Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-09-29 · Civilinė byla Nr. e2S-647-372/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-29
Bylos Nr.
e2S-647-372/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Atsakovas
S. V.
Ieškovas
akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-647-372/2021Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00895-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.3.; 3.2.6.6.5.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 29 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės S. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8932-797/2021 pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei S. V. dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) ,,Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei S. V. dėl žalos atlyginimo priteisimo, teismo prašė priteisti iš atsakovės 2791,89 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 27 d. sprendimu už akių teismas nusprendė ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės 2791,89 Eur išmokėtą draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-02-22) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 63,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

3. 2021 m. liepos 13 d. teisme priimtas atsakovės S. V. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovė prašė peržiūrėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 27 d. sprendimą už akių ir jį panaikinti.

Atsiliepimas

4. Atsakovė nurodė, kad jos vairuotas automobilis „VW Passat“ (v/n (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į tris transporto priemones ir jas apgadino. Eismo įvykio metu automobiliui nebuvo atlikta techninė apžiūra ir tokia transporto priemonė dalyvauti eisme negalėjo, tačiau techninės apžiūros atlikti nebuvo galima dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino.

5. Atsakovė pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje siekiant, kad būtų patenkintas regresinis reikalavimas, būtina įrodyti ne tik sumą, kurią ieškovė išmokėjo (2791,89 Eur ) kaip žalos atlyginimą autoįvykyje nukentėjusiems asmenims, bet ir tai, kad šią žalą padarė atsakovė. Atsakovės vertinimu, ieškovė šios savo pareigos neįvykdė. Iš Eismo įvykio informacijos matyti, kad eismo įvykio kaltininke (be atsakovės) nurodyta D. D., kuri, vairuodama automobilį „Skoda Octavia“ (v/n (duomenys neskelbtini) nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiuojančios transporto priemonės ir atsitrenkė į automobilį „Opel Astra“ (v/n (duomenys neskelbtini) Po šių automobilių susidūrimo atsakovė atsitrenkė į automobilį „Skoda Octavia“. Visų trijų prieš atsakovę važiavusių automobilių vairuotojos policijos pareigūnams nurodė, kad juto po du smūgius, tai reiškia, kad atsakovė atsitrenkė į automobilius, kurie visi trys jau buvo dalyvavę eismo įvykyje ir buvo pažeisti jo metu.

6. Atsakovė nurodė, jog priimant sprendimą už akių, nesiaiškinta, kokią konkrečią žalą padarė atsakovės veiksmai, ir kokią kitų eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų veiksmai. Atsakovės vertinimu, ji negali atsakyti už žalą, kurią padarė ne jos veiksmai, nors ji ir būtų pažeidusi Kelių eismo taisyklių 223, 224, 226 p. reikalavimus. Be to, „Skoda Octavia“ eismo įvykio metu buvo nedrausta privalomosios civilinės atsakomybės draudimu, tai galėjo turėti įtakos padarytos žalos skaičiavimui ir mokėjimui. Atsakovė akcentavo, kad ieškovė teismui nepateikė informacijos apie visų eismo įvykio aplinkybių ištyrimą ir nustatytas faktines aplinkybes, todėl buvo priimtas akivaizdžiai neteisingas sprendimas.

7. Ieškovė ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė atsakovės pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad neegzistuoja nei viena iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 288 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų sprendimui panaikinti bei bylos nagrinėjimui atnaujinti.

Šalies argumentai

8. Ieškovė nurodė, kad priimant sprendimą, buvo vertinti ieškovės kartu su ieškiniu pateikti duomenys ir įrodymai. Ieškovė teismui buvo pateikusi pažymą apie administracinio nusižengimo byloje priimtą galutinį sprendimą, kuriame fiksuoti tiek už eismo įvykį atsakingi asmenys, tiek įvardintos transporto priemonės, kurioms eismo įvykio metu buvo padaryta žala. Policijos pažymoje aiškiai įvardintos dvi eismo įvykio kaltininkės ir jų padaryti pažeidimai. Atsakovė neginčija teismui pateiktoje pažymoje fiksuotų aplinkybių teisingumo, atsakingų už eismo įvykį asmenų. Atsakovė nenurodė, kad ieškovės prašoma priteisti žala yra neteisingai apskaičiuota, nepateikė įrodymų ar kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad byla turėjo būti išspręsta kitaip. Atsakovė kartu su pareiškimu nepateikė jokių įrodymų, duomenų, kurie sudarytų pagrindą faktinę situaciją vertinti kitaip, nei tai buvo padaryta priimant sprendimą. Atsakovei kartu su pareiškimu nepateikus naujų duomenų, susijusių su sprendimo teisėtumu, laikytina, kad visos pareiškime nurodytos aplinkybės teismui buvo žinomos dar sprendimo priėmimo metu.

9. Ieškovė pažymėjo, kad pareiškime atsakovė nenurodė visiškai jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad ji dėl objektyvių priežasčių nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Atsakovė apie ieškovės reikalavimą sužinojo 2021-03-22, apie ieškinį ir teismo nustatytą terminą atsiliepimui pateikti atsakovei tapo žinoma 2021-05-11, taigi iki sprendimo priėmimo jai daugiau negu du mėnesius buvo žinoma apie tai, kad ieškovė yra pareiškusi reikalavimą teisme. Atsakovė elgėsi nepateisinamai pasyviai, nesikreipė į teismą nei dėl procesinio termino atsiliepimui pateikti pratęsimo, nei dėl kitų su procesu susijusių klausimų. Toks atsakovės elgesys yra neatsakingas, todėl ji turi prisiimti iš to kylančias pasekmes.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi nutarta atsakovės S. V. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti.

11. Teismas nurodė, kad atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, tačiau atsakovė buvo pasyvi, svarbių priežasčių, dėl kurių atsiliepimas nebuvo pateiktas, ji neįrodė ir teismas jų nenustatė.

Šalies argumentai

12. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovė prie ieškinio pateikė įrodymus, pagrindžiančius ieškinyje nurodytas aplinkybes, tyrimo medžiagą, remonto išlaidų paskaičiavimą, transporto priemonės likutinės vertės paskaičiavimą, o ieškinyje nurodė, kad už transporto priemonę „Opel Astra“ savininkui atlygino tik 50 proc. eismo įvykio patirtos žalos, nes buvo nustatyta ir „Skoda Octavia“, kurios valdytojo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu nebuvo apdrausta, vairuotojos atsakomybė dėl padarytos žalos.

Žemesnės instancijos teismas

13. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nenurodė, su kuria žalos paskaičiavimo pozicija ji nesutinka, neįrodinėjo savo teiginių dėl žalos sumos. Teismas vertino, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog nebuvo išsiaiškinta, kokią žalą padarė atsakovės veiksmai.

14. Teismas nurodė, jog gauta papildoma informacija iš policijos apie eismo įvykio tyrimą patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovės, kuri yra laikoma atsakinga už susidariusią žalą. Teismas atkreipė dėmesį, jog pakankami duomenys buvo pateikti ir su ieškiniu, tai ir buvo pagrindas spręsti, jog dėl žalos atlyginimo priteisimo, priimant sprendimą už akių, yra atsakinga atsakovė.

15. Teismas pažymėjo, jog net ir nustačius, kad atsakovė nepateikė atsiliepimo dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku informuoti teismo (ko šiuo atveju teismas nenustatė), priimtas sprendimas už akių negali būti naikinamas vien dėl šios priežasties, nesant jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai abejoti sprendimo pagrįstumu.

III. Atskirojo skundo argumentai

16. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsakovė (apeliantė) S. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, panaikinti 2021 m. gegužės 27 d. sprendimą už akių, civilinę bylą perduoti nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

16.1. Siekiant, kad būtų patenkintas regresinis reikalavimas, būtina įrodyti ne tik sumą (2791,89 Eur), kurią ieškovė išmokėjo kaip žalos atlyginimą autoįvykyje nukentėjusiems asmenims, bet ir tai, kad šią žalą padarė atsakovė. Ieškovė teismui nepateikė informacijos apie visų eismo įvykio aplinkybių ištyrimą ir nustatytas faktines aplinkybes, todėl buvo priimtas akivaizdžiai neteisingas sprendimas.

16.2. Priimant sprendimą už akių, nesiaiškinta, kokią konkrečią žalą padarė atsakovės veiksmai, ir kokią kitų eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų veiksmai. Atsakovė negali atsakyti už žalą, kurią padarė ne jos veiksmai. Be to, „Skoda Octavia“ eismo įvykio metu buvo nedrausta privalomosios civilinės atsakomybės draudimu, tai galėjo turėti įtakos padarytos žalos skaičiavimui ir mokėjimui. Visi neaiškumai gali būti panaikinti tik betarpiškai teismo posėdyje apklausus eismo įvykio dalyves; konkreti žalos dalis gali būti nustatyta tik atlikus papildomą autotechninę ekspertizę ir nustačius, kaip buvo pažeisti automobiliai kiekvieno smūgio metu, bei apskaičiavus, kiek tokio pažeidimo remontas kainuoja.

16.3. Priimto sprendimo teisingumas kelia pagrįstų abejonių, o teismas, savo paties sprendimą laikydamas neabejotinai teisingu, pažeidė principą, kad niekas negali būti teisėju savo paties byloje. Atsisakymas tenkinti prašymą išsiaiškinti visas svarbias aplinkybes kaip tik rodo, kad buvo nueita formalaus įstatymo normų taikymo, o ne ginčo esmės nagrinėjimo keliu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovės (apeliantės) atskirasis skundas netenkintinas.

17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas atsakovės pareiškimas dėl Šiaulių apylinės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 27 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

18. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2020-08-24 įvyko eismo įvykis – kelių transporto priemonių susidūrimas judant ta pačia kryptimi. Pagal 2020-09-22 Šiaulių AVPK Eismo įvykio informaciją – eismo įvykio kaltininkės – D. D. (vairuodama automobilį, nesiėmė visų atsargumo priemonių, nesilaikė atstumo iki priekyje važiavusio ir sustojusio automobilio „Opel Astra“ (v/n (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė, eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai); S. V. (vairuodama automobilį, nesiėmė visų atsargumo priemonių, nesilaikė atstumo iki priekyje važiavusio ir atsitrenkusio automobilio „Skoda Octavia“ (v/n (duomenys neskelbtini) ir į jį atsitrenkė, po smūgio šis trenkėsi į priekyje stovėjusį automobilį „Opel Astra“ (v/n (duomenys neskelbtini) o pastarasis nuo smūgio dar trenkėsi į priekyje stovėjusį automobilį „Mercedes Benz“ (v/n (duomenys neskelbtini) Prieš automobiliui „Volkswagen Passat“ atsitrenkiant į „Skoda Octavia“ automobilį, šis buvo atsitrenkęs į priekyje jo stovėjusį „Opel Astra“ automobilį. Eismo įvykio metu apgadinti keturi automobiliai, sužalota automobilio „Skoda Octvia“ vairuotoja, kuriai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Automobiliui „Volkswagen Passat“ eismo įvykio metu nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra). Į bylą pateiktos 2020-08-24 eismo įvykio foto nuotraukos.

19. Iš į bylą pateiktos policijos medžiagos dėl 2020-08-24 eismo įvykio nustatyta, kad autoįvykių metu du smūgius pajuto automobilio „Opel Astra“ vairuotoja, tą patvirtina jos 2020-08-24 rašytas paaiškinimas, iš kurio nustatyta, jog sustojusi pajuto bumbtelėjimą iš galo, švelniai stumtelėjo į priekį, po kurio buvo dar kartą staigus ir stiprus smūgis iš galo, po ko susidūrė keturios mašinos. Iš „Opel Astra“ vairuotojos paaiškinimo matyti, jog po pirmojo švelnesnio smūgio į jos automobilį, ji neužfiksavo, kad būtų atsitrenkusi į automobilį „Mercedes Benz“ (automobilį priekyje), nes tarp jų dar buvo likęs tarpas, o po antrojo smūgio jau trenkėsi į „Mercedes Benz“. „Mercedes Benz“ vairuotoja 2020-08-24 paaiškinime nurodė, jog į automobilio galą pajuto tik vieną smūgį, nes kitame paaiškinime (2020-09-02) ji nurodė, kad ne jos raštu yra prierašas pirmajame paaiškinime – ,,Eismo įvykio metu pajutau du smūgius“ (vizualiai iš paaiškinimų matyti, jog minėtas prierašas yra parašytas kitu raštu).

20. Iš į bylą pateiktos policijos medžiagos nustatyta, jog buvo paskirta eismo įvykio ekspertizė, kurioje konstatuota, kad: ,,Nurodytoje eismo situacijoje tikėtiną automobilio „Skoda Octavia“ atsitrenkimą į automobilio „Opel Astra“ galą techniniu požiūriu sąlygojo automobilio „Skoda Octavia“ vairuotojos D. D. veiksmai, – artėdama prie priekyje sustojusio automobilio „Opel Astra“ nesilaikė saugaus atstumo, laiku nemažino važiavimo greičio bei susidūrė su automobiliu „Opel Astra“, o automobilio „VW Passat“ atsitrenkimą į „Skoda Octavia“ galą ir visos automobilių kolonos sustūmimą į priekį techniniu požiūriu sąlygojo automobilio „VW Passat“ vairuotojos S. V. veiksmai, – artėdama prie automobilio „Skoda Octavia“ nesilaikė saugaus atstumo, laiku nemažino važiavimo greičio bei susidūrė su automobiliu „Skoda Octavia“, dėl ko pastarasis atsitrenkė į priekyje jo stovėjusį automobilį „Opel Astra“, kuris atsitrenkė į priekyje jo stovėjusį automobilį „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini). Tikėtina, kad prieš automobiliui „VW Passat“ atsitrenkiant į automobilio „Skoda Octavia“ galinę dalį, pastarasis priekine dalimi, ties valstybinio numerio sritimi buvo atsitrenkęs į automobilio „Opel Astra“ galinę dalį. Tikėtina, kad automobilio „Opel Astra“ galinė dalis buvo sugadinta dviejų susidūrimų metu: pirmo susidūrimo metu automobilis „Skoda Octavia“ priekine dalimi, ties valstybinio numerio sritimi atsitrenkė į automobilio „Opel Astra“ galinę dalį, o antrą kartą – į automobilio „Skoda Octavia“ galinę dalį atsitrenkus automobiliui „VW Passat“, veikiant susidūrimo jėgoms, smūgio metu pastumiant automobilį „Skoda Octavia“ į priekį bei priekine dalimi gilėjant į automobilio „Opel Astra“ galą, įvyko automobilio „Opel Astra“ galo kilstelėjimas bei buvo padaryti didesnės apimties sugadinimai automobilio „Opel Astra“ galinėje dalyje nei pirmo atsitrenkimo metu. Automobilio ,,Opel Astra“ priekinė dalis buvo sugadinta bent jau dviejų susidūrimų metu, iš kurių bent vienas buvo po 2020-08-24 apie 17:20 val. įvykusio įvykio metu“.

21. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tarp jos ir Š. V. buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta automobilio „Volkswagen Passat“ (v/n (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. Šios draudimo sutarties pagrindu ieškovei kilo pareiga atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą, todėl ieškovė išmokėjo 2791,89 Eur draudimo išmoką eismo įvykiu padarytai žalai atlyginti: 250,89 Eur už transporto priemonės „Mercedes Benz“ apgadinimus, 1657,00 Eur už transporto priemonę „Skoda Octavia“, 884,00 Eur už transporto priemonę „Opel Astra“ (šios mašinos savininkui ieškovė atlygino tik 50 proc. eismo įvykio metu patirtos žalos, kadangi policijos pareigūnai, tyrę eismo įvykį, nustatė esant ir „Skoda Octavia“ (kurios valdytojo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu nebuvo apdrausta ieškovės) vairuotojos atsakomybės dėl padarytos žalos transporto priemonei „Opel Astra“).

22. Į bylą pateikta automobilio „Mercedes Benz“ remonto sąmata, automobilio „Skoda Octavia“ likutinės vertės bei rinkos vertės skaičiavimai, automobilio „Opel Astra“ likutinės vertės skaičiavimas, mokėjimo nurodymai, patvirtinantys sumokėtas draudimo išmokas (250,89 Eur – R. S., 884,00 Eur – D. U., 1657,00 Eur – (duomenys neskelbtini).

23. 2021 m. gegužės 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai priėmė sprendimą už akių, kuriame teismas nurodė, jog atsakovei yra žinoma apie bylos iškėlimą teisme, ji buvo pareiškusi prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo. Priėmus ieškinį, atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai pagal CPK 123 straipsnio 1 dalį, tačiau ji per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį, tad ieškovei prašant, priimtinas sprendimas už akių.

Dėl ginčo esmės

24. Esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis).

25. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas ir užkirstas kelias vilkinti procesą.

26. Teismo teisė priimti sprendimą už akių glaudžiai susijusi su asmens teisių dalyvauti pradėtoje byloje ir išreikšti savo poziciją užtikrinimu. Sprendimo už akių civilinėje byloje pasyviai besielgiančios šalies atžvilgiu priėmimo prielaida yra tinkamas šios šalies informavimas apie vykstantį teismo procesą, kitaip tariant, tinkamas procesinių dokumentų įteikimas jai.

27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovei buvo žinoma apie bylos iškėlimą teisme (ji buvo pareiškusi prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo). Priėmus ieškinį, atsakovei procesiniai dokumentai (Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 27 d. nutartis, 2021 m. balandžio 28 d. pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo, ieškinys su priedais) įteikti tinkamai pagal CPK 123 straipsnio 1 dalį, tačiau ji per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį, tad ieškovei prašant, buvo priimtas sprendimas už akių.

28. CPK 285 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šia specialia sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra pasyviajai šaliai suteikiama dar viena galimybė išdėstyti savo argumentus pirmosios instancijos teismui.

29. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo už akių institutą įtvirtinančias proceso teisės normas, yra pasisakęs, kad teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013; 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018).

30. CPK 288 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas turi teisę: 1) pareiškimo netenkinti; 2) panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis).

31. Teismas, nagrinėjantis pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi įvertinti tiek aplinkybes, susijusias su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, tiek su teismo sprendimo už akių pagrįstumu, t. y. spręsti, ar šalis į teismo posėdį neatvyko (nepateikė procesinio dokumento) dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir ar pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2012).

32. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, tačiau atsakovė buvo pasyvi, svarbių priežasčių, dėl kurių atsiliepimas nebuvo pateiktas, ji nenurodė, o teismas jų taip pat nenustatė, kadangi į nagrinėjamą bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog administracinės bylos medžiaga atsakovei buvo žinoma jau 2020 m. gruodžio mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, todėl šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimą už akių, kadangi atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

33. Kaip jau minėta, nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas turi įvertinti ir aplinkybes, susijusias su teismo sprendimo už akių pagrįstumu, t. y. spręsti, ar pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

34. Atskirajame skunde atsakovė pažymėjo, jog siekiant, kad būtų patenkintas regresinis reikalavimas, būtina įrodyti ne tik sumą (2791,89 Eur), kurią ieškovė išmokėjo kaip žalos atlyginimą autoįvykyje nukentėjusiems asmenims, bet ir tai, kad šią žalą padarė atsakovė, taip pat išsiaiškinti, kokią konkrečią žalą padarė atsakovės veiksmai, ir kokia kitų eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų kaltė. Atsakovės vertinimu, visi neaiškumai gali būti panaikinti tik betarpiškai teismo posėdyje apklausus eismo įvykio dalyves; konkreti žalos dalis gali būti nustatyta tik atlikus papildomą autotechninę ekspertizę ir nustačius, kaip buvo pažeisti automobiliai kiekvieno smūgio metu, bei apskaičiavus, kiek tokio pažeidimo remontas kainuoja.

35. Ieškovė nurodė, kad išmokėjo 2791,89 Eur draudimo išmoką eismo įvykiu padarytai žalai atlyginti: 250,89 Eur už transporto priemonės „Mercedes Benz“ apgadinimus, 1657,00 Eur už transporto priemonę „Skoda Octavia“, 884,00 Eur už transporto priemonę „Opel Astra“ (šios mašinos savininkui ieškovė atlygino tik 50 proc. eismo įvykio metu patirtos žalos, kadangi policijos pareigūnai, tyrę eismo įvykį, nustatė esant ir „Skoda Octavia“ (kurios valdytojo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu nebuvo apdrausta ieškovės) vairuotojos atsakomybės dėl padarytos žalos transporto priemonei „Opel Astra“). Į bylą pateikta automobilio „Mercedes Benz“ remonto sąmata, automobilio „Skoda Octavia“ likutinės vertės bei rinkos vertės skaičiavimai, automobilio „Opel Astra“ likutinės vertės skaičiavimas, mokėjimo nurodymai, patvirtinantys sumokėtas draudimo išmokas (250,89 Eur, 884,00 Eur, 1657,00 Eur).

36. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog į nagrinėjamą bylą yra pateikti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes. Į nagrinėjamą bylą pateikta tyrimo medžiaga, remonto išlaidų skaičiavimas, transporto priemonių likutinės vertės skaičiavimai, mokėjimo nurodymai, patvirtinantys sumokėtas draudimo išmokas.

37. Byloje taip pat nustatyta, kad 2020-08-24 eismo įvykio kaltininkės – D. D. (vairuodama automobilį, nesiėmė visų atsargumo priemonių, nesilaikė atstumo iki priekyje važiavusio ir sustojusio automobilio „Opel Astra“ ir su juo susidūrė); S. V. (vairuodama automobilį, nesiėmė visų atsargumo priemonių, nesilaikė atstumo iki priekyje važiavusio ir atsitrenkusio automobilio „Skoda Octavia“ ir į jį atsitrenkė, po smūgio šis trenkėsi į priekyje stovėjusį automobilį „Opel Astra“, o pastarasis nuo smūgio dar trenkėsi į priekyje stovėjusį automobilį „Mercedes Benz“).

38. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje yra įrodytas ne tik žalos atlyginimo dydis, bet ir tai, kad žalą padarė atsakovė bei kokią konkrečią žalą padarė atsakovės veiksmai. Nustatant žalos atlyginimo dydį, buvo atsižvelgta į tai, kad „Opel Astra“ savininkui buvo išmokėta tik 50 proc. žalos; buvo įvertinta tai, jog automobilio „Skoda Octavia“ valdytojo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu nebuvo apdrausta. Jokių kitų argumentų ar įrodymų dėl žalos dydžio atsakovė tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Rašytiniai bylos duomenys (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) ir kita medžiaga dėl tyrimo, atlikto įvykus 2020-08-24 eismo įvykiui) taip pat patvirtina, kad atsakovė yra atsakinga už susidariusią žalą.

39. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, kurie patvirtintų ir pagrįstų, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 27 d. sprendimas už akių negalėjo būti priimtas ir kad yra akivaizdžiai neteisingas ir nepagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas atsakovės pareiškimo dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino pagrįstai.

40. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, minėtas teisės normas, atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Birutė Simonaitienė