gavo žemės sklypo 1997 m. vasario 3 d. nuotrauką, kurioje sklypo linijų ilgiai sutampa su žemės sklypo plane nurodytais linijų ilgiais. Šie paminėti įrodymai paneigia B. D. teiginį, kad jis ieškovus 1997 metais informavo apie jam priklausančią siurblinę su prijungtu žemės plotu, kad supažindino ieškovą su savo sklypo ribomis. Šiuo atveju teismas netinkamai vertino įrodymus ir be pagrindo patikėjo B. D. parodymais, ko pasėkoje be pagrindo ieškovų reikalavimams taikė ieškinio senatį.
21.2. Teismas, atmesdamas ieškovų reikalavimus, netinkamai vertino įrodymus, sprendė, jog savo reikalavimus ieškovai grindė nebegaliojančiais teisės aktais. Apelianto teigimu, teismas nukrypo nuo bylos esmės, sprendime akcentavo leistino parduoti žemės sklypo maksimalų plotą, kai ieškovų reikalavimų esmė yra nepagrįstas, pažeidžiant norminius aktus, papildomo žemės sklypo su statiniu prijungimas prie B. D. naudoto žemės sklypo. Teigia, kad ieškinyje buvo keliamas klausimas, ar pagrįstai ir teisėtai prie B. D. sklypo buvo prijungtas visuomeninės žemės sklypas su bendros paskirties pastatu, ar pagal galiojančius teisės aktus B. D. buvo galima paskirti ir prijungti papildomą žemės sklypą, su kuriuo jo naudojamas žemės sklypas nesiribojo, ar bendrijos valdymo organai (1992 m. balandžio 10 d.) turėjo teisę spręsti žemės sklypo prijungimo klausimą ir/ar iš tikrųjų bendrijos valdymo organai priėmė sprendimą dėl visuomeninės žemės sklypo su statiniu prijungimo prie B. D. naudojamo žemės sklypo, ar valstybę atstovaujančiai institucijai pateikta pažyma (bendrijos narių susirinkimo išrašas) atitiko susirinkimo metu priimto sprendimo turinį, ar savivaldybei pateikti dokumentai, kurių pagrindu priimtas potvarkis, buvo tikri. Apelianto teigimu, teismas šių aplinkybių faktiškai nesiaiškino, o savo dėmesį koncentravo į leistino parduoti sklypo dydį, ko pasėkoje neatskleidė bylos esmės, padarė išvadas nesekančias iš byloje esančių įrodymų ir dokumentų.
21.3. Ieškovai dėl pažeistų teisių atstatymo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais į teismą su ieškiniu kreipėsi 2019 m. gegužės 29 d., patikslintas ieškinys teismui buvo pateiktas 2019 m. birželio 14 d., teismas ieškinio priėmimo klausimą išsprendė 2019 m. spalio 19 d. Pagal CK 1.137 straipsnio 6 dalį, teisėjas, priėmęs pareiškimą dėl civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso arba daiktinių teisių į jį iškėlimo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai praneša viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas daiktas ar daiktinės teisės į jį. Teismas šio įstatyminio reikalavimo neįvykdė, todėl T. R. žemės sklypas nepagrįstai bylos nagrinėjimo metu, pažeidžiant ieškovų teises, buvo įtrauktas į kadastro žemėlapį.
21.4. Atsakovas žemės sklypą 573 kv. m. ploto įsigijo 1994 m. rugsėjo 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Ieškovai pastebėjo, kad B. D. priklausiusio žemės sklypo ribų plane ir ieškovams priklausančio žemės sklypo plane nesutampa tų pačių taškų ribos ilgis (tarp 4 ir 5 taškų B. D. sklypo plane) ir ieškovų sklypo plane tarp taškų 5 ir 6, ir prie B. D. žemės sklypo prijungta sodo kelio dalis ir žemė su statiniu, kuris įvardijamas kaip elektros skydinė/siurblinė. Pažymi, kad B. D. žemės sklypo planas patvirtintas 1993 m. rugsėjo 7 d. žemėtvarkos tarnybos viršininko E. R., kai SB (duomenys neskelbtini) genplanas to paties E. R. parašu (be spaudo) patvirtintas 1993 m. lapkričio 29 d., todėl kelia pagrįstas abejones B. D. žemės sklypo plano tikrumas, nes jis patvirtintas anksčiau nei SB (duomenys neskelbtini) genplanas. Teigia, kad B. D. 1993 m. rugsėjo 7 d. žemės sklypo plane fiksuoti du statiniai – sodo namas ir buvusios siurblinės/elektros skydinės pastatas, kuris iki 2019 metų registrų centre nebuvo registruotas. Kaip matyti iš 2017 m. gegužės 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties, L. D. pardavė žemę su sodo nameliu, šiltnamiu bei kitais inžineriniais statiniais-kiemo statiniais, tačiau nors šiltnamis pastatytas 1985 metais, bet 1993 m. rugsėjo 7 d. žemės sklypo plane nėra fiksuotas, nors unikalus numeris statiniui buvo suteiktas. Taip pat matininkės A. N. paruoštame žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo 2017 m. rugpjūčio 3 d. akte šiltnamis nėra fiksuotas, tačiau nurodomi trys objektai turintys unikalius numerius. Apelianto teigimu, šiltnamio unikaliu numeriu fiktyviai bandoma įteisinti siurbinės pastatą kaip priklausantį žemės savininkui.
21.5. Apeliantui neaišku, kaip B. D. sklypo ribų planas galėjo būti patvirtintas, nesant patvirtinto sodininkų bendrijos genplano. Apelianto manymu, atsakovo žemės sklypo planas su prijungtu žemės sklypo plotu prie siurblinės yra netikras arba surašytas vėliau nei jame nurodyta data. Pažymi, kad 2006 ir 2010 metais B. D. žemės sklypo planas Registrų centro kadastro žemėlapyje nepažymėtas, nors kaimyniniai žemės sklypai nurodyti, tai patvirtina 2006 m. liepos 26 d. ištrauka iš VĮ „Registrų centras“ duomenų bazės, 2010 m. birželio 16 d. ištrauka.
21.6. Ginčo žemė prie B. D. sklypo prijungta pažeidžiant norminius aktus, reglamentuojančius sodininkų bendrijų narių naudojamų žemės sklypų išsipirkimo ir prijungimo prie laisvos žemės tvarką. Apelianto teigimu, buvo suklastoti sodo suplanavimo sprendiniai – teritorijų planavimo dokumentai, valstybės institucijai pateikti tikrovės neatitinkantys valdymo organų sprendimų išrašai, kurių pagrindu buvo priimtas iš dalies neteisėtas Kauno rajono valdybos 1994 m. gegužės 12 d. sprendimas (potvarkis) Nr. (duomenys neskelbtini) parduoti B. D. 573 kv. m. ploto žemės sklypą ir jo pagrindu B. D. neteisėtai 1994 m. rugsėjo 29 d. pirkimo-pardavimo pagrindu įsigijo 573 kv. m. ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad iki sandorio sudarymo B. D. naudojosi 446 kv. m. žemės sklypo plotu. Šią aplinkybę patvirtina duomenys, esantys SB (duomenys neskelbtini) 2017 m. spalio 28 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei paties B. D. 1991 m. rugsėjo 9 d. rašytas prašymas SB (duomenys neskelbtini) pirmininkui.
21.7. Teismas nevertino, kad B. D. naudojamas žemės sklypas nesiriboja su siurblinės žemės sklypeliu, kad prisijungti laisvą žemę turi teisę tik sklypų savininkai (naudotojai), kurių naudojami žemės sklypai ribojasi su norimu prisijungti žemės sklypu ir nepagrįstai sprendė, kad bendrijos valdymo organas leido B. D. prisijungti laisvą bendro naudojimo žemės dalį.
21.8. Valstybės įstaigoms pateiktas SB (duomenys neskelbtini) narių susirinkimo, įvykusio 1992 m. balandžio 10 d. protokolo išrašo turinys neatitinka susirinkimo protokole fiksuoto nutarimo turinio. Teigia, kad protokolo išraše klaidingai nurodoma, jog svarstytas B. D. prašymas dėl žemės sklypo padidinimo, prijungiant visuomeninio naudojimo žemės sklypelį. Nutarta: „ Patenkinti B. D. prašymą padidinant jam priklausantį žemės sklypą. Leidžiama prisijungti visuomeninį žemės sklypelį, kuris yra tarp B. D. ir J. Y. sklypų ribų, ir kuriame stovi senas siurblinės pastatas. Siurblinės pastato pardavimą spręsti atskirai“. Apelianto teigimu, susirinkimo metu faktiškai buvo nutarta: „B. D. leisti prijungti laisvos bendro naudojimo žemės gabalą. Įpareigoti bendrijos valdybą sudaryti komisiją, kuri nustatytų pastato vertę ir tada šį klausimą apie pardavimą spręsti visuotiniame susirinkime”. Iš minėto protokolo turinio seka, kad B. D. leista prisijungti laisvos žemės, tačiau dėl to bendrijos valdybai reikia sudaryti komisiją ir nustačius pastato vertę apie žemės bei pastato pardavimą spręsti kitame visuotiniame susirinkime. Tuo tarpu kito visuotinio susirinkimo protokolo, kuriame būtų buvę spręsti B. D. naudojamo sklypo padidinimo reikalai nebuvo.
21.9. Vadovaujantis LR Vyriausybės 1991 m. gegužės 21 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl sodininkų bendrijos laikinųjų pavyzdinių įstatų patvirtinimo“ 3.1 punktu, sodininkų bendrijų valdybos buvo įpareigotos iki 1991 m. gruodžio 1 d. įregistruoti esamų sodininkų bendrijų (pagal jų teritorinę priklausomybę) įstatus. Kaip matyti iš Kauno apskrities valdytojo administracijos 1995 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1325, SB (duomenys neskelbtini) valdyba buvo įpareigota įregistruoti įstatus, kas reiškia, kad nuo 1991 m. gegužės 21 d. iki 1995 m. spalio 19 d. įstatai nebuvo įregistruoti. Taigi, sodininkų bendrijos valdyba ar narių susirinkimas iki nurodytos datos neįregistravusi įstatų, neturėjo teisės ir negalėjo priimti sprendimų, susijusių su laisvos savavališkai naudojamos žemės prijungimu ir pardavimu.
21.10. Pripažinus iš dalies neteisėtu Kauno rajono valdybos 1994 m. gegužės 12 d. potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) bei pripažinus negaliojančia 1994 m. rugsėjo 29 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr.(duomenys neskelbtini), sudarytą tarp Kauno rajono valdybos ir B. D., negaliojančiais pripažintini ir kiti sandoriai. Pažymi, kad B. D. neteisėtai įsigijęs 573 kv. m. ploto žemės sklypą neteisėtai jį dovanojo savo žmonai, o ši įsigytą žemės sklypą pardavė T. R.
Žemesnės instancijos teismas
21.11. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovai ieškinyje rėmėsi pakeistais ar nustojusios galios norminiais aktais ir tuo pagrindu atsisakė tenkinti ieškinį. Toks ieškinio netenkinimo pagrindas prieštarauja civilinio proceso normoms ir kasacinio teismo formuojamai praktikai.
21.12. Teismas, nagrinėdamas bylą, netinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, nagrinėdamas ieškinį pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, tinkamai neištyrė visų bylos aplinkybių, neįvertino visų byloje esančių įrodymų, neatskleidė bylos esmės.
Atsiliepimas
22. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai B. D. ir L. D. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Teismas ieškinį atmetė ne vien dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo, o ir dėl to, kad ieškovų reikalavimai iš esmės negalėjo būti patenkinti. Apeliantas nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių ieškinio senaties terminas turėtų būti netaikytas.
22.2. Ieškovų žemės sklypas Nr. 40 ribojasi pietine dalimi su SB (duomenys neskelbtini) pagrindine gatve, todėl apeliantai turi netrukdomą įvažiavimą į savo sklypą, ką pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime. Teigia, kad ieškovai nuo 1997 metų žinojo, kad jų žemės sklypo Nr. 40 šiaurinė pusė ribojasi su privačiu B. D. žemės sklypu Nr. 73. Pažymi, kad 1987 metais, SB „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo pastatęs pastatą – siurblinę, demontavo jame buvusią įrangą ir pastatą paliko B. D. dispozicijon. Tai patvirtina teismui pateikta 1992 m. gegužės 14 d. sutartis sudaryta tarp SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos ir SB (duomenys neskelbtini) valdybos, kurios pagrindu buvusi SB „(duomenys neskelbtini)“ siurblinė perduota valdyti B. D.. Pažymi ir tai, kad, atlikdamas ūkinio pastato remonto darbus savo sklype Nr. 73, atsakovas bendravo su kaimynais (ieškovais), todėl jie neteisingai teigia, kad apie B. D. padidintą žemės sklypą Nr.73 sužinojo tik 2017 metų rudenį.
22.3. Apeliantas nepateikė teismui ieškovų pačių iniciatyva pradėtos daryti jų žemės sklypo Nr. 40 kadastrinių matavimų bylos, kai tuo tarpu atsakovė T. R. pateikė teismui naujai atliktų kadastrinių matavimų žemės sklypo Nr. 73 planą, bei teisiškai įregistruotą bylą.
22.4. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, atsakovui B. D. perkant SB (duomenys neskelbtini) 0,0573 ha žemės sklypą, nebuvo pažeistos Žemės reformos 9 straipsnio 5 dalies nuostatos, kadangi nebuvo viršytas teisės akte nustatytas parduodamo žemės sklypo normatyvinis dydis. Pažymi, kad žemės sklypo Nr. 73 ribų planą 1993 metais pasirašė visi tuometiniai kaimynai, t. y. SB (duomenys neskelbtini) žemės sklypo Nr. 40 savininkas J. A. S., žemės sklypo Nr. 53 savininkas J. Y., žemės sklypo Nr. 41 savininkas B. D., M. (atsakovo tėvas). Apeliantai skunde vadovaujasi tais pačiais teisės aktais kaip ir ieškinyje, nors teismas aiškiai nurodė, jog ieškinyje pateikti teisės aktai netaikytini ieškinio reikalavimams.
22.5. Apeliantas be teisinio pagrindo kvestionuodamas 1992 m. balandžio 10 d. SB (duomenys neskelbtini) visuotinio narių susirinkimo protokolą, vadovaujasi LR Vyriausybės 1991 m. gegužės 21 d. nutarimu Nr.205, teigdamas jog nebuvo laiku įregistruoti SB (duomenys neskelbtini) įstatai, t.y. iki 1995 metų. Pažymi, kad VĮ „Registrų centras“ duomenimis, duomenų bazėje nurodyta, jog SB (duomenys neskelbtini) įstatai registruoti 1992 m. kovo 19 d. Taip pat pažymi, kad apeliantas vadovaujasi Žemės įstatymo 10 straipsnio 3,6 dalių nuostatomis, nors Žemės įstatymas buvo priimtas 1994 m. balandžio 26 d., o įsigaliojo tik 1994 m. liepos 1 d., todėl ieškovai negali 1992 m. balandžio 10 d. faktiniam juridiniam dokumentui taikyti įstatyminę normą, kuri tuo metu dar nebuvo priimta. Tuo tarpu atsakovas Žemės reformos 9 straipsnio 5 dalies nuostatos nepažeidė, nes nebuvo viršytas nustatytas parduodamo žemės sklypo normatyvinis dydis (0,12 ha.). Taigi, apelianto reikalavimas naikinti Kauno rajono valdybos 1994 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1994 m. rugsėjo 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį, atmestinas.
23. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė T. R. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad apeliantas nepagrįstai nurodo, jog teismas per daug nesigilindamas į faktines ginčo aplinkybes ir byloje esančius įrodymus neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią. Pasak apelianto, teismas ieškinio senaties pradžią turėjo laikyti nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio, nes tik tada jis faktiškai suvokė apie savo pažeistas teises, tačiau, atsakovės teigimu, šiam teiginiui pagrįsti apeliantas nepateikė jokių įrodymų.
24. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
25. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo NŽT prie ŽŪM teigia, kad apeliacinis skundas turėtų būti atmestas ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimas paliktas nepakeistas, kadangi teismas visapusiškai ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes ir pagrįstai pritaikė ieškinio senatį.
26. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė D. M. prašo apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad ji sutinka su visais apelianto apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, jiems pritaria, todėl jų nekartoja. Mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai jų reikalavimams taikė ieškinio senatį, netinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, nagrinėdamas ieškinį pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, tinkamai neištyrė visų bylos aplinkybių, neatskleidė bylos esmės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl žodinio apeliacinio skundo nagrinėjimo
28. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
29. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovų patikslintas ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
30. Byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės: 1) 1991 m. rugsėjo 9 d. atsakovas B. D. pateikė prašymą SB (duomenys neskelbtini) pirmininkei dėl papildomo žemės sklypo su mūriniu pastatu išpirkimo; 2) 1992 m. balandžio 10 d. vykusio SB (duomenys neskelbtini) narių susirinkime buvo nutarta leisti B. D. prisijungti laisvą bendro naudojimo žemės dalį; 3) 1994 m. gegužės 12 d. Kauno rajono valdyba priėmė potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė leisti išsipirkti SB (duomenys neskelbtini) nariams sodo žemės sklypus (duomenys neskelbtini) apylinkėje, (duomenys neskelbtini) kaime, tarp jų ir atsakovui B. D.; 4) 1994 m. rugsėjo 29 d. atsakovas B. D. nusipirko 573 kv. m. ploto sklypą, dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) 1997 m. vasario 25 d. ieškovas nusipirko iš J. A. S. 879 kv. m. ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (buvęs sklypo Nr. 40); 6) ieškovai 2006 m. rugpjūčio 28 d. pardavė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (buvęs sklypo Nr. 40), bendras sklypo plotas 0,0879 ha; 7) L. R. ir V. R. 2014 m. sausio 6 d. padovanojo ieškovei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bendras sklypo plotas 0,0879 ha; 8) ieškovė 2014 m. balandžio 14 d. padovanojo ieškovui ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendras sklypo plotas 0,0879 ha; 9) 2017 m. gegužės 16 d. atsakovai L. D. ir B. D. pardavė atsakovei T. R. atsakovų sklypą, sklypo plotas 0,0573 ha, kadastro duomenų fiksavimo data 1994 m. gegužės 12 d.; 10) 2017 m. rugpjūčio 3 d. atsakovės T. R. užsakymu buvo atlikti atsakovų žemės sklypo kadastriniai matavimai, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte sklypo plotas (po pataisymo) nurodytas 574 kv. m.; 11) NŽT prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus vedėjo 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinti atsakovų žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal uždarosios akcinės bendrovės UAB „Žemės sklypas“ matininkės A. N. 2018 m. spalio 9 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą; 12) ieškovas 2017 m. spalio 25 d. kreipėsi į tuometinę SB (duomenys neskelbtini) pirmininkę dėl sodų planų iki 1994 m. pateikimo, pirmininkė nurodė, kad tokių planų neturi.
31. Nagrinėjamu atveju ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Kauno rajono valdybos 1994 m. gegužės 12 d. potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kuria leista B. D. pirkti 573 kv. m. ploto žemės sklypą sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančia 1994 m. rugsėjo 29 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp Kauno rajono valdybos ir B. D., pripažinti negaliojančia 2000 m. birželio 7 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp B. D. ir L. D., pripažinti negaliojančia 2017 m. gegužės 16 d. žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp L. D. ir T. R. Ieškovų manymu, B. D. neteisėtai, be teisinio pagrindo, pažeisdamas įstatymus įsigijo valstybinę žemę su statiniu ir kelio dalį – privažiavimą prie elektros skydinės.
32. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė, kadangi nenustatė, jog priimant ginčijamą 1994 m. gegužės 12 d. potvarkį buvo pažeistos kokios nors imperatyvios įstatymo normos, todėl sprendė, kad nėra teisinio pagrindo naikinti ir kito, iš ginčijamo potvarkio kilusio sandorio – 1994 m. rugsėjo 29 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties bei kitų sutarčių (2000 m. birželio 7 d. dovanojimo sutarties bei 2017 m. gegužės 16 d. pirkimo–pardavimo sutarties). Taip pat apylinkės teismas ieškinį atmetė vadovaudamasis ir kitu savarankišku pagrindu – ieškinio senatimi.
33. Apeliantas su skundžiamu teismo sprendimu kategoriškai nesutinka, apeliaciniame skunde teigdamas, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, netinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, tinkamai neištyrė visų bylos aplinkybių, neįvertino visų byloje esančių įrodymų, neatskleidė bylos esmės.
34. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktą rašytinę medžiagą, skundžiamo sprendimo turinį bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad apylinkės teismo sprendimas yra teisingas ir pagrįstas.
Dėl potvarkio dalies panaikinimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais
35. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.
36. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-611/2018, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismai, pripažindami sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, procesiniame sprendime turi nurodyti ne tik CK 1.80 straipsnį, bet ir konkrečią imperatyviąją įstatymo normą, kuriai sandoriai prieštarauja, nes, to nepadarius, teismų procesiniai sprendimai būtų nepakankamai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2012; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-695/2015; kt.)
37. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ginčo žemė prie B. D. sklypo buvo prijungta pažeidžiant norminius aktus, reglamentuojančius sodininkų bendrijų narių naudojamų žemės sklypų išsipirkimo ir prijungimo prie laisvos žemės tvarką. Apelianto teigimu, buvo suklastoti sodo suplanavimo sprendiniai – teritorijų planavimo dokumentai, valstybės institucijai pateikti tikrovės neatitinkantys valdymo organų sprendimų išrašai, kurių pagrindu buvo priimtas iš dalies neteisėtas Kauno rajono valdybos 1994 m. gegužės 12 d. sprendimas (potvarkis) Nr. (duomenys neskelbtini) parduoti B. D. 573 kv. m. ploto žemės sklypą ir jo pagrindu B. D. neteisėtai 1994 m. rugsėjo 29 d. pirkimo-pardavimo pagrindu įsigijo 573 kv. m. ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija šiems argumentams nepritaria.
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo naikinti apelianto ginčijamos Kauno rajono valdybos 1994 m. gegužės 12 d. potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) dalies, kuria leista B. D. pirkti 573 kv. m. ploto žemės sklypą sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), kadangi priešingai nei teigia apeliantas, nenustatyta, jog buvo suklastoti sodo suplanavimo sprendiniai – teritorijų planavimo dokumentai. Priešingai, byloje pateiktoje atsakovų žemės sklypo kadastro byloje yra 1993 m. rugsėjo 7 d. Žemėtvarkos tarnybos viršininko E. R. suderintas žemės sklypo ribų planas (jau su prijungta žemės sklypo dalimi, plotas 573 kv. m.), ant kurio yra pasirašę visi aplink sklypą esantys kaimynai, t. y. J. Y., J. S. (iš kurio ieškovai nusipirko žemės sklypą Nr. 40)., B. D. (M.). Taipogi byloje yra pateiktas 1992 m. balandžio 10 d. vykusio sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) narių susirinkimo protokolas, kuriame nurodyta, jog nutarta leisti B. D. prisijungti laisvą bendro naudojimo žemės dalį, kuris nėra nuginčytas (pažymėtina, kad ieškinyje reikalavimo panaikinti ar pripažinti negaliojančiu minėtą protokolą ieškovai neteikė). Teisėjų kolegijos vertinimu, neįrodyta ir aplinkybė, kad sodo planavimo sprendiniai galėjo būti suklastoti. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad ieškovai būtų kreipęsi į ikiteisminį tyrimą atliekančias institucijas, kurios būtų pradėjusios dėl to tyrimą ir nustačiusios ieškovų teigiamą faktą. Akcentuotina ir tai, kad atsakovas B. D. ieškovų minimą žemės sklypą išsipirko 1994 metais, t. y. anksčiau nei ieškovai įsigijo savo žemės sklypą.
39. Apeliacinės instancijos teismas taipogi pritaria apylinkės teismo vertinimui, kad ieškovo tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde minimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“, neteko galios nuo 1993 m. liepos 28 d., t. y. dar iki ginčijamo potvarkio priėmimo, todėl juo vadovautis nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo. Tas pats pasakytina ir apie apelianto nurodomą Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymą, kadangi jis ginčijamo potvarkio priėmimo metu dar nebuvo priimtas (priimtas 2003 m. gruodžio 18 d. Nr. IX-1934, įsigaliojo 2004 m. sausio 7 d.).
40. Teisėjų kolegija, apibendrindama šios nutarties 38-39 punktus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog, priimant ginčijamą 1994 m. gegužės 12 d. potvarkį, nebuvo pažeistos imperatyvios įstatymo normos, nenustatyta, kad sodo planavimo sprendiniai galėjo būti suklastoti. Atsižvelgiant į tai, kad potvarkis yra galiojantis, spręstina, kad nėra pagrindo naikinti ir kitų ginčijamų sandorių – 1994 m. rugsėjo 29 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties, 2000 m. birželio 7 d. dovanojimo sutarties bei 2017 m. gegužės 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties. Teisėjų kolegija pažymi, kad ji visiškai pritaria apylinkės teismo sprendime padarytoms išvadoms ir nustatytoms aplinkybėms, susijusioms su ginčijamo potvarkio ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, todėl papildomai to nutartyje nekartojo.
Dėl ieškinio senaties taikymo
41. Apylinkės teismas ieškinį atmetė, nustatęs, kad yra pasibaigęs ieškinio senaties terminas. Konstatavo, kad šiuo atveju taikytinas trejų metų senaties terminas (1964 m. CK). Sprendė, kad ieškovams apie atsakovui priklausančio sklypo ribas turėjo būti žinoma ne nuo 2017 metų, kaip teigė ieškovai, tačiau nuo 1997 metų. Ieškinys apteiktas 2019 05 29.
42. Pirma, vertinant ar teismas pagrįstai atmetė ieškinį, taikydamas ieškinio senatį, svarbu nustatyti, kokios teisės normos galiojo. Nustatyta, kad ieškovai sodų bendrojoje (duomenys neskelbtini) savo žemės sklypą pirmą kartą įsigijo 1997 metais. Taigi, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, tuo metu galiojo 1964 m. Civilinis Kodeksas, kurio 84 straipsnis nustatė, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra treji metai.
43. Antra, nustačius, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomas trejų metų senaties terminas, svarbu išsiaiškinti, ar apylinkės teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį. Apeliaciniame skunde apeliantas šią sprendimo dalį kvestionuoja teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis atsakovo B. D. parodymais, sprendė, kad ieškovams jau 1997 metais buvo žinoma, jog atsakovui priklausantis žemės sklypas yra sujungtas su siurblinės sklypu. Apelianto teigimu, jie B. D. parodymų nepatvirtino ir nuosekliai laikėsi pozicijos, kad apie pasikeitusias atsakovo žemės sklypo Nr. 73 ribas ir ieškovams priklausančio žemės sklypo Nr. 40 ribų ilgių pažeidimus bei žemės ploto prie siurblinės prijungimą sužinojo tik 2017 metais, atsakovei T. R. atliekant iš L. D. įsigyto žemės sklypo Nr.73 matavimus. Teisėjų kolegija su apeliantu nesutinka. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas 1997 m. vasario 25 d. iš J. S. įgijęs sklypą Nr. 40, turėjo susipažinti su gretimų sklypų ribų situacija, tuo pačiu ir su savo žemės sklypo ribomis. Be to, patys ieškovai patvirtino, kad ten gyveno (ieškovas pirmosios instancijos teisme 2020 m. liepos 15 d. vykusio posėdžio metu nurodė, kad nusipirkus ten pragyveno pusę metų, žiemą gyveno (duomenys neskelbtini), grįžo 1998 m. vasaros pabaigoje ir nuo tada ten gyveno pastoviai su šeima; to paties teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad 1999 m. ten deklaravo gyvenamą vietą ir visą laiką pastoviai gyveno). Taigi, akivaizdu, jog gyvenant šalia atsakovo, ieškovams turėjo būti žinoma apie atsakovui priklausančio žemės sklypo ribas.
44. Teisėjų kolegija, apibendrindama šios nutarties 42-43 punktuose nurodytas aplinkybes daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė taikydamas ieškinio senatį.
Dėl procesinės bylos baigties
45. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliacinio skundo argumentus sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pateikto vertinimo negali pakeisti aplinkybė, kad skundžiamame teismo sprendime ne visi įrodymai turi stiprią įrodomąją galią, nes tai nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo ir nesudaro pagrindo abejoti teismo išvada dėl tam tikrų faktų pripažinimo neįrodytais.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmeta. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
47. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
48. Apeliaciniame skunde ieškovas pašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgus į aplinkybę, kad apeliacinis skundas netenkintas, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlygintinos. Bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos ir ieškovei, kadangi ji atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė T. R. taip pat suformulavo prašymą priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė jų dydį pagrindžiančius įrodymus – 2020 m. gruodžio 28 d. sąskaitą už teisines paslaugas, 2020 m. gruodžio 30 d. pinigų priėmimo kvitą, iš kurių nustatyta, kad už dokumento surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas buvo patirtos 250 Eur išlaidos. Atsakovai B. D. ir L. D. atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat prašo priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Iš kartu prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateiktų įrodymų – 2020 m. gruodžio 30 d. pinigų priėmimo kvito nustatyta, kad už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą, buvo patirtos 300 Eur išlaidos. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (1,3 x 1398,5 = 1818,05 Eur), todėl priteistinos po lygiai iš ieškovų.
49. Valstybė, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, patyrė 14,97 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos priteistinos po lygiai iš ieškovų (CPK 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą.
Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovo V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovės D. M. (duomenys neskelbtini) atsakovei T. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų), t. y. iš kiekvieno po 125 Eur (šimto dvidešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovo V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovės D. M. (duomenys neskelbtini) atsakovui B. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovei L. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (trijų šimtų eurų), t. y. iš kiekvieno po 150 Eur (šimto penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovo V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovės D. M. (duomenys neskelbtini) valstybei 14,97 Eur (keturiolikos eurų ir 97 ct), t. y. iš kiekvieno po 7,48 Eur (septynių eurų ir 48 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus nedelsiant mokėjimo nurodymo kopiją pateikti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.