Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2017-01-20 · Byla Nr. A2.11.-9-659/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-01-20
Bylos Nr.
A2.11.-9-659/2017
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-04867-2016-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Balčiūnienė
Pažeidėjas
K. P.
Advokatai
Mauras Urbonavičius
Kategorijos
  • 2.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11.-9-659/2017Proceso Nr. 4-06-3-04867-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.3.; 2.14.3.; 2.14.5.
(N) 21.3.3.; 21.9.9.; 21.9.10.; 21.11.1.Registro objektas: ROIK: 16063999466(S)KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. sausio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Svajonei Krakienei, Erikai Grigišienei, dalyvaujant Klaipėdos teritorinės muitinės atstovei Jūratei Galginienei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. P., jo atstovui advokatui Maurui Urbonavičiui, viešojo teismo posėdžio metu išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam (duomenys neskelbtini), baustam administracine tvarka, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, galiojusio iki 2017-01-01, (toliau – ATPK) 209² straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. P. 2016-12-15 administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis, 2016-07-22 18.48 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), būdamas muitinės tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu, Klaipėdos teritorinės muitinės Pilies jūrų uosto poste pateikė elektroninę importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) prekių išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai. Importo deklaracijoje deklaruotai prekei „(duomenys neskelbtini) (prekė Nr.4) muitinio tikrinimo metu buvo paimti mėginiai (7 vnt.). Klaipėdos teritorinės muitinė prekę suklasifikavo dviem skirtingais TARIC kodais, t.y. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Prekei, suklasifikuotai TARIC kodu (duomenys neskelbtini), kurios kilmės šalis yra Kinija, buvo nurodytas papildomas kodas A999 ir pritaikytas 39,2 proc. galutinis antidempingo muitas. Už deklaracijoje deklaruotą prekę, kurios vertė 193,32 Eur, apskaičiuota trūkstama importo mokesčių suma – 92 Eur (antidempingo muitas). K. P. pateikdamas neteisingus duomenis apie importo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruojamos prekės Nr. 4 TARIC kodą, pažeidė 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. P. teismo posėdžio metu iš dalies sutiko su jam inkriminuojamu nusižengimu. Parodė, kad 2016-07-22 Klaipėdos teritorinei muitinei pateikė importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) bei nurodė prekės Nr.4 TARIC kodą. Paaiškina, kad būtų pasinaudojęs numatyta teise, gavus muitinės leidimą apžiūrėti pateiktą prekę ar kitaip ją patikrinti, taip pat imti jos pavyzdžius (mėginius), tačiau neturėdamas muitinės laboratorijos eksperto kvalifikacijos, nebūtų galėjęs nustatyti, jog prekė Nr.4 turėjo būti klasifikuojama dviem skirtingais TARIC kodais ir tokiu būdu taikomas papildomas antidempingo muitas. Nurodė, kad deklaruojant prekes buvo remiamasi siuntėjo, Kinijos bendrovės, ir gavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais duomenimis apie importuojamų prekių TARIC kodą. Taip pat nurodė, kad nebūtų protinga iš deklaranto reikalauti prieš pateikiant deklaraciją kiekvieną kartą kreiptis į muitinę ir prašyti, kad būtų atliktas laboratorinis tyrimas, kadangi tokiu atveju tiek muitinės, tiek muitinės tarpininkų darbas būtų apsunkintas. Padaryta žala atlyginta. Teigia, kad neturėjo realaus pagrindo manyti, kad pateiktoje deklaracijoje jo nurodyti duomenys apie prekės TARIC kodą yra neteisingi. Prašo administracinio nusengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties.

K. P. atstovas advokatas Mauras Urbonavičius teismo posėdžio metu prašė administracinio nusižengimo bylą nutraukti, nes nėra administracinio nusižengimo sudėties, t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamo K. P. kaltės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė Jūratė Galginienė nurodė, kad šioje situacijoje yra deklaranto neatsargi kaltė, kadangi pasitikėdamas prekių gavėjo pateikta informacija apie prekes, kuri neatitiko faktinės padėties, nurodė neteisingą prekės kodą pateiktoje deklaracijoje. Deklarantas savo iniciatyva gali prašyti paimti prekių mėginius, todėl būtų galėjęs išvengti netikslaus kodų surašymo. Prašo administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį – K. P. pripažinti kaltu ir skirti jam baudą.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką ir už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra kaltinamas, ar pažeidėjas kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 straipsnio 1 dalis).

ATPK 209² straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų su prekių (daiktų) konfiskavimu ar be konfiskavimo. Komentuojamojo straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio pirmojoje ir/ar antrojoje dalyje numatyti veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje ir/ar antrojoje dalyje numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki keturių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų su prekių (daiktų) konfiskavimu ar be konfiskavimo. Todėl tam, kad administracinėn atsakomybėntraukiamasasmuo būtų nubaustas už administracinio teisės pažeidimo protokole pateiktą kaltinimą, būtina nustatyti, kad jo veikoje yra inkriminuoto nusižengimo sudėtis, t. y. objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė.

Žemesnės instancijos teismas

Administracinėn atsakomybėn traukiamas K. P. su padarytu nusižengimu sutinka iš dalies, kad deklaruodamas prekę nusižengė, tačiau, jo nuomone, jis neturėdamas muitinės laboratorijos eksperto kvalifikacijos, negalėjo numatyti, kad prekė Nr. 4 turėtų būti klasifikuojama dviem skirtingais TARIC kodais. Teigia, kad deklaruojant prekę jis rėmėsi siuntėjo, Kinijos bendrovės, ir gavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais duomenimis apie importuojamų prekių TARIC kodą.

Elektronine importo deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo protokolu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovas K. P. 2016-07-22 pateikė elektroninę importo deklaraciją, kurioje deklaruotai prekei Nr. 4 „(duomenys neskelbtini) nurodė neteisingą prekės TARIC kodą.

2010 m. birželio 29 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-443 patvirtintų Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių 7 punkto 7.5 papunktyje nurodyta, kad mėginiai gali būti imami, jeigu būtina patikslinti prekių klasifikavimą arba nustatyti prekių sudėtį (parametrus), atliekant tyrimą Muitinės laboratorijoje, kitais atvejais, kai to reikia importo ar eksporto reikalavimų taikymui. Klaipėdos teritorinė muitinė įforminant importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotai prekei Nr. 4 „(duomenys neskelbtini) TARIC kodu (duomenys neskelbtini) muitinio tikrinimo metu paėmė mėginius. Muitinės laboratorijos pareigūnas užpildė Tyrimo protokolus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad vamzdžių jungiamosios detalės (movos), cilindro formos, prasriegtos vidiniu sriegiu per visą ilgį, ir apskrito skerspjūvio, kurių ilgis du kartus didesnis už jos skerspjūvio didžiausią išorinį skerspjūvį, prasriegtos viename gale, pagamintos iš nelegiruoto plieno, klasifikuotinos dviem skirtingais TARIC kodais (b. l. 4) (Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių 25 p.). Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių 27 punkte nurodyta, kad teritorinės muitinės atsakingas struktūrinis padalinys, gavęs Tyrimo protokolą, per 10 darbo dienų įformina Prekės klasifikavimo aktą. 2016-09-12 surašyti prekės klasifikavimo aktai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodyta, kad prekės „(duomenys neskelbtini)“ kodas nesikeitė (b. l. 8-11), 2016-09-19 surašytas prekės klasifikavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad prekės „(duomenys neskelbtini)“ kodas keitėsi, nustatytas muitinės nomenklatūros kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Jeigu remiantis mėginio klasifikavimo rezultatais tarifinis prekės klasifikavimas keičiasi, teritorinė muitinė teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimą dėl muitinės deklaracijos, kurioje nurodytas klaidingas prekių muitinės nomenklatūros kodas, duomenų taisymo ir už prekes mokėtinų mokesčių sumos perskaičiavimo, jeigu ji keitėsi, arba sprendimą dėl mokesčių apskaičiavimo. Teritorinė muitinė, informuodama asmenį apie šį sprendimą, kartu įteikia (išsiunčia) patvirtintą atitinkamo Prekės klasifikavimo akto kopiją (Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių 30 p.).

2016-11-11 Klaipėdos teritorinė muitinė priėmė supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 6LM190815S, kuria nuspręsta pakeisti importo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) prekės Nr.4 TARIC kodą kaip nurodyta priede; papildyti importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) nauja preke Nr. 6 pagal priede pateiktus duomenis; perskaičiuoti importo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) mokesčius kaip nurodyta priede; įregistruoti mokestinę nepriemoką: galutinį antidempingo muitą (A30) – 76 Eur; perskaičiuoti ir įtraukti į apskaitą įskaitomo VMI pridėtinės vertės mokesčio sumą, didinant iki 16 Eur; ištaisyti importo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) atitinkamų langelių duomenis teisės aktų nustatyta tvarka (b. l. 4-6). Byloje nepateikta duomenų, kad Klaipėdos teritorinė muitinė informavo K. P. apie priimtą sprendimą, taip pat, kad minėta supaprastintos patikrinimo ataskaitos patvirtinta kopija buvo įteikta (išsiųsta) K. P.. K. P. ir jo atstovas advokatas M.Urbonavičius teismo posėdžio metu patvirtino, kad K. P. supaprastintos patikrinimo ataskaitos patvirtintos kopijos nėra gavęs.

Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos pakeitimo protokolo II priedėlio 3.28. standarte numatyta, kad muitinė leidžia deklarantui pataisyti prekių deklaraciją ir tada, kai tokį prašymą gauna jau pradėjusi ją tikrinti, jei muitinės nuomone, deklaranto nurodytos priežastys yra pateisinamos. Bylos medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos teritorinė muitinė priėmė K. P. pateiktą elektroninę importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) ir paėmė prekės mėginius (pavyzdžius). Kaip jau buvo nurodyta, kad K. P. nebuvo supažindintas su supaprastintos patikrinimo ataskaitos išvadomis, darytina pagrįsta išvada, kad K. P. nebuvo suteikta galimybė teikti prašymą Klaipėdos teritorinei muitinei dėl prekių deklaracijos pataisymo.

Pažymėtina, kad šios kategorijos bylose yra pripažįstama, jog įrodinėjant atsakomybėn traukiamojo asmens kaltę dėl netinkamo kodo nurodymo, būtina išsiaiškinti, ar pažeidimu įtariamas asmuo, įvertinus atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes, turėjo realų pagrindą manyti, jog deklaracijoje jo nurodyti duomenys apie kodą yra neteisingi (Lietuvos vyriausiojo administracinio 2007-10-12 nutarimas, priimtas administracinėje byloje Nr.N-9(62)-1762/2007). Išnagrinėjus ir įvertinus administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančius įrodymus, administracinėn atsakomybėn traukiamo K. P. paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, duomenys, kurie būtų sudarę pagrindą abejoti turimais duomenimis, nenustatyti. Priešingai, K. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad pateiktoje deklaracijoje duomenis nurodė remdamasis siuntėjo ir gavėjo pateiktais duomenimis apie importuojamų prekių TARIC kodą bei buvo manąs, kad deklaracijoje pateikė teisingus duomenis, tuo labiau, kad Klaipėdos teritorinė muitinė priėmė pateiktą deklaraciją.

Pareiga kontroliuoti deklaracijoje nurodomų duomenų teisingumą, nepriklausomai nuo to, ar juos surinko pats deklarantas, ar deklaracija buvo surašyta pagal krovinio siuntėjo, gavėjo pateiktus duomenis ar pagal anksčiau importuotų prekių nustatytus kodus, tenka deklaraciją pasirašiusiam asmeniui, nereiškia, kad šios nuostatos pakanka atsirasti administracinei atsakomybei pagal ATPK 209² straipsnio 3 dalyje numatytojo nusižengimo dispoziciją. Administracinių nusižengimų bylose taikomos baudžiamųjų bylų nagrinėjimo taisyklės, ir patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinį protokolą surašiusi institucija. Apkaltintasis asmuo neturi pareigos įrodinėti, kad jis nekaltas arba, kitaip tariant šiame procese netaikomos civilinės atsakomybės taisyklės.

Remiantis 1992-10-12 Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 42 straipsniu, 1993-07-02 Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 182 straipsniu, Muitinės departamento 2004-06-07 įsakymu Nr. 1B-615 Dėl leidimų apžiūrėti muitinei pateiktas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklių patvirtinimo, asmeniui, turinčiam teisę pateikti prekes muitinės sankcionuotiems veiksmams, yra suteikta teisė gavus muitinės leidimą apžiūrėti prekes ar kitaip jas patikrinti, taip pat imti jų pavyzdžius (mėginius), K. P. būtų pasinaudojęs numatyta teise apžiūrėti prekes, tačiau neturėdamas muitinės laboratorijos eksperto kvalifikacijos, nebūtų galėjęs nustatyti, kad prekė Nr. 4 turėjo būti klasifikuojama dviem skirtingais TARIC kodais. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad paimtų prekių mėginių ištyrimas užtruko apie du mėnesius, todėl neprotinga būtų teigti, kad muitinės tarpininkas kiekvieną kartą prieš pateikdamas deklaraciją kreiptųsi į muitinę dėl laboratorinio tyrimo atlikimo. Tokiu būdu būtų apsunkintas tiek muitinės, tiek muitinės tarpininkų darbas. Esant nurodytam, darytina išvada, kad aukščiau nurodytuose teisės aktuose numatyta teise apžiūrėti prekes ar kitaip jas patikrinti, taip pat imti jų pavyzdžius (mėginius), muitinės tarpininkas turėtų pasinaudoti tik esant iš tikrųjų objektyvioms abejonėms dėl turimų duomenų tikrumo.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmes ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kurioje konstatuojama, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011; 2AT-8-2013).

Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad K. P. neturėjo realaus pagrindo manyti, kad pateiktoje elektroninėje deklaracijoje jo nurodyti duomenys apie prekės TARIC kodą yra neteisingi. Valstybei padaryta žala atlyginta. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, administracinio nusižengimo bylos teisena K. P. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius administracinio pažeidimo, numatyto ATPK 209² straipsnio 3 dalyje, įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalimi 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 302⁴ straipsnio 1, 2 dalimis,

nutarė:

administracinio nusižengimo bylos teiseną K. P. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, galiojusio iki 2017-01-01, 209² straipsnio 3 dalį nutraukti, nesant administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Violeta Balčiūnienė