- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-24
- Bylos Nr.
- 2A-375/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-12303-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Vytas Milius, Danutė Gasiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Investment Center“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“
- Kategorijos
- 50.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 62.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 62.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Investment Center“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2836-395/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Investment Center“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Investment Center“ priešieškinį akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui UAB „Baltic Investment Center“, prašydamas priteisti iš atsakovo 90 356,05 Lt skolos, 3 202,49 Lt delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovo direktorius E. O. 2008-06-05 kreipėsi į Šiaulių geležinkelio stoties viršininką su prašymu leisti 2008 m. birželio mėn. laikotarpyje sukrauti ir sandėliuoti iki krovos į vagonus šalia bendro naudojimo kelio Nr. 120 esančias bokštinio krano dalis. Buvo surašytas aktas, paskaičiuoti mokesčiai už sandėliavimo paslaugą. Atsakovas su mokesčiais sutiko. Per nurodytą 2008 m. birželio mėn. krovinys išgabentas nebuvo. Atsakovas už suteiktas krovinio sandėliavimo paslaugas už 2008 m. birželio, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius sumokėjo, o nuo 2008 m. spalio mėn. už paslaugas nebemoka. 2009 m sausio 27 d. buvo gautas atsakovo garantinis raštas padengti įsiskolinimą iki 2009 m. balandžio 30 d., tačiau įsiskolinimas nebuvo sumokėtas. Nurodė, kad UAB „Baltic Investment Center“ krovinį galutinai išsivežė tik 2011-03-16. Viso įsiskolinimas už suteiktas paslaugas sudaro 93 557,54 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Baltic Investment Center“ pateikė atsiliepimą, prašydamas ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad krovinys į Šiaulių geležinkelio stotį buvo suvežtas iki 2008-07-15. Pagal Šiaulių geležinkelio stoties viršininko nurodymą, išsakytą žodžiu bei patvirtintą 2008-06-02 elektroniniu laišku, buvo dirbama be jokių sutarčių. Kadangi krovinys buvo negabaritinis, todėl jo transportavimui buvo reikalingos specialios schemos, kurių braižymas užtruko, o sandėliavimo laikotarpiu, t. y. 2008-08-05 buvo įvykdyta smulki vagystė nuo Šiaulių geležinkelio stotyje sandėliuojamo krano. Dėl padarytos žalos buvo kalbamasi su stoties viršininku ir teisininkais, tačiau, siekiant išsaugoti gerus santykius, buvo atsisakyta kelti baudžiamąją bylą. Sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo ir atsiskaitymo už sandėliavimą, atsakovas nuo 2008 m. rugsėjo mėn. pradėjo gauti sąskaitas už krovinio sandėliavimą ne 518,5 kv. m plote, o 860 kv. m plote. Pastebėjus neatitikimus, UAB „Baltic Investment Center“ žodžiu kreipėsi į ieškovą ir gavo atsakymą, jog buvo perskaičiuoti atsakovo krovinio užimami plotai. Nurodė, kad ieškovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ kategoriškai reikalavo įvykdyti jų reikalavimus bei atvykti sudaryti krovinių sandėliavimo paslaugos sutartį atgaline data, t. y. nuo 2008-06-05. Atsisakius sudarinėti sutartis atgaline data, ieškovas iš atsakovo pareikalavo parašyti garantinį raštą dėl atsiskaitymo, pažadėjęs, jog po tokio rašto bus leidžiama išvežti krovinį iš Šiaulių geležinkelio stoties. Nors atsakovas raštą surašė, tačiau krovinio išsivežti nebuvo leista.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Baltic Investment Center“ pateikė priešieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ 207 058,56 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-06-04 elektroniniu paštu Šiaulių geležinkelio stoties viršininkui išsiuntė prašymą dėl leidimo susikrauti ir sandėliuoti krovinį – bokštinį kraną. Krovinys buvo suvežtas iki 2008-07-15. Pagal Šiaulių geležinkelio stoties viršininko nurodymą, išsakytą žodžiu bei patvirtintą elektroniniu laišku, buvo dirbama be jokių sutarčių. Buvo apskaičiuota visa krovinio užimama vieta – 518,5 kv. m bei detalizuota už kiek dienų ir už kokį sandėliavimui panaudotą plotą UAB „Baltic Investment Center“ turi susimokėti. Kadangi krovinys buvo negabaritinis, todėl jo transportavimui buvo reikalingos specialios schemos, kurių braižymas užtruko, o sandėliavimo laikotarpiu, t. y. 2008-08-05 buvo įvykdyta smulki vagystė nuo Šiaulių geležinkelio stotyje sandėliuojamo krano. Dėl padarytos žalos buvo kalbamasi su stoties viršininku ir teisininkais, tačiau, siekiant išsaugoti gerus santykius, buvo atsisakyta kelti baudžiamąją bylą. Sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo ir atsiskaitymo už sandėliavimą, atsakovas nuo 2008 m. rugsėjo mėn. pradėjo gauti sąskaitas už krovinio sandėliavimą ne 518,5 kv. m plote, o 860 kv. m plote. Pastebėjus neatitikimus, UAB „Baltic Investment Center“ žodžiu kreipėsi į ieškovą ir gavo atsakymą, jog bus atliekamas patikrinimas. Atlikus patikrinimą buvo perskaičiuoti atsakovo krovinio užimami plotai. Nurodė, kad atsakovas reikalavo atvykti sudaryti krovinių sandėliavimo paslaugos sutartį atgaline data, t. y. nuo 2008-06-05. Atsisakius sudarinėti sutartis atgaline data, ieškovas iš atsakovo pareikalavo parašyti garantinį raštą dėl atsiskaitymo, pažadėjęs, jog po tokio rašto bus leidžiama išvežti krovinį iš Šiaulių geležinkelio stoties. Nors atsakovas raštą surašė, tačiau krovinio išsivežti nebuvo leista. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad rašytine sutartimi nebuvo nustatyta paslaugos kaina, užimamo krovinio plotas apskaičiuotas be atsakovo žinios, laikytina, jog ieškovo reikalavimas dėl 93 558,54 Lt skolos yra nepagrįstas. Nurodė, kad nuo 2008-07-15, t. y. suvežus ieškovui visą krovinį, tarp šalių pradėjo galioti pasaugos paslaugos teikimo sutartis, todėl nuo šios datos ieškovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ prisiėmė visą atsakomybę už jo teritorijoje sandėliuojamą krovinį. Ieškovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ neįvykdė savo pareigų ir jo teritorijoje sandėliuojamas krovinys (bokštinis kranas) net kelis kartus buvo apvogtas. UAB „Robinta“ atlikus vertinimą buvo nustatyta, kad dėl vagystės padaryta žala lygi 215 000 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių m. apylinkės teismo 2011 m. sausio 17 d. nuosprendžiu dalis žalos – 7 941,44 Lt – yra priteista tiesiogiai iš kalto asmens L. K., todėl suma mažintina ir iš ieškovo priteistina 207 058,56 Lt (215 000 Lt – 7941,44 Lt).
Atsiliepimas
Ieškovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikė atsiliepimą į priešieškinį, prašydami jį atmesti. Nesutinka su atsakovo argumentais, jog ieškovas reikalavo atvykti sudaryti krovinių sandėliavimo sutartį atgaline data. Atsakovas nepateikė jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Šiaulių m. apylinkės teismo 2011 m. sausio 17 d. nuosprendžiu yra konstatuota UAB „Baltic Investment Center“ padaryta 7 941,44 Lt turtinė žala. Pats atsakovas baudžiamojoje byloje jam padarytą žalą įvertino šia suma. Atsakovas realizavo savo teisę į gynybą, kadangi jo civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje buvo patenkintas. UAB „Robinta“ pateikta konsultacinė turto vertės nustatymo išvada kelia abejonių. Nurodė, kad bokštinį kraną skolininkas paliko vienašališkai, negavęs bendrovės sutikimo jį saugoti. Tarp bendrovės ir skolininko susiklostę santykiai susiję su krovinių vežimo papildomomis paslaugomis ir negali būti prilyginti nei pasaugai, nei sandėliavimui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškinį tenkino iš dalies, atsakovo UAB „Baltic Investment Center“ priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo UAB „Baltic Investment Center“ 54 476,29 Lt skolos, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 634 Lt žyminio mokesčio ieškovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ naudai bei 79,37 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.
Teismas nustatė, jog šalys 2008-06-05 susitarė, kad atsakovas Šiaulių geležinkelio teritorijoje laikinai sandėliuos krovinį – bokštinį kraną, už sandėliavimo aikštelės 1 m² mokės po 3 Lt. Atsižvelgęs į tai, jog yra visos būtinos sandorio sudarymui sąlygos, t. y. sandoris yra dvišalis, abi šalys gera valia susitarė dėl pagrindinių sutarties sąlygų ir jas vykdė ilgą laiką, sprendė, jog tarp šalių buvo sudaryta geležinkelio krovos aikštelės nuomos trumpalaikiam krovinio sandėliavimui sutartis, kuriai taikytinos nuomos sutarties nuostatos ir kad šalys yra vienodai atsakingos už sudarytos sutarties neįforminimo raštu pasekmes. Teismas nustatė, kad atsakovas už krovinio sandėliavimo paslaugą iki šio krovinio išvežimo vykdė savo įsipareigojimus ir mokėjo nuomos mokestį už 2008 m. birželio, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius, ką patvirtina byloje esančių PVM sąskaitų-faktūrų ir Mokesčių už papildomas paslaugas apskaitos kortelių duomenys, todėl sprendė, kad šalys neabejotinai buvo susitarusios dėl trumpalaikio atsakovui priklausančio krovinio sandėliavimo Šiaulių geležinkelio stoties 518,5 m² ploto nuomojamoje krovos aikštelėje. Teismas sprendė, jog ieškinys tenkintinas iš dalies, nes, nesant rašytinės sutarties, ieškovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ negalėjo vienašališkai keisti ankstesnių (pirminių) sutarties sąlygų, todėl reikalavimas dėl nuomos mokesčio už krovinio sandėliavimo aikštelės perskaičiuotą ir padidintą plotą nuo 518 m² iki 860 m² 2010 m. kovo 5 d. tikslinio patikrinimo aktu negali būti pagrindas sutarties sąlygų pakeitimui. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas ieškovui iš atsakovo įsiskolinimo sumą už laikotarpį nuo 2008 m. spalio mėn. iki 2011-03-16 sumažino nuo 90 356,05 Lt iki 54 476,29 Lt. Ieškinį dalyje dėl 3202,49 Lt delspinigių už prievolės neįvykdymo laikotarpį laikė nepagrįstu, konstatavęs, kad delspinigiai yra viena iš netesybų formų, o CK 6.72 str. suformuluota imperatyvi nuostata, jog susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Tai, kad ieškovas delspinigius įvardijo palūkanomis, nesudarė pagrindo ieškinio šioje dalyje laikyti įrodytu.
Teismas sprendė, jog atsakovo UAB „Baltic Investment Center“ priešieškinis dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Tokią išvadą darė atsižvelgdamas į tai, kad už netinkamą tarp šalių sudarytos sutarties sąlygų įforminimą atsakingos abi sutarties šalys. Be to, tam, kad šaliai atsirastų prievolė atlyginti žalą, būtina ieškovo kaltė dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, pačios žalos padarymo faktas ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių. Teismas nurodė, kad tarp šalių nebuvo susitarta dėl pasaugos, kaip tą numato CK 6.830 str. nuostatos, nes atsakovas niekuomet ieškovui už savo turto apsaugą nemokėjo, atsakovui priklausančio turto – bokštinio krano – saugojimui niekada nepriėmė. Teismas konstatavo, jog įsiteisėjusiu Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje neginčytinai nustatyta, jog atsakovui priklausantis krovinys buvo sandėliuojamas Šiaulių geležinkelio stoties teritorijoje, nesaugomoje aikštelėje, todėl sprendė, kad atsakovas nepagrįstai reikalauja žalos atlyginimo iš ieškovo CK 6.845 – 6.846 str. pagrindu. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas dėl UAB „Robinta“ 2011 m. balandžio 4 d. turto vertės nustatymo ataskaitoje bei 2011-02-07 antstolės V. Š. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotų duomenų nepasisakė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „Baltic Investment Center“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsakovo priešieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
1. Sandėliavimo laikotarpiu buvo įvykdyta smulki vagystė nuo Šiaulių geležinkelio stotyje sandėliuojamo krano, buvo sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas, visas krovinio išvežimo procesas užtruko. Kol buvo sprendžiami klausimai dėl padidėjusio mokesčio (nuo 2008 m. rugsėjo mėn. ieškovas pradėjo gauti sąskaitas už krovinio sandėliavimą ne 518,5 kv. m plote, o 860 kv. m plote), įvykdytos vagystės, krovinys buvo dar keletą kartų apvogtas, dėl ko atsakovas patyrė žalą, kurią UAB „Robinta“ įvertino 215 000 Lt.
2. Teismas nepagrįstai ieškovą ir atsakovą siejusius santykius vertino kaip nuomos. Faktiškai tarp šalių buvo susidarę pasaugos santykiai. Sprendžiant ginčą privalu vadovautis CK 6.830-6.850 str., CK 6.245-6.251 str. ir CK 6.256 str. nuostatomis. Kad šalis siejo ne nuomos santykiai patvirtina ir sąskaitos-faktūros, kuriose ieškovas savo teikiamą paslaugą įvardija kaip „Sandėliavimą“. Šie santykiai įtvirtina ieškovo pareigą užtikrinti jam perduoto daikto saugojimą, tačiau ieškovas šios pareigos nevykdė, dėl ko krovinys net kelis kartus buvo apvogtas. Teismas konstatavo, kad atsakovas mokėjo už krovinio sandėliavimą, ką patvirtina ieškovo išrašomos sąskaitos-faktūros, todėl sutartiniai santykiai turi būti traktuojami ne kaip nuomos santykiai, o pasaugos, kurio sąlygos apima ir priimto daikto apsaugą.
3. Nesutinka su teismo motyvu, jog atsakovas prievolių nevykdė laiku ir sąžiningai ir iki krovinio išgabenimo 2011-03-16 iš ieškovui priklausančios aikštelės nemokėjo mokesčių už teikiamą nuomos paslaugą. Esant ieškovo kaltei dėl padarytos žalos ir sprendžiant klausimą dėl jos atlyginimo, taip pat ieškovui savavališkai pakeitus sutarties sąlygas, atsakovas nusprendė nemokėti mokesčių už suteiktas paslaugas. Ieškovas savavališkai neleido atsakovui išsigabenti krovinio, dėl ko tariamos skolos dydis bei apimtis didėjo. Vertinti tai kaip atsakovo piktybiškumą nėra jokio pagrindo.
4. Teismas visiškai nenagrinėjo ir nepripažino pagrįstomis kitų svarbių aplinkybių, kurios turėjo ir privalėjo būti nagrinėjamos. Tai ieškovo pareigų, susijusių su jam patikėto pasaugai turto apsauga, nevykdymas. Iš teismui pateiktų įrodymų bei faktinių aplinkybių išdėstymo akivaizdu, kad ieškovą bei atsakovą siejo pasaugos sutartiniai santykiai. Jeigu šalis būtų sieję kitokio pobūdžio santykiai, tokiu atveju paslauga būtų buvusi įvardijama kaip nuoma. Šias aplinkybes patvirtina ir ieškovo rašyti raštai. Raštuose „Dėl bokštinio krano sandėliavimo“ įvardijama konkreti paslauga – sandėliavimas, rašte Nr. 2(DK)-345 nurodyta, kad per 1 mėnesį neatsiėmus perduotų pasaugai daiktų, AB „Lietuvos geležinkeliai“ įgys teisę savarankiškai parduoti juos aukciono būdu bei nurodoma CK 6.843 str. norma.
Atsiliepimas
Ieškovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikė atsiliepimą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:
1. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, jog ieškovas reikalavo sudaryti krovinių sandėliavimo sutartį atgaline data.
2. Nesutinka su teiginiais, kad dėl ieškovo kaltės atsakovui buvo padaryta žala. Žala turi būti reali, patvirtinta dokumentais, remonto sąnaudomis, atstatymo darbų sąmatomis. Parengiamojo teismo posėdžio metu buvo pateikta pažyma, kad 2011-03-03 UAB „Vygarsta“ nupirko iš UAB „Baltic Investment Center“ bokštinį kraną. Nesuprantamas atsakovo veikimas, kai jis krano neremontuoja, o savo iniciatyva (nepavykus parduoti) išvežė į metalo laužą, o po to reikalaujamas žalos skirtumas nuo tariamo daikto vertės.
3. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepatvirtina žalos padarymo jo laikymo Šiaulių stoties aikštelėje metu, nes nėra užfiksuota, kokios būklės kranas buvo jo padėjimo metu. UAB „Robinta“ pateikta konsultacinė turto vertės nustatymo išvada kelia abejonių, nes bendrovės samdyti nepriklausomi turto vertintojai nustatė ženkliai mažesnę bokštinio krano vertę. Be to, apklaustas liudytoju turto vertintojas V. B. patvirtinto, kad vertinimas buvo atliktas vien iš antstolės dokumentų, o galimų nuostolių kaina paskaičiuota iš orientacinės bokštinio krano rinkos vertės atėmus metalo laužo vertę.
4. Papildomų paslaugų, susijusių su krovinio vežimu, kainyne įtvirtintas mokestis ne už saugojimą ar sandėliavimą, o už sandėliavimui suteiktą plotą, nes bendrovė nesiverčia krovinių sandėliavimu ar pasauga, o tik suteikia klientui vietą išsikrauti iš vagono ar pakrauti į vagoną krovinį tikslu jį transportuoti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai ( Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis P. Š. v. A. D. byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“ byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
Atsakovas apeliacinį skundą iš esmės grindžia vienu argumentu, t. y. jis mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tarp šalių susiklosčiusius santykius kvalifikavo kaip nuomą. UAB „Baltic Investment Center“ mano, jog tarp šalių susiklostė pasaugos santykiai, kurie rašytiniuose įrodymuose įvardyti kaip sandėliavimas, o tai, atsakovo nuomone, lemia, kad ieškovas turėjo pareigą saugoti krovinį, tačiau šios pareigos neįvykdė ir dėl to atsakovas patyrė žalą, kurios dydis pagal UAB „Robinta“ išvadą yra 215 000 Lt. Atsakovas prašo priteisti 207 058,56 Lt žalos atlyginimą, nes dalis žalos jau yra priteista baudžiamojoje byloje. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog jis neatliko mokėjimų ieškovui dėl paties ieškovo kaltės. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.
Vertintina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Pritartina ieškovo pozicijai, jog Papildomų paslaugų, susijusių su krovinių vežimu, kainyne įtvirtintas mokestis už sandėliavimui suteiktą plotą patvirtina, jog ieškovas nesivertė krovinių sandėliavimu ar pasauga, o tik suteikia klientui vietą išsikrauti iš vagono ar pakrauti į vagoną krovinį su tikslu jį transportuoti. Atkreiptinas dėmesys, jog iš byloje pateiktų kelių Papildomų paslaugų, susijusių su krovinių vežimu, kainynų redakcijų (b. l. 3-15, t. 2) matyti, jog už krovinių saugojimą yra taikomas atskiras mokestis, t. y. nusistovėjusi verslo praktika buvo ta, kad už objektų saugojimą buvo reikalinga mokėti papildomai, nes saugojimo paslaugos buvo teikiamos kitų įmonių, su kuriomis bendradarbiavo ieškovas. Pažymėtina, kad atsakovas, būdamas patyręs verslininkas, negalėjo nežinoti apie minėtą verslo praktiką. Byloje yra nustatyta ir atsakovas pripažino, jog papildomų mokėjimų jis neatliko. Dėl šios priežasties pripažintina, kad ieškovas neturėjo pareigos saugoti atsakovo krovinį. Atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas neįvykdė savo įsipareigojimų atsakovui ir kad jam dėl to kyla pareiga atlyginti atsakovo patirtą žalą.
Pažymėtina, kad net jei būtų nustatyta ieškovo pareiga atsakovui atlyginti žalą, atsakovui tenka pareiga įrodyti patirtos žalos faktą ir jos dydį. Atsakovas patirtą žalą grindžia UAB „Robinta“ pateikta konsultacine turto vertės nustatymo išvada. Vertintina, kad minėta išvada kelia abejonių, nes ieškovo nusamdyti nepriklausomi turto vertintojai nustatė žymiai mažesnę bokštinio krano kainą, t. y. 4 000 EUR, o UAB „Robinta“ išvadoje bokštinio krano vertė yra nurodyta 215 000 Lt. Taip pat UAB „Robinta“ išvadų patikimumu verčia abejoti liudytojo turto vertintojo V. B. nurodyta aplinkybė, jog vertinimas yra atliktas vien iš jam antstolės pateiktų dokumentų duomenų, o galimų nuostolių kaina paskaičiuota iš orientacinės bokštinio krano rinkos vertės atėmus metalo laužo vertę. Be to, minėtas liudytojas nurodė, kad tiksliai pasakyti, kokia yra krano rinkos vertė, negali, nes rinkoje tokių kranų nėra. Dėl šių byloje nustatytų aplinkybių pripažintina, kad ne tik ieškovas neturi pareigos atlyginti atsakovui žalą, bet kad ir atsakovas neįrodė patirtos žalos fakto bei jos dydžio.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas ir jog nėra pagrindo jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.
Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.