Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rimos Čitavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas 2020 m. rugpjūčio 7 d. Alytaus apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹, 66 straipsnius, 36 MGL (1 800 Eur) bauda ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams bei turto konfiskavimas, baudą sumokėjęs 2020 m. rugpjūčio 21 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. P. 2022 m. lapkričio 5 d. apie 2.16 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Mazda 6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas 2,31 promilių neblaivumas).

Motyvuojamoji dalis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu R. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 28 d.

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus rašte nurodyta, kad R. P. 2020 m. rugsėjo 3 d. buvo įrašytas į Lietuvos probacijos tarnybos registrą pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – trejus metus uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. R. P. 2020 m. rugsėjo 10 d. pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis, pareigomis bei atsakomybe už teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. Baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pabaiga – 2023 m. liepos 28 d.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamojo R. P. kaltė dėl abiejų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų yra įrodyta.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis R. P. vairavo transporto priemonę „Mazda 6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, t. y. pirmo tikrinimo metu nustatytas 2,33 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu – 2,31 promilių neblaivumas. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

Kaltinimas pagal BK 243 straipsnį taip pat yra įrodytas. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl ji laikoma baigta, kai padaroma veika, įvertinta kaip teismo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės vengimas. BK 243 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, yra sistemingumas ir piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, Nr. 2K-254-511/2018, Nr. 2K-201-895/2020, Nr. 2K-45-942/2021). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. P. įsiteisėjusiu Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, ir jis, būdamas probacijos tarnybos supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo teisinėmis pasekmėmis, vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas vidutinis – 2,31 promilių neblaivumas, kuris žymiai viršija ne tik leistiną vairuotojams ribą, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą 1,51 promilių neblaivumo ribą. Toks baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones pažeidimas, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kai neblaivumas yra didesnis nei 1,51 promilės, paprastai vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas pažeidimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-942/2021, Nr. 2K-72-976/2022). Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad R. P. veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, sudėties požymiai.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą baudžiama bauda arba areštu. Tai įvertinus, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, tai yra procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo ir sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi (bauda), prašė atsižvelgti į baudos dydį ir leisti jam baudą sumokėti per vienerius metus.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstamomis veikomis padarytą žalą. Kaltinamasis R. P. įvykdė dvi tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, o kita (BK 243 straipsnis) – baudžiamiesiems nusižengimams (BK 11 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnis). Jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, būdamas pirmiau jau nuteistas už analogišką nusikaltimą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, taigi, šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir ši aplinkybė sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis nebaustas administracine tvarka. Jis dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, į Psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių stebimų pacientų tarpą neįrašytas. Kartu teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo R. P. asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis bus įgyvendinta, paskyrus jam už abi nusikalstamas veikas straipsnių sankcijose numatytas bausmes – baudas. Kadangi abi kaltinamajam R. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, tai yra kaltinamasis viena veika tuo pačiu laiku padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK straipsniuose, už jų padarymą kaltinamajam paskirtos bausmės subendrinamos, taikant bausmių apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas).

Kaltinamojo R. P. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, į tai, kad VSDFV duomenimis R. P. vidutinis darbo užmokestis per mėnesį yra apie 960 Eur, jis turi nepilnametį sūnų, nustatytina, jog baudą R. P. privalo sumokėti per dvylika mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Prokurorė siūlo skirti kaltinamajam R. P. kartu su bausme ir baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ketveriems metams ir transporto priemonės „Mazda 6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis bei turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs R. P. padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes – tyčia vairavo automobilį girtas, esant vidutiniam neblaivumo laipsniui, neblaivus transporto priemonę vairavo jau ne primą kartą, sprendžia, kad tikslinga skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ketveriems. Be to, įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį ir siekiant baudžiamosios teisės priemonėmis apginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis), vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kaltinamajam skirtina dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – jam priklausančios transporto priemonės „Mazda 6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. Be transporto priemonės tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas nėra įmanomas. Taigi, nustačius, kad transporto priemonė šiuo atveju buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jos konfiskavimas yra privalomas. Automobilis „Mazda 6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) registruotas buvusios kaltinamojo sutuoktinės E. P. vardu, tačiau faktiškai priklauso kaltinamajam. Prokurorės 2022 m. lapkričio 7 d. nutarimu galimam transporto priemonės konfiskavimui užtikrinti paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, t. y. trims mėnesiams laikinai apribota nuosavybės teisė į transporto priemonę „Mazda 6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), E. P. paskirta šio turto saugotoja. Paskirta procesinė prievartos priemonė paliktina galioti iki bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421–422 straipsniais,

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 129 MGL (6 450 Eur) dydžio bauda.

R. P. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir nubausti jį 35 MGL (1 750 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, R. P. paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti jam galutinę subendrintą bausmę – 129 MGL (6 450 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę bausmę – 86 MGL (4 300 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, kad paskirtą 4 300 Eur baudą R. P. privalo sumokėti per dvylika mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, teismui pateikti mokėjimo kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 ir 72 straipsniais, skirti R. P. baudžiamojo poveikio priemones:

1) draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketveriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;

2) transporto priemonės „Mazda 6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rimos Čitavičiūtės 2022 m. lapkričio 7 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į transporto priemonę „Mazda 6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas.

Išaiškinti nuteistajam R. P., jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu nuteistasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jeigu nuteistasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.