- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-08
- Bylos Nr.
- 1A-101-483/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-14-1-00883-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Kažys (pirm.), Aloyzas Kruopys, Valdimaras Bavėjanas
- Nuteistasis
- I. G.
- Kategorijos
- 1.2.23.2.2.1Neteisėtas disponavimas dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas platinti arba jų platinimas (BK 260 str. 2 d.)
- 1.2.23.2.2.2Neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba jų platinimas (BK 260 str. 3 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo I. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu aštuoneriems metams;
- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu dešimčiai metų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas dešimčiai metų ir šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta aštuonių mėnesių ir dviejų dienų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas dešimčiai metų ir šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. I. G. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas už tai, kad nuo 2013 m. gegužės mėn. pabaigos iki 2013 m. birželio 14 d., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su O. V. (O. V.) (nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu) įgijo, laikė ir organizavo didelio kiekio psichotropinių medžiagų persiuntimą į Alytaus pataisos namus, esančius Ulonų g. 8A, Alytuje, per Laisvės atėmimo vietų ligoninę, esančią Lukiškių sk. 6, Vilniuje. Jis, veikdamas bendrininkų grupėje su O. V., 2013 m. gegužės mėn. pabaigoje, tyrimo nenustatytą dieną, apie 13.00 val., prie namo esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, vykdydamas O. V. nurodymą, įgijo didelį kiekį 0,617 g psichotropinės medžiagos - AM-2201 (((1-(5-fluoropentil)-1H-indol-3-il)-(1-naftalen-1il) metanono) ir psichotropinės medžiagos – AKB48(N-(1-adamantil)-1-pentil-1H-indazol-3-karboksamidas), kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, nes nėra šios medžiagos standarto), kurias laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), po ko 2013 m. gegužės mėn. pabaigoje O. V. nurodymu, nupirktų sportbačių „STP Sport“ paduose išpjovė ertmes, kuriose paslėpė įgytas psichotropines medžiagas. Po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, organizavo psichotropinių medžiagų persiuntimą į Alytaus pataisos namus, esančius Ulonų g. 8A, Alytuje, per Laisvės atėmimo vietų ligoninę, esančią Lukiškių sk. 6, Vilniuje, O. V. nurodydamas S. T. duomenis (S. T. nežinant apie daromą nusikalstamą veiką), kuriam esant Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, esančioje Lukiškių sk. 6, Vilniuje, turi būti išsiųstas siuntinys su psichotropinėmis medžiagomis, dėl ko, I. G. sutarė su A. P. (pastarajam nežinant apie daromą nusikalstamą veiką) dėl siuntinio, kuriame buvo paslėptos minėtos psichotropinės medžiagos išsiuntimo nuteistajam S. T.. 2013 m. birželio 14 d. laikotarpiu nuo 11.00 iki 12.00 val. prie Lukiškių sk. 6, Vilniuje, perdavė A. P. drabužių siuntinį, kuriame buvo sportbačiuose „STP Sport“ po pado viršutinės dalies pamušalu įrengtoje slėptuvėje paslėptos 0,617 g psichotropinės medžiagos - AM-2201 (((1-(5-fluoropentil)-1H-indol-3-il)-(1-naftalen-1il) metanono) ir psichotropinės medžiagos – AKB48(N-(1-adamantil)-1-pentil-1H-indazol-3-karboksamidas), kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, nes nėra šios medžiagos standarto), kuris 2013 m. birželio 14 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą minėtą siuntinį pridavė Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, Lukiškių sk. 6, Vilniuje, adresuodamas S. T., kuris minėtą siuntinį turėjo pristatyti į Alytaus pataisos namus, esančius Ulonų g. 8A, Alytuje, po ko 2013 m. birželio 20 d., 15.00 val., Laisvės atėmimo vietos ligoninėje policijos pareigūnai atlikto poėmio metu rado ir paėmė nurodytas psichotropines medžiagas.
1.1. Be to, I. G. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį buvo nuteistas už tai, kad nuo 2013 m. birželio 20 d. iki 2013 m. birželio 21 d., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su O. V. (nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu) įgijo, laikė ir organizavo labai didelio kiekio narkotinės medžiagos persiuntimą į Alytaus pataisos namus, esančius Ulonų g. 8A, Alytuje, per Laisvės atėmimo vietų ligoninę, esančią Lukiškių sk. 6, Vilniuje. Jis, veikdamas bendrininkų grupėje su O. V., 2013 m. birželio 20 d., apie 14.15 val., prie prekybos centro „Rimi“, esančio Islandijos pl. 32, Kaune, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, vykdydamas O. V. nurodymą, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, įgijo labai didelį kiekį 10,846 g narkotinės medžiagos - heroino, kurias laikė name, esančiame (duomenys neskelbtini), po ko 2013 m. birželio 20 d. O. V. nurodymu, nupirktų sportbačių „Sandic“ paduose išpjovė ertmes, kuriose paslėpė įgytą narkotinę medžiagą. Po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, organizavo narkotinių medžiagų persiuntimą į Alytaus pataisos namus, esančius Ulonų g. 8A, Alytuje, per Laisvės atėmimo vietų ligoninę, esančią Lukiškių sk. 6, Vilniuje, O. V. nurodydamas D. P. duomenis (D. P. nežinant apie daromą nusikalstamą veiką), kuriam esant Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, esančioje Lukiškių sk. 6, Vilniuje, turi būti išsiųstas siuntinys su narkotine medžiaga, dėl ko I. G. sutarė su V. C. (pastarajam nežinant apie daromą nusikalstamą veiką) dėl siuntinio, kuriame buvo paslėpta minėta narkotinė medžiaga išsiuntimo nuteistajam D. P.. 2013 m. birželio 21 d., apie 14.00 val., prie prekybos centro „Panorama“, esančios Saltoniškių g. 9, Vilniuje, jis, t. y., I. G. perdavė V. C. drabužių siuntinį, kuriame buvo sportbačiuose „Sandic“ po pado viršutinės dalies pamušalu įrengtoje slėptuvėje paslėpta 10,846 g narkotinės medžiagos - heroino, kuris 2013 m. birželio 21 d., apie 14.30 val., minėtą siuntinį pridavė Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, Lukiškių sk. 6, Vilniuje, adresuodamas D. P., kuris minėtą siuntinį turėjo pristatyti į Alytaus pataisos namus, esančius Ulonų g. 8A, Alytuje, po ko 2013 m. birželio 25 d., 09.05 val., Laisvės atėmimo vietos ligoninėje policijos pareigūnai atlikto poėmio metu rado ir paėmė nurodytą narkotinę medžiagą.
2. Nuteistasis I. G. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį: I. G. padarytas nusikalstamas veikas, kurios kvalifikuotos pagal BK 260 straipsnio 2 ir 3 dalis, perkvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.
Šalies argumentai
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skirdamas nuteistajam bausmę pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik neigiamai jį charakterizuojančiais duomenimis ir neatsižvelgė į tai, kad pastaruoju metu nuteistojo požiūris į įstatymus ir visuomenę iš esmės pasikeitė. Pasak I. G., būdamas suimtas jis pradėjo dirbti, atsikratė žalingų įpročių, mokosi mokykloje. Be to, nuteistasis turi mažametį vaiką, kuriam reikalinga globa. Nusikaltimą nuteistasis padarė būdamas prastos materialinės padėties ir bijodamas O. V. susidorojimo.
2.2. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavo kaip dvi atskiras nusikalstamas veikas, todėl jis buvo du kartus nubaustas už to paties nusikaltimo padarymą. Narkotines ir psichotropines medžiagas nuteistasis įgijo per vieną kartą ir laikė jas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Šios medžiagos priklausė O. V., kurio nurodymu I. G. jas per kelis kartus turėjo perduoti į pataisos namus. Pinigų narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimui nuteistasis gavo iš O. V. žmonos. Anot nuteistojo, šios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad jo padaryta nusikalstama veika turi būti kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kaip viena tęstinė nusikalstama veika.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo I. G. apeliacinį skundą atmesti, o nuteistasis I. G. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo I. G. apeliacinis skundas atmetamas.
4.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis I. G. neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotų veikų padarymo, tačiau teigia, kad šias veikas pirmosios instancijos teismas turėjo kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Nuteistasis taip pat prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.
4.2. Tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos vieningos tyčios. Tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai vieningai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus. Jei baudžiamojoje byloje nustatoma, kad dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo, laikymo ir (ar) pardavimo buvo tartasi atskirai, realizuojant atskirus sumanymus neteisėtai disponuoti narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kiekviena iš padarytų nusikalstamų veikų kvalifikuojama kaip savarankiška BK 260 straipsnyje numatyta nusikalstama veika.
4.3. Šioje byloje I. G. inkriminuota, jog jis neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su O. V. įgijo, laikė ir organizavo didelio kiekio psichotropinių medžiagų bei labai didelio kiekio narkotinių medžiagų persiuntimą į Alytaus pataisos namus per Laisvės atėmimo vietų ligoninę. 2017 m. rugpjūčio 29 d. teisiamajame posėdyje I. G. parodė, kad pirmąjį kartą didelį kiekį psichotropinių medžiagų jis O. V. nurodymu įgijo iš nepažįstamo asmens už K. V. jam perduotus pinigus. Šias medžiagas I. G. laikė savo namuose, o vėliau jas paslėpęs sportinių batelių paduose kartu su kitais daiktais kaip siuntinį perdavė A. P., kuris jį nunešė į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Pasak nuteistojo, po kurio laiko O. V. jam paskambino ir paprašė perduoti kitą panašų siuntinį į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. I. G. sutiko ir nuvyko į Kauną, kur iš nepažįstamo asmens už K. V. perduotus pinigus įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, kurią grįžęs į Vilnių laikė namuose, o vėliau paslėpė sportinių batelių paduose ir kaip siuntinį perdavė V. C., kad šis nuneštų jį į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Priešingai, nei nurodoma nuteistojo apeliaciniame skunde, iš jo teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, kad didelį kiekį psichotropinių medžiagų ir labai didelį kiekį narkotinių medžiagų jis įgijo ne per vieną, o per du kartus. Vykdydamas pirmąjį O. V. prašymą įgyti psichotropines medžiagas ir perduoti jas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę I. G. su pastaruoju nebuvo susitaręs tęsti nusikalstamus veiksmus ateityje. Dėl narkotinės medžiagos – heroino perdavimo I. G. su O. V. telefonu atskirai susitarė jau po to, kai buvo baigta pirmoji nusikalstama veika ir tik tada I. G. šią medžiagą įgijo Kaune iš nepažįstamo asmens. Byloje nėra jokių duomenų (jų nenurodė ir pats nuteistasis savo apeliaciniame skunde), patvirtinančių, kad jam inkriminuotas nusikalstamas veikas I. G. padarė esant jo ir (ar) jo bendrininko O. V. vieningam sumanymui išplatinti kuo didesnį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį, siekiant kuo daugiau uždirbti ar pan. Šiuo atveju dviem atskirais O. V. prašymais iš skirtingų asmenų, skirtingu laiku ir skirtingose vietose įgydamas skirtingų rūšių labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir didelį kiekį psichotropinių medžiagų, namuose laikydamas šias medžiagas ir organizuodamas jų persiuntimą per Laisvės atėmimo vietų ligoninę į Alytaus pataisos namus I. G. veikė ne vieninga, o kiekvienu atveju iš naujo susiformavusia, savarankiška tyčia, todėl jo padarytas veikas pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 2 ir 3 dalis kaip nusikaltimų daugetą, o ne tęstinę nusikalstamą veiką.
4.4. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodoma, kad pagal BK 260 straipsnio 2 dalį I. G. nuteistas už tai, jog neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su O. V. įgijo, laikė ir organizavo didelio kiekio psichotropinės medžiagos - AM-2201 (((1-(5-fluoropentil)-1H-indol-3-il)-(1-naftalen-1il) metanono) ir psichotropinės medžiagos – AKB48(N-(1-adamantil)-1-pentil-1H-indazol-3-karboksamidas) persiuntimą į Alytaus pataisos namus per Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2014 m. kovo 14 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(3338)-IS1-1356 abi kaltinime nurodytos medžiagos – AM-2201 ir AKB48 – priskirtos psichotropinėms medžiagoms, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y., nuo 2013 m. gegužės mėn. pabaigos iki 2013 m. birželio 14 d., medžiaga AKB48(N-(1-adamantil)-1-pentil-1H-indazol-3-karboksamidas) dar nebuvo įtraukta į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą. Į šį sąrašą minėta medžiaga buvo įtraukta Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2014 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-267, kuris įsigaliojo jau po I. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Taigi I. G. negalėjo būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl psichotropinės medžiagos AKB48(N-(1-adamantil)-1-pentil-1H-indazol-3-karboksamidas) įgijimo, laikymo ir jos persiuntimo organizavimo. Vis dėlto ši aplinkybė nekeičia I. G. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, nes jos padarymo metu kita medžiaga - AM-2201 (((1-(5-fluoropentil)-1H-indol-3-il)-(1-naftalen-1il) metanono) – Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-776 jau buvo įtraukta į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą, o jos kiekis (0,617 g) viršijo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodytą didelį šios psichotropinės medžiagos kiekį – 0,5 g.
4.5. Apeliaciniame skunde nuteistasis I. G. taip pat prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.
4.6. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.
4.7. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 ir 3 dalyse, už kurių padarymą I. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, priskiriamos sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms, už šių nusikalstamų veikų padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes, alternatyvių bausmių laisvės atėmimui baudžiamasis įstatymas nenumato.
4.8. Įvertinus I. G. asmenybę (dešimt kartų teistas už įvairių nusikalstamų veikų padarymą, baustas administracine tvarka, nevedęs, iki sulaikymo niekur nedirbo), padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarė du tyčinius baigtus sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, tačiau įgytų ir laikytų narkotinių bei psichotropinių medžiagų kiekiai tik nežymiai viršijo nustatytas didelio ir labai didelio kiekio ribas), taip pat tai, kad nustatyta viena nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi) ir viena jo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje), nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo I. G. paskirtos minimalios BK 260 straipsnio 2 ir 3 dalių sankcijose numatytos bausmės yra aiškiai per griežtos. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 dalimi pirmosios instancijos teismas prie griežtesnės bausmės, paskirtos pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pridėjo beveik minimalią bausmės, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, dalį. I. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė yra adekvati (proporcinga) padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistojo asmenybės pavojingumui ir atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, yra teisinga ir tinkamai individualizuota. Byloje nėra ir BK 62 straipsnyje nustatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygų, taip pat nenustatyta nei išimtinių aplinkybių, mažinančių I. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas I. G. už jo nusikalstamų veikų padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog būdamas suimtas jis atsikratė žalingų įpročių, įsidarbino, o laisvėje jo globa reikalinga jo mažamečiam vaikui, yra daugiau įprastinės nei išimtinės ir nėra pakankamos, kad jomis remiantis būtų galima švelninti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę.
4.9. Tenkinti nuteistojo I. G. apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, todėl šis skundas atmetamas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsnio nuostatų reikalavimus, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, todėl, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo I. G. apeliacinį skundą atmesti.