Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI3-285-414/2023 pagal pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prašymą atsakovui A. S. dėl įpareigojimo įvykdyti privalomąjį nurodymą priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose 2023 m. birželio 19 d. buvo gautas (2023 m. birželio 18 d. pateiktas per EPP) atsakovo A. S., atstovaujamo advokatės M. K., apeliacinis skundas dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 17 d. sprendimo panaikinimo.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas atsakovo 2023 m. gruodžio 11 d. prašymas dėl proceso atnaujinimo, kuriame prašoma atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI3-285-414/2023 pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 17 d. sprendimas, dėl kurios prašoma atnaujinti procesą, įsiteisėjo 2023 m. birželio 17 d. Atsakovo prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas tik 2023 m. gruodžio 11 d., t. y. po beveik 6 mėnesių po minėtos teismo nutarties įsiteisėjimo.

Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-159/2010; 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-34-662/2015).

Visų pirma teisėjų kolegija pastebi, kad atsakovas prašyme atnaujinti procesą teikia nuorodą į ABTĮ 159 straipsnio 2 dalies 10 punktą, tačiau minima 159 straipsnio 2 dalis neturi atsakovo nurodyto punkto. Galima būtų suprasti iš atsakovo pateiktos nuostatos citatos, kad atsakovas remiasi ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktu, nurodančiu, kad procesas gali būti atnaujinamas jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį. Tačiau ir šiuo atveju, atsakovas prašyme nurodo, kad materialiosios teisės normų taikymo pažeidimą padarė privalomąjį nurodymą surašęs asmuo, visiškai nieko nepasisakydamas ir nenurodydamas jokių argumentų, kokius esminius materialiosios teisės normų taikymo pažeidimus padarė Regionų apygardos administracinio teismas priimdamas 2023 m. gegužės 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-285-414/2023, kurioje atsakovas siekia atnaujinti procesą.

ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Šiuo pagrindu atnaujinti procesą gali būti tik tokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai; 3) turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio 2015 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-120-822/2015; 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-6-520/2018).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad: teismas naujai nurodytas aplinkybes ir kaip naujus pateiktus įrodymus užbaigtoje administracinėje byloje preliminariai vertina su byloje ištirtomis aplinkybėmis ir joje jau esančiais įrodymais, siekdamas nustatyti prašyme nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo tikrumą, t. y. sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą teismo tiriami ir vertinami tie įrodymai, kurie gali patvirtinti arba paneigti prašymo atnaujinti procesą pagrįstumą; teismas, vertindamas prašymo pagrįstumą, patikrina, ar prašyme nurodytos aplinkybės yra susijusios su įrodinėjimo dalyku užbaigtoje administracinėje byloje, kada tos aplinkybės ar įrodymai atsirado ir ar jos nebuvo žinomos pareiškėjui bei teismui, nagrinėjusiam bylą; esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai; jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje administracinėje byloje; tais atvejais, kai pareiškėjas gauna ar suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių, tai tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms; įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui; tai reiškia, kad procesui atnaujinti nepakanka vien pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-6-520/2018).

Teisėjų kolegija, iš minėto ekspertinio vertinimo turinio nustatė, kad jame nėra dėstomos jokios naujai paaiškėjusios aplinkybės apie kurias atsakovas teigia sužinojęs jau įsiteisėjus teismo 2023 m. gegužės 17 d. sprendimui ir nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu. Minėtame vertinime yra pateikiama eksperto nuomonė atlikus tam tikrą, atsakovo užsakytą, tyrimą, įvertinus faktines aplinkybes, kurios galbūt galėjo turėti įtakos priimant 2022 m. liepos 5 d. Privalomąjį nurodymą Nr. PN-429. Pažymėtina, kad atsakovas nenurodo, kodėl minėto ekspertinio vertinimo nebuvo galimybės atlikti anksčiau nagrinėjant bylą Regionų apygardos administraciniame teisme ar nedelsiant po 2023 m. gegužės 17 d. sprendimo įsiteisėjimo. Taigi, atsakovo nurodyti bendro pobūdžio teiginiai apie aplinkybes, kurios jam nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu ir apie kurias sužinojo tik 2023 m. rugsėjo 11 d., laikytinos subjektyviomis, nesudarančiomis pagrindo spręsti, kad paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, ir nurodytu būdu skaičiuoti prašymo padavimo terminą.

Kadangi atsakovas prašyme nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytus proceso atnaujinimo pagrindus, t. y. naujai paaiškėjusias aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovo prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI3-285-414/2023 pateiktas praleidus 3 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutarties įsiteisėjimo.

Taigi, remiantis nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad atsakovo prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, šio termino atnaujinti nėra pagrindo ir prašymą atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p., 161 str. 1 d.).

ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą) arba jie grąžinami pareiškėjui. Atsakovas už prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI3-285-414/2023 sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį. Atsisakius priimti atsakovo prašymą atnaujinti procesą, atsakovui grąžintina jo sumokėta žyminio mokesčio suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 159 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 161 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti priimti atsakovo A. S. prašymą atnaujinti procesą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI3-285-414/2023 ir grąžinti jį atsakovui.

Grąžinti atsakovui A. S. už prašymą atnaujinti procesą sumokėtą žyminį mokestį – 23 Eur (dvidešimt tris eurus).

Nutartis neskundžiama.