- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-17
- Bylos Nr.
- eI3-285-414/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02252-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- A. S.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės, Nataljos Zelionkienės,
dalyvaujant pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei D. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovui A. S. dėl įpareigojimo įvykdyti privalomąjį nurodymą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti A. S., per teismo nustatytą terminą įvykdyti 2022 m. liepos 5 d. Privalomąjį nurodymą Nr. PN-429, t. y. pašalinti (duomenys neskelbtini) upelio vagoje įrengtą gelžbetoninį įrenginį (betoninę duobę (baseiną) ir užtvanką iš akmenų ir grunto. 2023 m. balandžio 17 d. Departamentas patikslino prašymą ir prašė įpareigoti A. S., per teismo nustatytą terminą įvykdyti 2022 m. liepos 5 d. Privalomąjį nurodymą Nr. PN-429, t. y. pašalinti (duomenys neskelbtini) upelio vagoje įrengtą gelžbetoninį įrenginį (betoninę duobę (baseiną).
Pareiškėjas skunde nurodė ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad Departamento pareigūnai 2022 m. liepos 4 d. atliko (duomenys neskelbtini) upelio pakrantės A. S. žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), apžiūrą ir nustatė, kad aukštyn nuo ištakų iš (duomenys neskelbtini) ežero, prie valstybinės žemės ir žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos iš skardos, plytų (statybinių blokelių) ir grunto įrengtos dvi upelio vagos užtvankos, sustabdžiusios upelio vandens tėkmę. Dar viena užtvanka (iš akmenų ir grunto), kuri pristabdo vandens tėkmę, padaryta (duomenys neskelbtini) upelio vagoje ties sklypų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) riba. Žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje, besiribojančioje su (duomenys neskelbtini) upeliu, betonuojama apie 2 x 2 m, 1,5 m gylio duobė, susisiekianti su (duomenys neskelbtini) upelio vaga. Tarpas tarp betonuojamos duobės išorinio krašto ir grunto užpildomas akmenimis, plytomis ir šiferio (asbesto turinčios stogo dangos) duženomis.
Pažymėjo, kad atsakovui priklausantis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribojasi su (duomenys neskelbtini) upeliu, t. y. paviršiniu vandens telkiniu, todėl šiam žemės sklypui nuo 2021 m. birželio 12 d. yra nustatytos ir galioja Paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos ir Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos specialiosios naudojimo sąlygos, kurių privalo laikytis žemės sklypo savininkas. Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 14 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudžiama reguliuoti (tvenkti (patvenkti) ir kitais būdais keisti vandens lygį, gylį ir (arba) krantų liniją) upes ir (arba) ežerus, išskyrus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytus atvejus. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 98 straipsnio 7 punktas taip pat nustato, kad paviršiniuose vandens telkiniuose draudžiama reguliuoti (tvenkti (patvenkti) ir kitais būdais keisti vandens lygį, gylį ir (arba) krantų liniją) upes, ežerus ir tarpinius vandenis, išskyrus šio punkto a - l papunkčiuose nurodytus atvejus. To paties įstatymo 100 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama statyti statinius ir įrengti įrenginius, išskyrus šio punkto a - f papunkčiuose nurodytus atvejus.
Apžiūros metu buvo nustatyta, kad A. S. įrengė tris (duomenys neskelbtini) upelio vagos užtvankas, kurios sustabdė ir pristabdė upelio vandens tėkmę bei upelio krante įrengė betoninį 1,5 m gylio (2x2 m dydžio) baseiną, kuris susisiekia su upelio vaga, tokiu būdu neleistinai pakeisdamas upelio vandens lygį ir kranto liniją.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – AAVKĮ) 18 straipsnio 1 dalies 8 punktu, atsakovui 2022 m. liepos 5 d. buvo duotas Privalomasis nurodymas Nr. PN-429 (toliau – ir Privalomasis nurodymas), kuriame atsakovui nurodyta: pašalinti gelžbetoninį įrenginį, įrengtą (duomenys neskelbtini) upelio pakrantės apsaugos juostoje, ir (duomenys neskelbtini) upelio vagoje pastatytas užtvankas (3 vnt.), kliudančias natūraliai žuvų migracijai, taip nutraukiant Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 98 straipsnio 1 dalies 7 punkto pažeidimus bei pašalinant jų pasekmes. Nustatytas Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – 2022 m. liepos 22 d.
Pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, 2022 m. rugpjūčio 1 d. patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Privalomojo nurodymo reikalavimai įvykdyti iš dalies, t. y. atsakovas pašalino įrengtas dvi upelio užtvankas (iš skardos, plytų (statybinių blokelių) ir grunto), o viena užtvanka (iš akmenų ir grunto) bei betonuota duobė (baseinas) yra nepašalinti. Be to baseinas visiškai išbetonuotas, užpildytas vandeniu ir jame yra įrengti laipteliai (kopėčios), skirti įlipti į baseiną.
Akcentavo, kad pilnai neįvykdžius Privalomojo nurodymo, atsakovui 2022 m. rugsėjo 8 d. buvo surašytas Administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 256 straipsnio 4 dalį ir 317 straipsnio 1 dalį. Atsakovui Privalomasis nurodymas buvo surašytas AAVKĮ 18 straipsnio 1 dalies 8 punkto nustatytu pagrindu, t. y. kai iki veiklos patikrinimo pabaigos aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nenutraukiamas ir (ar) jo pasekmės nepašalinamos, duodamas privalomasis nurodymas nutraukti pažeidimą ir (ar) pašalinti jo pasekmes. AAVKĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, atsižvelgdama į privalomajame nurodyme nurodytų įpareigojimų turinį, kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius, kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo asmeniui, kuriam duotas privalomasis nurodymas, įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad Privalomasis nurodymas yra iš dalies įvykdytas, t. y. pašalintos dvi užtvankos, kliudančios natūraliai žuvų migracijai, siūlomas ne didesnis kaip dviejų mėnesių arba teismo nuožiūra nustatytas Privalomojo nurodymo likusioje jo dalyje įvykdymo terminas.
Atsakovas A. S. prašė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
A. S. atsiliepime į prašymą nurodė ir 2023 m. sausio 19 d. teismo posėdyje paaiškino, kad 2022 m. liepos 12 d. pateikė skundą Aplinkos apsaugos departamentui dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo. Skunde nurodė argumentus ir paaiškino (duomenys neskelbtini) upelio užtvankos įrengimo priežastis, aplinkybes dėl akmenų (riedulių) atsiradimo. Nurodė, kad upelis buvo užtvenktas 3 paras, siekiant sustiprinti kairįjį upelio krantą, kurį tekantis vanduo nuardė. Skunde taip pat nurodė, kad jau 10 metų upelyje yra rieduliai ir jų pašalinti negalima, nes tai draudžia Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 98 straipsnio 3 punktas. Tačiau į tokius argumentus pareigūnai neįsiklausė, neapklausė netoliese gyvenančių asmenų, dėl riedulių atsiradimo aplinkybių, elgėsi šališkai ir neobjektyviai.
Pažymėjo tai, kad tekantis (duomenys neskelbtini) upelis sukelia pareiškėjo sklypo dalies eroziją pavasarinių potvynių metu, todėl 2022 m. balandžio 25 d. atsakovas kreipėsi į kraštovaizdžio architektę, kad ši parengtų (duomenys neskelbtini) upelio erozijos paveikto kairiojo kranto įlankos sutvirtinimo projektą (toliau – ir Projektas). Projektas buvo parengtas 2022 m. liepos 4 d., jame buvo konstatuota, kad Projekto apimtis nesusijusi su pačiu (duomenys neskelbtini) upeliu, nes kranto sutvirtinimo darbai numatyti ne arčiau kaip 2 metrai nuo kairiojo (duomenys neskelbtini) upelio kranto, neplanuojama keisti (duomenys neskelbtini) upelio krantų, upelis nebus valomas, jo dugno nuosėdos, augmenija, radavietės ir augavietės bus neliečiamos.
Atkreipė dėmesį į tai, kad pareigūnai be jokio pagrindo konstatavo, jog atsakovas į upelį primetė riedulių ir jį užtvenkė, tačiau rieduliai toje vietoje buvo daugiau kaip 10 metų, per riedulius buvo padarytas lieptelis, bet tai ne atsakovo darbas. Iš 2022 m. spalio 25 d. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0076/22/F1-013 matyti, kad atsakovui priklausančiame sklype sutvirtintas erozijos paveiktos natūralios įlankos kairysis krantas, sutvirtinimo įrenginys yra nutolęs nuo (duomenys neskelbtini) upelio kranto 2,30 m, sutvirtintas krantas ir lauko akmenų lieptas, esantis sankirtoje su kaimyniniu sklypu, neturi jokios įtakos (duomenys neskelbtini) upelio pokyčiui, kranto linijoms bei žuvų migracijai.
Prašymas tenkintinas.
Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento prašymo įpareigoti atsakovą A. S. įvykdyti Departamento 2022 m. liepos 5 d. Privalomąjį nurodymą Nr. PN-429 teisėtumo ir pagrįstumo.
AAVKĮ 4 straipsnio 1 punkte numatyta, jog aplinkos apsaugos valstybinė kontrolės grindžiama prevencijos principu – užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai. Privalomu nurodymu sukuriamos atitinkamos pareigos. Pagal AAVKĮ 2 straipsnio 6 punktą privalomasis nurodymas – rašytinės formos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno įpareigojimas asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji būtų sumažinta, arba likviduoti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo sukeltas pasekmes, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.
Taigi, Privalomasis nurodymas yra poveikio priemonė asmeniui, nesilaikančiam aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, kuria siekiama prevencinių tikslų išvengti teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai.
Teisinis pagrindas kreiptis į teismą dėl teismo įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą numatytas AAVKĮ 26 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jei privalomasis nurodymas neįvykdytas, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, atsižvelgdama į privalomajame nurodyme nurodytų įpareigojimų turinį, kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius, kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo asmeniui, kuriam duotas privalomasis nurodymas, įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse.
A. S. Privalomasis nurodymas buvo surašytas AAVKĮ 18 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, kuris numato, jog kai iki veiklos patikrinimo pabaigos aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nenutraukiamas ir (ar) jo pasekmės nepašalinamos, duodamas privalomasis nurodymas nutraukti pažeidimą ir (ar) pašalinti jo pasekmes.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, kad atsakovas nustatytu terminu (iki 2022 m. liepos 22 d.) neįvykdė Privalomajame nurodyme duotų nurodymų, t. y. pašalinti (duomenys neskelbtini) upelio vagoje įrengtą gelžbetoninį įrenginį (betoninę duobę (baseiną). Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad Privalomasis nurodymas nepanaikintas (Departamento 2022 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. AD5-14306 Privalomasis nurodymas paliktas nepakeistas), atsakovas paskirtą baudą sumokėjo, duotas nurodymas atsakovui yra aiškus (tiksliai apibrėžti veiksmai, kuriuos privalo atlikti atsakovas) ir turi būti įvykdytas. Privalomasis nurodymas pagrįstas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis (akto redakcija, galiojusi nuo 2021-12-01 iki 2022-07-08), draudžiančiomis paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose statyti statinius ir įrengti įrenginius, išskyrus nustatytus atvejus. Byloje nėra ginčo dėl to, kad A. S. žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos (b. l. 11–5).
Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo argumentais, kad įrengtas gelžbetoninis įrenginys (baseinas) susijęs su (duomenys neskelbtini) upelio erozijos paveikto kairio kranto įlankos sutvirtinimu, kuris padarytas pagal (duomenys neskelbtini) upelio erozijos paveikto kairiojo kranto įlankos sutvirtinimo projektą (b. l. 19–35). Tokį įsitikinimą teismas grindžia Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašu (toliau – ir Aprašas), patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-1038 „Dėl Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“.
Aprašas apibrėžia, kad pakrantės tvarkymo darbai – pakrantėje vykdomi darbai: paplūdimio įrengimas ar tvarkymas, paskleidžiant mineralinį gruntą (smėlį, žvyrą ir pan.) pakrantėje, nekeičiant kranto linijos; pakrantėje augančių makrofitų pjovimas ir (arba) šalinimas; pakrantės šlaito erozijos (vandens telkinio kranto linijos pasislinkimo) prevencija ar šios erozijos padarinių šalinimas. Aprašo 24⁴ punkte nustatyta, kad paviršinio vandens telkinio kranto (pakrantės) erozijos prevencijos ir (ar) erozijos padarinių šalinimo, erozijos pažeisto kranto (pakrantės) tvarkymo ir (ar) atkūrimo priemonės taikomos, kai Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme nustatytais atvejais kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai, o iš Aprašo 1 priedo akivaizdu, kad taikant erozijos pažeistos pakrantės tvarkymą ir (arba) erozijos prevencijos ar jos padarinių šalinimo priemones visais atvejais būtina teikti pranešimą arba gauti pritarimą Projektui.
Į bylą nepateikta duomenų, kad Projekto parengimas susietas su Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme nustatytais atvejais, kad teigtas pranešimas arba gautas pritarimas, todėl atmestina atsakovo nurodyta aplinkybė, jog pagal Projektą buvo atliekami paviršinių vandens telkinių tvarkymo darbai pagal Aplinkos ministro patvirtintus Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimus, kaip numatyta Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 3 punkto c papunktyje.
Privalomasis nurodymas surašytas vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatomis, jo turinys ir forma atitinka Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 19 straipsnio reikalavimus. Privalomąjį nurodymą surašė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, atlikęs patikrinimą ir turintis teisę surašyti privalomąjį nurodymą. Privalomasis nurodymas surašytas tinkamam subjektui, jame nurodytų įpareigojimų turinys ir apimtis yra aiškūs, pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis.
Departamentas, kreipdamasis į teismą pasiūlė 1 - 3 mėnesių terminą Privalomajam nurodymui įvykdyti, atsižvelgdamas į tai, kad (duomenys neskelbtini) upelis pavasario metu gali būti patvinęs. Teismo vertinimu yra pagrįsta nustatyti dviejų mėnesių terminą. Teismo nuomone, dviejų mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminas yra pakankamas įpareigojimo įvykdymui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 4 punktais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos prašymą patenkinti.
Įpareigoti A. S. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti 2022 m. liepos 5 d. Privalomąjį nurodymą Nr. PN-429, t. y. pašalinti (duomenys neskelbtini) upelio vagoje įrengtą gelžbetoninį įrenginį (betoninę duobę (baseiną).
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.