Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2017-10-27 · Baudžiamoji byla Nr. T-37-649/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-03-17Panevėžio apylinkės teismas
  2. T-37-649/2017Nutartis · 2017-10-27Panevėžio apylinkės teismas
  3. T-369-1005/2018Nutartis · 2018-03-20Panevėžio apylinkės teismas
  4. T-679-548/2019Nutartis · 2019-04-18Kauno apylinkės teismas
  5. T-746-783/2019Nutartis · 2019-05-21Panevėžio apylinkės teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-27
Bylos Nr.
T-37-649/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-68608-2015-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Saulius Vanagas
Nuteistasis
R. G.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-37-649/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-68608-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19; 2.5.12; (S)
KUPIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. spalio 27 d.Kupiškis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei,

dalyvaujant prokurorei Marinai Jelizarovai, Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus atstovui Edmundui Dovydui, nuteistojo R. G. gynėjui advokatui S. K., nedalyvaujant nuteistajam R. G. (apie posėdį informuotas), viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir pasiuntimo atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendžiu R. G. pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 245 straipsnyje, padarymo, paskiriant jam galutinę dvejų metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės vykdymas R. G., remiantis BK 75 straipsniu, atidėtas vienerių metų trijų mėnesių laikotarpiui, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taip pat R. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, šio įpareigojimo įvykdymui nustatant 6 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus atstovas teikime prašo panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam R. G. ir pasiųsti jį atlikti paskirtosios laisvės atėmimo bausmės.

Teikime nurodoma, jog R. G. bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga yra 2018 m. liepos 7 d. Prižiūrimuoju laikotarpiu R. G. nėra įtariamas ar kaltinamas naujų nusikalstamų veikų padarymu, nėra pažeidęs įpareigojimo neišvykti išgyvenamosios vietos be bausmę kontroliuojančios institucijos leidimo, tačiau nevykdo įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. R. G. 2017-08-21 alkoholio matuokliu nustatytas 1,12 prom. neblaivumas.

R. G. 2017-08-21 buvo pakartotinai išaiškintos probacijos sąlygos ir jis įspėtas dėl galimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, jei ir toliau vartos alkoholinius gėrimus. Po įspėjimo R. G. dar tris kartus vartojo alkoholinius gėrimus – 2017-10-19 policijos pareigūno nutarimu R. G. paskirta 20 € bauda pagal Administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 1 dalį (alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose); 2017-09-30 policijos pareigūno nutarimu R. G. paskirta 14 € bauda pagal Administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 1 dalį; 2017-10-18 policijos pareigūno nutarimu R. G. paskirta 50 € bauda pagal Administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 2 dalį.

Pagal pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą (OASys metodika) 2017-10-05 R. G. buvo priskirtas žemos nusikalstamumo rizikos grupei, tačiau kaip kriminogeninis veiksnys išryškėja piktnaudžiavimo alkoholiu problema.

Teismo posėdžio metu Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus atstovas teikimą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Prokurorė prašė Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimą tenkinti, nes nėra duomenų apie R. G. sirgimą alkoholizmu.

R. G. gynėjas advokatas S. K. prašė teikimą atmesti, nes R. G. serga alkoholizmu, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika žema. Nors R. G. neįtrauktas į priklausomybių ligų stebimų ligonių grupę, dažnai toks asmuo pats nesuvokia, jog serga.

Teikimas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad jei probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų, arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo, ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatyme nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

Iš teismui pateiktos nuteistojo R. G. asmens bylos matyti, kad Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyrius nuteistojo elgesį kontroliuoja nuo 2017 m. balandžio 11 d. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu R. G. nepažeidė jam paskirto įpareigojimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. R. G. nėra įtariamas ar kaltinamas naujų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau keturis kartus vartojo alkoholinius gėrimus, iš jų tris kartus po įspėjimo Probacijos skyriuje.

Probuojamojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką yra žema, tačiau tokia rizika gali padidėti vartojant alkoholinius gėrimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog R. G., nors bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ir keturis kartus pažeidusio jam paskirtą pareigą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pavojingumas visuomenei yra minimalus. R. G. yra neįgalus, jam neterminuotai nustatytas 20 procentų darbingumo lygis ( asmens byla, 8 l.) dėl hemipleginio cerebralinio paralyžiaus, kuris diagnozuotas nuo vaikystės ( b. l. 7-8). Nors psichiškai R. G. sveikas, jis sudaro itin naivaus ir sunkiai savimi galinčio pasirūpinti asmens įspūdį. Pirmajame teismo posėdyje, dalyvaujant R. G., atsižvelgiant į prokurorės siūlymą, R. G. buvo paskirtas advokatas kaip asmeniui, negalinčiam tinkamai apsiginti, nes iš R. G. atsakymų buvo neaišku, ar R. G. suvokia teikimo turinį. R. G., paklaustas apie draudimo vartoti alkoholinius gėrimus laikymosi būtinybę, atsakė – „vartoju tik kelis lašelius, nuramina, vaistus vartoju“ ( b. l. 16).

Iš viešai prieinamos informacijos žinoma, kad alkoholizmas yra liga ir paprastai apibūdinama kaip priklausomybė alkoholiui. Vartojant alkoholį išsivysto fizinė ir psichinė priklausomybė, atsiranda padidėjusi tolerancija alkoholio kiekiui. Alkoholizmas nepagydomas, tenka visą gyvenimą susilaikyti nuo alkoholio su rizika, kad liga bet kada gali pasikartoti. Tokie asmenys patys nesistengia gydytis arba nepripažįsta ligos, o priverstinio gydymo nuo alkoholizmo Lietuvoje nėra.

R. G. teistas vieną kartą, nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus. Iš viešų LITEKO duomenų matyti, kad R. G. 2015-2016 metais Kupiškio rajono apylinkės teisme pagal ATPK 178 straipsnio 3 dalį ( alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba girto pasirodymas viešosiose vietose) baustas 12 kartų, nuolat būdavo baudžiamas ir ankstesniais metais, be to, R. G. buvo baudžiamas ir pagal paminėto straipsnio 1 ir 2 dalis ( šių baudimų LITEKO nerodo, nes ne teismas bausdavo). Tikėtina, kad policijos pareigūnai ne visada sulaikydavo R. G. neblaivų viešoje vietoje, ir nubaudimai neparodo tikrojo girtavimo masto, todėl galima manyti, jog R. G. jau daug metų nesaikingai ir nekontroliuojamai vartoja alkoholinius gėrimus.

Teismas daro išvadą, kad R. G. serga alkoholizmo liga, tačiau pats nesigydo ir ligos nepripažįsta arba nesuvokia. Į klausimą – ar suprato paskirtos bausmės esmę, R. G. atsakė – „nuosprendžiu man buvo paskirta bausmė būt savo vietoj, nekvailiot ir tiek. Bausmės vykdymą atidėjo, aš ir vykdau“. Nagrinėjamu atveju R. G. pavojingumas visuomenei yra tai, kad jis nevykdo įpareigojimo (draudimo), kuris gali būti apibūdinamas kaip liga. Probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Probuojamojo resocializacija- visuma priemonių, kuriomis skatinami probuojamojo gebėjimai gyventi nenusikalstant ir jo socialinė integracija. Vykdant probaciją Probacijos tarnybos bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, tame tarpe ir su sveikatos priežiūros įstaigomis ( Probacijos įstatymo 6 str.). Iš Probacijos įstatymo nuostatų galima daryti išvadą, kad Probacijos tarnybos, vykdydamos probuojamojo priežiūrą, turėtų suderinti probuojamojo resocializacijos ir elgesio kontrolės priemonių visumą. Tai reiškia, kad Probacijos tarnybos turėtų ne tik kontroliuoti nustatytų įpareigojimų vykdymą, tačiau padėti ar sudaryti sąlygas ir pačiam nuteistajam kovoti su žalingomis priklausomybėmis.

Nagrinėjamu atveju teikimą pateikusi Probacijos tarnyba mato vienintelį būdą įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų užtikrinimui – izoliuoti R. G., nes atliekant laisvės atėmimo bausmę svaiginimasis psichiką veikiančiomis medžiagomis yra apsunkintas. Tačiau toks įpareigojimo vykdymo būdas yra brangus valstybei, tuo labiau, kai Probacijos tarnyba pati pripažįsta, kad R. G. pakartotinio nusikalstamumo rizika minimali, jei jis vengtų vartoti alkoholinius gėrimus. Teismo nuomone, pigesnė R. G. resocializacijos priemonė yra jo gydymas nuo alkoholizmo, o ne laikymas laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietoje.

Probacijos skyrius, nustatęs draudimo nesilaikymą, įspėjo R. G., kad gali būti panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, jei bus vartojami alkoholiniai gėrimai ( asmens bylos 39 l.). Abejotina, ar R. G. suprato būtinybę laikytis draudimo, todėl tikslinga išsiaiškinti - gal R. G. savanoriškai sutiktų gydytis priklausomybės ligą.

Teismo nuomone, tikslinga sudaryti galimybę Probacijos skyriui dar kartą išaiškinti R. G. bausmės vykdymo sąlygas ( būtinybę laikytis draudimo) ir išsiaiškinti – ar sutinka R. G. savanoriškai gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, taip pat nesutikimo gydytis ir tolimesnio piktnaudžiavimo alkoholiu pasekmes.

Teismas, netenkindamas teikimo, įspėja R. G., kad, jam nesutinkant gydytis nuo alkoholizmo ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį vėl vartojant psichiką veikiančias medžiagas, teismas Probacijos skyriaus prašymu dar kartą spręs klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 358, 362 straipsniais,

nutaria:

Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo R. G. atmesti.

Įspėti nuteistąjį R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) kad per likusį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nesigydant savanoriškai nuo priklausomybės alkoholiui ir vartojant psichiką veikiančias medžiagas, teismas Probacijos skyriaus prašymu vėl spręs klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Kupiškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Saulius Vanagas