- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-03
- Bylos Nr.
- e2S-235-555/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16178-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Pareiškėjas
- M. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-25163-713/2021 pagal pareiškėjo M. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė S. V., M. S., atstovaujamas K. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas (skolininkas) M. S. kreipėsi į antstolę su skundu prašydamas: 1) panaikinti antstolės S. V. 2021 m. rugsėjo 10 d. priimtą patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo Nr. S-21-114-18780 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti antstolės S. V. 2021 m. rugsėjo 22 d. sudarytą turto arešto aktą Nr. B-21-114-54; 3) panaikinti antstolės S. V. 2021 m. liepos 21 d. priimtą patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-21-114-1477 ir 2021 m. liepos 22 d. raginimą vykdyti sprendimą; 4) nutraukti išieškojimą pagal Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2YT-30377-947/2018 ir grąžinti jį išieškotojui, nurodant grąžinimo priežastis; 5) panaikinti vykdymo išlaidų apskaičiavimo sumą kaip nepagrįstą; 6) įpareigoti antstolę S. V. įvertinti įrodymus apie pareiškėjo išmokėtas sumas į K. A. banko sąskaitą, atlikti išmokėto išlaikymo sumos perskaičiavimą ir nustačius, jog pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus, išlaikymo vaikui skola yra pilnai įvykdyta, priimti patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo šioje dalyje.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-30377-947/2018 nutraukė jo ir K. A. santuoką bei patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, nustatydamas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su motina K. A.. Įsigaliojus šiam teismo sprendimui, pareiškėjas vykdė prievolę išlaikyti savo nepilnametį vaiką, pervesdamas išlaikymą į K. A. Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje esančią banko sąskaitą. Nors nepilnamečio vaiko tėvas teikė sūnui išlaikymą, tačiau 2021 m. liepos 15 d. Kauno apylinkės teismo išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2YT‑30377‑947/2018 dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo. 2021 m. rugsėjo 10 d. antstolė S. V. priėmė patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo iš pareiškėjo dėl 4 647,20 Eur skolos ir 200,00 Eur / mėn. fiksuoto mokėjimo dėl išlaikymo ir kitų periodinių išmokų išmokėjimo. Pareiškėjas pabrėžė, kad laikotarpiu nuo teismo sprendimo įsigaliojimo (2019 m. sausio 15 d.) iki patvarkymo išieškoti lėšas (2021 m. rugsėjo 10 d.) jis sūnui turėjo pareigą sumokėti 6 400,00 Eur (32 mėn. x 200,00 Eur / mėn.), tačiau pateikti mokėjimo išrašai patvirtina, kad prievolę išlaikyti savo nepilnametį vaiką įvykdė ir minimu laikotarpiu vaiko išlaikymui sumokėjo net 10 185,00 Eur. Skolininkas informavo apie tai antstolę ir pateikė tai įrodančius dokumentus. Nepaisant to, antstolė 2021 m. rugsėjo 10 d. priėmė patvarkymą išieškoti skolą iš pareiškėjo, vėliau priėmė turto arešto aktą, kuriuo neterminuotai areštavo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę. Pareiškėjas laikė, kad antstolės atlikti ir vykdomi veiksmai yra neteisėti, kadangi dėl išlaikymo priteisimo skolos nėra, netgi susidariusi permoka.
3. Antstolė S. V. 2021 m. spalio 14 d. patvarkymu: 1) sustabdė vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą; 2) nepanaikino arešto automobiliui Ford Transit, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 3) dėl pateikto įsiskolinimo dydžio paliko spręsti teismui. Antstolė nurodė, kad jos kontorai pateiktas vykdymui Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. vykdomasis raštas Nr. e2YT-30377-947/2018 dėl išlaikymo išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojo M. S. naudai. K. A. prašyme dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti, 2021 m. liepos 21 d. išlaikymo įsiskolinimas nurodytas 4 570,00 Eur. Pareiškėjui 2021 m. liepos 22 d. išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą gera valia. Per raginimo nustatytą terminą skolininkas skolos nesumokėjo, pateikė antstolei banko išrašus, pagal kuriuos apmokėta suma 10 185,00 Eur. K. A. el. paštu informavo, kad pareiškėjas išlaikymą apmokėjo sumoje 2 230,00 Eur, kitų piniginių lėšų, pervestų į jos sąskaitą, neužskaito kaip apmokėto išlaikymo. Vykdant išlaikymo išieškojimą, antstolė 2021 m. rugsėjo 10 d. išsiuntė į pareiškėjo darbovietę UAB „Smala“ patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo, taip pat 2021 m. rugsėjo 22 d. turto arešto aktu areštuotas jam priklausantis automobilis Ford Transit, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė pabrėžė, kad išieškotojo M. S. atstovė K. A., 2021 m. liepos 21 d. pateikdama prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti, išlaikymo įsiskolinimą nurodė 4 570,00 Eur, pagrindo atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą vykdymui nebuvo, kadangi išieškotoja nesutinka visas gautas pinigines lėšas užskaityti kaip vaikui mokėtą išlaikymą.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) M. S., atstovaujamas K. A., pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su juo nesutinka. Vadovaujantis šalių pasirašyta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pareiškėjo pareiga teikti išlaikymą atsirado 2018 m. spalio mėn. (sutarties data 2018 m. rugsėjo 28 d.), tačiau jis savo pareigą teikti išlaikymą pradėjo vykdyti tik 2019 m. vasario mėn. Šį išlaikymą teikė nenuosekliai ir galiausiai apskritai nustojo jį mokėti. Atlikdamas pavedimus, kurie buvo atliekami išlaikymui, pareiškėjas mokėjimo paskirtyje aiškiai įvardino paskirtį „Alimentai“. Pagal banko išrašus pareiškėjas kaip išlaikymą yra sumokėjęs 3 230,00 Eur, kai tuo tarpu iki vykdomojo rašto pateikimo dienos nepilnamečio M. S. naudai turėjo būti sumokėti 6 800,00 Eur. Teikiant vykdomąjį raštą antstolei buvo nurodyta didesnė išlaikymo įsiskolinimo suma, kadangi nebuvo gauti tikslūs duomenys iš Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus. Išieškotojo atstovė teigė, kad kiti pareiškėjo atlikti mokėjimai į K. A. sąskaitą nebuvo skirti nepilnamečio vaiko išlaikymui, kadangi net ir nutraukus santuoką, K. A. ir pareiškėjas turėjo tarpusavio finansinių susitarimų, todėl iš pareiškėjo nurodytos 10 185,00 Eur sumos, jis yra sumokėjęs tik 3 230,00 Eur išlaikymo, o 4 000,00 Eur buvo skirti asmeniškai K. A., jos kreditoriniam įsipareigojimui padengti, 1 200,00 Eur gautas lėšas K. A. išgrynino ir atidavė pareiškėjui grynais pinigais, 1 618,00 Eur buvo skirti asmeninėms pareiškėjo prievolėms dengti. Išieškotojo atstovė taip pat nurodė, kad pareiškėjo mokėjimo nurodymuose aiškiai ir nuosekliai buvo nurodoma „Alimentai“, be to, mokamas išlaikymas nebuvo indeksuojamas, dėl ko išlaikymo įsiskolinimo suma yra didesnė. Nuo 2020 m. birželio mėn. pareiškėjas nepilnamečio vaiko naudai išlaikymo neteikia. Šiuo atveju ginčas galėtų būti tik dėl nurodytos sumokėtos išlaikymo sumos, teikiant vykdomąjį raštą, t. y. buvo nurodyta 2 230,00 Eur, o sumokėtas išlaikymas buvo 3 230,00 Eur. Atitinkamai išlaikymo įsiskolinimas vykdomojo rašto padavimo dienai buvo 3 570,00 Eur, o ne 4 570,00 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2021m. gruodžio 9 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: įpareigojo antstolę perskaičiuoti išlaikymo įsiskolinimo dydį vykdomojo rašto pateikimo dienai (2021 m. liepos 21 d.), taikant indeksavimą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į skolininko išieškotojui M. S. sumokėtą 4 430,00 Eur išlaikymo sumą; priteisė K. A. iš pareiškėjo 114,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Dėl vykdomojo rašto priėmimo vykdyti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 651 straipsnio 2 dalyje nurodyti atvejai, kokios yra kliūtys priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Šiuo atveju teismas nenustatė nei vienos iš nurodytų kliūčių. Be to, pažymėtina, jog išlaikymo išieškojimas skirtas užtikrinti vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikius, todėl susijęs su prioritetiniu vaiko teisių apsaugos principu. Teismas nurodė, kad priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo galima ir tuo atveju, kai nėra išlaikymo įsiskolinimo. Antstolė 2021 m. liepos 21 d. patvarkymu priimdama vykdomąjį dokumentą vykdyti, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, o priešingai – tinkamai vykdė savo pareigas.
7. Dėl išlaikymui priskirtinų sumokėtų piniginių lėšų. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pagal 2018 m. gruodžio 14 d. teismo sprendimą pareiškėjas turi teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas nustatė, kad pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktą, šalys susitarė, jog išlaikymas periodinėmis išmokomis bus mokamas nuo sutarties pasirašymo dienos iki vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Dėl to teismas sprendė, kad pareiškėjui pareiga teikti išlaikymą atsirado ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o nuo teismo sprendime nurodytos konkrečios išlaikymo paskyrimo datos – 2018 m. lapkričio 22 d. (pareiškėjų sudarytos patikslintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties datos).
8. Teismas nurodė, kad byloje ginčas dėl to, kad skolininkas laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 10 d. faktiškai į išieškotojo įstatyminės atstovės banko sąskaitą yra pervedęs 10 185,00 Eur sumą, nekyla. Tačiau byloje kyla ginčas dėl to, ar nurodytos sumos sumokėtos kaip išlaikymas vaikui, pagal teismo sprendimą, ar dengiant kitas skolininko prievoles buvusiai sutuoktinei. Byloje pateikti įrodymai (banko išrašai) patvirtina, kad pareiškėjas teikė priteistą išlaikymą nepilnamečiam šalių vaikui. Išieškotojo įstatyminė atstovė teigdama, kad ne visi pavedimai buvo daromi, siekiant teikti privalomą išlaikymą, o buvo atliekami kitais pagrindais, privalo šias aplinkybes įrodyti (CPK 178 straipsnis).
9. Teismas nustatė, kad šalių sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra įvardintos sutuoktinius iki santuokos nutraukimo siejusios prievolės (skolos) ar egzistuojantys įsipareigojimai vienas kitam, tačiau piniginių lėšų pervedimai K. A. 50,00 Eur, 100,00 Eur, 150,00 Eur, 1 200,00 Eur, 2 000,00 Eur bei nedidelėmis sumomis, pvz., 2,00 Eur, 3,75, Eur, 5,00 Eur ir pan., taip pat K. A. pervedimai pareiškėjui rodo, kad nutraukus santuoką, jie turėjo tarpusavio finansinių susitarimų. Sąskaitų išrašai patvirtina, kad bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo metu K. A. 2018 m. gruodžio 1 d., 2018 m. gruodžio 8 d. bei po santuokos nutraukimo 2019 m. kovo 16 d. už pareiškėją pervedė Arnui Kazlauskui 1 200,00 Eur žalos atlyginimą. Taip pat banko sąskaitos išrašai patvirtina, jog išieškotojo įstatyminė atstovė dengė pareiškėjo komunalines skolas, mokėjo draudimo įmokas ir pan., todėl K. A. nurodyta aplinkybė, kad ji yra sumokėjusi už pareiškėją 1 618,00 Eur skolų, teismas laikė pagrįsta banko išrašais ir šia suma sumažinta pareiškėjo sumokėta 10 185,00 Eur suma.
10. Teismas nustatė ir tai, kad 2020 m. rugpjūčio 3 d. ir 2020 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjas pervedė K. A. po 2 000,00 Eur, kuriuos pastaroji, kaip ji teigė, pervedė kreditoriniam įsipareigojimui padengti (skola Juozui Kazukauskui). Be to, kai kuriuose mokėjimo nurodymuose pareiškėjui viešai išreiškiant meilę K. A., taip pat siunčiant pinigines lėšas buvusiai sutuoktinei gimimo dienos proga, teismas neturėjo pagrindo netikėti išieškotojo įstatyminės atstovės argumentu, kad 4 000,00 Eur pinigų pervedimas yra asmeninės K. A. skolos dengimas, o ne išlaikymo teikimas sūnui. Pareiškėjas neginčijo turėjęs su K. A. finansinių susitarimų, todėl aplinkybė, kad ne visi pavedimai buvo daromi, siekiant teikti privalomą išlaikymą, laikytina įrodyta (CPK 178 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas 4 000,00 Eur suma sumažino pareiškėjo įstatyminei atstovei pervestos 10 185,00 Eur pinigines lėšas. Teismas laikė, kad pervedimai nedidelėmis sumomis, pvz., 2,00 Eur, 3,75 Eur ir pan., atsižvelgiant į šių sumų mokėjimo nenuoseklumą, sumos mažareikšmiškumą, negali būti laikomi išlaikymo teikimu, todėl juos taip pat priskyrė K. A. ir M. S. tarpusavio finansiniams susitarimams.
11. Teismas nurodė, kad įrodymų, pagrindžiančių išieškotojo atstovės išdėstytą aplinkybę dėl pareiškėjo 2020 m. liepos 23 d. pervestų 1 200,00 Eur, siekiant atgauti išgrynintus pinigus, byloje nėra. Banko įrašas patvirtina lėšų įskaitymą bei išgryninimą, tačiau įrodymų dėl minėtos sumos grąžinimo mokėtojui į bylą nepateikta. Dėl to 1 200,00 Eur pervedimą teismas įskaitė išlaikymo sumokėjimui. Teismas sprendė, kad pareiškėjas yra sumokėjęs išieškotojo įstatyminei atstovei 4 430,00 Eur (3 230,00 Eur + 1 200,00 Eur) išlaikymą.
12. Dėl indeksavimo. Kadangi Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 14 d. sprendime nurodė, jog išlaikymas iš pareiškėjo nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis priteistas nuo konkrečios datos, t. y. 2018 m. lapkričio 22 d., todėl būtent šią datą teismas laikė išlaikymo paskyrimo data, kuri yra atskaitos taškas taikant Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 7 nuostatas dėl išlaikymo indeksavimo. Skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas. Jeigu skolininkas nevykdo pareigos indeksuoti periodines išmokas, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui (Aprašo 9 punktas).
13. Dėl priverstinių vykdymo veiksmų. Teismas nurodė, kad, teikdama vykdomąjį raštą vykdyti, išieškotojo įstatyminė atstovė nurodė, jog išlaikymas mokamas netinkamai, yra susidaręs įsiskolinimas, be to, per 2021 m. liepos 22 d. raginime nurodytą laiką skolininkas skolos nesumokėjo. Nors rašytiniai įrodymai buvo pateikti dėl išlaikymo mokėjimo, tačiau išieškotojo įstatyminei atstovei nesutikus, jog skolininko pervedimai būtų laikomi išlaikymo mokėjimu, antstolė pagrįstai ėmėsi priverstinio vykdymo priemonių. Pabrėžtina, jog imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų svarbiausia yra vaiko interesai (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis). Nagrinėjamoje situacijoje nukreipus išieškojimą į skolininko gaunamas pajamas bei areštuojant turtą, yra užtikrinami nepilnamečio vaiko interesai gauti išlaikymą iš savo tėvo (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalis).
14. Dėl vykdymo išlaidų. Antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas, kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlyginimas antstoliui už vykdymo dokumento įvykdymą. Teismas nustatęs, kad antstolė teisėtai ir pagrįstai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturėjo pagrindo laikyti pagrįstu pareiškėjo nesutikimą su vykdymo išlaidų išieškojimu.
15. Dėl įpareigojimo atlikti išmokėto išlaikymo sumos perskaičiavimą. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, sprendė, kad šiuo atveju yra tikslinga sutikslinti išlaikymo įsiskolinimo dydį vykdomojoje byloje, todėl tenkino pareiškėjo skundą iš dalies, įpareigojant antstolę perskaičiuoti išlaikymo įsiskolinimo dydį vykdomojo rašto pateikimo dienai, atsižvelgiant į teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
16. Atskiruoju skundu pareiškėjas M. S. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 9 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestas, ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą patenkinti visa apimtimi, o netenkinus šio prašymo – panaikinti Kauno apylinkės teismas 2021m. gruodžio 9 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir neatsižvelgė, kad antstolė priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl dviejų skirtingų su išlaikymu susijusių klausimų: 1) išlaikymo įsiskolinimo 4 570,00 Eur; ir 2) dėl fiksuotų mokėjimų 200,00 Eur / mėn., todėl nepagrįstai nenagrinėjo ir nesprendė dėl išlaikymo įsiskolinimo priėmimo vykdyti nesant išlaikymo įsiskolinimo ir su tuo susijusių išieškojimo veiksmų. Teismas turėjo pareigą įvertinti, ar vykdomasis dokumentas buvo priimtas pagrįstai abiem teisiniais pagrindais (dėl išlaikymo įsiskolinimo ir atskirai dėl periodinių išmokų einamųjų).
16.2. Antstolės veiksmai, priėmus vykdyti skolos išieškojimą neįsitikinus, ar skola egzistuoja bei esant įrodymams, kad skolos nėra, 2021 m. rugsėjo 10 d. patvarkymo dėl išlaikymo išieškojimo priėmimas ir 2021 m. rugsėjo 22 d. turto arešto akto sudarymas ir jame nustatyto turto realizavimo veiksmai vykdant vykdomąjį raštą dėl išlaikymo išieškojimo, yra neteisėti, kadangi neatitinka antstolių veiklą bei vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
16.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nepripažino, kad išlaikymo įsiskolinimo 4 570,00 Eur sumai 2021 m. liepos 21 d. nebuvo (šis neegzistavo) ir nesprendė dėl antstolės priimto patvarkymo neteisėtumo ir nepagrįstumo (jame nurodyto įsiskolinimo dydžio). Teismas nesąžiningai ir nepagrįstai paliko galioti antstolės priimtus patvarkymus, kuriuose neteisingai nustatytas išlaikymo įsiskolinimo dydis, net ir dėl to, kad pats teismas iš dalies tenkinęs skundą nustatė, kad pareiškėjas ne mažiau kaip 4 300,00 Eur sumokėjo išlaikymui, t. y. beveik visą 2021 m. liepos 21 d. patvarkyme nurodytą sumą. Tarp šalių jokių kitų tarpusavio finansinių susitarimų, be sūnaus išlaikymo, nebuvo. Vien ta aplinkybė, kad nenurodyta pervedimo paskirtis, nesant jokių šalių tarpusavio finansinių įsipareigojimų buvimą patvirtinančių įrodymų, pagrįstai turėjo būti įvertinta kaip tinkamas išlaikymo lėšų mokėjimo būdas ir tokios lėšos turėjo būti pripažintos sumokėtomis.
16.4. Aptariamu atveju yra ginčijami antstolio veiksmai dėl išlaikymo skolos nustatymo, t. y. išieškojimo dėl išlaikymo įsiskolinimo 4 570,00 Eur sumai vykdymo. Oficialūs įrodymai (banko išrašai) patvirtina, kad išlaikymo įsiskolinimo 2021 m. liepos 21 d. nebuvo apskritai, t. y. šiai sumai nebuvo (nėra), todėl išieškojimo veiksmai antstolei priimant patvarkymus dėl šios skolos išieškojimo yra neteisėti. Pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl antstolio veiksmų teisėtumo, o nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjo sumokėtos sumos K. A. nebuvo skirtos išlaikymui sūnaus mokėti.
Žemesnės instancijos teismas
16.5. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį selektyviai vertino įrodymus, atsižvelgė tik į K. A. deklaratyvius teiginius neturinčius objektyvaus pagrindo (ranka padarytus įrašus dėl mokėjimų paskirties), ko pasėkoje, netinkamai įvertino aplinkybes, neatliko objektyvaus visų įrodymų ir aplinkybių vertinimo, prieštaravimams pašalinti nesiėmė jokių priemonių, ko pasėkoje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuria netenkino skundo reikalavimų.
16.6. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad vykdomojoje byloje nebuvo duomenų, ar indeksavimas buvo atliktas ar ne, nes tokių duomenų nebuvo išreikalauta. Teismas nepagrįstai nevertino ir neatsižvelgė, kad pareiškėjas faktiškai indeksavimą gera valia vykdė ir sumokėjo už tariamo įsiskolinimo laikotarpį didesnį išlaikymą, nei šis būtų indeksavus.
16.7. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad išlaikymas buvo mokėtas tinkamai. Pareiškėjas pateikė įrodymus, kad skolos už išlaikymo įsiskolinimą nėra. K. A. nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų kitą lėšų gavimo pagrindą už visą laikotarpį. Antstolė neturėjo pagrindo pripažinti, kad išrašai nepatvirtina išlaikymo mokėjimo.
Atsiliepimas
17. Suinteresuotas asmuo M. S., atstovaujamas K. A., pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
17.1. Teikiant vykdomąjį raštą antstolei dėl netikslios elektroninėje bankininkystėje esančios informacijos (Luminor bankas duomenis teikia tik už du metus), buvo nurodytas per didelis išlaikymo įsiskolinimo dydis. Tačiau K. A. nesutiko, kad priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas tinkamai, mažintina tik išlaikymo įsiskolinimo suma. Įvertinus tai, kad, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), išlaikymo įsiskolinimo dydžio sumažinimas remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui galimas tik esant išieškotojo sutikimui, byloje pareiškėjas nepateikė jokių papildomų įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų pareiškėjo tinkamai įvykdytą prievolę teikti savo sūnui išlaikymą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą (net jei tai būtų ir faktiškai teiktas išlaikymas), K. A. nepatvirtinus, kad pareiškėjas yra tinkamai įvykdęs savo prievolę, teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad antstolė, priimdama vykdyti vykdomąjį dokumentą, netinkamai vykdė įstatymo jai pavestas vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas.
17.2. Pareiškėjas teismui pateikė įrodymus, kurie tik patvirtina jo pervedimus K. A.. Tačiau iš į bylą pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, jog pareiškėjas ir K. A. turėjo tarpusavio finansinių susitarimų, kurie nėra susiję su išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimu. Nei po atsiliepimo pateikimo, nei kartu su atskiruoju skundu pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius dėl finansinių susitarimų nebuvimo. Pažymėtina, kad pareiškėją ir K. A. net ir po santuokos nutraukimo siejo geri santykiai, todėl jokie rašytiniai susitarimai nebuvo sudaryti. Tai patvirtina ir skunde nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjas K. A. paskolindavo pinigų. K. A., vykdydama susitarimus su pareiškėju, iš gautų lėšų yra apmokėjusi asmeninius jo įsipareigojimus, taip pat dalis gautų lėšų buvo skirta asmeninėms jos prievolėms dengti, ką puikiai žinojo ir pareiškėjas.
17.3. Esant geriems santykiams tarp pareiškėjo ir K. A., buvo vykdomos įvairios finansinės operacijos jų tarpusavio sutarimu. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus, dėl ko teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas išlaikymo yra sumokėjęs 4 430,00 Eur, o antstolė pagrįstai įpareigota perskaičiuoti išlaikymo įsiskolinimo dydį vykdomojo rašto pateikimo dienai (2021 m. liepos 21 d.), taikant indeksavimą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pareiškėjo išieškotojui sumokėtą 4 430,00 Eur išlaikymo sumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo (skolininko) skundas dėl antstolio veiksmų buvo patenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
20. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT‑30377-947/2018 nutraukta tarp K. A. ir M. S. 2009 m. birželio 5 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) sudaryta santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, taip pat patvirtinta 2018 m. lapkričio 22 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria, be kita ko, pareiškėjas M. S. įsipareigojo teikti išlaikymą M. S., mokant po 200,00 Eur / mėn. mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sutarties pasirašymo dienos iki vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Sutarties 3 punktas).
21. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 15 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis išieškojimo iš skolininko M. S. išieškotojo M. S., atstovaujamo K. A., naudai, kurio pagrindu antstolės S. V. kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Prašymas dėl vykdomojo dokumento priėmimo pateiktas antstolei 2021 m. liepos 21 d., kuriame, be kita ko, nurodyta, kad išlaikymo skola sudaro 4 570,00 Eur. Antstolė 2021 m. liepos 21 d. patvarkymu Nr. S-21-114-14677 priėmė vykdyti vykdomąjį raštą ir nurodė, jog išieškoma išlaikymo ir kitų periodinių išmokų suma yra 4 570,00 Eur ir 200,00 Eur / mėn. fiksuotas mokėjimas. 2021 m. liepos 22 d. antstolė apskaičiavo vykdymo išlaidas, kurios sudarė 644,60 Eur, taip pat buvo priimtas ir pareiškėjui išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-21-114-14702. Per raginimo nustatytą terminą pareiškėjui nesumokėjus skolos, antstolė pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus: 2021 m. rugsėjo 10 d. priimtas patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo Nr. S-21-114-18780, kuris buvo išsiųstas pareiškėjo darbovietei; 2021 m. rugsėjo 22 d. turto arešto aktu Nr. B-21-114-54 areštuota pareiškėjui priklausanti transporto priemonė; 2021 m. rugsėjo 26 d. priimtas išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas; 2021 m. rugsėjo 30 d. priimtas patikslintas patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo Nr. S-21-114-21239. Pareiškėjas M. S., nesutikdamas su antstolės atliekamu priverstiniu išieškojimu, įrodinėjant, kad jis prievolę išlaikyti nepilnametį vaiką yra įvykdęs ir ginčo laikotarpiu yra sumokėjęs 10 185,00 Eur sumą, t. y. daugiau nei priklausė, 2021 m. rugsėjo 30 d. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų. Vykdomojoje byloje taip pat yra pateikti K. A. paaiškinimai dėl skolininko pateiktų mokėjimų, kuriuose nurodyta, jog pareiškėjas išlaikymą yra apmokėjęs tik 2 230,00 Eur sumoje, kitų piniginių lėšų, pervestų į jos sąskaitą, neužskaitė kaip apmokėto išlaikymo. Antstolė 2021 m. spalio 4 d. patvarkymu Nr. S‑21000555 pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė jį teismui, nurodydama, kad pateikto išlaikymo įsiskolinimo dydžio klausimą palieka spręsti teismui.
22. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, remdamasis šalių paaiškinimais bei į bylą pateiktais sąskaitų išrašais, sprendė, kad išieškotojo įstatyminė atstovė K. A. įrodė, jog dalis pareiškėjo M. S. atliktų mokėjimų buvo atliekami kitais pagrindais, t. y. tarp jos ir pareiškėjo susiklosčiusiems finansiniams susitarimams vykdyti. Teismas sprendė, kad pareiškėjas yra sumokėjęs išieškotojo įstatyminei atstovei 4 430,00 Eur (3 230,00 Eur + 1 200,00 Eur) išlaikymą, todėl yra tikslinga šioje apimtyje patiksinti išlaikymo įsiskolinimo dydį vykdomojoje byloje. Kitas pareiškėjo M. S. įstatyminei išieškotojo atstovei K. A. pervestas lėšas teismas laikė skirtas jų tarpusavio finansiniams įsipareigojimams vykdyti ir sprendė, kad antstolė, pradėdama priverstinio vykdymo veiksmus, laikėsi įstatymo nuostatų bei jų nepažeidė. Pareiškėjas (apeliantas) M. S., nesutikdamas su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, jį iš esmės argumentuodamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nesiėmė jokių priemonių byloje esantiems prieštaravimams pašalinti, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas dėl K. A. pervestų piniginių lėšų paskirties.
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks kompetenciją viršijantis (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-2007, kt.). Tam, kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas jo veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.
24. Aptariamu atveju byloje kilo ginčas dėl apelianto išieškotojo įstatyminei atstovei K. A. (nepilnamečio vaiko motinai) pervestų piniginių lėšų paskirties. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu išlaikymas nepilnamečiui vaikui turėjo būti teikiamas nuo teismo sprendime nurodytos konkrečios išlaikymo paskyrimo datos – 2018 m. lapkričio 22 d. (pareiškėjų sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties datos). Atskiruoju skundu apeliantas šios teismo nustatytos aplinkybės neginčija, tačiau nurodo, kad laikotarpiu nuo sutarties pasirašymo dienos (2018 m. lapkričio 22 d.) iki antstolės patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (2021 m. liepos 21 d.) savo prievolę teikti išlaikymą sūnui buvo įvykdęs tinkamai, kadangi išlaikymui buvo sumokėjęs visą išlaikymo lėšų sumą. Byloje ginčo dėl to, kad pareiškėjas minėtu laikotarpiu K. A. yra pervedęs 10 185,00 Eur sumą, nėra, tačiau tarp šalių kyla ginčas dėl to, ar visa ši suma buvo sumokėta kaip išlaikymas vaikui, pagal teismo sprendimą, ar kitais pagrindais, t. y. vykdant šalių tarpusavio finansinius įsipareigojimus. Aptariamu atveju K. A. atsilepime į atskirąjį skundą neginčija ir pripažįsta pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatytą sumą, skirtą vaiko išlaikymui, t. y. 4 430,00 Eur. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kyla ginčas tik dėl likusios apelianto į K. A. sąskaitą pervestos lėšų sumos, kurios mokėjimo paskirtis pavedimuose nebuvo nurodyta. Minėta, kad apeliantas laikosi pozicijos, jog jis vykdomojo dokumento priėmimo dienai prievolę teikti išlaikymą sūnui buvo įvykdęs tinkamai ir jokios išlaikymo skolos nebuvo, dėl ko antstolės priverstinio vykdymo veiksmai yra neteisėti.
25. Nagrinėjamu atveju įrodinėjimo specifiką lemia tai, kad ginčas kilęs iš šeimos teisinių santykių. Šeimos santykiai grindžiami tarpusavio pagalba, pasitikėjimu, bendru sutarimu, todėl jie paprastai nedokumentuojami, raštu ar kitomis priemonėmis specialiai nefiksuojami ir įrodymai nekaupiami. Pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, kaip viena sudėtinių tėvų valdžios dalių, nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Pagal šį straipsnį materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams turi teikti abu tėvai (3 dalis), išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu (1 dalis).
26. Pagal CK 3.193 straipsnio 1 dalį, skatinant taikiai spręsti visus šeimos klausimus abipusiu susitarimu, nepilnamečių vaikų tėvams suteikiama teisė susitarti dėl vaiko išlaikymo sudarant sutartį; tokia sutartis privalo būti sudaryta bendru susitarimu, kai nutraukiama santuoka ar patvirtinamas gyvenimas skyrium; sutartyje tėvai privalo nurodyti, kokiu būdu jie vykdys savo pareigas, susijusias su vaikų išlaikymu, – išlaikymo tvarką, dydį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), formą (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai – periodinėmis išmokomis, konkrečia pinigų suma ar priteisiant tam tikrą turtą). Tokią sutartį tvirtina teismas.
27. Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai vienas iš tėvų nevykdo teismo patvirtintos jų sutarties dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, kitas iš tėvų įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo (CK 3.193 straipsnio 3 dalis).
28. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad, kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėvų pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
29. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), o CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu.
30. Minėta, kad apeliantas iki vykdomojo dokumento priėmimo į nepilnamečio sūnaus motinos K. A. banko sąskaitą yra pervedęs 10 185,00 Eur sumą ir dėl to tarp šalių ginčo nėra. Iš byloje esančių įrodymų (banko išrašų) matyti, kad dalies pareiškėjo atliktų mokėjimų paskirtyje yra nurodyta „alimentai“, kitoje dalyje paskirtis išvis nenurodyta. Ginčas byloje kilęs būtent dėl apelianto į nepilnamečio vaiko motinos banko sąskaitą atliktų mokėjimų, kuriuose nebuvo nurodyta mokėjimo paskirtis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad K. A. teigdama, jog ne visi pavedimai buvo daromi, siekiant teikti privalomą išlaikymą, o buvo atliekami kitais pagrindais (tarpusavio finansiniams įsipareigojimams vykdyti), privalėjo šias aplinkybes įrodyti (CPK 178 straipsnis). Aplinkybę, kad dalis apelianto atliktų pavedimų į K. A. banko sąskaitą buvo atlikti kitais pagrindais, t. y. tarpusavio finansiniams įsipareigojimams vykdyti, K. A. teigimu, patvirtina būtent tai, jog ginčo mokėjimai buvo atliekami nereguliariai ir juose nebuvo nurodyta mokėjimo paskirtis, priešingai nei tuose, kuriuose buvo nurodyta „alimentai“. Šiems savo argumentams pagrįsti, K. A. į bylą yra pateikus banko sąskaitos išrašus, kurie, jos teigimu, patvirtina, kad dalis apelianto jai pervestų lėšų buvo skirti jų tarpusavio finansiniams įsipareigojimams dengti.
31. Iš Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT‑30377‑947/2018 matyti, kad šalių sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra įvardintos sutuoktinius iki santuokos nutraukimo siejusios prievolės (skolos) ar egzistuojantys įsipareigojimai vienas kitam. Priešingai iš teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių matyti, kad šalys patvirtinto, jog turtinių pretenzijų viena kitai neturi (Sutarties 9 punktas) bei, kad jokių joms žinomų asmeninių ar bendrų kreditorių, kuriems prievolės galėtų būti vykdytinos iš santuokoje jungtine nuosavybe įgyto turto, neturi. Jei nutraukus santuoką tokia aplinkybė paaiškėtų, su kreditoriumi įsipareigoja atsiskaityti ta šalis, kuri buvo sudariusi su kreditoriumi susitarimą (Sutarties 11 punktas). Vieninteliais skoliniai įsipareigojimai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei antstoliui R. S. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažinti kaip asmeninė apelianto M. S. prievolė (Sutarties 10 punktas). Tačiau aptariamu atveju byloje nėra įrodinėjama, kad apelianto pervestos į K. A. sąskaitą piniginės lėšos buvo skirtos šiems kreditoriams įsipareigojimams dengti. Tuo tarpu byloje duomenų apie tai, kad šalis po santuokos nutraukimo siejo prievoliniai teisiniai santykiai bei kokiu pagrindu K. A. skirstė lėšas tretiesiems asmenims už apeliantą, nėra.
32. Minėta, jog nagrinėjamu atveju K. A. argumentams, kad ne visi pavedimai buvo daromi, siekiant teikti privalomą išlaikymą, o buvo atliekami kitais pagrindais (tarpusavio finansiniams įsipareigojimams vykdyti), įrodyti pateikė banko sąskaitos išrašus. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas spręsdamas, kad dalis apelianto pervestų lėšų nebuvo skirtos nepilnamečio vaiko išlaikymui, nenustatydamas, kokiu teisiniu pagrindu tos lėšos buvo pervestos, nesiūlydamas šalims teikti papildomų įrodinėjimo priemonių, iš esmės taip pat apsiribojo tik pateiktų bankinių išrašų bei šalių paaiškinimų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, esant tarp šalių ginčui dėl apelianto atliktų mokėjimų paskirties, pateikti banko sąskaitos išrašai, kuriose tėra užfiksuoti įvairių piniginių lėšų pervedimai, nėra pakankami konstatuoti tarp šalių susiklosčiusių prievolinių teisinių santykių egzistavimą. Aptariamu atveju, K. A. įrodinėjant, kad dalis pervestų apelianto lėšų buvo skirtos jos asmeninei skolai apmokėti bei už apeliantą prievolių įvykdymui (pvz. žalos atlyginimo apmokėjimui, komunalinių paslaugų, draudimo ir kt.), šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, kaip ir įrodymų, kokiu pagrindu K. A. už apeliantą vykdė prievoles, į bylą nėra pateikusi.
33. Akcentuotina ir tai, kad nesant objektyvių ir pagrįstų įrodymų (įsiteisėjusio teismo sprendimo, paskolos sutarties, susitarimo dėl prievolių vykdymo ir pan.) dėl tarp šalių susiklosčiusių prievolinių teisinių santykių, o tik paaiškinimų apie tokius galimus santykius teikimas, nepakanka pripažinti aplinkybę įrodyta. Kitoks aiškinimas sudarytų prielaidas tokiai situacijai, kai išieškotojas (šiuo atveju vaiko motina) dėl bet kurio pavedimo galėtų teigti, kad jis atliktas ne išlaikymo tikslais. Tuo tarpu, skolininkas (šiuo atveju apeliantas) turėtų įrodinėti neegzistuojančias aplinkybes, t. y. jog šalis neisieja jokie kiti prievoliniai santykiai, o konkretus pavedimas atliktas būtent pervedant priteistą išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip būtų neproporcingai pabloginta skolininko padėtis ir nepagrįstai perkeliama įrodinėjimo našta skolininkui.
34. Ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus ir, manydamas esant reikalinga, savo iniciatyva išsireikalauti trūkstamus įrodymus, kitus bylai nagrinėti reikalingus dokumentus bei duomenis, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 179 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 8 dalis). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo išvados dėl dalies apelianto atliktų mokėjimų, nepriskiriant jų nepilnamečio vaiko išlaikymui, padarytos detaliai neišanalizavus visų faktinių bylos aplinkybių ir nepagrindžiant jų konkrečių įrodymų vertinimu, apsiribojus tik pateiktų banko išrašų analize ir išieškotojos paaiškinimais, nepasiūlius išieškotojai pateikti įrodinėjimo priemonių apie šalis siejusius prievolinius santykius, kurių pagrindu ji paskirstė iš skolininko gautas lėšas. Nenustačius ar išieškotojo įstatyminė atstovė turėjo pagrindą skirstyti iš skolininko gautas lėšas, jas užskaityti už kitas apelianto preivolės, nėra galimybės nustatyti ir įvertinti atliktų jo mokėjimų paskirties bei priverstinio vykdymo metu įvardintą išlaikymo įsiskolinimo dydį.
35. Atsižvelgęs į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas antstolės veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, netinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą, pažeidė įrodymų vertinimo ir tyrimo taisykles, o esantiems prieštaravimams pašalinti nesiėmė jokių priemonių, dėl ko nebuvo atskleista bylos esmė ir nustatytos reikšmingos klausimo teisingam išsprendimui aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismui neturint galimybės šios klaidos ištaisyti apeliacinėje instancijoje, yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir apelianto skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimą iš esmės perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl to Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis panaikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi pasiūlyti išieškotojo įstatyminei atstovei pateikti įrodymus, patvirtinančius iš skolininko gautų lėšų paskirstymo pagrindą (CPK 179 straipsnis), išieškotojos įrodinėjamoms aplinkybėms pasitvirtinus, spręsti dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio bei šioje byloje skundžiamų antstolio veiksmų teisėtumo.
36. Panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.