Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2018-12-04 · Civilinė byla Nr. e2YT-4958-1004/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-04
Bylos Nr.
e2YT-4958-1004/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaidotas Narvidas
Pareiškėjas
T. L., R. B.
Suinteresuotas asmuo
A. A., V. L., E. B., R. B., Ž. B., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonės, VĮ Turto bankas
Civilinė byla Nr. e2YT-4958-1004/2018Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01684-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.1; 3.2.7.1; 3.4.5.19; 3.1.7.8; 3.1.7.6; 3.1.18.6.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. gruodžio 4 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas,sekretoriaujant posėdžių sekretorėms D. G. ir Ritai Levickytei,

dalyvaujant pareiškėjams T. L. ir R. B., pareiškėjų atstovui advokatui S. Š., suinteresuotiems asmenims A. A., V. L., E. B., R. B., suinteresuoto asmens A. A. atstovei advokatei I. G.,

nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui Ž. B., suinteresuotų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto bankas atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų T. L. ir R. B. patikslintą pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys A. A., V. L., E. B., R. B., Ž. B., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. P. T. L. ir R. B. kreipėsi į teismą pareiškimu (b.l. 1-4, 29-32), kurį patikslino (101-104, 105), prašydami atnaujinti jiems palikimo priėmimo terminą, praleidus jį dėl svarbių priežasčių. Pareiškime nurodė, kad testamento palikėja P. L. sudariusi nebuvo, po jos mirties įpėdiniai palikimo nepriėmė, kadangi buvo likę tik kilnojami P. L. naudoti daiktai. P. L. mirė (duomenys neskelbtini). Po palikėjos P. L. mirties, 2005-11-03 Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimu buvo atkurta nuosavybės teisė į jai tekusį buvusios savininkės A. R. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 2,5 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės P. L. atkurtos, neatlygintinai perduodant jos nuosavybėn lygiavertį 1,64 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad apie atsiradusį palikėjos nekilnojamąjį turtą jiems nebuvo žinoma iki 2018-03-05, kol jiems nebuvo įteiktas sesers A. A. pareiškimas teismui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjai teigia, kad praleido palikimo priėmimo terminą, nes informacija apie paveldėtiną turtą nuo jų buvo nuslėpta.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismo posėdžio metu pareiškėjas T. L. palaikė patikslintame pareiškime nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog brolis (R. B.) 2017 m. lapkričio mėnesį pasakė, kad mamos 2,5 ha žemės yra (atkurta) (duomenys neskelbtini). Tada suprato, jog sesuo R. A. nori tą žemės sklypą sau įsigyti. Nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini) sužinojo, kad ta žemė perkelta į (duomenys neskelbtini) kaimą ir ji tikrai yra. Iki P. L. mirties ją lankė vieną kartą per du, du su puse mėnesio. Negalvojo, kad gali būti (žemės), į kurią nuosavybės teisės vėliau buvo atkurtos.

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. B. pritarė pareiškėjo T. L. posėdžio metu nurodytoms aplinkybėms. Paaiškino, kad su broliu (T. L.) nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir išsiaiškino (dėl tos žemės). Gyveno su A. A. „ant vieno kiemo“. Pažymėjo, jog mamą laidojo visi kartu. Papildomai paaiškino, jog girdėjo, kad tėvai seniau turėjo (duomenys neskelbtini) žemės, bet dokumentų niekas nedavė. Po mamos mirties neturėjo jokio įrodymo ar dokumento, kad ji prieš mirtį kreipėsi dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą atkūrimo ir nežinojo, kur kreiptis dėl to.

4. Teismo posėdžio metu pareiškėjų T. L. ir R. B. atstovas advokatas prašė tenkinti pareiškėjų patikslinto pareiškimo reikalavimus. Pareiškėjai suprato, kad žemė atkurta ir paveldėjimo teises į šį žemės sklypą siekia įgyvendinti pati A. A., tačiau jie nežinojo apie galimybę paveldėti tokią žemę, kad ji tokia yra. Prašo teismo neatsižvelgti į R. B. parodymus teismo posėdžio metu ir spręsti klausimą dėl šiam suinteresuotam asmeniui teisinių pasekmių taikymo dėl jos melagingų parodymų, lyginant su jau išnagrinėtoje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo duotais parodymais. Pažymėjo, jog pareiškėjai nežinojo apie P. L. pradėtą nuosavybės teisės į žemės sklypą atkūrimo procesą. Pareiškėjų nurodytos priežastys atnaujinti praleistą įstatymo terminą palikimui priimti yra svarbios.

Atsiliepimas

5. Suinteresuotas asmuo A. A. atsiliepimu (b.l. 43-46) su pareiškėjų pareiškimu nesutiko, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad P. L. apie 6 metus iki savo mirties gyveno pas ją. Kai P. L. sveikatos būklė iš esmės pablogėjo, ją prižiūrėjo, maitino ir slaugė. Pažymėjo, kad po mamos mirties buvo likę palikėjai priklausę kilnojamieji daiktai, kuriuos pareiškėjai turėjo galimybę priimti kaip palikimą, tačiau šia teise nesinaudojo. Nurodė, kad palikimo objektas, 1,64 ha žemės sklypas, buvo jau išviešintas registre 2005-11-29, t. y. turtas yra išviešintas daugiau nei 12 metų. Pareiškėjai elgdamiesi apdairiai ir rūpestingai turėjo galimybę apie jų motinai priklausantį nekilnojamąjį turtą sužinoti jau 2005 metais ir gauti tą patvirtinantį dokumentą, tačiau šia teise nesinaudojo. Dėl šių priežasčių mano, kad pareiškimas yra nepagrįstas.

6. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo R. A. nesutiko su pareiškėjų pareiškimu atsiliepime nurodytais argumentais. Papildė, jog nuo 1995 m. mama P. L. pradėjo tvarkyti dokumentus dėl žemės sklypo atkūrimo, važinėjo į (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog R. B. girdėjo apie tai, nes ateidavo pas mamą. Paaiškino, kad kai mama mirė (pareiškėjai) neprašė jos daiktų. Suinteresuoto asmens atstovė advokatė paaiškino, jog pareiškėjai patikslintą pareiškimą grindžia viena aplinkybe, neva jie nežinojo apie motinos palikimą, t. y. apie teisės į žemės sklypą, į kurį vėliau buvo atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, paveldėjimą. Tačiau pareiškėjų patikslinto pareiškimo tenkinimui nėra nei vienos svarbios priežasties.

7. Suinteresuotas asmuo V. L. atsiliepimu (b.l. 119) su brolių T. L. ir R. B. pareiškimu sutiko ir neprieštaravo, kad terminas palikimui priimti jiems būtų atnaujintas. Nurodė, kad nei ji, nei kiti jos broliai ir seserys nežinojo apie mamai P. L. atkurtą nuosavybės teisę į žemės sklypą. Paaiškino, kad kai mama mirė, A. A. apskritai nutraukė bet kokius ryšius su ja ir taip pat su kitais broliais ir seserimis.

8. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. L. palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Paaiškino, jog visi nežinojo, kad žemė yra pervesta (perkelta) iš (duomenys neskelbtini). Kai mama būdama sveika važinėjo (į (duomenys neskelbtini)) tos žemės persivedinėti (perkelti), ji apie tai sakė. Kai P. L. sirgo ir gulėjo pas A. A., ten nuvažiuodavo tankiausiai padėti. Su broliais nekalbėjo apie tą žemę ir negalvojo, kad mirusiems gali „priteisti“ žemę.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismo posėdžio metu R. B. paaiškino, jog visi žinojo, kad yra ta mamos žemė, buvo kalbėta. Patvirtino, jog brolis R. (B.) tikrai šias aplinkybes žinojo. Mano, jog brolis T. (L.) šias aplinkybes taip pat turėjo žinoti, kadangi jie artimai bendrauja. Paaiškino, jog galimai tik visi nežinojo, kad ta žemė yra pervesta (perkelta). Procesinį sprendimą byloje priimti paliko teismui spręsti.

10. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo E. B. atsisakė duoti paaiškinimus, nes jam nerūpi, kaip jie (broliai ir sesuo) pasidalins (žemę).

Atsiliepimas

11. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimais (b.l. 55-56, 115-116) prašė pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nagrinėti teismo nuožiūra ir tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje nurodytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, teismas pripažins, kad priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas palikimui priimti, yra svarbios, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui.

12. Suinteresuoti asmenys E. B., R. B., Ž. B. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nepateikė atsiliepimų į pareiškėjų pareiškimą.

13. Suinteresuotas asmuo Ž. B. ir suinteresuotų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ Turto bankas atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Suinteresuotiems asmenims apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai, negautą prašymų atidėti bylos nagrinėjimą. VĮ Turto bankas prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Todėl byla išnagrinėta nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui Ž. B., suinteresuotų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ Turto bankas atstovams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo.

14. Iš byloje esančio mirties liudijimo kopijos nustatyta, kad P. L. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 15). P. L. turėjo šešis vaikus: E. B., gim. (duomenys neskelbtini), R. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. A., gim. (duomenys neskelbtini), R. B., gim. (duomenys neskelbtini), Ž. B., gim. (duomenys neskelbtini), T. L., gim. (duomenys neskelbtini). (b.l. 5). 2018-08-28 teismo posėdžio metu į procesą suinteresuotu asmeniu įtraukta pareiškėjų vyriausioji sesuo V. L. (b.l. 110-111). P. L. nebuvo sudariusi testamento. 2005-11-03 Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 31-17964 po palikėjos mirties, buvo atkurta nuosavybės teisė P. L. į jai tekusį buvusios savininkės A. R. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą - 2,5 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės P. L. atkurtos, neatlygintinai perduodant jos nuosavybėn lygiavertį 1,64 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 17-18). Pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre registruotas P. L. nuosavybe, įrašas galioja nuo 2005-11-29 (b.l. 19-20). 2018-07-05 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. A. po motinos P. L. mirties atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti (b.l. 76-79). 2018-10-30 Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-743-267/2018 2018-07-05 Šiaulių apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

15. 2000-07-18 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d. nustatyta, kad 2000 m. civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje ginčijamas palikimas atsirado iki 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo (kodeksas įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), o P. L. mirė (duomenys neskelbtini), tai ginčui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) Civilinio kodekso normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.

16. Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. 1964 m. Civilinio kodekso 587 str. 2 d. buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 587 str. 3 d. palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas yra praleistas, tai pagal 1964 m. Civilinio kodekso 588 str. 1 d. teismo gali būti prailgintas (atnaujintas), jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nebuvo nurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, nusprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti.

17. Teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjos elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 str.). Vertinant pareiškėjų elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jie buvo pakankamai atidūs, sąžiningi, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-46/2006).

18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė P. L.. Pareiškėjai yra mirusiosios sūnūs, todėl turi teisę paveldėti savo motinos palikimą kaip pirmos eilės įpėdiniai (1964 m. Civilinio kodekso 573 str. 1 d. 1 p.). Tačiau pareiškėjai per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir kitaip palikimo nepriėmė, kadangi nurodė, buvo likę tik kilnojami P. L. naudoti daiktai.

19. Nustatyta, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjai iš esmės nurodė vienintelę priežastį, dėl kurios jie praleido terminą po motinos P. L. mirties atsiradusiam palikimui priimti – jie neva nežinojo apie motinos palikimą. Kaip nurodė pareiškėjai, jiems apie atsiradusį paveldėtiną turtą nebuvo žinoma iki 2018-03-05, kol jiems nebuvo įteiktas sesers A. A. pareiškimas teismui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Taip pat pareiškėjai teigia, kad praleido palikimo priėmimo terminą, nes informacija apie paveldėtiną turtą nuo jų buvo nuslėpta.

20. Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu paaiškėjo faktas, jog pareiškėjai apie atsiradusį palikėjos nekilnojamąjį turtą sužinojo kitomis aplinkybėmis, negu buvo nurodę patikslintame pareiškime. Apklausiami pareiškėjai patvirtino aplinkybes, jog dar 2017 m. lapkričio mėnesį jiems buvo žinoma apie atsiradusį palikėjos P. L. nekilnojamąjį turtą. Šias aplinkybes netiesiogiai patvirtino ir suinteresuotas asmuo V. L., kuri paaiškino, jog tik visi nežinojo, kad žemė yra pervesta (perkelta) iš (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės tiesioginės reikšmės sprendimui dėl bylos baigties neturi, tačiau rodo apie pareiškėjų nenuoseklumą duodant teismui paaiškinimus ir argumentus dėl jiems aktualaus klausimo išsprendimo.

21. Teismas pažymi, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjai nežinojo, kad po motinos mirties atsirado (egzistavo) turtas, kurį jie turi teisę paveldėti, nepateisina įstatymo reikalavimo priimti palikimą per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (1964 m. Civilinio kodekso 587 str. 3 d.). Taip pat pažymėtina, kad viso paveldimo turto nežinojimas nėra priežastis pratęsti praleistą terminą palikimui priimti. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjai neatliko jokių aktyvių veiksmų tam, kad po motinos P. L. mirties priimtų palikimą per 1964 m. Civilinio kodekso 587 str. 3 d. nustatytą 3 mėnesių terminą. Akivaizdu, kad pareiškėjų galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po palikėjos P. L. mirties nebuvo suvaržyta.

22. Suinteresuotas asmuo V. L. atsiliepime patvirtino, kad nei ji, nei kiti broliai ir seserys nežinojo apie mamai P. L. atkurtą nuosavybės teisę į žemės sklypą. Tačiau teismas daro priešingą išvadą, jog pareiškėjai aiškiai ir suprantamai žinojo, kad po mamos mirties liko jos kilnojamieji daiktai, kuriuos pareiškėjai turėjo galimybę priimti kaip palikimą. Pareiškėjai kaip palikimą būtų priėmė ir turtines teises į P. L. atkuriamas nuosavybes teises į žemės sklypą. Teismas pritaria suinteresuoto asmens A. A. argumentams, kad pareiškėjai šia teise nepasinaudojo net ir 2005 m., atkūrus šias teises į žemės sklypą. Teismo vertinimu T. L. ir R. B. iš karto po motinos mirties nesiėmė veiksmų, kad priimti jos palikimą. Tai, jog pareiškėjams ir po 2017 m. lapkričio mėnesio nebuvo trukdžių nuvykti į (duomenys neskelbtini) ir išsiaiškinti, jog atkurtos paveldėjimo teisės į žemės sklypą ir jis perkeltas į (duomenys neskelbtini), tik patvirtina teismo argumentus dėl to, jog nesant svarbių priežasčių pareiškėjai praleido termino palikimui priimti. Atmestini, kaip nepagrįsti pareiškėjo R. B. teiginiai, kad po mamos mirties jis neturėjo jokio įrodymo ar dokumento, kad ji prieš mirtį kreipėsi dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą atkūrimo ir jis nežinojo, kur kreiptis dėl to. Nustatyta, kad pareiškėjai šiuo metu artimai bendrauja tarpusavyje, anksčiau abu lankėsi pas P. L. iki jos mirties, bendravo su mama, o jai mirus, dalyvavo laidotuvėse, todėl turėjo galimybę laiku priimti jos palikimą, kurį sudarė kilnojamasis turtas ir turtinės teisės į nuosavybės teise atkuriamą žemės sklypą. Tai, jog visi žinojo, kad yra „ta mamos žemė“ ir buvo apie tai kalbėta, patvirtina ir nuoseklūs suinteresuoto asmens R. B. parodymai.

23. Terminas palikimui priimti negali būti pratęsiamas vien tik tuo pagrindu, kad tam pritaria suinteresuotas asmuo V. L.. Vertinant aukščiau paminėtą pareiškėjų elgesį dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, vertintinos ir jų nurodytos subjektyvios aplinkybės, galimai nurodomos, kaip svarbios praleistam terminui atnaujinti bei jų bendravimo santykis su palikėja ir seserimi A. A., kuriai nustatytas juridinę reikšmė turintis faktas apie palikimo priėmimą po P. L. mirties. Nenustatyta, jog pareiškėjų sesuo R. A. būtų nuslėpusi informaciją nuo pareiškėjų apie paveldėtiną turtą. Sutiktina su suinteresuoto asmens A. A. argumentu, jog iš esmės pareiškėjai teise po palikėjos P. L. mirties įstatymo nustatytu terminu priimti jos palikimą nepasinaudojo ne dėl svarbių priežasčių. Vertinant pareiškėjams palankius suinteresuoto asmens V. L. parodymus, nustatyta, jog ir ji negalvojo, kad mirusiesiems gali „priteisti“ žemę. Todėl vertinat aplinkybių, argumentų ir įrodymų visumą ir protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus, teismo nuomone, pareiškėjai neįrodė, kad jie terminą praleido dėl svarbių priežasčių (1964 m. Civilinio kodekso 588 str. 1 d., CK 1.5 str., CPK 178, 185 str.).

24. Vertinant pareiškėjų elgesį, negalima konstatuoti, kad jie buvo pakankamai atidūs ir rūpestingi, nes be svarbių priežasčių nepriėmė palikimo iš karto po P. L. mirties per 1964 m. 588 str. 1 d. nustatytą 6 mėnesių terminą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-246/2011).

25. Kiti pareiškėjų patikslinto pareiškimo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos priimtai nutarčiai dėl patikslinto pareiškimo netenkinimo, todėl teismas jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, jų paskirstymo ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo ir kitų klausimų.

26. Pareiškėjų atstovas teismo prašė spręsti klausimą dėl suinteresuotam asmeniui R. B. teisinių pasekmių taikymo dėl jos melagingų parodymų davimo. Lyginant išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo duotus R. B. parodymus su šioje byloje duotais parodymais, teismas nenustatė jos veikoje pažeidimų, sudarančių pagrindą CPK 299-300 str. tvarka spręsti klausimą dėl atskirosios nutarties priėmimo suinteresuoto asmens R. B. atžvilgiu dėl esą melagingų parodymų davimo.

27. Suinteresuoto asmens A. A. atstovė advokatė I. G. prašė netenkinti patikslinto prašymo ir iš pareiškėjų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Sutinkamai su CPK 443 str. 6 d. dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Tačiau suinteresuoto asmens atstovei nepateikus bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šios išlaidos negali būti iš pareiškėjų priteisiamos (CPK 98 str. 1 d.). Prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-35/2016).

28. Netenkinus patikslinto pareiškimo iš pareiškėjų lygiomis dalimis (po 16,67 Eur iš kiekvieno pareiškėjo) priteistinos 33,34 Eur sumos procesinių dokumentų į teikimo išlaidos valstybei, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma kiekvienam pareiškėjui yra didesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 1,6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).

29. 2018 m. rugpjūčio 1 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis Šiaulių rajono 1-ojo notaro biuro notarė N. M. įpareigota neišduoti paveldėjimo teisės liudijimų pagal įstatymą P. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdinei A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo (nutarties) šioje byloje įsiteisėjimo (b.l. 80-81), panaikintinos šiai nutarčiai įsiteisėjus (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578 str.,

nusprendžia:

Patikslinto pareiškėjų pareiškimo netenkinti.

Nepriteisti iš pareiškėjų T. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. B., gim. (duomenys neskelbtini), suinteresuotam asmeniui A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš pareiškėjų T. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 16,67 Eur (šešiolika eurų šešiasdešimt septynis euro centus) iš kiekvieno pareiškėjo, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).

Nutarčiai įsiteisėjus panaikinti 2018 m. rugpjūčio 1 d. taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis Šiaulių rajono 1-ojo notaro biuro notarė N. M. įpareigota neišduoti paveldėjimo teisės liudijimų pagal įstatymą P. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdinei A. A., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nutarties kopijas išsiųsti šalims, šalių atstovams ir notarei.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Vaidotas Narvidas