Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Gaudutienės, Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Žukausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. V. gynėjo advokato Kristupo Ašmio (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl 2016 m. gegužės 9 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio, kuriuo O. V. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 ir 3 dalyse, ir nubaustas :

pagal BK 260 straipsnio 2 dalį devynerių metų laisvės atėmimo bausme;pagal BK 260 straipsnio 3 dalį vienuolikos metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių

sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas dvylikai metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 25 d. nuosprendžiu O. V. paskirtos ir neatliktos aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmės dalimi ir subendrinta bausmė paskirta trylikos metų laisvės atėmimas, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo 2016 m. gegužės 9 d., t.y. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. V. buvo nuteistas už tai, kad nuo 2013 m. gegužės mėn. pabaigos iki 2013 m. birželio 14 d., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, įgijo, laikė ir organizavo psichotropinių medžiagų persiuntimą į Alytaus pataisos namus, esančius Ulonų g. 8A, Alytuje, per Laisvės atėmimo vietų ligoninę, esančią Lukiškių sk. 6 Vilniuje, o būtent:

O. V. asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta, nurodė susitikti su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, iš kurio asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, 2013 m. gegužės mėn. pabaigoje, tyrimo nenustatytą dieną apie 13.00 val., prie namo esančio Pergalės g. 8 Vilniuje, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo didelį kiekį 0,617 g psichotropinės medžiagos - AM-2201 (1-(5-fluoropentil)-1H-indol-3-il)-(1-naftalen-1il) metanono) ir psichotropinės medžiagos – AKB48(N-(1-adamantil)-1-pentil-1H-indazol-3-karboksamidas), kurios kiekį nustatyti nėra galimybės, nes nėra šios medžiagos standarto) ir šią medžiagą laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Po to 2013 m. gegužės mėn. pabaigoje O. V. asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta, nurodė nupirkti sportinius batus „STP Sport“ ir, paduose išpjovus ertmes, paslėpti įgytas psichotropines medžiagas. Tęsdamas nusikalstamą veiką O. V. organizavo psichotropinių medžiagų persiuntimą į Alytaus pataisos namus, esančius Ulonų g. 8A Alytuje, per Laisvės atėmimo vietų ligoninę, esančią Lukiškių sk. 6 Vilniuje, tuo tikslu asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta, nurodydamas tuo metu Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, esančioje Lukiškių sk. 6, Vilniuje, besigydančio Alytaus pataisos namuose atliekančio bausmę S. T. duomenis, liepė pastarajam perduoti siuntinį su psichotropinėmis medžiagomis, nors šis kalinys apie tai nežinojo. Tuo tikslu asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, paprašė A. P., kuris nežinojo apie siuntinio turinį, kad jis nugabentų siuntinį, kuriame buvo paslėptos minėtos psichotropinės medžiagos, į Laisvės atėmimo vietų ligoninę nuteistajam S. T.. 2013 m. birželio 14 d., laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 12.00 val., prie Lukiškių sk. 6 Vilniuje, asmuo, kurio atžvilgiu byla yra išskirta, perdavė A. P. drabužių siuntinį, kuriame sportiniuose batuose „STP Sport“ po pado viršutinės dalies pamušalu įrengtoje slėptuvėje buvo paslėpta: 0,617 g psichotropinės medžiagos - AM-2201 ((1-(5-fluoropentil)-1H-indol-3-il)-(1-naftalen-1il) metanono) ir psichotropinės medžiagos – AKB48(N-(1-adamantil)-1-pentil-1H-indazol-3-karboksamidas), kurios kiekio nustatyti nėra galimybės, nes nėra šios medžiagos standarto). 2013 m. birželio 14 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą A. T. minėtą siuntinį pridavė Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, Lukiškių sk. 6 Vilniuje, adresuodamas jį S. T., kuris minėtą siuntinį turėjo pristatyti į Alytaus pataisos namus, esančius Ulonų g. 8A, Alytuje, tačiau 2013 m. birželio 20 d., 15.00 val. Laisvės atėmimo vietos ligoninėje policijos pareigūnai, atlikę siuntų patikrinimą, rado nurodytas psichotropines medžiagas ir poėmio metu jas paėmė.

O. V. taip pat nuteistas už tai, kad atlikdamas bausmę Alytaus pataisos namuose, laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 20 d. iki 2013 m. birželio 21 d., veikdamas bendrininkų grupe kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai, įgijo, laikė ir organizavo narkotinės medžiagos pristatymą į Alytaus pataisos namus, esančius Ulonų g. 8A, Alytuje, per Laisvės atėmimo vietų ligoninę, esančią Lukiškių sk. 6 Vilniuje, o būtent:

O. V. nurodė asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta, susitikti su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, iš kurio asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, 2013 m. birželio 20 d. apie 14.15 val. prie prekybos centro „Rimi“, esančio Islandijos pl. 32, Kaune, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, už 4 000 Lt įgijo labai didelį kiekį 10,846 g narkotinės medžiagos - heroino, kurį laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Po to 2013 m. birželio 20 d., O. V. nurodė asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta, nupirkti sportinius batus „Sandic“ ir, paduose išpjovus ertmes, ten paslėpti įgytą narkotinę medžiagą. Tęsdamas nusikalstamą veiką O. V. organizavo narkotinių medžiagų persiuntimą į Alytaus pataisos namus, esančius Ulonų g. 8A, Alytuje, per Laisvės atėmimo vietų ligoninę, esančią Lukiškių sk. 6 Vilniuje: jis asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta, nurodė duomenis Alytaus pataisos namuose atliekančio bausmę D. P. (D. P. nežinant apie daromą nusikalstamą veiką), kuris tuo metu buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, esančioje Lukiškių sk. 6 Vilniuje, kad jo vardu būtų perduotas siuntinys su narkotine medžiaga. Tuo tikslu asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, sutarė su V. C. (pastarajam nežinant apie daromą nusikalstamą veiką) dėl siuntinio, kuriame buvo paslėpta minėta narkotinė medžiaga, perdavimo nuteistajam D. P.. 2013 m. birželio 21 d., apie 14.00 val., prie prekybos centro „Panorama“, esančio Saltoniškių g. 9, Vilniuje, asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, perdavė V. C. drabužių siuntinį, kuriame buvusiuose sportiniuose batuose „Sandic“ po pado viršutinės dalies pamušalu įrengtoje slėptuvėje buvo 10,846 g narkotinės medžiagos – heroino. V. C., tesėdamas duotą pažadą, 2013 m. birželio 21 d., 14.30 val. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, esančioje Lukiškių sk. 6 Vilniuje, minėtą siuntinį pridavė, adresuodamas D. P., kuris minėtą siuntinį turėjo pristatyti į Alytaus pataisos namus, esančius Ulonų g. 8A Alytuje, tačiau 2013 m. birželio 25 d., 09.05 val., Laisvės atėmimo vietos ligoninėje policijos pareigūnai, atlikdami siuntinių patikrinimą, minėtą narkotinę medžiagą surado ir poėmio metu paėmė.

Apeliaciniu skundu nuteistojo O. V. gynėjas advokatas Kristupas Ašmys prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 9 d. nuosprendį ir O. V. išteisinti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį buvo pradėtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kadangi vyr. tyrėjas A. B., vizavęs tarnybinį pranešimą, kuriuo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tokių įgaliojimų neturėjo. Anot apelianto, vadovaujantis tyrėjų pareigybinėmis instrukcijomis, tiek A. B., tiek tyrėjas G. K. atlieka ikiteisminį tyrimą, bet jo nepradeda. Esant šioms aplinkybėms, apeliantas teigia, jog visi iki 2014 m. rugsėjo 26 d., kuomet Vilniaus apskrities VPK ONTV 4 skyriaus viršininkė nurodė pradėti ikiteisminį tyrimą, byloje surinkti duomenys (sulaikymai, įtariamųjų apklausos, telefoninių pokalbių pasiklausymo metu gauti duomenys ir kt.) negali būti laikomi įrodymais byloje, kadangi jie buvo gauti ne įstatymų nustatyta tvarka.

Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada dėl byloje esančių telefoninių pokalbių priskyrimo nuteistajam. Pažymi, jog pastaroji išvada buvo padaryta vadovaujantis vien tyrėjų samprotavimais, tačiau byloje nėra nė vieno apklausto asmens, kuris patvirtintų, jog garso įraše yra užfiksuotas būtent jo pokalbis. Apelianto nuomone, teismo prielaida, jog konkretus telefono numeris galėtų priklausyti O. V., kadangi juo buvo bendrauta su K. V., yra niekuo nepagrįsta. Gynyba atkreipia dėmesį į tai, kad: 1) iš tų pokalbių iš viso nėra aišku su kuo kalba K. V.; 2) pokalbio metu asmenys neaptarinėjo jokių nusikalstamų veiksmų; 3) byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad tuo numeriu iš tikrųjų naudojosi K. V..

Apeliantas pažymi, kad tyrėjai fiksavo itin didelį skaičių pokalbių (virš 1800), kurių didžioji dalis niekaip nėra susijusi su nagrinėjama byla. Toks didelis pokalbių skaičius tik patvirtina, kad pataisos namuose yra laikomos ryšio priemonės, kuriomis naudojasi didžioji dalis nuteistųjų. Pasak apelianto, policijos pareigūnų surašytuose elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose yra nurodytos citatos iš pokalbių ir SMS pranešimų, kuriose yra minimi nagrinėjamoje byloje iš viso nefigūruojantys asmenys (Mantukas, Alytaus Vitalikas, G. I., Edka ir t. t.) bei kalbama apie su ikiteisminiu tyrimu niekaip nesusijusius įvykius (telefonų permetimus ir pan.). Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, kad kratos, atliktos Alytaus pataisos namuose, metu nei pas nuteistąjį, nei pas ką nors kitą nebuvo surastas joks telefono aparatas ar telefono kortelė, kuriais buvo naudotasi byloje užfiksuotų skambučių metu, tad konkretaus pokalbio priskyrimas nuteistajam, vadovaujantis vien tik tarnybiniu pranešimu, yra visiškai nepagrįstas. Esant šioms aplinkybėms, apeliantas teigia, kad byloje esantys telefoniniai pokalbiai negali būti laikomi O. V. kaltę patvirtinančiais įrodymais.

Tokiu įrodymu, anot apelianto, negali būti laikomi ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nuo teismo pasislėpusio kito kaltinamojo I. G. (I. G.) ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis nurodė nusikalstamas veikas įvykdęs kartu su O. V.. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog duodamas parodymus teisme I. G. nurodė prieš tai apkalbėjęs O. V. dėl jam policijos pareigūnų darytos įtakos ir spaudimo. Apelianto teigimu, tokias I. G. nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojų A. B. bei A. G. paaiškinimai, iš kurių matyti, jog neprocesiniai bendravimai tarp I. G. ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų, pareigūnų ir I. G. žmonos bei tarp pačių sutuoktinių visgi vyko.

Apeliantas taip pat nesutinka su pirmos instancijos teismo liudytojų A. D. (A. D.), D. P. ir A. Ž. parodymų vertinimu, kurie, kaip ir I. G., nurodė, jog narkotikų įgijimą ir gabenimą į Alytaus pataisos namus organizavo D. S., o ne nuteistasis.

Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo metu į liudytojų apklausos protokolus buvo perkeliami duomenys iš įtariamųjų apklausos protokolų, tokiu būdu iš esmės pažeidžiant BPK reikalavimus. Anot apelianto, tokią išvadą patvirtina ne tik liudytojo E. B. parodymai, bet ir minėtų procesinių dokumentų turinys (identiška sakinių struktūra, gramatinės klaidos ir pan.). Apelianto teigimu, dėl pastarosios priežasties tokie ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų parodymai negali būti pripažinti tinkamais įrodymais, todėl priimdamas skundžiamą nuosprendį pirmos instancijos teismas turėjo vadovautis tik liudytojų, kaltinamojo ir nuteistojo parodymais, duotais betarpiškai juos apklausiant teisme.

Apeliantas pažymi ir tai, kad pripažindamas O. V. kaltu dėl dviejų nusikaltimų padarymo, pirmos instancijos teismas nenurodė kokie įrodymai kiekvienu atveju pagrindė nuteistojo kaltę. Visi bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai teismo buvo įvertinti kartu, nepaisant to, kad ne visi jie yra susiję su abiem O. V. inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis.

Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog O. V. buvo nepagrįstai pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymo, kadangi konstatuodama, jog sintetinis kanabinoidas laikytinas psichotropine medžiaga, specialistė vadovavosi LR Sveikatos apsaugos ministro 2014 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-267, kuris įsigaliojo po šios nuteistajam inkriminuotos veikos padarymo.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį teisėtumo

Apeliantas nurodo, jog 2013 m. birželio 20 d. ikiteisminis tyrimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį buvo pradėtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kadangi vyriausiasis tyrėjas A. B., vizuodamas tarnybinį pranešimą, kuriuo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tokių įgaliojimų neturėjo. Šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 166 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Vadovaujantis BPK 171 straipsnio 1 dalimi, nustatęs nusikalstamos veikos požymius, ikiteisminio tyrimo pareigūnas turi tuoj pat pradėti ikiteisminį tyrimą ir apie tai pranešti prokurorui. Pagal BPK 166 straipsnio 3 dalį, kiekvienas ikiteisminio tyrimo pradžios atvejis užregistruojamas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nustatyta tvarka.

2008 m. rugpjūčio 11 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu Nr. I-110 patvirtintų rekomendacijų „Dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos“ (toliau - Rekomendacijos) III skyrius skirtas ikiteisminio tyrimo pradėjimo ikiteisminio tyrimo įstaigoje reglamentavimui. Vadovaujantis pastarojo teisės akto 57 punktu, darbuotojas, gavęs informacijos apie galimą nusikalstamą veiką, ją registruoja ikiteisminio tyrimo įstaigoje nustatyta tvarka ir organizuoja neatidėliotiną tokios informacijos patikrinimą. Pažymėtina, kad Rekomendacijose taip pat yra įtvirtinta, jog informaciją apie galimą nusikalstamą veiką tikrinantis ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nustatęs nusikalstamos veikos požymių, gali surašydamas tarnybinį pranešimą pats pradėti ikiteisminį tyrimą ir atlikti tyrimo veiksmus.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2013 m. birželio 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto Trečiojo PK) pareigūnų buvo gauta informacija iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus (toliau – Alytaus apskrities VPK ONTS) apie tai, kad asmenys atliekantys laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, organizuoja narkotinių medžiagų įgijimą ir jų platinimą pastarojoje pataisos įstaigoje (1t., b. l. 1-2). Viršininko pavedimu, Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas G. K. patikrino minėtą informaciją ir nustatęs nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, požymius, vadovaudamasis aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimais, 2013 m. birželio 20 d. surašė tarnybinį pranešimą, kuriuo inicijavo ikiteisminio tyrimo pradėjimą. Apelianto nuomone, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes tyrėjo G. K. tarnybinį pranešimą vizavęs vyriausiasis tyrėjas A. B. neturėjo tokių įgaliojimų. Su tokiu apeliacinio skundo argumentu negalima sutikti. Teisėjų kolegijos jau buvo minėta, kad vadovaujantis Rekomendacijomis, ikiteisminį tyrimą gali pradėti pareigūnas, patikrinęs gautą informaciją ir nustatęs nusikalstamos veikos požymius. Pažymėtina, kad jokių specialių reikalavimų, kuriuos turi atitikti ikiteisminį tyrimą pradedantis pareigūnas, Rekomendacijos nenustato. Jų nenustato ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo reglamentavimui skirtos BPK normos. Reikėtų sutikti su tuo, kad nagrinėjamoje byloje ikiteisminį tyrimą pradėjusio vyriausiojo tyrėjo A. B. pareigybės aprašyme nėra atskirai įtvirtinta, kad jam yra suteikti ikiteisminio tyrimo pradėjimo įgaliojimai, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad minėtame vidiniame teisės akte pateikiamas vyriausiojo tyrėjo funkcijų sąrašas nėra baigtinis ( 8 t., b. l. 66-67). Be to, pareigybės aprašymo 7.10 punkte įtvirtina, kad vyriausias tyrėjas, jam pavedus, eina Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto Trečiojo PK Kriminalinės policijos skyriaus viršininko pareigas. Taigi daroma pagrįsta išvada, kad vyriausiojo tyrėjo pareigas einančių pareigūnų kompetencija yra aukšta. Vadovaujantis minėtu vidiniu teisės aktu, vyriausiasis tyrėjas ne tik planuoja ir organizuoja savo ir padalinio pareigūnų darbą, atsako už jiems pavestų funkcijų atlikimą laiku ir kokybiškai, užtikrina, kad pavaldžių pareigūnų veikloje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių tarnybinę veiklą, reikalavimų, bet ir viršininkui nesant atlieka pastarojo kompetencijai priskirtas funkcijas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys leidžia teigti, kad vizuodamas tyrėjo G. K. surašytą tarnybinį pranešimą, vyriausiasis tyrėjas A. B. savo įgaliojimų neviršijo ir teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Šios išvados pagrįstumą patvirtina ir tai, kad vadovaujantis BPK 171 straipsnio 1 dalies reikalavimais, apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nedelsiant buvo pranešta prokurorui, kuris duodamas pavedimus ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams, jokių teisės aktų reikalavimų pažeidimų nenustatė. Bylos medžiaga patvirtina, kad prokuroras T. Uldukis buvo gerai susipažinęs su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, žinojo kieno, kada ir dėl ko buvo pradėtas šis ikiteisminis tyrimas, nes 2013 m. birželio 20 d. (ikiteisminio tyrimo pradėjimo dieną) prokuroras kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymais priimti nutartis dėl poėmio teisėtumo patvirtinimo ir dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo (1 t., b. l. 18, 2 t., b. l. 101). Akcentuotina, kad pastarieji prokuroro prašymai buvo patenkinti, tad jokių įstatymų reikalavimų pažeidimų pradinėje šio ikiteisminio tyrimo stadijoje nenustatė ir ikiteisminio tyrimo teisėjas, patvirtinęs atliktų poėmių teisėtumą bei leidęs klausytis telefoninių pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti (1 t., b. l. 19, 2 t., b. l. 108-109).

Įvertinus aukščiau aptartus duomenis, konstatuojama, kad nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas teisėtai, todėl teigti kad dalis byloje surinktų įrodymų neatitinka jiems keliamų teisėtumo reikalavimų, kaip teigia apeliantas, nėra jokio pagrindo.

Dėl nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje

Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsniu, 301 straipsniu, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymo faktines aplinkybes ir pagrįstai pripažino O. V. kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo.

Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, spręsdamas O. V. kaltės klausimą, pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi I. G. (I. G.), liudytojų A. D. (A. D.), K. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie buvo pagarsinti bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu (3 t., b. l. 157-158, 162-163, 5 t., b. l. 24-25, 34-35, 29-32, 8 t., b. l. 45, b. l. 58, 76). Reikėtų pažymėti, kad pagrindiniu tiesioginiu O. V. kaltę dėl šios veikos padarymo pagrindžiančiu įrodymu laikytini I. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis detaliai papasakojo nurodymų dėl narkotinių medžiagų perdavimo į pataisos namus iš O. V. gavimo aplinkybes. Taip pat įvardijo savo paties veiksmus, vykdant šiuos nurodymus. Kalbėdamas konkrečiai apie 2013 m. birželio 14 d. S. T. perduotą drabužių siuntinį, kuriame (sportbačių paduose) buvo paslėpta psichotropinė medžiaga, I. G. nurodė, kad 2013 m. gegužės mėnesio pabaigoje jis eilinį kartą sulaukė skambučio iš O. V.. Pastarasis kaip visada paprašė organizuoti narkotinių medžiagų perdavimą į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. I. G. sutikus, sekančią dieną jam paskambino vyras, kuris pasakė, kad yra nuo O. ir paklausė, kur jam privažiuoti. I. G. paskyrus susitikimą Naujojoje Vilnioje, tą pačią dieną, apie 13 val., jis susitiko su vyru, kuriam visuomet anksčiau perduodavo O. V. nurodymu įgytas narkotines medžiagas. Šio susitikimo metu minėtas asmuo perdavė I. G. plytelę hašišo. Iš karto po to I. G. paskambino O. V., pasakė, kad viskas gerai ir gavo nurodymą nupirkti drabužių ir sportbačius. Pastaruosiuose reikėjo paslėpti gautą hašišą ir perduoti tą siuntinį tuo metu Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvusiam asmeniui, kurio duomenis I. G. SMS žinute atsiuntė O. V.. Kadangi I. G. pažinojo A. P., paprašė jo perduoti drabužius ir sportbačius O. V. nurodytam asmeniui. Įvykio dieną jie su taksi automobiliu nuvyko į Laivės atėmimo vietų ligoninę, kur A. P. perdavė drabužių siuntinį S. T.. Pakeliui dar buvo užsukę pas K. V., kuri jiems padavė 50 Lt taksi paslaugoms apmokėti (5 t., b. l. 30-31).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad I. G. teisme pakeitė savo parodymus, tad liudytojų A. D., K. V., A. P. paaiškinimai yra analizuojami siekiant įvertinti I. G. teisme nurodytų aplinkybių patikimumą. Vertindamas šių proceso dalyvių parodymus bei jų tarpusavio atitikimą, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiek I. G., tiek A. D., tiek iš dalies ir K. V. faktiškai patvirtino, jog narkotines medžiagas O. V. nurodymu į pataisos namus buvo pradėta perdavinėti žymiai anksčiau nei apie šiuos neteisėtus veiksmus tapo žinoma teisėsaugos pareigūnams. Nagrinėjamoje byloje O. V. kaltinimai yra pareikšti tik dėl dviejų veikų, įvykdytų 2013 m. birželio mėnesį, tačiau aukščiau nurodytos aplinkybės neabejotinai yra reikšmingos objektyviosios tiesos nustatymui nagrinėjamoje byloje. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija analizuoja ne tik konkrečius minėtų asmenų parodymus, susijusius su O. V. pareikštais kaltinimais, bet ir kitus jų paaiškinimus, kur buvo detaliai aptartas pakankamai ilgą laiko tarpą vykdytas narkotinių ir psichotropinių medžiagų perdavimas į Alytaus pataisos namus.

Kaip jau buvo minėta, bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu I. G. pakeitė savo parodymus ir paaiškino, kad nors iš esmės jo ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės atitinka tikrovę, tačiau visur, kur jis buvo minėjęs O. V., turėjo būti nurodytas kitas asmuo - D. S.. Anot I. G., tai pastarasis, o ne O. V. organizavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą pataisos namuose. I. G. taip pat paaiškino, kad D. S. buvo parašęs jam laišką iš pataisos namų, kuriame buvo detaliai paaiškinęs kaip perduoti narkotikus į pataisos įstaigą. I. G. teigimu, jie dažnai bendraudavo su D. S. telefonu, tačiau pastarojo telefono numerio jis nurodyti negalėjo. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, I. G. pripažino ėmęs pinigus iš K. V., tačiau, pasak jo, pinigai buvo skirti mobiliųjų telefonų, o ne narkotinių ir psichotropinių medžiagų, pirkimui ( 8 t., b. l. 76-78).

Savo parodymus teisme pakeitė ir liudytojas A. D., kuris paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus dėl pareigūnų jam daryto spaudimo. Anot liudytojo, iš tikrųjų jis girdėjo kaip I. G. dažnai susiskambindavo su žmogumi vardu D.. Liudytojo teigimu, jis žinojo, kad šis vyras yra iš Alytaus. Jo nuomone, tai būtent jis organizavo narkotikų perdavimą į pataisos namus. A. D. taip pat paaiškino, kad iš K. V. nei jis, nei I. G. pinigų neėmė, o ėmė tik mobiliuosius telefonus. Be to, jis pažymėjo, kad tiksliai nežinojo, jog I. G. pirko narkotikus. Matė kažkokius miltelius, bet galvojo, kad tai maisto papildai sportuojantiems. Taip pat jam nebuvo žinoma kokiu būdu tos medžiagos buvo perduodamos į pataisos namus. Įtarė, kad su rūbais, bet konkrečiau nieko nežinojo. Liudytojas nieko negalėjo paaiškinti apie 2013 m. birželio 14 d. įvykusį drabužių siuntos perdavimą S. T., nes, kaip ir nurodė I. G., tą dieną pastarasis naudojosi kito vairuotojo paslaugomis ( 8 t., b. l. 45-48).

Analogiškai savo parodymus teisme pakeitė ir liudytojas D. P., paaiškinęs, kad pataisos namuose prie jo buvo priėjęs D. S., kuris paklausė, ar jo draugas gali per liudytoją perduoti D. S. sportbačius. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, liudytojas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo net užsiminęs apie D. S. dėl to, kad jo niekas apie tai neklausė. Teisme pats pradėjo pasakoti apie jį, nes tai yra tiesa (8 t., b. l. 50-51, 3 t., b. l. 155-156).

Liudytojas A. P. teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis nurodė, kad I. G. prašymu perdavė drabužių siuntinį nuteistajam S. T.. Liudytojas taip pat parodė, kad prieš važiuodami į Lukiškes, jie buvo susitikę su mergina, kuri kažką perdavė I. G.. Šie paaiškinimais atitinka I. G. nurodytą aplinkybę, jog pakeliui jie buvo užsukę pas K. V. (8 t., b. l. 50).

Taigi visi parodymus pakeitę asmenys teisme pradėjo teigti, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų perdavimą į pataisos namus organizavo ne O. V., bet D. S., kuriam baudžiamasis procesas yra nutrauktas pastarajam mirus (BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 8 t., b. l. 33, 53-54). Įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo padaryta išvada dėl kritiško tokių I. G., A. D. ir D. P. parodymų vertinimo. Šios išvados pagrįstumą patvirtina ne tik pastarųjų asmenų paaiškinimų tarpusavio neatitikimai, bet ir jų prieštaravimas kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Kaip jau buvo minėta, I. G. teisme parodė, kad ėmė iš K. V. pinigus, tačiau jie buvo skirti ne narkotinių ir psichotropinių medžiagų įsigijimui, kaip I. G. teigė ikiteisminio tyrimo metu, bet mobiliųjų telefonų pirkimui. Pažymėtina, kad liudytojas A. D., ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtinęs, kad pinigai narkotinėms medžiagoms įgyti buvo gaunami iš K. V., teisme jau paaiškino, kad pastaroji I. G. jokių pinigų neduodavo. Pasak liudytojo, K. V. perduodavo jiems tik mobiliuosius telefonus ( 8 t., b. l. 47). Akcentuotina, kad tokie I. G. ir A. D. paaiškinimai ne tik nesutampa tarpusavyje, tačiau prieštarauja pačios K. V. ikiteisminio tyrimo metu duotiems ir teisminio bylos nagrinėjimo metu pagarsintiems parodymams, kur ji nurodė, kad į jos sąskaitą O. V. ir kitų asmenų būdavo pervedamos didelės pinigų sumos. Pasak liudytojos, pinigus ji perduodavo įvairiems asmenims, iš jų ir I. G.. K. V. taip pat patvirtino, kad savo vyro prašymu, buvo pirkusi drabužius (kelnes, marškinėlius ir kt.) ir sportbačius nuteistiesiems. Ką konkrečiai pirkti jai nurodydavo O. V.. Anot liudytojos, minėtus drabužius ji perduodavo įvairiems asmenims. Apie tris kartus buvo perdavusi drabužius ir sportbačius I. G. (3 t., b. l. 157-158).

Apeliacinio skundo argumentas, kuriame nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo metu I. G. pareigūnų buvo verčiamas apkalbėti O. V., atmetamas kaip nepagrįstas. Skirtingai nei teigia apeliantas, šios aplinkybės nepatvirtina jokia bylos medžiaga, juolab liudytojų A. B. ir A. G. parodymai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad apklausiamas teisme liudytojas A. B. paaiškino, jog tiksliai neprisimena, ar bendravo prieš apklausą su I. G., tačiau jeigu ir bendravo, galėjo tik priminti jam apie baudžiamąją atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 straipsnyje. Tuo pačiu pareigūnas pažymėjo, kad visi pokalbiai su sulaikytais asmenimis (tad atitinkamai ir jo pokalbis su I. G., jeigu toks vyko) vyksta apklausos kambaryje, kuriame yra sumontuota vaizdo ir garso fiksavimo technika. Įrašai yra saugomi tris mėnesius. Liudytojas atkreipė dėmesį į tai, kad jokių skundų iš I. G. dėl jam daryto poveikio ar spaudimo nebuvo gauta. Priešingu atveju būtų inicijuotas patikrinimas ir visa su tuo susijusi medžiaga atsidurtų teisme (8 t., b. l. 164-165).

Savo ruožtu liudytoja A. G. teisme parodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai prašė I. G. pasakyti tiesą, o ne apkalbėti O. V. ( 8 t., b. l. 191).

Be to, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad 2013 m. rugpjūčio 13 d. I. G. buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tačiau ir šios apklausos metu nieko apie jam ikiteisminio tyrimo pareigūnų darytą poveikį nesakė. Atvirkščiai, patvirtino savo anksčiau duotus parodymus ir nurodė, kad sako tiesą (5 t., b. l. 30-32).

Vertindamas I. G. šio baudžiamojo proceso metu duotus paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad jo apygardos teisme nurodytos aplinkybės apie neva jam D. S. rašytą laišką, kuriame buvo išdėstytos detalios narkotikų perdavimo į pataisos namus instrukcijos ir kurį I. G., jo paties teigimu, saugojo namuose (8 t., b. l. 77), nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai. Atvirkščiai, 2013 m. birželio 25 d. kratos protokolu nustatyta, kad atlikus kratą I. G. gyvenamosios vietos adresu joks panašaus turinio dokumentas nebuvo rastas (1 t., b. l. 134-136). Pirmos instancijos teismui paprašius I. G. pateikti aukščiau nurodytą D. S. jam rašytą laišką, kaltinamasis paprasčiausiai pasislėpė nuo teismo.

A. D. ir I. G. nurodyta aplinkybė apie tai, kad pastarasis itin dažnai skambindavo D. S. taip pat neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų. Bylos medžiaga patvirtina, kad nuo 2013 m. birželio 20 d. buvo atliekama elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, tačiau šios procesinės prievartos priemonės taikymo metu nebuvo nustatyti jokie tyrimui reikšmingi asmens pravarde „V.“ (I. G.) kontaktai su vyru vardu D. (2 t., b. l. 108-183). Teisėjų kolegija sutinka, kad aptariama procesinė prievartos priemonė buvo pradėta taikyti jau po O. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymo, tačiau teismas šiais duomenimis vadovaujasi tik siekdamas patikrinti I. G. teisme duotų paaiškinimų patikimumą.

Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde minimas liudytojas A. Ž. jokių nagrinėjamai bylai reikšmingų aplinkybių nenurodė. Liudytojas patvirtino, kad D. S. vartojo narkotines medžiagas ir buvo pasiskolinęs iš jo rankinę, tačiau šie paaiškinimai nei paneigia, nei patvirtina aukščiau minėtų asmenų teisme nurodytų aplinkybių dėl D. S. narkotinių ir psichotropinių medžiagų perdavimo į pataisos namus organizavimo ( 8 t., b. l. 52).

Įvertinus aukščiau aptartų byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad I. G., o tuo pačiu ir A. D. bei D. P., teisme naujai nurodytų aplinkybių apie D. S. dalyvavimą nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 2, 3 dalyse, padaryme be jų pačių nenuoseklių ir tarpusavyje nesutampančių parodymų, nepatvirtina jokie kiti objektyvūs duomenys.

Skirtingai nei bylos nagrinėjimo apygardos teisme metu I. G. ir A. D. duoti paaiškinimai, jų ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės ne tik sutapo tarpusavyje, bet ir atitiko kitus byloje surinktus įrodymus. Ikiteisminio tyrimo metu I. G. buvo nurodęs, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų perdavimą į Alytaus pataisos namus organizavo O. V., su kuriuo jis kartu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. I. G. taip pat buvo paaiškinęs, kad civilinėje apyvartoje draudžiamas medžiagas jis įgydavo iš asmenų, kurių kontaktus jam nurodydavo O. V., o pinigus gaudavo iš pastarojo žmonos – K. V.. Narkotines ir psichotropines medžiagas slėpdavo sportbačiuose (5 t., b. l. 29-32). Jo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, I. G. patvirtino sakęs tiesą. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimą, nurodė, jog padeda O. V., nes šis pataisos namuose apgynė jį nuo kitų nuteistųjų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad I. G. itin smulkiai nupasakojo visas nusikalstamų veikų darymo aplinkybes, o jo paaiškinimai sutapo tiek su liudytojų A. D., tiek su K. V. ir kitų liudytojų parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. D. buvo nurodęs, kad su savo mašina vežiojo I. G. į Jonavą ir į Kauną. Prieš keliones, jie užvažiuodavo pas K. V., kuri duodavo jiems pinigų. Liudytojas buvo parodęs, kad K. V. taip pat perduodavo I. G. drabužius ir sportbačius, kuriuose pastarasis paskui slėpdavo narkotines ir psichotropines medžiagas. Be to, A. D. buvo paaiškinęs, kad I. G. susiskambindavo su žmogumi vardu O., kuris prašė užvažiuoti pas K. paimti pinigų (3 t., b. l. 162-163). Teisėjų kolegijos jau buvo minėta, kad ikiteisminio tyrimo metu K. V. patvirtino savo vyro prašymu perdavinėjusi pinigus ir drabužius I. G. (3 t., b. l. 157-158).

Aukščiau aptartų duomenų kontekste reikšmingais laikytini apeliacinės instancijos teisme apklausto Alytaus apskrities VPK ONKTS pareigūno J. M. duoti parodymai, kur jis nurodė, kad žvalgybinio tyrimo metu buvo gauta informacija apie O. V.. Pareigūno teigimu, jų turėtais duomenimis, pastarasis būdamas Alytaus pataisos namuose organizuodavo narkotinių medžiagų perdavimą į pataisos namus per nuteistųjų ligoninę. Anot liudytojo, Vilniuje O. V. padėdavo jo žmona K.. Narkotikai būdavo slepiami daiktuose. Visą gautą informaciją pareigūnai perdavė Vilniaus apskrities VPK (9 t., b. l. 95-97).

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kur yra teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų parodymai negali būti pripažinti tinkamais, nes jie tiesiog buvo perkelti iš įtariamųjų apklausos protokolų. Bylos medžiaga nustatyta, kad liudytojų D. P., K. V., A. D. ir kitų liudytojų apklausos protokolai yra pastarųjų pasirašyti (3 t., b. l. 155-156, 157-158, 162-163). Be to, kiekvienas jų savo ranka užrašė ir tokiu būdu patvirtino, kad jų nurodytos aplinkybės ikiteisminio tyrimo pareigūnų buvo užfiksuotos teisingai. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, tyrėjas E. B. taip pat nepatvirtino šių apelianto teiginių. Tyrėjas parodė, kad apklausiant liudytoją, kiekvieną kartą yra spausdinamas naujas protokolas, kurį vėliau asmuo perskaito pats arba kartu su tyrėju ir tik tuomet šis dokumentas yra atspausdinamas ir duodamas pasirašyti apklausiamam asmeniui (8 t., b. l. 166-167). Liudytojas nurodė, kad tuo atveju, jeigu asmens parodymai iš esmės nesikeičia, iš ankstesnių apklausų būna įterpiamos atskiros pastraipos, tačiau tai nereiškia, jog yra „aklai“ nukopijuojamas visas ankstesnės asmens apklausos tekstas. Teisėjų kolegija tai pat atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ne visų liudytojų apklausas atliko tyrėjas E. B.. Taip liudytoją A. D. ikiteisminio tyrimo metu apklausinėjo tyrėja O. R. (3 t., b. l. 162-163), kuri teisme parodė, kad niekada neperrašinėja aplinkybių iš ankstesnės asmens apklausos. Visada rašo tą, ką žmogus sako, paskui perskaito ir duoda jam pasirašyti. Tyrėja taip pat parodė, jog ji nebuvo gavusi iš Vilniaus apskrities VPK Trečiojo PK tyrėjų ankstesnės A. D. apklausos skaitmeniniu formatu, todėl net fiziškai neturėjo galimybės pasinaudoti šiais duomenimis (8 t., b. l. 167). Tiek bylos nagrinėjimo apygardos teisme metu, tiek apeliaciniame skunde gynėjas taip pat akcentavo identiškas gramatines klaidas, padarytas skirtinguose I. G. apklausos protokoluose, tačiau reikėtų pažymėti, kad šis asmuo ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ne tik tyrėjo, bet ir ikiteisminio tyrimo teisėjo, todėl teismas neturi jokio pagrindo abejoti šio įrodymų šaltinio teisėtumu.

Teisėjų kolegijai konstatavus, kad teisme I. G. duoti parodymai neatitinka tikrovės, spręsdama O. V. kaltės klausimą, teisėjų kolegija vadovaujasi pastarojo asmens ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais, kur jis patvirtino, kad šioje byloje nagrinėjamų nusikaltimų organizatoriumi buvo O. V..

Vertindama šiuos bei kitus byloje surinktus įrodymus kaip visumą ir atsižvelgdama į tai, kad žvalgybinio tyrimo metu buvo gauta duomenų, jog tai būtent O. V. organizuoja narkotinių ir psichotropinių medžiagų perdavimą į pataisos namus, kad pinigus šių draudžiamų medžiagų įgijimui I. G. perdavinėjo O. V. žmona K. bei į tai, kad 2013 m. birželio 14 d., radus nuteistajam S. T. perduotuose sportbačiuose paslėptą psichotropinę medžiagą, iš esmės pasitvirtino aukščiau nurodyta žvalgybinio tyrimo metu gauta informacija, teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina O. V. kaltę, padarius jam inkriminuotą BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką.

Nesutikdamas su skundžiamu nuosprendžiu apeliantas taip pat buvo nurodęs, kad O. V. nepagrįstai pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymo, nes konstatuodama, jog sintetinis kanabinoidas laikytinas psichotropine medžiaga, specialistė vadovavosi LR Sveikatos apsaugos ministro 2014 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-267, kuris įsigaliojo po šios nuteistajam inkriminuotos veikos padarymo. Apeliacinės instancijos teisme apklausus specialistę J. L., pastaroji paaiškino, jog O. V. pareikštame kaltinime minima psichotropinė medžiaga AM 2201 buvo įtraukta į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą 2011 m. rugpjūčio 10 d. (įsakymo Nr. V-776), todėl nusikaltimo padarymo metu buvo BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo dalyku. Specialistė taip pat parodė, kad kita kaltinime nurodyta psichotropinė medžiaga – AKB 48 – į aukščiau minėtą sąrašą buvo įtraukta tik 2014 metais.

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nustačius, kad psichotropinė medžiaga AKB 48 (N-(1-adamantil)-1-pentil-1H-indazol-3-karboksamidas) nusikaltimo padarymo dieną (2013 m. gegužės mėnesio pabaigoje – 2013 m. birželio 14 d.) nebuvo įtraukta į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą, ji yra šalinama iš O. V. pareikšto kaltinimo.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija nustatė, kad O. V. laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės mėn. pabaigos iki 2013 m. birželio 14 d., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, įgijo, laikė ir organizavo 0,617 g. psichotropinės medžiagos AM-2201 (1-(5-fluoropentil)-1H-indol-3-il)-(1-naftalen-1il) metanono) persiuntimą į Alytaus pataisos namus, esančius Ulonų g. 8A, Alytuje, per Laisvės atėmimo vietų ligoninę, esančią Lukiškių sk. 6 Vilniuje.

Šie O. V. veiksmai atitinka BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimo sudėtį, todėl apygardos teismo buvo kvalifikuoti teisingai. Organizuodamas psichotropinių medžiagų perdavimą į pataisos namus (kontaktuodamas su I. G., savo žmona K. V., kitais asmenimis bei koordinuodamas jų veiksmus), O. V. neabejotinai suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Psichotropinės medžiagos AKB 48 pašalinimas iš O. V. pareikšto kaltinimo jokios įtakos jo veiksmų kvalifikavimui neturi, kadangi psichotropinės medžiagos AM 2201 masė - 0,617 g. viršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodytą didelį šios psichotropinės medžiagos kiekį – 0,5 g.

Dėl BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos

Apeliantas nesutinka su O. V. nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, be kitų apeliacinio skundo argumentų, nurodydamas, kad byloje esantys telefoniniai pokalbiai buvo nepagrįstai priskirti nuteistajam. Pasak apelianto, be tyrėjų samprotavimų, byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad garso įraše yra užfiksuotas būtent O. V. balsas.

Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija pritaria apygardos teismo padarytai išvadai, kad nagrinėjamoje byloje yra įrodyta, jog O. V., atlikdamas bausmę Alytaus pataisos namuose, laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 20 d. iki 2013 m. birželio 21 d., veikdamas bendrininkų grupe kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai, įgijo, laikė ir organizavo labai didelio kiekio (10,846 g.) narkotinės medžiagos – heroino - pristatymą į Alytaus pataisos namus, esančius Ulonų g. 8A, Alytuje, per Laisvės atėmimo vietų ligoninę, esančią Lukiškių sk. 6 Vilniuje.

Pripažindamas O. V. kaltu dėl šios veikos padarymo, apygardos teismas pagrįstai vadovavosi I. G., liudytojų A. D. (A. D.), K. V., D. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie buvo pagarsinti bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu (3 t., b. l. 157-158, 162-163, 5 t., b. l. 24-25, 34-35, 29-32, 8 t., b. l. 45, b. l. 58, 76). Teisėjų kolegijos jau buvo išsamiai pasisakyta dėl šių asmenų ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duotų parodymų vertinimo, taip pat motyvuotai atsakyta į didžiąją dalį su tuo susijusių apeliacinio skundo argumentų, todėl pakartotinai šie klausimai plačiau analizuojami nebus.

Kalbėdamas apie 2013 m. birželio 20 -21 dienomis įvykusį narkotinių medžiagų perdavimą, apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją I. G. nurodė, kad 2013 m. birželio 19 d. vakare sulaukė O. V. skambučio, kuris liepė jam paskambinti nuteistojo nurodytu telefono numeriu. I. G. paskambinus, atsiliepė nepažįstamas vyras, kuris nurodė jam kitą dieną atvažiuoti į Kauną. I. G. pranešė O. V., kad susitarė dėl susitikimo, o šis savo ruožtu jam liepė prieš kelionę užvažiuoti pas K. V. ir paimti iš jos pinigų narkotinių medžiagų įsigijimui. I. G. teigimu, kitą dieną jis kartu su A. D., pastarojo vairuojamu automobiliu, užvažiavo pas K. V., paėmė iš jos pinigus ir išvažiavo į Kauną. Su kauniečiu susitiko netoli prekybos centro „Rimi“. Pasak I. G., kaunietis paėmė pinigus ir liepė šiek tiek palaukti. Kažkur po valandos šis asmuo atnešė ir padavė I. G. maišelį su pirštine, kurioje buvo narkotinės medžiagos. Grįžęs į Vilnių, I. G. nupirko drabužių, sportbačius, paslėpė pastaruosiuose narkotines medžiagas ir paprašė V. C. perduoti siuntinį D. P. (5 t., b. l. 31). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šiuos I. G. parodymus visiškai patvirtina A. D. ir K. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai. A. D. buvo parodęs, kad 2013 m. birželio 19 ar 20 dieną jis važiavo su I. G. į Kauną. Liudytojo teigimu, prieš tai jie buvo užvažiavę pas K. V., kuri davė pinigų narkotikų pirkimui. Atvažiavę į Kauną, jie sustojo prie „Rimi“ parduotuvės. I. G. kažkur išėjo, bet netrukus grįžo ir pasakė, kad reikės šiek tiek palaukti. Anot A. D., jie laukė apie valandą. Tuomet I. G. išėjo ir grįžo su maišeliu, kuriame buvo narkotinės medžiagos. Liudytojas taip pat parodė, kad jam buvo žinoma, jog I. G. paslėps tas narkotines medžiagas sportbačiuose, kuriuos kartu su kitais drabužiais V. C. turės perduoti tuo metu Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvusiam nuteistajam (3 t., b. l. 162-163). Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, K. V. taip pat patvirtino, kad ji perdavinėjo pinigus I. G.. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad liudytojos teigimu, paskutinį kartą ji buvo perdavusi I. G. pinigus praėjus savaitei po jo gimtadienio (1990 m. birželio 20 d.), kas prieštarauja I. G. nurodytoms aplinkybėms. Tačiau atsižvelgdama į tai, kad tiek I. G., tiek A. D. patvirtino, jog pinigus narkotikams įgyti I. G. duodavo K. V. ir pačiai liudytojai pripažinus, kad ji ne kartą perdavinėjo pinigus I. G., teisėjų kolegija daro išvadą, kad vien šis neatitikimas nesudaro pagrindo abejoti I. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumu. Juo labiau, kad praėjus savaitei po I. G. gimtadienio, K. V. niekaip negalėjo jam perduoti pinigų, nes tuo metu - 2013 m. birželio 25 d. - jis jau buvo sulaikytas nagrinėjamoje byloje (5 t., b. l. 9).

I. G. nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytojas V. C., kuris tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme paaiškino, kad drabužių siuntinį D. P. perdavė I. G. prašymu. Anot jo, iš pradžių iš jo nenorėjo imti daiktų, bet režimo viršininkui leidus paėmė (8 t., b. l. 49, 3 t., b. l. 61).

Be šių nuoseklių ir tarpusavyje sutampančių I. G. bei liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, O. V. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje padarymo, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (2013 m. birželio 25 d. poėmio, daiktų, dokumentų pateikimo protokolai; specialisto išvada Nr. 140-(3338)-IS1-1356 ir kt.) ir telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuoti telefoniniai pokalbiai, vykę tarp O. V., I. G. ir K. V..

Apeliacinio skundo argumentas, kuriame yra teigiama, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog garso įrašuose yra užfiksuotas O. V. balsas, atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teisme paskyrus fonoskopinę ekspertizę, byloje gautas ekspertizės aktas Nr. 11-1545(16), kuriame nurodoma, kad tyrimui pateiktuose garso įrašuose, kur yra užfiksuotas vyro, bendraujančio su moterimi pokalbiai (pokalbiai Nr. 00056, 00121), taip pat kur yra užfiksuoti dviejų vyrų tarpusavio pokalbiai (pokalbių metu aptarinėjami nupirkti batai, drabužiai, vėliau kalbama apie jų perdavimo D. P. aplinkybės (2 t., b. l. 108, 109)), vyro pasakiusio tokius pirmus žodžius: “Na ką tu vaikas ?“ ir „Alio, alio. Viskas liuks, jo?“, balsas ir kalba yra vieno asmens (9 t., b. l. 107). Pažymėtina, kad ši ekspertų išvada yra kategoriška. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog iš byloje esančių telefoninių pokalbių, vykusių tarp vyro ir moters, kurie buvo pateikti tyrimui, neįmanoma padaryti išvados, kad pokalbis vyko tarp K. V. ir O. V., teisėjų kolegijai dėl to abejonių nekyla. Tokios išvados pagrįstumą patvirtina ne tik pokalbio Nr. 121 (2 t., b. l. 134-135) metu tiek vyro, tiek moters vartojami mažybiniai žodžiai (zuikelis, katinėlis ir pan.), bet ir pokalbio turinys - moteris pasakoja vyrui apie į jos sąskaitą kitų asmenų pervedamus pinigus, apie tai, kad sumos yra nemažos, o jai į tą pačią sąskaitą yra pervedama socialinė pašalpa ir pan., kas visiškai atitinka K. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus (3 t., b. l. 156-158). Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, tą patvirtino ir pats I. G. (5 t., b. l. 48), kad telefono numeris (duomenys neskelbtini), iš kurio ir į kurį buvo skambinta tyrimui pateiktų telefoninių pokalbių Nr. 23, 54 metu, priklausė jam. Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į aukščiau aptartą ekspertizės akto išvadą, konstatuojama, kad ir kitų telefoninių pokalbių metu (Nr. 23, Nr. 54 (2 t., b. l. 108, 110) su I. G. nusikaltimo padarymo aplinkybes aptarinėjo taip pat O. V.. Šią teisėjų kolegijos padarytą išvadą patvirtina ir ekspertizės aktas Nr. 11-1545(16), kuriame be aukščiau minėtos išvados, taip pat nurodoma, kad tikėtina tiriamuosiuose telefoninių pokalbių garso įrašuose Nr. 00023, Nr. 00054 (pokalbių metu buvo kalbama apie nupirktus batus, drabužius ir jų perdavimą D. P.) vieno iš užfiksuotų pokalbių dalyvių balsas bei kalba yra O. V. ( 9 t., b. l. 108). Atvykusį į apeliacinės instancijos teisme vykusį teismo posėdį fonoskopinį tyrimą atlikusi ekspertė E. Š. paaiškino, kad davė galutinę tikėtiną teigiamą išvadą, kadangi kategoriškai išvadai yra būtinas tinkamos kokybės lyginamasis pavyzdys. Kadangi O. V. atsisakė pateikti lyginamąjį savo balso pavyzdį, ji negalėjo pateikti kategoriškos išvados. Ekspertė taip pat pažymėjo, kad tyrimui buvo pasitelktos nuolat testuojamos tam skirtos programos. Ekspertės teigimu, jos praktikoje nebuvo tokio atvejo, kad tyrimui būtų pateikti du vienodi balso pavyzdžiai, o kalbėtų skirtingi asmenys.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu O. V. pagrįstai pripažintas kaltu įvykdęs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Priešingai nei teigia apeliantas, nuteistojo kaltė yra įrodyta byloje surinktais įrodymais, kuriuos įvertinęs apygardos teismas priėmė teisėtą ir teisingą nuosprendį. Naikinti šį nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

Nuteistojo veiksmai pagal BK 260 straipsnio 3 dalį pirmos instancijos teismo kvalifikuoti tinkamai. Organizuodamas narkotinių medžiagų perdavimą į pataisos namus (kontaktuodamas su I. G., savo žmona K. V., kitais asmenimis bei koordinuodamas jų veiksmus), O. V. neabejotinai suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Dėl bausmės

Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog O. V. paskirta bausmė yra teisinga ir adekvati jo padarytoms nusikalstamoms veikoms. Pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmes vadovavosi BK 41 straipsnyje nustatyta bausmės paskirtimi, BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertino visas šio straipsnio 2 dalyje numatytas ir bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvavo parinktų bausmių dydžius. Kadangi apeliantas skunde pirmosios instancijos teismo jam paskirtų bausmių rūšių ir dydžių bei bausmių skyrimo motyvų neginčija, teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo O. V. gynėjo advokato Kristupo Ašmio apeliacinį skundą atmesti.