- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-01
- Bylos Nr.
- 2A-5-436/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Diana Labokaitė, Aušra Baubienė, Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- M. S., D. K., A. A.
- Ieškovas
- D. A.
- Trečiasis asmuo
- R. A.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aušros Baubienės, Dianos Labokaitės ir Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
dalyvaujant ieškovui apeliantui D. A. ir jo atstovei advokatei A. M., atsakovui apeliantui D. K., atsakovui M. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. A. ir atsakovo D. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-710-920/2014 pagal ieškovo D. A. ieškinį atsakovams D. K., A. A., A. A. ir M. S. dėl nuosavybės teisės gynimo, tretysis asmuo R. A., ir atsakovo D. K. priešieškinį ieškovui D. A., atsakovams, A. A., A. A.. M. S. su trečiuoju asmeniu R. A. dėl nuosavybės teisės gynimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Byloje kilęs ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto atidalijimo. Ieškovas D. A. kreipėsi į teismą ir patikslinęs ieškinį prašė: 1) pripažinti neteisėtu atsakovų D. K., R. A., A. A. ir A. A. atsisakymą duoti sutikimą įteisinti kapitalinį remontą pagal UAB „Romos projektai“ 2012 m. parengtą gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini), neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies kapitalinio remonto projektą bei pripažinti ieškovui teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą be atsakovų sutikimo; 2) atidalinti ieškovui priklausančią 108,31 kv. m ploto negyvenamosios patalpos – pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį „A“, 36,82 kv. m ploto, iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovais D. K., R. A., pagal UAB „Romos projektai“ 2012 m. parengtą gyvenamojo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies kapitalinio remonto projektą. Ieškovas nurodė, kad šalys yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pastogės patalpų, kurių plotas 108,31 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovui nuosavybės teise priklauso 34/100 šios patalpos dalys, o atsakovams D. K. – 46/100 dalys, R. A., A. A., A. A. – 20/100 dalių. Kauno miesto apylinkės teismas 2003 m. vasario 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2570/2003, atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui priteisiant visą pastogės patalpą, nurodė, kad prašoma atidalinti patalpa yra vientisa, joje nėra jokių konstrukcijų, neleidžiančių parengus projektą ir pagal jį įrengus pastogės pertvaras ieškovo dalies atidalinti natūra. Teismui nurodžius, kad ieškovui tenkanti bendrosios nuosavybės dalis gali būti atidalinta natūra, ieškovas vientisoje pastogės patalpoje įrengė reikiamas pertvaras, kad jam priklausanti pastogės patalpų dalis, esanti virš jam priklausančio buto, būtų atskirta ir jis galėtų netrukdomai ja naudotis. Tačiau atsakovai, nenurodydami konkrečių motyvų, atsisako duoti sutikimą įteisinti atliktą pastogės patalpų dalies kapitalinį remontą pagal ieškovo pateiktą projektą. Be to, bendraturčiams nepavyksta geruoju susitarti dėl naudojimosi pastoge tvarkos nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl ieškovas yra priverstas kreiptis į teismą.Atsakovas D. K. pateikė teismui priešieškinį prašydamas atidalinti jam priklausančią 49,82 kv. m ploto neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), dalį Nr. 1 iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal 2013 m. rugpjūčio mėnesio UAB „Dalis erdvės“ tvarkybos darbų projektinį pasiūlymą.Atsakovas D. K. nurodė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas pageidauja, kad teismas atidalintų tapačią pastogės patalpos dalį, esančią pietvakarinėje pastato dalyje, tačiau atsakovo pateiktas atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektas labiau atitinka visų bendraturčių interesus ir yra racionalesnis, nes R. A., A. A. ir A. A. niekuomet nereiškė noro naudotis patalpos dalimi, kurią atsakovas prašo atsidalinti, be to, patalpos dalis, kurią atsakovas prašo atidalinti, yra su dviem langais, kadangi jam priklausančios pastogės dalis yra didesnė nei ieškovo, o abu pageidauja įsirengti gyvenamosios paskirties patalpas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Teismas sprendimą grindė šiais esminiais argumentais:Pagrindinė aplinkybė, lemianti ginčo dėl pastogės atidalijimo sprendimą, yra faktas, kad ginčo patalpa, į kurią po atidalijimo pretenduoja ieškovas ir atsakovas, yra virš ieškovui priklausančių gyvenamųjų patalpų.Patenkinus priešieškinio reikalavimus, būtų pažeistos ieškovo teisės ir teisėti interesai, nes jam ir jo artimiesiems nebūtų užtikrinta ramybė ir poilsis miegamuosiuose kambariuose. Pastogės patalpose, į kurias pretenduoja abi šalys, ieškovo pastangomis už ieškovo asmenines lėšas yra įrengti stoglangiai, o atsakovas niekaip neprisidėjo prie stogo rekonstrukcijos, įrengiant stoglangius projekto rengimo, derinimo, reikiamų leidimų gavimo ir atliktų darbų, taip pat į tai, kad laikantis nustatytų reikalavimų bus galima ir ateityje įrengti stoglangius.Atsakovas priešieškiniu prašo teismo atidalinti jam šiuo metu įregistruotos 108,31 kv. m ploto pastogės patalpos dalį ir šių registro duomenų neginčija, todėl pats, naudodamasis įstatymo jam suteikta teise atsidalyti iš bendrosios dalines nuosavybės, negali ginčyti kito bendraturčio tokios pačios teisės, nes prieš įstatymą visi asmenys yra lygūs. Be to, įregistravus faktiškai didesnį pastogės plotą – 140,17 kv. m, kuris yra nurodytas Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. vasario 17 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-2570/2003, ieškovo bendrosios nuosavybės dalis padidėtų, o nesumažėtų, todėl jo į bylą pateiktas pastogės atidalijimo projektas ir tokiu atveju nepažeistų kitų bendraturčių pastogės dalių proporcijų.Ginčo name gyvena tik ieškovas D. A. ir byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog ieškovo vykdoma namo dalies rekonstrukcija pakeis esmines bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, todėl atsakovų atsisakymas duoti sutikimą ieškovui gauti statybą leidžiantį dokumentą pripažintinas nepagrįstu, nes atsakovai nenurodė jokių argumentų, kurie patvirtintų, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis esmines bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas.Ieškovas, turėjęs pateikti patikslintą ieškinį iki 2014 m. rugsėjo 10 d., jį pateikė tik 2014 m. spalio 23 d. vykusio teismo posėdžio metu, dėl to atsakovas negalėjo įvykdyti teismo įpareigojimo pateikti atsiliepimą į patikslintą ieškinį iki 2014 m. rugsėjo 30 d., kad ieškovo atstovė 2014 m. spalio 23 d. pateikė teismui nemotyvuotą prašymą atidėti teismo posėdį, o tai yra pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir nepriteisti ieškovui iš atsakovų jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
Ieškovas D. A. apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti jam iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nes nepagrįstai remdamasis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis nukrypo nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Ieškovo elgesys remiantis CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatomis negali būti laikomas netinkamu, kadangi jis atvyko į visus teismo posėdžius ir sąžiningai vykdė kitas procesines pareigas.Atsakovas D. K. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo D. A. apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad teismo sprendimas nepriteisti ieškovui iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų yra pagrįstas, kadangi tiek ieškovas, tiek ir jo atstovė net keletą kartų laiku neįvykdė teismo numatytų įpareigojimų, dėl ko byla nebuvo išnagrinėta mažesnėmis sąnaudomis ir operatyviai. Ieškovas nepagrįstai teigia, jog jis patikslinto ieškinio laiku negalėjo pateikti tik dėl atsakovų A. A. ir A. A. elgesio, kadangi teismas nebuvo įpareigojęs ieškovo ar jo atstovės įteikti procesinių dokumentų šiems atsakovams ikiteismine tvarka, taip pat ieškovas negalėjo įteikti dokumentų šiems atsakovams per atstovą, kadangi atsakovai šioje byloje neturėjo atstovo. Aplinkybė, kad patikslinto ieškinio parengimu rūpinosi ne ieškovas, bet jo atstovė, negali būti laikoma sudarančia pagrindą teigti, kad ieškovas sąžiningai elgėsi procese, kadangi ieškovo atstovė veikia jo vardu, jo interesais, dėl ko teismas neturi aiškintis atskirai ieškovo ir jo atstovės elgesio..Atsakovė R. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo D. A. apeliacinį skundą atmesti.Atsakovas D. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai pagrindine aplinkybe, lemiančia ginčo dėl pastogės atidalijimo sprendimą, pripažino faktą, kad ginčo patalpa yra virš ieškovui priklausančių gyvenamųjų patalpų. Ieškovui nuosavybės teise priklauso du butai, išsidėstę po pastogės plotu, todėl ieškovui priklausančios gyvenamosios patalpos antrame aukšte yra po visu dalintinu pastogės plotu. Vienintelis argumentas, dėl kurio ieškovas pageidauja atsidalinti jam priklausančią pastogės dalį jo nurodytoje vietoje yra tas, kad toje dalyje yra dvi langų angos, per kurias į patalpas gali patekti natūrali šviesa.Teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai atsižvelgė į ieškovo nurodytą, niekuo nepagrįstą argumentą, kad ieškovas savo pastangomis įrengė stoglangius, o atsakovas prie stogo rekonstrukcijos niekaip neprisidėjo. Priešingai nei nurodė ieškovas, visi pastato bendraturčiai prisidėjo prie stogo keitimo ir už stogo keitimo darbus sumokėjo pagal darbus organizavusios įmonės paskaičiavimus. Langų angos, į kuriuos ieškovas įdėjo du plastikinius, 700 Lt vertės langus, buvo suformuotos už visų pastato bendraturčių pinigus, todėl vien ta aplinkybė, kad ieškovas paskubomis sudėjo langus ir pastatė pertvarką, negali būti laikoma ieškovo pastangomis atliktu pastogės patalpų pagerinimu. Bendraturčiai, prisidėdami prie stogo keitimo darbų, pagrįstai tikėjosi, kad visi galės naudotis pastoge, į kurią patenka natūralus apšvietimas, o ieškovas, neinformavęs bendraturčių apie tai, kad ketina atsidalinti pastogės patalpas pagal jo pasiūlytą variantą, elgėsi nesąžiningai.Patenkinus ieškovo ieškinį buvo pažeistos kitų bendraturčių teisės, kadangi ieškovui paskyrus didesnės vertės pastogės patalpų dalį, kitiems bendraturčiams nebuvo kompensuota už jiems tenkančią mažesnės vertės turto dalį. Nors byloje ir nustatyta, kad atsakovai turi galimybę įsirengti stoglangius, tačiau teismas nesiaiškino, kiek kainuotų angų įrengimas stoge ir kas turėtų kompensuoti šių darbų atlikimą. Tam, kad būtų galima įrengti stoge angas, yra reikalingas projektas, dėl ko lėšos turės būti skiriamos ne tik įrengimo darbams, bet ir projektavimo darbams atlikti. Vien dėl to, kad nei ieškovas, nei atsakovas nepasiūlė kompensacijos kitiems bendraturčiams, tiek ieškinys, tiek ir priešieškinis turėjo būti atmesti.Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės negalimas dėl to, kad faktinis pastogės plotas skiriasi nuo nurodyto viešame registre. Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. vasario 17 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2570/2003 konstatuota, kad pastogės patalpų bendras plotas yra 140,17 kv. m, kai tuo tarpu VĮ Registrų centro duomenų bazėje patalpų plotas nurodytas tik 108,31 kv. m. Teismas, atidalindamas pastogės dalį ieškovui, neįvertino aplinkybės, kad užregistravus didesnį pastogės patalpų plotą ir padidėjus ieškovo daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, ieškovui dar kartą reikėtų išskirti jo dalį, tačiau tai jau turėtų būti atskira pastogės dalis, kuri būtų funkciškai nesusijusi su šuo metu prašoma atidalinti dalimi, kas sukeltų atsakovams nepatogumų, nes ieškovui turėtų būti užtikrintas patekimas į naują atsiradusią pastogės dalį, keistųsi sienų konfigūracijos.Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl atidalijimo, siekė įteisinti savavališkos statybos darbus. Iki kreipdamasis į teismą ieškovas be bendraturčių pritarimo atliko savavališkos statybos darbus, t. y. be projektinės dokumentacijos ir bendraturčių pritarimo pastatė pertvaras, išklojo grindis, įstatė duris, suformavo tambūrą ir atliko kitokius darbus toje pastogės patalpų dalyje, kuri jam priimtiniausia ir pageidaujama gauti, neatsižvelgiant į kitų bendraturčių interesus. Atsiliepime į atsakovo D. K. apeliacinį skundą atsakovė R. A. prašo šį apeliacinį skundą tenkinti – Kauno apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir ieškovo D. A. ieškinį atmesti.Ieškovas D. A. atsiliepime į atsakovo D. K. apeliacinį skundą prašo palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį, kuria patenkinti ieškovo reikalavimai, taip pat priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovui priklausančio buto plotas yra išsidėstęs po visa palėpe, kadangi ieškovui priklausančio buto bendras plotas yra 98,63 kv. m, kai tuo tarpu dalintinas įregistruotos pastogės patalpų plotas yra 108,31 kv. m. Atsakovas, įsigijęs butą gyvenamajame name, jį pertvarkė į kavinę, kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovo lūkesčiai turto įsigijimo metu nebuvo pastato pastogės įrengimas, o rūsio ir turimų gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų pertvarkymas į kavinę. Atsižvelgus į tai, kad ieškovas visą laiką nuo pat patalpų įsigijimo patalpas naudojo pagal jų gyvenamąją paskirtį, laikytina, kad patenkinus ieškinio reikalavimus nebuvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas. Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu neneigė aplinkybių, kad stoglangiai buvo įrengti ieškovo lėšomis, be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad langus užsakė ir už juos sumokėjo būtent ieškovas, o ne atsakovas. Atsakovas M. S. atsiliepimu į atsakovo D. K. apeliacinį skundą prašo jį spręsti teismo nuožiūra.Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo D. A. ir atsakovo D. K. apeliacinius skundus, panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir 2015 m. spalio 6 d. priėmė naują sprendimą ieškinį atmesti, taip pat naujai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas atsakovo D. K. priešieškinis, paliko nepakeistą.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 6 d. sprendimą, panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo Kauno apygardos teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos reikšmingos aplinkybės, kad: 1) ieškovas organizavo stoglangių įrengimą ir panaudojo tam asmenines lėšas; 2) egzistuoja galimybė įrengti naujus stoglangius; 3) pagal ieškovo projektą atidalytinos patalpos yra virš jo bute esančio miegamojo; nebuvo paneigtos. Be to, Lietuvos teismų sistemos „Liteko“ bei VĮ Registrų centro duomenimis, ginčo turto savininkai yra pasikeitę, todėl byloje aktualu išspręsti procesinio teisių perėmimo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Nustatyta, kad ieškovas D. A. pareikštu ieškiniu siekia įteisinti jau įgyvendintą jam bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais asmenimis priklausančias pastogės, nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip negyvenamoji patalpa, kurios bendras plotas yra 108.31 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), patalpų atidalinimą. Atsakovas D. K. pareikštu priešieškiniu byloje taip pat siekia atsidalinti jam priklausančią bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią pastogės dalį. Ieškovas yra pateikęs UAB „Romos projektai“ parengtą atidalijimo projektą, kuris iš esmės jau yra įgyvendintas, tačiau ieškovui, siekiant įteisinti faktiškai atliktą palėpės dalies „A“, 36,82 kv. m ploto, atidalijimą, reikalingas bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčių sutikimas, kurio jis negauna. Atsakovas D. K., pareiškęs byloje priešieškinį, prašė atidalinti jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią 49,82 kv. m ploto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal pateiktą UAB „Dalis erdvės“ parengtą projektinį pasiūlymą, siekdamas, jog jam būtų priskirta iš esmės ta pati dalis, kurią ieškovas jau yra įsirengęs ir siekia įsiteisinti. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškinio pareiškimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ginčo pastogė priklausė penkiems asmenims: ieškovui D. A. (34/100 dalys), atsakovams D. K. (46/100 dalys), R. A., A. A. ir A. A. (20/100 dalių). Bylą pakartotinai nagrinėjant apeliacine tvarka, buvo gauti duomenys, kad ginčo pastogė šiuo metu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tik dviem asmenims: ieškovui D. A. (27/50 dalys) ir atsakovui D. K. (23/50 dalys) (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, 4 t. b. l. 90). Be to, atsakovas D. K. apeliacinės instancijos teismui pateikė alternatyvų projektą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, parengtą UAB „Dalis erdvės“, pagal kurį ieškovui atitektų jo jau pagerinta palėpės dalis, projekte pažymėta kaip „B“, o atsakovui atitektų kita ginčo patalpų dalis, projekte pažymėta kaip „A“ (4 t. b. l. 96). Pateikus šį alternatyvų reikalavimą, kuris iš esmės sutampa su ieškovo dar 2012 metais pateiktu projektu, iš esmės neliko ginčo dėl patalpų atidalijimo tiek pagal ieškovo pateiktą ieškinį ir projektą, tiek pagal atsakovo pateiktą projektą. Tačiau atsakovas, sutikdamas su tokiu atidalijimu išreiškė papildomą reikalavimą kompensuoti jam 3 395,70 Eur už ieškovui atitenkančią vertingesnę pastogės dalį. Šį savo reikalavimą grindžia tuo, kad ieškovas savavališkai užėmė vertingesnę pastogės dalį, kurioje bendrijos lėšomis buvo įrengti stoglangiai, o atsakovui šiuo metu atiteksiančioje dalyje jis turės įsirengti vieną stoglangį savo lėšomis. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje išliko aktualus klausimas tik priešieškinio tenkinimo dalyje, t. y. sprendžiant, ar ieškovo užimta ginčo pastogės dalis yra vertingesnė nei likusi dalis, kartu nustatant, ar šios dalies vertė padidėjo, jei padidėjo, ar taip atsitiko dėl ieškovo pastangų, ar visos bendrijos indėlio, atitinkamai sprendžiant dėl galimybės kompensuoti atsakovui už vertingesnę ieškovui atitenkančią dalį, jei bus nustatyta, kad jam atitenkanti dalis iš tiesų yra vertingesnė ir taip yra ne dėl jo asmeninių pastangų, o dėl visų bendraturčių indėlio.
Dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdo
Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnyje reglamentuojamas atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia. Atsižvelgdamas į bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo apribojimus, susijusius su kitų bendraturčių teisėmis, bei į iš to galinčias kilti problemas ir bendraturčių nesutarimus, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009). Taip pat teismų praktikoje ne kartą pabrėžta bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005; 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014; kt.).Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-441-378/2015; kt.).Kaip jau nustatyta, atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos sprendimu teigia, kad teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą ir tenkindamas ieškinio reikalavimus leisti įteisinti ieškovo savavališkai užimtą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomos palėpės dalį ir atmesdamas atsakovo priešieškinį dėl turto atidalijimo pagal atsakovo pasiūlytą projektą, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimą, nes ieškovui nepagrįstai buvo atiteko vertingesnė bendrosios dalinės nuosavybės objekto dalis. Atsakovas teigia, kad jam pasirinkus likusią ginčo patalpos dalį, nėra tinkamai kompensuojamas atitekusios dalies mažesnės vertės skirtumas.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo, padarė išvadą, kad tiek ieškovo reikalavimas priskirti ir leisti įteisinti jo pagerintą ginčo palėpės dalį, tiek ir atsakovo pateiktas patalpų atidalijimo projektas yra galimi, tačiau ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė argumentuodamas tuo, jog ieškovui atitenkanti dalis yra virš jam priklausančių patalpų, ieškovas šias patalpas jau yra pagerinęs savo lėšomis. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kitoje dalyje atsakovas turės techninę galimybę įsirengti papildomus stoglangius, todėl sprendė, jog toks sprendimas labiausiai atitiks visų bendraturčių, taip pat ir atsakovo, interesus.Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus tenkino pagrįstai. Tai iš esmės nustatė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, bylą nagrinėdamas kasacine tvarka ir konstatavęs, kad byloje nepaneigtos aplinkybės, jog: būtent ieškovas organizavo stoglangių įrengimą ir panaudojo tam asmenines lėšas; egzistuoja galimybė įrengti naujus stoglangius; pagal ieškovo projektą atidalintinos patalpos yra virš jo bute esančio miegamojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-248/2016). Šios aplinkybės patvirtinamos byloje esančiais rašytiniais įrodymais: stogo remonto projekto schemomis (1 t., b. l. 89-90), foto nuotraukos (1 t. b. l. 91-97), kadastro bylos išrašu (1 t., 98-102), langų įsigijimo PVM sąskaitų – faktūromis (1 t. b. l. 103-104). Tai, kad bendrijos narių susirinkimo protokolu 2009 m. liepos 24 d. buvo priimtas nutarimas pakeisti susidėvėjusius laiptinės ir palėpės langus naujais (4 t. b. l. 9-10), nepaneigia aplinkybės, jog ieškovas savo lėšomis pagerino ginčo patalpų dalį. Taip pat aplinkybė, jog esminius patalpų pagerinimus ieškovas atliko dar neatidalijus turto, nereiškia, kad į jo interesus ir atliktas investicijas į patalpų pagerinimą neturi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl patalpų atidalijimo būdo. Be to, turi būti vertinamas ir faktinis ginčo patalpų naudojimas (kuris iš bendraturčių kuria patalpų dalimi faktiškai naudojasi), ir tai, ar likusioje pastogės dalyje atsakovas turės galimybę įsirengti papildomus stoglangius. Tokią galimybę patvirtina Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio raštai (2 t., b. l. 48-50, 52-56), taip pat paties atsakovo pateiktas projektas (4 t. b. l. 96). Nurodytina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas ir mišrus atidalijimo būdas, kuris taikomas, kai įmanoma padalyti daiktą be neproporcingos žalos jo paskirčiai, tačiau toks padalijimas neatitinka bendraturčių idealiųjų dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Tokiais atvejais galimas atidalijimas natūra teisingai kompensuojant gautosios padalyto daikto dalies ir idealiosios dalies skirtumą pinigais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009; 2012 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2012). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad mišrus atidalijimo būdas galėtų būti taikomas ir tais atvejais, kai atidalijimas atitinka dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tačiau vienam iš bendraturčių tenkanti dalis yra vertingesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015). Dėl to turi spręsti bylą nagrinėjantis teismas. Sprendimo 27 punkte aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui atitenkanti dalis nėra vertingesnė, t. y. jam ši dalis atiteko tokios pačios būklės, kaip ir atsakovo prašoma jam atidalinti dalis, tik ieškovas patalpas savo lėšomis pagerino. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad atsakovo reikalavimas kompensuoti jam už atitenkančią mažesnės vertės patalpų dalį yra nepagrįstas.Teisėjų kolegija sprendžia, kad pripažinus pagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, taip pat ieškovui neprieštaraujant dėl priešieškiniu reiškiamo reikalavimo atidalinti atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą dalį pagal naujai pateiktą projektą, teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas priešieškinys naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas, priešieškinį tenkinti, iš 108,31 kv. m bendro pastogės ploto atidalinti atsakovui D. K. priklausančius 49,82 kv. m pastogės patalpų pagal 2017 m. spalio 16 d. UAB „Dalis erdvės“ parengtą kapitalinio remonto projektą, leidžiant suformuoti gyvenamosios paskirties patalpas pastogėje (CPK 326 straipsnio 4 dalis)..
Dėl ieškovo apeliacinio skundo ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka tik su teismo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta nepriteisti ieškovui patirtų bylinėjimosi išlaidų, skunde nurodydamas, kad teismas pažeidė reikalavimą bylinėjimosi išlaidas paskirstyti proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinėje instancijoje priimamas naujas sprendimas, ir įvertinus galutinį procesinį rezultatą byloje – sprendimu iš esmės patenkinami abiejų šalių pareikšti reikalavimai, teisėjų kolegija turi pareigą perskirstyti bylinėjimosi išlaidas iš naujo (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kadangi sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų teisėjų kolegija taip pat privalo pakeisti, todėl atskirai dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, teisėjų kolegija nepasisako.Teismo sprendimo 29 punkte nustatyta, kad atsakovo priešieškinį tenkinus, jo reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo laikytinas išvestiniu reikalavimu, kurį nutarta netenkinti nenustačius pagrindų pripažinti, jog ieškovui atitenka vertingesnė atidalijamų patalpų dalis. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad yra teisinga, protinga ir sąžininga, iš esmės patenkinus abiejų apeliantų reikalavimus (tiek ieškinį, tiek priešieškinį), be to, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pareigą derinti abiejų bendraturčių interesus įgyvendino tik pakartotinai bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, t. y. nuo bylos nagrinėjimo pradžios praėjus beveik šešeriems metams, bylinėjimosi išlaidų nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme, šalims vienai iš kitos nepriteisti (CK 1.5 straipsnis, 93 straipsnio 1, 5 dalys).Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (53,60 Eur) priteistinos iš ieškovo ir atsakovo lygiomis dalimis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais,
nusprendžia:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas atsakovo D. K. priešieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.
Priešieškinį tenkinti.
Atidalinti atsakovui D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią 108.31 kv. m ploto negyvenamosios patalpos – pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 49,82 kv. m. dalį, iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Dalis erdvės“ 2017 m. spalio 16 d. parengtą Gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini), neįrengtos palėpės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalies kapitalinio remonto projektą.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje.
Priteisti iš ieškovo D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai po 26,8 Eur (dvidešimt šešis eurus, 80 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5660.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.