Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. V. atstovo advokato Liudo Paltanavičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto D. V. skundas netenkintas ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2025-05-05 nutarimas Nr. AM-AAD-ANR_N-967-2025 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

1. Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos (toliau – ir AAD prie AM) 2025-05-05 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-967-2025 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Institucijos nutarimas) D. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 290 straipsnio 11 dalį administracine nuobauda – bauda 1075 Eur bei jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas 25 mėnesiams.

2. Nuobauda D. V. paskirta už tai, kad 2024-12-21 nuo 10.00 val. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ MB medžioklės plotų vienete D. V. (medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini)) neblaivus medžiojo varant su jam priklausančiu graižtviniu šautuvu Frankonia Favorit 9,3x 74 R, 12X70,Nr. 70084, pagal medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2024-12-21 medžioklės vadovui Ž. A.. Medžioklė varant buvo vykdoma „(duomenys neskelbtini)“ MB medžioklės plotų vienete. Medžioklės varant metu (duomenys neskelbtini) miške atliktas aplinkosaugos reikalavimų laikymosi medžioklėje patikrinimas (geografinės koordinatės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Atliktas medžiotojo D. V. medžioklės dokumentų, medžioklėje naudoto ginklo ir blaivumo patikrinimas. Patikrinimo metu, neišleidžiant D. V. iš akiračio, 12.48 val. buvo patikrintas jo blaivumas alkotesteriu Drager Alcotest 7510 Nr. ARHJ-0222 (patikros sertifikato Nr. NMS-2024-0098476) ir nustatytas 1,85 promilės neblaivumas, pakartotinas pūtimas buvo atliktas 13.08 val. ir nustatytas 1,85 promilių neblaivumas ir dar vienas pakartotinas pūtimas buvo atliktas 13.16 val., kurio metu nustatytas 1,83 promilių neblaivumas. Medžioklėje dalyvaujančiam medžiotojui draudžiama būti neblaiviam. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258, 60 punktą; Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartimi (toliau – ir skundžiama nutartis) administracinėn atsakomybėn patraukto D. V. skundas netenkintas ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2025-05-05 nutarimas Nr. AM-AAD-ANR_N-967-2025 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) paliktas nepakeistas. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad byloje yra pakankamai duomenų – pareiškėjo D. V., liudytojų D. B., E. V. parodymai, administracinio nusižengimo protokolas, patikrinimo filmuota medžiaga, medžioklės lapas, alkotesterio duomenys, kurie leidžia daryti išvadą, jog D. V. 2024-12-21 vartojo alkoholinius gėrimus medžioklės metu, žinodamas, kad medžioklė vyksta, nes buvo pasirašęs medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavo medžioklėje būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,83 promilių neblaivumas. Teismui nekilo abejonių, kad D. V. pažeidė Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus ir konstatavo, jog D. V. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 11 dalyje, visiškai įrodyta, jo padaryta veika kvalifikuota teisingai. Teismas sprendė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam D. V. paskirta nuobauda pagal ANK 290 straipsnio 11 dalį yra individualizuota tinkamai.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai bei argumentai

4. Administracinėn atsakomybėn patraukto D. V. atstovo advokato L. Paltanavičiaus (toliau – ir apeliantai arba apelianto atstovas) apeliaciniu skundu alternatyviai prašoma: 1) panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir D. V. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; 2) jei teismas nenustatytų pagrindo teisenos nutraukimui – grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Prie apeliacinio skundo pridėta įvykio vietos žemėlapio ištrauka pagal koordinates. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes priimta pažeidus esmines procesines normas (ANK 569, 570, 577 str.); neištyrus visų bylos aplinkybių ir įrodymų, atrenkant išimtinai institucijai, priėmusiai nutarimą administracinio nusižengimo byloje, palankius įrodymus, net nepasisakant dėl selektyviai atrinktų įrodymų teisėtumo ir leistinumo, išvadas grindžiant prielaidomis ir spėlionėmis, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo medžioklėje dalyvavo; pažeidus abejonių aiškinimo in dubio pro reo principą, įtvirtintą Konstitucijos 31 straipsnyje ir nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje.

4.2. Skundžiama nutartimi, teismas vertino tik dalį bylos įrodymų, eliminuodamas didžiąją dalį nagrinėto skundo elementų ir vertino tik tuos bylos duomenis, kurie yra palankūs ir talkinantys institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, pozicijai, pabrėžiant, kad D. V. eina „aukštas pareigas“, yra „aukšto rango valstybės tarnautojas“ ar „aukštas politinio pasitikėjimo asmuo“. Tokie akcentai, pasak apeliantų, neturi jokios teisinės reikšmės vertinant konkrečias bylos aplinkybes ir rodo, jog byla buvo nagrinėta išankstinio vertinimo kontekste, siejant atsakomybę su pareigomis, o ne su faktais ir kelia abejonių dėl teismo nešališkumo, lygiai taip pat kaip ir vyko bylą nagrinėjant institucijoje, kuomet dar 2025 m. kovo mėnesį spaudoje buvo išplatinta informacija apie tai, kad D. V. padarė ANK 290 straipsnio 11 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, tokiu būdu, neginčijamai pažeidžiant D. V. teisę į nešališką bylos išnagrinėjimą.

4.3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo 2024-12-21 vykusios medžioklės metu pirmame varyme dalyvavo be ginklo, kaip varovas, bylos nagrinėjimo metu tai patvirtino pats byla nagrinėjęs institucijos pareigūnas. Po pirmojo varymo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo medžioklėje nedalyvavo, sėdėjo automobilyje, tai patvirtino ne vienas, tačiau net aštuoni medžioklės dalyviai, kurių paaiškinimais nebuvo pagrindo abejoti, kadangi šių medžioklės dalyvių paaiškinimai buvo nuoseklūs ir sutampantys. Net ir patikrinimo vietoje metu uždavus klausimą apie automobilyje sėdintį D. V. ar tai medžiotojas, ar varovas (E. V. kameros įrašas 12:40:58), nė vienas iš mažiausiai aštuonių medžioklės dalyvių į klausimą, kad tai medžiotojas, teigiamai neatsakė). Be kita ko, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių pagristai abejoti šių medžioklės dalyvių bei liudytoju nešališkumu ar suinteresuotumu šios bylos baigtimi. Nutartyje be deklaratyvių teiginių, nepagrįstai nurodant, kad rašytiniai kitų medžioklės dalyvių paaiškinimai, kuriais tariamai bandoma patvirtinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybinę versiją, tėra laikytini bandymu padėti D. V. išvengti administracinės atsakomybės, jokių aplinkybių, leidžiančių pagristai abejoti šių medžioklės dalyvių nešališkumu ar suinteresuotumu šios bylos baigtimi, nenurodyta. Tokia teismo prielaida yra niekuo nepagrista ir talkina aibę procedūrinių pažeidimų įvykdžiusių pareigūnų įvykių versijai.

4.4. Tariamam nusižengimui nustatyti buvo panaudotos techninės priemonės, t. y. kūno kameros, iš kurių matyti, kad Aplinkos ministerijos pareigūnai, tirdami galimai padarytą administracinį nusižengimą, padarė eilę tarnybinių pažeidimų:

- neinformavo apie tai, kad yra daromas įrašas Body kameromis, nors tokią pareigą neginčijamai turėjo pagal Vaizdo duomenų tvarkymo Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos tvarkos aprašo 18.4 punktą, ir tokiu būdu neužtikrino, kad asmenys, kurių duomenys yra renkami (veiksmai yra fiksuojami), įjungus stebėjimo priemonę, būtų aiškiai apie tai informuoti, bet ir tuo labiau, neįspėjo, kad vaizdo duomenys gali būti panaudoti tiriant nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą. Vien faktas, jog vaizdo registratoriai buvo pritvirtinti prie pareigūnų uniformų, savaime nepatvirtina to, kad tiek D. V., tiek kiti patikrinime buvę asmenys žinojo ir suprato, kad yra daromas vaizdo ir garso įrašas.

- į bylą yra pateiktos vaizdo fiksavimo iškarpos, palankios nutarimą priėmusiai institucijai, tačiau vientiso vaizdo byloje nėra, ko bylos nagrinėjimo teisme ir pasigedo liudytojas S. B., kuris įvykio metu išsamiai pareigūnams paaiškino D. V. šautuvo perėmimo aplinkybes. Negana to, net iš į bylą pateiktų iškarpų akivaizdu, kad pareigūnai darė psichologinį spaudimą, nepagarbiai bendravo su medžioklės dalyviais, taip pat grasino D. V. atžvilgiu panaudoti prievartą, leido sau familiariai tarpusavyje vertinti tikrinamus medžiotojus, tarėsi ką daryti toliau, D. B. iškelia medžioklės vadovo neapsižiūrėjimo versiją. Tai patvirtina, kad šiems asmenims yra žinomas teisėtai naudojamos kūno kameros teisinis reglamentavimas, ko konkrečiu atveju nebuvo laikomasi.

- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos departamento Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto D. B., tiek vyriausiojo specialisto E. V. 2024 m. gruodžio 21 d. tarnybiniai pranešimai surašyti identiškai, su tomis pačiomis gramatinėmis klaidomis, be metaduomenų, kas sudaro pagrįstą pagrindą manyti, jog šie tarnybiniai pranešimai surašyti to paties asmens, suderinus tarnybinių pranešimų tekstą, ir neatitinka valstybės institucijų dokumentams keliamų elementarios raštvedybos reikalavimų.

4.5. Dėstant argumentus dėl neblaivumo patikrinimo rezultatų, atkreipiamas dėmesys, kad D. V. papūtus pirmą kartą joks alkoholis užfiksuotas nebuvo, o pradėtas fiksuoti tik atnešus iš automobilio pūstuką. Pažymima, kad pūtimų buvo 5, alkoholis užfiksuotas tik 4 kartus, o į bylą pateiktas tik vienas rodmenų fiksavimo lapelis be parašo. Teismas negretino reidų registravimo žurnalo duomenų (įrašo Nr. žurnale 16218) su byloje esančiomis vaizdo įrašų iškarpomis ir prietaiso Drager Alcotest 7510 vidinės atminties duomenimis. D. V. į medikus nesikreipė nes įvykio įforminimo procedūra truko daugiau nei 4 valandas, be to, pastarajam LR ANK 577 str. nuostatos, su kuriomis D. V. supažindintas tinkamai nebuvo, formaliai pristatytos tik kažkam telefonu koordinuojant pareigūnų veiksmus ir tik baigiant įvykio įforminimo procedūrą, t. y. praėjus daugiau nei 3 valandom nuo patikrinimo pradžios.

4.6. Teismas plečiamai, ignoruojant akivaizdžius bylos duomenis, vertino D. V. dalyvavimo medžioklėje sąvoką. Teismas išskyrė kelis esminius momentus: D. V. įrašytas į medžioklės lapą; D. V. tikrintas medžioklės plotuose; D. V. nebuvo praradęs medžioklės įrankio - šautuvo kontrolės. Atkreipiamas dėmesys, kad už asmens įrašymą į medžioklės lapą yra atsakingas medžioklės vadovas. Tačiau teismas nevertino, kad nenurodžius medžioklės vadovui Ž. A., jog yra daromas vaizdo įrašas, pastarajam buvo daromas spaudimas, iškraipomi žodžiai, neva jis nurodė, kad visi asmenys, įrašyti medžioklės lape, dalyvauja medžioklėje. Iš D. B. kūno kameros įrašo akivaizdu, kad būtent jis pirmasis uždavė klausimą Ž. A.: „KIEK medžioklėje dalyvauja medžiotojų?“ (D. B. kūno kameros įrašas 12:40:40), į ką Ž. A. aiškiai atsakė: „13 registruotų“, t.y. nurodė ne dalyvaujančiųjų, o lape įrašytų asmenų skaičių, todėl vėlesni išvedžiojimai, atsižvelgiant į teismo konstatuotą susijaudinimą, nebeturi reikšmės.

4.7. Atkreipiamas dėmesys į Ž. A. parodymus ir, atstovo vertinimu, patvirtintus faktus. Pažymima, kad Ž. A. liudytoju apklaustas buvo 2024 m. gruodžio 21 d. ir aiškiai nurodė kaip suprato klausimą, užfiksuotą neteisėtai darant kūno kameros įrašą ir išsamiai paaiškino D. V. dalyvavimo medžioklėje apimtį ir statusą. Iš neteisėtai kūno kamera daryto įrašo matyti, kad Ž. A. buvo akivaizdžiai sutrikęs, jam vienas per kitą D. B. ir E. V. uždavinėjo klausimus apie nušautus žvėris, medžiotojus, spaudė pateikti norimą atsakymą; iš E. V. kūno kamera daryto įrašo (12:41:30) matyti, kad Ž. A. buvo provokuojamas patvirtinti, kad medžioklės lape įrašyti asmenys visi dalyvauja medžioklėje; iš E. V. kūno kamera daryto įrašo (12:41:55) akivaizdu, kad medžioklės lape yra neatlikti įrašai ne tik apie D. V. nebedalyvavimą medžioklėje, bet neatlikti ir kiti su medžiokle susiję įrašai, tokie kaip apie sumedžiotus žvėris, t.y. tikrinimui pateiktas medžioklės lapas su trūkumais, kuris medžioklės vadovo net nepasirašytas.

4.8. Bylos nagrinėjimo institucijoje metu bylą nagrinėjęs pareigūnas L. B. pats patvirtino, kad Ž. A. buvo apklaustas įvykio dieną, jo parodymai yra byloje, todėl bylą nagrinėti galima kviestam liudytojui nedalyvaujant ir vadovaujantis jo parodymais, tačiau vėliau nuomonę pakeitė ir nutarė pastarojo parodymus sumenkinti, o teismas, net ir išklausęs Ž. A. parodymus, vadovavosi akivaizdžiai susijaudinusio asmens žodžių interpretacijomis (net ne žodžiais), visiškai ignoruodamas patikimus bylos rašytinius duomenis ir liudijimą prisiekus teisme.

4.9. Teismo liko neįvertinta, kad patikrinimas buvo vykdomas kelyje, nurodant tikslias patikrinimo vietos koordinates (geografinės koordinatės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), todėl teismo išvada apie patikrinimą medžioklės plotų vienete yra visiškai neteisinga, nes kelias nėra medžioklės plotų vieneto dalis. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad D. V., po pirmojo varymo, kuriame buvo varovu, nusprendė medžioklėje nebedalyvauti būtų išlipęs iš automobilio, ką bylos nagrinėjimo institucijoje metu patvirtino pats byla nagrinėjęs pareigūnas, o po pirmojo varymo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo medžioklėje nedalyvavo, sėdėjo automobilyje, patvirtino aštuoni medžioklės dalyviai, kurių paaiškinimais nėra pagrindo abejoti, šių medžioklės dalyvių paaiškinimai yra nuoseklūs ir sutampantys (pastaba: net ir patikrinimo vietoje metu uždavus klausimą apie automobilyje sėdintį D. V. ar tai medžiotojas, ar varovas (E. V. kameros įrašas 12:40:58), nė vienas iš mažiausiai aštuonių medžioklės dalyvių į klausimą, kad tai medžiotojas, teigiamai neatsakė). Byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių pagristai abejoti šių medžioklės dalyvių bei liudytojų nešališkumu ar suinteresuotumu šios bylos baigtimi.

4.10. Tiek bylos nagrinėjimo metu institucijoje, tiek teisme, visiškai ignoruotas medžioklės įrankio – šautuvo perdavimas S. B. ir pastarojo liudijimai. Net kuomet S. B. įvykio vietoje paaiškino ginklo perdavimo aplinkybes, administracinio nusižengimo bylos institucijoje nagrinėjimo metu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto L. B. replikos ir išankstinis nusistatymas rodo, jog nutarimas pagrįstas prielaidomis, interpretacijomis, nepagrįstu spaudimu ir raginimu pakeisti parodymus bei gąsdinimais dėl S. B. kilsiančios administracinės atsakomybės dėl melagingų parodymų davimo. Tai kelia pagrįstų abejonių dėl pareigūno šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi.

4.11. Vertindamas teismo išvadas apie tai, kad D. V. disponavo šaunamuoju ginklu iki patikros, atstovas pažymi, kad net iš vaizdo įrašų iškarpų akivaizdu, kad ginklas ir ginklo dokumentai yra atskirti, t. y. ginklas yra viename automobilyje, o dokumentai – kitame, S. B. kuprinėje ir iš automobilio išlipęs D. V. klausia ne ko kito, o medžioklės vadovo Ž. A. kur yra ginklo dokumentai ir būtent pastarasis nurodo kur reikėtų jų ieškoti. Tai patvirtina S. B. parodymus apie tai, kad pastarasis prie automobilio perėmė ginklą iš D. V. ir jis buvo už jį atsakingas.

4.12. Apibendrinant apeliacinio skundo argumentus apeliantai nurodo, kad skundžiama nutartis priimta paviršutiniškai ištyrus institucijai naudingus įrodymus ir jais vadovaujantis, tuo pačiu ignoruojant įrodymų visumą, eliminuojančią ANK 290 str. 11 d. sudėtį. Teigiama, kad, priešingai nei nurodoma nutartyje, nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta netinkamai, neatskleidus jos esmės, selektyviai vertinant įrodymus, pažeidžiant esminius teisės taikymo principus.

5. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos įgalioto asmens atsiliepimu į apeliacinį skundą prašoma D. V. atstovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti 2025-09-17 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-235-522/2025.

5.1. Dėl naujų įrodymų pateikimo: įvykio vietos žemėlapio ištraukos pagal koordinates, atsiliepime nurodoma, kad pateiktas dokumentas visiškai neatitinka rašytinio dokumento, kaip įrodymo, požymių. Iš pateikto dokumento neįmanoma suprasti kokia tai konkreti vieta ir kaip ji susijusi su D. V. padarytu administraciniu nusižengimu. Taip pat nėra aišku, kokią įrodomąją vertę turi šis dokumentas. Apie šio dokumento, kaip įrodymo svarbą nebuvo kalbama nei administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu institucijoje, nei pirmos instancijos teisme. Apeliantas jo neteikė nei bylos nagrinėjimo metu institucijoje, nei pirmos instancijos teisme, nors turėjo visas galimybes tokį dokumentą pateikti viso proceso metu. Todėl, Institucijos nuomone, šis dokumentas prie administracinio nusižengimo bylos neturėtų būti prijungtas ir vertinamas.

5.2. Dėl 2025-09-17 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, atsiliepime nurodoma, kad apeliaciniame skunde nurodomi argumentai yra iš esmės analogiški argumentams, kuriuos apeliantas nurodė skunde pirmos instancijos teismui ir į kuriuos Vilniaus regiono apylinkės teismas pateikė išsamius bei aiškius motyvus. Institucijos nuomone, administracinio nusižengimo byla pirmos instancijos teisme išnagrinėta bei nutartis priimta teismui įvertinus visas bylos aplinkybes. Apylinkės teismas savo procesinį sprendimą priėmė išsamiai išanalizavęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, motyvuotai pasisakęs dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės ir teisinio vertinimo. Apeliaciniame skunde apeliantai pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą ir tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo vertinti neteisingai, o skundžiama pirmos instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

5.3. Dėl įrodymų vertinimo, liudytojų parodymų, dėl pareigūnų veiksmų, institucija nurodo mananti, kad apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti jokiais teisiniais argumentais. Apeliantas tik dar kartą pakartoja pirmos instancijos teismui jau teiktus skundo argumentus. Institucijos vertinimu, šiuo atveju, byloje buvo įvertinti visi byloje esantys įrodymai, teismas įvertino byloje esančių duomenų visumą, todėl padarė pagrįstą išvadą dėl D. V. kaltės padarius ANK 290 straipsnio 11 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

5.4. Atkreipiamas d4mesys, jog apeliaciniame skunde apeliantas nepateikia teisinių argumentų, kurie pagrįstų ir pirmos instancijos teismo padarytą konkretų esminį materialiosios ar proceso teisės pažeidimą, tik, ginčydamas nubaudimą, pateikia subjektyviu situacijos bei įrodymų vertinimu paremtus samprotavimus, kurie, jo nuomone, patvirtina jo keliamas gynybos versijas ir ginčijamos nutarties neteisėtumą. Tokio pobūdžio argumentai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais esminius materialiosios ar proceso teisės pažeidimus.

5.5. Institucijos nuomone, teismo išvados paremtos tiesiogiai ištirtų įrodymų analize ir vertinimu, todėl keisti ar naikinti priimtą nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl apelianto atastovo apygardos teismui pateikto prijungimui prie administracinio nusižengimo bylos papildomo įrodymo: įvykio vietos žemėlapio ištraukos pagal koordinates.

7. ANK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus. Minėto straipsnio 3 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad to paties straipsnio 4 dalyje nurodoma, jog apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka. Šis prašymas gali būti pateiktas tik tuo atveju, kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė. Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Taigi, iš pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo išplaukia, kad bendra tvarka procesas apeliacinės instancijos teisme vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus kai teismas nustato būtinybę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, įvertinęs byloje pateiktus prašymus dėl šio klausimo ir tai, ar apeliaciniame skunde ginčijamos bylos faktinės aplinkybės arba asmens kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-16-697/2019, 2AT-41-458/2020; 2AT-45-1073/2024).

8. Kaip minėta, apelianto atstovas apygardos teismui teikdamas apeliacinį skundą, prie jo pridėjo naują įrodymą – įvykio vietos žemėlapio ištrauką pagal koordinates. Priežastis, dėl ko šio įrodymo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ar jo įgaliotas atstovas neturėjo galimybės pateikti Institucijai ar apylinkės teismui, apeliaciniame skunde nenurodoma. Apeliaciniame skunde atstovas prašymo šį dokumentą pridėti prie bylos kaip papildomą įrodymą, o taip pat motyvuoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka aukštesniam teismui nepateikė. Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą Institucija taip pat nepateikė prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o atsiliepime nurodė, jog, apie šio dokumento, kaip įrodymo svarbą nebuvo kalbama nei administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu Institucijoje, nei pirmos instancijos teisme, todėl, Institucijos manymu, naujai pateiktas dokumentas, iš kurio neįmanoma suprasti kokia tai konkreti vieta ir kaip ji susijusi su D. V. padarytu administraciniu nusižengimu neatitinka rašytinio dokumento požymių, todėl prie administracinio nusižengimo bylos neturėtų būti prijungtas ir vertinamas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, o taip į tai, kad tiek Institucijai priimant nutarimą, tiek pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą nutartį buvo žinomos administracinio nusižengimo padarymo vietos bei geografinės koordinatės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriose buvo atliktas aplinkosaugos reikalavimų laikymosi medžioklėje patikrinimas, iš esmės sutikdamas su minėta Institucijos pozicija, apygardos teismas konstatuoja, kad tai nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, šis dokumentas nėra bylai reikšmingas domuo, todėl bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka pagrindo nėra. Kitų priežasčių, dėl kurių būtų tikslinga bylą nagrinėti žodiniame posėdyje, nenustatyta.

9. Vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog D. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 11 dalyje. Kaip ir pirmosios instancijos teisme ginčija byloje esančius įrodymus, akcentuojant Institucijos procedūrinius pažeidimus, D. V. statusą medžioklėje, tvirtinant, kad vykusioje medžioklėje jis nedalyvavo kaip medžiotojas, šališkumo klausimus D. V. atžvilgiu.

Dėl ANK 290 straipsnio 11 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymo

10. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apylinkės teismo nutarties bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą administracinio nusižengimo byloje, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Šiuo atveju pagrįstai nustatyta, kad D. V. veiksmuose yra visi ANK 490 straipsnio 11 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, o jo kaltė padarius inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodyta tyrimo metu surinktais ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais.

11. ANK 290 straipsnio 11 dalyje numatyta atsakomybė už neblaivaus (nuo 1,51 promilės iki 2,5 promilės) medžiotojo dalyvavimą medžioklėje. Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymo (toliau – Medžioklės įstatymas) 4¹ straipsnio 1 dalis numato, jog medžioklėje dalyvaujančiam medžiotojui draudžiama būti neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taigi iš esmės tiek ANK, tiek Medžioklės įstatyme yra įtvirtintas analogiškas draudimas.

12. Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 20¹ dalyje nustatyta, kad neblaivumas – etilo alkoholio vartojusio asmens būsena, kai šio alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) yra 0,41 promilės ar daugiau; 17¹ dalis apibrėžia, jog medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas – medžiotojas, įrašytas į aplinkos ministro nustatytos formos medžioklės lapą medžioti ir esantis šiame dokumente nurodytu laiku nurodytame medžioklės plotų vienete, 18 dalyje įtvirtinta, kad medžiotojas – fizinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikoje išduotą medžiotojo bilietą arba užsienio šalyse išduotą analogišką dokumentą, pripažįstamą Lietuvos Respublikoje.

13. Pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 24 punktą medžioklės vadovas organizuoja medžioklę ir jis nurodo medžioklės pradžią bei pabaigą. Šių taisyklių 2.5 papunktyje detalizuota, kad medžioklės lapas – dokumentas, kuriuo leidžiama jame nurodytam medžiotojui medžioti arba medžioklės vadovui organizuoti medžioklę nurodytuose medžioklės plotuose nurodytu laikotarpiu arba vykdyti medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimą teritorijose, kuriose medžioti draudžiama. Tose pačiose taisyklėse nurodyta, kad medžioklės lapas turi būti pildomas tvarkingai ir aiškiai. Jei padaroma klaida, klaidingas įrašas perbraukiamas tiesia horizontalia linija, šalia užrašoma teisingai, taisymo data, pasirašoma. Už teisingą medžioklės lapo užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 21 ir 22 punktų reikalavimus atsako medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas. Medžioklės taisyklių 21 punkte nurodyta, kad prieš pradedant medžioti medžioklės vadovas medžioklės lape turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius. Medžiotojai pasirašo medžioklės lape nurodytoje vietoje, tuo patvirtindami, kad dalyvauja medžioklėje. Pildydamas medžioklės lapą, medžioklės vadovas gali nurodyti tikslų medžioklės pradžios ir pabaigos laiką.

14. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad 2024-12-21 nuo 10.00 val. „(duomenys neskelbtini)“ MB medžioklės plotų vienete, pagal medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2024-12-21 medžioklės vadovui Ž. A., vyko medžioklė varant. Tą patvirtina perdavimo-priėmimo aktu AAD prie AM Gyvosios gamtos apsaugos departamento Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vyriausiajam specialistui D. B. perduotas medžioklės lapas Nr. (duomenys neskelbtini). Jame užfiksuota, kad medžioklės metu sumedžiotas gyvūnas, D. V. registruotas (Nr. 10), yra visų (13) užsiregistravusių medžiotojų parašai (e. b. l. 10-12), D. V. nušalinimas medžioklės lape neužfiksuotas. Ž. A. nurodė, kad po registracijos ir instruktažo apie 10 val. pradėjo pirmą varymą, D. V. pirmame varyme sudalyvavo kaip varovas, antrame ir trečiame varymuose D. V. sėdėjo mašinoje, kalbėjo telefonu, o po trečio varymo atvyko pareigūnai patikrinimui. Medžioklės kontrolės reido metu (alkotesterio kvito duomenimis) 2024-12-21 13.16 val. D. V. nustatytas 1.83 promilių neblaivumas (e. b. l. 5). Alkotesterio Drager Alcotester 7510 Nr. ARHJ-0222 patikros sertifikate nurodyta, kad patikros sertifikatas galioja iki 2025-05-04 (e. b. l. 41).

15. Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. V. neigia, jog jis medžioklėje dalyvavo kaip medžiotojas ir šią savo poziciją grindžia tuo, kad, nors medžioklės lape jis buvo įrašytas kaip medžiotojas, tokiu statusu joje nedalyvavo, kadangi jau po registracijos pastebėjo, kad paliko šovinius, apie ką pranešė medžioklės vadovui, todėl jau pirmajame varyme dalyvavo tik kaip varovas. Kitų varymų metu jis sėdėjo automobilyje, o kadangi sušalo, išgėrė, galimai, alkoholio, kuris buvo arbatoje, o ginklą buvo perdavęs kolegai S. B.. Įvykio vietoje D. V. pareigūnams aiškino, kad vartojo degtinę ir iš esmės neblaivumo fakto neginčijo. Tokią D. V. poziciją tvirtino medžiotojai: A. B. 2025-04-10 paaiškino, kad 2024-12-21 D. V. medžioklėje dalyvavo kaip varovas. Vėliau jis jo nematė nei kaip varovo, nei kaip medžiotojo (e. b. l. 71); A. B., kad D. V. medžioklėje buvo varovu, nes neturėjo šovinių. Patikrinimo metu D. V. buvo automobilyje (e. b. l. 72); S. N., kad tos dienos medžioklėje jis D. V. matė pirmame varyme kaip varovą. Kituose varymuose jo nematė. Atvykus aplinkosaugininkams, D. V. sėdėjo automobilyje (e. b. l. 73); G. V. paaiškino, kad tą dieną D. V. pirmame varyme dalyvavo kaip varovas. Kituose varymuose jo nematė nei su ginklu, nei varant (e. b. l. 74); R. K. paaiškino, kad D. V. ėjo varovu be ginklo. Kituose varymuose jo nematė. Aplinkosaugininkams atliekant patikrinimą, D. V. sėdėjo automobilyje be ginklo ir kalbėjo telefonu (e. b. l. 77); A. L. paaiškino, kad D. V. pirmame varyme dalyvavo kaip varovas. Kituose varymuose D. V. tarp medžiotojų nematė. Aplinkosaugininkams vykdant patikrinimą, D. V. sėdėjo automobilyje be ginklo ir kalbėjo telefonu (e. b. l. 76). Vis tik apeliacinės instancijos teismas, tokius D. V. parodymus vertina tik kai apelianto gynybinę versiją, o Ž. A. (medžioklės vadovo) iniciatyva surinktus 2024-12-21 medžioklėje dalyvavusių medžiotojų elektroniniu laiškus, kuriuose neva patvirtinama apie D. V. dalyvavimą 2024-12-21 vykusioje medžioklėje tik varovu, bandymu padėti D. V. išvengti administracinės atsakomybės.

16. Šiuo atveju iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos departamento Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vyriausiųjų specialistų D. B. ir E. V. 2024-12-21 tarnybinių pranešimų (e. b. l. 13-16), fotolentelių (b. l. 17-21), BODY kamerų vaizdo ir garso įrašų iš įvykio vietos, kurie pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo peržiūrėti, nustatyta, kad vykdomo patikrinimo metu, medžioklės vadovas, kaip atsakingas už medžioklės organizavimą, patvirtino, kad visi medžioklės lape registruoti medžiotojai dalyvavo medžioklėje, todėl šiam nurodžius tokias aplinkybes, pareigūnai tikrino visų medžiotojų blaivumą. Nors skunde akcentuojama, kad medžioklės vadovas Ž. A. tvirtindamas tokias aplinkybes buvo akivaizdžiai sutrikęs, nes jam vienas per kitą pareigūnai D. B. ir E. V. uždavinėjo klausimus, aukštesniojo teismo vertinimu, nesivadovauti jo pirminiu žodiniu paaiškinimu pareigūnams nėra pagrindo, toks patyrusio medžiotojo pasiteisinimas yra nelogiškas, nes Ž. A. paaiškinimai apie D. V. nedalyvavimą medžioklėje atsirado tik po to, kai buvo patikrintas visų medžiotojų ir paskutinio – D. V. neblaivumas.

17. Vertinant patikrinimo metu užfiksuotas aplinkybes BODY kameromis, svarbu ir tai, kad D. V. iki pat Institucijos pareigūnų patikrinimo vyko kartu su kitais medžiotojais automobiliu Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdėdamas ant galinės sėdynės, pareigūnams paparašius susisiekti su kitais medžiotojais tiklsu atlikti aplinkosaugos reikalavimų laikymosi medžioklėje patikrinimą, kiti medžiotojai rinkosi iš įvairių medžioklės plotų nešini (laikydami) ginklus bei pateikė juos apžiūrai. Patikrinus visus medžiotojus ir paprašius išlipti iš automobilio D. V., šis taip pat pateikė medžiotojo bilietą, leidimą laikyti (nešioti) ginklą, ginklo pažymėjimą bei iš automobilio Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinės išėmė perlaužtą ginklą. Patikrinimą atlikę Institucijos pareigūnai apklausti pirmosios instancijos teisme, tvirtindami savo tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, nurodė, jog E. V. tikrino medžiotojų dokumentus ir ginklus, o kolega D. B. blaivumą. Tikrinimo metu medžioklės vadovas patvirtino, kad visi medžioklės lape registruoti medžiotojai dalyvauja medžioklėje. D. V. iš kuprinės išėmė dokumentus bei iš bagažinės ginklą, kuris buvo be dėklo, šovinių nebuvo matyti. D. V. buvo nustatytas neblaivumas. D. V. keletą kartų buvo įspėtas, kad daromas vaizdo įrašas. Tarnybiniai pranešimai buvo rašomi kabinete. Pasirašyti jie buvo fiziniu parašu. D. V. ginklą ne dėkle ir dokumentus pareigūnai perdavė Ž. A.. D. V. tam neprieštaravo. Neblaivumas užfiksuotas pritaikius paklaidą. Šie duomenys neginčijamai patvirtina, kad D. V. 2024-12-21 nuo 10.00 val. dalyvavo organizuojamoje medžioklėje medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete, o medžioklei nesibaigus (pabaiga įrašo medžioklės lape nepadaryta) vykusios teisėtos medžioklės su varovais metu buvo neblaivus, kai jam nustatytas 1,83 promilių neblaivumas.

18. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, aptartą norminį bei įstatyminį reglamentavimą šios nutarties 12,13 punktuose, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. V. kaltė padarius administracinį nusižengimą numatytą ANK 290 straipsnio 11 dalyje visiškai įrodyta, jo padaryta veika kvalifikuota teisingai, nes priešingai nei tvirtina apelianto atstovas, byloje yra pakankamai duomenų – paties D. V., liudytojų D. B., E. V. parodymai, administracinio nusižengimo protokolas, patikrinimo filmuota medžiaga, medžioklės lapas, alkotesterio duomenys, kurie leidžia daryti išvadą, jog D. V. 2024-12-21 vartojo alkoholinius gėrimus medžioklės metu, žinodamas, kad medžioklė vyksta, nes buvo pasirašęs medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu dalyvavo medžioklėje būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,83 promilių neblaivumas, bei tuo pažeidė Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamojoje nutartyje, pagal Medžioklės įstatymą dalyvavimui medžioklėje konstatuoti pakanka, kad medžiotojas būtų įrašytas į medžioklės lapą ir kad fiziškai būtų nurodytame medžioklės plotų vienete, nes šiame įstatyme medžioklėje dalyvaujančio medžiotojo sąvoka netapatinama nei su tiesioginiu medžiojimu, nei su disponavimu medžiokliniu ginklu. Todėl net jei medžioklės lape nurodytu laiku medžiotojas tiesiogiai nebemedžioja, ar jis medžioklės metu buvo varovas, kas akcentuota apeliaciniame skunde, tai nepaneigia faktinės aplinkybės, kad toks asmuo dalyvauja medžioklėje ir tuo metu turi būti blaivus, nes Medžioklės įstatymas ir su tuo susiję saugumo reikalavimai nustato, kad bet koks blaivumo pažeidimas yra neleistinas. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino kitų byloje esančių įrodymų, susijusių su medžiotojų, pareiškėjo D. V. paaiškinimas dėl ginklo perdavimo, šovinių neturėjimo ir dalyvavimo tik varyme, nes jie nepaneigia fakto, kad D. V. dalyvavo medžioklėje, būdamas neblaivus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios išvados nepaneigia ir apeliantų dėstoma pozicija, kad patikrinimas buvo vykdomas kelyje, nurodant tikslias patikrinimo vietos koordinates, kuris (kelias) nėra medžioklės plotų vieneto dalis, nes byloje surinktų duomenų visuma leidžia daryti neabojotiną išvadą, kad D. V. neblaivumas atsirado būtent iš alkoholio vartojimo iki atlikto aplinkosaugos reikalavimų laikymosi medžioklėje patikrinimo pradžios, t. y. medžioklės metu.

Dėl skunde nurodomų procesinių pažeidimų

19. Apelianto atstovas, kaip ir skunde apylinkės teismui akcentavo, kad pareigūnai viršijo tarnybinius įgaliojimus, nepagarbiai bendravo su medžiotojais, darė psichologinį spaudimą, neinformavo apie įrašą BODY kameromis, tarnybiniai pranešimai surašyti identiškai.

20. Atmestini kaip nepagrįsti skundo teiginiai apie tai, kad pareigūnų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo kameromis, tvirtinamomis prie uniformos, užfiksuotas vaizdo įrašas buvo atliktas be teisinio pagrindo, kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. V. ir kitiems asmenims nebuvo pranešta apie tai, kad yra fiksuojamas vaizdas ir garsas. Visų pirma pažymėtina, kad ANK 593 straipsnyje yra nurodyti veiksmai, kuriuos administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę atlikti. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teises ir pareigas, atliekamus veiksmus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procese reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas (toliau – AAVKĮ), 2020-09-09 Departamento direktoriaus įsakymu Nr. AD1-270 patvirtinto „Vaizdo duomenų tvarkymo Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos tvarkos aprašo“ (toliau – Tvarkos aprašas). AAVKĮ 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad pareigūnai turi teisę, be kita ko, fiksuoti patikrinimą garso ir (ar) vaizdo fiksavimo priemonėmis. Tvarkos aprašo 9 punktas nustato, kad mobilios vaizdo stebėjimo kameros, automobiliniai vaizdo registratoriai ar kitos vaizdo stebėjimo priemonės privalo būti naudojamos kai veiklavietėje ar įvykio vietoje patikrinime dalyvauja daugiau nei vienas Departamento darbuotojas: galimo administracinio nusižengimo faktui fiksuoti; aplinkai galimai padarytos žalos faktui fiksuoti; esant galimybei, konfliktinei situacijai fiksuoti. Šioje byloje yra surašyti tiek tarnybiniai pranešimai, tiek apžiūros aktas, kuriuose fiksuoti tyrimui reikšmingi duomenys apie padarytą teisės pažeidimą. Pareigūno D. B. 2024-12-21 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad įvykis filmuotas vaizdo stebėjimo kamera „BodyCam“. Iš byloje esančio vaizdo įrašo laikmenoje (D. B. failo 1 įrašas) matyti, kad pareigūnai pasisveikina ir prisistato. Iš Departamento pareigūnų kūno kameromis padarytų vaizdo–garso įrašų taip pat matyti kad vaizdo registratoriai pritvirtinti tiek prie pareigūno E. V. uniformos, tiek prie pareigūno D. B. uniformos. Taip pat vaizdo-garso įrašais užfiksuota, kad pareigūnai (D. B. failo 1 įrašas laiku 0.23.09; 0.24.58) kelis kartus D. V. informuoja apie tai, kad daromas įrašas. Kadangi šalia D. V. būriavosi ir kiti medžiotojai, šios aplinkybės patvirtina, kad tiek D. V., tiek kiti patikrinime buvę asmenys žinojo ir suprato, kad yra daromas vaizdo ir garso įrašas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė jokių akivaizdžių pažeidimų, dėl kurių galima būtų daryti išvadą, kad įvykis buvo ištirtas netinkamai, neleistinais įrodymais, kad buvo padarytos esminės klaidos, dėl kurių galima būtų padaryti išvadas, kad dėl to pareiškėjas vėliau buvo nubaustas nepagrįstai ir neteisėtai. Atsižvelgdamas į išdėstytas faktines aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, jog nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, kad pirminiai asmenų parodymai gauti spaudžiant pareigūnams, todėl jie negali būti laikomi patikimais. Kaip teisingai pažymėta skundžiamojoje nutartyje, byloje nėra duomenų, kad pareigūnams yra iškeltos drausminės atsakomybės bylos, kad dėl jų procesinių veiksmų atlikimo buvo skundų ir tai būtų susiję su nagrinėjamu skundu tiesiogiai, todėl apeliantų nurodomi argumentai apie pareigūnų veiksmų (ne)teisėtumą aiškiai prieštarauja bylos medžiagai. Pažymėtina ir tai, kad pareigūnų pasirinktos įrodymų tyrimo vertinimo apimtys ir metodai jų šališkumo taip pat nepatvirtina. Be to, svarbu ir tai, kad Institucijos šališkumo klausimą administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui iškėlus pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, teismas ėmėsi visų įstatyme numatytų priemonių tam, kad būtų atliktas kuo išsamesnis įvykio aplinkybių tyrimas, t. y. buvo iškviesti ir apklausti visi reikalingi objektyviam bylos išnagrinėjimui liudytojai, tarp jų ir patikrinimą atlikę pareigūnai. Vien aplinkybė, jog Institucijos priimtas procesinis sprendimas bei pirmosios instancijos teismo nutartis netenkina apelianto, tai nelemia Institucijos ir teismo šališkumo.

21. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pareigūnų surašyti tarnybiniai pranešimai identiški, todėl šių pranešimų teisingumas taip pat kelia apeliantams abejonių. Tokie apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas naikinti Institucijos nutarimą bei pirmosios instancijos teismo nutartį. Kadangi pareigūnai dalyvavo tame pačiame įvykyje, nustatė tokias pačias faktines aplinkybes, todėl jų tarnybiniuose pranešimuose ir nurodytos analogiškos aplinkybės. Be to, apylinkės teismas patikrino tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes apklausdamas įvykio vietoje buvusius pareigūnus teisme ir atliko visus būtinus procesinius veiksmus, siekdamas nustatyti objektyvią tiesą byloje, o apelianto D. V. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo grindė ne tik pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotomis aplinkybėmis, bet byloje esančių įrodymų, kurie išsamiai aptarti skundžiamame nutarime, visuma.

22. Apeliantų teiginiai apie neva galimą alkotesterio duomenų nepatikimumą vien dėl to, D. V. papūtus pirmą kartą joks alkoholis užfiksuotas nebuvo, o pradėtas fiksuoti tik atnešus iš automobilio pūstuką, nesudaro pagrindo abejoti alkotesteriu nustatytu D. V. neblaivumu. Pažymėtina, kad bekontaktis alkotesteris, kuris buvo naudojamas pirmo pūtimo metu, ekrane informuoja tik tiek, ar iškvėptame ore yra ar nėra alkoholio, tačiau prietaisas nematuoja ir nerodo rezultato skaičiais (promilėmis). Pareigūnams bekontakčiu alkotesteriu nustačius, jog iškvėptame ore vis tik yra alkoholio, D. V. blaivumas buvo nustatinėjamas alkotesteriu Drager Alcotest 7510 Nr. ARHJ-0222 (patikros sertifikato Nr. NMS-2024-0098476), kuomet jam ir buvo nustatytas 1,85 promilės neblaivumas, pakartotinas pūtimas buvo atliktas 13.08 val. ir nustatytas 1,85 promilių neblaivumas ir dar vienas pakartotinas pūtimas buvo atliktas 13.16 val., kurio metu nustatytas 1,83 promilių neblaivumas. Byloje esantis alkotesterio patikros sertifikatas patvirtina, kad minėtas prietaisas buvo tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galiojo iki 2025-05-04. Taigi, vertinamu atveju pareigūnas naudojo tinkamą, sertifikuotą alkotesterį, byloje nėra jokių kitų duomenų, leidžiančių abejoti šio prietaiso tinkamumu bei patikimumu. Šios akivaizdžios aplinkybės patvirtina blaivumo testo atlikimą laikantis alkotesterio naudojimo instrukcijos, todėl apeliacinės instancijos teismui, kaip ir skundžiamą nutartį priėmusiam apylinkės teismui, abejoti užfiksuotų rodmenų tikslumu nebuvo ir nėra jokio objektyvaus pagrindo, juolab, jog kaip matyti iš vaizdo ir garso įrašo ir pats D. V. vietoje iš esmės neginčijo vartojęs alkoholį ir sutiko su nustatytu neblaivumo sunkumo laipsniu. Šie aptarti duomenys dar kartą parodo, kad pareigūnai savo pareigas atliko tinkamai, nepažeisdami tai reglamentuojančių teisės normų.

23. Apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl D. V. skirtos nuobaudos, todėl apeliacinės instancijos teismas tik pažymi, kad įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir jį charakterizuojančius duomenis bei atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nebuvimą, darytina išvada, kad D. V. už jo padarytą administracinį nusižengimą skirta nuobauda yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, paskirta vadovaujantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėmis bei įvertinus visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes.

24. Atsižvelgiant į tai, kad ANK 290 straipsnio 11 dalis numato atsakomybę tik už neblaivaus medžiotojo dalyvavimą medžioklėje ir būtent už šį nusižengimą D. V. buvo nubaustas, nepaisant apylinkės teismo išvadų dėl skundžiamo nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo, kurioms pritaria ir apeliacinės instancijos teismas, konstatuojama būtinybė patikslinti skundžiamo Institucijos nutarimo dalį, kurioje yra pateikiamos nuorodos į pažeistus Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258, 60 punktą bei Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes nagrinėjamu atveju už medžioklinio ginklo gabenimą apsvaigus nuo alkoholio, kaip ir už kitus saugaus elgesio su ginklu reikalavimų pažeidimus D. V. nebuvo nubaustas. Todėl ši aplinkybė iš skundžiamo Institucijos nutarimo šalintina, kas įtakos D. V. veiksmų kvalifikavimui neturi.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto D. V. atstovo advokato Liudo Paltanavičiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2025-05-05 nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-967-2025 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) pašalinti nuorodą į Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258, 60 punktą bei Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.