Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2018-05-11 · Civilinė byla Nr. e2-2686-284/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-11
Bylos Nr.
e2-2686-284/2018
Teisminio proceso Nr.
2-31-3-00047-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Volikienė
Ieškovas
E. J.
Trečiasis asmuo
uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Socialinės garantijos“
Atsakovas
Seesam Insurance AS Lietuvos filialui
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2686-284/2018m.Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00047-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8; 2.6.8.3; 2.6.10.5.1; 2.6.39; 2.6.39.2; 2.6.39.2.5; 2.6.39.2.5.5; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 11 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Volikienė,sekretoriaujant Ritai Grigalienei,dalyvaujant ieškovui E. J. ir jo atstovei advokatei I. B.,atsakovo atstovui K. G.,

nedalyvaujant trečiojo asmens uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Socialinės garantijos“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. J. ieškinį atsakovui Seesam Insurance AS Lietuvos filialui , trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje UADBB „Socialinės garantijos“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas E. J. pateiktu teismui ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo 1372,56 Eur draudimo išmoką, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. ieškovas apdraudė jam priklausantį automobilį „Peugeot 3008“, gamybos metai 2017, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) draudiko Seesam Insurance AS Lietuvos filiale automobilių savanoriškojo draudimo polisu Nr. 270 0192014/2017. 2017 m. spalio 26 d. ieškovas savo kieme, adresu Š. k., Pakruojo r., naudodamasis automobilio elektroninėmis valdymo sistemomis, automobiliu atsitrenkė į savo garažo durų staktą ir jį apgadino. Ieškovas apie įvykį policijai nepranešė, pareigūnų į įvykio vietą neiškvietė. 2017 m. spalio 27 d. ieškovas apie įvykį pranešė Seesam Insurance AS Lietuvos filialui, tą pačią dieną nuvyko į atsakovo partnerio autoservisą - IĮ „L K“, kad būtų įvertinta automobiliui padaryta žala. 2017 m. lapkričio 2 d. automobilio remonto sąmatos Nr. 4486 duomenimis,- automobiliui padaryta 2820,66 Eur žala. Atsakovas 2017 m. lapkričio 24 d. informavo ieškovą, kad ieškovui visa jo patirta žala nebus atlyginta, draudimo išmoka ribojama iki 1332,10 Eur, kadangi apie įvykį ieškovas nepranešė policijai. Ieškovas 2017 m. gruodžio 1 d. kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl visos įvykio metu patirtos žalos atlyginimo, tačiau atsakovas savo sprendimą dėl žalos išmokos dydžio atsisakė keisti, motyvuodamas tuo, kad ieškovas iš karto po įvykio nepranešė kompetentingoms institucijoms, kaip to reikalauja Bendrųjų draudimo taisyklių 7.3.1.2 punktas, nepateikė užpildytos ir pasirašytos eismo įvykio deklaracijos draudikui. Pakartotinai ieškovo atstovė advokatė 2017 m. gruodžio 18 d. raštu kreipėsi į atsakovą, prašydama peržiūrėti žalos bylą, tačiau 2017 m. gruodžio 20 d. atsakovas atsakė, kad pakartotinai peržiūrėjus bylą, nuspręsta priimto sprendimo nekeisti. Su tokiu atsakovo sprendimu ieškovas nesutinka ir prašė iš atsakovo priteisti likusią mokėtiną žalos dydžio sumą - 1372,56 Eur.

Ieškovas E. J. teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti, nurodydamas, kad savo naują automobilį „Peugeot“ apdraudė Kasko draudimu. Dėl draudimo telefonu kreipėsi į draudimo brokerį Panevėžyje, kad šis rastų palankiausiais sąlygas teikiančią draudimo bendrovę. Šis rado Seesam Insurance AS draudimo bendrovę, jam svarbu buvo kaina, ši bendrovė siūlė už 600 eurų, jam tiko draudimo kaina, plius dar davė bonusą - apie 1448 eurų moka, jei dėl įvykio nesikreipiama į policiją. Brokeris paaiškino, kad tai didelė draudimo kompanija, atsiuntė draudimo polisą ir sąskaitą. Jis apmokėjo sąskaitą ir draudimo sutartis įsigaliojo. 2017 m. spalio 26 d., po koncerto, jo namų kieme įvyko įvykis - su automobiliu atsitrenkė į garažo durų staktą. Jis išlipo, apžiūrėjo automobilį, buvo truputį įlenkta ir nubrozdinta. Matėsi, kad žibintų bloke kojelė nulūžusi. Pagalvojo, kad įvykis įvyko savo kieme, kitų dalykų nebuvo, buvo pats kaltas. Jam kilo klausimas, ar tai draudiminis įvykis. Jis skaitė draudimo polisą, taisykles. Priėjo išvados, kad tai draudiminis įvykis. Buvo vakaras, 20 val. 30 min. Ryte jis paskambino brokeriui, klausė, ar tai draudiminis įvykis, šis patvirtino, kad draudiminis įvykis. Tada užpildė internete pranešimą, pranešime nurodė, kad žala neviršys 1000 eurų, laukė nurodymų, gavo atsakymą, dar pažiūrėjo informaciją, kaip elgtis, išsiaiškino, kad nuostolius nustato draudimo nurodytos bendrovės, susirado Panevėžyje autoservisą, nuvyko į autoservisą. Ten pasakė, kad mašina nauja, reikia palikti atidžiau pasižiūrėti. Jis automobilį paliko, jie prasiardė, pažiūrėjo, buvo lūžusios plastmasinės detalės. Tuo metu sumos nenurodė, tik pažeidimus. Jis paliko automobilį remontuoti, jam paskambino autoserviso vadovas ir pasakė, kad papildomai reikia dar sumokėti apie 1400 eurų už remontą, nes draudimas moka tik dalį. Jis pasakė, kad jie remontuotų, jis sumokės, o paskui tarsis su draudimu. Jis už remontą viską sumokėjo. Iš draudimo jis negavo jokios informacijos, pranešimų kokią žalą nutarta atlyginti. Kilo nesutarimai. Jis draudimui parašė laišką, kad jie slepia informaciją. Po to gavo elektroninį laišką, kad mokės ne visą žalą, t. y. 1448 eurus minus franšizę. Jis 2017 m. gruodžio 12 d. vėl parašė pretenziją, kad išnagrinėtų. Jo nuomone, draudimas pritaikė 8.1.19 punktą. 2017 m. gruodžio 7 d. draudimas atsakė, kad taikė 8.1.22 punktą, nes jis nepranešė kompetetingoms institucijoms. Mano, kad draudimo bendrovė pasielgė neteisingai. Tik dėl nedraudiminio įvykio draudimo bendrovė negali mokėti žalos atlyginimo. 8.1.22 punktas ir 8.1.19 punktas yra neaiškūs, neaiškios sutarties taisyklės ir sąlygos. Tas punktas mini, kad nepranešė kompetetingoms institucijoms, tačiau kokios tos institucijos yra, į kurias reikia kreiptis, kur jos turi būti įrašytos, nes nėra jų įrašytų. Turi būti baigtinis institucijų sąrašas, jei įvyko eismo įvykis, kreiptis į policiją, tačiau to nėra įrašyta. KET yra nurodyta, kada kreiptis į policiją. Šiuo atveju jis pats yra eismo įvykio kaltininkas, žalą nustatė draudimo bendrovė, nustatyta žala 2820 eurų, šalys neginčijo nustatytos žalos dydžio. Dviprasmybė - galima buvo užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Jis šią deklaraciją šiais metais užpildė ir pateikė draudimo bendrovei ir teismui. Tai formalus, mažareikšmis reikalavimas. Dėl išlygos draudimo polise,- jam brokeris pasakė, kad ji yra kaip priedas prie sutarties, kaip bonusas, jis mano, kad tai draudimo bendrovės skatinimas nesikreipti į policiją. Jei žala ne didesnė nei 1448 eurų, nereikia kreiptis į policiją. Tai yra apgaulė, kad apgauti apsidraudusius asmenis, kad jie nesikreiptų į policiją ir draudimo bendrovei nereikėtų mokėti žalos atlyginimo. Dauguma įvykių yra eismo įvykiai ir raginama nesikreipti į policiją. O kada privaloma kreiptis į policiją, niekur nenurodyta. Galėjo nurodyti kad privalu kreiptis į policiją, bet taip nėra nurodyta. 8.1.22 punktas netinka šiam konkrečiam atvejui. Iš tikro yra neaiškios draudimo sąlygos, neaiškūs punktai, šis įvykis yra draudiminis, o 8.1.22 punktas apima nedraudiminius įvykius. Tas punktas, kur mokėti 1448 eurus, yra nesąžiningas. Sudarant sutartį su agentu, buvo numatyta, kad draudiminė įmoka 610 eurų, o franšizė 116 eurų, pilna atstatomoji mašinos vertė, nes automobilis naujas, ir „prezentas“ - 1448 eurai. Ant draudimo poliso jo parašo nėra, nes agentas pasakė, kad pasirašyti nereikia. Priedas Nr. 1 - individualios sąlygos - nebuvo individualiai aptariamos. Buvo standartinės sąlygos. Jis suprato draudimo poliso sąlygą - 1448 eurų išlygą kaip „prezentą“, o ne rimtą sąlygą. Tas punktas jo apsisprendimui jokios reikšmės neturėjo. Jis žiūrėjo į draudimo įmoką ir į franšizę. Jam draudimo polisą atsiuntė draudimo brokeris, jis susipažino, tarpininkui jokių pretenzijų nereiškė, su draudimo sąlygomis sutiko. Jam paskambino serviso vadovas ir pasakė, kad reikia už mašinos remontą primokėti 1400 eurų. Apie šią įmoką jis sužinojo iš trečio asmens, informaciją pateikė servisas. Eismo įvykio deklaraciją pateikė laišku, nes jokia informacija nepasikeitė, jokių naujų aplinkybių nenurodyta. Prašo ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo 1372,56 eurų, 5 procentus metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas Seesam Insurance AS Lietuvos filialas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes ieškinys yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Nurodė, kad šalys 2017 m. rugpjūčio 2 d. sudarė automobilių savanoriškojo draudimo (KASKO) sutartį Nr. 270 0192014, vadovaujantis 2017-03-01 redakcijos Kelių transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklėmis Nr. 006 bei 2016-06-01 redakcijos Bendrosiomis draudimo sutarties sąlygomis, kurios pagrindu apdraudė ieškovo transporto priemonę „Peugeot 3008”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. spalio 27 d. atsakovas iš ieškovo gavo pranešimą apie 2017 m. spalio 26 d. Š. k., L. sen., Pakruojo r., apdrausto automobilio, įvažiuojant į garažą ir atsitrenkus į garažo durų angos kampą, apgadinimą. Atsakovas, užregistravęs pranešimą, vadovaudamasis Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 7.3.2.1 punktu, tyrė įvykio aplinkybes, apžiūrėjo apgadintą automobilį, sudarė automobilio techninės apžiūros protokolą bei nuostolių atlyginimo sąmatą, pagal kurią remonto kaina su PVM sudarė 2820,66 Eur. Atsakovas, įvertinęs tai, kad įvykus įvykiui, nebuvo pranešta kompetentingoms tokius įvykius tiriančioms valstybinėms institucijoms, kaip tą numato Kelių transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių 8.1.22 punktas, bei atsižvelgdamas į individualiai su ieškovu aptartą bei draudimo polise nurodytą sąlygą, kuri numato, jog tuo atveju, jeigu draudžiamasis įvykis nėra vagystė ar trečiųjų asmenų tyčinė veikla, Draudikas kompensuos nuostolius iki 1448,10 Eur ribos, net jei įvykis nebuvo registruotas policijoje ir įvykį pripažino draudžiamuoju, atskaitęs sutartinę 116,00 Eur iškaitą, išmokėjo 1332,10 Eur draudimo išmoką. Kelių transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių 8.1.22 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad įvykus įvykiui (nebūtinai eismo įvykiui) draudėjas ar jo įgaliotas asmuo visais atvejais privalo informuoti tokius įvykius tiriančias kompetentingas valstybines institucijas. Taip pat numatyta išimtis, kad tais atvejais, kai žala padaroma eismo įvykio metu, ir eismo įvykio dalyviai, vadovaudamiesi galiojančiais teisės aktais, nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, bet tinkamai užpildo ir pasirašo eismo įvykio deklaraciją, kuri pateikiama Draudikui šis punktas netaikomas. Taigi, nesilaikyti numatytos tvarkos ir nepranešti kompetentingai valstybinei institucijai apie įvykusį eismo įvykį galima tik tokiu atveju, kai eismo įvykio dalyviai užpildo ir pasirašo eismo įvykio deklaraciją. Šiuo atveju tokia deklaracija nebuvo užpildyta ir pasirašyta, todėl ieškovas, siekdamas tinkamai įvykdyti draudimo sutarties nuostatas, privalėjo į eismo įvykio vietą kviesti policijos pareigūnus, nors Kelių eismo taisyklės imperatyviai tokios pareigos ir nenustato. Atsakovas nesutinka su ieškovo pozicija, kad sudarytos draudimo sutarties ir poliso sąlygos yra neaiškios ir turėtų būti aiškinamos jo, kaip vartotojo, naudai tuo aspektu, kad neva nėra aišku ar apie įvykį nepranešus kompetentingoms valstybinėms institucijoms, nors įstatymai tokios pareigos ir nenumato, įvykis bus laikomas nedraudžiamuoju įvykiu. Ieškovas, sudarydamas draudimo sutartį, naudojosi draudimo brokerių UADBB „Socialinės garantijos“ paslaugomis. Atsakovui nekyla abejonių, kad draudimo brokeris, kaip nepriklausomas draudimo tarpininkas bei profesionalas, tinkamai supažindino ir paaiškino esmines draudimo sutarties sąlygas, įskaitant ir tas, dėl kurių yra kilęs šis ginčas. Atsakovas ieškovo elgesio, t. y. nepranešimo apie įvykį ir policijos neiškvietimo nedelsiant po įvykio, nevertina mažareikšmiu draudimo sutarties sąlygų pažeidimu, kas draudėjui suteiktų teisę į pilną draudimo išmokos sumą.

Atsakovo atstovas K. G. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad faktinės įvykio aplinkybės yra aiškios, dėl jų tarp šalių ginčo nėra, draudimo išmokos išmokamos ir dėl tokių įvykių. Tačiau įvykiai turi nepakliūti į nedraudžiamųjų įvykių sąrašą. 8.1.22 punktas nurodo, kad nedraudžiamasis įvykis yra tas, apie kurį nedelsiant nepranešama valstybės kompetetingoms institucijoms. Jei įvyksta eismo įvykis – įvykį turi tirti kompetetinga policija. Šiuo atveju įvyko eismo įvykis, todėl apie šį įvykį turėjo būti pranešta policijos pareigūnams. Šis punktas turi ir išimčių - kai eismo įvykio dalyviai užpildo eismo įvykio deklaraciją, pranešti policijai nereikia. Ieškovas nurodė, kad eismo įvykio deklaraciją tik dabar pristatė. Kai eismo įvykyje dalyvauja vienas asmuo - jam nesuteikta teisė užpildyti deklaraciją, nes ją pildo du asmenys, dalyvavę eismo įvykyje. Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 8.1.22 punktas nedaro išimčių dėl bet kokių įvykių. Šis punktas nėra siejamas su kitais norminiais aktais, tai yra draudimo sutarties nuostata. Iš esmės šis įvykis būtų nedraudiminis, bet sutarties polise yra sąlyga -net ir nepranešus apie įvykį policijai atlyginama iki 1448 eurų. Tai draudimo polise susitarta individualiai. Draudimo sutarties taisyklių fone - tai nedraudiminis įvykis, jei nepildoma deklaracija ar nepranešama policijai. Bet draudimo polise yra išlyga, taikomas ribotas žalos atlyginimas. Jei nebūtų šios išlygos, tai iš viso nieko nebūtų mokama. Policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, gali nustatyti įvykio aplinkybes, patikrinti blaivumą, pašalinti visas abejones. Polise nurodyta privilegija - net nepranešus kompetetingai įstaigai atitinkama žalos atlyginimo suma išmokama, - tai draudimo bendrovė prisiima riziką mokėti. Išlyga draudimo polise - ji nurodyta individualiai, kaip ir kitos esminės sąlygos, ieškovas draudimo polisą gavo, su juo susipažino, jame nurodyta esminė informacija, kitos standartinės sąlygos nurodytos draudimo taisyklėse. Sudarant draudimo sutartį, draudėją atstovavo draudimo brokeris. Pats ieškovas nurodė, kad su draudimo polisu susipažino, pats brokeris nurodė tą papildomą sąlygą. Įvykus įvykiui, buvo būtina informuoti kompetetingą instituciją, išskyrus, kai yra eismo įvykio deklaracija. Šiuo atveju turėjo būti informuota policija. Dėl esančios išlygos draudimo polise ieškovui išmokėjo draudimo išmoką, kitu atveju būtų nemokėję. Dėl kompetetingos institucijos - šiuo atveju eismo įvykį tiria policija. Kompetetingų institucijų sąrašas nėra pateiktas. Eismo įvykio deklaraciją pildo, kai yra du eismo įvykio dalyviai.

Liudytojas A. Z. parodė, kad jis dirba UADBB „Socialinės garantijos“ draudimo brokeriu. E. J. pažįsta kaip klientą telefonu. Su atsakovu jokių ryšių neturi. Dirba su visomis draudimo kompanijomis, atsakovas yra partneris. Sutartis sudaryta rugpjūčio mėnesį, su E. J. bendrauja kaip su klientu kokius 5 metus. Datos neprisimena. Mano, kad tai buvo diena ar dvi prieš pasirašant sutartį. E. J. kreipėsi telefonu, bendravo apie automobilį, prašė „kasko“ draudimo. Paprastai padaro keletą pasiūlymų. E. J. pasirinko „Seesam“.Neprisimena, ar apie kainas ir paslaugas informavo žodžiu ar raštu. Polisas buvo sudarytas ir su priedais išsiųstas paštu. Taisyklės ir sąlygos buvo išsiųstos elektroniniu paštu. Pradžioje buvo laikinas draudimas, kol automobilis bus priregistruotas.“ Seesam“ draudimas buvo parinktas dėl gerų sąlygų ir geros kainos .Sąlyga dėl 1500 eurų mokėjimo be policijos pažymos yra standartinė, ją pasiūlė draudimo bendrovė, jos koreguoti neįmanoma. Jis gali keisti besąlyginę išskaitą. Franšizę pasirenka 99 procentai draudėjų. Sąlygą dėl techninės pagalbos jis taip pat gali išimti iš poliso, bet draudėjams ta sąlyga naudinga. Paties pokalbio jis negali prisiminti. Taisyklių jis negali keisti, galima keisti sąlygas. Tai draudiko sąlyga, kurios keisti negali. Klientams telefonu susako esminius dalykus, susakyti 20 lapų negali. Ar E. J. derėjosi, neprisimena. Paprastai žmonės derasi dėl kainos. Kiek pamena, E. J. nesiderėjo. Iki tol bendravimas su E. J. vyko sklandžiai. Įmoka priklauso nuo sąlygų. Mano, buvo apdrausta maksimaliai gerai , už gerą kainą. Dažniausiai derimasi dėl apsaugos signalizacijos lygio, kai automobilis yra brangesnis BMW, VW, Mercedes. Realiai su E. J. nebuvo susitikę, visą laiką bendravo telefonu ir elektroniniu paštu .Tuo metu buvo akcijinis pasiūlymas dėl „nulinės“ franšizės. Buvo pasiūlytos geros sąlygos ir gera kaina. Jo praktikoje vienintelis nestandartinis poreikis būna dėl apsaugos signalizacijos. Mano, kad nėra draudimo bendrovės, kuri taikytų sąlygą dėl įvykio be policijos pažymos apmokėjimo sumos be limito. Jis neatsimena, ar su šiuo klientu ( E. J.) nuodugniai apkalbėjo šį punktą. Sutartis laikoma galiojančia nuo apmokėjimo momento. Pasirašydamas ar apmokėdamas, parodo, kad sutinka su sąlygomis. E. J. skambino ar įvykio dieną ar po įvykio, sakė, kad kilo problemų dėl draudimo išmokos. Atsiuntė apgadinto automobilio nuotraukas. Žalą įvertinti žmogui yra sudėtinga. Būdamas jo ( E. J.) vietoje, policijos taip pat nekviestų. Jei manoma, kad žala didesnė nei 1500 eurų, policiją reikia kviesti. Pats įvykis yra draudžiamasis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas .

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais: Automobilių savanoriškojo draudimo polisu Nr. 270 0192014/2017 (toliau – Draudimo polisas) ir jo priedais: Nr. 1 Individualiai sutartos draudimo sąlygos ir Nr. 2 Pagalbos draudimas, Kelių transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklėmis Nr. 006 (galioja nuo 2017 m. kovo 1 d.) (toliau – Taisyklės), Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų kelionės metu taisyklėmis Nr. 008 (galioja nuo 2015 m. kovo 1 d.), Bendrosiomis draudimo sutarties sąlygomis (galioja nuo 2016 m. birželio 1 d.) (toliau – Sutarties sąlygos), pranešimu apie įvykį, Transporto priemonės techninės apžiūros protokolu, remonto sąmata, išmokos potvarkiu, šalių susirašinėjimo dokumentais, sąskaitos išrašu, nustatyta, kad ieškovas E. J. per draudiko – atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo - atstovą UADBB „Socialinės garantijos“ 2017 m. rugpjūčio 2 d. Automobilių savanoriškojo draudimo polisu Nr. 270 0192014/2017 apdraudė pas atsakovą jam priklausantį automobilį „Peugeot 3008“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Draudimo laikotarpis – nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. 2017 m. spalio 27 d. ieškovas užpildė pranešimą apie įvykį, kuriuo atsakovui pranešė, jog 2017 m. spalio 26 d. savo namų kieme, adresu Š. kaime, Pakruojo rajone, automobiliu „Peugeot 3008“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į savo garažo durų angos kampą ir jį apgadino, nurodydamas, kad galima žala – apie 1000 eurų. Atsakovo įgaliotas asmuo 2017 m. spalio 27 d. ir papildomai 2017 m. spalio 31 d. apžiūrėjo ieškovo automobilį, nustatė sugadinimus ir 2017 m. lapkričio 2 d. IĮ „Link Klingų“ sudarė remonto sąmatą, kurioje nustatyta remonto kaina – 2850,66 Eur. 2017 m. lapkričio 24 d. atsakovas atsiuntė draudimo išmokos potvarkį Nr. 17/270-4630/1, informavo ieškovą apie išmokamą 1332,10 Eur draudimo išmoką, kuri atlyginama vadovaujantis draudimo sąlyga, kad apie įvykį nepranešus policijai draudimo išmoka ribojama iki 1332,10 Eur (1448,10 Eur (riba iki kurios kompensuojami nuostoliai nepranešus apie įvykį policijai) - 116 Eur (franšizė)). Į ieškovo 2017 m. gruodžio 1 d. bei jo atstovės advokatės 2017 m. gruodžio 18 d. prašymus persvarstyti sprendimą dėl patirtos žalos, nes ieškovas pagal LR teisės aktus neturėjo pareigos praneši apie šį įvykį policijai, atsakovas 2017 m. gruodžio 7 d. atsakymu tai daryti atsisakė argumentuodamas tuo, kas ieškovas nepranešė apie įvykį kompetentingoms institucijoms, kaip to reikalauja Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 7.3.1.2. punkto nuostatos, kas tokiu atveju draudikui suteikia teisę taikyti Kelių transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių 8.1.22 punkto nuostatas, t. y. nemokėti draudimo išmokos, tačiau kadangi šalys draudimo polise individualiai susitarė, kad „jei draudiminis įvykis nėra vagystė ar trečiųjų asmenų tyčinė veika, draudikas kompensuos nuostolius iki 1 448,10 Eur net jei įvykis nebuvo registruotas policijoje. Jei žala buvo padaryta eismo įvykio metui ir eismo įvykio dalyviai laikydamiesi teisės aktuose nustatytos tvarkos užpildo ir pasirašo eismo įvykio deklaraciją, įvykio registruoti policijoje neprivaloma“, t. y. draudėjui pasirinkus nepranešti apie draudžiamąjį įvykį kompetentingoms teisėsaugos institucijoms, draudikas atlygina nuostolius iki 1448,10 Eur. Iš sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas 2017 m. lapkričio 27 d. išmokėjo ieškovui 1332,10 draudimo išmoką. Ieškovas 2018 m. vasario 21 d. pateikė atsakovui eismo įvykio deklaraciją dėl 2017 m. spalio 26 d. 20.30 val. įvykusio eismo įvykio.

Lietuvos Respublikos CK 6.228¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vartojimo sutarties samprata, kur numatyta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio straipsnio 2 dalyje vartotojas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012). Teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012).

Nagrinėjamu atveju šalių 2017 m. rugpjūčio 2 d. sudaryta Automobilių savanoriškojo draudimo sutartis, pagal kurią ieškovas – fizinis asmuo „ kasko“ draudimu apdraudė savo transporto priemonę „Peugeot 3008“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pas atsakovą – verslininką (juridinį asmenį) asmeniniams poreikiams tenkinti, atitinka aukščiau nurodytus požymius. Tokiu, kaip šiuo atveju, sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo (CK 6.228¹ straipsnis). Byloje ginčo dėl to iš esmės ir nėra. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką transporto priemonių draudimo sutartis pagal sutarties šalių (subjektų) specifiką bei vartotojo tikslus, gali būti kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis (CK 6.228¹ straipsnio 1 dalis), todėl jai taikomi atitinkami sutarčių aiškinimo ir silpnesniosios sutarties šalies apsaugos standartai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) bei nesąžiningų sutarčių sąlygų kontrolę reglamentuojančios normos, kai transporto priemonės draudimo sutartyje yra individualiai neaptartų sąlygų (CK 6.188 straipsnis (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija, galiojusi iki 2014 m. birželio 13 d.), CK 6.228⁴ straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424-701/2016). Kartu pažymėtina, jog nors ieškovas ir nesuformulavo atskiro reikalavimo dėl Sutarties sąlygos 7.3.1.2 punkto, Taisyklių 8.1.22 punkto ir Draudimo polise įtvirtintos sąlygos „jei draudiminis įvykis nėra vagystė ar trečiųjų asmenų tyčinė veika, draudikas kompensuos nuostolius iki 1 448,10 Eur net jei įvykis nebuvo registruotas policijoje. Jei žala buvo padaryta eismo įvykio metui ir eismo įvykio dalyviai laikydamiesi teisės aktuose nustatytos tvarkos užpildo ir pasirašo eismo įvykio deklaraciją, įvykio registruoti policijoje neprivaloma“ pripažinimo nesąžininga, o dėl to pasisakė ieškovo atstovė teismo posėdžio metu, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. spalio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-424-701/2016, remdamasis gausia ir nusistovėjusia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, išaiškino, jog tais atvejais, kai sutartis kvalifikuota kaip vartojimo, teismas turi pareigą jos sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio nepaisant to, kad vartotojas to neprašo, o nacionalinio teismo galių apribojimas ex officio panaikinti nesąžiningas sąlygas, pasak Teisingumo Teismo, gali pažeisti Direktyva 93/13/EEB siekiamos apsaugos veiksmingumą, pažymėdamas, jog CK 6.228⁴ straipsniu (CK 6.188 straipsnis (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija, galiojusi iki 2014 m. birželio 13 d.) į nacionalinę teisę perkelta 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių; toliau – ir Direktyva 93/13/EEB), o, siekiant užtikrinti Direktyva 93/13/EEB nustatytą apsaugą, tarp vartotojo ir pardavėjo ar tiekėjo egzistuojanti nelygybė gali būti kompensuota tik teismo, į kurį kreiptasi su tokiais ginčais, aktyviais veiksmais, kurie nesusiję su sutartinių santykių subjektais <...>, dėl to ginčą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarties sąlygos, patenkančios į Direktyvos 93/13/EEB taikymo sritį, atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio ir taip kompensuoti disbalansą tarp vartotojo ir pardavėjo ar tiekėjo.

Šioje byloje svarbu išsiaiškinti draudimo sutarties sąlygų prasmę, o jas aiškinant reikia vadovautis draudimo sutarčių apdraustojo naudai aiškinimo ypatumais, atsižvelgti į ieškovo, kaip vartotojo, statusą, jo sugebėjimus suprasti tikrąjį draudimo sąlygų turinį pagal vidutiniškai informuoto, protingai apdairaus ir atidaus vartotojo supratimo standartą. Įvertinusi draudimo sutarties sąlygas ( draudžiamuoju įvykiu laikomus atvejus; nuostolių atlyginimo sąlygas), klausimas dėl jų aiškumo, suprantamumo kyla, nes šalys nesutaria dėl draudžiamojo įvykio apibrėžties, todėl teismas nagrinėjamu atveju turi pareigą ex officio vertinti draudimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams pagal CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalies nuostatas. Sprendžiant dėl Draudimo polise įtvirtintos sąlygos „jei draudiminis įvykis nėra vagystė ar trečiųjų asmenų tyčinė veika, draudikas kompensuos nuostolius iki 1 448,10 Eur net jei įvykis nebuvo registruotas policijoje. Jei žala buvo padaryta eismo įvykio metui ir eismo įvykio dalyviai laikydamiesi teisės aktuose nustatytos tvarkos užpildo ir pasirašo eismo įvykio deklaraciją, įvykio registruoti policijoje neprivaloma“ taikymo, svarbu nustatyti, ar konkreti sutarties sąlyga sudaro pagrindinį draudimo sutarties dalyką ir ar tokia sąlyga suformuluota aiškiai bei suprantamai. Pareiga įrodyti, jog buvo tinkamai įvykdyta ikisutartinė pareiga informuoti vartotoją (ieškovą) apie sudaromą sutartį, jos sąlygas, kad jis turėjo galimybę priimti sprendimą dėl sutarties sudarymo, suprasdamas draudimo sutartyje įtvirtintos garantijos apribojimo padarinius, tenka draudikui. CK 6.992 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis sudaroma pagal draudimo rūšies taisykles, parengtas įstatymų nustatyta tvarka, tai draudimo sutarčiai atitinkamai taikomi šio kodekso 6.185–6.187 straipsniai. Pagal šio straipsnio 2 dalį draudikas privalo sudaryti sąlygas viešai susipažinti su draudimo rūšies taisyklėmis ir, prieš sudarydamas draudimo sutartį, įteikti jų kopijas draudėjui. CK 6.993 straipsnio 8 dalies nuostatos įpareigoja draudiką sudarant draudimo sutartį ir jos galiojimo metu suteikti draudėjui šią informaciją: draudiko pavadinimą, draudiko įmonės rūšį, adresą, draudiko padalinio ar draudiko atstovo adresą (jei draudimo sutartis sudaroma ne draudiko buveinėje), iš draudimo sutarties kylančių ar su ja susijusių ginčų sprendimo tvarką, draudiko elgesį, kai draudėjas pažeidžia draudimo sutarties sąlygas, galimus draudimo rizikos padidėjimo atvejus bei kitą draudimo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytą informaciją. Pagal CK 6.185 straipsnį standartinėmis laikomos sąlygos, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis nederindama jų su kita šalimi ir kurios be derybų su kita šalimi taikomos sudaromose sutartyse (1 dalis). Sutarties standartinės sąlygos privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu jai buvo sudaryta tinkama galimybė su tomis sąlygomis susipažinti (2 dalis). Remiantis CK 6.186 straipsnio 3 dalimi, pagal kitos šalies pasiūlytas standartines sąlygas sudariusi sutartį prisijungimo būdu šalis turi teisę reikalauti ją nutraukti ar pakeisti, jeigu sutarties standartinės sąlygos nors ir neprieštarauja įstatymams, tačiau atima iš jos paprastai tokios rūšies sutarčių suteikiamas teises ar galimybes, panaikina ar apriboja sutarties standartines sąlygas parengusios šalies civilinę atsakomybę arba nustato sutarties šalių lygybės bei jų interesų pusiausvyros principus pažeidžiančias sąlygas, arba prieštarauja protingumo, sąžiningumo ar teisingumo kriterijams. Draudimo sutarties šalys paprastai nesidera dėl sutarties sąlygų, nes jas, kaip standartines, parengia draudikas, t. y. sutartis sudaroma prisijungimo būdu (CK 6.160 straipsnio 2 dalis, 6.185 straipsnio 1 dalis). Draudimo sutarties specifika, pasireiškianti draudiko teise vienašališkai nustatyti sutarties sąlygas, įpareigoja draudiką kitai šaliai – draudėjui tinkamai atskleisti standartines sutarties sąlygas. Sudarydamos draudimo sutartį abi jos šalys privalo atskleisti viena kitai esminę reikšmę turinčią informaciją, kuria disponuodama kiekviena iš šalių galėtų objektyviai apsispręsti dėl sutarties sudarymo. Sudarant sutartį prisijungimo būdu standartinės sutarties sąlygos yra privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu standartines sutarties sąlygas parengusi šalis tinkamai jas atskleidė, t. y. sudarė protingą galimybę kitai šaliai susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis. Kad kitai šaliai buvo suteikta galimybė susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis, gali būti pripažįstama tik tada, jeigu jos visos yra įtrauktos į rašytinės sutarties tekstą arba pateiktos kaip sutarties priedas atskirame dokumente, atsiųstos kitai šaliai iki sutarties pasirašymo arba pateiktos susipažinti sutarties pasirašymo metu. Aplinkybę, kad kita šalis buvo tinkamai supažindinta su standartinėmis sutarties sąlygomis, privalo įrodyti standartines sąlygas parengusi šalis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2006). CK 6.992 straipsnio 2 dalies nuostatos įpareigoja draudiką sudaryti sąlygas suinteresuotiems asmenims viešai susipažinti su draudimo rūšies taisyklėmis, o prieš sudarant draudimo sutartį – įteikti jų kopiją draudėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2013). Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatyme įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyviojo sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyviojo sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Aiškinant draudimo sutartį svarbu įvertinti, ar ji sudaryta derybų ar prisijungimo būdu, ar draudimo paslauga skirta vartotojui ar verslininkui (įmonei), kaip sutarties sąlygas aiškina ją sudariusios šalys, ar sutarties išaiškinimas yra svarbus kitiems asmenims, kurių naudai ji yra sudaryta. Paprastai draudimo sutartys sudaromos prisijungimo būdu pagal draudiko parengtas draudimo taisykles. Aiškinant tokią sutartį, taikoma contra proferentem taisyklė, t. y. neaiškiai suformuluotos sutarties sąlygos aiškinamos sutartį parengusios šalies nenaudai. Draudimo sutartys tiek, kiek jomis užtikrinami ieškovų, kaip fizinių asmenų, sudariusių su draudikais sutartis su savo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, interesai, yra laikytinos vartojimo sutartimis.

CK 6.987 straipsnyje nurodyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Draudimo sutartis sudaroma standartinių sutarties sąlygų – draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių – pagrindu prisijungimo būdu. Draudimo rūšies taisyklėse turi būti nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai. Draudimo apsaugos apimtį lemia draudimo objektas, draudžiamųjų įvykių, nedraudžiamųjų įvykių sąrašas bei kitos draudimo sutarties sąlygos, nustatančios draudimo sutarties šalių įsipareigojimų turinį, kuris leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). Įstatyme ir konkrečiose draudimo rūšies taisyklėse nustatytos išimtys, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, dėl to, draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos visiškai arba iš dalies nemokėti. Tokią teisę draudikas turi nedraudžiamojo įvykio atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009). Nedraudžiamasis įvykis – draudžiamojo įvykio požymius turintis įvykis, tačiau taip pat atitinkantis įstatyme ar draudimo sutartyje apibrėžtus papildomus požymius, kuriems esant draudikas atleidžiamas nuo prievolės mokėti draudimo išmoką. Nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl jie turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o esant abejonių, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1445/2002; 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/2017). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas nedraudžia draudimo sutartyje nustatyti išimčių, kuriomis remdamasis draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti. Tačiau ši teisė neturi paneigti civilinės atsakomybės draudimo esmės ir draudimo sutartimi siekiamų tikslų, todėl draudimo sutarties sąlyga, ribojanti draudžiamosios apsaugos apimtį ir apibrėžianti draudimo rizikos laipsnį, vertintina kaip esminė draudimo sutarties sąlyga, dėl kurios šalys turi aiškiai susitarti, kiek įmanoma ją sukonkretinti, kad nebūtų sudarytos sąlygos draudikui nepagrįstai atsisakyti mokėti draudimo išmoką, paneigiant pačią draudimo sutarties esmę. Jeigu draudikas nustato tokias standartines sutarties sąlygas arba jas aiškina tokiu būdu, jog draudėjui nustatytų prievolių apimties atžvilgiu draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnis visiškai išnyksta arba tampa toks minimalus, kad iš esmės paneigiamas, tuomet tokios sąlygos arba toks jų turinio aiškinimas neatitinka pačios draudimo esmės ir tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). Kadangi nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio, tai atvejai, kai draudikas neprisiima rizikos ir nesuteikia draudimo apsaugos, atitinkamos rūšies draudimo taisyklėse turi būti išvardyti aiškiai ir nedviprasmiškai, o draudėjas apie tokius atvejus turi būti tinkamai informuotas (CK 6.185 straipsnio 2 dalis).

CK 6.228⁴ 6 dalyje nustatyta, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis. Kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. Be to, kai sutartis kvalifikuota kaip vartojimo, teismas turi pareigą jos sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis).Vienas vartojimo sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų yra vertinimas, ar verslininkas pateikė vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją ir ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui. Teisės į informaciją įgyvendinimo užtikrinimas – vienas pagrindinių vartotojų apsaugos tikslų tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniame vartotojų apsaugos teisiniame reguliavime.

CK 6.228⁶ straipsnyje įtvirtinti bendrieji vartotojų teisės į informaciją reikalavimai. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją.

Kaip matyti iš šios bylos medžiagos, 2017 m. spalio 26 d. E. J. sukėlė eismo įvykį: savo kieme įvažiavo automobiliu PEUGEOT 3008 į ieškovui priklausančio garažo durų staktą. Šio eismo įvykio metu buvo padaryta žala ieškovo automobiliui. Žalos dydis, kurį vėliau nustatė atsakovo partneris IĮ „L K“ - 2 820,66 Eurai. Kadangi 2017 m. rugpjūčio 2 d. ieškovas buvo sudaręs su atsakovu automobilių savanoriškojo draudimo sutartį, kitą rytą po eismo įvykio jis nedelsiant apie įvykį pranešė atsakovui. Atsakovas užvedė draudimo bylą ir išmokėjo ieškovui 1 332,10 Eurų kompensaciją bei pranešė, kad kita dalis žalos jam nebus atlyginta sutinkamai su draudimo polise esančia išlyga - kad jei draudžiamasis įvykis nėra vagystė ar trečiųjų asmenų tyčinė veika, draudikas kompensuos nuostolius iki 1448,10 Eurų, net jei įvykis nebuvo registruotas policijoje, o ieškovo sukeltas eismo įvykis kaip tik ir nebuvo registruotas policijoje. Ieškovas su tuo nesutiko, reiškė pretenzijas, tačiau atsakovui atsisakius jas patenkinti, ieškovas kreipėsi į teismą. Taigi, ginčo teisme dėl šių faktinių aplinkybių tarp šalių nėra. Ginčas tarp šalių yra dėl draudimo sutarties aiškinimo ir taikymo. Ieškovas nurodo, kad jo su atsakovu sudaryta draudimo sutartis nenumato, kad tokiu atveju ,kaip ieškovo sukeltas eismo įvykis, draudimo išmoka gali būti ribojama. Atsakovas, priešingai teigia, kad ieškovo sukelto eismo įvykio atveju, neregistravus šio įvykio policijoje, draudimo sutartis numato, kad išmoka bus ribojama. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl Sutarties sąlygos 7.3.1.2 punkto, Taisyklių 8.1.22 punkto nuostatų ir Draudimo polise įtvirtintos sąlygos „jei draudiminis įvykis nėra vagystė ar trečiųjų asmenų tyčinė veika, draudikas kompensuos nuostolius iki 1 448,10 Eur net jei įvykis nebuvo registruotas policijoje. Jei žala buvo padaryta eismo įvykio metui ir eismo įvykio dalyviai laikydamiesi teisės aktuose nustatytos tvarkos užpildo ir pasirašo eismo įvykio deklaraciją, įvykio registruoti policijoje neprivaloma“ aiškinimo ir taikymo, o taip pat jų vertinimo sąžiningumo aspektu, nes ieškovas šalių sudarytą Automobilių savanoriškojo draudimo sutartį kvalifikuoja kaip vartojimo sutartį (CK 6.228¹ straipsnis), kas lemia, jog turi būti vertintinas šios sutarties ginčo sąlygų atitiktis sąžiningumo požiūriu (CK 6.228⁴ straipsnis). Aiškinant „Kasko“ draudimo sutarties sąlygas, reikia vadovautis pirmiau aptartais draudimo sutarčių apdraustojo naudai aiškinimo ypatumais, atsižvelgti į susiklosčiusių santykių ypatumus, taip pat ieškovo, kaip vartotojo, statusą, jo sugebėjimą suprasti tikrąjį draudimo sąlygų turinį pagal vidutiniškai informuoto, protingai apdairaus ir atidaus vartotojo supratimo standartą.

Nors draudimo poliso išlyga ir numato, kad draudimo išmoka bus ribojama eismo įvykio, kuris neregistruotas policijoje, atveju, tačiau nenustatyta, kaip bus tuo atveju, kai draudėjas neturi įstatyminės pareigos registruoti eismo įvykio policijoje. Tokia situacija draudimo sutartyje (sąlygose polise ir taisyklėse) neaptarta. Tai reiškia, kad draudimo sutartis, kiek tai susiję su ginčijama išlyga, yra neaiški. Pagal tai, kaip suformuluota išlyga, ieškovui E. J. nebuvo aišku, ar draudimo išmoka bus ribojama, kai eismo įvykis neregistruojamas policijoje, nes tai daryti pagal galiojančius teisės aktus nėra privaloma. Šiuo atveju kaip tik ir buvo taip, kad pagal galiojančius teisės aktus ( KET) ieškovas neturėjo pareigos registruoti eismo įvykio policijoje. Šią aplinkybę, t. y. tai, kad šiuo atveju pagal galiojančius teisės aktus nebuvo privaloma į įvykio vietą kviesti pareigūnus, atsiliepime į ieškinį patvirtino ir pats atsakovas. Jei atsakovas (draudikas) turėjo omenyje, kad visais be išimties atvejais apie eismo įvykį praneština policijai, o priešingu atveju bus ribojama draudimo išmoka, tai turėjo būti aiškiai ir suprantamai parašyta polise. LR CK 6.193 straipsnio 4 dalis numato, kad kai yra abejojama dėl sąlygų, visais be išimties atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. Taigi, tokiu atveju ginčo išlygą reikia aiškinti vartotojui palankiausiu būdu, o vartotojui palankiausias būdas būtų aiškinti šią išlygą kaip taikomą tik tais atvejais, kai draudėjas turi įstatyminę pareigą įvykį registruoti policijoje, tačiau šios pareigos neįvykdo, kad tik tokiu atveju jam mokama ribota išmoka. Tai paaiškinama tuo, kad įvykis tokius atveju pripažįstamas nedraudiminiu, tačiau draudikas vis tiek sutinka nors kažkiek draudėjui kompensuoti. Tai lyg paskatinimas draudėjui rinktis būtent šį draudimą, ką, beje patvirtino ieškovas, kad būtent taip, kaip papildomas bonusas, jam buvo pateikta ši sąlyga pasiūlyme rinktis būtent atsakovo KASKO draudimą. Atsakovas nurodė ir teisme tvirtino aplinkybę, kad ši konkreti išlyga, dėl kurios vyksta ginčas, buvo individualiai aptarta su ieškovu. Tačiau vien ta aplinkybė, kad ginčo išlyga yra įrašyta ieškovui skirtame polise, dar neįrodo, kad ši konkreti sąlyga buvo individualiai atsakovo aptarta su ieškovu. Kas yra individualiai aptarta sąlyga, reglamentuoja LR CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui. Šiuo atveju – atsakovui, tačiau atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad sąlyga atsakovo buvo individualiai aptarta su ieškovu, kad ieškovas būtų turėjęs įtakos parengiant polisą. Atsakovas tik nurodė, kad sudarant draudimo sutartį, draudėją atstovavo draudimo brokeris ir jam nekyla abejonių, kad draudimo brokeris, kaip nepriklausomas draudimo tarpininkas bei profesionalas, tinkamai supažindino ir paaiškino esmines draudimo sutarties sąlygas, įskaitant ir tas, dėl kurių yra kilęs šis ginčas. Taigi, šią draudimo sutartį sudarė ne ieškovas su atsakovu, o draudimo sutartis buvo sudaryti per trečiojo asmens UADBB „Socialinės garantijos“ brokerį , kuris teisme buvo apklaustas liudytoju. Liudytojas A. Z. patvirtino, kad jis su ieškovu E. J., kaip klientu, bendrauja telefonu apie 5 metus, diena ar dvi prieš pasirašant sutartį. E. J. kreipėsi telefonu, bendravo apie automobilį, prašė „KASKO“ draudimo, jis jam pateikė keletą pasiūlymų. E. J. pasirinko „Seesam“ ,draudimas buvo pasirinktas dėl gerų sąlygų ir kainos. Neprisimena, ar apie kainas ir paslaugas informavo žodžiu ar raštu. Draudimo įmoka priklauso nuo sąlygų .Polisas buvo sudarytas ir su priedais išsiųstas paštu. Taisyklės ir sąlygos buvo išsiųstos elektroniniu paštu. Liudytojas patvirtino, kad sąlyga dėl 1500 eurų mokėjimo be policijos pažymos yra standartinė, ją pasiūlė pati draudimo bendrovė, ji jau buvo įrašyta į polisą, jos koreguoti buvo neįmanoma. Tai buvo draudiko sąlyga, kurios keisti jis negalėjo. Taisyklių jis negali keisti, galima keisti kai kurias sąlygas : besąlyginę išskaitą, sąlygą dėl techninės pagalbos, dėl apsaugos signalizacijos lygio. Klientams telefonu pasako esminius dalykus, susakyti 20 lapų negali. Tai patvirtina, kad iš anksto , prieš sudarant sutartį, E. J. nebuvo išsamiai supažindintas su polisu, su draudimo sąlygomis ( individualiai sutartomis, bendrosiomis), su taisyklėmis. Liudytojas A. Z. patvirtino, kad E. J. nesiderėjo, realiai jie su E. J. nebuvo susitikę, visą laiką bendravo telefonu ir elektroniniu paštu. Jis neatsimena, ar su šiuo klientu ( E. J.) nuodugniai apkalbėjo šį punktą. Sutartis laikoma galiojančia nuo apmokėjimo momento, nes klientas, pasirašydamas ar apmokėdamas, parodo, kad sutinka su sąlygomis.

Teismas mano, kad vertinti ginčo nuostatą, kaip individualiai aptartą, šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo, nes šalys nebuvo laisvos dėl jos derėtis. Tai, kad ji įrašyta polise, nereiškia, kad ji individualiai aptarta, E. J. parašo po polisu nėra, o įrodymų, kad jam būtų tinkamai išaiškinta ši išlyga, taip pat nėra, ši sąlyga nėra įtraukta į priedą Nr. 1, kuris įvardijamas kaip individualiai sutartos draudimo sąlygos. Taigi, teismas laiko, kad tai yra ne individualiai aptarta sąlyga, o standartinė sąlyga, draudiko iš karto įrašyta polise, kuri su ieškovu nebuvo atskirai aptarta, nebuvo jam nuodugniai išaiškinta, kurios nebuvo galima keisti ar koreguoti, ir tai patvirtino liudytojas A. Z.. Ieškovui E. J. , sudarant draudimo sutartį, nebuvo tinkamai, aiškiai, suprantamai išaiškinta, kad, norint gauti draudimo išmoką, ne tik įvykus eismo įvykiui, bet ir įvykus bet kokiam įvykiui , pagal Kelių transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių 8.1.22 punktą jis privalėjo visais atvejais informuoti tokius įvykius tiriančias kompetentingas valstybines institucijas, o apie šį įvykį nepranešus-įvykis tampa nedraudžiamuoju ir žala neatlyginama. Ieškovui E. J. jo sudarytos draudimo sutarties ir poliso sąlygos buvo neaiškios, klaidinančios, jis nesuprato, kuriuo taisyklių punktu , įvykus tokiam įvykiui, vadovautis. E. J. paaiškino, kad jis vadovavosi ne 8.1.22 punktu, o 8.1.19 punktu , kuris numato, kad nedraudžiamasis įvykis yra ir žala neatlyginama tada, kai apie eismo įvykį vairuotojas nepraneša policijai ( kai vadovaujantis Kelių eismo taisyklėmis privalo tai padaryti). E. J. nurodė, kad pagal KET , jis policijai apie šį eismo įvykį pranešti neprivalėjo, todėl ir nepranešė. Bendrosiose draudimo sutarties sąlygose 7.3.1.2 punkte nurodyta, kad apie atsitikusį įvykį nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 1 dieną, draudėjas privalo informuoti kompetentingas institucijas, tiriančias tokių įvykių aplinkybes. Taigi, ieškovui E. J. buvo neaišku, kaip elgtis įvykus tokiam įvykiui, kokios yra kompetetingos institucijos. Sekančią dieną po įvykio E. J. įvykdė savo pareigą pranešti apie įvykį draudikui, kreipėsi į draudimo brokerį , automobilį remontui atidavė į draudiko nurodytą įmonę. Tai patvirtino ir liudytojas A. Z., kuris parodė, kad E. J. skambino ar įvykio dieną, ar po įvykio, sakė, kad kilo problemų dėl draudimo išmokos, aiškinosi, ar draudžiamasis ar nedraudžiamasis įvykis, jis nurodė, kad šiuo atveju pats įvykis yra draudžiamasis, jam E. J. buvo atsiuntęs apgadinto automobilio nuotraukas, iš jų neatrodė, kad padaryta didelė žala, kad ji gali siekti 1500 eurų, žalą įvertinti žmogui yra sudėtinga, būdamas jo ( E. J.) vietoje, policijos taip pat nekviestų. Kaip jau buvo minėta, kad aiškinantis draudimo sutarties sąlygas, reikia atsižvelgti į ieškovo sugebėjimą suprasti tikrąjį draudimo sąlygų turinį pagal vidutiniškai informuoto, protingai apdairaus ir atidaus vartotojo supratimo standartą, todėl, teismas daro išvadą, kad net draudimo brokeris, kurio darbas susijęs su automobilių draudimo sutarčių sudarymų, žinodamas ir išmanydamas draudimo sutarčių taisykles ir sąlygas, tokioje situacijoje būtų pasielgęs ( taip jis pats nurodė) kaip ieškovas E. J., t. y. į įvykį nekvietęs policijos. Todėl tokia draudimo sutarties sąlyga vertintina kaip nesąžininga.

Be to, draudimo polise nurodyta sąlyga yra nesąžininga ir dėl to, kad pagal šią polise nurodytą sąlygą atsakovas yra sulygęs su ieškovu sau teisę apriboti draudimo išmokos mokėjimą draudiminio įvykio atveju. Tačiau draudėjas E. J. draudėsi tam, kad įvykus įvykiui, jis gautų draudimo išmoką. Tam yra mokama draudimo įmoka, o draudikas yra nusprendęs, kad net ir įvykus draudiminiam įvykiui, jis visos draudimo išmokos nemokės. Tai akivaizdžiai pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai ir nesuderinama su pačia draudimo esme. Tik tuo atveju, jei įvykis yra nedraudiminis, draudikas turi teisę nemokėti išmokos, arba ją riboti. Draudiminių įvykių atveju, draudikas privalo atlyginti draudėjui visą žalą, minus franšizė, nes tokia yra draudimo sutarties esmė. Todėl draudimo polise nurodyta tokia išlyga „jei draudiminis įvykis nėra vagystė ar trečiųjų asmenų tyčinė veika, draudikas kompensuos nuostolius iki 1448,10 Eur net jei įvykis nebuvo registruotas policijoje. Jei žala buvo padaryta eismo įvykio metui ir eismo įvykio dalyviai laikydamiesi teisės aktuose nustatytos tvarkos užpildo ir pasirašo eismo įvykio deklaraciją, įvykio registruoti policijoje neprivaloma“ yra nesąžininga, todėl negaliojanti nuo sutarties sudarymo. Nesąžiningos sąlygos nėra privalomos vartotojui. Tai yra imperatyvi nuostata, kuria formalią pusiausvyrą, sutartimi nustatytą tarp sutarties šalių teisių ir pareigų, siekiama pakeisti realia pusiausvyra, galinčia atkurti sutarties šalių lygybę.

Atsakovas savo atsiliepime nurodė, kad ieškovo elgesio, t. y. nepranešimo apie įvykį ir policijos neiškvietimo nedelsiant po įvykio, nevertina mažareikšmiu draudimo sutarties sąlygų pažeidimu, kas draudėjui suteiktų teisę į pilną draudimo išmokos sumą. Tačiau atsakovo internetiniame puslapyje, kur nurodoma, kaip elgtis įvykus įvykiui, tačiau apie tai, kad tokiu atveju ,kaip ieškovo, būtų būtina pranešti policijai, ten nėra nurodyta. Ten nurodyta, kad būtina pranešti draudikui ir vykdyti jo nurodymus. Ieškovas taip ir pasielgė, pranešė, tačiau nurodymų pranešti apie šį įvykį policijai ar pateikti eismo įvykio deklaraciją, tuo metu ieškovas iš atsakovo nesulaukė. Atsakovas dėl draudėjo padaryto pažeidimo - nepranešimo apie eismo įvykį policijai, apribojo ieškovui teisę gauti visą draudimo išmoką. E. J. padarytas draudimo sutarties pažeidimas nebuvo šio konkretaus draudiminio įvykio priežastimi, niekaip neįtakojo žalos dydžio. Tai niekaip neįtakojo ir draudiko atlikto įvykio faktinių aplinkybių vertinimo. Taigi, šie pažeidimai turėjo tik nedidelę įtaką tinkamam sutarties vykdymui , tačiau atsakovas jų nevertino mažareikšmiu draudimo sutarties sąlygų pažeidimu, o ,prisidengiant šiuo iš esmės formaliu pagrindu, ieškovui atlygino tik pusė padarytos žalos.

Kadangi ieškovas E. J. yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str.1d.1p.), tenkinant ieškinį, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei - 41,18 eurų žyminis mokestis ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos- 12,04 eurų, iš viso 53,22 eurų ( CPK 88 str.1d.3p.,92 str. 96 str. ).

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1161,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pateikti į bylą dokumentai patvirtina šias ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 7 ir 8.14 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, tenkinus ieškinį, ji priteistina iš atsakovės ieškovo naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo , kodas 302677744, buveinė Konstitucijos pr.29, Vilnius, ieškovui E. J. a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam Š. k., Lygumų sen., Pakruojo rajonas, 1372, 56 EUR ( vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt du eurus 56 centus) draudimo išmoką, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos- 1372,56 eurų nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018-01-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1161,60 EUR ( vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą 60 centų) advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo , kodas 302677744, buveinė Konstitucijos pr.29, Vilnius 53,22 eurų bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Teisėja Rima Volikienė