Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2025-08-20 · Civilinė byla Nr. e2-8012-494/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-08-20
Bylos Nr.
e2-8012-494/2025
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01720-2025-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Zeniauskaitė
Ieškovas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
Atsakovas
V. L.
Trečiasis asmuo
E. A., A. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-8012-494/2025Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01720-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6.2; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.4.1.6 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugpjūčio 20 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė,sekretoriaujant Julijai Benienei,

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei M. V. T.,

atsakovei V. L., atsakovės V. L. atstovei advokatei Aušrai Saulėnienei,tretiesiems asmenims E. A., A. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei V. L. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, tretieji asmenys E. A., A. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo neterminuotai apriboti atsakovės V. T. (dabartinė pavardė – L.) motinos valdžią nepilnamečių vaikų A. R. L. ir E. L. atžvilgiu.

2. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovė nevykdo savo kaip motinos valdžios savo nepilnamečių vaikų E. L. ir A. R. L. atžvilgiu. V. T. ir G. L. yra nepilnamečių vaikų E. L. ir A. R. L. tėvai. Šiuo metu vaikų tėvas atlieka laisvės atėmimo bausmę. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis šeimai nuo 2022 m. kovo 10 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d. V. T. ir G. L. šeimai buvo taikoma atvejo vadyba. Nuo 2022 m. spalio 24 d. iki dabar V. T. ir R. F. šeimai taikoma atvejo vadyba. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis: 2023 m. rugsėjo 16 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai A. R. L. ir E. L. atžvilgiu; 2023 m. liepos 21 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai A. R. L. ir E. L. atžvilgiu (vaikų motinos V. T. patėvis sukėlė žodinį konfliktą); 2023 m. gegužės 23 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai A. R. L. ir E. L. atžvilgiu (vaikų motina V. T. ir jos sugyventinis R. F. neblaivūs, vaikų tėvas G. L. įkalinimo įstaigoje); 2023 m. vasario 14 d. nustatyti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai A. R. L. ir E. L. atžvilgiu (vaikų motina V. T. ir jos sugyventinis R. F. buvo neblaivūs: motinai nustatytas 2,53 prom. girtumas, sugyventiniui – 3,22 prom.); 2022 m. gegužės 11 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai E. L. atžvilgiu (vaikas paliktas asmenims, kurie netinkamai juo rūpinosi); 2022 m. kovo 9 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką ir galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai E. L. atžvilgiu (vaiko tėvai neblaivūs, vaiko tėvas smurtavo prieš vaiko motiną ir bandė pasmaugti vaiką). 2023 m. rugsėjo 15 d. buvo gautas pranešimas dėl vaiko teisių pažeidimo Nr. 3VTP-2054, kuriame informuojama, kad motina V. T. išėjo iš (duomenys neskelbtini) (toliau – Centras) ir negrįžo, Centre liko jos du mažamečiai vaikai. 2023 m. rugsėjo 16 d. Tarnybos specialistams su vaikų motina V. T. pabendrauti nepavyko, ji pasišalino iš Centro, turėjo sugrįžti apie 14.00 val., bet negrįžo, telefonu susisiekti nepavyko, policija patikrino gyvenamąjį adresą, vaikų motinos ten nerado. 2023 m. rugsėjo 16 d. mažamečiai A. R. L. ir E. L., dėl kylančio realaus ir tiesioginio pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, buvo laikinai apgyvendinti Centre, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Pažymime, kad 2023 m. rugsėjo 18 d., rugsėjo 19 d., rugsėjo 20 d. ir rugsėjo 25 d. Tarnybos specialistė, bandė telefonu susisiekti su vaikų motina V. T., tačiau pastaroji neatsiliepė arba adresatas buvo nepasiekiamas. Su vaikų motina pabendrauti nepavyko. Pastaroji dingo be žinios, šeimos nariai nežinojo kur ji yra. 2023 m. rugsėjo 19 d. Tarnybos specialistė bendravo su vaikų prosenele, kuri papasakojo, kad niekas nežino kur yra jos anūkė V. T., ji pabėgo ir slepiasi kartu su sugyventiniu R. F.. Pasak prosenelės, R. F. pabėgo iš įkalinimo įstaigos ir matyt V. T. kartu su juo dabar slepiasi. Vaikų prosenelė nesupranta, kaip anūkė galėjo palikti vaikus. Apie vaikų tėvą G. L., atsakovės prosenelė nieko nežinojo, kontaktų neturi ir kur jo buvimo vieta nežino. Pasak prosenelės, jai labai gaila vaikų, ji yra prisirišusi prie jų, ypač prie E. L., nes pati augino jį pusantrų metų. 2023 m. rugsėjo 18 d. ir 2023 m. rugsėjo 25 d. Tarnybos specialistė bendravo su V. T. šeimos atvejo vadybininke. Pokalbio metu pastaroji, nurodė, kad jokių kontaktų vaikų tėvo G. L. neturi, atvejo vadybai jo gyvenamoji vieta nėra žinoma. V. T. jai buvo sakiusi, kad vaikų tėvas yra išėjęs iš kalėjimo, bet kur jo buvimo vieta niekas nežino. Atvejo vadybininkės teigimu, vaikų motina per visą atvejo vadybos laikotarpį visiškai nevykdė pagalbos plane nustatytų rekomendacijų. Kiek kartų lankėsi pati vadybininkė ir socialinė darbuotoja, jie nekarto nematė V. su vaikais. Vaikai nuolat būdavo palikti senelės arba prosenelės priežiūrai. Vadybininkės teigimu, namuose sąlygos buvo tragiškos, nuolat rūkoma, namai reikalauja remonto, ten nuolat lankosi pašaliniai žmonės ir vartoja alkoholinius gėrimus. 2023 m. rugsėjo 27 d. buvo gautas Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro motyvuotas siūlymas, kuriame nurodoma, kad V. T. šeimai nuo 2022 m. spalio 24 d. Vilniaus rajono socialinių paslaugų centre yra taikomas pakartotinis atvejo vadybos procesas bei teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos. Nuo atvejo vadybos proceso bei socialinių paslaugų teikimo šeimos atžvilgiu pradžios V. T. šeimai buvo organizuoti 4 atvejo vadybos posėdžiai (2022 m. lapkričio 16 d., 2023 m. vasario 21 d., 2023 m. liepos 4 d. ir 2023 m. liepos 11 d.). Visuose V. T. šeimos atvejo nagrinėjimo posėdžiuose buvo sprendžiami klausimai dėl galimos priklausomybės nuo alkoholio, socialinių įgūdžių stokos, netinkamo rūpinimosi vaikais.

3. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad V. T. nebuvo motyvuota keisti savo gyvenimo būdo, nebuvo linkusi prisiimti atsakomybės už savo žalingą svaigalų vartojimą ir dėl to nemato savo kaltės. Toks motinos gyvenimo būdas yra nesaugus mažamečiams vaikams, kadangi motina negali užtikrinti vaikams geriausių interesų ir poreikių, bei užtikrinti saugios aplinkos. V. T. neįvykdė atvejo vadybos plano uždavinių. Vaikų motina nerodė iniciatyvos bei dėjo per mažai pastangų situacijai šeimoje gerinti. Siūlytos pagalbos pagerinti šeimos situaciją bei susidoroti su galima alkoholio priklausomybe V. T. atsisakė. Vaikų motina nesugeba įvertinti jos laukiančių iššūkių ir atsakomybės, kuriuos ji neša už nepilnamečių saugumą, auklėjimą bei teigiamo pavyzdžio rodymą. Visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko atstovai pagal įstatymą nedėjo pastangų, nekeitė savo elgesio ir toliau išliko realus pavojus vaikų fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaikų sveikatai. 2023 m. rugsėjo 29 d. buvo kreiptasi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus su prašymu dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jų tėvų išdavimo. 2023 m. spalio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi leista paimti nepilnamečius vaikus A. R. L. ir E. L. iš jų motinos V. T. ir tėvo G. L.. Vilniaus rajono savivaldybės mero 2023 m. spalio 18 d. potvarkiais Nr. M22-1420 ir M22-1419 „Dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo“, nuo 2023 m. spalio 18 d. vaikams E. L. ir A. R. L. nustatyta laikinoji globa E. A. ir A. A. šeimoje. 2023 m. spalio 24 d. Mobilios komandos (toliau – MK) darbo pabaigos akte nurodyta, kad mobilios komandos darbo pabaigos pagrindas yra vaiko tėvai sutiko (pasirašė Sutikimą priimti mobilios komandos pagalbą), tačiau intensyvaus MK darbo metu atsisakė tolesnio pagalbos teikimo ar bendradarbiavimo su specialistais. 2024 m. gegužės 17 d. Ieškovas gavo Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro pagalbos planą, kuriame nurodyta, kad „V. T., sakė, kad pradėjo lankyti AA grupę, susitikimai vyksta 1 kartą į savaitę, dėl darbo užimtumo teks praleisti kelis užsiėmimus. Buvo Respublikiniame priklausomybių lygų centre konsultacijoje, tačiau išvados nedavė. Laukia eilės į Minesotos programą, kada ateis eilė pati nežino. V. T. informavo, kad vyksta į susitikimus su vaikais kartą į mėnesį. Moteris minėjo, jog E. nenoriai bendrauja su ja, o A. noriai. Šiuo metu gyvena name kur gyveno, tačiau ateities planuose yra ieškoti būsto nuomai, nes vaikų gyvenimui yra netinkamos sąlygos. Pasak V. T., ji nutraukė bendravimą su draugų kompanija, kuri darė neigiamą įtaką, namuose nesilanko svetimi asmenys, pradėjo dirbti, prižiūri sergančią motiną. Moteris įvardija, kad jos problemose yra kalti du jos vyrai, tačiau po pauzės pareiškė, kad ir ji yra kalta, kad jos vaikai ne su ja. V. pripažįsta savo alkoholio vartojimo problemą. V. T. išsakė, kad tegul specialistai sprendžia, ar kreiptis dėl laikino valdžios apribojimo vaikų atžvilgiu, ji sutiks su jų sprendimu. Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja darbui su šeimomis, nurodė, kad V. T. pradėjo lankyti pozityvios tėvystės mokymus, AA grupės bei įsidarbino. Savarankiškai kreipėsi į antstolių rūmus dėl skolos grąžinimo grafiko. Balandžio 2 d. darbuotoja dalyvavo V. ir jos šeimos narių susitikime su vaikais. Socialinė darbuotoja pastebėjo, kad tarp sūnaus ir mamos yra mažas ryšys, vaikas labiau ir noriau glaudžiasi prie prosenelės, dažniau su ja bendrauja. Mergaitė dar yra maža, todėl ji noriai eina prie visų. Vilniaus rajono šeimos ir vaiko globos centro globos koordinatorė pažymėjo, kad E. neturi ryšio su motina, jo nebuvo ir tada, kai visi atvyko į (duomenys neskelbtini) centrą. A. yra dar mažas vaikas, kuriai patinka visų žmonių dėmesys, mergaitė pozityvi ir draugiška, eina pas visus. V. dažnai skambina, teiraujasi apie vaikus, skambučiai būna trumpi. V. T. išlaikymo vaikams neteikia. Posėdžio metu bendru specialistų sprendimu nutarta kreiptis į teismą dėl laikino motinos valdžios apribojimo. 2024 m. birželio 14 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktuose 3 punktuose, nurodyta, kad „Vilniaus rajono socialinių paslaugų centras teikia paslaugas vaiko motinai V. T.. Paskutinis šeimos Atvejo vadybos posėdis įvyko 2024 m. gegužės 17 d. Posėdžio metu buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl laikino motinos valdžios apribojimo vaikų A. R. L. ir E. L. atžvilgiu, kreiptis dėl vaikų A. R. L. ir E. L. atskyrimo nuo jų tėvo, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę. Kreipimosi pagrindas yra nepakankami pokyčiai vaikų motinos elgesyje, ji nepilnai suvokia situacijos sudėtingumą, negebėtų užtikrinti vaikams saugios ir netraumuojančios aplinkos, vaikams išlaikymo neteikia. Vaikai yra atitolę nuo mamos, susitikimai su mama vyksta 1 kartą per mėnesį, V. T. yra praleidusi kelis susitikimus, buvo tuo metu pradingusi, paskutinių susitikimų su mama metu vaikai žaidžia savarankiškai su žaisliukais, nebūna su mama, mama negeba patraukti vaikų dėmesio, nemoka su jais bendrauti, sudominti. Globėjai pastebėjo, kad po bendravimo su mama E. L. būna neramus, sudirgęs, o A. R. elgesys pernelyg nesikeičia, mergaitei mama nėra artima, todėl ir reaguoja į ją abejingai“. 8 punktuose „Išvados ir pasiūlymas“ nurodyta, kad peržiūros metu Skyriuje priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl laikino motinos valdžios apribojimo ir tėvo atskyrimo nuo vaikų. 2024 m. birželio 21 d. (duomenys neskelbtini) pateiktoje informacijoje nurodyta, kad A. R. ir E. bei jų biologinės šeimos narių susitikimai vyksta vieną kartą per mėnesį šeimos narių iniciatyva. Susitikimų metu stebimas artimas ryšys tarp E. ir pro močiutės L.. Visus susitikimus stebimas E. vengimas priartėti prie mamos V.. Vaikas noriau bendrauja su močiutėmis, nei su biologine motina. A. R. išskirtinio ryšio su biologiniais šeimos nariais nestebima. A. draugiška, linksma mergaitė, bendrauja su visais vienodai pozityviai. Praneša, kad nė vienas iš tėvų vaikams išlaikymo neteikia. Atsakovė V. T., nors ir priėmė siūlomą pagalbą, atvejo vadybos proceso metu bendradarbiavo, tačiau ilgalaikių teigiamų rezultatų nepasiekta, atsakovė 2024 m. gegužės 17 d. atvejo vadybos posėdžio metu, atsižvelgiant į geriausius vaikų interesus, sutiko su sprendimu dėl nuolatinės globos nustatymo nepilnamečiams vaikams. Atsakovas G. L. atlieka 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir laikinai negali pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais. Bausmės pabaiga - 2025 m. rugpjūčio 29 d. Įvertinus aplinkybių visumą Skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl motinos valdžios ribojimo, tėvo atskyrimo.

4. Kaip nurodyta ieškinyje, 2024 m. gruodžio 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-11030-494/2024 atsakovės motinos valdžia nepilnamečių vaikų E. L. ir A. R. L. atžvilgiu apribota laikinai, šie nepilnamečiai vaikai atskirti nuo tėvo, iš atsakovų nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas. 2025 m. vasario 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-1184-494/2025 nepilnamečiams vaikams E. L. ir A. R. L. nustatyta nuolatinė globa, jų nuolatiniais globėjais ir gaunamų lėšų tvarkytojais uzufrukto teise paskirti E. A. ir A. A., nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta kartu su globėjais jų gyvenamojoje vietoje. Atsakovei ir toliau buvo vykdoma atvejo vadyba. Pagal pagalbos plano duomenis paskutinis atvejo vadybos posėdis vyko 2025 m. balandžio 15 d. Atvejo vadybos posėdžio tikslas – nepilnamečių vaikų E. L. ir A. R. L. globos peržiūra. Pastariesiems nuolatinė globa nustatyta nuo 2025 m. vasario 12 d., tačiau situacija atsakovės šeimoje nesikeičia: pokyčiai nevyksta, atsakovė nedirba, yra stebima probacijos, nevykdo sudaryto pagalbos plano. Atvejo vadybos posėdžio metu atsakovė teigė, kad gyvena ten pat, neturi galimybės gerinti gyvenimo sąlygų. Dirbo tik savaitę, nes netiko darbo grafikas, nešioja apykoją, turi iki 22 val. grįžti į namus, šiai dienai yra registruota užimtumo tarnyboje. Atsakovė nurodė, kad neturi finansinių galimybių teikti vaikams išlaikymą. Vaikų motina minėjo, kad vyksta į susitikimus pas vaikus, atveža lauktuvių, dabar suplanuotas susitikimas gegužės 21 dieną, važiuoja ne viena, kartu su giminėmis, Ji nedalyvavo tėvystės įgūdžių paskaitose, nesiregistravo į AA grupes, nesvarstė galimybės gydytis nuo galimos priklausomybės alkoholiui. Atsakovė paaiškino, jog supranta, kad neturi galimybių, finansų, žinių, gyvenimo sąlygų šiai dienai grąžinti vaikus į šeimą. Atvejo vadybininkė, dirbanti su šeima, paaiškino, kad atsakovė deda per mažai pastangų, kad situacija jos šeimoje pasikeistų, nerodo didelės iniciatyvos problemos sprendimuose. Motina nepadarė ženklios pažangos dėl vaikų grąžinimo į šeimą. Pastebima, kad pagalbos moteriai priemonės yra neveiksmingos, vaiko motina nėra pasiruošusi prisiimti atsakomybės už nepilnamečių vaikų auklėjimą, sveikatos užtikrinimą, saugios aplinkos sukūrimą, todėl pasiūlė kreiptis į teismą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo. Socialinė darbuotoja, dirbanti su šeima, taip pat patvirtino, kad atsakovė nėra motyvuota, nesiėmė jokių veiksmų, kad vaikai grįžtų į šeimą, nesistengia pakeisti savo gyvenimo būdo, pas vaikus lankosi retai. Ryšys tarp vaikų ir motinos silpsta. 2025 m. vasario 12 d. Globojamo (Rūpinamo) vaiko aplankymo akte Nr. 3GVA-90 bei 2025 m. vasario 18 d. Globojamo (Rūpinamo) vaiko aplankymo akte Nr. 3GVA-96 nurodyta, kad pasak globėjų tarp vaikų ir motinos nėra artimų santykių, vaikai mama laiko globėją. Atsakovė bendraudama su vaikais daugiau dėmesio skyrė mergaitei, tačiau vaikai motinai emocijų nerodė. Globos koordinatorė informavo apie tai, jog vaikai sėkmingai auga, o tarp motinos ir vaikų ryšis silpsta. Pastebėta, kad šiais metais motina dažniau atvyksta į pasimatymus su vaikais negu praeitais metais. Globos koordinatorė pažymėjo, jog E. prašo, kad atvyktų prosenelė, su kuria turi stiprų ryšį, prisimena ją. A. susitikimų metu bendrauja su motina, tačiau po kurio laiko pradeda ieškoti globėjų. Pabrėžtina, kad tėvų valdžia įgyvendinama nuo vaiko gimimo ir baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės ar tapus veiksniam. Tėvystė ir motinystė yra pareigos vaikams, o ne teisės į vaikus, todėl atsakovai, siekdamas išsaugoti tėvo valdžią, turi nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvų pareigas ir rūpintis vaikais: kasdieniais jo poreikiais, ugdymu, sveikata, auklėjimu ir kt. Tėvo, motinos ir vaiko buvimas kartu yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis. Tėvai turi vaikus auginti patys, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina jų kaltais veiksmais. Pagal ieškinyje pateiktų faktinių aplinkybių visumą, matyti, kad atvejo vadybos proceso metu reikšmingų teigiamų pokyčių nepilnamečių vaikų E. L. ir A. R. L. motinos V. T. elgesyje nepastebėta. 2024 m. gruodžio 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu motinos valdžia nepilnamečių vaikų atžvilgiu buvo laikinai apribota, tačiau motina nesiima aktyvių veiksmų situacijai keisti, o jos bendradarbiavimas su specialistais yra minimalus. Motinai buvo sudarytas pagalbos planas, kuriame numatytos pagalbos priemonės, tačiau atsakovė jas vykdo tik dalinai. Pati 2025 m. balandžio 15 d. vykusio atvejo vadybos proceso metu patvirtino, kad neturi finansinių galimybių teikti vaikams išlaikymą, nedalyvavo tėvystės įgūdžių paskaitose, nesiregistravo į AA grupes, nesvarstė galimybės gydytis nuo galimos priklausomybės alkoholiui. Atsakovė paaiškino, jog supranta, kad neturi galimybių, finansų, žinių, gyvenimo sąlygų šiai dienai grąžinti vaikus į šeimą. Pastebima, kad ryšys tarp vaikų ir motinos silpsta. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad nuo laikino motinos valdžios apribojimo taikymo, atsakovė nededa pakankamai pastangų susigrąžinti vaikus ir iniciatyvos jų auginti nerodo. Motina turi rodyti pastangas norint susigrąžinti vaikus: rūpintis jais, jų sveikata, teikti išlaikymą, gerinti savo socialinius įgūdžius, vykdyti pagalbos plane nematytus uždavinius, rodyti inciatyvą bendraujant su vaikais, palaikyti nuolatinį ryšį, užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas. Ieškovo vertinimu, ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais, neįgyvendina savo kaip motinos valdžios, kurios turinį reglamentuoja CK 3.155 straipsnio 2 dalis, todėl yra pagrįstas pagrindas neterminuotai apriboti atsakovės tėvų valdžią nepilnamečių vaikų E. L. ir A. R. L. atžvilgiu. Atsakovei buvo suteikta pakankamai laiko imtis priemonių gyvenimo būdui, elgesiui, gyvenamos aplinkos sąlygoms pakeisti, sukurti tinkamas vaikams gyventi buities sąlygas, saugią, stabilią aplinką, ir imtis kitų veiksmų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad atsakovės elgesys nuo laikino motinos valdžios apribojimo pasikeitė. Dėl atsakovės kaltės neįgyvendinama tėvų valdžia ir pareiga auginti, auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Atsakovė savo vaikais nesirūpina, jų neprižiūri, negali vaikams užtikrinti tinkamų gyvenimo sąlygų, saugios, stabilios aplinkos, nuolatinės priežiūros, emocinio stabilumo, stabilios psichologinės būsenos, sveikatos priežiūros, kas sudaro pagrindą teigti, jog yra visiškai nusišalinusi nuo motinos pareigų. Akivaizdu, kad toks atsakovės elgesys daro vaikams žalą. Atsakovės kaip motinos pareigų savo nepilnamečiams vaikams neįgyvendinimas, vertintinas kaip atsakovės veikimas priešingai vaikų interesams. Tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Vaikui kas dieną reikalingas abiejų tėvų rūpestis, išlaikymas ir parama. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms (motiniškoms) pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais. Pažymėtina, kad tėvystė visų pirma yra pareiga vaikui, o ne teisė į vaiką. Tėvų pareiga rūpintis ir auklėti vaiką yra privaloma. Domėtis vaiku nepakanka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų poreikius. Vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas emocinių, ugdymo ir kitų svarbių poreikių tenkinimui. Vaikui kas dieną reikalingos sveikos ir saugios raidos sąlygos. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais. Todėl toks atsakovės kaip motinos pareigos savo vaikų atžvilgiu nevykdymas, vertintinas kaip atsakovės veikimas priešingai vaikų interesams. Atsakovės kalti veiksmai pasireiškia neveikimu, t. y., abejingumu pareigoms. Tėvai turi vaikus auginti patys, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Atsakovė neužtikrina tinkamos vaikų priežiūros, yra nusišalinusi nuo vaikų auklėjimo, rūpinimosi jų sveikata, ugdymu. Pažymėtina, kad nepilnamečiams vaikams laikina globa nustatyta 2023 m. spalio 18 d., atsakovei motinos valdžia apribotai laikinai nuo 2024 m. gruodžio 3 d. Nuo šio teismo sprendimo priėmimo praėjus pusei metų pasiekti pagrindinio laikino valdžios apribojimo tikslo sugrąžinti vaikus į šeimą, nėra galimybių dėl atsakovės nenoro keisti gyvenimo būdo. Atsižvelgiant į tai, kad vaikų grąžinti į šeimą negalima, socialinis darbas su atsakove negalimas dėl motinos nenoro, nėra pagrindo tikėtis teigiamų pokyčių ateityje.

Atsiliepimas

5. Atsakovės atstovės atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad sutinka su ieškiniu toliau nurodytais motyvais: 2025 m. gegužės 20 d. skambino atsakovei tris kartus. Atsakovė skambutį atmetė ir atstovei neperskambino. Nei tą dieną, nei vėliau dėl teisinės pagalbos į atstovę nesikreipė ir su ja nebendradarbiavo; be aukščiau aprašytos 2025 m. balandžio 15 d. posėdyje svarstytos globos peržiūros paminėti tokie faktai kaip, kad V. T. šeimai atvejo vadyba taikoma nuo 2022 m. kovo 10 dienos iki dabar, ne kartą nustatyta, kad vaikų motina V. T. neblaivi, 2022 m. kovo 09 d. vaiko tėvas neblaivus galimai smurtavo prieš vaiką ir bandė jį smaugti, 2023 m. rugsėjo 15 d. V. T. pasišalino iš (duomenys neskelbtini) palikdama abu mažamečius vaikus ir negrįžo, vaikų motinos niekur negalima buvo rasti, šeimos nariai nežinojo kur ji yra, galimai ji buvo pabėgusi su savo sugyventiniu R. F. ir kažkur su juo slapstėsi ir t.t. Remiantis išdėstytu, neturi pagrindo prieštarauti ieškiniui. Sutinka, kad jis būtų patenkintas.

6. Tretieji asmenys nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Šalies argumentai

7. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu parodė, kad palaiko ieškinį, prašė tenkinti ieškinį.

8. Atsakovė teismo posėdžio metu prašė ieškinio netenkinti. Į teisėjos klausimą, ar sutinka, kad šiai dienai atsakovė negali tinkamai vaikais pasirūpinti ir kad atsakovei būtų neterminuotai apribota motinos valdžia, atsakė, kad šiai dienai taip.

Atsiliepimas

9. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė prašo netenkinti ieškinio, nors prieš tai duodama paaiškinimus nurodė, kad šiai dienai negali jais pasirūpinti ir sutiktų, kad būtų neterminuotai motinos valdžia apribota, tačiau nesutikus jai su ieškiniu ir prašant netenkinti, nurodė, kad palaiko šią nuomonę.

10. Teismo posėdžio metu tretieji asmenys E. A., A. A. parodė, kad sutinka su ieškiniu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl motinos valdžios apribojimo

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, taip pat juos išlaikyti. Tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, juos išlaikyti, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

12. CK 3.165 straipsnio 1 dalyje nustatytas tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinys, t. y. tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Pagal CK 3.180 straipsnio 3 dalį neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Pagal kasacinio teismo praktiką laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.

13. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma, turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, įtvirtintą tiek CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

14. 2024 m. gruodžio 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-11030-494/2024 atsakovės motinos valdžia nepilnamečių vaikų E. L. ir A. R. L. atžvilgiu apribota laikinai, šie nepilnamečiai vaikai atskirti nuo tėvo, iš atsakovų nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas. 2025 m. vasario 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-1184-494/2025 nepilnamečiams vaikams E. L. ir A. R. L. nustatyta nuolatinė globa, jų nuolatiniais globėjais ir gaunamų lėšų tvarkytojais uzufrukto teise paskirti E. A. ir A. A., nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta kartu su globėjais jų gyvenamojoje vietoje.

15. Bylos duomenimis, atsakovei ir toliau buvo vykdoma atvejo vadyba. Pagal pagalbos plano duomenis paskutinis atvejo vadybos posėdis vyko 2025 m. balandžio 15 d. Atvejo vadybos posėdžio tikslas – nepilnamečių vaikų E. L. ir A. R. L. globos peržiūra. Pastariesiems nuolatinė globa nustatyta nuo 2025 m. vasario 12 d., tačiau situacija atsakovės šeimoje nesikeičia: pokyčiai nevyksta, atsakovė nedirba, yra stebima probacijos, nevykdo sudaryto pagalbos plano. Atvejo vadybos posėdžio metu atsakovė teigė, kad gyvena ten pat, neturi galimybės gerinti gyvenimo sąlygų. Dirbo tik savaitę, nes netiko darbo grafikas, nešioja apykoją, turi iki 22 val. grįžti į namus, šiai dienai yra registruota užimtumo tarnyboje. Atsakovė nurodė, kad neturi finansinių galimybių teikti vaikams išlaikymą. Vaikų motina minėjo, kad vyksta į susitikimus pas vaikus, atveža lauktuvių, dabar suplanuotas susitikimas gegužės 21 dieną, važiuoja ne viena, kartu su giminėmis, Ji nedalyvavo tėvystės įgūdžių paskaitose, nesiregistravo į AA grupes, nesvarstė galimybės gydytis nuo galimos priklausomybės alkoholiui. Atsakovė paaiškino, jog supranta, kad neturi galimybių, finansų, žinių, gyvenimo sąlygų šiai dienai grąžinti vaikus į šeimą. Atvejo vadybininkė, dirbanti su šeima, paaiškino, kad atsakovė deda per mažai pastangų, kad situacija jos šeimoje pasikeistų, nerodo didelės iniciatyvos problemos sprendimuose. Motina nepadarė ženklios pažangos dėl vaikų grąžinimo į šeimą. Pastebima, kad pagalbos moteriai priemonės yra neveiksmingos, vaiko motina nėra pasiruošusi prisiimti atsakomybės už nepilnamečių vaikų auklėjimą, sveikatos užtikrinimą, saugios aplinkos sukūrimą, todėl pasiūlė kreiptis į teismą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo. Socialinė darbuotoja, dirbanti su šeima, taip pat patvirtino, kad atsakovė nėra motyvuota, nesiėmė jokių veiksmų, kad vaikai grįžtų į šeimą, nesistengia pakeisti savo gyvenimo būdo, pas vaikus lankosi retai. Ryšys tarp vaikų ir motinos silpsta.

16. 2025 m. vasario 12 d. Globojamo (Rūpinamo) vaiko aplankymo akte Nr. 3GVA-90 bei 2025 m. vasario 18 d. Globojamo (Rūpinamo) vaiko aplankymo akte Nr. 3GVA-96 nurodyta, kad dėl amžiaus vaikai savo nuomonės pareikšti negali bei tai, kad pasak globėjų tarp vaikų ir motinos nėra artimų santykių, vaikai mama laiko globėją. Atsakovė bendraudama su vaikais daugiau dėmesio skyrė mergaitei, tačiau vaikai motinai emocijų nerodė. Atvejo vadybos posėdžio, vykusio 2025 m. balandžio 15 d., Globos koordinatorė informavo apie tai, jog vaikai sėkmingai auga, o tarp motinos ir vaikų ryšis silpsta. Pastebėta, kad šiais metais motina dažniau atvyksta į pasimatymus su vaikais negu praeitais metais. Globos koordinatorė pažymėjo, jog E. prašo, kad atvyktų prosenelė, su kuria turi stiprų ryšį, prisimena ją. A. susitikimų metu bendrauja su motina, tačiau po kurio laiko pradeda ieškoti globėjų.

17. Pagal ieškinyje pateiktų faktinių aplinkybių visumą, matyti, kad atvejo vadybos proceso metu reikšmingų teigiamų pokyčių nepilnamečių vaikų E. L. ir A. R. L. motinos atsakovės elgesyje nepastebėta. 2024 m. gruodžio 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu motinos valdžia nepilnamečių vaikų atžvilgiu buvo laikinai apribota, tačiau motina nesiima aktyvių veiksmų situacijai keisti, o jos bendradarbiavimas su specialistais yra minimalus. Motinai buvo sudarytas pagalbos planas, kuriame numatytos pagalbos priemonės, tačiau atsakovė jas vykdo tik dalinai. Pati atsakovė 2025 m. balandžio 15 d. vykusio atvejo vadybos proceso metu patvirtino, kad neturi finansinių galimybių teikti vaikams išlaikymą, nedalyvavo tėvystės įgūdžių paskaitose, nesiregistravo į AA grupes, nesvarstė galimybės gydytis nuo galimos priklausomybės alkoholiui. Atsakovė paaiškino, jog supranta, kad neturi galimybių, finansų, žinių, gyvenimo sąlygų šiai dienai grąžinti vaikus į šeimą. Pastebima, kad ryšys tarp vaikų ir motinos silpsta. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad nuo laikino motinos valdžios apribojimo taikymo, atsakovė nededa pakankamai pastangų susigrąžinti vaikus ir iniciatyvos jų auginti nerodo. Atsakovei buvo suteikta pakankamai laiko imtis priemonių gyvenimo būdui, elgesiui, gyvenamos aplinkos sąlygoms pakeisti, sukurti tinkamas vaikams gyventi buities sąlygas, saugią, stabilią aplinką, ir imtis kitų veiksmų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad atsakovės elgesys nuo laikino motinos valdžios apribojimo pasikeitė. Atsakovė savo vaikais nesirūpina, jų neprižiūri, negali vaikams užtikrinti tinkamų gyvenimo sąlygų, saugios, stabilios aplinkos, nuolatinės priežiūros, emocinio stabilumo, stabilios psichologinės būsenos, sveikatos priežiūros, kas sudaro pagrindą teigti, jog yra visiškai nusišalinusi nuo motinos pareigų. Nepilnamečiams vaikams laikina globa nustatyta 2023 m. spalio 18 d., atsakovei motinos valdžia apribotai laikinai minėtu 2024 m. gruodžio 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu. Nuo šio teismo sprendimo priėmimo praėjus pusei metų pasiekti pagrindinio laikino valdžios apribojimo tikslo, sugrąžinti vaikus į šeimą, nėra galimybių dėl atsakovės nenoro keisti gyvenimo būdo.

18. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kitomis svarbiomis vaiko vystymuisi bei ugdymui aplinkybėmis, tai reiškia, jog jie (tėvai) nevykdo savo pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios apribojimą. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

19. Įvertinus byloje esančius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, nekyla abejonių, kad situacija atsakovės šeimoje nuo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimo, kuriuo laikinai apribota atsakovės motinos valdžia nepilnamečių vaikų E. L. ir A. R. L. atžvilgiu, nepasikeitė. Atsakovė nevykdo konstitucinių ir CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pareigų savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu: nesirūpina savo nepilnamečių vaikų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, neauklėja ir neprižiūri jų, neužtikrina jiems tinkamų ir sveikų gyvenimo sąlygų. Atsakovė taip pat vengia atlikti CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatytą turtinę pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ji yra nusišalinusi nuo nepilnamečių vaikų E. L. ir A. R. L. auklėjimo ir priežiūros. Atsakovė savo neveikimu ir abejingumu daro žalą nepilnamečių vaikų protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai. Atsakovė dėl abejingumo savo pareigoms, t. y. ne dėl objektyvių aplinkybių, bet dėl savo kaltės neatlieka motinos pareigų. Duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti ir atsakovė ims visapusiškai rūpintis nepilnamečiais vaikais, byloje nėra. Taigi darytina išvada, kad atsakovė šiuo metu negeba tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais E. L. ir A. R. L.. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad yra pagrindas atsakovei taikyti neterminuotą motinos valdžios apribojimą nepilnamečių vaikų E. L. ir A. R. L. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1, 3 dalys).

20. Atsakovei išaiškintina, kad neterminuotai apribojus motinos valdžią, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Neterminuotai apribojus motinos valdžią, atsakovei išlieka pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.195 straipsnis).

21. Vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi, motinos valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei bus įrodyta, kad atsakovė pakeitė savo elgesį ir gali auklėti nepilnamečius vaikus, ir jei motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus nepilnamečių vaikų interesams. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, atsakovė, pakeitusi požiūrį į nepilnamečių vaikų auklėjimą, turės teisę kreiptis į teismą su prašymu panaikinti neterminuotą motinos valdžios apribojimą nepilnamečių vaikų atžvilgiu.

22. Sprendimas dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

23. Pažymėtina, kad nepilnamečių vaikų išlaikymas nustatytas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-11030-494/2024, nepilnamečiams vaikams nustatyta nuolatinė globa ir paskirti nuolatiniai globėjai Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 12 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-1184-494/2025, todėl minėti klausimai šioje byloje nespręstini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo. Atsakovė pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025 m. gegužės 7 d. sprendimą yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas). Pagal 2025 m. liepos 29 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 281,25 Eur. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 4 dalimi, žyminis mokestis, teismo patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos), ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 406 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovei V. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) motinos valdžią nepilnamečių vaikų A. R. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir E. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Dalia Zeniauskaitė