Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įgaliotai atstovei Daliai Vaičikauskaitei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. F. buvo nevedęs, vaikų neturėjo, nuo 1993-06-21 deklaravo gyvenamąją vietą adresu: Palanga, (duomenys neskelbtini), šiuo adresu gyveno nuomos pagrindais iki pat mirties, gyvenamąjį būstą nuomojo iš A. V.. J. F. mirė (duomenys neskelbtini)būdamas 46 metų amžiaus. M. F. prižiūrėjo ir slaugė sergantį sūnų, o po jo mirties rūpinosi laidotuvėmis, palaidojo sūnų Šventosios kapinėse. Po laidotuvių atlaisvino nuomojamą gyvenamąjį būstą, perdavė jį savininkui. Ji išreiškė valią priimti palikimą, t.y. priėmė palikimą faktiniais veiksmais pradėjusi valdyti paveldėtą turtą ir naudojosi turtu kaip savo: buto apstatymo daiktus ir sūnaus asmeninio naudojimo daiktų dalį pasiėmė sau ir išsivežė į savo namus Liepojon, dalį daiktų pardavė ar atidavė žmonėms. Šiuos veiksmus atliko nedelsiant, todėl nepraleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 3 d. nustatyto 3 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos palikimui priimti termino. Ji rūpinosi sūnaus nuosavybės teisių atkūrimu ir tuo tikslu 2001-12-21 raštu kreipėsi į Palangos mieto žemėtvarkos tarnybą, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos natūra ir perduotos jai, kaip vienintelei sūnaus įstatyminei paveldėtojai, tačiau realaus nuosavybės teisių atkūrimo nesulaukė. Dėl J. F. palikimo jokio ginčo nėra ir nebuvo. Privalomai registruotino turto J. F. neturėjo. Kadangi CK 5.50 str. l d. draudžia priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl M. F. laikoma priėmusia palikimą, nes ji po sūnaus mirties atliko faktinius veiksmus, palikėjo turtą valdė, juo rūpinsi kaip savo. Iš Palangos pirmojo notarų biuro pažymos 2018-01-25 Nr. S-07 matyti, kad po J. F. mirties į Palangos pirmąjį notarų biurą niekas dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo bylos užvestos nėra. Kadangi pareiškėjas kitokiu būdu negali gauti dokumentų, patvirtinančių, jog testatorė M. F. faktiniu valdymu priėmė savo sūnaus J. F. palikimą, prašo šį juridinį faktą nustatyti teismo.

Teismo posėdyje pareiškėjas G. V. ir jo atstovė paaiškino, kad pareiškėjas yra teisėtas M. F. paveldėtojas, jos visas turtas po mirties atiteko jam. Jos sūnus J. F. mirė anksčiau nei mama. J. F. turėjo dar dvi seseris, bet jos yra mirusios 1961 metais. J. F. gyveno Šventojoje, pas pareiškėjo tėvą (duomenys neskelbtini), nuomojosi būstą, turėjo savo turto: lovą, spintą, televizorių. Turėjo įrankius šienavimui, padėdavo žmonėms prie darbų. Paskui susirgo ir mirė. Duomenų, kad J. gyveno su motina kartu, neturi, tik, kad gyveno (duomenys neskelbtini), nuo 1993 metų. Nuomodamas butą, pats mokėjo mokesčius, o jam mirus, už nuomą atsiskaitė mama. Po J. F. mirties testamentą M. F. parašė pareiškėjui, nes kitų artimųjų neturėjo, visi buvo mirę. Viską po J. mirties išvežė jo motinai, gali būti, jog ji kažką atidavė kaimynams. Patalpas pareiškėjo tėvui taip pat pridavė ji. J. F. palaidotas Šventojoje, jie padėjo palaidoti. J. F. buvo kreipęsis į žemėtvarką dėl teisių į žemę atkūrimo.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 3 (toliau – Tvarka) punkte įtvirtinta, kad mirus šios tvarkos 2.1-2.4 punktuose nurodytiems piliečiams (pretendentams), kurie nustatytuoju laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Mirusio pretendento J. F. daiktinės teisės Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. Žemės sklypų, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės J. F. (mirusio (duomenys neskelbtini)) vardu, M. F. faktiniu valdymu valdyti negalėjo, nes mirė 2009 m. lapkričio 30 d, o nuosavybės teisės atkurtos vėliau. Kadangi šioje byloje nėra pateikta duomenų apie Pareiškėjo giminystės ryšį su J. F. ir M. F., negali pasisakyti kokiai paveldėtojų eilei pagal CK 5.11 straipsnio nuostatas priklauso pareiškėjas, ar aukščiau išvardintas nekilnojamasis turtas J. F. vardu, nesant paveldėtojų pagal paveldėjimo teisės liudijimą pereis Valstybei.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą nepateikė.

Liudytojas A. V. parodė, kad su M. F. ir J. F. buvo kaimynai nuo mažens. J. F. gyveno pas jį Šventojoje, (duomenys neskelbtini), turėjo savo kambarį. Pats susimokėdavo už elektrą, vandenį. Gyveno apie 3-4 metus. Jis turėjo savo baldus, šaldytuvą, televizorių, žoliapjovę, kitų įrankių. J. F. buvo saikingai išgeriantis. Jis padėdavo žvejams ir dirbdavo pas žmones įvairius darbus, nuolat neįsidarbino, nes ruošėsi važiuoti pas motiną. Kai mirė, dalį daiktų išsivežė jo motina – M. F.. Patalpas, iškrausčius J. F. daiktus, sutvarkė M. F. ir dar pinigų davė. J. turėjo dvi seseris, kurios nuskendo jūroje, viena 19, kita 17 metų, savo šeimų neturėjo. M. F. iki išvažiavimo į Liepoją, gyveno Šventojoje. J. nenorėjo važiuoti su motina dėl merginos. M. F. norėjo jam palikti palikimą, tačiau jis nesutiko, tad paliko jo sūnui. Ji giminių neturėjo. J. žemės mirties metu dar nebuvo atgavęs. M. F. kreipėsi į žemėtvarką, norėjo atgauti žemes, pati rašė pareiškimą ir iš pradžių buvo įgaliojusi jį.

Liudytojas J. E. parodė, kad J. F. pažinojo nuo pat vaikystės. Vasaromis jis gyvendavo Šventojoje. Vėliau gyveno pas A. V.. Ar buvo ten registruotas, ar mokėjo nuomos mokestį – nežino. J. F. padėdavo žvejams žuvį kratyti ir kitaip uždarbiaudavo. Susitikęvartodavo alkoholį, dažniausiai vasarą, nes jis kitu laiku išvažiuodavo į Liepoją. Gyvendamas pas A. V., turėjo savo daiktų – savo šienapjovę, kitus įrankius, bet po mirties, mama kažkam atidavė, gal pardavė. Jam atidavė J. dviratį už baldų pervežimą. J. mama taip pat atsiskaitė su A. V.. J. F. laidoti jo mamai padėjo A., o jis padėjo jai daiktus nusivežti į Liepoją. Dėl žemės nieko nežino.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 str. 1 d., 140 str. 2 d., 443 str., 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 445 str.).

Rašytine bylos medžiaga, šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais nustatyta, kad pareiškėjas yra M. F., a.k(duomenys neskelbtini) paveldėtojas pagal 2004-07-08 testamentą (notarinio registro Nr.7041). Šiuo testamentu M. F. po savo mirties pareiškėjui paliko visą jai priklausantį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko jis susidėtų ir turtą, į kurį jai atsirastų teisė po jos mirties (b. l. 12). Ji buvo Lietuvos pilietė, 1995-02-24 jai išduotas LR piliečio pasas LD Nr. 778022 (b. l. 17).

M. F. mirė (duomenys neskelbtini), tai patvirtina Palangos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus išduotas mirties liudijimas AA Nr. 501425, įrašo Nr. 182 (b. l. 11). Pareiškėjas priėmė M. F. palikimą 2009-12-30, pateikdamas pareiškimą Palangos miesto pirmame notaro biure (b. l. 7). M. F. turėjo sūnų J. F., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusį 1951-09-28. Tai patvirtina gimimo liudijimo II-?? Nr.087376 kopija, iš kurios matyti, jog J. F. gimimas įregistruotas 1951-10-25 Kretingos rajono CMB, įrašo Nr.416, J. F. mirė (duomenys neskelbtini), tai patvirtina mirties liudijimas, išduotas Palangos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus 1997-10-28, įrašo Nr. 150 (b. l. 10). J. F. tėvas J. F., gimęs 1911 m., mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Po J. F. mirties į Palangos pirmąjį notarų biurą niekas dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo bylos nebuvo užvestos (Palangos pirmojo notarų biuro 2018-01-25 pažyma Nr. S-07 (b. l. 6).

Iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matytis, jog J. F. buvo nevedęs, vaikų neturėjo, nuo 1993-06-21 deklaravo gyvenamąją vietą adresu: Palanga, (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Liudytojas A. V. patvirtino, kad J. F. iš jo nuomojosi kambarį. Šį faktą patvirtino ir liudytojas J. E. bei teismo posėdyje apžiūrėta (duomenys neskelbtini), Šventoji, namų knyga bei 1993-06-21 pažyma dėl J. F. gyvenamosios vietos.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius 2009-01-08 surašė pažymą Nr. 1224, kad pagal J. F. (miręs) pateiktus nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus, J. F. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 3,64 ha žemės (b. l. 15). Taigi, J. F. buvo pradėjęs nuosavybės teisių atkūrimo procesą į A. F. nuosavybės teisėmis valdytą 14,56 ha žemę, tačiau mirė (duomenys neskelbtini), neužbaigęs nuosavybės teisių atkūrimo proceso, todėl jį tęsė įpėdinė pagal įstatymą M. F.. Ji 2001-12-21 prašymu kreipėsi į Palangos miesto žemėtvarkos skyrių, prašydama 1993-10-21 Palangos miesto valdybos potvarkiu Nr. 175 jos sūnui J. F. atstatytą teisę į 0,20 ha žemės sklypą Palangos mieste, perduoti jai – įstatyminei J. F. paveldėtojai, pageidaudama gauti sklypą Palangos mieste Nemerzetėje arba Kunigiškiuose. F. F. teises į likusį nekilnojamąjį turtą prašė atkurti alternatyviu būdu, skiriant žemės sklypą pagal ekvivalentinę vertę (b. l. 16).

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. 16S-12, atkūrė J. F. (miręs) nuosavybės teisę, grąžinant nuosavybėn natūra 1,1345 ha laisvo (neužstatyto) žemės sklypo turėtoje vietoje dalį (iš bendros sklypo ploto 4,5290 ha) esančio posesijoje Nr. 33 Palangoje (kitos paskirties žemė). Nurodė, kad nuosavybės teisė į J. F. tenkančią žemės valdos dalį 2,5055 ha žemės bus atkurta vėliau, piliečiui pasirinkus atlygino būdą (b. l. 34).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. 16S-441 J. F. atkurta nuosavybės teisė į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0722 ha žemės. Nurodė, kad nuosavybės teisė į J. F. tenkančią žemės valdos dalį 2,4333 ha žemės bus atkurtos vėliau (b. l. 33).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 16S-148-(14.16.3.) J. F. (miręs) atkurtos nuosavybės į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,2000 ha žemės. Nurodė, kad nuosavybės teisė į J. F. tenkančius 2,2333 ha miško bus atkurtos vėliau (b. l. 13-14, 32). Sprendimuose, be kita ko, nurodoma, kad vienas jų egzempliorius įteikiamas J. F. turto paveldėtojams. Pareiškėjas nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimą iš institucijos gavo jis 2018-01-23.

M. F. buvo antrosios eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 str. 1 d. 2 p.), ir paveldi tuo atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė. J. F. buvo nevedęs, gyveno nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), Palangoje, arba pas motiną Liepojoje, duomenų apie jo vaikus nėra (b. l 8). Po J. F. mirties dėl turto paveldėjimo į notarą niekas nesikreipė (b. l. 6). Taigi, pirmesnės eilės įpėdinių, turinčių paveldėjimo teisę į J. F. palikimą, nėra.

Pareiškėjas pareiškime ir teismo posėdyje nurodė, kad po sūnaus J. F. mirties, visą jo turtą pradėjo valdyti jo motina M. F.. Pareiškėjas šį faktą grindžia tuo, kad po J. F. mirties likusius jo asmeninius daiktus, namų apyvokos reikmenis, darbo įrankius (baldus, šaldytuvą, televizorių, žoliapjovę, kitus įrankius) paėmė motina M. F., kuri dalį daiktų išsivežė į namus Liepojoje, kitus pardavė arba išdalino. Liudytojas J. E. parodė, jog jam M. F. už suteiktą pagalbą atidavė sūnaus dviratį. Liudytojas A. V. nurodė, kad po sūnaus mirties M. F. sutvarkė nuomotas patalpas ir jas perdavė jam, kaip savininkui, bei sumokėjo likusius mokesčius. Be to, kaip matyti iš M. F. 2001-12-21 prašymo (b. l. 16), tęsė jos sūnaus J. F. pradėtą nuosavybės teisės į pastarojo močiutės A. F. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, atkūrimo procedūrą (b. l. 15), domėjosi ir sekė nuosavybės teisių atkūrimo procesą.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo arba 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą.

Nors teismų praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu, tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis Nr. 3K-3-152/2006). Sprendžiant ginčą, ar įpėdinis priėmė palikimą, paėmęs konkretų daiktą ar kelis daiktus, ar jo nepriėmė, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį paėmus daiktą: jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą.

Nagrinėjamu atveju J. F. palikimą sudaro palikėjo teisė atkurti nuosavybės teises (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad jeigu įpėdinis atlieka veiksmus, nukreiptus į palikėjui priklausančių teisių atkūrimą (pvz., paduoda pareiškimus atitinkamoms tarnyboms, kreipiasi dėl teisių įforminimo, teikia dokumentus, reikalingus joms įforminti, ar įgyvendina palikėjo ar savo vardu, užveda ir dalyvauja bylose, kuriose priimami sprendimai, turintys reikšmės palikėjo teisių atkūrimui ar įgyvendinimui, ir pan.), tai jie gali būti vertinami kaip faktinis palikimo priėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-21 Nr. 3K-3-586/2007).

Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prieštaravo tam, kad M. F. palikimą priėmė faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą, kadangi J. F., miręs (duomenys neskelbtini), paveldimo turto dar neturėjo.

Su šiais suinteresuoto asmens argumentais negalima sutikti. Nors palikimo atsiradimo metu dar nebuvo atkurtos J. F. nuosavybės teisės į žemės sklypą, kurį nuosavybės teise valdė jo močiutė A. F., tačiau palikimas yra universalus teisių ir pareigų perėjimas įpėdiniams, tai reiškia, jog įpėdiniams pereina visos palikėjo turėtos teisės ir pareigos ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 23 d. nutartis Nr. 3K-3-251/2012).

Kadangi palikimo atsiradimo metu J. F. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises, ši teisė, kaip turtinė teisė, yra paveldima. Įstatyme nenustatyta palikimo priėmimo būdų išimčių, kai paveldima turtinė teisė, tai reiškia, kad ji taip pat gali būti priimama, pradedant faktiškai ją valdyti.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad M. F. iš karto po sūnaus J. F. mirties paėmė jam priklausiusius asmeninius daiktus, darbo įrankius, buitinius prietaisus, namų apyvokos daiktus ir jais disponavo kaip savo – dalį daiktų išsivežė į savo namus Liepojoje, kitus išdalino pažįstamiems arba pardavė. Liudytojai patvirtino, kad J. F. turėjo savo baldus, šaldytuvą, televizorių, dviratį, žoliapjovę, kitų darbo įrankių. Kadangi ne visi šie daiktai priskiriami prie CK 5.14 straipsnyje nurodytų asmeninių ar namų apyvokos daiktų, todėl veiksmai juos paimant gali būti vertinami kaip veiksmai, kuriais buvo priimtas palikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Be to, M. F. ėmėsi aktyvių veiksmų sūnaus nuosavybės teisėms atkurti: atsakingoms institucijoms teikė prašymą, pasirinko žemės sklypo vietas, domėjosi nuosavybės teisių atkūrimo proceso eiga.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei tai, kad pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį palikimo neleidžiama priimti iš dalies, darytina išvada, kad M. F. palikimą priėmę, faktiškai pradėjus turtą valdyti, elgėsi kaip paveldimo turto savininkė, turinti teisę į palikimą: ne tik pradėjo valdyti J. F. daiktus, tačiau ir rūpinosi nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimu bei nuosavybės teisių į šį turtą teisiniu įforminimu, nors šio proceso nespėjo užbaigti, kadangi mirė (duomenys neskelbtini). Taigi, M. F., faktiškai priėmusi palikimą – velionio sūnaus asmeninius daiktus, siekė, kad būtų įgyvendintas palikimas – nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimas, nes rūpinosi turtu, įeinančiu į palikimo sudėtį.

Įvertinus byloje surinktus duomenis, pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes, teismo posėdyje bylos šalių duotus paaiškinimus, liudytojų parodymus, nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo.

Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad pareiškimas tenkintinas ir nustatytina, jog M. F. (mirusi 2009-11-30), priėmė sūnaus J. F., mirusio 1997-10-25, palikimą, aktyviais veiksmais faktiškai valdydama palikėjo turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 265 str. 1 d., 268 str. 1-2 d., 4-5 d., 270 str., 443 str. 5 d.,448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. F., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi 2009-11-30, po savo sūnaus J. F., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), likusį palikimą priėmė pradėdama palikimą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės realizavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.