Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nukentėjusiojo A. C., nukentėjusiosios R. C. ir nukentėjusiosios A. C. (nukentėjusiojo A. C. įstatyminio atstovo) gynėjui advokatui T. P.,

trečiojo asmens akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ įgaliotiems atstovams J. P., S. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. M. (M. M.) gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, našlys, įgijęs profesinį išsilavinimą, pensininkas, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 2021 m. kovo 3 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta bausmė laisvės apribojimas devyniems mėnesiams paskiriant intensyvią priežiūrą - nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis nuo 22 valandos iki 6 valandos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, paskiriant intensyvią priežiūrą - nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis nuo 22 valandos iki 6 valandos. Bausmė atlikta 2021-09-12, teistumas išnykęs 2023 m. birželio 1 d. (2024 m. rugpjūčio 13 d. Utenos apylinkės teismo nutartis),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 144 straipsnį ir 281 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. (M. M.) vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo taisykles ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai buvo sutrikdyta kito žmogaus sveikata, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent:

Jis, 2023 m. rugpjūčio 5 d. apie 14 val. 12 min. kelio Vilnius-Švenčionys-Zarasai 101 kilometre, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,45 promilės etilo alkoholio), vairuodamas automobilį "Volvo XC 90", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 126, 127, 128 ir 219.4 punktų reikalavimus, t. y. nesiėmė būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti vairuojamą transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o atsiradus kliūčiai – ta pačia kelio puse važiuojančiam dviračiui, vairuojamam A. C., nesulėtino greičio iki visiško automobilio sustabdymo, apvažiuodamas kliūtį nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę - dviratį, nepaliko ne mažesnio kaip 1 m šoninio atstumo saugiam prasilenkimui su ta pačia kryptimi važiuojančiu dviračiu ir automobilio priekine dešine puse trenkėsi į dviračio galinę dalį, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas dviračio vairuotojas A. C., kuriam dėl kūno sumušimo, pasireiškusio dauginiais odos nubrozdinimais poodinėmis kraujosruvomis, žaizdelėmis kūne, difuziniu smegenų ir smegenėlių sužalojimu, traumine subdurine hemoragija, plaučių sumušimu, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, ūmiu kvėpavimo nepakankamumu, aspiracija į kvėpavimo takus, pneumonitu, pneumonija padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais M. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalyje.

M. M. (M. M.) paliko žmogų be pagalbos, kai grėsė pavojus jo gyvybei, o būtent:

jis, 2023 m. rugpjūčio 5 d. apie 14 val. 12 min., kelio Vilnius-Švenčionys-Zarasai 101 kilometre, įvykus eismo įvykiui, kurio metu būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,45 promilės etilo alkoholio) vairuodamas automobilį "Volvo XC 90", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), partrenkė ir sunkiai sužalojo ta pačia kryptimi važiavusį dviratininką A. C., taip sukeldamas pavojų nukentėjusiojo A. C. gyvybei, turėdamas pareigą suteikti A. C. pagalbą, jam nepagelbėjo, nors tokią galimybę turėjo, o iš įvykio vietos pasišalino, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 144 straipsnyje.

Kaltinamasis M. M. nurodė, jog su baudžiamosios bylos medžiaga ir kaltinamuoju aktu yra susipažinęs, kaltę pripažįsta dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, tačiau negali paaiškinti kaip viskas įvyko, nes nepastebėjo dviratininko, nematė, kad būtų ką nors, tai yra dviratininką kliudęs, negirdėjo jokio smūgio.

Kaltinamasis paaiškino, jog 2023 m. rugpjūčio 4 d. jis palaidojo savo žmoną (duomenys neskelbtini). Per gedulingus pietus išgėrė alkoholio. Po to nuvyko pas svainį, gyvenantį (duomenys neskelbtini) ir su juo dar šiek tiek išgėrė alkoholio. Minėtą dieną gėrė brendžio ir degtinės. Kiek tiksliai išgėrė alkoholio nurodyti negali, tačiau apsvaigęs nuo alkoholio nesijautė. 2023 m. rugpjūčio 5 d. alkoholio nevartojo. Norėdamas įsitikinti, kad gali vairuoti automobilį, 2023 m. rugpjūčio 5 d. apie pietus buitiniu alkoholio matuokliu pasitikrino blaivumą ir, kadangi prietaisas nerodė girtumo, nusprendė važiuoti į namus, tai yra į (duomenys neskelbtini). Tikslaus laiko neprisimena, apie pietus sėdo į jam priklausantį automobilį "Volvo XC90", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir vienas išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo keliu Vilnius-Švenčionys-Zarasai. Buvo dienos metas, šviesu, matomumas geras, kelio danga sausa. Pravažiavęs apie 10 kilometrų nuo Švenčionių pastebėjo, kad nuleido automobilio galinį dešinės pusės ratą. Išlipęs pastebėjo, kad stipriai sugadinta automobilio padanga. Kadangi buvo su švariais drabužiais nenorėjo lįsti po automobiliu, tad palaukė, kol sustojo pakeleivingas automobilis ir jame buvę jaunuoliai (vyras ir moteris) jam pakeitė ratą, uždėjo turėtą atsarginį. Atsarginis ratas buvo nekoks, todėl pravažiavus gal 10-15 kilometrų ratą vėl nuleido, tiksliau padanga sprogo. Tuomet kaltinamasis nurodo sustojęs. Pažiūrėjo ir kadangi neturėjo galimybės dar kartą pakeisti rato, nusprendė su nuleista padanga nuvažiuoti iki Ignalinos. Toliau važiavo nuleistu ratu. Kadangi važiavo beveik disku, buvo didelis garsas. Važiavo lėtai ir arčiau kelkraščio. Kartais užvažiuodavo ant kelkraščio, visada laikėsi labiau kelkraščio, nei kelio vidurio. Stebėjo kelią, matomumas buvo geras, tačiau jokio dviratininko, važiavusio kelkraščiu nematė, jokio smūgio nejautė. Neatsimena, kad būtų važinėjęs pirmyn atgal po važiuojamąją dalį.

Privažiavęs šalutinį keliuką, pasuko į kairę ir važiavo link kaimo, nes norėjo pažiūrėti ratą, apsisukti ir palaukti tralo. Išlipęs iš automobilio pamatė, jog sugadintas automobilio priekis ir tada pagalvojo, kad matyt kažką numušė, tačiau niekur nesidairė, o paėmęs iš automobilio bagažinės šluotą nusprendė nuvalyti automobilį, kad pažiūrėti kokie sugadinimai padaryti. Nurodo, jog nei primą kartą sustojus (kuomet jam padėjo svetimi asmenys pakeisti rastą), nei antrą kartą sustojus pažiūrėti kai nuleido atsarginį ratą, automobilio priekis nebuvo apgadintas, automobilio priekis buvo sveikas, o tai, jog sugadintas automobilio priekis pamatė tik nuvažiavęs nuo pagrindinio kelio šalikele ir sustojęs trečią kartą. Kaltinamasis M. M. nurodo, jog neatsimena, kad būtų ėjęs prie kokio nors automobilio ir bendravęs su žmonėmis. Tuomet nusprendė grįžti prie pagrindinio kelio ir išsikviesti pagalbą (tralą). Privažiavus prie asfaltuoto pagrindinio kelio nepažįstamas vyras savo automobiliu, kurio markės, modelio ir valstybinio numerio neįsidėmėjo, užkirto kelią ir neleido važiuoti. Priėjęs prie automobilio pasakė iš jo nelipti ir laukti policijos. Šis vyras paaiškino, jog M. M. partrenkė žmogų. M. M. nurodo, jog tuomet suprato, iš kur atsirado apgadinimai ant jo automobilio priekinio variklio dangčio ir kad jis galėjo nutrenkti dviratininką. Tačiau paties susidūrimo momento, smūgio jis nepamena, dviratininko nepastebėjo. Kaltę pripažįsta visiškai. Pripažįsta, kad neblaivus vairavo automobilį, kuriuo partrenkė dviratininką ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Labai gailisi dėl įvykio. Stebėjo kelią, matomumas buvo geras, todėl negali paaiškinti, kodėl nepastebėjo dviratininko ir nepajuto smūgio, galbūt dėl to, jog buvo didelis garsas važiuojant nuleistu ratu. Taip pat nejautė, jog automobiliu velka prisikabinusį dviratį. Pamatęs sugadintą automobilio priekinio variklio dangtį pagalvojo, kad kažką nutrenkė, bet į kelią nežiūrėjo, atgal negrįžo. Kadangi nuleistu ratu važiuoti negalėjo, todėl ketino kviesti tralą. Norėjo grįžti arčiau asfaltuotos kelio dalies, tačiau išvažiuoti ant asfaltuotos kelio dalies jam sutrukdė kito automobilio vairuotojas, kuris jam užkirto kelią. M. M. nurodo, jog bandė pro jį pravažiuoti, bet tarpas buvo mažas, todėl sustojo. Labai apgailestauja dėl įvykio ir linki nukentėjusiajam sveikatos. Sutinka pagal galimybes atlyginti padarytą žalą.

Teismo posėdyje liudytoja (nukentėjusioji, nukentėjusiojo A. C. įstatyminė atstovė) A. C. paaiškino, kad A. C., gimęs (duomenys neskelbtini) yra jos sūnus. Tiek sūnus A. C., tiek dukra R. C. aktyviai sportuojantys, nuolat organizuojantys ir važinėjantys dviračiais pažintinėse kelionėse tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Šis hobis yra vystomas jau ne pirmus metus, sūnus turi gerą dviratį, visą ekipouotę, puikiai išmano kelių eismo taisykles ir jų laikosi. Sūnus A. C. gyvena (duomenys neskelbtini) netoli liudytojos, jų santykiai labi šilti, artimi ir atviri. Liudytoja nurodo, jog žinojo, kad vaikai ruošiasi kelionei į Italiją, kur ketino dviračiais keliauti visą mėnesį, bet pirmiausiai sūnus A. C. suplanavo pažintinę kelionę aplink Lietuvą. Liudytoja nurodo, jog sūnus dvi savaites ruošėsi šiai kelionei, 2023 rugpjūčio 2 d. ryte jis atvažiavo pas motiną, ši jį išlydėjo į kelionę, atsisveikino, palaimino ir sutarė, jog kasdieną susirašys ar susiskambins. Sūnus išvyko iš (duomenys neskelbtini) ir kiekvieną dieną su juo susiskambindavo, jis siųsdavo reportažus, nuotraukas apie tai, kur randasi. Paskutinis reportažas buvo iš Švenčionių, kur sūnus susifotografavo levandų lauke prie degalinės „Viada“, kur buvo sustojęs papietauti, daugiau susiekti su sūnumi nebepavyko: jis neskambino, nerašė į skambučius neatsiliepė. Liudytoja nurodė, jog jai buvo be galo neramu. Tik 2023 m. rugpjūčio 7 d. po pietų sūnaus A. C. telefonu atsiliepė policijos pareigūnė ir pranešė, kad sūnus A. C. pateko į eismo įvykį ir yra sunkios būklės gydomas Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Sūnus buvo komoje. Jam nustatyti įvairūs sunkūs kūno sužalojimai. Nustatyti difuziniai smegenų ir smegenėlių sužalojimai, plaučių sumušimai ir hematomos, trauminis smegenų pabrinkimas, ūminis kvėpavimo nepakankamumas. Iki šiol sūnus yra gydomas gydymo įstaigoje. Šiuo metu gydomas L. Z. reabilitacijos centre. Sūnui įstatyta gastrostoma, trapostoma, cistastoma. Sūnus nejuda, nekalba, nereaguoja, gyvybė palaikoma aparatais. Maitinamas tik per zondą. Sūnus gydomas tik privačiose gydymo įstaigose, nes nei viena valstybinė įstaiga jo nepriima dėl labai sunkios sveikatos būklės. Šiuo metu sūnų A. C. kasdien lanko ir didelę dienos dalį užsiima tik dukra, A. C. sesuo R., jos apsilankymai nutrūko, pastebėjus, jog sūnus ėmė neigiamai reaguoti į jos atvykimus, Liudytoja mano, jog sūnus jaučia, kaip jai yra sunku ir negali matyti jos liūdesio. Liudytoja nurodo, jog jai be galo sunku matyti iki tol buvusį gyvybingą, stiprų, sveiką sūnų tokioje būklėje, dar sunkiu tai, jog negali su juo bendrauti, tai ką ji jaučia negali išsakyti žodžiais.

2023 m. rugpjūčio 9 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros nutarimu A. C. pripažintas byloje nukentėjusiuoju (I t., b.b.l. 139140).

2023 m. rugpjūčio 9 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros nutarimu A. C. pripažinta nukentėjusiojo A. C. įstatymine atstove ir jai leista dalyvauti procese (I t., b.b.l. 133-134).

2024 m. kovo 4 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos nutarimu A. C. pripažinta nukentėjusiąja (IIt., b.b.l. 12-14).

Teismo posėdyje liudytoja apklausta R. C. paaiškino kad A. C., gimęs (duomenys neskelbtini) yra jos brolis. Su broliu nuo mažų dienų juos siejo labai artimas ir šiltas ryšys, jie nuolat bendravo. Brolis nuolat važinėjo dviračiu, išmanė kelių eismo taisykles, važinėjo saugai, rūpinosi saugumu.

Brolis gyvena (duomenys neskelbtini), netoli mamos A. C., o liudytoja šiuo metu dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau su broliu palaikė artimą ryšį ir beveik kasdien bendraudavo. Liudytoja nurodo, jog brolis, kaip ir kasmet, su draugais rugsėjo mėnesį planavo kelionę dviračiais po Italiją. Prieš vykstant į Italiją, brolis nusprendė pasibandyti ir trumpai pakeliauti dviračiu po Lietuvą, ketino keliauti į Aukštaitiją. Liudytoja norėjusi vykti kartu, tačiau dėl užimtumo darbe neturėjo tokios galimybės. 2023 m. rugpjūčio 2 d. dviračiu išvyko iš namų, tai yra iš (duomenys neskelbtini). Su broliu susiskambindavo. Brolis informuodavo kur nakvos. 2023 m. rugpjūčio 4 d. vakare brolis dviračiu buvo atvažiavęs šalia Vilniaus, nakvojo palapinėje, todėl liudytoja vakare pas jį nuvyko ir jie pasikalbėjo, o ryte brolis išvažiavo toliau, todėl jie susitiko, pakalbėjo.2023 m. rugpjūčio 5 d. prieš pietus brolis siuntė vaizdo medžiagą iš kelionės. Žinojo, jog brolis važiuoja link Ignalinos. Vėliau, tą pačią dieną ir kitą dieną tiek ji, tiek mama skambino broliui, tačiau šis neatsiliepė. Liudytoja nurodo, jog ji ramino mamą, jog brolis užsiėmęs, važiuoja ir kai tik galės- parašys ar paskambins. Tačiau rugpjūčio 7 d. po pietų sužinojo jog brolis rugpjūčio 5 d. pateko į eismo įvykį ir šiuo metu sunkios būklės yra gydomas Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Tai sužinojusi iš mamos nedelsiant nuvyko į ligoninę pas brolį. Nuvykus sužinojo, kad broliui koma. Nustatyti difuziniai smegenų ir smegenėlių sužalojimai, plaučių sumušimai ir hematomos, trauminis smegenų pabrinkimas, ūminis kvėpavimo nepakankamumas. Iki šiol brolio būklė yra sunki, jis negali judėti, yra susidariusios pragulos, dėl ko patiria skausmus. Taip pat patiria didelius fizinius skausmus dėl po kūną išvedžiotų zondų. Broliui nustatyti specialūs poreikiai. Nustatytas darbingumo lygis 0 procentų. Tiek ji, tiek mama išgyvena emocines kančias, sunku susitaikyti jog su broliu niekada daugiau nebegalės pasikalbėti, jis neapkabins. Kadangi šiuo metu brolis guli (duomenys neskelbtini), kiekvieną dieną po du sykius lanko brolį, stengiasi suteikti kuo geresnę priežiūrą ne tik finansiškai, bet ir emociškai.

Liudytoja nurodo, jog šiuo metu brolis A. C. yra sąmoningas, jis viską supranta ir jaučia be galo didelius tiek fizinius skausmus ir emocinę kančią. Tai, jog jis patiria dideles kančias rodo ir tai, jog nuo gręžimo dantimis yra grėsmė, jog jų neteks. Jis tarsi „uždarytas“ savo kūne, jis negali kalbėti, negali judėti, gali tik mirksėti akimis. Kadangi brolis yra sąmoningas, jis supranta kas įvyko, suvokia savo būseną – jis kasdien jaučia ne tik fizinį skausmą, bet ir nepakeliamą psichologinę kančią dėl bejėgiškumo. Be galo sunku matyti artimą žmogų tokioje būsenoje ir suprasti, kad niekada jau nebus kitaip.

Liudytoja nurodo, jog šiai dienai jai pavyko rasti būdą kaip su broliu bendrauti pagal tam tikrą sistemą. Sugrupavus abėcėlės raides ir pagal brolio mirksėjimo skaičių atrenkant raidžių grupę, o vėliau raidę šioje grupėje, kartais pavyksta sudėlioti nesudėtingus (dviskiemenius) žodžius ir net sakinius. Tai reikalauja be galo daug laiko ir pastangų ir ne visuomet pavyksta dėl įvairių priežasčių: nuovargio, pablogėjusios brolio sveikatos būklės ir pan. Daktarai nurodo, jog nesupranta, kaip jai tai pavyksta, negalintys to pagrįsti ar paaiškinti. Liudytoja nurodo, jog to negalima vertinti kaip sveikatos pagerėjimo, nėra vilties, kad brolis pasveiks, kad jo sveikata pasitaisys, tačiau tai nors menka, bet galimybė su juo kartais bendrauti. Sunkiausia tai, jog dažniausiai sudedamas brolio žodis yra „mirtis“, liudytoja mano, jog brolis norėtų nutraukti savo kančias. Taip pat liudytoja nurodo, jog kartą bandė išsiaiškinti apie autoįvykį, avarijos aplinkybes, tačiau apie tai užsiminus brolis taip ėmė gręžti dantimis ir verkti, jos jį nuraminti medikams prireikė daug laiko. Daktarai nurodė, jog tokios neigiamos emocijos gali baigtis liūdnai, todėl daugiau šia tema nebekalbama. Taip pat prieš tris mėnesius brolis nustojo prisileisti motiną, jai atvykus jis tampa neramus. Matyt jis blogai jaučiasi matydamas mamą ir suprasdamas, kokios jis šiuo metu būklės. Šiuo metu broliu rūpinasi ji viena, kaltinamasis nei karto nėra paskambinęs, atvykęs, nėra pasiūlęs jokios pagalbos. Abejoja, jog kaltinamasis nuoširdžiai galisi dėl to ką padarė.

Teismo posėdyje nukentėjusiųjų A. C., R. C. ir A. C. atstovas advokatas T. P. nurodė, jog jis yra ne tik A. C. atstovas, tačiau ir geras šeimos draugas, gerai pažinojęs tiek A., tiek jo šeimą. A. C. turėjo didelę kelionių dviračiais patirtį tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, puikiai išmanė Kelių eismo taisykles, jų laikėsi, visuomet rūpinosi visomis atsargumo priemonėmis: dėvėjo šalmą, liemenę, turėjo tvarkingai sudėtus daiktus. Ne išimtis buvo ir ši kelionė, baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog nukentėjusysis buvo su šalmu, liemene, o daiktai tvarkingai sudėti kelionės krepšiuose. Atstovas nurodo, jog jis asmeniškai buvo susitikęs su į kelionę susiruošusiu nukentėjusiuoju A., pirmą jo kelionės dieną Marcinkonyse, kur atstovas atostogavo, todėl žino, jog tiek atvyko nukentėjusysis, tiek išvyko su dviračiu privaloma saugos ekipuote: su šalmu, liemene ir visaisi kitais saugiai kelionei būtinais atributais. Iš Marcinkonių A. C. dviračiu išvyko link Vilniaus, kur buvo susitikęs su seserimi R., o iš ten link Ignalinos ir nuo 2024 m. rugpjūčio 5 d. bendravimas su juo nutrūko. Apie nelaimę pareigūnai pranešė A. C. motinai A. C. ir iki šiol daktarai kovoja dėl A. gyvybės. A. C. sveikata šiai dienai yra labai bloga, ir nors artimieji nepraranda vilties, tačiau daktarų prognozės objektyviai rodo situacijos rimtumą. Nors kaltinamasis teigia, kad nuoširdžiai gailisi, tačiau akivaizdu, jog siekdamas sušvelninti atsakomybę, kaltinamasis akivaizdžiai meluoja: a) kaltinamasi teigia, jog įvykio dieną, tai yra 2023-08-05 jis nevartojo alkoholio (alkoholį vartojo dieną prieš) , tačiau atsižvelgus į nustatytą girtumą – 1,45 promilės 14 val. 38 min. ir į moksliškai patvirtintą alkoholio skaidymosi kraujyje greitį, akivaizdu, jog alkoholį kaltinamasis vartojo ne dieną prieš, o įvykio dieną; b) kaltinamasis negalėjo nematyti ir nepajusti susidūrimo, kadangi smūgio būta stipraus, tad vienintelė paaiškinama priežastis-girtumas, negali eliminuoti jo atsakomybės; c) kaltinamasis nesėmė jokių priemonių parodyti savo atgailą, nėra susiekęs su nukentėjusiaisiais, su jais nebendravo, jokios pagalbos nesiūlė.

2024 m. kovo 6 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos nutarimu A. C. pripažinta nukentėjusiąja (IIt., b.b.l. 26-28).

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas J. V. paaiškino, jog įvykis buvo seniai ir prašė pagarsinti jo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Teismui pagarsinus 2023 m. rugpjūčio 6 d. ir 2023 m. spalio 27 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (II t., b.b.l. 62-69) J. V. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 5 d. apie 13 val. 45 min. savo automobiliu važiavo iš Švenčionių į Ignaliną keliu Vilnius - Švenčionys - Zarasai. Važiavo kartu su drauge D. V.. Ši sėdėjo automobilio priekyje. Oro sąlygos buvo geros, kelio danga sausa, saulė nespigino. Maždaug 101 kilometre, apie 200 m atstumu pastebėjo, kad skersai kelio važiuojamosios dalies, jų važiuojamojoje kelio dalyje, stovi tamsios spalvos automobilis. Automobilio priekinė dalis buvo pasukta link kelkraščio, galinė dalis buvo ties kelio viduriu. Automobilis kaip vėliau sužinojo, "Volvo" markės. Artėdamas prie šio automobilio sulėtino greitį, nes automobilis buvo jo važiuojamojoje kelio dalyje ir sudarė kliūtį. Automobilis judėjo tai į priekį link kelkraščio, tai atgal link kelio vidurio. Atrodė, kad automobilio vairuotojas nori apsisukti. Priartėjus dar labiau, automobilis išsilygino ir pajudėjo link Ignalinos. Automobiliui judant toliau, pamatė prie automobilio dugno kažką prikibusį. Priartėjus prie tos vietos kur stovėjo automobilis pamatė, jog visiškai kelkraštyje, kokioje padėtyje pasakyti negali, guli žmogus. Už žmogaus kelio važiuojamojoje dalyje buvo išsimėtę įvairūs daiktai. Daiktai buvo arti kelkraščio ir kelkraštyje. Suprato, kad įvyko nelaimė. Sustojo. Taip pat sustojo ir paskui jį važiavęs automobilis. Viskas vyko labai greitai. Susišūkavo, kad paskui juos važiavusio automobilio vairuotojas pasiliks prie žmogaus, o jis vysis nuvažiuojantį „Volvo“ automobilį. Pradėjo vytis automobilį "Volvo". Automobilis tolo nuo eismo įvykio vietos, tačiau važiavo gana lėtai. Pavažiavus nuo eismo įvykio vietos apie 50-70 m, tiksliai pasakyti negali, pamatė jog ant kelio važiuojamosios dalies guli dviratis. Dviratis gulėjo jų važiuojamojoje kelio dalyje. Kaip suprato, dviratis atsikabino nuo automobilio "Volvo", nes po "Volvo" automobiliu jau nieko prisikabinusio nebuvo. "Volvo" automobilis nusuko nuo pagrindinio kelio į kairę pusę link Strazdiškės kaimo. Automobilis galiausiai sustojo viename iš kiemų. Privažiavo prie automobilio. Atsistojo už jo. Iš automobilio Volvo išlipo vairuotojas. Šis automobilyje buvo vienas. Matėsi, kad jis yra pagyvenęs ir akivaizdžiai neblaivus, nes judesiai buvo nekoordinuoti. Vyriškis priėjo prie jo transporto priemonės. Elgėsi agresyviai, kažką šaukė. Bandė atidaryti jo automobilio duris. Vyriškiui nepavykus patekti į J. V. automobilio vidų, šis grįžo atgal prie savo transporto priemonės. Vyriškis, išsiėmęs iš automobilio šluotą, nuėjo prie automobilio priekinės dalies ir kažką šlavė nuo automobilio. Taip pat valė. Suprato jog šis naikina įrodymus nuo automobilio. Tuomet nutarė grįžti arčiau pagrindinio kelio ir ten palaukti policijos pareigūnų. Grįžęs arčiau pagrindinio kelio pamatė tą patį automobilį "Volvo", kuris artėjo prie pagrindinio kelio. Kad automobilio vairuotojas nepasišalintų, užstatė automobiliu kelio važiuojamąją dalį ir neleido pravažiuoti. Vairuotojas bandė pravažiuoti pro tarpą. Vėl bandė išlipti iš automobilio, bet liudytojas nurodo jam neleido išlipti užremdamas duris ranka. Kol laukė policijos, vyriškis automobilyje užmigo. Matė, jog to automobilio "Volvo" priekinė dešinė pusė yra aplankstyta. Buvo sulankstytas variklio dangtis, sudaužytas priekinis žibintas, kairės pusės priekinio rato padanga visai suplyšusi. Jis yra visiškai įsitikinęs, kad "Volvo" automobilio vairuotojas padarė eismo įvykį, partrenkė dviratininką ir pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas J. V. nurodė, jog jie yra teisingi ir išsamūs ir prašė jais vadovautis. Taip pat atsakydamas į klausimus nurodė, jog viskas vyko trumpą laiką, tačiau kuomet iš tolo pamatė automobilį „Volvo“ jam pasirodė keistas automobilio judėjimas. Automobilio priekinė dalis buvo pasukta link kelkraščio, galinė dalis buvo ties kelio viduriu kažkuriuo momentu automobilis pajudėdavo į priekį, po to atgal, sunku pasakyti ką norėjo padaryti vairuotojas: ar apsisukti ar važiuoti tiesiai, tačiau vėliau jis ištiesino automobilį pavažinėjęs pirmyn (link kelkraščio) ir atgal (link kelio vidurio) ir lėtai pajudėjo Ignalinos kryptimi. Važiavo labai lėtai. Taip pat liudytojas nurodė, jog priartėjus prie tos vietos kur manevravo (važinėdamas pirmyn- atgal) minėtas automobilis „Volvo“ pamatė, jog visiškai kelkraštyje, guli žmogus. Su šalia sustojusio automobilio vairuotoju greitai sutarė, kad pastarasis liks, o liudytojas vysis nuvažiuojant automobilį „Volvo“, kuris važiavo itin lėtai ir kurio nebuvo pametę iš akių. Liudytojas paprašė kartu su juo važiuojančios draugės D. skambinti į policiją. Važiuojant paskui automobilį „Volvo“ matė, jo pastarasis kažką velka, vėliau apie 100 m. nuo įvykio vietos nuo automobilio atsikabino vilktas dviratis ir liko gulėti ant kelio važiuojamosios dalies, liudytojas nurodo, jog dviratį jam teko apvažiuoti. „Volvo“ automobiliui sustojus, liudytojas nurodo sustojęs apie 20-25 m. atstumu ir matė, kaip vyriškis, išsiėmęs iš automobilio šluotą, nuėjo prie automobilio priekinės dalies ir kažką šlavė nuo automobilio. Taip pat valė. Jokių veiksmų, susijusių su ratų keitimu vyras neatliko. Taip pat liudytojas nurodo, jog jis atpažįsta kaltinamąjį M. M., būtent jis vairavo „Volvo“ automobilį, kurį vijosi liudytojas J. V. ir būtent jį jis perdavė atvykusiems policijos pareigūnams. Taip pat liudytojas nurodo, jog pamatęs, kad kaltinamasis grįžta iš šalikėlės į pagrindinį kelią ir suprasdamas, jog jis ketina pasišalinti - ties išvažiavimu užstatė savo automobilį. Tačiau kaltinamasis vis tiek bandė pralysti pro liudytojo automobilį. Tarpas buvo siauras, o šone griovys, todėl kaltinamasis sustojo bei norėjo išlipti iš automobilio, tačiau liudytojas užrėmė jam duris ir neleido išlipti.

2023 m. lapkričio 6 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir fotolentelėse užfiksuota, kad liudytojas J. V. nurodė vykti keliu Vilnius-Švenčionys-Zarasai link Švenčionių pusės. Vykstant keliu, prie kilometrinio ženklo 101/62 J. V. nurodė sustoti. Išlipus iš automobilio ranka parodė link Švenčionių pusės ir paaiškino, kad 2023-08-05 apie 13.45 val. vyko nuo tos pusės link Ignalinos. Nuo kilometrinio ženklo 101/62 paėjęs 96 m link Švenčionių parodė vietą ir paaiškino, kad jis buvo maždaug šioje vietoje, kai pamatė skersai jo važiavimo juostos stovintį tamsios spalvos automobilį. Tuomet nuo kilometrinio ženklo 101/62 paėjęs apie 173,7 m link Ignalinos pusės, parodė vietą ir paaiškino, kad šioje vietoje buvo automobilis "Volvo", kuris stovėjo skersai jo važiavimo juostos, kai automobilį pamatė. Šio automobilio priekinė dalis buvo pasukta link kelkraščio, galinė dalis link kelio vidurio. Automobilis judėjo tai į priekį link kelkraščio, tai atgal link kelio vidurio. Taip pat būnant toje pačioje vietoje liudytojas ranka parodė link kelkraščio ir paaiškino, kad jiems priartėjus prie vietos, kai automobilis pajudėjo toliau link Ignalinos, šioje vietoje pamatė gulintį vyriškį. Tiksliai parodyti vietos kur buvo išsibarstę daiktai negalėjo, nurodydamas kad jie buvo išsibarstę tiek kelio važiuojamojoje dalyje, tiek kelkraštyje. Tęsiant parodymų patikrinimą vietoje liudytojas nuo tos vietos, kur buvo automobilis kai pamatė, nuėjęs apie 249,8 m atstumą link Ignalinos parodė vietą kelio važiuojamojoje dalyje ir paaiškino, jog kai jis vijosi nuvažiuojantį iš eismo įvykio vietos automobilį "Volvo", pamatė iš po jo iškrentantį dviratį. Tuomet liudytojas J. V. tęsdamas parodymų patikrinimą vietoje paaiškino, kad judėjo toliau paskui automobilį "Volvo", o automobilis pavažiavęs link Ignalinos, pasuko į dešinėje pusėje esantį keliuką link Strazdiškės kaimo Ignalinos rajone. J. V. judėjo paskui jį. Važiuojant link Stazdiškės k., pavažiavus apie 0,56 km nuo pagrindinio kelio Vilnius-Švenčionys-Zarasai, J. V. nurodė sustoti ties dešinėje pusėje, esančiu gyvenamuoju namu esančiu paskutiniu šiame kaime. Išlipęs iš automobilio liudytojas parodė ranka link tarnybinio automobilio ir paaiškino, kad šioje vietoje sustojo automobilis "Volvo", kurį sekė nuo eismo įvykio vietos. J. V. paėjęs link pagrindinio kelio apie 20 m parodė vietą ir paaiškino, kad jis su automobiliu sustojo šioje vietoje, kai automobilis "Volvo" nebejudėjo. Tęsiant parodymų patikrinimą vietoje liudytojas nurodė grįžti prie pagrindinio kelio. Privažiavus prie pagrindinio kelio J. V. savo automobilį pastatė skersai keliuko vedančio link Strazdiškio k. ir paaiškino, jog jis taip pat savo automobilį buvo pastatęs, kai laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Tuomet nuėjęs už automobilio galinės dalies parodė vietą ir paaiškino, kad tas automobilis "Volvo" dar bandė pro šią vietą apvažiuoti jo automobilį, tačiau jam neleido. Šioje vietoje sulaukė policijos pareigūnų (II t., b.b.l. 70-78).

Teismo posėdyje liudytoja apklausta D. V. paaiškino, jog įvykis buvo seniai ir prašė pagarsinti jos duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Teismui pagarsinus 2023 m. rugpjūčio 6 d. ir 2023 m. spalio 27 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (II t., b.b.l. 45-51) D. V. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 5 d. apie pietus kartu su sugyventiniu J. V., automobiliu "C. B." išvyko į Ignaliną. Vyko dviese. Automobilį vairavo J. Ji sėdėjo automobilio priekyje. Vyko keliu Vilnius-Švenčionys-Ignalina. Ignalinos rajono teritorijoje, pravažiavę smėlio karjerą, vyko link Ignalinos. Jie važiavo apie 90-100 km greičiu. Gali būti apie 14 valandą, maždaug po 5 minučių kelio (nuo smėlio karjero) kylant į įkalnę, tikslesnės vietos nurodyti negali, maždaug už 50-70 m nuo jų automobilio pastebėjo tamsios spalvos automobilį su įjungtais avarinio sustojimo žibintais. Iš tolo automobilio markės nepastebėjo. Minėtas automobilis gan lėtai judėjo į priekį keistai manevruodamas. Automobilis važiavo vingiuodamas dešine kelio važiuojamąja dalimi arčiau vidurio. Priartėjus arčiau pastebėjo, kad po automobiliu yra kažkas prikibę. Važiuojant artyn dėmesį buvo sukoncentravusi į priekyje keistai važiuojantį automobilį. Matė ant kelio daiktus, tačiau kokie tai buvo daiktai ir kur tiksliai jie gulėjo, nekreipė dėmesio. Priartėjus prie priekyje važiuojančio automobilio, maždaug 10 m išgirdo, kaip J. pasakė, kad guli žmogus ir sustabdė automobilį. J. greitai išbėgo iš automobilio. Ji pasiliko automobilyje. Pastebėjo, kad sustojo kitas, už jų važiavęs automobilis. Girdėjo, kaip J. sutarė su iš paskos važiavusio automobilio žmonėmis, kad jie pasilieka prie gulinčio žmogaus, o jie vejasi nuvažiuojantį automobilį. J. greitai sėdo į automobilį ir jie vijosi priešais juos važiavusį visureigį. Minėtas automobilis buvo nuvažiavęs nedidelį atstumą. Pasivijo automobilį. Automobilis buvo "Volvo", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Važiuodami iš paskos "Volvo" automobilio, pastebėjo kaip iš po automobilio, ant kelio važiuojamosios dalies, nukrito dviratis. Jie apvažiavo dviratį ir sekė toliau. "Volvo" automobilis pasuko į šalutinį keliuką, esantį asfaltuoto kelio kairėje ir važiavo tiesiai. Važiavo paskui "Volvo" automobilį. Važiuodami skambino bendruoju pagalbos telefonu. Važiuodami visą laiką informavo pareigūnus, kur yra, tarėsi ką turi daryti. Automobilis įvažiavo į kaime esančio namo kiemą ir sustojo. Minėtas automobilis nebuvo dingęs iš jų akiračio, jie jį visą laiką sekė nuo vietos, kur pastebėjo gulintį žmogų. Iš "Volvo" automobilio išlipo vairuotojas, kuris gan lėtai priėjo prie jų automobilio ir gan agresyviai bandė atidaryti jų automobilio, vairuotojo dureles. Kadangi jie užsirakino dureles, vairuotojui nepavyko atidaryti. Jie girdėjo, kad vairuotojas kažką kalbėjo rusiškai. Tiksliai negali nurodyti, kuriuo momentu, gali būti tuomet kai sustojo kieme, išlipęs vairuotojas išsiėmė iš bagažinės šluotą ir nušlavė automobilio priekį. Iš savo automobilio išlipusi nebuvo, tačiau matė, kad yra apgadintas "Volvo" automobilio priekis. Automobilio dešinėje, priekinėje pusėje pastebėjo įlenktą sparną, sudaužytą dešinės pusės žibintą. Po to jie grįžo iki pagrindinio kelio Švenčionys-Ignalina laukti policijos. Atvykus policijai, jie ėjo link įvykio vietos. Nuėjo iki nukritusio ant kelio dviračio. Prie dviračio jau buvo sustojęs automobilis. Būdama prie dviračio pastebėjo, kad prie nukentėjusiojo yra atvykęs greitosios medicinos pagalbos automobilis. Automobilis "Volvo" prikibusį dviratį tempė gana didelį atstumą. Mano, kad apie 100 m.

Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytoja D. V. nurodė, jog jie yra teisingi ir išsamūs ir prašė jais vadovautis. Taip pat patikslino, jog automobilio Volvo", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojui pasukus į šalutinį keliuką, esantį asfaltuoto kelio kairėje ir sustojus kaimo teritorijoje, jie sustojo atokiau nuo minėto automobilio, kadangi pabijojo, jog jeigu vairuotojas paliko nutrenktą žmogų tai iš jo galima visko tikėtis. Kadangi automobilis stovėjo atokiau, matė tik kaip išlipęs vairuotojas išsiėmė iš bagažinės šluotą ir nušlavė automobilio priekį. Automobilio ratų vairuotojas nekeitė. Automobilio „Volvo“ apgadinimus (automobilio dešinėje, priekinėje pusėje įlenktą sparną, sudaužytą dešinės pusės žibintą) pastebėjo tuomet, kai automobilis grįžo prie pagrindinio kelio, o jos draugas savo automobiliu užkirto jam kelią, kad pastarasis nepabėgtų.

2023 m. lapkričio 6 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir fotolentelėse užfiksuota, kad liudytojai D. V. pasiūlyta parodyti aplinkybes, kurias nurodė apklausos metu apie 2023-08-05 įvykusį eismo įvykį. Liudytojai sutikus D. V. nurodė vykti keliu Vilnius-Švenčionys-Zarasai link Švenčionių pusės. Vykstant keliu, prie kilometrinio ženklo 101/62 liudytoja nurodė sustoti. Išlipus iš automobilio ranka parodė link Švenčionių pusės ir paaiškino, kad 2023-08-05 apie 13.45 val. kartu su liudytoju J. V. vyko link Ignalinos. Nuo kilometrinio ženklo 101/62 paėjusi apie 96 m link Švenčionių parodė vietą ir paaiškino, kad buvo maždaug šioje vietoje, judėjo link Ignalinos, kai pamatė skersai jos važiavimo juostos stovintį tamsios spalvos automobilį su įjungtais avarinio signalo žibintais. Tuomet nuo kilometrinio ženklo 101/62 paėjus apie 173,7 m link Ignalinos parodė vietą ir paaiškino, kad šioje vietoje buvo automobilis "Volvo", kuris stovėjo skersai jo važiavimo juostos, kai jį pamatė. Tiksliai parodyti vietos, kur buvo išsibarstę daiktai ir gulėjo žmogus, negalėjo. Tęsiant parodymų patikrinimą vietoje liudytoja nuo tos vietos, kur buvo automobilis, kai jį pamatė, nuėjusi apie 249,8 metrus link Ignalinos parodė vietą kelio važiuojamojoje dalyje ir paaiškino, kad šioje vietoje pamatė iš po automobilio "Volvo" iškrentantį daiktą - dviratį. Tuomet liudytoja tęsdama parodymų patikrinimą vietoje paaiškino, kad jie judėjo toliau paskui automobilį "Volvo". Automobilis, pavažiavęs link Ignalinos, pasuko į dešinėje esantį keliuką link Strazdiškės kaimo, Ignalinos rajone. Jie taip pat nusuko paskui automobilį. Pavažiavus apie 0,56 km nuo pagrindinio kelio Vilnius- Švenčionys- Zarasai D. V. nurodė sustoti ties dešinėje pusėje esančiu paskutiniu kaimo gyvenamuoju namu ir išlipusi iš automobilio parodė ir paaiškino, kad šioje vietoje sustojo automobilis "Volvo", kurį jie sekė nuo eismo įvykio vietos. D. V., paėjusi link pagrindinio kelio apie 20 m, parodė vietą ir paaiškino, kad automobiliu sustojo šioje vietoje, kai automobilis "Volvo" nebejudėjo. Tęsiant parodymų patikrinimą vietoje D. V. nurodė grįžti prie pagrindinio kelio. Privažiavus prie pagrindinio kelio D. V. nurodė automobilį pastatyti skersai keliuko vedančio link Strazdiškio kaimo ir paaiškino, jog J. V. taip buvo pastatęs automobilį, kai laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Tuomet nuėjusi už automobilio galinės dalies parodė vietą ir paaiškino, kad automobilis "Volvo" bandė pro šią vietą apvažiuoti jų automobilį, tačiau jie neleido. Šioje vietoje sulaukė policijos pareigūnų (II t., b.b.l. 52-59).

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas K. Ž. paaiškino, jog įvykis buvo seniai ir prašė pagarsinti jo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Teismui pagarsinus 2023 m. spalio 20 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (II t., b.b.l. 89-90) K. Ž. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 5 d. apie pietus, kiek tiksliai buvo valandų neprisimena, kartu su drauge J. Ž., jam priklausančiu automobiliu "Subaru" keliu Švenčionys - Ignalina vyko į dviračių varžybas Zarasuose. Automobilį vairavo jis. J. sėdėjo automobilio priekyje. Važiavo keliu vedančiu pro Švenčionis. Diena buvo saulėta, eismo sąlygos buvo geros. Važiuodamas apie 90 km/h greičiu, pravažiavęs Žydelių kaimą, pakilęs ant kalvos, maždaug už 40-50 m pastebėjo du ta pačia kryptimi link Ignalinos važiuojančius ir keistai išsiskiriančius automobilius. Pastebėjo, kad vienas, tamsios spalvos automobilis suko į dešinę ir stojo, o kitas nuvažiavo. Artėdamas kelio dešinėje pusėje ant važiuojamosios dalies krašto pastebėjo išbarstytus daiktus. Iš karto, šalikelėje pastebėjo gulintį dviratininko šalmą. Maždaug už 5 m nuo šalmo pastebėjo nukritusias du dviratininko krepšius. Taip pat pastebėjo ant kelio važiuojamosios dalies tarp šalmo ir rankinių pabirusias stiklo šukes. Maždaug už 2-3 m nuo krepšių pastebėjo ant žemės gulintį vyrą. Vyro galva buvo nukreipta Švenčionių kryptimi, kojos ant važiuojamosios kelio dalies. Privažiavus prie gulinčio dviratininko jau buvo sustojęs prieš juos važiavęs automobilis. Juo važiavo vyras ir moteris. Šie pasakė, kad automobilio vairuotojas sprunka iš įvykio vietos. Nutarė vytis vairuotoją. K. Ž. su mergina pasiliko padėti sužeistajam. Priėjęs prie gulinčio vyro pastebėjo, kad vyras nerodo jokių gyvybės ženklų. Vyro veidas buvo mėlynas, iš burnos bėgo kraujas. Labai pasimetė. S. J., kad skambintų greitajai medicinos pagalbai ir tuo pat metu pats ėmė skambinti pagalbos telefonu. Kadangi žinojo, jog judinti žmogaus negalima, stebėjo vyriškio būseną. Vos po kelių minučių prie jų sustojo nepažįstama moteris. Ji pribėgo prie gulinčio asmens ir ėmė tikrinti pulsą. Sužinojo, kad moteris dirba reanimacijos skyriuje. Ji suteik pagalbą ir informavo atvykstančius GMP medikus apie nukentėjusiojo būseną. Prie gulinčio asmens nematė dviračio. Prisimena, jog nuo Ignalinos važiuojantys asmenys sustoję teiravosi kas atsitiko ir rusiškai pasakė, kad ant kalvos yra sulaužytas dviratis. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai paprašė paieškoti nukentėjusiojo dokumentų. Tuomet jis nubėgo link dviračio. Ant kalvos, maždaug už 50 metrų nuo dviratininko, kelio važiuojamosios dalies viduryje pamatė gulintį dviratį. Ant dviračio buvo uždėti du krepšiai. Vienas krepšys buvo suplyšęs ir iš jo pabirę daiktai. Būdamas prie dviračio nepastebėjo dviratininką nutrenkusio automobilio. Kažkas pasakė, kad netoliese yra automobilis, kuris gali būti nutrenkė dviratininką. Nuėjo link jo. Maždaug 50 m Ignalinos kryptimi, kelio kairėje pusėje, šalutiniame kelyje, pastebėjo du stovinčius automobilius. Vienas automobilis buvo tų asmenų, kurie vijosi vairuotoją, o kitas apgadintas "Volvo XC90", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Tuo metu jau buvo atvykę policijos pareigūnai ir "Volvo" automobilio vairuotojas jau sėdėjo policijos automobilyje (b.l. II tomas, 89-90).

Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas K. Ž. patikslino, jog jam pastebėjus du ta pačia kryptimi link Ignalinos važiuojančius automobilius, jo dėmesį pritraukė pirmasis link Ignalinos važiavęs automobilis (tolimesnis nuo liudytojo automobilis), kadangi jis judėjo labai lėtai ir vingiuodamas. Tai liudytojui pasirodė keista, kadangi kelio reljefas buvo lygus, matomumas geras. Taip pat papildė, jog moters, suteikusios pirmąją pagalbą nukentėjusiajam, jis nepažįsta, jos duomenų neturi.

2023 m. spalio 20 d. liudytojo K. Ž. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir fotolentelėse užfiksuota, kad nuvykus į 102 kelią, esantį Ignalinos rajone, Ignalinos seniūnijoje, atkarpoje tarp kilometro ženklų Nr. 61/102 ir 62/101 atliktas parodymų patikrinimas vietoje. Liudytojas K. Ž. paaiškino, jog važiuodamas šiuo keliu nuo Švenčionių link Ignalinos, kelio dešinėje pusėje šalikelėje pastebėjo dviratininko šalmą. K. Ž. parodė vietą, esančią apie 300 m nuo kilometrų ženklo Nr. 62/101 (link Ignalinos m. pusės), kur matė dviratininko šalmą. Paėjus apie 10 m nuo vietos kur pastebėjo šalmą link Ignalinos, K. Ž. parodė vietą, kur matė nukritusius du dviratininko krepšius. Liudytojas paaiškino, jog atkarpoje tarp šalmo ir krepšių ant kelio važiuojamosios dalies matė pabirusias stiklo šukes. Tęsdamas parodymus liudytojas K. Ž. parodė vietą, esančią apie 400 metrų nuo kilometrų ženklo Nr. 62/101 link Ignalinos, kur šalikelėje pastebėjo gulintį vyrą. Liudytojas paaiškino, jog vyro kojos buvo ant kelio važiuojamosios dalies, o galva šalikelėje, nukreipta Švenčionių kryptimi. Po to, einant Ignalinos kryptimi, viršukalnėje, apie 700 metrų nuo kilometrų ženklo Nr. 62/101, liudytojas K. Ž. parodė vietą, kur matė ties dešinės kelio važiuojamosios dalies viduriu gulintį dviratį su dviem krepšiais ir pabirusiais daiktais. Toliau einant Ignalinos kryptimi, maždaug apie 1 100 metrų nuo kilometrų ženklo Nr. 62/101, liudytojas K. Ž. parodė kairėje pusėje esantį šalutinį kelią vedantį Strazdiškės kaimo link kur pastebėjo stovintį apgadintą automobilį "Volvo XC90", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (II t., b.b.l. 91-95).

Teismo posėdyje liudytoja apklausta J. Ž. paaiškino, jog įvykis buvo seniai ir prašė pagarsinti jos duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Teismui pagarsinus 2023 m. spalio 20 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (II t., b.b.l. 81-82) J. Ž. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 5 d. po pietų, kiek tiksliai buvo valandų neprisimena, kartu su draugu K. Ž. "Subaru" automobiliu išvyko į Ignaliną. Automobilį vairavo K. Ž.. Ji sėdėjo keleivio vietoje priekyje. Važiavo keliu, vedančiu pro Švenčionis. Diena buvo karšta, saulėta. Eismo sąlygos buvo puikios. Važiuodama skaitė knygą, todėl labai nekreipė dėmesio į kelią. Važiuojant keliu Švenčionys-Ignalina, Ignalinos rajone (likus maždaug 15 minučių kelio iki Ignalinos) pravažiavus kaimą, kurio pavadinimo nežino, maždaug už 400 metrų pastebėjo ant kelio važiuojamosios dangos juodus taškiukus. Iš pradžių nesuprato kas tai yra. Jai buvo kilusi mintis, kad tai yra gyvūnai. Privažiavus arčiau, pastebėjo, kad ant kelio važiuojamosios dalies (dešinės pusės) pabirę daiktai. Iš pradžių pastebėjo šalmą, po to pamatė gal keturias pabirusias kuprinėles ir šalikelėje gulintį nepažįstamą sužalotą vyrą. Tarp daiktų ir asmens buvo 100-200 metrų. Vyras gulėjo kelio dešinėje pusėje šalikelėje ant žolės. Šalia nukritusio asmens dviračio nematė. Jie sustojo prie gulinčio žmogaus. Sustojo ir prieš juos važiavęs automobilis. Su šio automobilio vairuotoju sutarė pasilikti prie sužaloto asmens. Ji nepastebėjo automobilio, kuris gali būti nutrenkė nepažįstamą vyrą. Priėjusi prie gulinčio vyro pastebėjo, kad jis sunkiai kvėpuoja. Veidas buvo pamėlęs. Vyras buvo nesąmoningas. Vyras gulėjo ant kairiojo šono, buvo susirietęs. Galva buvo ant žolės, kojos ant šalikelėje esančios žvyruotos dangos. K. paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policiją, medikus. Sužeistojo asmens nejudino, tik stebėjo būklę. Prie jų sustojo automobilis, iš kurio išlipo moteris ir pasakė, jog yra medikė. Ši moteris padėjo stebėti sužeistojo būklę. Ji susisiekė su greitosios medicinos pagalbos (toliau GMP) darbuotojais su kuriais bendravo ir pateikė tikslesnę informaciją apie nukentėjusiojo būklę. Medikė darė dirbtinį širdies masažą. Netrukus atvyko GMP darbuotojai, kurie perėmė sužeistąjį.

Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytoja J. Ž. nurodė, jog jie yra teisingi ir išsamūs ir prašė jais vadovautis.

2023 m. spalio 20 d. liudytojos J. Ž. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir fotolentelėse užfiksuota, kad nuvykus į 102 kelią, esantį Ignalinos rajone, Ignalinos seniūnijoje, nuo kilometrų ženklo Nr. 62/101 einant Ignalinos kryptimi atliktas parodymų patikrinimas vietoje. Liudytoja J. Ž. paaiškino, jog 2023-08-05 važiuodama šiuo keliu nuo Švenčionių link Ignalinos, kelio dešinėje pusėje pastebėjo pabirusius daiktus, t. y. šalmą, dviratininko kuprines. Ji parodė vietą, esančią apie 300 metrus nuo kilometrų ženklo Nr. 62/101 (link Ignalinos m. pusės) kur matė dviratininko šalmą. Nuo vietos, kur buvo nukritęs šalmas, už 2 m (Ignalinos kryptimi) parodė vietą, kur matė nukritusias dviratininko kuprines. Nuo vietos, kur matė nukritusį dviratininko šalmą, nuėjus apie 80 metrų link Ignalinos parodė vietą, kur pastebėjo šalikelėje gulintį sužeistą vyrą. Liudytojai J. Ž. buvo užduotas klausimas: "Ar kur nors ji matė dviratį?". J. Ž. atsakė, jog dviračio niekur nepastebėjo (II t., b.b.l. 83-86).???

2023 m. rugpjūčio 5 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose eismo įvykio schemoje, fotolentelėse) užfiksuota, kad apžiūros atlikimo vieta yra Žydelių k., Ignalinos sen., Ignalinos r. sav. Kelių eismo įvykio rūšis: susidūrimas su dviračiu. Apžiūros atlikimo eiga: Apžiūrima įvykio vieta, esanti Ignalinos r. sav., Ignalinos sen., Žydelių k., kelyje Vilnius – Švenčionys – Zarasai, kelio Nr. 102, 101 kilometre, esančios koordinatėmis (duomenys neskelbtini) (WGS). Atvykus į įvykio vietą, matomas tiesus horizontalus kelio ruožas, vedantis Švenčionys – Ignalina kryptimi. Važiuojamojoje kelio kelkraštyje matomas juodos spalvos dviratininko šalmas. Judant kryptimi Švenčionys – Ignalina, toliau kelkraštyje matomos juodos spalvos kuprinės su viduje esančiais įvairiais asmeniniais daiktais. Judant link Ignalinos matomos ant važiuojamosios kelio dalies pabirusios skaidrios, bespalvės stiklo ir pilkos spalvos plastiko šukės. Toliau judant Ignalinos kryptimi 102 - ame kilometre važiuojamojoje kelio dalyje matomas juodos ir oranžinės spalvos dviratis „WHITE“ su matomais apgadinimais. Šalia dviračio važiuojamojoje kelio dalyje matomi įvairūs asmeniniai daiktai – mobilaus ryšio telefonas, telefono dėklas ir įvairios dviračio nuolaužos. Koordinatėmis (duomenys neskelbtini) (WGS), įvažiavime link Strazdiškės k. matomas juodos spalvos automobilis VOLVO XC90, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilio priekinėje dalyje matomi apgadinimai – priekinis dešinės pusės žibintas, variklio dangtis, radiatoriaus grotelės, priekinis bamperis. Matomas priekinis kairės pusės automobilio ratas (atsarginis) su apgadinta rato padanga. Automobilio bagažinėje matomas kitas automobilio ratas su padangos pažeidimais. Daugiau įvykio vietoje reikšmingų požymių nenustatyta. Įvykio vieta ir jos prieigos nestebimos vaizdo stebėjimo kameromis. Dviratis (duomenys neskelbtini) ir kuprinės su asmeniniais daiktais, saugoti pristatyti į Ignalinos r. PK. Eismo reguliavimo būdas: nėra. Kelio dangos būklė, tipas: asfaltas. Važiuojamosios kelio dalies plotus 8,16 m., skiriamosios juostos plotis 3,5 m. Kelkraščio plotis 0,3 m. Duomenys apie važiuojamosios dalies paženklinimą: dviguba linija susideda iš lygiagrečių viena ištisine, kita brūkšninė. Kelio aplinka: atvira vietovė su pavieniais medžiais. VOLVO XC90, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) po eismo įvykio patrauktą į vietą koordinatėmis (duomenys neskelbtini) (WGS), dviratis WHITE GX LITE ant važiuojamosios kelio dalies, gulintis koordinatėmis (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės judėjo ta pačia kryptimi Vilnius - Švenčionys - Zarasai. Stiklo ir plastiko šukės viduryje važiuojamosios kelio dalies. Kelkraštyje rastas dviratininko šalmas, kelkraštyje rastos įvairaus dydžio juodos spalvos kuprinės su įvairiais asmeniniais daiktais (dokumentai, pinigai, kiti įvairūs daiktai), mobilaus ryšio telefonas "XIAOMI 5G" ir jo dėklas šalia dviračio (I t., b.b.l. 20-50).

2023 m. spalio 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3119/2023(01) užfiksuota, kad A. C. nustatytas kūno sumušimas, pasireiškęs dauginiais odos nubrozdinimais, poodinėmis kraujosruvomis, žaizdelėmis kūne, difuziniu smegenų ir smegenėlių sužalojimų (stacionarizavimo metu GKS- 4 balai), traumine subdurine hemoragija, plaučių sumušimu, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, ūmiu kvėpavimo nepakankamumu. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis būdu ir laiku, eismo įvykio metu nukentėjusįjį važiuojant dviračiu, partrenkus automobiliui. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.3 ir 6.6.15 punktais, nustatyti sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu (I t., b.b.l. 120-122). 2023 m. gruodžio 15 d. A. C. išduotas neįgaliojo pažymėjimas (NP Nr. (duomenys neskelbtini)) (I t., b.b.l. 164-165). 2023 m. geuodžio 14 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Plungės teritorinio skyriaus sprendimu Nr. STS-5450 „Dėl darbingumo lygio“, A. C. nustatytas 0,00 proc. bazinis darbingumo lygis (I t., b.b.l. 16-168), o sprendimu Nr. STS-5451, atsižvelgus į nustatytas diagnozesG82.34 Vangioji tetraplegija, visiška lėtinė ir organizmo funkcijų sutrikimais, nustatyta 10 balų bazinis funkcionavimo lygmuo, asmens savarankiškumo lygmuo prilygintas koeficientui 0,7 (I t., b.b.l. 169-170).

2023 m. rugpjūčio 10 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas po eismo įvykio automobilių saugojimo aikštelėje stovintis lengvasis automobilis VOLVO XC90 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis neplombuotas. Automobilis yra penkių durų, juodos spalvos. Laboratoriniam odorologiniam tyrimui, laikantis kvapo pėdsakų paėmimo metodikos reikalavimų bei naudojant sterilų kvapo sugėriklį, paimtas kvapo pėdsakas nuo kairės pusės priekinės (vairuotojo) sėdynės, kuris buvo imamas 1 valandą. Kvapo pėdsakas supakuotas į specialų sterilų stiklainį Nr.1 ir užplombuotas plomba POLICIJA 019743. Laboratoriniam odorologiniam tyrimui, laikantis kvapo pėdsakų paėmimo metodikos reikalavimų bei naudojant sterilų kvapo sugėriklį, paimtas automobilio salono foninis kvapas, kuris buvo imamas 1 valandą. Foninis kvapas supakuotas į specialų sterilų stiklainį Nr. 2 ir užplombuotas plomba POLICIJA 019740. Didžiausi sugadinimai yra automobilio priekinėje dalyje ir priekinės dalies dešinėje pusėje. Sugadinta: priekinis bamperis, variklio gaubtas, radiatoriaus grotelės, dešinės pusės priekinis žibintas, dešinės pusės priekinis sparnas, dešinės pusės rūko žibintas. Kairės pusės priekinė padanga išsileidusi ir visiškai sugadinta. Automobilio akumuliatorius yra neatjungtas. Automobilio kairėje pusėje po priekiniu stiklu yra automobilio kėbulo (VIN) numeris (duomenys neskelbtini). Automobilio dešinės pusės priekinio rato padanga yra R19, 255/50, "W. S.", dešinė užpakalinė padanga R19, 255/50, "Firelli" M+S. K. pusės užpakalinio rato padanga yra R19, 255/50, "Firelli", M+S. V. apžiūrėjus padangas jų protektorius yra susidėvėjęs. Automobilio kėbulo paviršius yra šlapias. Laboratoriniam tyrimui nuo automobilio variklio dangčio paimtas dažų pavyzdys ir supakuotas į pakuotę Nr. 3 ir užplombuotas plomba POLICIJA 019738. Automobilio salone sėdynių medžiaga yra dirbtinės odos. Esantys saugos diržai yra nepažeisti. Automobilio automatinės pavarų dėžės pavarų jungimo svirtis yra P padėtyje. Priekiniame skyde yra gamyklinė audio įranga. Automobilio salone tvarka, nėra išmėtytų daiktų. užpakalinių sėdynių atlošai yra nulenkti į priekį. Biologiniam laboratoriniam tyrimui paimta nuoplova nuo vairo paviršiaus, kuri supakuota į pakuotę Nr. 4 ir užplombuota plomba POLICIJA 01973. Automobilio bagažinėje yra automobilio ratas su visiškai sugadinta padanga, gesintuvas, avarinis ženklas plastikiniame dėkle, įvairūs purvini skudurai, pompa (žr. nuotrauką Nr.23). Lengvojo automobilio apžiūra užfiksuota pagal kriminalistinės fotografijos taisykles. Lengvojo automobilio apžiūros metu, kitų objektų ar pėdsakų turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui nerasta. Lengvojo automobilio apžiūros metu fiksuojant automobilio pažeidimus panaudota teleskopinė liniuotė NIVEL SYSTEM (I t., b.b.l. 55-71).

2023 m. spalio 11 d. Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvadoje Nr. 11-1949 (23) užfiksuota, kad šio eismo įvykio eiga buvo tokia. Kelio Vilnius-Švenčionys-Zarasai 102 kilometro ruožo važiuojamosios dalies dešine puse, kryptimi nuo Vilniaus link Ignalinos, važiavo dviratis, vairuojamas A. C., o jam iš paskos - automobilis "Volvo XC90", vairuojamas M. M.. Žiūrint kelio kryptimi nuo Vilniaus link Ignalinos, transporto priemonių susidūrimas kelio ilgio atžvilgiu įvyko prieš dviratininko šalmo buvimo vietą, o kelio pločio atžvilgiu - važiuojamosios dalies dešinėje pusėje, tikėtina, arčiau kelkraščio. Susidūrimo metu tarp automobilio "Volvo XC90" ir dviračio judėjimo krypčių vektorių buvo sąlyginai mažas smailas atviras į kairę kampas (šioje kelio eismo situacijoje transporto priemonių susidūrimo metu buvusi situacija galėjo susidaryti, tiek automobilio "Volvo XC90" važiavimo krypties atžvilgiu, dviračiui judant iš dešinės į kairę, t. y. tolstant nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, tiek dviračio važiavimo krypties atžvilgiu, automobiliui "Volvo XC90" judant iš kairės į dešinę, t. y. artėjant link važiuojamosios dalies dešiniojo krašto). Automobilis "Volvo XC90" savo priekinės dalies dešine puse turėjo sąlytį su dviračio užpakaline dalimi (ratu, atraminėmis šakėmis), o tarp automobilio "Volvo XC90" priekinės dalies menamos plokštumos ir dviračio kairės pusės menamos plokštumos buvo sąlyginai didelis smailas atviras į kairę kampas. Automobiliui "Volvo XC90" kliudžius dviratį, jo vairuotojas A. C. pateko ant automobilio variklio dangčio, ir tikėtina, buvo nublokštas į priekį ir į dešinę. Dviratis dėl buvusio pobūdžio sąlyčio pateko po automobiliu ir judėjo kartu, būdamas po juo, kol atsiskyrė nuo automobilio ir liko gulėti padėtyje užfiksuotoje 2023 m. rugpjūčio 5 d. eismo įvykio vietos schemoje. Automobilis "Volvo XC90" po susidūrimo buvo patrauktas iš eismo įvykio vietos, t. y. vairuotojo buvo nuvairuotas ir sustabdytas padėtyje užfiksuotoje 2023 m. rugpjūčio 5 d. eismo įvykio vietos schemoje. Negalima apskaičiuoti, kokiu greičiu prieš susidūrimą su dviračiu judėjo automobilis "Volvo XC90", vairuojamas M. M.. Žiūrint kelio kryptimi nuo Vilniaus link Ignalinos, transporto priemonių susidūrimas kelio ilgio atžvilgiu įvyko prieš dviratininko šalmo buvimo vietą, o kelio pločio atžvilgiu - važiuojamosios dalies dešinėje pusėje, tikėtina, arčiau kelkraščio. Negalima nustatyti tikslesnės automobilio "Volvo XC90" ir dviračio susidūrimo vietos kelio Vilnius - Švenčionys - Zarasai ilgio ir pločio atžvilgiu. Jeigu buvusioje kelio eismo situacijoje, žiūrint automobilio "Volvo XC90" važiavimo krypties atžvilgiu, dviračio vairuotojas A. C. keitė judėjimo kryptį iš dešinės į kairę, toldamas nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, ir tokiu būdu sukėlė grėsmę eismo saugumui bei sudarė kliūtį, jam iš paskos greičiau važiuojančio automobilio "Volvo XC90" judėjimui, tai tokie jo veiksmai techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Jeigu buvusioje kelio eismo situacijoje, žiūrint automobilio "Volvo XC90" važiavimo krypties atžvilgiu, dviračio vairuotojas A. C. nekeitė judėjimo krypties iš dešinės į kairę, (t. y. važiavo netoldamas nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto), tai tokiu atveju automobilio "Volvo XC90" vairuotojo M. M. veiksmai, - artėdamas prie jam priekyje lėčiau važiuojančio dviračio, saugiai jo neapvažiavo, o keitė judėjimo kryptį iš kairės į dešinę, artėdamas link važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, ir dėl to kliudė dviratį ir jo vairuotoją, - sukėlė grėsmę eismo saugumui ir techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (I t., b.b.l. 77-84).

Teismo posėdyje apklaustas Lietuvos teismo ekspertizių centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas I. G. paaiškino, kad susipažinus su bylos medžiaga (įvykio vietos apžiūra, papildomomis liudytojų apklausomis, parodymų patikrinimo vietoje medžiaga ir kt.) atstatyti įvykio eigą bei vienareikšmiškai nustatyti kurio eismo dalyvio veiksmai, ar dviračio vairuotojo, ar automobilio vairuotojo, sąlygojo eismo įvykio kilimą – galimybių nėra. Nėra konkrečių duomenų apie pirminę automobilio ir dviračio padėtį įvykio metu, liudytojai nurodo matę tik jau vėlesnę automobilio padėtį (padėtį kurioje jis jau pamatė transporto priemonę), jo manevravimą bei iš įvykio vietos nuvažiuojantį automobilį, todėl spręsti apie automobilio judėjimo kryptį ir automobilio judėjimo greitį iki eismo įvykio ir eismo įvykio metu nėra galimybės. Pateiktoje išvadoje nurodyta, jog žiūrint kelio kryptimi nuo Vilniaus link Ignalinos, transporto priemonių susidūrimas kelio ilgio atžvilgiu įvyko prieš dviratininko šalmo buvimo vietą, o kelio pločio atžvilgiu - važiuojamosios dalies dešinėje pusėje, tikėtina, arčiau kelkraščio. Negalima nustatyti tikslesnės automobilio "Volvo XC90" ir dviračio susidūrimo vietos kelio Vilnius - Švenčionys - Zarasai ilgio ir pločio atžvilgiu.

2024 m. kovo 12 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti 7 vaizdo įrašai, kurie yra filmuoti policijos pareigūnų kūno kameromis. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20230805-142714UTC+0300“ yra 542657 KB apimties ir 00:13:42 min trukmės. Atidarius vaizdo įrašą, kairiajame kampe apačioje matyti užrašas PSS-20230805-142714UTC+0300. Vaizdo įraše matyti, kaip policijos pareigūnai atvyksta prie dviejų automobilių, vienas pareigūnas išlipa iš tarnybinio automobilio ir nueina kalbinti vyro, kuris sustabdęs automobilį, kuris partrenkė dviratininką. Matosi stovintys du tamsios spalvos automobiliai. Prie vieno automobilio stovi vyras vilkintis dryžuotais berankoviais marškinėliais, kito automobilio vairuotojas sėdi viduje automobilio. Liudininkas pasakoja policijos pareigūnui, kad jie pamatė ir nusekė vairuotoją iki jo namų ir iki kelio, jis bandė nuvažiuoti. Policijos pareigūnas užsirašęs liudininko duomenis prieina prie kito automobilio „Volvo“ valst. nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas prasidaro dureles pasisveikina su pareigūnu. Vairuotojas yra vyresnio amžiaus, žilų plaukų bei su akiniais, vilki margus marškinius ir žalsvą liemenę. Policijos pareigūnas paklausia ar neturi jokių draudžiamų daiktų prie savęs. Vairuotojas kalba rusiškai ir sako, kad nieko neturi tik piniginę. Policijos pareigūnas paklausia ar jis kalba lietuviškai, vairuotojas atsako, kad kalba rusiškai jis iš (duomenys neskelbtini). Pareigūnas jo paklausia kodėl jis bėgo iš įvykio vietos, jis atsako, kad niekur nebėgo, kad jis čia važiavo. Visai ne dideliu greičiu ir nepastebėjo. Vis sako, kad važiavo nedideliu greičiu, dvi padangas pradūrė. Kažkaip nepastebimai. Policijos pareigūnas klausia vairuotojo kas buvo, vairuotojas sako, kad jo automobilio padangos prasidūrė, jam žmonės padėjo permontuoti, liepė važiuoti lėtai apie 50 km/ha jis taip per važiavo, prakirto antrą padangą ir jis nusuko čia į keliuką, kad antrą padangą pasikeisti. Vairuotojas taip pat sako, kad gavosi nesąmonė, jis užsižiūrėjo į ratus automobilio. Pareigūnas klausia apie žmogų ant dviračio, vairuotojas sako, kad žmogaus išvis nepastebėjo, nepastebėjo jo, nes dviratininkas staiga atsirado. Dar sako, kad jam pasirodė jog dviratininkas buvo neblaivus. Klausia ar asmuo labai sužalotas ir stebisi, kad tokie sužalojimai galėjo būti padaryti jam važiuojant lėta eiga. Pareigūnai įsodina vairuotoja į savo tarnybinį automobilį bei patikrina vairuotojo blaivumą, alkoholio matuoklis parodė 1,45 promiles. Policijos pareigūnai su vairuotoju važiuoja į įvykio vietą. Vaizdo įrašas baigiasi. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20230805-142802UTC+0300“ yra 1189114 KB apimties ir 00:30:00 min trukmės. Atidarius vaizdo įrašą, kairiajame kampe apačioje matyti užrašas PSS-20230805-142802UTC+0300. Vaizdo įraše matyti, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Vienas pareigūnas lieka prie vairuotojo, kuris galimai partrenkė dviratininką, o kitas pareigūnas nuvažiuoja į partrenkimo vietą. Matosi sustoję šalikelėje automobiliai, kurie iškvietė greitąją medicinos pagalbą bei policijos pareigūnus. Viena liudininkė papasakojo, kad matė kaip partrenktas dviratininkas gulėjo šalikelėje. Dviratininkas gulėjo vienoje vietoje, o dviratis toliau ant kelio. Taip pat pasakojo, kad partrenktas dviratininkas buvo praradęs sąmonę, sunkiai kvėpavo, atvykę medikai jį atgaivino ir išvežė į Vilniaus Lazdynų ligoninę. Pačio partrenkimo liudytojai nematė. Policijos pareigūnas užsirašo reikalingus asmens duomenis. Ir grįžta pas kolegą, kuris likęs su vairuotoju. Pasiėmęs kolegą bei vairuotoją grįžta į įvykio vietą. Vaizdo įraše matosi kaip policijos pareigūnai apžiūri įvykio vietą, daro nuotraukas bei matuoja atstumus. Daugiau šiame vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20230805-144125UTC+0300“ yra 964900 KB apimties ir 00:24:21 min trukmės. Atidarius vaizdo įrašą, kairiajame kampe apačioje matyti užrašas PSS-20230805-144125UTC+0300. Vaizdo įraše matyti kaip policijos pareigūnai apžiūri įvykio vietą, matuoja atstumus. Ant važiuojamosios kelio dalies matosi gulintis sulankstytas dviratis. 00:16:32 min policijos pareigūnas antrą kartą tikrina vairuotojo blaivumą. Alkoholio matuoklis parodė 1,49 promiles. Pareigūnas paklausia vairuotojo ką jis gėrė, vairuotojas atsako, kad jis gėrė vakar vakare, nes jo žmona mirė. Pareigūnas paklausia ar tikrai jis šiandien negėrė, vairuotojas atsako, kad ne negėrė, kad jis nekvailas kad mašina vairuoti išgėrusiam. Policijos pareigūnai užsirašo liudytojų duomenis, apžiūrinėja įvykio vietą bei pakuoja daiktus iš įvykio vietos. Daugiau šiame vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20230805-150949UTC+0300“ yra 138079 KB apimties ir 00:03:29 min trukmės. Atidarius vaizdo įrašą, kairiajame kampe apačioje matyti užrašas PSS-20230805-150949UTC+0300. Vaizdo įraše matyti kaip policijos pareigūnai įvykio vietoje renka nukentėjusiojo dviratininko daiktus bei bendrauja tarpusavyje. Daugiau šiame vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20230805-151935UTC+0300“ yra 964900 KB apimties ir 00:05:30 min trukmės. Atidarius vaizdo įrašą, kairiajame kampe apačioje matyti užrašas PSS-20230805-151935UTC+0300. Vaizdo įraše matyti kaip policijos pareigūnas vairuotojui pasako, kad jis gali patikrinti alkoholio kiekį kraujyje savarankiškai už savo lėšas jeigu jis nesutinka su alkoholio matuoklio parodymais, vairuotojas sutinka ir nori. Pareigūnas užsirašo vairuotojo asmens duomenis. Policijos pareigūnai laukia atvykstant kolegų, kad paimti dviratį. Daugiau šiame vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20230805-152803UTC+0300“ yra 241725 KB apimties ir 00:06:05 min trukmės. Atidarius vaizdo įrašą, kairiajame kampe apačioje matyti užrašas PSS-20230805-152803UTC+0300. Vaizdo įraše matyti šalikelėje gulintis dviratis. Policijos pareigūnai kalbasi tarpusavyje. Vienas pareigūnas paskambino kolegoms, kad atvažiuotų į įvykio vietą ir paimtų dviratį. Vienas policijos pareigūnas lieka įvykio vietoje laukti kolegų, o kitas pareigūnas veža įtariamąjį į ligoninės priimamąjį, kad duotų kraujo alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti. Daugiau šiame vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20230805-154114UTC+0300“ yra 811343 KB apimties ir 00:20:28 min trukmės. Atidarius vaizdo įrašą, kairiajame kampe apačioje matyti užrašas PSS-20230805-154114UTC+0300. Vaizdo įraše matyti kaip policijos pareigūnas atveža įtariamąjį partrenkusį dviratininką į Ignalinos ligoninę duoti kraujo alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti, bet Ignalinos ligoninė neteikia tokios paslaugos (kai asmuo savarankiškai be policijos pareigūnų siuntimo nori duoti kraujo). Policijos pareigūnas su įtariamuoju važiuoja į Ignalinos policijos komisariatą. Pareigūnas paaiškina, kad kraujo duoti įtariamasis gali Visagine arba Utenoje, taip pat kad jo automobilis, su kuriuo partrenkė dviratininką, kol vyks tyrimas bus paimtas ir uždarytas Utenoje policijos saugomoje aikštelėje. Policijos pareigūnas paklausia įtariamojo ar jis žino kodėl bus uždarytas jo automobilis, įtariamasis atsako, kad už tai, kad jis partrenkė žmogų. Policijos pareigūnas pasako įtariamajam, kad išrašys jam šaukimą kad turės atvykti į policijos komisariatą ir po to jis galės važiuoti namo. Daugiau šiame vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos nėra (I t., b.b.l. 101-105).

2023 m. rugpjūčio 5 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad M. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), pirmo patikrinimo metu 14.38 val. nustatytas 1,45 promilių girtumas, antro patikrinimo metu 14.59 val. 1,49 promilių girtumas (II t., b.b.l. 140).

2024 m. vasario 29 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos nutarimu akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ įgaliotojam atstovui leista dalyvauti procese (I t., b.b.l. 187-188). O 2024 m. vasario 29 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos nutarimu akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ įtraukta į byla civiliniu atsakovu (I t., b.b.l. 190-192, 193-195, 196-198 ).

2024 m. vasario 28 d. nukentėjusieji A. C., A. C. ir R. C. ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-29389-23 metu pateikė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (I t., b.b.l. 152-159). Nukentėjusieji A. C., A. C. ir R. C. ikiteisminio tyrimo metu pripažinti civiliniais ieškovais, o akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ į bylos nagrinėjimą įtraukta civiliniu atsakovu (I t., b.b.l. 190-192,193-195,196-198).

2024 m. birželio 17 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų nutartimi, priėmus nukentėjusiųjų (civilinių ieškovų) A. C., R. C. ir A. C. pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo, nukentėjusiųjų (civilinių ieškovų) A. C., R. C. ir A. C. civilinis ieškinys, pareikštas 2024 m. vasario 28 d. baudžiamojoje byloje Nr. Nr.1-262-664/2024, dėl neturtinės žalos atlyginimo, paliktas nenagrinėtu, o akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ įgaliotam atstovui leista toliau dalyvauti baudžiamosios bylos procese kaip suinteresuotam asmeniui, nereiškiančiam savarankiškų reikalavimų (IV t., b.b.l. 2-4).

Konstatuotina, jog civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ įgaliotasis atstovas J. P. nurodė, jog civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nėra pareikštas, todėl atstovas, kuriam, byloje leista dalyvauti kaip trečiajam (suinteresuotam) asmeniui, nereiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsižvelgus į galimą civilinį procesą dėl šiais nusikaltimais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, dėl nusikalstamų veikų ir bausmės nepasisako.

2023 m. rugpjūčio 16 d. Utenos apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Ignalina) nutarimu, siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį 2023 m. rugpjūčio 16 d. Utenos apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Ignalina) nutarimu M. M. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (II t., b.b.l. 155-157). 2023 m. rugsėjo 6 d. Utenos apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Ignalina) nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kai nežinoma turto sudėtis, buvimo vieta (III t., b.b.l. 2-4), 2024 m. lapkričio 30 d. nutarimu terminas partęstas iki 2024-03-04 (III t., b.b.l. 5-7, 8-9,10-11, 12-13). Utenos apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartimi (III t., b.b.l. 27-29) ir 2024 m. kovo 4 d. nutartimi (III t., b.b.l. 35-38) laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas iki 2024 m. liepos 4 d.

M. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 4 dalyje, tai yra tuo, jog jis pažeidė kelių eismo taisykles ir sukėlė eismo įvykį, dėl kurio sunkiai buvo sutrikdyta kito žmogaus sveikata, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Pagal BK 281 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir prie jo esančios eismo įvykio vietos plano matyti, kad eismo įvykis buvo kelio Vilnius-Švenčionys-Zarasai 101 kilometre. Iš liudytojų J. V., D. V., K. Ž., J. Ž. parodymų duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu matyti, jog būtent kaltinamojo M. M. vairuojama transporto priemonė "Volvo XC 90", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo pastebėta keistai manevruojanti (bandanti apsisukti, važiuojanti pirmyn-atgal, tai yra link kelio šalikėlės ir atgal į kelio vidurį) toje vietoje, kur šalikelėje buvo rastas partrenktas dviračiu važiavęs nukentėjusysis A. C., o iš įvykio vietos nuvažiuojantis kaltinamojo automobilis dar apie 200 pratempė prie automobilio prisikabinusį nukentėjusiojo A. C. dviratį, kuris kaltinamojo automobiliui judant toliau atsikabino ir liko gulėti ant važiuojamosios kelio dalies. Iš liudytojų J. V., D. V. parodymų matyti, jog kaltinamojo M. M. vairuojama transporto priemonė "Volvo XC 90", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nusuko nuo pagrindinio kelio į šalikelę, o vairuotojas M. M. apžiūrėjęs apgadintą automobilio priekinę dalį, išsiėmęs iš automobilio šluotą ją nuvalė, po to grįžo prie pagrindinio kelio ir ketino vykti važiuoti toliau, tačiau liudytojas J. V. užstatė automobiliu kelio važiuojamąją dalį ir neleido kaltinamajam pravažiuoti iki atvyko policijos pareigūnai. Iš automobilio apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti, kad apgadintas automobilio "Volvo XC 90", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis, variklio gaubtas, radiatoriaus grotelės, dešinės pusės priekinis žibintas, dešinės pusės priekinis sparnas, dešinės pusės rūko žibintas. Kairės pusės priekinė padanga išsileidusi ir visiškai sugadinta. 2023 m. spalio 11 d. Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvadoje Nr. 11-1949 (23) užfiksuota, kad automobilis "Volvo XC90" savo priekinės dalies dešine puse turėjo sąlytį su dviračio užpakaline dalimi (ratu, atraminėmis šakėmis), o tarp automobilio "Volvo XC90" priekinės dalies menamos plokštumos ir dviračio kairės pusės menamos plokštumos buvo sąlyginai didelis smailas atviras į kairę kampas. Automobiliui "Volvo XC90" kliudžius dviratį, jo vairuotojas A. C. pateko ant automobilio variklio dangčio, ir tikėtina, buvo nublokštas į priekį ir į dešinę. Dviratis dėl buvusio pobūdžio sąlyčio pateko po automobiliu ir judėjo kartu, būdamas po juo, kol atsiskyrė nuo automobilio ir liko gulėti padėtyje užfiksuotoje 2023 m. rugpjūčio 5 d. eismo įvykio vietos schemoje. Automobilis "Volvo XC90" po susidūrimo buvo patrauktas iš eismo įvykio vietos, t. y. vairuotojo buvo nuvairuotas ir sustabdytas padėtyje užfiksuotoje 2023 m. rugpjūčio 5 d. eismo įvykio vietos schemoje. 2023 m. spalio 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3119/2023(01) užfiksuota, kad A. C. nustatytas kūno sumušimas, pasireiškęs dauginiais odos nubrozdinimais, poodinėmis kraujosruvomis, žaizdelėmis kūne, difuziniu smegenų ir smegenėlių sužalojimų (stacionarizavimo metu GKS- 4 balai), traumine subdurine hemoragija, plaučių sumušimu, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, ūmiu kvėpavimo nepakankamumu. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis būdu ir laiku, eismo įvykio metu nukentėjusįjį važiuojant dviračiu, partrenkus automobiliui. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.3 ir 6.6.15 punktais, nustatyti sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. 2023 m. rugpjūčio 5 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad M. M., gimusiam 1954 m., pirmo patikrinimo metu 14.38 val. nustatytas 1,45 promilių girtumas, antro patikrinimo metu 14.59 val. 1,49 promilių girtumas.

Kaltinamasis M. M. nurodo, jog prisipažįsta kaltu ir gailisi, nurodo, jog kelio matomumas buvo geras, bet jis važiavo su nuleistu automobilio "Volvo XC 90", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ratu ir nedideliu greičiu, arčiau dešiniojo kelkraščio. Būtent dešinuoju kelkraščiu, kaip matyti iš bylos surinktos medžiagos, dviračiu važiavo nukentėjusysis A. C.. Kaltinamasis teigia prisipažįstąs kaltu, tačiau nurodo, jog nukentėjusiojo važiuojančio dviračiu nematęs, jo nepastebėjęs ir nepajutęs smūgio, todėl važiavęs toliau, o į šalikelę nusukęs tik dėl nuleisto automobilio rato, ketindamas jį pakeisti arba kviesti techninę pagalbą. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės: a) automobilio apgadinimo pobūdį (apgadintas automobilio "Volvo XC 90", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis, variklio gaubtas, radiatoriaus grotelės, dešinės pusės priekinis žibintas, dešinės pusės priekinis sparnas, dešinės pusės rūko žibintas) rodantį buvus stipraus smūgio; b) kaltinamojo veiksmus iš karto po autoįvykio (kaltinamasis manevravo įvykio vietoje, vėliau ištiesinęs automobilį nuvažiavo dar tempdamas prisikabinusį dviratį, tuo tarpu nusukęs nuo pagrindinio kelio į šalikelę jis nekeitė automobilio rato, nekvietė techninės pagalbos, o apžiūrėjęs apgadintą automobilio priekinę dalį, išsiėmęs iš automobilio šluotą ją nuvalė ir ketino važiuoti toliau, tačiau nenuvažiavo dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių - liudytojui J. V. užstačius automobiliu kelio važiuojamąją dalį ir neleidus kaltinamajam pravažiuoti iki atvyko policijos pareigūnai); c) kaltinamojo paaiškinimų ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams užduodamų klausimų pobūdį (baudžiamojoje byloje esančiuose vaizdo įrašuose, filmuotose policijos pareigūnų kūno kameromis ir aprašytuose 2024 m. kovo 12 d. kitų objektų apžiūros protokole, užfiksuota, jog kaltinamasis M. M. teigia, kad gavosi nesąmonė, jis užsižiūrėjo į ratus automobilio, dviratininko nepastebėjo, nes dviratininkas staiga atsirado; sako, kad jam pasirodė jog dviratininkas buvo neblaivus; klausia ar asmuo labai sužalotas ir stebisi, kad tokie sužalojimai galėjo būti padaryti jam važiuojant lėta eiga), leidžia teismui daryti objektyviai pagrįstą išvadą, jog kaltinamojo M. M. parodymai, kad jis nepajuto smūgio ir nematė, kad kliudė nukentėjusiojo vairuojamą dviratį vertinti kritiškai, kaip bandymas sušvelninti atsakomybę.

Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino. Byloje esantys įrodymai patvirtina vieni kitus, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti. Įvertinęs liudytojų J. V., D. V., K. Ž., J. Ž. tiek liudytojų apklausos metu, tiek parodymų patikrinimo vietoje metu užfiksuotose parodymuose, taip pat paties kaltinamojo M. M. (M. M.) parodymuose duotuose ir ikiteisminio tyrimo metu, ir bylos nagrinėjimo metu, 2023 m. rugpjūčio 5 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos tarnybiniuose pranešimuose, 2023 m. spalio 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3119/2023(01), 2023 m. rugpjūčio 10 d. daiktų apžiūros protokole, 2023 m. spalio 11 d. Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvadoje Nr. 11-1949 (23), 2024 m. kovo 12 d. kitų objektų apžiūros protokole, 2023 m. rugpjūčio 5 d. neblaivumo nustatymo akte bei kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje užfiksuotus duomenis, teismas pripažįsta, jog šių įrodymų pakanka konstatuoti, kad M. M. (M. M.) 2023 m. rugpjūčio 5 d. apie 14 val. 12 min. kelio Vilnius-Švenčionys-Zarasai 101 kilometre, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,45 promilės etilo alkoholio), vairuodamas automobilį "Volvo XC 90", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 126, 127, 128 ir 219.4 punktų reikalavimus, t. y. nesiėmė būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti vairuojamą transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o atsiradus kliūčiai – ta pačia kelio puse važiuojančiam dviračiui, vairuojamam A. C., nesulėtino greičio iki visiško automobilio sustabdymo, apvažiuodamas kliūtį nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę - dviratį, nepaliko ne mažesnio kaip 1 m šoninio atstumo saugiam prasilenkimui su ta pačia kryptimi važiuojančiu dviračiu ir automobilio priekine dešine puse trenkėsi į dviračio galinę dalį, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sužalotas dviračio vairuotojas A. C.. Byloje esantys įrodymai patvirtina vieni kitus, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti.

M. M. (M. M.) inkriminuota nusikalstama veika laikytina visiškai įrodyta, yra kvalifikuota teisingai ir atitinka Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos normos dispoziciją.

M. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 144 straipsnyje, tai yra tuo, jog paliko žmogų be pagalbos, kai grėsė pavojus jo gyvybei.

Pagal BK 144 straipsnį atsako tas, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 144 straipsnį gali atsirasti tokiais atvejais: 1) kai kaltininkas, sukėlęs pavojų, nepagelbėja nukentėjusiajam, kurio gyvybei gresia pavojus, nors turi galimybę suteikti jam pagalbą; 2) kai kaltininkas, turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu, kurio gyvybei gresia pavojus, jam nepagelbėja, nors turi galimybę suteikti jam pagalbą. Taigi, nusikaltimo, numatyto BK 144 straipsnyje, subjektui būdingi specialūs požymiai: tai gali būti arba asmuo, pats sukėlęs pavojų nukentėjusiajam, arba asmuo, kitais pagrindais turintis pareigą rūpintis nukentėjusiuoju. Pareiga rūpintis nukentėjusiuoju gali būti įtvirtinta įvairiuose teisės aktuose, dažniausiai atskiras sritis ar pareigybes reglamentuojančiuose įstatymuose (sveikatos sistemos, policijos veiklos, priešgaisrinės tarnybos ir kt.), arba gali atsirasti ir kitais pagrindais, pavyzdžiui, šalims sudarius įvairias sutartis. Sprendžiant, ar konkretus asmuo turėjo pareigą suteikti nukentėjusiam asmeniui būtinąją pagalbą, reikia nustatyti konkrečias faktines aplinkybes, įskaitant asmens profesiją, vykdomas funkcijas, ir susipažinti su tai reglamentuojančiais teisės aktais. Taigi vieni iš būtinųjų BK 144 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, kurie turi būti nustatyti, yra: kaltininko sukeltas pavojus nukentėjusiajam arba jo turima pareiga rūpintis nukentėjusiuoju; grėsmė nukentėjusiojo gyvybei; galimybės suteikti pagalbą turėjimas. Bylos aplinkybėms neatitinkant bent vieno iš šių požymių, asmuo negali būti pripažįstamas kaltu dėl aptariamos nusikalstamos veikos padarymo (kasacinė nutartis Nr. 2K-148-303/2018). Ši nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, padariniai nėra būtinieji šios nusikalstamos veikos požymiai. BK 144 straipsnyje numatyto nusikaltimo baigtumo momentas siejamas su veikos padarymo momentu, t. y. šis nusikaltimas laikomas baigtu, kai asmuo, turėdamas galimybę suteikti pagalbą nukentėjusiajam, jam nepagelbėja, kartu turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiuoju ar pats jam sukėlęs šį pavojų. Šis nusikaltimas yra tyčinis, padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad nukentėjęs asmuo, kuriuo jis turi pareigą rūpintis ar kuriam jis sukėlė pavojų, yra (galbūt yra) pavojingoje gyvybei padėtyje ir jam reikalinga pagalba, tačiau jam nepagelbėja (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-895/2016).

Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių M. M. negalėjo pagelbėti nukentėjusiajam. Nagrinėjamu atveju M. M. sąmoningai nevykdė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 219.4 punkte (jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam) ir 219.5 punkte (imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai) numatytų pareigų kad, įvykus eismo įvykiui, privaloma imtis visų reikiamų priemonių, jog būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems.

Įvykio liudytojais apklausti asmenys patvirtino, jog kaltinamasis manevruodamas ir tempdamas nukentėjusiojo dviratį išvažiavo iš įvykio vietos, nuvažiavęs į šalikelę apžiūrėjo apgadintą transporto priemonės priekinę dalį ir ją nuvalė šluota bei ketino vykti toliau net bandydamas apvažiuoti jam kelią užkirtusį automobilį. Teismas kritiškai įvertino kaltinamojo M. M. parodymus dalyje dėl teiginių, jog jis nepajuto smūgio ir nematė, kad kliudė nukentėjusiojo vairuojamą dviratį, vertindamas uos kaip bandymą sušvelninti atsakomybę. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į kaltinamojo M. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus, apie tai, jog apžiūrėdamas sugadinto automobilio priekį pagalvojo, jog jis kažką nutrenkė, tačiau negrįžo pažiūrėti ką būtent ir neketino to daryti, ketino vykti toliau iki Ignalinos arba kviestis techninę pagalbą, neketino grįžti atgal. Nustatytos faktinės aplinkybės rodo, jog kaltinamasis negalėjo nesuprasti, jog automobiliu kliudžius dviratį ir dviratį vairavusiam A. C. patekus ant automobilio variklio dangčio, ir vėliau nublokštam į šalikelę, be to, esant stipriai apgadintam automobilio priekiui (apgadintas automobilio "Volvo XC 90", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis, variklio gaubtas, radiatoriaus grotelės, dešinės pusės priekinis žibintas, dešinės pusės priekinis sparnas, dešinės pusės rūko žibintas), buvo akivaizdu, kad smūgis į žmogų yra stiprus ir jis neišvengiamai yra sužalotas bei reikalingas pagalbos, tačiau tai suvokdamas ir kaip vairuotojas turėdamas pareigą pasirūpinti nukentėjusiąja, pasišalino iš eismo įvykio vietos palikdamas ją be pagalbos. Nusikaltimas buvo baigtas nuo kaltinamojo pasišalinimo iš eismo įvykio vietos momento. Taigi, byloje neginčijai įrodyta, kad kaltinamasis M. M., 2023 m. rugpjūčio 5 d. apie 14 val. 12 min., kelio Vilnius-Švenčionys-Zarasai 101 kilometre, įvykus eismo įvykiui, kurio metu būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,45 promilės etilo alkoholio) vairuodamas automobilį "Volvo XC 90", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), partrenkė ir sunkiai sužalojo ta pačia kryptimi važiavusį dviratininką A. C., taip sukeldamas pavojų nukentėjusiojo A. C. gyvybei, turėdamas pareigą suteikti A. C. pagalbą, jam nepagelbėjo, nors tokią galimybę turėjo, o iš įvykio vietos pasišalino.

M. M. (M. M.) inkriminuota nusikalstama veika laikytina visiškai įrodyta, yra kvalifikuota teisingai ir atitinka Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 144 straipsnyje įtvirtintos normos dispoziciją.

Dėl bausmių skyrimo.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

M. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo gynėjas prašė teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo M. M. prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir gailėjimąsi pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė, be kita ko, yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Taigi BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama tik nustačius du momentus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailestį. Nesant bent vieno iš nurodytų momentų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Pabrėžtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-145-139/2015, 2K-281-942/2018). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje.

Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. M. nurodė, jog prisipažįsta kaltu dėl jam suformuluoto ir pripažinto įrodytu kaltinimo, bei nurodė, kad gailisi dėl to, visgi teismas, įvertinęs kaltinamojo parodymus, kuriais iš esmės jis siekė sušvelninti savo atsakomybę, mėgino sumenkinti ir pateisinti buvusį savo poelgį (kaltinamojo parodymai nebuvo nuoseklūs ir išsamūs: kaltinamasis teigia, jog susidūrimo momento neatsimena (nukentėjusiojo nematė, susidūrimo smūgio nejautė), kaip važiavo keliu pasakyti negali (išskyrus tai, jog važiavo lėtai dėl nuleisto rato), taip pat negali paaiškinti kodėl išvažiavęs iš įvykio vietos šlavė/valė automobilio priekį; nors pripažįsta, jog vairo išgėręs, tačiau nurodo, jog minėtą dieną alkoholio nevartojo; nustačius, jog kaltinamojo parodymai prieštarauja teismo posėdyje liudytojais apklaustų asmenų parodymams ir teismui bei proceso dalyviams prašant patikslinti duotus parodymus, pašalinti esamus prieštaravimus, kaltinamasis nurodė, jog dalies aplinkybių nepamena, nežino ar negali paaiškinti), kaltinamojo elgesį po eismo įvykio, ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu (kaltinamasis nebuvo susisekęs su nukentėjusiuoju ar šeimos nariais, nesidomėjo nukentėjusiojo sveikata ir nėra siūlęs pagalbos) nepripažįsta, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. nepripažintina, kad kaltinamojo gailestis iš tikrųjų nuoširdus. Kaltinamojo argumentas, kad jis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų vertintinas kaip formalus teiginys, kuriuo siekiama sušvelninti baudžiamąją atsakomybę, o ne kaip nuoširdus gailėjimasis, kadangi iš bylos aplinkybių visumos seka, kad dėl nusikaltimų pastarasis prisipažino ne savo noru, o verčiamas byloje surinktų įrodymų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra sąlygų, būtinų pripažinti buvus BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Dėl to, nepaisant to, kad kaltinamasis M. M. neneigė padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, gailėjosi dėl savo veiksmų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos jam netaikytinos.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia, į kaltinamojo M. M. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį ( kaltinamojo M. M. padarytos dvi nusikalstamos veikos: BK 281 straipsnio 4 dalyje numatyta nusikalstama veika priskirtina apysunkių nusikaltimų grupei (BK 11 str. 4 d.), kaltinamojo padaryta dėl neatsargumo esant nusikalstamam pasitikėjimui ir BK 144 straipsnyje numatyta nusikalstama veika priskirtina nesunkių nusikaltimų grupei (BK 11 str. 3 d.), kaltinamojo padaryta esant tiesioginei tyčiai); kaltininko asmenybę (kaltinamasis M. M. nedirba, pensininkas, turintis neįgalumą, jam nustatytas vidutinis specialių poreikių lygis (III t., b.b.l. 67-68), duomenų apie psichiatrinį gydymą, gydymą nuo priklausomybės ligų nėra. Pagal teismui pateiktus 2023-09-25, 2023-12-11 medicininių dokumentų išrašus matyti, jog kaltinamasis 2023-09-25 iki 2023-12-28 kreipėsi į medikus, dėl įvairių susirgimų gydėsi stacionare (III t, b.b.l. 58-63). Individualizuodamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas teismas pažymi, kad 2017 m. rugsėjo 19 d. Panevėžio apygardos prokuratūros nutarimu M. M. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kuris nutrauktas vadovaujantis BPK 212 str. 1 d. 6 p, BK 40 str.2 d. 1 p., 2 p ir 4 p., nustatant vienerių metų laidavimo terminą ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones 1 m. 2 mėn. ir 15 d. terminui; įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą 903,84 Eur sumą; turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį VOLVO XC90, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro 2019 m. balandžio 3 d. (III t,, b.b.l. 39-42). Be to, kaltinamasis M. M. baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimą, turi galiojančią nuobaudą (III t., b.b.l. 54-56), šios aplinkybės neabejotinai kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį pažeidinėti KET ir suponuoja išvadą, jog naujai padarytos nusikalstamos veikos, susijusios su KET pažeidimais, nėra atsitiktinės. Ankstesnė ikiteisminio tyrimo teisena (M. M. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), skirti apribojimai ir skirtos administracinės nuobaudos už kelių eismo taisyklių pažeidimą - greičio viršijimą įtakos kaltinamojo M. M. elgesiui nepadarė, jis savo elgesio nevertina kritiškai, nekeičia į teigiamą pusę, šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis yra linkęs nusikalsti), taip pat kitas Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje, nurodytas aplinkybes ir mano, jog kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos sankcijose numatytos bausmės, susijusios su laisvės atėmimu (su trumpalaikiu laisvės atėmimu už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 144 straipsnyje ir laisvės atėmimu už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 4 dalyje), kurių dydis (nenustačius atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių), nustatomas artimas bausmių vidurkiams. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes skirti M. M. kitos rūšies bausmę yra netikslinga.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 144 straipsnyje ir 281 straipsnio 4 dalyje, paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant, t. y. prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę.

Pagal nustatytas M. M. asmenybę ir jo padarytus nusikaltimus apibūdinančias aplinkybes, būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir kaltinamojo asmenybę, nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

2023 m. rugpjūčio 8 d. Utenos apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Ignalina) nutarimu M. M. (M. M.) paskirta kardomoj priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (II t., b.b.l. 135-139), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsitesėjus - panaikintina.

2024 m. birželio 17 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų nutartimi, priėmus nukentėjusiųjų (civilinių ieškovų) A. C., R. C. ir A. C. pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo, nukentėjusiųjų (civilinių ieškovų) A. C., R. C. ir A. C. civilinis ieškinys, pareikštas 2024 m. vasario 28 d. baudžiamojoje byloje Nr. Nr.1-262-664/2024, dėl neturtinės žalos atlyginimo, paliktas nenagrinėtu, todėl civilinio ieškinio užtikrinimui Utenos apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu ir 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarimu M. M. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (II t., b.b.l. 155-157, III t., b.b.l. 2-4), kurio galiojimo terminas pratęstas 2024 m. lapkričio 30 d. nutarimu iki 2024-03-04 (III t., b.b.l. 5-7, 8-9,10-11, 12-13), Utenos apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartimi (III t., b.b.l. 27-29) ir 2024 m. kovo 4 d. nutartimi (III t., b.b.l. 35-38) iki 2024 m. liepos 4 d., naikintinas, apie priimtą sprendimą informuojant turto arešto aktų registro tvarkytoją.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo (Baudžiamojo kodekso 75 straipsnis).

Pagal baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę. Pažymėtina ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Atsižvelgiant: a) į tai, jog kaltinamojo argumentas, kad jis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų, teismo įvertintas kaip formalus teiginys, kuriuo siekiama sušvelninti baudžiamąją atsakomybę, o ne kaip nuoširdus gailėjimasis; b) į kaltinamojo parodymų nenuoseklumą ir prieštaringumą (atsižvelgus ir į teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymus, kurių objektyvumu ir teisingumu teismas neturi pagrindo abejoti); c) sukeltas pasekmes, veiksmus po įvykio, ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu; d) kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje padarymą (2017-06-03 – 2017-10-05 galiojusi BK 281 straipsnio 7 d. redakcija: Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio)), teismas pagrįstai abejoja, jog kaltinamasis pilnai suprato savo veiksmų neteisėtumą ir pavojingumą, kritiškai vertina savo veiksmus. Todėl nesant pakankamam pagrindui manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pagrindu neatidėtinas.

Dėl Baudžiamojo kodekso 68 straipsnio taikymo.

Baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Vadovaujantis BK 282¹ straipsnio 2 dalimi, laikoma, kad BK 281 straipsnio 2, 4 ar 6 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo yra neblaivus, kai jam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas arba kai jis vengė neblaivumo patikrinimo ar vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad M. M. įvykių metu buvo neblaivus, 2023 m. rugpjūčio 5 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad M. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), pirmo patikrinimo metu 14.38 val. nustatytas 1,45 promilių girtumas, antro patikrinimo metu 14.59 val. - 1,49 promilių girtumas (II t., b.b.l. 140).

Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui M. M. atžvilgiu taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones ketveriems metams (BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d., 68 str.), terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo (Baudžiamojo kodekso 72 straipsnis).

Baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu ir be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis Nr. 2K-80-511/2018). Taigi automobilis „Volvo XC90", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuoklės identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. M. (remiantis VĮ "Regitra" duomenų bazės pažyma apie kelių transporto priemones, esantis šios transporto priemonės valdytojas-savininkas), atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, yra konfiskuotinas turtas.

Esant šioms aplinkybėms, iš M. M. konfiskuotinas (šiuo metu IĮ "R. K. įmonėje", esančioje Vyžuonėlių kaime, Utenos rajone saugomas (I t., b.b.l. 52)) automobilis „Volvo XC90", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilio kėbulo (VIN) numeris (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.

Dėl proceso išlaidų byloje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatytą reglamentavimą, įsigaliojusį nuo 2020 m. liepos 15 d., teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 2 dalimi kaltinamajam M. M. teismo posėdžio metu, antrinę teisinę pagalbą teikė advokatas E. L.. Remiantis 2024 m. gegužės 8 d. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių Administravimo skyriaus pateikta pažyma apie antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-04996, taip pat 2024 m. gegužės 17 d. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių Administravimo skyriaus pateikta pažyma apie antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-05455 viso buvo patirtos 579,50 Eur išlaidos (III t., b.b.l. 157-158, 180-182), kurias sudaro: pasirengimas nagrinėti bylą, konsultacija ir dalyvavimas teismo posėdžiuose. Atsižvelgus į tai, jog kaltinamasis M. M. niekur nedirba ( III t., b.b.l. 47- 49), yra pensinio amžiaus, turi neįgalumą, jo gaunamas pajamas sudaro tik gaunamos socialinės išmokos (III t., b.b.l. 51-52), kurių dydis yra apie 650 Eur per mėnesį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo (kaltinamajam nemokant proceso kalbos), atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, šioje byloje nepriteistinos.

2024 m. rugsėjo 3 d. nukentėjusiųjų A. C., R. C. ir A. C. vardu advokatas T. P. pateikė prašymą priteisti iš kaltinamojo M. M. nukentėjusiesiems A. C., R. C. ir A. C. proceso (bylinėjimosi) išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, viso - 2420 Eur sumoje, kurias sudaro: nukentėjusiųjų atstovavimas teismo posėdžių metu bei procesinių dokumentų rengimas. Į šią sumą neįskaičiuotas sumos, susijusios su civiliniu ieškiniu rengimu, šios išlaidos bus teikiamos civilinę byla nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui (IV t., b.b.l. 43-45).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtų išlaidų atlyginimą advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į šių išlaidų būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, į tai, kurioje proceso stadijoje jos buvo patirtos, taip pat į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų atlyginimo kaltinamajam nepriteisti ar jo dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022).

Analizuojant baudžiamosios bylos medžiagą nustatyta, jog 2023 m. rugpjūčio 9 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros nutarimu A. C. pripažintas byloje nukentėjusiuoju (I t., b.b.l. 139140). 2023 m. rugpjūčio 9 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros nutarimu A. C. pripažinta nukentėjusiojo A. C. įstatymine atstove ir jai leista dalyvauti procese (I t., b.b.l. 133-134). 2024 m. kovo 4 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos nutarimu A. C. pripažinta nukentėjusiąja (IIt., b.b.l. 12-14). Remiantis 2019 m. gruodžio 3 d., 2020 m. sausio 2 d., 2021 m. vasario 28 d. atstovavimo sutartimis advokatui T. P. pavesta atstovauti A. C. (I t., b.b.l. 177), A. C. (I t., b.b.l. 178) ir R. C. (I t., b.b.l. 180), taip pat atstovavimas baudžiamojoje byloje paremtas: 2023-08-10 advokato orderiu serija LAT Nr. 1071780 (I t., b.b.l. 179), 2024 m. vasario 28 d. advokato orderiu serija LAT Nr. 1071782 (II t., b.b.l. 32), 2024-05-16 advokato orderiu serija LAT Nr. 1071783 (III t., b.b.l. 165).

Advokatas T. P. teikė teisinę pagalbą nukentėjusiesiems A. C., R. C. ir A. C. (2024-05-16 advokato orderiu serija LAT Nr. 1071783 (III t., b.b.l. 165) rengė ir pateikė teismui atskirtus procesinius dokumentus - prašymus ( III t., b.b.l. 167, III t., b.b.l. 186), atstovavimo nukentėjusiuosius teismo posėdžių metu: 2024 m. gegužės 17 d. (nuo 09 val. 01 min. iki 14 val. 05 min.), 2024 m. birželio 3 d. (nuo 09 val. 06 min. iki 09 val. 14 min.), 2024 m. birželio 17 d. (nuo 10 val. 01 min. iki 13 va. 01 min.), 2024 m. rugsėjo 3 d. (nuo 09 val. 02 min. iki 09 val. 53 min.), viso bendras advokato užmokestis už teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiesiems (procesinių dokumentų parengimas, atstovavimas teisme) - 2420 Eur (IV t., b.b.l. 43-45).

Teismas, atsižvelgdamas į advokato ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu parengtų procesinių dokumentų skaičių, pobūdį, apimtį ir turinį; į teismo posėdžių skaičių ir trukmę, baudžiamosios bylos apimtį; į kaltinamojo turtinę padėtį (kaltinamasis M. M. niekur nedirba ( III t., b.b.l. 47- 49), yra pensinio amžiaus, turi neįgalumą, jo gaunamas pajamas sudaro tik gaunamos socialinės išmokos (III t., b.b.l. 51-52), kurių dydis yra apie 650 Eur per mėnesį), prašoma atlyginti proceso išlaidų suma mažintina nuo 2420 Eur. iki 1800 Eur. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nukentėjusiųjų atstovo advokato darbo laiko sąnaudas atstovaujant nukentėjusiųjų interesus, suteiktų paslaugų apimtį (atkreiptinas dėmesys į tai, jog antrinės teisinės pagalbos atstovaujant kaltinamąjį analogiška apimtimi advokato išlaidos sudarė 579,50 Eur (III t., b.b.l. 180-182)), kaltinamojo turtinę padėtį, bendra 1800 Eur suma yra pagrįsta, ne per didelė, atitinka teisingumo bei protingumo principus, todėl priteistina iš kaltinamojo M. M.. Imama domėn ir ta faktinė aplinkybė, jog baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys (kurio vėliau atsisakyta) yra nagrinėjamas civilinio proceso tvarka ir jame taip pat bus reiškiamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Atsižvelgus į tai, jog advokatas nurodo atstovavęs tris nukentėjusiuosius (III t., b.b.l. 165) ir teismui pateiktos teisinės pagalbos išlaidos, patirtos kiekvieno nukentėjusiojo atžvilgiu nėra detalizuojamos, darytina objektyviai pagrįsta išvada, jog advokato užmokesčio dalys už teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiesiems A. C., R. C. ir A. C. yra lygios, po 600 Eur (1800 Eur. : 3 = 600 Eur).

Dėl daiktinių rodymų.

2023 m. rugpjūčio 5 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis „Volvo XC90", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo (važiuoklės kėbulo) Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo spynelės raktu perduoti saugojimui į IĮ R. K. saugojimo aikštelę, adresu M. V. g. 7, Vyžuonėlių kaimas, Utenos rajono savivaldybė (I t., b.b.l. 52, 53-54), konfiskuotini.

2023 m. rugpjūčio 5 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtos stiklo ir plastiko šukės, 2023 m. rugpjūčio 10 d. daiktų apžiūros metu paimta nuoplova nuo automobilio VOLVO XC 90, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairo paviršiaus, automobilio variklio dangčio dažų dangos detalės, nuoplova saugomi Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariate taip pat 2023 m. rugpjūčio 10 d. daiktų apžiūros metu paimti: kairės pusės priekinės (vairuotojo) kvapo pėdsakas, automobilio salono foninis kvapas (du stiklainiai, plombos Nr. 019740, Nr. 019743), saugomi Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Kinologijos valdybos Kriminalistinės odorologijos skyriuje (I t., b.b.l. 93-94, 95-97), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

2023 m. rugpjūčio 5 d. įvykio vietos apžiūros metu paimti: dviratininko šalmas, dviratis nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini nukentėjusiajai R. C. jai prašant (BPK 94 str. 1 d. 5 p.)

Trys kompaktiniai diskai (kuriuose užfiksuota: vaizdo-garso įrašas atliktas fiksuojant įvykį BODY kameromis, taip pat įvykio vietos apžiūros metu darytos fotonuotraukos, dviračio ir automobilio fotonuotraukos), sudėti baltuose vokuose ir saugomi baudžiamojoje byloje (I t., b.b.l. 51, 100), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. M. (M. M.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalyje ir skirti bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams.

M. M. (M. M.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 144 straipsnyje, ir paskirti bausmę – penkiasdešimt tris paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str. 1 d. 1a p., paskirtą bausmę – penkiasdešimt tris paras arešto, pakeisti penkiasdešimt trijų dienų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtą trijų metų laisvės atėmimo bausmę, už nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalyje ir 53 parų arešto, pakeisto į laisvės atėmimo bausmę 53 (penkiasdešimt trims) dienoms, bausmę, paskirtą už nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 144 straipsnyje padarymą, subendrintini dalinio sudėjimo būdu, t. y. prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti M. M. (M. M.) galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams ir vienam mėnesiui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. M. sulaikymo, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, M. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ketveriems metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2, ir 4 dalimis, M. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį Volvo XC90, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuoklės identifikavimo kodas (VIN) Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonės užvedimo raktą, perduodant kartu su konfiskuojamu automobiliu.

2023 m. rugpjūčio 8 d. Utenos apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Ignalina) nutarimu M. M. (M. M.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsitesėjus -panaikinti.

Utenos apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu ir 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarimu M. M. skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą (kurio galiojimo taikymo terminas pratęstas 2024 m. lapkričio 30 d. Utenos apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros nutarimu, Utenos apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartimi ir 2024 m. kovo 4 d. nutartimi), panaikinti ir apie priimtą sprendimą informuoti turto arešto aktų registro tvarkytoją.

Priteisti iš M. M. (M. M.): nuketėjusiojo A. C. naudai 600 Eur (šešis šimtus eurų 00 ct), nukentėjusios A. C. naudai 600 Eur (šešis šimtus eurų 00 ct) ir nukentėjusiosios R. C. naudai 600 Eur (šešis šimtus eurų 00 ct) išlaidų patirtų advokato pagalbai apmokėti.

2023 m. rugpjūčio 5 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtas stiklo ir plastiko šukes, 2023 m. rugpjūčio 10 d. daiktų apžiūros metu paimtas nuoplovas, automobilio variklio dangčio dažų dangos detales, saugomas Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariate, taip pat 2023 m. rugpjūčio 10 d. daiktų apžiūros metu paimtus: kairės pusės priekinės (vairuotojo) kvapo pėdsakus, automobilio salono foninį kvapą (du stiklainiai, plombos Nr. 019740, Nr. 019743), saugomus Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Kinologijos valdybos Kriminalistinės odorologijos skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

2023 m. rugpjūčio 5 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtus: dviratininko šalmą ir dviratį nuosprendžiui įsiteisėjus, esant prašymui, grąžinti nukentėjusiajai R. C..

Trys kompaktinius diskus (kuriuose užfiksuota: vaizdo-garso įrašas atliktas fiksuojant įvykį BODY kameromis, taip pat įvykio vietos apžiūros metu darytos fotonuotraukos, dviračio ir automobilio fotonuotraukos), sudėtus į baltus vokus ir saugomus prie baudžiamosios bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o esant suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.