- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-11-07
- Bylos Nr.
- A8.-2069-890/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01497-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė
- Pažeidėjas
- I. J.
- Advokatai
- Mauras Urbonavičius
- Kategorijos
- 1.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietei, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), netekėjusiai, aukštojo išsilavinimo, dirbančiai (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstove, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. J. 2019 m. rugsėjo 19 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad ji, būdama muitinės tarpininko atstovė, 2017 m. gruodžio 8 d., 10 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos teritorinei muitinei pateikė elektroninę importo deklaraciją Nr. 17LTLR1000IM04D300 (2017 m. gruodžio 8 d.), prekių išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai. Muitinio įforminimo metu kilus abejonėms dėl skrysčinių blokų (talių) dalių (prekė Nr. 2), deklaruotų TARIC kodu 8431 10 00 00, vadovaujantis 2010 m. birželio 29 d. Muitinės departamento direktoriaus įsakymu Nr. 1B-443 patvirtintomis Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklėmis buvo paimti minėtos prekės mėginiai, kurie tyrimams išsiųsti į Muitinės laboratoriją. Klaipėdos teritorinė muitinė išanalizavusi Muitinės laboratorijos tyrimo protokolus su pateiktomis rekomendacijomis nustatė, kad prekė – kabliai nukalti iš legiruoto plieno, naudojant uždarą matricą. Vadovaujantis Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos XVI skyriaus 8431 pozicijos (f) aiškinamąja pastaba (toliau – Suderintos sistemos paaiškinimai) kėlimo kabliai, kurie nors ir yra vien tiktai arba daugiausiai tinkami mechanizmams, yra klasifikuojami ne prie mechanizmo dalių (8431 pozicija), bet kaip kėlimo kabliai, kurie Kombinuotoje nomenklatūroje yra klasifikuojami 7325 ar 7326 pozicijose. 2018 m. vasario 15 d. Klaipėdos teritorinė muitinė priėmė Supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 8LM190109S, kuria pakeitė importo deklaracijoje Nr. 17LTLR1000IM04D300 deklaruotos prekės Nr. 2 TARIC kodą iš 8431 10 00 00 į 7326 90 94 90 ir įregistravo mokestinę nepriemoką muito - 737,00 Eur, įtraukė į apskaitą įskaitomo VMI pridėtinės vertės mokesčio sumą - 155,00 Eur, iš viso 892,00 Eur, o tai sudaro 17,84 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio. UAB „(duomenys neskelbtini) Muitinės departamentui pateikė skundą dėl minėtos Supaprastinto patikrinimo ataskaitos. 2018 m. gegužės 8 d. Muitinės departamentas patvirtino Klaipėdos teritorinės muitinės priimtą Supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 8LM190109S. Pateikdama importo deklaracijose neteisingus deklaruojamos prekės duomenis (TARIC kodas, apskaičiuoti importo mokesčiai), I. J. pažeidė 2004 m. balandžio 13 d. Muitinės departamento direktoriaus įsakymu Nr. 1B-329 patvirtintos Bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcijos 27.35.2, 27.37.3, 27.53 punktų nuostatas, 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Teismo posėdžio metu I. J. savo kaltės dėl administracinio nusižengimo padarymo nepripažino ir parodė, kad 2017 metais pateikė importo deklaraciją, kurioje buvo deklaruotos prekės - skrysčinių blokų (talių) dalys ir talių kabliai, kurie yra neatsiejama talių kėlimo mechanizmo dalis. Informaciją apie prekes jų įmonei pateikė pastovus klientas UAB (duomenys neskelbtini). Nustatinėdami kodus ir deklaruodami prekes importo deklaracijoje, jų įmonės darbuotojai vadovaujasi Kombinuotąja nomenklatūra, muitinės reglamentais. Reglamente yra pastaba, kurioje nurodyta, kad visos dalys, kurios yra priskiriamos daugiausiai mechanizmui yra deklaruojamos toje pačioje pozicijoje. Remiantis šia informacija, ji taip ir deklaravo tas prekes. Galbūt jai jau yra tekę deklaruoti tokias pačias prekes, tačiau labai senai. Jai jokių abejonių deklaruojant nekilo, pasitikėjo pateiktais duomenimis, nes ne pirmus metus dirba muitinės tarpininko atstove, taip pat buvo pateikta iš duomenų bazės informacija, kad jų klientas ne pirmą kartą vežasi tokias prekes. Prekes patikrina visada, kai jai kyla abejonių. Tačiau šiuo atveju jų įmonei nekilo abejonių, todėl pasitikėjo dokumentuose pateikta informacija. Mano, kad nėra kalta, nes jie darbe turi pagrindinę medžiagą, būtent prekių Kombinuotąją nomenklatūrą, kurios pastabomis ir remiasi deklaruodami prekes. Daugiau jokių pavyzdžių ar patarimų, kaip deklaruoti prekes jie neturi. Jie atsižvelgdami į Kombinuotosios nomenklatūros pastabas ir kliento pateiktą informaciją, nustato kodą. Prekių kodavimo sistemos dokumentas jai yra žinomas, tačiau jos įmonė šio dokumento neturi. Kiek žino, Prekių kodavimo sistemos dokumentas (Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimai) yra mokamas, pateikiamas tik anglų kalba, todėl jie juo nesinaudoja. Su muitinės laboratorijos išvada ji buvo supažindinta, tačiau su Supaprastinta patikrinimo ataskaita ji nebuvo supažindinta. Supaprastinto patikrinimo ataskaita klientui UAB (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsta tiesiai, žino, kad klientas minėtą ataskaitą skundė. Su Suderintos sistemos paaiškinimais jai praktikoje yra tekę susidurti. Deklaruojant prekes jiems pritrūksta kompetencijos, žinių, jie skambinasi į departamentą arba į muitinę ir jie jiems pastabas pateikia iš prekių kodavimo sistemos. Ji neturi jokio specialaus išsilavinimo, kad suprastų apie metalo chemines sudėtis. Muitinės tarpininkų atstovams jokie kursai, kurie apmokytų nustatyti prekes, nevyksta. Mano, kad ji teisingą prekės kodą deklaravo, nes rėmėsi Kombinuotosios nomenklatūros pastabomis.
Šalies argumentai
I. J. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nagrinėjamu atveju ji prekei Nr. 2 priskyrė kodą 8431 100000. Prekė Nr. 1 buvo skrysčiniai blokai (talės), o Prekė Nr.2 - skrysčinių blokų dalys (kablys). Prekei Nr.2 priskyrė kodą Nr.8431 100000 vadovaujantis 2016 m. spalio 6 d. Komisijos įgyvendinimo Reglamento (ES) 2016/1821 priedo XVI skyriaus 2 punkto b papunkčiu, kuriame nurodyta, jog kitos dalys, kurios vien tik arba daugiausia skirtos tam tikros rūšies mašinoms arba mašinų grupei, priskiriamos tai pačiai pozicijai, turi būti klasifikuojamos kartu su tos rūšies mašinomis arba priskiriamos jas atitinkančiai 8409, 843L ir kt. pozicijoms. Nagrinėjamu atveju, talių dalys buvo priskirtos 8431 pozicijai, kadangi jos (dalys, kabliai) yra skirtos būtent tiems skrysčiniams blokams, o kitiems mechanizmams jų panaudoti neįmanoma fiziškai (apie tai detaliai bei pasitelkus vaizdinę medžiagą paaiškino importuotojas (duomenys neskelbtini). Be to, Klaipėdos teritorinė muitinė pakeitė prekės Muitinės laboratorijos išvadą, kurioje teigiama, jog rekomenduojamas atitinkamas TARIC kodas, tačiau Muitinės laboratorija atlikdama analizę neturėjo Prekės Nr. l pavyzdžio bei dėl šios aplinkybės negalėjo objektyviai įvertinti situacijos ir nurodyti Prekei Nr. 2 taikomą kodą. Muitinės laboratorija atliko cheminę analizę, bei nustatė, jog kablys pagamintas iš legiruoto plieno naudojant uždarą matricą. Akivaizdu, jog tokio pobūdžio žinioms būtinas specialus išsilavinimas ir atitinkamos žinios, kuriomis ji nedisponuoja. Taip pat paminėtina, jog Klaipėdos teritorinė muitinė surašydama protokolą vadovavosi Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos nuostatomis, kurios nėra išviešintos lietuvių kalba. Akivaizdu, jog negalima bausti asmens už taisyklių, su kuriomis asmuo net negali susipažinti, pažeidimą. Iš byloje pateiktos medžiagos nenustatyta, kad jai turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl deklaruojamų prekės kodų teisingumo. Tokių duomenų nepateikė ir muitinė. Mano, kad jos veikoje nėra subjektyviosios ANK 212 straipsnyje numatyto teisės pažeidimo sudėties pusės – kaltės, todėl jai administracinio teisės pažeidimo teisena turi būti nutraukta. Taip pat šios kategorijos bylose yra pripažįstama, jog įrodinėjant atsakomybėn traukiamojo asmens kaltę dėl netinkamo kodo nurodymo, būtina išsiaiškinti, ar pažeidimu įtariamas asmuo, įvertinus atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes, turėjo realų pagrindą manyti, jog deklaracijoje jo nurodyti duomenys apie kodą yra neteisingi (Lietuvos vyriausiojo administracinio 2007-10-12 nutarimas, priimtas administracinėje byloje Nr.N-9(62)-1762/2007; Klaipėdos apygardos teismo 2016-09-23 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr.ATP-589-255/2016, 2017-01-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimas administracinėje byloje Nr.A2.11.-9-659/2017, 2019-10-18 Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas administracinėje bvloje Nr.A8.2122-963/2019. 2019-10-18 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis byloje Nr. 2AT-48-511/2019). Nagrinėjamu atveju tik atlikus metalų cheminę analizę, buvo nustatyta kitokia metalo sudėtis bei pakeistas TARIC kodas.
I. J. atstovas teismo posėdžio metu prašė administracinio nusižengimo bylą nutraukti, nes nėra administracinio nusižengimo sudėties, t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamos I. J. kaltės. Priimant sprendimą, prašo vadovautis I. J. rašytiniame paaiškinime nurodyta teismų praktika.
Specialistė A. A. teisme paaiškino, kad prekių klasifikavimą sudaro Kombinuotoji nomenklatūra, kuri buvo patvirtinta 1987-07-23 Tarybos reglamentu. Šiame reglamente yra nurodyta, kad Kombinuotąją nomenklatūrą (toliau – KN) sudaro: Suderintos sistemos nomenklatūra; šios nomenklatūros Bendrijos poskyriai, kurie vadinami KN subpozicijomis tais atvejais, kada yra nurodyta atitinkama muito norma; parengiamosios nuostatos, papildomosios skirsnių arba skyrių pastabos ir išnašos, susijusios su KN subpozicijomis. Buvo išleisti Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimai, kurios įžangoje nurodyta, kad Kombinuotoji nomenklatūra remiasi Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos nomenklatūros klasifikavimo patarimais ir aiškinamosiomis pastabomis. Šiuos paaiškinimus anglų ir prancūzų kalbomis leidžia ir atnaujina Pasaulio muitinė organizacija ir Muitinio bendradarbiavimo taryba. Šie teisės aktai yra neatsiejama klasifikavimo dalis. Parenkant prekės kodą, negalima vadovautis tik Kombinuotaja nomenklatūra. Asmuo, užsakantis prekes, privalo vadovautis ir Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimais. Negalima sakyti, kad kablys yra talio dalis, kadangi jis neatrodo kaip įrenginio dalis. Kablys yra atskira prekė, nepaisant to, kad pirmoje prekėje buvo deklaruoti patys taliai. Muitinės tarpininkas, deklaruodamas prekes, negali nežiūrėti visos sistemos, kadangi jis savo darbo neatliks teisingai iki galo. Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos leidžiamos kas penkis – keturis metus, tačiau už jų parsisiuntimą nesumokėjus, kitaip gauti jų nėra galimybės. Specialistės manymu, jei muitinės tarpininko atstovė būtų prekę apžiūrėjusi, jai būtų kilusios abejonės dėl prekės kodo, kadangi ten buvo paprastas kablys, o ne talio dalis. Atsarginės dalys negali būti vertinamos kaip įrenginių dalys, jos klasifikuojamos atskirai. Muitinio forminimo metu pareigūnai neėmė talių mėginių, kadangi jiems nekilo abejonių dėl prekės kodo teisingumo. Muitinė ima mėginius tik tada, kai kyla abejonių dėl prekės kodo teisingumo.
Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė J. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad muitinės tarpininko atstovui keliami aukštesni reikalavimai ir dėl to jo paslaugomis naudojasi klientai, kad būtų tinkamai suklasifikuotos prekės ir, kad tinkamai būtų paskaičiuoti mokesčiai. Muitinės tarpininko atstovai pasirinkdami tokį elgesio modelį ir nepirkdami tam tikros informacijos ir nekeldami kvalifikacijos, turi priimti iš tokio elgesio kilusias pasekmes. I. J. motyvai, kad ji pasitikėjo gauta informacija iš kliento rodo, kad muitinės tarpininko atstovė aplaidžiai atliko savo pareigą. Klientas ir kreipiasi į muitinės tarpininko atstovus, kad jie deklaruotų prekės kodą teisingai. Kiek jai žinoma, klientas sumokėjo visus priskaičiuotus mokesčius. Mano, kad pažeidimas padarytas neatsargia kaltės forma, prašo skirti sankcijos vidurkį atitinkančią baudą.
Iš 2017 m. gruodžio 8 d. mėginio ėmimo protokolų matyti, jog siekiant nustatyti tikslų paimtos prekės kodą, muitinės pareigūnė L. K. paėmė prekės – Skrysčinių blokų (talių) dalys, mėginį (b.l. 5-7).
Iš 2018 m. sausio 17 d. tyrimo protokolų matyti, kad remiantis tyrimo duomenimis nustatyta, jog kablio, nukalto iš legiruotojo plieno naudojant uždarą matricą, rekomenduojamas TARIC kodas yra 7326 90 94 00 (b.l. 8-10).
Iš 2018 m. sausio 24 d. prekės klasifikavimo aktų matyti, jog keičiasi prekės kodas, nustatytas muitinės nomenklatūros kodas 7326909490 (deklaruotas kodas 8431100000) (b.l. 11-13).
2018 m. vasario 15 d. Klaipėdos teritorinė muitinė priėmė Supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 8LM190109S, kuria pakeitė importo deklaracijoje Nr. 17LTLR1000IM04D300 deklaruotos prekės Nr. 2 TARIC kodą iš 8431 10 00 00 į 7326 90 94 90 ir įregistravo mokestinę nepriemoką muito - 737,00 Eur, įtraukė į apskaitą įskaitomo VMI pridėtinės vertės mokesčio sumą - 155,00 Eur, iš viso 892,00 Eur, o tai sudaro 17,84 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio (b.l. 14-15).
2018 m. sausio 25 d. Klaipėdos teritorinės muitinės išsiuntė pranešimą UAB (duomenys neskelbtini) apie galimą nepalankų sprendimą vykdant supaprastintą patikrinimą (b.l. 16). UAB (duomenys neskelbtini) pateikė atsakymą į gautą pranešimą, kuriame prašoma palikti deklaruotą TARIC kodą (b.l. 17).
2017 m. gruodžio 8 d. I. J. pateiktoje importo deklaracijoje Nr. 17LTLR1000IM04D300, nurodė, kad prekė Nr. 2 (skrysčinių blokų (talių) dalys) TARIC kodas yra 8431 10 00 00 (b.l. 18-19).
UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitose faktūrose, kurių mokėjimo data yra 2017 m. gruodžio 10 d. nurodyti produktų kodai, aprašymai, kiekiai, kaina (b.l. 21-24).
Šalies argumentai
UAB „(duomenys neskelbtini) Muitinės departamentui pateikė skundą dėl minėtos Supaprastinto patikrinimo ataskaitos. 2018 m. gegužės 7 d. Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priėmė sprendimą, kuriuo patvirtino Klaipėdos teritorinės muitinės 2018 m. vasario 15 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 8LM190109S (b.l. 25-26).
Iš administracinio nusižengimų registro išrašo apie I. J. padarytus administracinius nusižengimus matyti, kad I. J. iki 2017 m. gruodžio 8 d. nebuvo bausta administracine tvarka (b.l. 27-28)
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už netikslios ir neišsamios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui.
I. J. kaltę padarius ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą patvirtina byloje esantys įrodymai: specialistės paaiškinimai teisme, administracinio nusižengimo protokolas (b.l. 3-4), Klaipėdos teritorinės muitinės 2017 m. gruodžio 8 d. mėginio paėmimo protokolai (b.l. 5-7), 2018 m. sausio 24 d. prekės klasifikavimo aktai (b.l. 11-13), 2018 m. sausio 17 d. tyrimo protokolai (b.l. 8-10), 2018 m. vasario 15 d. Supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 8LM190109S (b.l. 14-15), 2017 m. gruodžio 8 d. pateikta importo deklaracija MRN 17LTLR1000IM04D300 (b.l. 18-19), 2018 m. gegužės 7 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimas (b.l. 25-26) ir kiti byloje esantys įrodymai.
2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, pateikdamas muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą.
I. J., būdama muitinės tarpininko atstove ir pateikusi elektroninę importo deklaraciją, tapo atsakinga už pateiktų duomenų teisingumą. I. J. argumentai, kad ji duomenis deklaracijoje nurodė pagal prekių siuntėjo pateiktą informaciją, todėl neturėjo pagrindo abejoti šių duomenų teisingumu, jos atsakomybės nešalina, nes, pagal minėtą teisinį reglamentavimą, būdama atsakinga už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą ir tikrumą, ji turėjo pareigą juos kontroliuoti, nepriklausomai nuo to, ar juos surinko pati, ar deklaracija buvo surašyta pagal krovinio siuntėjo pateiktus duomenis. Nagrinėjamu atveju, I. J. pateikdama muitinei deklaraciją, tapo atsakinga už tai, kad faktiniai duomenys apie prekes atitiktų duomenis, nurodytus deklaracijoje. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tai, kad muitinės tarpininko atstovaujama įmonė klysta dėl prekės kodo, nepaneigia muitinės tarpininko atsakomybės už teisingų prekės kodų deklaravimą. Muitinės tarpininkas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, privalo imtis visų priemonių nustatyti teisingus prekių kodus, įskaitant teisę patikrinti prekes. Deklaranto atsakomybė kyla ir tais atvejais, kai neteisingą prekės kodą, vertę ar kitus duomenis jam nurodo prekės gamintojas, savininkas, nepriklausomas turto vertintojas ar kiti asmenys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-269/2009, N575-345/2009, N502-2725/2009, N575-2815/2011; Klaipėdos apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-314- 651/2017, AN2-187-606/2018).
I. J. teismo posėdžio metu ir teismui pateiktame rašytiniame paaiškinime nurodė, kad ji neturi specialisto kvalifikacijos vertinti, iš ko pagamintas talio kalbys, todėl pagrįstai suklydo dėl prekės kodo. Pažymėtina, kad Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016-06-20 įsakymo Nr. 1B-525 „Dėl leidimo prekių turėtojui patikrinti muitinės prižiūrimas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) su teikimo taisyklių patvirtinimo“ 4 punkte nustatyta, kad muitinės prižiūrimų prekių tarifiniam klasifikavimui, muitinei vertei, muitiniam statusui ar kitiems duomenims, susijusiems su muitinės formalumų prekėms atlikimu, nustatyti ar patikslinti prekių turėtojas bet kuriuo metu, išskyrus Taisyklių 6 punkte nustatytus atvejus, gali prekes apžiūrėti ar kitaip patikrinti (suskaičiuoti, pasverti, išmatuoti, atlikti kitus veiksmus, reikalingus prekių kiekybinėms ir kokybinėms charakteristikoms nustatyti), taip pat imti jų pavyzdžius (mėginius), Taisyklių nustatyta tvarka gavęs teritorinės muitinės, kurios veiklos zonoje yra muitinės prižiūrimos prekės, Vienkartinį leidimą patikrinti muitinės prižiūrimas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius). Kaip matyti iš bylos duomenų, tokia teise I. J. nepasinaudojo, o duomenis (prekės TARIC kodą) į elektroninę importo deklaraciją, kaip pati nurodo, įrašė pagal jai pateiktus kliento duomenis. I. J. šių duomenų nepatikrino, nors tokią galimybę turėjo. Faktas, kad I. J. pasitikėjo kliento jai pateiktais duomenimis, prekių net neapžiūrėdama, įrašydama pateiktus duomenis į deklaraciją, jos, kaip muitinės tarpininko atstovės, atsakomybės nešalina.
Administracinėn atsakomybėn traukiama I. J. teisme nurodė, kad parinkdama prekės kodą, ji vadovavosi Kombinuotosios nomenklatūros pastabomis, o susipažinti su Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimais, kuriose yra nurodyta, kad kėlimo kabliai yra klasifikuojami ne prie kėlimo kablių, tačiau kitu kodu, ji neturėjo galimybės. Šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentus teismas vertina kritiškai.
Pažymėtina, jog 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 Dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Kombinuotąją nomenklatūrą sudaro: a) suderintos sistemos nomenklatūra; b) šios nomenklatūros Bendrijos poskyriai, kurie vadinami KN subpozicijomis tais atvejais, kada yra nurodyta atitinkama muito norma; c) parengiamosios nuostatos, papildomosios skirsnių arba skyrių pastabos ir išnašos, susijusios su KN subpozicijomis. Kaip matyti iš šio dokumento, taip pat specialistės A. A. paaiškinimų, muitinės tarpininko atstovai deklaruodami prekes ir jiems parinkdami kodus, turi vadovautis ne tik Kombinuotosios nomenklatūros pastabomis, tačiau ir kitais teisės aktais, tarp jų ir Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimais. I. J. teiginiai, kad ji darbe neturi galimybės susipažinti su minėtu dokumentu, nes jų gavimas kainuoja ir jie nėra išversti į lietuvių kalbą, vertintini kritiškai, kadangi minėtos aplinkybės nepanaikina jos, kaip muitinės tarpininko atstovės pareigos veikti apdairiai ir rūpestingai, domėtis jos veiklai taikomais teisės aktais ir imtis visų įmanomų priemonių, kad importo deklaracijoje būtų nurodyti teisingi duomenys. Pažymėtina ir tai, kad duodama paaiškinimus teisme I. J. nurodė, jog muitinės tarpininko atstovui kilus abejonei dėl deklaravimo, jis turi galimybę kreiptis į muitinės departamento specialistus, kurie geranoriškai teikia informaciją ir iš minėto dokumento.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas teismo posėdžio metu prašė sprendžiant klausimą dėl ANK 212 straipsnio 2 dalies taikymo, vadovautis jo nurodytais teismų suformuotais precedentais. Pabrėžtina, kad teismų sukurtais precedentais reikia remtis itin apdairiai. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kuriose buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008). Išanalizavus paaiškinimuose nurodytose bylose, kuriose asmenims administracinių nusižengimų bylos buvo nutrauktos, priimtų procesinių sprendimų turinį, matyti, kad skiriasi faktinės šios administracinio nusižengimo bylos ir nurodytų bylų aplinkybės, todėl jais vadovautis kaip precedentais nėra jokio pagrindo.
I. J. pasitikėdama kliento nurodytais duomenimis, nepatikrinusi šių duomenų teisingumo ir įrašydama juos į deklaraciją nenumatė, kad tokiais veiksmais gali sukelti žalingas pasekmes (iškreipti deklaracijos teisingumą), nors pagal savo pareigas ir vykdomas funkcijas turėjo ir galėjo jas numatyti. Taigi I. J. kaltė šiuo atveju pasireiškė neatsargumu (ANK 9 straipsnio 3 dalis). Nurodyti I. J. veiksmai atitinka ANK 212 straipsnio 2 dalies sudėtį.
Taigi, teismo posėdyje ištirtų duomenų visuma patvirtina, kad dėl neteisingų duomenų įrašymo į deklaraciją atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, todėl I. J. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 2 dalyje, sudėtis. Jai skirtina administracinė nuobauda.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas finansų srityje, susijęs su prekių deklaravimo tvarkos pažeidimu), į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad administracinį nusižengimą I. J. padarė neatsargia kaltės forma (ANK 9 straipsnio 3 dalis). Taip pat įvertinama I. J. asmenybė – iki administracinio nusižengimo padarymo ji nebuvo bausta administracine tvarka, dirba. Įvertinus išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti I. J. paskyrus minimalią ANK 212 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 423 straipsnio 3 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas
nutaria:
I. J. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime registro objekto numerį ROIK: 19105848451 ir įmokos kodą 1001.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.