Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eduardo Maškevičiaus

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. gynėjo advokato Algimanto Smolsko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, M. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketveriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalimi, M. B. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės – 750,00 Eur – sumą į valstybės biudžetą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. B. nuteistas už tai, kad, žinodamas apie 2024 m. sausio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų baudžiamuoju įsakymu, kuris įsiteisėjo 2024 m. sausio 31 d. jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų 6 mėnesių laikotarpiui, tyčia piktybiškai vengė atlikti šią baudžiamojo poveikio priemonę, t. y., 2024 m. rugpjūčio 15 d., apie 03.16 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti. Taip M. B. piktybiškai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Apeliaciniu skundu neginčijama M. B. kaltė padarius nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, taip pat neginčijamos ir jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, prašoma pagal BK 243 straipsnį skirti jam švelnesnę bausmės rūšį – baudą.

Dėl paskirtos bausmės rūšies ir dydžio

7. Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

7.1. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.

7.2. Apeliaciniame skunde, remiantis BK 61 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, teigiama, kad lengvinančių aplinkybių buvimas, o sunkinančių nebuvimas sąlygoja, jog asmeniui neturėtų būti paskirta griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė. Tačiau šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismas, parinkdamas kaltinamajam bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, privalo įvertinti ne tik nustatytas kaltininko atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, tačiau privalo įvertinti ir kitas – 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 straipsnio 2 dalis), be kita ko, pažymėtina, ir kaltininko asmenybę, ir tik įvertinęs visų aplinkybių visumą motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

7.3. Skirdamas bausmę nuteistajam M. B. už padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į pripažintą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y., kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kad jis dirba, kad padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), prieš tai būdamas nuteistas už vairavimą esant neblaiviam, žinodamas, kad jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, be to, ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka.

7.4. Pažymėtina, kad skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

7.5. Nagrinėjamu atveju, nors nuteistasis M. B. kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino ir nuoširdžiai gailisi, ir ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau pažymėtina, kad M. B. anksčiau teistas net 23 kartus už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, paskutinį kartą nuteistas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. sausio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 60 parų arešto bausme, šiuo baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, taip pat jam yra paskirta ir administracinio nusižengimo byloje administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas (t. 1, b. l. 112–125), tačiau M. B. nevykdė jam paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – vėl vairavo automobilį neturėdamas šios teisės, be to, ir vėl būdamas neblaivus. Be to, M. B. ne kartą baustas ir administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka. Ir tai parodo, kad M. B. kritiškai savo elgesio nevertina ir teigiamų išvadų dėl savo elgesio nedaro, yra linkęs nesilaikyti įstatymų ir nusikalsti, jo nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė net ankstesniais nuosprendžiais paskirtos ir laisvės atėmimo bausmės, taip pat paskutinį kartą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. sausio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausmė, ir jo nuolatinis nusikalstamas elgesys, nenoras laikytis įstatymų suponuoja išvadą, kad jis nenori gyventi visuomenei priimtino gyvenimo būdo ir nėra linkęs pasitaisyti.

7.6. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti M. B. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. B. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, pagrįstai ir teisėtai paskyrė sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – arešto bausmę, kuri visiškai atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, bei, atsižvelgdamas ne tik į pripažintą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bet ir į paties kaltininko asmenybę, visiškai teisingai nustatė ir skiriamos arešto bausmės dydį, kuris tik labai nežymiai didesnis už nustatytos arešto bausmės, skirtinos už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis). Aplinkybė, kad M. B. prisipažino kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sudarė pagrindą bylą išnagrinėti atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o jam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

7.7. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu įsigaliojo BK 243 straipsnio pakeitimai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė BK 243straipsnio redakcijos, nors nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 243 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) ir numato švelnesnę negu baudos bausmė bausmės rūšį – viešuosius darbus bei švelnesnę negu arešto bausmė bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Esant tokiai teisinei situacijai, naujasis baudžiamasis įstatymas laikytinas nuteistojo M. B. teisinę padėtį lengvinančiu įstatymu. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad švelnesnė bausmės rūšis – bauda, kurią apeliaciniame skunde ir prašoma skirti nuteistajam, BK 243 straipsnyje buvo numatyta ir iki įsigaliojant naujajam baudžiamajam įstatymui, o griežčiausia bausmė – areštas – liko nepakitusi, nesikeitė ir jos minimali bei maksimali ribos (BK (BK 49 straipsnio 3 dalis), ir šiuo atveju nesant pagrindo daryti išvados, kad M. B. BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti švelnesnėmis bausmėmis, nei jam pagal BK 243 straipsnį buvo paskirta bausmė iki bausmes švelninančio įstatymo įsigaliojimo, atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, kad nepaneigiant BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos švelnesnio įstatymo grįžtamosios galios, neturėtų būti formaliai perkvalifikuojama asmens padaryta nusikalstama veika (-os) tuo atveju, kai iš byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumos nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltininkui BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti švelnesne bausme, nei jam buvo paskirta iki bausmę švelninančio įstatymo įsigaliojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-719/2025), nusikalstama veika tik formaliai pagal naują įstatymo redakciją neperkvalifikuotina, todėl ši nuosprendžio dalis nekeistina.

8. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 21 d. nuosprendis nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo M. B. gynėjo advokato Algimanto Smolsko apeliacinį skundą atmesti.