Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Linas Baublys, sekretoriaujant Sonatai Skučienei, dalyvaujant ieškovui D. A., ieškovo atstovei advokatei Aidai Martinaitienei, atsakovui D. K., atsakovės R. A. atstovei advokatei Dianai Degutienei, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. A. ieškinį atsakovams D. K., R. A., A. A., A. A. dėl nuosavybės teisės gynimo ir atsakovo D. K. priešieškinį ieškovui D. A., atsakovams R. A., A. A., A. A. dėl nuosavybės teisės gynimo.

Ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašo pripažinti neteisėtu atsakovų D. K., R. A., A. A., A. A. atsisakymą duoti sutikimą įteisinti kapitalinį remontą pagal UAB “Romos projektai“ 2012 m. parengtą Gyvenamojo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), neįrengtos palėpės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalies kapitalinio remonto projektą bei pripažinti ieškovui teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą be atsakovų sutikimo. Atidalinti ieškovui priklausančią 108.31 kv.m ploto negyvenamosios patalpos - pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį „A“, 36,82 kv.m ploto, iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovais D. K., R. A., pagal UAB „Romos projektai“ 2012 m. parengtą Gyvenamojo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), neįrengtos palėpės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalies kapitalinio remonto projektą, bei priteisti iš atsakovų ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad su atsakovais yra gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) pastogės patalpų, kurių plotas 108.31 kv.m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovui D. A. priklauso 34/100 šios patalpos dalys, o atsakovams atitinkamai: D. K. - 46/100 dalys, R. A., A. A., A. A. - 20/100 dalių. Įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2003-02-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2570/2003 m. teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovui priteisiant visą patalpą, plane pažymėtą 6-1, o bendraturčiams kompensacijas, motyvuodamas, kad prašoma atidalinti patalpa 6-1 yra vientisa, joje nėra jokių konstrukcijų, neleidžiančių parengus projektą ir pagal jį įrengus palėpės pertvaras, ieškovo dalies atidalinti natūra. Teismas nurodė, kad ieškovui tenkanti dalis bendrojoje nuosavybėje gali būti atidalinta natūra. Esant tokiam įsiteisėjusiam teismo sprendimui, vientisoje palėpės patalpoje ieškovas nutarė įrengti pertvaras ir siekti atsidalinti ieškovo naudojamą, jam priklausančią pastogės patalpų dalį tokiu būdu, kad atidalijimas atitiktų visų bendraturčių interesus. Tuo tikslu įrengiau reikiamas pertvaras, kad man priklausanti pastogės patalpų dalis, esanti virš ieškovui priklausančio buto, būtų atskirta ir jis galėtų netrukdomai ja naudotis, nepažeisdamas kitų bendraturčių teisių. UAB "Romos projektai" ieškovo užsakymu parengė gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini), neįrengtos palėpės dalies kapitalinio remonto projektą teisminiam nagrinėjimui. Norėdamas įteisinti atliktą kapitalinį remontą, ieškovas turi gauti bendraturčių sutikimus. Su pastogės patalpų bendraturčiais dėl naudojimosi pastoge tvarkos nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės geruoju sutarti nepavyksta, todėl ieškovas yra priverstas kreiptis į teismą. Prieš kreipiantis į teismą ragino bendraturčius geranoriškai spręsti šį klausimą, teikė jiems raštišką pasiūlymą dėl naudojimosi pastoge tvarkos nustatymo, duodant sutikimą įteisinti atliktą kapitalinį remontą pagal pridedamą UAB „Romos projektai" parengtą projektinį pasiūlymą. Tačiau nei R. A., nei D. K., į ieškovo pasiūlymą neatsakė, priešingai, D. K. ėmė rašyti įvairius skundus, tuo parodydamas, kad nesutinka su ieškovo pasiūlymu. Todėl laikytina, kad prieš kreipiantis į teismą ieškovas išnaudojo galimybę susitarti su bendraturčiais dėl pastogės patalpų atidalijimo, o susitarti nepavykus, yra priverstas savo pažeistas teises ginti teismine tvarka. Dėl neteisėtų atsakovų veiksmų (atsisakymo duoti sutikimą) ieškovas negali naudotis savo, kaip turto savininko teisėmis, nustatytomis LR CK 4.37 str., tai yra savo nuožiūra valdyti ir naudoti nuosavybės teisės objektą. Atsakovų atsisakymas duoti sutikimą įteisinti atliktą pastogės patalpų dalies kapitalinį remontą pagal ieškovo pateiktą projektą yra nepagrįstas, nes niekaip nemotyvuotas. Toks atsisakymas pripažintinas neteisėtu, o ieškovui pripažintina teisė įteisinti kapitalinį remontą pagal UAB "Romos projektai" 2012 m. parengtą projektą be atsakovų sutikimo. Daiktas - pastogės patalpos - turi būti atidalijamas natūra, nes taip nuspręsta įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2003-02-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2570/2003. Teismui priteisus ieškovui pastogės patalpų dalį, projekte pažymėtą "A" (36,82 kv.m ploto), nebūtų pažeistos atsakovų teisės, nes ieškovui nuosavybės teisėmis priklauso negyvenamosios patalpos - pastogės 34/100 dalys, kas sudaro 36,82 kv.m ploto iš bendro 108,31 kv.m pastogės ploto, o atsakovams atitinkamai liktų dalis „B": D. K. 46/100, R. A., A. A., A. A. 20/100. Be to, nurodyta pastogės patalpų dalis „A" randasi virš buto Nr. 4, kuris priklauso ieškovui nuosavybės teisėmis, todėl atsakovams netrukdys garsas ar kitokie galimi trukdžiai, atsirandantys naudojantis patalpomis. Esant tokioms aplinkybėms, teismo keliu atidalintina ieškovui nuosavybės teisėmis priklausanti pastogės dalis.

Atsakovas D. K. savo atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka, mano, kad jis turi būti atmestas. Nurodo, kad kad 2003-02-17 Kauno miesto apylinkės teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, vienu iš pagrindinių motyvų nurodė, jog prašoma atidalinti patalpa 6-1 yra vientisa, joje nėra jokių konstrukcijų, neleidžiančių parengus projektą ir pagal jį įrengus palėpės pertvaras, ieškovo dalies atidalinti natūra. Tokią išvadą teismas padarė dėl to, kad ieškovas prašė teismo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiams išmokant kompensacijas, o jam paliekant visą pastogės patalpą natūra, Taigi, teismo išvada, kad ieškovas gali atsidalinti natūra, paliekant bendraturčiams dalį pastogės patalpų, buvo visiškai pagrįsta, nes priešingu atveju būtų pažeisti kitų bendraturčių interesai, nes atsižvelgiant į pastogės patalpų dydį, atidalinimas natūra yra galimas. Tačiau teismas jokiu būdu neįpareigojo ieškovą atlikti savavališkas statybas - t.y. be projektinės dokumentacijos, bendraturčių pritarimo, atlikti rekonstrukcijos darbus - pastatyti pertvaras, iškloti grindis, įstatyti duris, suformuoti tambūrą ir atlikti kitokius darbus, toje pastogės patalpų dalyje, kokia jam priimtiniausia arba pageidaujama gauti, neatsižvelgiant į kitų bendraturčių interesus, - priklausantį pastogės patalpų dydį, jau turimų pastogės patalpų funkcinį ryšį su neatidalintomis patalpomis. Ieškovas turėjo neatlikinėti pastogės įrengimo darbų, o paruošti pastogės rekonstrukcijos/atidalijimo projektą. Šiuo metu situacija yra tokia, kad ieškovas savavališkus darbus pastogės patalpose jau yra atlikęs, o kreipdamasis į teismą siekia juos įteisinti. Valstybinė Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu (civilinės bylos Nr. 2-947-920/2013), ir reikalauja, kad D. A. pašalintų savavališkos statybos padarinius. Pagal ieškovo pateiktą projektą patalpos negali būti atidalintos, kadangi būtų pažeisti kitų bendraturčių interesai. D. K. nuosavybės teise priklauso 46/100 dalys pastogės patalpų, kas sudaro 49,82 kv. m. ploto. Ieškovui priklausanti pastogės dalis sudaro 34/100, o tai yra 36,82 kv. m. Taigi D. K. priklauso 13 kv. m. patalpų daugiau nei ieškovui, tačiau ieškovas parengdamas projektą nurodo, kad jam po atidalinimo turėtų priklausyti patalpas „A" su dviem langais, o kitiems keturiems bendraturčiams - patalpa „B", kurioje yra tik vienas langas, nors „B" patalpos plotas 71,49 kv. m. Toks atidalinimas pažeidžia atsakovo kaip bendraturčio interesus, nes pastogės patalpose atsakovas ketina įrengti gyvenamosios paskirties patalpas, todėl turėdamas didesnį plotą nei ieškovas, gautų mažiau natūralaus apšvietimo. Taip pat būtina paminėti ir kitą labai svarbią aplinkybę, kad ieškovas pateikdamas atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės neišsprendė, kaip patalpos turėtų padalintos tarp atsakovo ir bendraturčių - R. A., A. A. ir A. A.. Ginčai tarp bendraturčių dėl pastogės patalpų vyksta nuo 2003 m., t.y. jau dešimt metų, todėl ieškovas, siekiantis atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės turi pateikti tokį atsidalinimo projektą, kuris būtų priimtinas visiems bendraturčiams. R. A. 2010 metais kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu ir prašė, atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės jai priklausančias patalpų dalis. Teismas jos ieškinį patenkino (2011-02-23 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1758-568/2011), o Kauno apygardos teismas 2011-10-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1203-605/2011 sprendimą panaikino ir bylą grąžino atgal. 2012-02-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1295-451/2012 R. A. ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu. Kauno apygardos teismas grąžindamas bylą nagrinėti atgal nurodė, dvi labai svarbias aplinkybes: pirma, jog Kauno miesto apylinkės teismas 2003-02-17 sprendimu buvo nustatytas pastogės patalpų bendras plotas 140,17 kv. m, o šiuo metu yra nurodyta Registrų centro duomenyse tik 108,31 kv. m.; antra, kad R. A. parengtas atidalinimo projektas pažeidžia kitų bendraturčių interesus, nes R. A. yra užėmusi patalpų daugiau nei jai priklauso nuosavybė teise. Kadangi bendraturtė R. A. 1992-11-10 pagal butų privatizavimo įstatymą iš 140,17 kv. m. pastogės patalpos įsigijo dalį pastogės patalpų - patalpą 3-10, kurios plotas 19,99 kv. m., kaip buto Nr. 3 dalį, tai pastogės patalpų plotas turėjo likti 120,18 kv. m., o ne 108,31 kv. m. Dėl šios priežasties Kauno apygardos teisme nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, atsakovas kartu su ieškovu teigė, kad R. A. yra užėmusi didesnį plotą patalpų nei jai priklauso, todėl atsidalinusi iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal pateiktą projektą įgytų nuosavybės teise daugiau patalpų nei turėtų. Ieškovas, žinodamas anksčiau priimtus teismų sprendimus, nes pats aktyviai juose dalyvavo, kreipėsi į teismą dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, neatsižvelgdamas į Kauno apygardos teismo nutartį, kuria buvo pasisakyta dėl Registrų centre užregistruotų patalpų plotų neatitikimo su faktiškai esančiu patalpų plotu pastogėje bei nebuvimo duomenų apie dalies pastogės patalpų teisinę priklausomybę. Atsakovas nesutinka su ieškovo argumentu, kad atsakovo atsisakymas duoti sutikimas atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovo parengtą projektą yra nemotyvuotas. Atsakovo argumentai dėl ko nesutinka yra pagrįsti - ieškovas atsidalindamas patalpas, palieka atsakovui su bendraturčiais mažesnės kvadratūros plotą nei priklauso, ieškovas pageidauja sau atsidalinti patalpos dalį, kurioje yra du langai, o atsakovui, nors jo plotas didesnis nei ieškovo, palieka kartu su dar trimis bendraturčiais patalpą tik su vienu langu, atidalinus pagal ieškovo pateiktą projektą atsakovo pastogės dalies vertė ženkliai sumažėja dėl nesančio joje apšvietimo, tuo atveju, jeigu pastogės patalpos būtų atidalintos pagal ieškovo pateiktą projektą, atsakovas ieškovo priskirtoje patalpoje negalėtų įsirengti gyvenamosios paskirties patalpų, nes nebūtų galimybės įsivesti vandentiekio ir kanalizacijos tinklų, t.y. juos reikėtų vesti per ieškovo butą, todėl tikėtina, kad ieškovas, nenorėdamas bloginti savo gyvenamųjų patalpų vertės, neduos sutikimo. Atsakovas neprieštarauja dėl atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau nesutinka, kad pastogės dalis („B"), pagal ieškovo atidalijimo projektą būtų palikta atsakovui kartu su bendraturčiais R. A., A. A. ir A. A.. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra pateikęs priešieškinį, kuriame prašo atidalinti jam priklausančią 49,82 kv. m ploto neįrengtos palėpės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) dalį Nr. 1 iš bendrosios dalinės nuosavybės, pagal 2013 m. rugpjūčio mėnesio UAB "Dalis erdvės" tvarkybos darbų projektinį pasiūlymą ir į išdėstytas aplinkybes, kad ieškovo pateiktas atidalinimo projektas pažeidžia kitų bendraturčių interesus, taip pat yra neracionalus, ieškinys atmestinas.

Atsakovė R. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka, mano, kad jis turi būti atmestas.

Atsakovai A. A. ir A. A. atsiliepimų nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Atsakovas D. K. pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo atidalinti atsakovui, D. K., priklausančią 49,82 kv.m. ploto neįrengtos palėpės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) dalį Nr. 1 iš bendrosios dalinės nuosavybės, pagal 2013 m. rugpjūčio mėnesio UAB "Dalis erdvės" tvarkybos darbų projektinį pasiūlymą, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas pageidauja, kad teismas atidalintų beveik tapačią pastogės patalpos dalį, esančią pietvakarinėje pastato dalyje, tačiau atsakovo pateiktas atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektas labiau atitinka visų bendraturčių interesus ir yra racionalesnis, nes R. A., A. A. ir A. A. niekuomet nereiškė noro naudotis patalpos dalimi, kurią atsakovas prašo atsidalinti; patalpos dalis, kurią atsakovas prašo atidalinti yra su dviem langais, kadangi jam priklausančios pastogės dalis yra didesnė nei ieškovo, o abu pageidauja įsirengti gyvenamosios paskirties patalpas, tačiau atsakovas auginu mažametį vaiką ir neturi nekilnojamojo turto, tai sąžiningumo, teisingumo ir protingumo prasme ši patalpos dalis galėtų priklausyti atsakovui, o ieškovui pakaktų patalpų apšvietimui ir vieno lango; kadangi atsakovui priklausanti pastogės dalis yra didesnė, tai atsidalijimo atveju pagal atsakovo pateiktą projektą, atsakovas su kitais bendraturčiais galėtų bendrai naudotis inžinieriniu namo statiniu kaminu, nes siena eitų per kaminą, o atidalinus pagal ieškovo pateiktą variantą dalis bendraturčių prarastų galimybę naudotis kaminu, dėl ko ateityje gali kilti ginčai; tuo atveju, jeigu pastogės patalpos būtų atidalintos pagal atsakovo pateiktą projektą, jis galėtų netrukdomai įsirengti įsivesti vandentiekio ir kanalizacijos tinklus, t.y. jam nereikėtų prašyti ieškovo leidimo vestis tinklus per jo patalpas, esančias antrame aukšte. Kadangi atsakovo pastogės dalis yra pati didžiausia, tai jam atsidalinus patalpą Nr. 1, iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB "Dalis erdvės" parengtą projektą tiek ieškovo, tiek atsakovų Akutaičių teisės nebūtų pažeistos - pastogės patalpos yra dalios, todėl pateiktas atidalijimo variantas yra techniškai ir procedūriškai priimtinas, t.y. pagal jį atidalinus nebūtų padaroma žala daiktui. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atsisako tikslinti pastogės patalpų kadastrinius matavimus, bei į tai, jog prieštarauja, kad atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės būtų įgyvendintas kompeksiškai, t.y. atsidalintų visi bendraturčiai, atsakovs teismo neprašo atskirai kiekvienam bendraturčiui priteisti konkrečias patalpas ar nustatyti tarp jų naudojimosi patalpomis tvarką. Tikėtina, kad ieškovas ir atsakovai ateityje pageidaus nusistatyti naudojimosi patalpomis tvarką ne pagal faktiškai naudojamas patalpas ar atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Atsakovės R. A. atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su patikslintu priešieškiniu nesutinka, mano, kad jis turi būti atmestas.

Atsakovai A. A. ir A. A. atsiliepimų nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pagal VĮ „Registrų centras" išduotą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, adresu (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas nekilnojamasis daiktas - negyvenamoji patalpa - pastogės patalpos, kurių bendras plotas yra 108.31 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas kartu su atsakovais yra gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) pastogės patalpų, kurių plotas 108.31 kv.m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčiai (t. I, b.l. 49-50, t. II, b.l. 150-153). Ieškovui D. A. priklauso 34/100 šios patalpos dalys, o atsakovams atitinkamai: D. K. - 46/100 dalys, R. A., A. A., A. A. - 20/100 dalių (t. II, b.l. 78-79, 150-151). Įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2003-02-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2570/2003 m. teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (t. I, b.l. 45-47). UAB "Romos projektai" ieškovo užsakymu parengė gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini), neįrengtos palėpės dalies kapitalinio remonto projektą teisminiam nagrinėjimui (t. I, b.l. 8-44). Atsakovas yra pateikęs priešieškinį, kuriame prašo atidalinti jam priklausančią 49,82 kv. m ploto neįrengtos palėpės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) dalį Nr. 1 iš bendrosios dalinės nuosavybės, pagal 2013 m. rugpjūčio mėnesio UAB "Dalis erdvės" tvarkybos darbų projektinį pasiūlymą (t. I, b.l. 166, t. II, b.l. 135).

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad ginčas tarp šalių kyla dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovo teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą be atsakovų sutikimo.

LR CK 4.80 str. 1-2 d. nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

Pagal kasacinio teismo praktiką atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra prioritetinis bendraturčio teisių gynimo būdas, nes jis leidžia visiškai (kai atidalijamos visos bendrosios dalinės nuosavybės dalys) ar iš dalies (kai po atidalijimo bendrosios nuosavybės teisė išlieka neatsidalijusiems bendraturčiams) nutraukti bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius ir taip išvengti įvairių konfliktų ar suvaržymų, kylančių ar galinčių kilti bendraturčiams valdant, naudojantis ar disponuojant dalimi bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009). Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CK 4.75 straipsnio 1 d. nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. ir kt. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-576/2006; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.G. ir kt.v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pagal VĮ „Registrų centras" išduotą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, adresu (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas nekilnojamasis daiktas - negyvenamoji patalpa - pastogės patalpos, kurių bendras plotas yra 108.31 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas kartu su atsakovais yra gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) pastogės patalpų, kurių plotas 108.31 kv.m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčiai (t. I, b.l. 49-50, t. II, b.l. 150-153). Ieškovui D. A. priklauso 34/100 šios patalpos dalys, o atsakovams atitinkamai: D. K. - 46/100 dalys, R. A., A. A., A. A. - 20/100 dalių (t. II, b.l. 78-79, 150-151). UAB "Romos projektai" ieškovo užsakymu parengė gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini), neįrengtos palėpės dalies kapitalinio remonto projektą teisminiam nagrinėjimui (t. I, b.l. 8-44). Atsakovas yra pateikęs priešieškinį, kuriame prašo atidalinti jam priklausančią 49,82 kv. m ploto neįrengtos palėpės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) dalį Nr. 1 iš bendrosios dalinės nuosavybės, pagal 2013 m. rugpjūčio mėnesio UAB "Dalis erdvės" tvarkybos darbų projektinį pasiūlymą (t. I, b.l. 166, t. II, b.l. 135).

Vertindamas byloje esančius įrodymus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, teismas remiasi kasacinio teismo praktika, pagal kurią atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra prioritetinis bendraturčio teisių gynimo būdas ir dėl to pripažįsta pagrįstais ieškinio ir priešieškinio argumentus, kuriais siekiama ginčo objekto atidalijimo. Taip pat teismas pripažįsta, kad ieškinio ir priešieškinio argumentai dėl atidalijimo būdo didžiąja dalimi yra pagrįsti ir motyvuoti, abiejų šalių nurodytos aplinkybės yra svarios, aiškiai atskleidžiančios priežastis, dėl kurių turėtų būti tenkinami konkrečios šalies reikalavimai. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir į tai, kad šalims pačioms nepavyko taikiai suderinti ginčo patalpos atidalijimo būdų, nes jų pageidaujama gauti patalpa iš dalies sutampa, teismas vertina, kurios šalies argumentai galėtų būti pripažinti labiau pagrįstais.

Pagrindine aplinkybe, lemiančia šioje byloje kylančio ginčo dėl pastogės atidalijimo sprendimą, teismas pripažįsta faktą, kad ginčo patalpa, į kurią po atidalinimo pretenduota ieškovas ir atsakovas, yra virš ieškovui priklausančių gyvenamųjų patalpų (t. II, b.l. 6-9). Todėl teismas pripažįsta pagrįstais ieškovo atsiliepime į priešieškinį išdėstytus argumentus, kad tenkinus priešieškinio reikalavimą, būtų pažeistos ieškovo teises ir teisėti interesai, nes jam ir jo artimiesiems nebūtų užtikrinta ramybė ir poilsis miegamuosiuose kambariuose, pažymėtuose indeksais 4-8/13.61 kv.m ir 4-9/12.60 kv.m. (t. II, b.l. 142). Taip pat teismas atsižvelgia į kitas ieškovo nurodytas aplinkybes, kad pastogės patalpose, į kurias pretenduoja abi šalys, ieškovo pastangomis už ieškovo asmenines lėšas yra įrengti stoglangiai, o atsakovas niekaip neprisidėjo prie stogo rekonstrukcijos, įrengiant stoglangius projekto rengimo, derinimo, reikiamų leidimų gavimo ir atliktų darbų, ką patvirtina byloje esantys įrodymai, t.y. stogo remonto projekto schemos (t. I, b.l. 89-90), foto nuotraukos (t. I, b.l. 91-97), kadastro bylos išrašas (t. I, 98-102), langų įsigijimo PVM sąskaitų – faktūros (b.l. 104-105). Be to, teismas atsižvelgia ir į faktą, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovo nurodytos aplinkybės, jog tenkinus ieškinio reikalavimą, likusioje pastogės dalyje kitų stoglangių įrengti atsakovams nebus galima dėl paveldosaugos reikalavimų, buvo paneigti į bylą pateiktais įrodymais, t.y. Kultūros paveldo departamento prie LR KM Kauno teritorinio padalinio raštais, kuriuose nurodoma, kad laikantis nustatytų reikalavimų stoglangius įrengti galima (t. II, b.l. 48-50, 52-56).

Vertindamas atsakovo nurodytas aplinkybes, kad faktinis pastogės plotas yra didesnis nei nurodyta VĮ „Registrų centras" išraše, teismas atsižvelgia į du faktus. Visų pirma, teismas pripažįsta pagrįstomis ieškovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovas priešieškiniu prašo teismo atidalinti jam šiuo metu įregistruotos 108.31 kv.m. ploto pastogės patalpos dalį ir šių registro duomenų atsakovas neginčija, todėl pats naudodamasis savo įstatymo jam suteikta teise atsidalinti iš bendrosios dalines nuosavybės, negali ginčyti kito bendraturčio, t.y. ieškovo, tokios pačios teisės, nes prieš įstatymą visi asmenys yra lygūs (t. II, b.l. 142). Antra, teismas pripažįsta pagrįstomis ieškovo nurodomas aplinkybes, kad įregistravus faktiškai didesnį pastogės plotą – 140,17 kv. m., kuris yra nurodytas Kauno miesto apylinkės teismo 2003-02-17 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2570/2003 m. (t. I, b.l. 45-47), taip pat kituose į bylą pateiktuose dokumentuose (t. I, b.l. 134-137, 165, t. II, b.l. 136), ieškovo dalis bendrojoje nuosavybėje padidėtų, o nesumažėtų, todėl jo į bylą pateiktas UAB "Romos projektai" pastogės atidalijimo projektas ir tokiu atveju nepažeistų kitų bendraturčių pastogės dalių proporcijų.

Vertindamas tarp šalių kylantį ginčą dėl pastogėje esančio kamino naudojimo, patekimo į pastogę ir kt., teismas šias aplinkybes pripažįsta neesminėmis, atsižvelgdamas į jau konstatuotas aplinkybes.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškinio reikalavimas dėl ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios 108.31 kv.m ploto negyvenamosios patalpos - pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį „A“, 36,82 kv.m ploto, atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Romos projektai“ 2012 m. parengtą gyvenamojo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), neįrengtos palėpės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalies kapitalinio remonto projektą, yra tenkintinas, priešieškinio reikalavimas dėl atsakovui D. K. priklausančios 49,82 kv.m. ploto neįrengtos palėpės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) dalies Nr. 1 atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pagal 2013 m. rugpjūčio mėnesio UAB "Dalis erdvės" tvarkybos darbų projektinį pasiūlymą, yra atmestinas.

Dėl ieškovo teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą be atsakovų sutikimo

LR CK 4.75 str. 1 d. nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis esmines bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų sąlygojami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos, kt. (Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2012). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, nagrinėdamas bendraturčių ginčą, kai jie nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, tai kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą, ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Vieno bendraturčio atliekami bendro daikto pakeitimai pakeičia kitų bendraturčių naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių turinį, bet tie pakeitimai negali tapti šių teisių pažeidimo priežastimi. Į argumentus dėl bendraturčių interesų derinimo principo neatsižvelgiama, kai bendraturtis savo teisėms įgyvendinti aktyviai neveikia, bet sudaro kliūtis veikti nustatyta tvarka kitam bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Č. V. v. A. M. ir kt., byla Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. J. M., byla Nr. 3K-3-58/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009).

Vertindamas ieškovo reikalavimą gauti statybą leidžiantį dokumentą be atsakovų sutikimo, teismas remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, pagal kurias atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės pripažintas prioritetiniu bendraturčio teisių gynimo būdu bei tai, kad ieškinio reikalavimas dėl atidalinimo yra tenkintas, o priešieškinio reikalavimas dėl atidalinimo atmestas. Bylos duomenimis, ieškovas siuntė ieškovams pasiūlymą sutikti su jo siūlomu pastogės atidalijimo planu (t. I, b.l. 44, 147). Remiantis šiomis aplinkybėmis, teismas pripažįsta atsakovų atsisakymą duoti sutikimą ieškovui gauti statybą leidžiantį dokumentą nepagrįstu, nes į bylą nėra pateikta jokių kasacinio teismo patikimais apibūdintų argumentų, kurie patvirtintų, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis esmines bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas. Pagal bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes atsakovas D. K. negyvena jam priklausančioje gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) dalyje (t. II, b.l. 167-168), atsakovė R. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra deklaravusi išvykimą gyventi ir dirbti į užsienį (t. II, b.l. 16-18), atsakovai A. A. ir A. A. taip pat negyvena jiems pagal paveldėjimo teisę priklausančioje gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) dalyje (t. II, b.l. 115), tai reiškia, kad nurodytame name gyvena tik ieškovas D. A. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad nėra jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog ieškovo vykdoma namo dalies rekonstrukcija pakeis esmines bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas. Tuo tarpu vertindamas ieškovo atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodytus nesutikimo su išdėstytu reikalavimu aplinkybes, kad tenkinus priešieškinio reikalavimą būtų pažeistos ieškovo teises ir teisėti interesai, nes jam ir jo artimiesiems nebūtų užtikrinta ramybė ir poilsis miegamuosiuose kambariuose, pažymėtuose indeksais 4-8/13.61 kv.m ir 4-9/12.60 kv.m. (t. II, b.l. 142), teismas juos, remdamasis kasacinio teismo praktika, pripažįsta pagrįstais, patikimais ir protingai motyvuotais, t.y. patvirtinančiais, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis esmines ieškovo gyvenimo ar veiklos sąlygas. Teismas taip pat sutinka su ieškovo atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodytais argumentais, kad atsakovo D. K. nurodyta aplinkybė, jog jis augina mažametį vaiką negali būti laikoma esmine, skiriant jam pastogės dalį bei būtų laikoma diskriminacine sąlyga ieškovo atžvilgiu (t. II, b.l. 143). Vertindamas atsakovo argumentus dėl ieškovo vykdytų savavališkų statybų, teismas pripažįsta faktą, kad kompetentingos valstybės institucijos, į kurias privalės kreiptis ieškovas, turės teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti statybos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams. Ši aplinkybė pabrėžiama ir kasacinio teismo praktikoje nurodant, kad rekonstrukcijos darbų atitiktį viešosios teisės normų reikalavimams vertina kompetentingos institucijos, kurios, nustačiusios neatitiktis, įpareigoja jas pašalinti, o to nepadarius – neišduoda statybą leidžiančio dokumento (Statybos įstatymo 23 straipsnio 14-16, 23 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neteisėta gyvenamojo namo dalies rekonstrukcija ir remontas gali būti legalizuota tik esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų; antra, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti remonto rekonstrukcijos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Č. Č., P. B. v. J. T. bylos Nr. 3K-3-133/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2012).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovų D. K., R. A., A. A., A. A. atsisakymas duoti sutikimą įteisinti kapitalinį remontą pagal UAB “Romos projektai“ 2012 m. parengtą Gyvenamojo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), neįrengtos palėpės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalies kapitalinio remonto projektą, yra pripažintinas neteisėtu bei ieškovui pripažintina teisė gauti statybą leidžiantį dokumentą be atsakovų sutikimo.

Ieškinį tenkinus, o priešieškinį atmetus, teismas vertina šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimą pagal LR CPK 93 str. 4 d. nuostatą, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas atsižvelgia į aplinkybę, kad 2014-08-26 d. teismo posėdžio metu ieškovui buvo nustatytas terminas iki 2014-09-10 patikslintam ieškiniui pateikti (t. II, b.l. 92), tačiau patikslintas ieškinys pateiktas tik 2014-10-23 d. teismo posėdžio metu (t. II, b.l. 126), dėl to atsakovas negalėjo įvykdyti teismo įpareigojimo pateikti atsiliepimą į patikslintą ieškinį iki 2014-09-30 d. (t. II, b.l. 92) be to, 2014-10-23 teisme gautas nemotyvuotas ieškovo atstovės prašymas atidėti teismo posėdį (t. II, b.l. 115), todėl ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų nepriteistinos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas visiškai, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistinos.

Ieškinį tenkinus visiškai, susidarius 76,82 lt. procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš atsakovų priteistina po 19,21 lt. procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą (t. II, b.l. 2).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priešieškinį atmesti.

Pripažinti atsakovų D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) A. A., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. A., gim. (duomenys neskelbtini), atsisakymą duoti sutikimą įteisinti kapitalinį remontą pagal UAB "Romos projektai" 2012 m. parengtą Gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini), neįrengtos palėpės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalies kapitalinio remonto projektą, neteisėtu ir pripažinti ieškovui, D. A., a.k. (duomenys neskelbtini) teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą be atsakovų sutikimo.

Atidalinti ieškovui D. A., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią 108.31 kv.m ploto negyvenamosios patalpos - pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį „A", 36,82 kv.m ploto, iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Romos projektai" 2012 m. parengtą Gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini), neįrengtos palėpės un.Nr. (duomenys neskelbtini) dalies kapitalinio remonto projektą.

Priteisti iš atsakovų D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) A. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. A., gim. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai po 19,21 lt./ 5,56 Eur. (devyniolika litų 21 ct./ penkis eurus 56 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.