Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. L. M. ieškinį atsakovui A. R. dėl transporto priemonės pirkimo –pardavimo sutarties nutraukimo, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1.1-2 purkštuko nefunkcionavimas;

2. Oro srauto rodmenų neatitikimas;

3. Bėgių dėžės gedimas (darbas avariniu režimu);

4. Vakuuminio siurblio nefunkcionavimas;

5. 5.Tepalo bėgimas (per dangtelio tarpinę);

6. Priekinių šakių viršutiniai sailenbiokai išplyšę (visi 4);

7. Priekiniai viršutiniai šakių šarnyrai kliba (2 vnt.);

8. Priekiniai amortizatoriai nebefunkcionalūs;

9. Priekiniai standžių diskai yra pažeisti korozijos;

10. Galinis ratas stringa (sunkiai sukasi, suportas neatsileidinėja);

11. Galiniai stabdžių diskai bei stabdžių trinkelės yra pažeisti korozijos;

12. Priekinės apatinės lenktos šakės guminės įvorės yra suplyšusios (2 vnt.).

Specialistų nuomone, automobilis netinkamas eksploatuoti. Po to su juo daugiau nevažinėjo, automobilį saugiai ir tvarkingai pastatė nešildomame garaže. Paaiškėjus automobilio trūkumams, apie kuriuos pardavimo metu ieškovas nebuvo įspėtas ir jie nebuvo aptarti sutartyje bei nebuvo akivaizdūs, nes juos buvo galima nustatyti tik su specialia įranga ir prietaisais, jis kreipėsi į atsakovą, prašydamas pasiimti automobilį ir grąžinti pinigus. Atsakovas su tuo nesutiko, todėl teko kreiptis į teismą. Nustatyti automobilio pažeidimai yra labai grubūs, juos sutvarkyti kainuoja virš tūkstančio eurų, kas visiškai neapsimoka. Patvirtino, kad su atsakovo motina D. R. kartu gyveno kaip sutuoktiniai, bet įvykus konfliktui dėl automobilio, ji išėjo. Taip pat paaiškino, kad jis senokai neūkininkauja, jo sūnus yra ūkininkas. Į automobilį žymėto (žalio) kuro teigia nepylęs, jį pildavosi degalinėse. Taip pat nevežiojo po 10 bulvių maišų bagažinėje. Su tuo automobiliu nuvažiavo maždaug 1500 kilometrų, važiuodavo su juo ir į laukus, ir daržus, tačiau tvarkingais keliais. Bylos nagrinėjimo metu kai buvo teismo įpareigotas pateikti automobilio fotonuotraukas, jį pats pavalė, nes buvo pelėsio, kadangi automobilį per žiemą laikė nešildomame garaže, uždarytomis durimis.

3. Liudytoja D. R., kuri yra atsakovo motina, nurodė, kad ji tuo laikotarpiu kai buvo sudaryta automobilio ginčo pirkimo pardavimo sutartis, gyveno su ieškovu kartu jo namuose. Ieškovas su jo sūnumi buvo gerai pažįstami, ieškovas yra buvęs pas jos sūnų ir namuose. Patvirtino, kad automobilį ant kiemo apžiūrėjo ieškovo sūnus, kaimynai ir iš karto jie važiavo į Regitrą sudaryti pirkimo pardavimo sutarties. Mašina buvo tvarkinga, važiuojanti. Po to ieškovas su ja intensyviai važinėjo du mėnesius. Su ja važiuodavo į laukus, vieną dieną susidėjo į bagažinę 10 ar 11 bulvių maišų ir parvežė namo, padėjo kaimynams susivežti daržoves, mašiną naudojo kaip krovininę. Pylė žemės ūkio technikai skirtą „žalią“ kurą, nes jo turėjo, kadangi sūnus ir ieškovas ūkininkauja. Į bagažinę dėjo maišus su beicuotais grūdais, dėl ko chemikalais subėgo visa bagažinė ir viskas buvo nusidažę raudonai. Be to, jos žiniomis, ieškovas turi problemų su šlapimo nelaikymu, tai visa priekinė sėdynė buvo suteršta. Ji visur važiuodavo kartu, todėl žino, kad ieškovas degalinėje dyzelinio kuro į šią mašiną nepylė. Automobilio ieškovas neprižiūrėjo. Po to jie susipyko ir prieš naujus metus ji ieškovą paliko.

4. Liudytoja J. D., kuri gyvena kartu su atsakovu, nurodė, jog ginčo automobilis buvo jų šeimos automobilis, tikrai geros būklės, važiuojantis, ji prisimena, kad ieškovas prašė parduoti jį. Atsakovas išmano apie automobilius, dirba Vokietijoje, kartais prekiauja automobiliais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Faktinės bylos aplinkybės

5. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovo J. L. M. ir atsakovo A. R. 2019 m. rugpjūčio 24 d. buvo sudaryta padėvėtos transporto priemonės VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartis.

6. Šalys sutinka su tuo, kad nors automobilio pirkimo pardavimo sutartyje automobilio kainą nurodė 1500 Eur, tačiau ieškovas atsakovui sumokėjo 1900 Eur.

7. Iš techninės apžiūros rezultatų kortelės Nr. 300-0472072 matyti, kad transporto priemonės VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninė apžiūra galiojo iki 2020 m. gegužės 26 d.

8. Byloje nekilo ginčo, kad ieškovas automobiliu naudojosi daugiau kaip du mėnesius, kaip matyti iš ieškovo pateiktų fotonuotraukų, ginčo automobilio spidometro rodmenys yra 307 155 km, per du mėnesius po pirkimo pardavimo sutarties sudarymo buvo nuvažiuota apie 1 500 km.

9. 2019-10-29 ieškovo prašymu UAB (duomenys neskelbtini) autoserviso specialistai ginčo automobilį apžiūrėjo ir nustatė tokius jo defektus: 1-2 purkštuko nefunkcionavimas; oro srauto rodmenų neatitikimas; bėgių dėžės gedimas (darbas avariniu režimu); vakuuminio siurblio nefunkcionavimas; tepalo bėgimas (per dangtelio tarpinę); priekinių šakių viršutiniai sailenbiokai išplyšę (visi 4); priekiniai viršutiniai šakių šarnyrai kliba (2 vnt); priekiniai amortizatoriai nebefunkcionalūs; priekiniai standžių diskai yra pažeisti korozijos; galinis ratas stringa (sunkiai sukasi, suportas neatsileidinėja); galiniai stabdžių diskai bei stabdžių trinkelės yra pažeisti korozijos; priekinės apatinės lenktos šakės guminės įvorės yra suplyšusios (2 vnt.), dėl ko automobilis netinkamas eksploatuoti. Po to ieškovas žodžiu kreipėsi į atsakovą su pretenzijomis dėl atsisakymo nuo sutarties ir sumokėtos kainos už automobilį grąžinimo.

10. Byloje ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. R. 1900 Eur, sumokėtus už automobilį Volkswagen VW/PASSAT, o automobilį grąžinti atsakovo nuosavybėn. Atsakovas su tokiu ieškovo reikalavimu nesutinka motyvuodamas tuo, kad automobilio defektai atsirado automobilį daugiau kai du mėnesius netinkamai eksploatuojant, laikant, be to ieškovas sudarant pirkimo pardavimo sutartį jos būklės netikrino, automobilio būklė buvo akivaizdžiai gera.

11. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl parduoto automobilio Volkswagen VW/PASSAT kokybės, pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto trūkumų neatskleidimą bei pirkėjo teisės nutraukti sutartį bei reikalauti grąžinti už nekokybišką prekę sumokėtą kainą.

Dėl kokybės reikalavimų pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgytam daiktui (automobiliui) bei netinkamos kokybės daiktą įsigijusios pirkėjo teisių ir pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto trūkumų neatskleidimą

12. Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

13. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

14. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys apima ir įsipareigojimą perduoti tinkamą daiktą. Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis), taigi pardavėjas, vykdydamas pareigą perduoti daiktą, turi patvirtinti ir daikto kokybę. Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamo daikto kokybė atitinka nustatytus reikalavimus daiktui, kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais gali būti netaikoma (CK 6.327 straipsnio 2 dalis).

15. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

16. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).

17. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018 ir 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

18. Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad ginčo automobilis perdavimo metu neatitiko kokybės reikalavimų, turėjo defektų, dėl kurių jo eksploatuoti nebuvo galima nuo įsigijimo momento. Šią aplinkybę ieškovas grindžia į bylą pateikta UAB (duomenys neskelbtini) autoserviso specialistų defektiniu aktu. Gi atsakovas aplinkybę, kad automobilis buvo techniškai tvarkingas įrodinėja techninės apžiūros rezultatų kortele (ataskaita) Nr. 300-0472072, iš kurios matyti, kad transporto priemonės VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninė apžiūra galiojo iki 2020 m. gegužės 26 d. Automobilis tvarkingas. Svarbi aplinkybė, kad ieškovas du mėnesius automobilį intensyviai naudojo ir jis veikė. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja D. R., kurios parodymų ieškovas nepaneigė, ginčo automobilio spidometro parodymai, paties ieškovo paaiškinimai.

19. Pažymėtina, kad pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigą perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, jog daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Paprastai ši teisės norma, sudaranti pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės, taikoma, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y., kai daikto trūkumai yra akivaizdūs ir pastebimi.

20. Nagrinėjamu atveju automobilio techninė ekspertizė atlikta nebuvo, šalys jos neprašė, o ieškovas remiasi autoserviso darbuotojų išduota pažyma, iš kurios neaišku, ar tokie gedimai galėjo egzistuoti prieš sutarties sudarymą, ar jie galėjo atsirasti automobilį eksploatuojant.

21. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas atvykęs pirkti automobilio pats jį apžiūrėjo, išbandė, jį apžiūrėjo ir jo pakviesti asmenys, automobilio būklė jį tenkino. Teismas pritaria atsakovo argumentams, kad tokie automobilio defektai kaip: priekiniai standžių diskai yra pažeisti korozijos; galinis ratas stringa (sunkiai sukasi, suportas neatsileidinėja); galiniai stabdžių diskai bei stabdžių trinkelės yra pažeisti korozijos; priekinės apatinės lenktos šakės guminės įvorės yra suplyšusios (2 vnt.) galėjo atsirasti ir automobilį eksploatuojant, jį laikant netinkamomis sąlygomis. Teismas vertina ir tą aplinkybę, kad apie sunkiau pastebimus trūkumus galėjo nežinoti ir pats atsakovas A. R., nes turėjo galiojančią techninę apžiūrą.

22. Be to, bylos nagrinėjimo metu pats ieškovas paaiškino, kad automobilį laikė nešildomame garaže, uždaręs visas duris, dėl ko jis supelijo. O vykdydamas teismo įpareigojimą pateikti automobilio fotonuotraukas, jį pats pavalė. Tačiau atsakovas ginčo automobilio nuotraukas padarė anksčiau nei ieškovas, t.y. pas ieškovą garaže dar neišvalyto automobilio. Kas matosi, kad nuo drėgmės supelijo visas automobilio salonas (net vairas); automobilio galas sulaužytas; galinės pasostės sulietos dažais; bagažinės sulieta dažais; nubrauktos vairuotojo durelės; iš automobilio teka tepalas ar kiti skysčiai; supelijusi, sulieta ir nuo nepriežiūros išblukusi vairuoto pasostė; automobilis praradęs prekinę išvaizdą. Be to, atsakovas teigia, kad jis visus jam žinomus automobilio trūkumus nurodė ieškovui.

23. Be kita ko, neatmetama galimybė, kad į automobilį buvo pilamas žymėtas, žemės ūkio technikai skirtas dyzelinis kuras, nes kaip paaiškino liudytoja, ieškovas jo turėjo. Atsakovo teigimu ši aplinkybė galėjo turėti įtakos variklio gedimams, t.y. 1-2 purkštuko nefunkcionavimui; oro srauto rodmenų neatitikimui, vakuuminio siurblio nefunkcionavimui, tepalo bėgimui ir kt.

24. Be kita ko, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad konkretaus sandorio aplinkybės gali leisti pripažinti pirkėjo elgesį nerūpestingu (neatsargiu) ir tais atvejais, kai daikto trūkumai nėra labai akivaizdžiai pastebimi, tačiau dėl daikto specifiškumo galėjo būti nustatyti prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Nagrinėjamos bylos atveju, pažymėtina tai, kad ieškovas įsigijo seną, keturiolika metų naudotą automobilį, todėl kaip apdairus ir protingas žmogus taip pat turėjo pareigą įsitikinti įsigyjamo daikto kokybe. Vadovaujantis CK 6.328 straipsnio 1 dalimi, jeigu šalys nesusitarė kitaip, pirkėjas nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar nuo ofertos pateikimo turi teisę prieš mokėdamas ar prieš priimdamas daiktus juos patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus.

25. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas turėjo galimybę prieš sumokėdamas už automobilį, jį patikrinti techninės apžiūros centre, tačiau šia įstatyme įtvirtinta teise nepasinaudojo, todėl teismo vertinimu, ieškovas elgdamasis nepakankamai apdairiai, pats prisiėmė savo elgesio riziką.

26. Todėl teismas konstatuoja, kad ieškovas J.L. M. nagrinėjamu atveju elgdamasis kaip atidus ir rūpestingas pirkėjas, turėjo įvertinti aplinkybę, kad automobilį jis ketina įsigyti iš neprofesionalaus pardavėjo (atsakovas nėra profesionalus pardavėjas ir neužsiima automobilių verslu) bei tai, kad perkamas automobilis eksploatuojamas jau keturiolika metų, o jo kaina yra sąlyginai nedidelė, todėl privalėjo būti atidesnis bei rūpestingesnis, imtis priemonių siekdamas visapusiškai įsitikinti automobilio technine būkle. Be to, tik pastebėjus defektus nedelsiant kreiptis į pardavėją, o ne du mėnesius jį eksploatuoti, o po to neatsakingai laikyti iki automobilis prarado prekinę išvaizdą ir supelijo, t.y. jis būtų sugrąžintas pardavėjui daug blogesnės būklės nei buvo perduotas pirkėjui ir pardavėjas įgytų teisę reikalauti nuostolių atlyginimo.

27. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytų aplinkybių visetą, darytina išvada, kad ieškovas turėjo galimybę patikrinti perkamo automobilio techninę būklę, tačiau tai padaryti atsisakė, taip prisiimtas rizikos dalį. Be to, įsigytą automobilį daugiau kaip du mėnesius intensyviai eksploatavo, juo naudojosi, paliko neprižiūrėtą ir apleistą, todėl ieškovas, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, negali būti pripažintas rūpestingu (atsargiu) pirkėju, dėl ko ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad bylinėjimosi išlaidos, asmens patirtos ginant pažeistą teisę, turi būti visiškai ar iš dalies padengiamos. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendžia teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, o pagrindinis jų paskirstymo principas – ginčą byloje pralaimėjusi šalis atlygina laimėjusiai šaliai jos patirtas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2010; 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 13 punktas).

29. Nagrinėjamu atveju atsakovui 2020-06-12 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. (8.2) TP-20-T-1974-6301 buvo suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, valstybei apmokant ir garantuojant 100 proc. jo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovui taip pat buvo suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, valstybei apmokant ir garantuojant 50 proc. bylinėjimosi išlaidų. Byloje pateikta pažyma, kad valstybė dėl atsakovui suteiktos teisinės pagalbos turėjo 61,82 Eur išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas bei į tai, kad ieškinys atmestinas, iš ieškovo valstybei priteistina 50 proc. šių išlaidų, t.y. 30,91 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 269, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo J. L. M. ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovo J. L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30, 91 Eur (trisdešimt eurų, 91 ct) išlaidų už atsakovui suteiktą teisinę pagalbą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630. Sumokėjus nurodytas sumas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės teismo Marijampolės rūmus.