- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-02
- Bylos Nr.
- II-177-1023/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01191-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Advokatai
- Agnė Gulbinaitė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. Š. skundą dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. gruodžio 8 d. nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja M. Š. (toliau – ir pareiškėja) skundu prašo administracinio nusižengimo nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti.
2. Pateiktame skunde nurodoma, kad nusižengimo protokole yra pabrėžta jog į protokolo surašymą ji nebuvo atvykusi ir apie neatvykimą/vėlavimą neinformavo, tačiau pati VT darbuotoja I. Z. atsiuntusi jai kvietimą atvykti, nurodant klaidingą administracinio nusižengimo straipsnio numerį, vėliau, pripažinus jog padarė klaidą, naujo pakvietimo pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį jai neatsiuntė, todėl už šios darbuotojos klaidas ir negebėjimą tinkamai dirbti ji atsakyti negali. Nutarime yra remiamasi teismo nutartimis dėl baudų skyrimo, nors jos yra apskųstos apeliacine tvarka ir yra neįsiteisėjusios, todėl neįsiteisėjusiomis nutartimis remtis negalima. Nutarime yra teigiama, jog ji kliudo tėvui bendrauti su vaiku, nors jokių kliudymo veiksmu iš jos pusės oficialiai nėra fiksuota, yra fiksuotas tik vaiko nenoras vykti pas tėvą. 2023 m. liepos 31 d. R. B. buvo atvykęs į jos namus ir bandė pasiimti sūnų M. B. pagal teismo nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką vasaros atostogų laikotarpiui, tačiau sūnus M. B. sakė tėvui R. B., kad jis pas jį važiuoti nenori. Vaizdo įraše matosi, jog M. B. sako tėvui R. B., jog „Aš pas tave nenoriu važiuoti, nes tu mane mušei". Tėvui R. B. neigiant šį faktų, M. B. dar kartų kartoja, kad „mušei, mačiau, kad mušei". R. B. bandė papirkinėti sūnų M. B. dovanomis, restoranais, teigė jog jam nupirko kompiuterį, tačiau sūnus M. B. vis tiek atsisakė važiuoti su tėvu R. B.. Iš esančio vaizdo įrašo matyti, kad tėvas R. B. kvietė vaiką ateiti pas jį, tačiau sūnus M. B. to nenorėjo. M. B. tėvui R. B. nurodė, kad „Aš noriu būti su mama“. Kitas vaizdo įrašas, 2023 m. rugpjūčio 1 d., iš kurio matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 1 d. atsakovas R. B. buvo atvykęs į jos namus kartu su antstole ir bandė pasiimti sūnų M. B. pagal teismo nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką vasaros atostogų laikotarpiui, tačiau sūnus M. B. vėl nenorėjo važiuoti kartu su tėvu R. B.. Jis tėvui R. B. aiškiai pasakė, kad „aš tau jau sakiau, kad aš pas tave nenoriu važiuoti“. Tėvas R. B. bandė papirkinėti sūnų M. B. dovanomis, tačiau sūnus M. B. vis tiek laikėsi savo nuomonės, kad pas tėvą R. B. važiuoti nenori. Iš šio vaizdo įrašo matyti, kad sūnus M. B. vėlgi kartoja, kad „aš pas tave nenoriu važiuoti, kadangi tu mane mušei". Iš šio vaizdo įrašo matyti, jog sūnus M. B. sako tėvui R. B. „jau vakar čia buvai, ko tu čia dar atvažiavai“, „aš pas tave nenoriu važiuoti, nes tu mane mušei“. Taip pat faktinę aplinkybę, kad sūnus M. B. atsisako važiuoti pas tėvą R. B. bendravimo laikui su nakvynėmis patvirtina ir 2023-07-24 Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra fiksuoti tokie vaiko teiginiai, gauti vaiko teisių apsaugos specialistui 2023 m. liepos 21 d. bendraujant su vaiku M. B.: „Buvau su mama poliklinikoje. Verkiau, nes jis norėjo mane pasiimti. Nenoriu pas tėtį, nes sergu ir noriu, kad mama mane gydytų. Pasveikęs nenoriu pas tėtį.“ Iš 2023 m. liepos 24 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. B., norėdamas pasiimti sūnų M. B. vasaros atostogų laikotarpiui pagal teismo nutartimi patvirtintą laikiną bendravimo tvarką, vijosi jos automobilį, sūnui grįžtant iš poliklinikos, kėlė avarines situacijas, pypsino automobilio garsiniu signalu, akino automobilio žibintais, ko pasėkoje sūnus M. B. labai išsigando, pradėjo klykti iš baimės, grįžus namo bėgo slėptis nuo tėvo R. B., nes bijojo, jog jį persekioja ir vėl smurtaus. Po R. B. persekiojimo, važinėjimų pasiimti sūnaus M. B. kartu su antstoliais, ignoruojant sūnaus M. B. nenorą važiuoti kartu, policijos pareigūnų kvietimo, sūnui M. B. prasidėjo nerimas, sutriko miegas, sūnus M. B. atsikelia klykdamas nuo naktį sapnuojamų košmarų, atsirado sūnui M. B. tikas, nuo kurio sūnui M. B. pradėjo trūkčioti akytė. Iš esančios 2023 m. liepos 24 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tuo metu, kada sūnus M. B. bendravo su Vaiko teisių apsaugos specialistu (2023 m. liepos 21 d.), kambaryje ieškovės M. Š. nebuvo. 2023 m. liepos 24 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad „išklausant vaiko nuomonę buvo užtikrintas vaiko saugumas ir tinkama aplinka“. Taigi, sūnus M. B. Vaiko teisių apsaugos specialistui 2023 m. liepos 21 d. išdėstė savo nuomone, jog jis nenori pas tėvą. Nurodoma, jog VT specialistė I. Z., kuri vykdė tyrimą dėl administracinio nusižengimo, ir tyrė visą gautą medžiagą, suabejojo pateikta medicinine pažyma, kurią parašė gydytoja-psichiatrė A. D. S., kuri dirba su vaikais ir paaugliais 15 metų. Specialistė fiksavo aukštą nerimo lygį, ir nerimastingą kūno kalbą, nervinius tikus, kaip vaikas su ja kalbėjo apie tėvą. Atkreipiamas dėmesys, jog ši situacija yra kilusi nuo jau VT užfiksuoto psichologinio smurto prieš vaiką, ir buvusio fizinio smurto vaiko atžvilgiu, kurį vykdė tėvas. Gydytojo anamnezėje yra užfiksuota vaiko savijauta, ir faktai, kurie yra susiję vaiko būsena, kas konkrečiai liečia tėvą. Kaip VT specialistė gali paneigti gydytojos išvadas ir tai ignoruoti, komentuodama, jog būsena negali būti lemta dėl bendravimo su tėvu? Tai akivaizdžiai rodo VT šališkumą ir visiška neįsigilinimą i situaciją. Pažymima, jog pareiškėja nedraudė ir šiuo metu nedraudžia sūnui M. B. važiuoti pas tėvą, paprasčiausiai sūnus M. B. to nenori daryti. Ji negali prievarta stumti vaiką eiti pas tėvą, šiam kategoriškai atsisakant tą daryti. Jeigu tai darytų, tuomet ji pati sužalotų savo vaiko psichologiją kas veiktu priešingai vaiko interesams.
Šalies argumentai
3. Teismo posėdyje pareiškėja palaikė skunde nurodytas aplinkybes, prašė nutraukti bylą. Pažymėjo, jog nedraudžia bendrauti, bet vaikas pats nenori dėl sekančių priežasčių: 1) 2022 m. gruodžio 25 d. paimdama vaiką iš tėvo, pamatė pas vaiką kraujosrūvas. Vaikas sakė, kad tėtis mušė. Vyko ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas dėl tyčios nenustatymo. Vaikas sakė ir VTAS ir policijai, kad bijo tėčio. Vaikas bijojo bendrauti su tėčiu dėl smurtinio įvykio, nes iki tol bendravo ir tik po to mušimo nenorėjo su juo bendrauti; 2) VTAS anketose pažymėta, kad prieš vaiko valią jis buvo filmuojamas, taikytas psichologinis spaudimas, vaikas sakė, kad jam tai buvo nemalonu; 3) 2023 m. liepos mėnesį vaikui vėl sukilo neigiamos emocijos dėl tėvo nesaugaus važiavimo šalia, pypsinimo, avarinių situacijų darymo, dėl ko vaikas išsigando. Tai užfiksuota anketose. Teismo nutartyje 2024-04-08 nurodyta, kad psichologė nurodžius, jog prieš vaiko valią negalima, versti prievarta negalima, todėl ji kaip mama padarė viską dėl vaiko interesų jam nenorint, ji nevertė per prievartą. Pagal dabartinę bendravimo tvarką, bendravimas vyksta Pastogėje, bet pirmi kartai buvo labai sunkūs, vaikas atsisakė net dovanėlių. Pats tėvas iki šios pakeistos bendravimo tvarkos geranoriškai nesistengė prieiti prie vaiko, tik su antstolių, policijos pagalba, nesilankė vaiko viešose šventėse, jokių dovanėlių vaikui nedavė. Ji vedė vaiką pas privačius specialistus- psichologus, psichiatrę, nes valstybės teikiamais nemokamais specialistais ji nepasitiki, be to jai, kaip turinčiai kitą mažametį vaiką- žindomą kūdikį, patogiau pas privačius dėl laiko ir vietos planavimo. Tai, kad teismas nutartyje, psichologė nurodė, jog vaikui padarytas poveikis, jis kalba suaugusiųjų žodžiais, tai yra šališka teismo psichologės pozicija, nes ji bendravo su vaiku maždaug 1 val., o per tiek metų bylinėjimosi, vaikas žino pats kas yra VTAS, teismas, nes ne kartą buvo kviečiamas į apklausas, be to tėvas jam apie tai kalba. 2024-04-23 Pastogės rašte nurodyta, kad ji atvyks į ją tik teismo įpareigojimu, nes nesutinka pasirašyti sutarties dėl sutarties laisvės principo. Šiai dienai ji vykdo 2024-04-08 teismo nutartį dėl pakeistos bendravimo tvarkos Pastogėje, džiaugiasi teikiamomis jos paslaugomis. Vaiko teisių skyrius yra šališkas, nes vardina ko ji nepadarė, bet nemato, ką ji darė: vedė pas privačius psichologus, psichiatrę, dalyvavo net 2 valandas atvejo vadybos posėdyje, o mokymuose negalėjo dalyvauti dėl žindomo vaiko, nes neturi kur jį palikti. Skyrius nemato tėvo pažeidimų, o jos tuos pačius veiksmus (neatvedimą į darželį) įvardina pažeidimais, kas matyti iš 2022-08-31 teismo nutarties. Tėvo pažeidimai nurodyti 2023-11-17 Vaiko situacijos vertinimo anketoje, kur jis daro vaikui psichologinį poveikį.
4. Pareiškėjos advokatė teismo posėdžio metu prašė skundžiamą nutarimą panaikinti, nes nenustatyti konkretūs veiksmai, kuriais M.Š. trukdė bendrauti su tėvu. Priešingai, vaikas nenori, bijo bendrauti su tėvu dėl jo pačio veiksmų, o ne dėl motinos. Tai įrodo: tarnybinis pranešimas, 2023-01-04 Vaiko situacijos vertinimo anketa, kur vaikas nurodė, kad tėvas trenkė, vadina jį mulkiu, jis nenori važiuoti pas tėtį, taip pat psichologės B. pažyma, kad vaikas nenori, nes tėtis trenkė; taip pat įrodo vaizdo įrašai, kuriuose vaikas aiškiai nurodo, jog nenori važiuoti, nes jis jį mušė; taip pat įrodo 2023-07 Vaiko situacijos vertinimo anketa, kad vaikas nenori pas tėtį, nes mama jį myli; taip pat 2023-10-26 psichiatrės A.S. pažyma, kad vaikas kalbant apie tėtį įsitempia, tampa nerimastingas; taip pat 2024-02-26 psichologės B. pažyma, kad su tėčiu nenori bendrauti, nes tėtis jį mušė, nenori, nes žiūri futbolą, o jam reik eiti į kitą kambarį. Teismas pakeitė bendravimo laikiną tvarką, nes ankstesnė laikina tvarka buvo netinkama, prieštaravo vaiko interesams. 2023-08-05 VTAS Vaiko situacijos vertinimo anketa įrodo, jog M.Š. stengėsi įtikinti vaiką bendrauti. 2023-10-09 vertinimo anketa įrodo, jog mama, skatino bendrauti su tėvu, bet jis atsisakė. 2023-09-05 Pagalbos plane, kad vaikui norint bendrauti su tėčiu jis informuos mamą. IT nutrauktas dėl tyčios neįrodytumo, o ne dėl smurto fakto nebuvimo. Ji skatino vaiką bendrauti, vedė vaiką pas psichologus. Šiai dienai vykdoma bendravimo laikina tvarka kaip atitinkanti vaiko interesus. Nutarimas yra su trūkumais: 1) nusižengimo vieta ir laikas neaiškūs; 2) neaišku už kokius konkrečius tyčinius veiksmus pritaikyta atsakomybė, dėl ko negalėjo gintis, nes pažeidimo esmėje nurodomos tik teismų nutartys, nenurodoma kokiomis datomis nevyko bendravimas, ką pareiškėja padarė ne taip ir ką ji konkrečiai turėjo padaryti. Civilinių bylų sprendimų aplinkybės neturi prejudicinės galios AN bylose. Už nepakankamą bendradarbiavimą administracinė atsakomybė nekyla, nes neturi kilti jokių abejonių dėl kaltės, juolab už nepakankamą bendradarbiavimą ji nubausta civilinėje byloje baudomis; 3) neįvertintos priežastys dėl kurių nevyko bendravimas, nes ji buvo netinkama, ką įrodo 2024-04-08 teismo nutartis, vaikas nenorėjo bendrauti dėl patirto smurto iš tėvo
Atsiliepimas
5. Nutarimą priėmusi Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti ir palikti Institucijos nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad nors iš psichologės pažymos matyti, kad vaikui reikalinga specialistų pagalba, jis yra įsitempęs, nerimastingas, tačiau iš pateikto dokumento negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog tokia vaiko būsena yra nulemta būtent dėl bendravimo su tėvu R. B.. Kauno apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 28 d. nutartimi atsakovo R. B. prašymus dėl baudų skyrimo už 2022 m. kovo 28 d., 2023 m. liepos 7 d. nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą, tenkino iš dalies, paskyrė ieškovei M. Š. 1200,00 Eur baudą už nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą. Teismas nurodė, jog iš psichiatrės A. D. S. 2023 m. spalio 26 d. išrašo vienareikšmiškai negalima teigti, kad vaiko dirglumas yra vien tik atsakovo bendravimo su vaiku pasekmė, su kuriuo, bylos duomenimis, vaikas galimybės bendrauti neturėjo nuo 2023 m. liepos mėnesio, ar kad vaikas bijotų savo tėvo. Be to, pas psichiatrę M. B. buvo atvykęs tik su motina (ieškove), nedalyvaujant tėvui (atsakovui) ir tik ieškovei nurodžius nusiskundimus apie vaiko sveikatos būklę. Vaiko gerovės centro „Pastogė“ 2023 m. birželio 21 d. rašte Nr. SK40-1247 dėl teismo nutarties vykdymo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta, jog 2023 m. birželio 29 d., 2023 m. liepos 13 d. susitikimo su vaiku stebėjimo protokolų metu nustatyta, kad į tėvo (atsakovo) ir sūnaus susitikimo vietą nepilnametį M. B. ieškovė pristatė tik 2 kartus, nėra (nebuvo) linkusi bendradarbiauti su centro specialistais, galimai pati ieškovė negeba suprasti vaiko emocinio/psichologinio saugumo poreikių ir jos, kaip motinos, įtakos vaiko emocinio stabilumo ir saugumo užtikrinimui. Tas iš tėvų, su kuriuo nuolat gyvena vaikas, natūraliai turi didesnę įtaką vaikui ir, dėl nuolatinio, tiesioginio, kasdieninio bendravimo su vaiku gali bei privalo padėti vaikui įveikti iškilusius sunkumus, kitais veiksmais parodyti vaikui, jog gerbia vaiko tėvą (motiną), nepaisant gyvenimo skyrium, pripažįsta jo/jos ypatingą vaidmenį vaiko gyvenime. Bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos) su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, t. y. neveikimu, neskatinant vaiko ir tėvo (motinos) bendravimo. Kauno apygardos teismas 2024 m. sausio 16 d. nutartyje c. b. (duomenys neskelbtini), kuria paliko nepakeistas Kauno apylinkės teismo nutartis dėl baudos skyrimo pareiškėjai, pažymėjo, jog abu tėvai turi elgtis taip, kad savo elgesiu nesukurtų nepilnamečiams vaikams nesaugios aplinkos, abu turi imtis konkrečių veiksmų, kad padėtų vienas kitam įgyvendinti tėvų valdžią susidariusioje situacijoje. Skyriaus vertinimu, siekdami užtikrinti vaiko teisę bendrauti su tėvais, tėvai turi bendradarbiauti ir lanksčiai spręsti iškylančius klausimus, tačiau nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, jog Pareiškėja nesistengia palaikyti vaiko ir tėvo bendravimo, neskatina vaiko susitikti su tėvu, teigdama, kad pats vaikas nenori bendrauti su tėvu, priešingai - nustatyta, jog bendru Pareiškėjos ir ugdymo įstaigos susitarimu, penktadieniais, būtent tomis dienomis, kuomet vaiko tėvas turi pasiimti sūnų iš ugdymo įstaigos nustatytam bendravimo laikui, nepilnametis į ugdymo įstaigą neatvedamas. Vaiko nuomonė yra svarbi aplinkybė sprendžiant bendravimo tvarkos nustatymo klausimą, tačiau - ne viską lemianti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra akcentavęs tėvų kooperavimosi pareigą, nurodęs, kad tinkamas teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas - vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Tai reiškia, kad abu tėvai turi siekti bendrauti su vaiku ir nei tėvas, nei motina negali drausti ar sudaryti kliūčių bendrauti vaikui su kitu iš tėvų. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nevykdė tiesioginės pareigos auklėti vaiką, t. y. sistemingais nurodymais, pamokymais aiškinti tėvo vietą ir svarbą žmogaus gyvenime. Motina vaiko neapsaugojo nuo jo vystymuisi žalingos socialinės aplinkos poveikio, t. y. motinos konflikto, nebendradarbiavo, neieškojo sutarimo su vaiko tėvu dėl geriausių vaiko interesų, tai patvirtina išvardyti ir kiti byloje esantys įrodymai. Pareiškėja, nors ir teigia, kad neprieštarauja tėvo ir sūnaus bendravimui, realiais veiksmais (neveikimu) elgiasi priešingai, t. y. atsisako socialinių paslaugų, nors tikėtina, jog specialistų pagalba šioje susiklosčiusioje situacijoje duotų teigiamų rezultatų, teismo nustatytomis tėvo bendravimo su sūnumi dienomis neveda sūnaus į ugdymo įstaigą, nors bendravimo tvarkoje nustatyta, jog tėvas būtent iš ugdymo įstaigos pasiima sūnų, nevyksta su sūnumi į VGC „(duomenys neskelbtini)" suplanuotus tėvo ir sūnaus susitikimus, nors jie vyksta (turėjo vykti) su specialistų pagalba. Skyriaus duomenimis, tarp šalių yra susiklostę itin konfliktiški santykiai, Skyriuje gauti abiejų vaiko tėvų skundai vienas kito atžvilgiu, nagrinėta net 13 pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, kurių metu kaskart buvo išklausoma nepilnamečio vaiko nuomonė. Pažymima, jog 2023 m. balandžio 24 d., 2023 m. liepos 24 d., 2023 m. rugpjūčio 25 d. atlikus vaiko situacijos vertinimus (4VSV-1468, 4VSV-2747, 4VSV-3240) nustatyti galimi vaiko teisių pažeidimai dėl pažeistos nepilnamečio teisės bendrauti ir gyventi su savo tėvais ir giminaičiais. Skyrius ne vieną kartą nustatė socialinių paslaugų poreikį ir kompleksinės pagalbos organizavimą R. B. ir M. Š. šeimoms individualiai bei iniciavo atvejo vadybos procesą. 2023 m. rugsėjo 5 d. vykusio M. Š. šeimos atvejo vadybos posėdžio metu sudarytas pagalbos šeimai planas (M. Š. rekomenduota užsiregistruoti bei sudalyvauti mokymuose, laikytis Teismo nustatyto tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos). Vaikų gerovės centro „(duomenys neskelbtini)" (toliau - Centras) 2023 m. spalio 19 d. bei 2023 m. lapkričio 9 d. inicijuotuose jos šeimos atvejo vadybos posėdžiuose M. Š. nedalyvavo. Centro 2023 m. birželio 21 d. rašte „Dėl teismo nutarties vykdymo" nurodoma, kad iki šios dienos Centras neturi galimybių vykdyti teismo nutarties, realūs susitikimai ir konsultacijos su M. Š. nevyksta, nėra galimybių teikti paslaugų ir mažamečiui M. B.. M. Š. ir toliau nesutinkant gauti psichosocialinės pagalbos paslaugų, nebendradarbiaujant ir nesudarant sąlygų susitikti specialistams su mažamečiu šalių sūnumi, tolimesnis paslaugų teikimas R. B. yra netikslingas. Centro rašte nurodyta, jog R. B. išsakė norą bendrauti su sūnumi M. B., sutiko išklausyti mokymus apie vaikų poreikius tėvų ginčo kontekste, 2023 m. gegužės 26 d. R. B. suteikta individuali konsultacija, pateikta informacija apie Centro veiksmus siekiant pradėti realiai teikti paslaugas M. Š. ir vaikui, 2023 m. gegužės 30 d. R. B. išklausė Centro organizuojamus mokymus. Tuo tarpu M. Š. su Centro darbuotojais bendravo tik telefonu, realūs susitikimai ir konsultacijos su M. Š. nevyko. Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad, teismo vertinimu, Centro pateikti duomenys patvirtina, kad M. Š. nebendradarbiavo su Centro specialistais, atsisakė atvykti viena ar dalyvauti adaptaciniuose susitikimuose, ruošiant mažametį vaiką susitikimams su tėvu, t. y. nesiėmė priemonių, kad būtų realiai pasiektas atsakovo ir sūnaus bendravimas pereinamuoju laikotarpiu, siekiant atkurti vaiko ryšį su tėvu. M. Š. nors ir nurodo besirūpinanti sūnaus interesais ir siekianti jį apsaugoti nuo neigiamų emocijų, kurias jis patirtų susitikimų su tėvu metu, tačiau akivaizdu, jog tarp jos ir vaiko tėvo esant itin konfliktiškiems santykiams, jos objektyvumas pačiai tinkamai paruošti vaiką susitikimui su tėvu, siekiant, kad jų tarpusavio ryšys nenutrūktų, yra apsunkintas, taigi, vaikui reikalinga, kad jo paruošimu užsiimtų visiškai nešališki, profesionalūs ir nesuinteresuoti specialistai. Ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš vaiką 2023 m. birželio 14 d. nutarimu buvo nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skyrius, priimdamas skundžiamą nutarimą, vertino ir Kauno apylinkės teismo nutartis dėl baudos skyrimo, kurios charakterizuoja pareiškėją bei patvirtina, jog ji, netgi baudžiama už teismo sprendimo nevykdymą, ir toliau nededa pastangų tėvo bendravimo su sūnumi tvarkai įgyvendinti. Kauno apylinkės teismo nutartys dėl baudos skyrimo patvirtina faktą, jog pareiškėja nevykdo teismo nustatytos tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos. Vaiko motina, siekdama kooperuotis su vaiko tėvu, jog nustatyta bendravimo tvarka būtų realiai vykdoma, turėjo informuoti vaiko tėvą, jog vaiko į darželį neves, sudaryti sąlygas vaiką pasiimti iš ieškovės namų, arba tartis su vaiko tėvu, kad į ugdymo įstaigą sūnų penktadieniais, kuomet vaiko motina neturi galimybių, nuvestų vaiko tėvas. Nagrinėjamu atveju pareiškėja savo neveikimu, t. y. nebendradarbiavimu su vaiko tėvų, paslaugų nepriėmimu, mažamečio vaiko neauklėjimu, nemokymu, neaiškinimu tėvo svarbos žmogaus gyvenime, nevedimu sūnaus į ugdymo įstaigą teismo nustatytu bendravimo su tėvu metu, nevykdė savo tiesioginės pareigos, kad vertintina, jog tokiu savo elgesiu pažeidė vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, neveikimu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje. Savo neveikimu M. Š. neužtikrino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalies nuostatų ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos vaiko teisės bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, tuo padarė administracini nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje.
6. Institucijos atstovė teismo posėdyje prašė atmesti pateiktą pareiškėjos skundą atsiliepime išdėstytais argumentais. Neginčija, kad vaikas nenorėjo bendrauti. Tai, kad motina kliudė bendrauti rodo, kad ji nebendradarbiavo su specialistais, su vaiko tėvu. Vaiko ryšys buvo ne tik susilpnėjęs, jis buvo nutrūkęs, o tai atsitiko dėl motinos kaltės, nes ji nedėjo pastangų, jog vaikas bendrautų su tėvu. Dėl smurto prieš vaiką IT nutrauktas, kas rodo, jog tėvo veiksmų nebuvo. Nėra duomenų ir dėl tėvo pavojingo važiavimo. Nutartimi balandžio 8 d. pakeista bendravimo tvarka, nes pagal psichologę padarytas vaikui poveikis, pasireiškia nerimastingumas, ko nebuvo prieš metus. Tai rodo, kad vaikui buvo poveikis padarytas. Nors mama keletą kartų buvo pas psichologus, bet šios pastangos nepakankamos. Mama siūlomos pagalbos nepriėmė. Motinos kaltė pasireiškia neveikimu, deklaratyviai nurodant, kad netrukdo, o skatina. Neveikimas pasireiškė tuo, kad nevedė pas siūlomus psichologus, mediatorius. Atvejo vadybos posėdyje mama dalyvavo, bet tai nereiškia, kad bus rezultatai nuo sudaryto pagalbos plano. Dėl 2023-01-04 anketoje nurodyto, jog vaikas nurodė, kad tėtis mušė, tai nekonstatuoja smurto, nes tai daro teisėsaugos institucijos, o jie tik išklauso vaiko nuomonę. Ten konstatuoti vaiko teisės į saugią aplinką galimi pažeidimai. Pareiškėja prievarta išstumti vaiko bendrauti neturėjo, nes tai priešinga vaiko interesams, bet ji galėjo kreiptis pagalbos į specialistus. Nors atvejo vadybos posėdžiai vyko, kuomet pareiškėja žindė kitą savo vaiką – kūdikį, tačiau reikėjo jai rasto kompromisą, rasti laiko ir dėl šio vaiko teisės bendrauti. Nutarime nurodytu laikotarpiu pareiškėja neveikė, nedėjo pastangų, pati pareiškėja pripažino, kad bendravimas nevyko. Tėvo atliekamas vaiko filmavimas verčiant vaiką sakyti, vaiko mušimas – tai gali įtakoti vaiko nenorą bendrauti, bet neįrodyta nusikaltimo prieš vaiką padarymas. Tėvo kaltės vaiko nenore bendrauti neįžvelgia, nes pagal psichologę motina padarė vaikui poveikį. Pažeidimas yra tęstinis: nuo 2023-05-02 iki 2023-12-08. Iš šio laikotarpio bendravimas nevyko gegužės, birželio, rugpjūčio mėnesiais, bet negali pasakyti konkrečiai kokiomis dienomis nevyko bendravimas. Minėtu nusižengimo laikotarpiu bendravimas turėjo vykti pagal numatytą bendravimo tvarką, t.y. ne kiekvieną dieną. Žino, kad atvykus tėvui į namus, vaikas atsisakydavo vykti su juo, pareiškėja dėl to galėjo imtis veiksmų. Motinos veiksmai – vedimas pas privačius psichologus yra pavieniai atvejai, todėl nepakankami. Tėvo veiksmai, kad vaikas bendrautų – tai jis dalyvavo atvejo vadybos procese, dalyvavo pozityvios tėvystės mokymuose, dalyvauja dabar Pastogės inicijuojamuose susitikimuose su vaiku. Kiek yra tėvo kaltės, kiek motinos kaltės vaiko nenorui bendrauti negali pasakyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. ANK 569 straipsnyje numatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.
8. Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos (toliau – AN bylos) nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 8 d. 10:30 val. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba priėmė nutarimą, kuriuo M. Š. nubaudė įspėjimu pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2023 m. gruodžio 8 d. 10:30 val. neįvykdė savo pareigos ir neužtikrino sūnaus M. B. teisės į bendravimą su tėvu R.B. laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 2 d. iki nutarimo priėmimo dienos ir tuo panaudojo savo motinos valdžią priešingai vaiko interesams bei savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje. Būtent šį nutarimą ir skundžia pareiškėja M. Š., prašydama jį panaikinti.
9. Pareiškėja skunde ir teismo posėdžio metu ginčijo savo kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, padarymo, iš esmės tai grindžiant pačio vaiko nenoru bendrauti su tėvu, aplinkybėmis dėl fizinio smurto prieš vaiką, pavojingo vairavimo, netinkama bendravimo tvarka, kurią pakeitus bendravimas tarp tėvo ir vaiko vyksta. Be to, administracinėn atsakomybėn patrauktos M. Š. nuomone, Institucijos nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, neatitinka nutarimo turiniui keliamų reikalavimų, neaiškus kaltinimas, kas pažeidė jos teisę į gynybą.
10. ANK 615 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų (atvejai, kai negali būti surašomas administracinis nurodymas), o už asmens padarytą administracinį nusižengimą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje ar straipsnio dalyje kaip viena iš administracinių nuobaudų numatytas įspėjimas, administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs pareigūnas, nerašydamas administracinio nusižengimo protokolo, priima nutarimą paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą. Nutarimo turinys turi atitikti šio kodekso 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus. ANK 618 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad pareigūno priimtame nutarime turi būti nurodyti nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; sprendimas pripažinti ar atsisakyti pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju, jų vardai ir pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas.
11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 640 patvirtintose Administracinio nusižengimo protokolo, nutarimo administracinio nusižengimo byloje, nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, formų ir jų pildymo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) reglamentuota, kad nutarime dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, 1–18 eilutėse nurodoma ši informacija: 1 – Asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, vardas ir pavardė (toliau – asmuo) (pildoma didžiosiomis raidėmis). 2 – Asmens kodas (neturinčių asmens kodo asmenų, užsienio valstybių piliečių – gimimo data), pilietybė. 3 – Gyvenamosios vietos adresas. 4 – Darbovietės pavadinimas, adresas, pareigos. 5* – Asmens dokumento pavadinimas, numeris, jį išdavusios valstybės pavadinimas. 6* – Informacija, ar asmuo yra pradedantysis vairuotojas. 7 – E. pristatymo dėžutės adresas, elektroninio pašto adresas ir (ar) telefono numeris. 8 – Nusižengimo (-ų) padarymo vieta (gali būti nurodomos tik vietos koordinatės), data, laikas, esmė ir nustatytos aplinkybės. 9* – Transporto priemonės (-ių) markė, modelis. 10* – Valstybinis Nr., identifikavimo Nr. (VIN kodas ar kitas identifikavimo kodas). 11* – Nusižengimui nustatyti panaudotos techninės priemonės (pavadinimas, numeris, metrologinės patikros liudijimo Nr., prietaiso rodmenys, paklaida). 12* – Nusižengimo faktą liudija (vardas ir pavardė, gimimo data, gyvenamosios vietos adresas, telefono Nr., e. pristatymo dėžutės adresas arba elektroninio pašto adresas). 13* – Sprendimas pripažinti asmenį nukentėjusiuoju. 14* – Nusižengimo metu nukentėjęs asmuo: kai nukentėjo fizinis asmuo – vardas ir pavardė, gimimo data, gyvenamosios vietos adresas, telefono Nr., e. pristatymo dėžutės adresas arba elektroninio pašto adresas; kai nukentėjo juridinis asmuo – juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinės adresas, telefono Nr., e. pristatymo dėžutės adresas arba elektroninio pašto adresas, juridinio asmens atstovo pareigos, vardas, pavardė. 15 – ANK straipsnis, kuriame ir (ar) dalis, kurioje nustatyta atsakomybė už administracinį nusižengimą, teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas. 16 – Kaltės forma, atsakomybę lengvinančios ir (ar) sunkinančios aplinkybės. 17 – Asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių, ir pastabos dėl nutarimo turinio, data, parašas/žyma apie asmens atsisakymą pasirašyti ir (ar) priimti nutarimą. 18 – Asmenų, dalyvavusių nagrinėjant bylą, duomenys (vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas). * Pildoma Administracinio nusižengimo protokolo, Nutarimo administracinio nusižengimo byloje, Nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, formų pildymo taisyklių nustatytais atvejais. Taigi, akivaizdu, kad minėtose Vyriausybės nutarimu patvirtintose taisyklėse, be kitų reikalavimų, aiškiai įtvirtintas reikalavimas nutarime dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, nurodyti nusižengimo padarymo vietą, datą, laiką, esmę ir nustatytas aplinkybes.
12. Be to, kaip išaiškinta teismų praktikoje, nors priešingai nei ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turinį, ANK 618 straipsnyje nėra konkrečiai nurodyta, kad nutarime be paminėtų duomenų turi būti nurodyta ir administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė, tačiau sistemiškai aiškinant paminėtas nuostatas, akivaizdu, kad šie duomenys turi būti nurodyti ir Institucijos priimamame nutarime dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, kadangi šie duomenys bei atsakomybę už nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, yra labai svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės tiek teisingai nustatyti administracinę atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, tiek taikyti ANK 39 straipsnio nuostatas, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnyje ir kituose ANK straipsniuose numatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (įgyvendinimą) (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-344-813/2023).
13. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas, kokių teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti (blanketinės dispozicijos atveju), koks ANK straipsnis ar jo dalis taikytinas. Tai yra svarbu tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018, Nr. 2AT-6-628/2019).
14. Nagrinėjamu atveju kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, pareiškėjos atžvilgiu nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, dėl ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo M.Š. buvo skirtas įspėjimas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. gruodžio 8 d. priimtu nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas.
15. Nors nagrinėtinu atveju, nustačius ANK 615 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas, M.Š. nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, pareiškėjos atžvilgiu priimant nutarimą ir paskiriant administracinę nuobaudą – įspėjimą, tačiau pastebėtina, jog tai Institucijos neatleidžia nuo pareigos administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimą suformuluoti aiškiai, suprantamai tam, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo žinotų, kuo jis kaltinamas, kad galėtų nuo jo gintis, o nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta.
16. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, jame grafoje, kurioje, pagal aukščiau minėtų Vyriausybės nutarimu patvirtintų taisyklių reikalavimus, turi būti nurodomi ANK straipsnis, kuriame nustatyta atsakomybė už administracinį nusižengimą, teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas, nurodytas vienintelis teisės aktas, t. y. ANK 73 straipsnio 1 dalis.
17. ANK 73 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Šios teisės normos dispozicija blanketinė, taigi jos esminiai turinio elementai (objektyvieji požymiai) yra išdėstyti kituose teisės aktuose, todėl traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal šį ANK straipsnį, būtina tiksliai nurodyti, kokių teisės aktų ir kokias konkrečias normas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kadangi blanketinės dispozicijos atveju būtent kituose teisės aktuose numatomi objektyvieji šio administracinio nusižengimo požymiai, o, kaip jau minėta, gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš surašyto protokolo galima suvokti, už kokią veiką (kokius veiksmus ir kokių konkrečių teisės aktų pažeidimus) norima taikyti administracinę atsakomybę. Esminę reikšmę nagrinėjamu atveju turi nuostata, kad nutarime turi būti nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė ir būtent kokiais veiksmais jis tai padarė.
18. Tuo tarpu, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo grafos, kurioje pagal aukščiau minėtas Taisykles, turi būti nurodyta pažeisti teisės aktai, jame nenurodytas joks konkretus teisės aktas, nenurodytos konkrečios teisės normos, kurias būtų pažeidusi M.Š., todėl sutiktina su pareiškėjos argumentu, kad nutarime neaiškiai suformuluotas administracinis kaltinimas, neaišku už kokius konkrečius teisės aktų pažeidimus taikoma administracinė atsakomybė, numatyta ANK 73 straipsnio 1 dalyje.
19. Be to, nutarime neaiškiai nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta, grafoje „Nusižengimo padarymo vieta, data ir laikas“ nurodant, kad nusižengimas padarytas (duomenys neskelbtini), tačiau iš nutarimu turinio neaišku kaip nustatyta ši nusižengimo padarymo vieta, kokie įrodymai ją patvirtina, juolab kaip matyti iš nutarimo pažeidimo esmės vaikas bendravimui turėjo būti perduotas ir pasiimant jį iš darželio, net tik iš motinos gyvenamosios vietos. Tas pats neaiškumas yra ir dėl nusižengimo padarymo datos ir laiko, nes minėtoje grafoje nurodoma, jog nusižengimas padarytas 2023 m. gruodžio 8 d, 10:30 val., tuo tarpu iš nutarimo grafos „Pažeidimo esmė“ matyti, jog nusižengimas tęstinis, padarytas laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 2 d. iki nutarimo priėmimo dienos (2023 m. gruodžio 8 d.).
20. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste įvertinęs administracinio nusižengimo bylos tyrimo ir nagrinėjimo eigą, surašyto nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, turinį, jame užfiksuotą informaciją, teismas konstatuoja, kad skundžiamame nutarime padaryti esminiai proceso reikalavimų pažeidimai: 1) abstrakčiai, neaiškiai nurodyta nusižengimo esmė, apie ką teismas plačiau pasisakys tolesnėse šios nutarties dalyse; 2) nenurodyti konkretūs teisės aktų pažeidimai, kuriuos savo veika galimai pažeidė M.Š., neaiškiai ir prieštaringai nutarime nurodytas galimo nusižengimo padarymo laikas ir vieta, kurie nepagrįsti įrodymais, neatskleista, kaip motinos M.Š. veiksmai/neveikimas pasireiškė tėvų valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams kontekste, kas neatitinka minėtų Taisyklių, ANK 609 straipsnio 1 dalies, 618 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Dėl to nebuvo užtikrinta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė žinoti, kuo jis kaltinamas, o tai suvaržė jo teisę į gynybą.
21. Tėvų valdžios turinys detalizuotas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje. Joje nurodyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų teises ir pareigas įtvirtina ir kiti CK straipsniai bei kiti įstatymai (pavyzdžiui, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas ir kt.). Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 punktą vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo rūpintis, kad būtų sudaryta saugi, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka, taip pat vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, mokyti vaiką nesmurtinio elgesio plėtojant tarpasmeninius santykius, suteikti jam informaciją, kaip apsisaugoti nuo bet kokio smurto ar kitų jo teisių pažeidimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą. Tačiau nei vienos iš šių nuostatų pažeidimas M.Š. neinkriminuotas. Nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, pažeidimo esmės grafoje cituojamos CK 3.155 straipsnio, 3.161 straipsnio 3 dalies nuostatos, tačiau nenurodomas joks konkrečiai teisės aktas, kurio nuostatas M.Š. būtų pažeidusi. Nors minėtos pažeidimo esmės grafos turinio gale nurodoma, jog M.Š. neįvykdė pareigos bei neužtikrino sūnaus M.B. teisės į bendravimą su tėvu ir tuo panaudojo savo motinos valdžią priešingai vaiko interesams, tačiau iš nutarimo turinio neaišku kokios konkrečiai pareigos M.Š. neįvykdė, kuriame teisės akte numatyta tokia pareiga, kad būtų galima konstatuoti jos pažeidimą.
22. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, vaikas turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Tėvai užtikrina šią vaiko teisę. Tačiau skundžiamame nutarime, kaip minėta, nenurodytas joks teisės aktas, kurį pažeidė pareiškėja, juo labiau, net nėra aišku ar pareiškėja nubausta įspėjimu už būtent Vaiko teisių pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos vaiko teisės bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu neužtikrinimą, ar kaip teismo posėdžio metu nurodė institucijos atstovė už nepakankamą bendradarbiavimą, nesikooperavimą su tėvu, nedalyvavimą mokymuose, atvejo vadybos posėdžiuose, nesinaudojant mediacija ir jei taip, tai neaišku kokios konkrečios teisės akto nuostatos šiais nurodomais pareiškėjos veiksmais buvo pažeistos. Pastebėtina, kad teismo posėdžio metu institucijos atstovės nurodyti pareiškėjos veiksmai/neveikimas, už kuriuos pagal institucijos atstovę M.Š. buvo nubausta įspėjimu skundžiamu nutarimu, galimai turi požymių Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio, įtvirtinančio pagrindines vaiko tėvų teises, pareigas ir atsakomybę, 6 dalies nuostatų pažeidimui konstatuoti, tačiau tas turi būti ne numanoma, ne nurodoma teismo posėdžio metu analizuojant skundžiamo nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, o tai turi būti nurodyta nutarime, aiškiai atskleidžiant nusižengimo esmę, įvardijant konkrečius veiksmus, konkretų jų atlikimo/neatlikimo datą, laiką, vietą bei nurodant šia veika pažeistų konkrečių teisės aktų nuostatas, ko nebuvo šiuo atveju padaryta. Tačiau, kaip minėta skundžiamame nutarime nenurodytas joks konkretus teisės aktas, kurio nuostatas savo veiksmais/neveikimu būtų pažeidusi M.Š., tiesiog abstrakčiai nurodyta, jog ji neįvykdė savo pareigos ir neužtikrino sūnaus teisės į bendravimą su tėvu.
23. Pažymėtina, kad skundžiamo nutarimo pažeidimo esmėje nors ir nurodoma, kad pareiškėja neužtikrino sūnaus teisė į bendravimą su tėvu laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 2 d. iki nutarimo priėmimo dienos, tačiau neaišku konkrečiai kokia buvo sutarta ar nustatyta teismo nutartimi(s) bendravimo tvarka ir kaip konkrečiai, kada ją pažeidė M. Š.. Kaip matyti iš nutarimo pažeidimo esmės turinio, nurodoma, jog sprendžiant administracinės atsakomybės klausimą dėl M.B. teisių į bendravimo su tėvu pažeidimą Skyrius vadovaujasi teismo nutartimis civilinėje byloje Nr. e2-98-1158/2023 nustatyta laikina bendravimo tvarka ir šias nutartis nutarime abstrakčiai išvardina, nurodant iš esmės tik tokias aplinkybes: 1) 2022-03-28 teismo nutartimi patvirtinta bendravimo tvarka, tėvui bendraujant kas antrą mėnesio savaitgalį, penktadienį pasiimant sūnų iš ugdymo įstaigos ir pirmadienį jį grąžinant į ugdymo įstaigą, tačiau skundžiamame nutarime nenurodoma kaip konkrečiai, kokiomis datomis ši tvarka buvo pažeista, kas patvirtina M.Š. kaltus veiksmus/neveikimą dėl šios tvarkos atitinkamomis datomis pažeidimo; 2) 2022-10-18 teismo nutartimi nustatyta papildoma bendravimo tvarka švenčių dienomis, tačiau skundžiamame nutarime nenurodoma konkrečiai ši tvarka ir kaip ją pažeidė M.Š. bei kokie įrodymai tai patvirtina; 3) 2023-02-08 nutartimi pakeistos laikinos apsaugos priemonės ir uždrausta tėvui bendrauti su sūnumi, todėl nutarime remiantis ir šia teismo nutartimi neaišku kaip tai susiję su M.Š. inkriminuota veika; 4) 2023-05-02 teismo nutartimi nustatytas pereinamasis bendravimo laikotarpis, tačiau skundžiamame nutarime nenurodoma konkrečiai šios bendravimo tvarkos pereinamasis laikotarpis, kaip juo turėjo būti bendraujama, todėl neaišku kokius veiksmus turėjo atlikti M.Š., kokių jį neatliko, kaip pažeista, kokiomis datomis, vietoje ir kokiu laiku šia nutartimi nustatyta bendravimo tvarka; 5) 2023-05-17 teismo nutartimi pakeista pereinamoji bendravimo tvarka, tačiau vėlgi, iš skundžiamo nutarimo turinio neaišku kokia konkrečiai šia nutartimi buvo nustatyta ta pereinamoji bendravimo tvarka, kaip ją ir kada bei kur pažeidė M.Š.; 6) 2023-07-07 teismo nutartimi nustatyta bendravimo tvarka vasaros laiku, tačiau skundžiamame nutarime nenurodyta kokia konkrečiai tvarka ir kada bei kaip ir kur ją pažeidė M.Š.. Taigi, konstatuotina, kad skundžiamame nutarime nurodant, kad M.Š. neužtikrino sūnaus teisės į bendravimą su tėvu, neatskleisti konkretūs M.Š. kalti veiksmai/neveikimas, kada ir kaip ji pažeidė atitinkamomis teismo nutartimis nustatytą konkrečią bendravimo tvarką.
24. Nors civilinėje byloje teismas nutartimis M. Š. buvo nutaręs skirti baudas už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą, tai neatleidžia institucijos nuo pareigos aiškiai įvardinti nutarime nusižengimo esmę, nurodant šiuo atveju kokia konkrečiai buvo nustatyta bendravimo tvarka inkriminuoto nusižengimo metu, kada konkrečiai ši bendravimo tvarka buvo pažeista, kada nevykdytas teismo nutartimi nustatytas bendravimas, už ką buvo skirtos baudos civilinėje byloje. Šiame kontekste sutiktina su pareiškėjos argumentu, kad skundžiamo nutarimo priėmimo dienai, nutartys dėl baudų M.Š. skyrimo, kuriomis institucija grindė M.Š. kaltę, buvo neįsiteisėjusios, todėl jomis be abejo institucija negalėjo remtis, kaip patvirtinančiomis M.Š. kaltę dėl teismo nutartimis nustatytų bendravimo tvarkų nesilaikymo nesant svarbių, objektyvių priežasčių. Pastebėtina, kad skundžiamame nutarime pažeidimo esmėje analizuojamos teismo nutartimis nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo priežastys, nurodant, kad nors pasak tėvo jis negali matytis su sūnumis nuo 2022 m. gruodžio 25 d., tačiau tuo metu vyko ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto prieš vaiką, kurio metu tėvui buvo taikomos kardomosios priemonės, o teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartimi tėvui uždrausta bendrauti su vaiku, todėl dėl šių priežasčių institucija skundžiamame nutarime laikė, jog laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 25 d. iki 2023 m. gegužės 2 d. vaiko ir tėvo bendravimo ribojimas vyko dėl objektyvių priežasčių. Tuo tarpu, nutarime neatskleidžiama kaip būtent turėjo vykti bendravimas nurodomu laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 2 d. iki skundžiamo nutarimo priėmimo, kada jis konkrečiai nevyko, dėl kieno kaltės, kas tai pagrindžia, neanalizuotos to priežastys.
25. Be to, nors pateiktame administraciniame kaltinime ir nurodoma, jog M.Š. neužtikrino sūnaus M. B. teisės į bendravimą su tėvu, tačiau, teismo vertinimu, vien ši aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo konstatuoti ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties buvimo, kadangi lieka neatskleista, kokias įstatymais numatytas pareigas kokiais konkrečiais savo veiksmais/neveikimu ir kada savo vaiko atžvilgiu M.Š. pažeidė. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjai inkriminuotu nusižengimu yra kėsinamasi tik į įstatymu ginamas vaikų teises ir interesus, tuo padarant jiems žalą teisių ir interesų įgyvendinimo prasme. Nagrinėjamu atveju kaip minėta nutarime nenurodyti konkretūs pareiškėjos veiksmai/neveikimas, kurie galėtų padaryti neigiamą įtaką vaikui, todėl lieka neaišku kokiais veiksmais pareiškėja pažeidė vaiko teises, kokiais įstatymais ginamos pažeistos vaiko teisės ir kokie konkrečiai byloje surinkti duomenys tai patvirtina. Be to, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo jame ne tik nenurodoma kaip M.Š. veika pažeidė nepilnamečio sūnaus teises, kokią neigiamą įtaką tai padarė vaikui, tačiau nutarime minėtas nepilnametis vaikas net nėra pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat nėra ir sprendimo atsisakyti pripažinti nukentėjusiuoju, kas neatitinka minėtų Taisyklių bei ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Šios pastarosios aplinkybės suponuoja išvadą, kad skundžiamame nutarime lieka neatskleisti ne tik konkretūs pareiškėjos kalti veiksmai, bet ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikos poveikis vaikui, ar pareiškėjos veika, kuri kaip minėta yra neaiški, buvo padaryta neigiama įtaka vaikui, jei taip – tai kokia konkrečiai ir kas tai pagrindžia. Atsižvelgiant į tai, nenurodžius konkrečių pareiškėjos veiksmų/ neveikimo bei nenurodžius kokia neigiama konkreti įtaka tais veiksmais/neveikimu buvo padaryta vaikui, kyla pagrįstos abejonės dėl tėvų valdžios (ne)panaudojimo priešingai vaiko interesams.
26. Detalus nutarimo surašymas, kaip ir minėta, reikalingas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš surašyto sprendimo dėl administracinio nusižengimo galima suprasti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją.
27. ANK įtvirtintos teisės normos nesudaro galimybės teismui papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, tai yra keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2016, Nr. 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-66-976/2017, Nr. 2AT-10-693/2018). Taigi, teismas neturi teisinio pagrindo keisti kaltinimą, išeiti už Institucijos nutarime apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų pagal teisme nustatytas bylos nagrinėjimo metu faktines aplinkybes, kuriomis administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nebuvo kaltinamas ir dėl kurių nebuvo nubaustas. Be to, kaip aukščiau šioje nutartyje teismas nustatė, nutarime dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, yra neatskleisti kalti pareiškėjos konkretūs veiksmai, nukreipti į vaiko teisių pažeidimą, teisės aktai, kurie buvo pažeisti, prieštaringai nurodyta administracinio nusižengimo padarymo laiko aplinkybė, neaiškiai nurodyta ir nusižengimo padarymo vietos aplinkybė, bei šios aplinkybės yra nepagrįstos administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis. Kartu tai reiškia, kad Institucija, surašiusi ANK 609 straipsnio 1 dalies (ANK 618 straipsnio 2 dalies) ir Taisyklių reikalavimų neatitinkantį nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, neužtikrino atsakomybėn patraukto asmens teisės žinoti, kuo jis kaltinamas, ir nesudarė jam galimybės tinkamai realizuoti savo teisės į gynybą nuo jam pateikto kaltinimo (ANK 566 straipsnis, 577 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju pažymėtina, kad administracinio nusižengimo tyrimas byloje turi būti atliktas išsamiai, aiškiai įvardijant administracinio nusižengimo esmę, laiką, vietą, konkrečius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmus/neveikimą, pareigas, numatytas konkrečiuose teisės aktuose, pažeistas vaiko teises, jas numatančius teisės aktus, o administracinio nusižengimo teisena negali būti nutraukta neištyrus visų su galimai įvykdytu administraciniu nusižengimu susijusių duomenų bei neatlikus visų reikiamų tyrimo veiksmų.
28. Tikslaus administracinio kaltinimo asmeniui nesuformulavimas bei nevisapusiškas bylos aplinkybių ištyrimas yra pakankamas pagrindas grąžinti bylą protokolą (nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas) surašiusiai Institucijai papildomai tirti, kadangi būtent Institucija turi įgaliojimus atlikti patikrinimus ir surašyti administracinio nusižengimo protokolus bei priimti nutarimus, ji yra atsakinga už duomenų, būtinų įrodyti ir pagrįsti asmens kaltę, surinkimą bei įvertinimą (žr., pvz., Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-344-813/2023, Šiaulių apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-47-951/2023 ir kt.).
29. Įvertinęs aptartas aplinkybes ir tai, jog administracinio nusižengimo byloje, kurioje M.Š. surašytas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, yra nutarimo trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, taip pat atsižvelgiant į tai, kad keisti nutarime neaiškiai suformuluotą kaltinimo turinį nėra galimybės teisme, teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga grąžintina institucijai atlikti papildomą tyrimą tame tarpe dėl administracinio nusižengimo byloje neteisingai, neaiškiai ir nekonkrečiai suformuluoto kaltinimo, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinių teisių pažeidimo ir pašalinti byloje esančius esminius neaiškumus.
30. Nusprendus, kad yra pagrindas skundžiamą nutarimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, teismas detaliau nepasisako dėl skundo argumentų, susijusių su M.Š. kalte, įrodymų vertinimu, kadangi šias aplinkybes iš naujo turės nustatyti ir vertinti tyrimą atliekanti institucija. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas dėl advokato paslaugų. Klausimas dėl proceso išlaidų spręstinas priimant galutinį sprendimą dėl administracinio nusižengimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 639 straipsniu,
nutarė:
pareiškėjos skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. gruodžio 8 d. nutarimą, kai protokolas nesurašomas, ir perduoti administracinio nusižengimo bylą tirti Institucijai – Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui.
Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti ją pateikusiai institucijai.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.