Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Švitinienės ir Dainos Vaidachavičienės,

nuteistajam M. M. (M. M.), jo gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui, nukentėjusiojo A. C., nukentėjusiosios R. C. ir nukentėjusiosios A. C. (nukentėjusiojo A. C. įstatyminės atstovės) atstovui advokatui Tomui Petkevičiui (vaizdo konferencijos būdu),

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, M. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ketveriems metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. M. nuteistas už tai, kad jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai buvo sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis, 2023 m. rugpjūčio 5 d. apie 14 val. 12 min. kelio Vilnius-Švenčionys-Zarasai 101 kilometre, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,45 promilės etilo alkoholio), vairuodamas automobilį "Volvo XC 90", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 126, 127, 128 ir 219.4 punktų reikalavimus, t. y. nesiėmė būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti vairuojamą transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o atsiradus kliūčiai – ta pačia kelio puse važiuojančiam dviračiui, vairuojamam A. C., nesulėtino greičio iki visiško automobilio sustabdymo, apvažiuodamas kliūtį nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę - dviratį, nepaliko ne mažesnio kaip 1 metrą šoninio atstumo saugiam prasilenkimui su ta pačia kryptimi važiuojančiu dviračiu ir automobilio priekine dešine puse trenkėsi į dviračio galinę dalį, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas dviračio vairuotojas A. C., kuriam dėl kūno sumušimo, pasireiškusio dauginiais odos nubrozdinimais poodinėmis kraujosruvomis, žaizdelėmis kūne, difuziniu smegenų ir smegenėlių sužalojimu, traumine subdurine hemoragija, plaučių sumušimu, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, ūmiu kvėpavimo nepakankamumu, aspiracija į kvėpavimo takus, pneumonitu, pneumonija padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais M. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 4 dalyje.

2. M. M. nuteistas ir už tai, kad paliko žmogų be pagalbos, kai grėsė pavojus jo gyvybei, o būtent:

jis, 2023 m. rugpjūčio 5 d. apie 14 val. 12 min., kelio Vilnius-Švenčionys-Zarasai 101 kilometre, įvykus eismo įvykiui, kurio metu būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,45 promilės etilo alkoholio) vairuodamas automobilį "Volvo XC 90", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) partrenkė ir sunkiai sužalojo ta pačia kryptimi važiavusį dviratininką A. C., taip sukeldamas pavojų nukentėjusiojo A. C. gyvybei, turėdamas pareigą suteikti A. C. pagalbą, jam nepagelbėjo, nors tokią galimybę turėjo, o iš įvykio vietos pasišalino, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 144 straipsnyje.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

4.4. Nuteistojo M. M. pozicija bylos nagrinėjimo metu vėlgi nesudarė pagrindo skirti jam laisvės atėmimo bausmę, kurios terminas atitinka sankcijoje numatytos šios bausmės vidurkį. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad M. M. parodymai yra nenuoseklūs tiek dėl paties eismo įvykio, tiek dėl neblaivumo (alkoholio vartojimo). Jo parodymus paneigė kiti byloje surinkti įrodymai, įskaitant ir liudytojų parodymus. Tai rodo, kad M. M. nėra nuoširdus, nenori atskleisti ir pripažinti tikrųjų eismo įvykių aplinkybių ir taip siekia išvengti atsakomybės arba be pagrindo ją susišvelninti. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. M. suprato, kad partrenkė žmogų, matė, kad dviratininkas yra partrenktas (guli šalikelėje) kuomet buvo išlipęs iš automobilio eismo įvykio vietoje ir kuomet manevravo viduryje kelio šalia partrenkto dviratininko, tačiau nesiteikė jam padėti, paliko jį bejėgiškoje būklėje. Akivaizdu, kad M. M. tai darė iš savanaudiškų paskatų, kad galėtų pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nuslėptų savo girtumą vairuojant techniškai netvarkingą transporto priemonę, t.y. kad galėtų nuslėpti nusikalstamos veikos padarymo faktą. M. M. bylos nagrinėjimo metu išsisukinėjo nuo jam nepatogių klausimų, apsimetinėjo, kad nesupranta ko yra klausiama, teigė, kad jau yra atsakęs į klausimus, nors iš tikrųjų į jam užduotus klausimus atsakinėjo labai vangiai, nesiekė padėti teismui išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir t.t.

4.5. Ankstesnis teistumas M. M. atžvilgiu buvo panaikintas tik bylos nagrinėjimo metu, kai jo advokatas inicijavo atitinkamą procesą. Utenos apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi pripažino, kad M. M. teistumas išnyko 2023 m. birželio 1 d. Tačiau tai neturi įtakos faktui, kad eismo įvykio metu M. M. buvo teistas. M. M. buvo teistas už nusikalstamą veiką, susijusią su nelegalia alkoholinių gėrimų gamyba, o eismo įvykį padarė būdamas neblaivus (nustatytas 1,45 promilės girtumas). Be to, M. M. jau ir anksčiau (2017 metais) buvo sulaikytas neblaivus (nustatytas sunkus girtumo laipsnis) vairuojant transporto priemonę, tačiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje padarymą (2017-06-03 - 2017-10-05 galiojusi BK 281 straipsnio 7 d. redakcija). Visa tai rodo, kad M. M. turi rimtų problemų su alkoholiu, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro ir nedarys. Be to, M. M. yra baustas ir administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą. Aptartų aplinkybių visuma nukentėjusiųjų atstovas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus nuteistajam M. M. maksimalias laisvės atėmimo bausmes pagal jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

7. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė gynėjo skundą tenkinti, nukentėjusiųjų atstovo skundą atmesti. Nukentėjusiųjų atstovas prašė atstovo skundą tenkinti, nuteistojo gynėjo skundą atmesti. Prokurorė prašė abu apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Apeliaciniai skundai atmetami.

9. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje proceso dalyvių išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad minėtų apeliacinių skundų ribose keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl nuteistojo gynėjo ir nukentėjusiųjų atstovo apeliaciniai skundai atmetami (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, ar skiriant bausmę bus įgyvendintos BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nuostatos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-511/2023).

13. Skundžiamu nuosprendžiu M. M. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 4 dalį, kurios sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki šešerių metų, ir pagal BK 144 straipsnį, kurio sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. M. bausmes ir nustatydamas jų dydį, bausmės skyrimo taisyklių ir principų nepažeidė, tinkamai vadovavosi bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 41, 54 ir 61 straipsniuose.

14. Vertindamas nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, teismas atsižvelgė į tai, kad vienas M. M. nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 4 dalyje, padarytas dėl neatsargumo ir priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, kitas nusikaltimas, numatytas BK 144 straipsnyje, padarytas tiesiogine tyčia ir priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Svarbia aplinkybe vertinant M. M. asmenybę ir individualizuojant bausmę, teismas laikė tai, kad 2017 m. rugsėjo 19 d. Panevėžio apygardos prokuratūros nutarimu jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kuris nutrauktas atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nutraukus ikiteisminį tyrimą, jam buvo skirtos gan griežtos baudžiamojo poveikio priemonės – tai teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 1 metams 2 mėnesiams 15 dienų, transporto priemonės konfiskavimas ir 903,84 Eur įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Tačiau šios baudžiamojo poveikio priemonės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, M. M. jam išreikšto pasitikėjimo nepateisino, nes 2023 m. rugpjūčio 5 d., t. y. beveik po šešių metų vėl vairavo neblaivus, partrenkė dviratininką ir pasišalino iš įvykio vietos. M. M. neigiamai charakterizuoja ir tai, kad jis Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teismo 2021 m. kovo 3 d. baudžiamuoju įsakymu nubaustas pagal BK 201 straipsnio 1 dalį (Neteisėtas naminių stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) gaminimas, laikymas, gabenimas ar realizavimas), yra baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimą, turi galiojančią nuobaudą (3 t., b. l. 54-56). Aptartos aplinkybės suformavo teismo nuomonę, jog bausmės tikslai negali būti pasiekti paskyrus švelnesnę nei laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgęs į minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o taip pat į M. M. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, jo amžių ir sveikatos būklę (pensininkas, turintis neįgalumą, jam nustatytas vidutinis specialių poreikių lygis), teismas paskyrė bausmes, susijusias su laisvės atėmimu (su trumpalaikiu laisvės atėmimu už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 144 straipsnyje ir laisvės atėmimu už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 4 dalyje), kurių dydį nustatė artimą bausmių vidurkiams. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirtos bausmės išsamiai motyvuotos, jos yra teisingos ir proporcingos nusikalstamų veikų ir jas padariusio asmens pavojingumui, todėl jas švelninti ar griežtinti pagrindo nėra. Bendrindamas skirtas bausmes daliniu bausmių sudėjimo būdu, teismas įstatymo taip pat nepažeidė, o paskirta galutinė subendrinta trejų metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmė negali būti laikoma aiškiai per griežta.

15. Atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą teismas taip pat neturėjo pagrindo. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pagal BK 75 straipsnio 4 dalį bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę.

16. Pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas netaikyti nuteistojo atžvilgiu BK 75 straipsnio, atsižvelgė į tai, kad nuteistojo prisipažinimas tebuvo formalus teiginys, kuriuo buvo siekiama sušvelninti baudžiamąją atsakomybę, taip pat atsižvelgė į sukeltų pasekmių sunkumą, nuteistojo veiksmus po įvykio (nesusisiekė su nukentėjusiuoju ar jo artimaisiais, nesidomėjo jo sveikatos būkle, nesiūlė jokios pagalbos), kaltininko asmenybę (jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio). Išvardintomis aplinkybėmis teismas konstatavo, jog kaltinamasis pilnai nesuprato savo veiksmų pavojingumo, kritiškai nevertina savo elgesio, todėl bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

17. M. M. gynėjas, nesutikdamas su teismo argumentu, kad nuteistojo prisipažinimas ir gailėjimasis yra formalus, atkreipia dėmesį į tai, kad jis galėjo neprisiminti tam tikrų aplinkybių dėl apsvaigimo nuo alkoholio, be to jis važiuodamas nuleistu ratu girdėjo į asfaltą besitrinančio rato disko skleidžiamą stiprų garsą, kas galėjo trukdyti išgirsti (pajausti) susidūrimą. Galimybių atlyginti bent dalį ieškinyje nurodytos 1 200 000 eurų žalos nukentėjusiems, nuteistasis taip pat neturėjo, kadangi jo turtas buvo areštuotas, o gaunama pensija tik apie 650 eurų dydžio.

18. Tokie skundo argumentai paneigiami byloje surinktais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino M. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pateikdamas išsamius tokio sprendimo argumentus, su kuriais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. M. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog prisipažįsta kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo ir gailisi, tačiau duodamas parodymus iš esmės siekė pateisinti savo poelgį. Teismas atsižvelgė į tai, kad M. M. parodymai nebuvo nuoseklūs ir išsamūs. Teigė, jog susidūrimo momento neatsimena, nukentėjusiojo nematė, susidūrimo smūgio nejautė, kaip važiavo keliu pasakyti negali, taip pat negali paaiškinti kodėl išvažiavęs iš įvykio vietos valė automobilio priekį. Nustačius, jog M. M. parodymai prieštarauja teismo posėdyje liudytojais apklaustų asmenų parodymams ir paprašius parodymus patikslinti, nuteistasis tai daryti vengė, nurodydamas, jog dalies aplinkybių nepamena, nežino ar negali paaiškinti. M. M. nebuvo susisekęs su nukentėjusiuoju ar šeimos nariais, nesidomėjo nukentėjusiojo sveikata ir nėra siūlęs jokios pagalbos, kas rodo, kad M. M. gailestis nebuvo nuoširdus. Todėl teismas pagrįstai M. M. prisipažinimą ir galėjimąsi dėl padarytų nusikaltimų telaikė formaliais teiginiais, sąlygotais byloje surinktų įrodymų bei siekio sušvelninti baudžiamąją atsakomybę.

19. Apeliacinės instancijos teismas atmeta skundo argumentus, kad nuteistasis galėjo neprisiminti tam tikrų aplinkybių dėl apsvaigimo nuo alkoholio, be to jis važiuodamas nuleistu ratu girdėjo į asfaltą besitrinančio rato disko skleidžiamą stiprų garsą, kas galėjo trukdyti išgirsti (pajausti) susidūrimą. Kaip minėta, nuteistojo parodymus, kad jis nepastebėjo kliudęs dviratininką, teismas paneigė atsižvelgęs į automobilio apgadinimo pobūdį, rodantį buvus stipraus smūgio. Apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad pagal 2023 m. spalio 11 d. Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvadą Nr. 11-1949 dviračio vairuotojas A. C. pateko ant automobilio variklio dangčio – to nuteistasis negalėjo nepamatyti, o pamatęs negalėjo neįsiminti net ir būdamas neblaivus. Akivaizdu, kad susisūrimas buvo lydimas garsų, kurių negalėjo užgožti į asfaltą besitrinančio rato disko garsas. Pagal liudytoju apklausto J. V. parodymus, jis, privažiavęs prie įvykio vietos, iš karto pamatė kelkraštyje gulintį žmogų, o kelio važiuojamojoje dalyje matė išmėtytus įvairius daiktus - to nuteistasis taip pat negalėjo nepastebėti manevruodamas įvykio vietoje šalia gulinčio nukentėjusiojo. Važiavo iš įvykio vietos dar tempdamas prisikabinusį dviratį, o nusukęs nuo pagrindinio kelio į šalikelę, jis apžiūrėjo apgadintą automobilio priekinę dalį, ją nuvalė ir ketino važiuoti toliau, tačiau nenuvažiavo J. V. užstačius automobiliu kelio važiuojamąją dalį. Aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistasis įvykio metu, nors ir buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau buvo pakankamai orientuotas, o jo veiksmai buvo tikslingai nukreipti siekiant pasišalinti iš įvykio vietos ir išvengti atsakomybės. Todėl skundo argumentai, kad nuteistasis galėjo neprisiminti tam tikrų aplinkybių dėl apsvaigimo nuo alkoholio, o dėl į asfaltą besitrinančio rato disko skleidžiamo stipraus garso galėjo neišgirsti ir nepajausti susidūrimo su dviračiu, vertintini kritiškai – šie argumentai nepaneigia teismo išvados, kad nuteistojo prisipažinimas buvo sąlygotas surinktų įrodymų, o gailestis dėl padarytų nusikaltimų nebuvo nuoširdus.

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, sprendžia, kad teismo paskirtos bausmės yra teisingos, atitinka proporcingumo ir protingumo kriterijus ir pritaria teismo sprendimui netaikyti BK 75 straipsnio, kuris yra išsamiai motyvuotas skundžiamame nuosprendyje.

21. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė teisingą ir proporcingą bausmę, nukentėjusiųjų atstovo advokato Tomo Petkevičiaus apeliacinio skundo prašymas paskirti nuteistajam M. M. maksimalias laisvės atėmimo bausmes taip pat negali būti tenkinamas. Papildomai atkreipiamas dėmesys į tai, kad pensinio amžiaus sulaukęs ir sveikatos problemų turintis asmuo dėl paskirtos trejų metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmės pajus didesnes neigiamas pasekmes nei jaunas ir sveikas žmogus – į tai taip pat būtina atsižvelgti. Dėl to nagrinėjamu atveju nuteistajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu atitinka teisingumo ir žmogiškumo principą, kuris būtų aiškiai pažeistas M. M. paskyrus nukentėjusiųjų atstovo apeliaciniame skunde prašomą bausmę.

22. Nukentėjusiųjų atstovo apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos pirmosios instancijos teismui. Todėl skundo argumentais, apibūdinančiais nukentėjusiojo sunkią sveikatos būklę po eismo įvykio, jo fizinį ir dvasinį skausmą, artimųjų kančias, o taip pat skundo argumentais, neigiamai charakterizuojančiais M. M., kurie teismo buvo įvertinti skiriant bausmę, griežtinti ją iki maksimalių sankcijoje numatytų ribų nėra teisinio pagrindo.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, o apeliacinės instancijos teismas bausmę keisti gali tik tada, kai kaltininkui paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Nustačius, kad paskirta bausmė atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2024 m. rugsėjo 12 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.

24. Nukentėjusiųjų atstovas advokatas Tomas Petkevičius prašo priteisti iš nuteistojo M. M. nukentėjusiesiems A. C., R. C. ir A. C. 1210,00 Eur proceso išlaidų, kurias sudaro nukentėjusiųjų atstovavimas teismo posėdžio metu bei procesinių dokumentų rengimas apeliacinės instancijos teisme. Prie prašymo pridėta 2024-11-18 PVM sąskaita-faktūra bei mokėjimo nurodymas.

25. Panevėžio apygardos teisme taip pat buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) pažyma dėl šioje byloje patirtų teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad teikiant teisinę pagalbą nuteistajam M. M., buvo patirtos 212,50 Eur dydžio išlaidos, kurių klausimą apeliacinės instancijos teisme prašė spręsti nuteistojo gynėjas advokatas Vytautas Kupcikevičius.

26. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą iš nuteistojo nukentėjusiesiems, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas.

27. Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka nagrinėta tiek pagal nuteistojo gynėjo, tiek pagal nukentėjusiųjų atstovo apeliacinius skundus. Iš nukentėjusiųjų atstovo pateiktos PVM sąskaitos faktūros už teisines paslaugas, matyti, kad 1210,00 eurų suma paskaičiuota už procesinių dokumentų rengimą apeliacinės instancijos teisme, pasirengimą ir nukentėjusiųjų A. C., R. C. ir A. C. atstovavimą teismo posėdyje. Kadangi nukentėjusiųjų atstovo advokato Tomo Petkevičiaus apeliacinis skundas atmetamas, iš nuteistojo M. M. nukentėjusiajai R. C., apmokėjusiai nukentėjusiųjų atstovui advokatui už darbą (t. 4 b. l. 153) priteistina tik dalis jos patirtų išlaidų, t. y. už advokato surašytą atsiliepimą į nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą bei už nuotoliniu būdu dalyvavimą vienos valandos trukmės apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Kadangi nukentėjusiųjų atstovo pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje nėra detalizuota kokia suma advokatas įvertino savo darbą surašant atsiliepimą į nuteistojo apeliacinį skundą ir dalyvavimą apeliacinės instancijos teisme, kolegija sprendžia, kad už tai teisingai bus atlyginta priteisiant nukentėjusiajai R. C. 400 eurų.

28. Teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš nuteistojo M. M. 212,50 eurų už jam suteiktą teisinę pagalbą, atsižvelgia į tai, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra būtinas ir pripažįsta, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistojo, kuriam gynėjas buvo paskirtas valstybės iniciatyva, prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams. Todėl VGTPT prašymas priteisti teisinės pagalbos išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. M. gynėjo advokato Egidijaus Labucko, nukentėjusiojo A. C., nukentėjusiosios R. C. ir nukentėjusiosios A. C. (nukentėjusiojo A. C. įstatyminės atstovės) atstovo advokato Tomo Petkevičiaus apeliacinius skundus atmesti.

Priteisti iš nuteistojo M. M. nukentėjusiajai R. C. 400 eurų proceso išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš nuteistojo M. M. 212,50 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų už jam suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme netenkinti.