Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-12-14 · Civilinė byla Nr. 2A-950-544/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-14
Bylos Nr.
2A-950-544/2017
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-01443-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė (pran.), Eigirdas Činka, Birutė Jonaitienė
Ieškovas
P. A.
Atsakovas
V. Š.
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-950-544/2017

Vygintas Mažuika Proceso Nr. 2-08-3-01443-2017-5
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.2.4.2.; 2.6.10.5.2.16.; (S) 2.6.10.8.; 3.2.4.4.; 3.2.6.6.5.; 3.3.1.18.1.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 14 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos ir Birutės Jonaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-2445-828/2017 pagal ieškovo P. A. ieškinį atsakovui V. Š. dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas P. A. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo V. Š. 5000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl padarytos nusikalstamos veikos. Nurodė, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu atsakovas buvo pripažintas kaltu ir nubaustas už tai, jog panaudojo fizinį smurtą ieškovo atžvilgiu ir jį sumušė. Atsakovo veiksmai buvo tyčiniai, įžūlūs, prieštaraujantys visuomenėje susiklosčiusioms elgesio taisyklėms, rodė visišką nepagarbą, įvykį matė aplinkiniai asmenys. Ieškovas išgyveno skausmą, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, buvo sutrikdyta jo sveikata, jis buvo įžeistas ir pažemintas kitų asmenų akyse.Atsakovas V. Š. per teismo nustatytą terminą bei protingą terminą jam pasibaigus atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovas buvo pareiškęs prašymą, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, priimti sprendimą už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Skundžiamu sprendimu už akių pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui P. A. iš atsakovo V. Š. 800,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas.Teismas sprendė, kad į bylą yra pateikti duomenys, jog atsakovas įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ieškovui, dėl ko yra pagrindas nagrinėti neturtinės žalos, atsiradusios dėl ieškovo patirto fizinio skausmo bei su juo susijusių dvasinių išgyvenimų, atlyginimo klausimą. Kartu teismas nurodė, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovui po atsakovo suduotų smūgių pradėjo skaudėti ranką, jis manė, kad ji lūžo ar išniro, kurį laiką negalėjo jos pilnai sulenkti, prieš ieškovą vartotą smurtą matė V. G. ir A. Š.. Taigi ieškovas dėl neteisėtų tyčinių atsakovo veiksmų išgyveno fizinį skausmą bei turėjo pagrindą jaustis pažemintas ir įžeistas.Kartu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog teisinga, protinga ir sąžininga nustatyti ieškovui atlygintinos neturtinės žalos dydį – 800,00 Eur, kuris atitinka teismų praktikoje už analogiškų nusikalstamų veiksmų pasekmes priteisiamos neturtinės žalos dydį ir kuris kartu yra pakankamas civilinės atsakomybės kompensacinei funkcijai įgyvendinti.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas P. A. prašo pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl neturtinės žalos dydžio ir iš atsakovo V. Š. jam priteisti 5000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė faktines bylos aplinkybes ir žalą padariusio asmens kaltę, tačiau neteisingai įvertino padarytos neturtinės žalos dydį pinigais, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas.Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino tai, kad atsakovas neteikė atsiliepimo į ieškinį, buvo pasyvus dėl pareikšto ieškinio reikalavimų, neteikė jokių įrodymų teismui, patvirtinančių menkesnį padarytos neturtinės žalos dydį. Todėl teismas, taip drastiškai sumažindamas priteistinos neturtinės žalos dydį, nepagrįstai sumenkino ieškovui padarytos neturtinės žalos dydį, mąstą, apimtį ir pasekmes. Nurodė, kad papildomos neturtinės žalos patyrė dėl tyčinių kaltų atsakovo veiksmų, dėl kurių pripažinimo nusikalstamais ieškovas dalyvavo ilguose teisminiuose procesuose ne vienerius metus, o to pirmosios instancijos teismas neįvertino. Ieškovas kartu pabrėžia, kad atsakovo veiksmai buvo tyčiniai, įžūlūs, akivaizdžiai prieštaraujantys visuomenėje susiklosčiusioms elgesio taisyklėms ir rodė visišką jų nepaisymą bei nepagarbos aplinkiniams demonstravimą. Apelianto nuomone, po atsakovo pavartoto fizinio smurto jis buvo ne tik įžeistas ir pažemintas pašalinių žmonių akyse, tačiau dėl patirtų sužalojimų išgyveno fizinį skausmą, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, buvo gydomas, kas rodo, kad jo sveikata buvo sutrikdyta realiai. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, o taip pat į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, nebuvo pateikta duomenų apie jo sunkią finansinę padėtį, yra pagrindas spręsti, kad turi būti priteista 5000,00 Eur dydžio neturtinė žala. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Nurodo, kad byloje kaip civilinės atsakomybės pagrindas nurodomi jo atlikti veiksmai teismų buvo įvertinti nevienareikšmiškai, nes pirmiausia buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, kuris vėliau nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme iš naujo, buvo pakeistas. Tvirtina, jog tariamo jo smurto pavartojimo metu jokių pašalinių asmenų nebuvo, o reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydis yra itin didelis, nes Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu nuteistas tik už skausmo ieškovui sukėlimą, kas neturėjo įtakos jo darbinei veiklai, gyvenimo kokybei ar šeimyniniam gyvenimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau- CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais <...> neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Ieškovas, pareiškęs atsakovui ieškinį dėl jo kaltais nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, turėjo įrodyti ir įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai, 178 straipsnis). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė negalima, jeigu nėra žalos (nuostolių) ar (ir) priežastinio ryšio tarp kalto asmens neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad, Panevėžio apygardos teismui 2017 m. vasario 10 d. nutartimi atmetus atsakovo apeliacinį skundą, buvo paliktas galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nuosprendis, kuriuo V. Š. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) ir nuteistas laisvės apribojimu. Iš minėto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad atsakovas nuteistas už tai, kad jis 2012 m. rugpjūčio 11 d. apie 12 val. A. Š. sodybos kieme panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo P. A. (ieškovo) atžvilgiu, sudavė kumščiais ne mažiau keturių kartų į krūtinę ir kitas kūno vietas jam sėdint automobilyje, o ištempus iš automobilio, pargriovus ant žemės ir gulinčiam ant žemės įspyrė ne mažiau kaip du kartus į juosmenį bei sudavė ne mažiau šešių kartų į krūtinės sritį, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Taigi, nutarties 15 punkte aptartos civilinės atsakomybės sąlygos byloje yra nustatytos, apeliaciniu skundu, išskyrus neturtinės žalos dydį, neginčijamos. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, atsižvelgęs į atsakovo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, ieškovui dėl to kilusias pasekmes bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, sprendė, jog, siekiant užtikrinti protingą abiejų šalių interesų pusiausvyrą, ieškovui priteistina 800,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliaciniu skundu ieškovas nesutinka su, jo nuomone, aiškiai per mažu neturtinės žalos dydžiu, ir reikalauja padidinti priteistą neturtinę žalą iki 5000,00 Eur. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką nagrinėjamu klausimu, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Dėl to teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas ir atsižvelgia į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis); 7) konkrečioje byloje reikšmingų aplinkybių, kurių sąrašas nėra baigtinis, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-103/2009; Nr. 3K-3-371/2003; Nr. 3K-3-450/2006; Nr. 3K-3-210/2007).Nors apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, ženkliai sumažindamas priteisiamos neturtinės žalos dydį, neįvertino, jog atsakovo nusikalstama veika buvo tyčinė, jog baudžiamasis procesas tęsėsi itin ilgą laiką bei kad ieškovas buvo gydomas bei jam realiai buvo sutrikdyta sveikata, teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Kaip jau minėta pirmiau, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įvertino egzistuojančių aplinkybių visumą, t. y. atsižvelgė į prieš ieškovą padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, įvertino, jog tyčine nusikalstama veika ieškovui buvo sukeltas skausmas, pažeminimas bei nesaugumo jausmas, kad nei vienoje srityje nebuvo sukeltos esminės ilgalaikės neatstatomos pasekmės, kad nustatytas žalos dydis atitinka formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 2K-5-2014, 2K-92/2014, 2K–453/2014 ir kt.).Pabrėžtina, jog, nors apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl nusikalstamos veikos jam sveikata buvo sutrikdyta realiai, dėl ko jis buvo nedarbingas, bet jis nepateikė šį argumentą patvirtinančių įrodymų – nedarbingumo pažymų, skirtų ir vartotų medikamentų ar kitokių medicininės pagalbos išlaidas patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo atsakovas pripažintas kaltu dėl fizinio skausmo sukėlimo ieškovui, matyti, jog apkaltinamajame nuosprendyje nebuvo konstatuota, kad ieškovui atsakovo veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas V. Š. yra nuteistas tik už fizinio skausmo ieškovui sukėlimą. Tuo tarpu 2014 m. gegužės 27 d. Panevėžio apygardos Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį įtariamojo V. Š. atžvilgiu buvo nutrauktas konstatavus, jog byloje nebuvo nustatyta, kuriuo metu ir kurio iš asmenų veiksmų priežastis buvo ieškovo P. A. poodinės kraujosruvos kairėje alkūnėje bei kairio alkūnkaulio išnirimas. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų nei apie esmines ilgalaikes neigiamas pasekmes, kilusias jo sveikatai dėl atsakovo atliktų nusikalstamų veiksmų, nei apie tai, kad jis po nusikalstamos veikos padarymo kreipėsi medicininės pagalbos ir vartojo kokius nors medikamentus, todėl neįrodė, jog egzistuoja kokie nors esminiai liekamieji reiškiniai jo sveikatai dėl prieš jį atsakovo padarytos nusikalstamos veikos. Byloje taip pat nebuvo pateikta jokių įrodymų apie dėl nusikalstamos veikos patirtą turtinę žalą ar kokius nors kitus turtinius netekimus. Šios aplinkybės leidžia atmesti ieškovo skundo argumentą, kad neturtinės žalos dydis turėtų būti nustatomas didesnis, kadangi jo sveikata buvo sutrikdyta realiai. Kartu apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2012 m. rugpjūčio 11 d., minimalios mėnesinės algos (toliau - MMA) dydis buvo 246,18 Eur (850 Lt) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 718 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“). Skundžiamu sprendimu už akių ieškovui yra priteistas 800,00 Eur (2762,24 Lt) dydžio neturtinės žalos atlyginimas, kas sudaro daugiau nei tris MMA, galiojusias žalos padarymo metu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovui priteista 800,00 Eur dydžio neturtinė žala yra neproporcinga ar akivaizdžiai per maža padarytos nusikalstamos veikos ar teisingumo principo atžvilgiu ir neatitinka šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo pareiškęs civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas, nagrinėjant baudžiamąją bylą Panevėžio miesto apylinkės teisme, buvo nurodęs, kad turtinių pretenzijų neturi ir ieškinio nereiškia. Ieškovas civilinį ieškinį pateikė tik po beveik 5 metų nuo nusikalstamos veikos ir žalos padarymo. Vadinasi, paties apelianto veiksmai įtakojo, kad žala baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta ir priteista. Tai leidžia atmesti apeliacinio skundo argumentus, jog neturtinės žalos dydis turi būti nustatytas didesnis dėl ilgo ikiteisminio bei teisminio proceso baudžiamojoje byloje, kaip nepagrįstus. Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo atsakovas pripažintas kaltu dėl fizinio skausmo ieškovui sukėlimo, matyti, jog bylos šalys dar iki nusikalstamos veikos padarymo buvo pažįstamos, viena pas kitą atvažiuodavo į sodybą, kartu dirbo, naudojosi vienu kombainu. Šie duomenys rodo, jog atsakovo įvykdyta nusikalstama veika yra labiau susijusi su šalių tarpusavio asmeniniais priešiškais santykiais ir kilusiu konfliktu dėl naudojimosi turtu tvarkos, o ne su chuliganiškomis paskatomis, ypatingu cinizmu, nukreiptu pademonstruoti ypatingą nepagarbą visuomenėje susiklosčiusioms elgesio normoms bei viešajai tvarkai. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad priteistas neturtinės žalos dydis turi būti padidintas dėl nusikalstamos veikos pobūdžio ir jos padidinto pavojingumo visuomenei. Kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Atsižvelgdama į visus pirmiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino nagrinėjamoje byloje esančias ir teisingo sprendimo priėmimui reikšmingas faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė materialinės teisės nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, todėl padarė pagrįstas išvadas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismas sprendimas už akių paliekamas nepakeistas, o ieškovo apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas V. Š. prašo apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apelianto apeliaciniu skundu, atsiliepimu į apeliacinį skundą, bylos medžiaga, laiko, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodine proceso tvarka. Tiek apeliaciniame skunde, tiek atsiliepimuose į apeliacinį skundą yra išsamiai išdėstyti ginčo esmę sudarantys argumentai, o byloje pakanka duomenų, kurių pagrindu būtų galima įvertinti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija: Ramunė ČeknienėEigirdas ČinkaBirutė Jonaitienė