Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2017-03-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2-783/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-03-17Panevėžio apylinkės teismas
  2. T-37-649/2017Nutartis · 2017-10-27Panevėžio apylinkės teismas
  3. T-369-1005/2018Nutartis · 2018-03-20Panevėžio apylinkės teismas
  4. T-679-548/2019Nutartis · 2019-04-18Kauno apylinkės teismas
  5. T-746-783/2019Nutartis · 2019-05-21Panevėžio apylinkės teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-03-17
Bylos Nr.
1-2-783/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-68608-2015-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginijus Skaraitis
Kaltinamasis
R. G.
Advokatai
Kastytis Paspirgėlis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2-783/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-68608-2015-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.4.; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.10.1.;
1.2.4.4.2.3.; 1.2.4.6.2.1.; 1.2.20.15.; 2.3.6.4.5.1.(S)KUPIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 17 d.Kupiškis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis,

sekretoriaujant Vidai Suslikienei, dalyvaujant:prokurorei Virginijai Kliaugienei,kaltinamajam R. G.,kaltinamojo gynėjui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, jam nustatytas 20 % darbingumo lygis, gyvenamąją vietą nurodantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 245 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. G. 2015 m. gruodžio 15 d., apie 00 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), L. R. bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo šeimos narei - motinai V. G. kumščiu sudavė ne mažiau aštuonis kartus į krūtinės, kaklo sritis, ne mažiau šešis kartus įspyrė į kojas, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai V. G. fizinį skausmą,

Kaltinamasis R. G. laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 16 d. 13 val. 30 min. iki 2015 m. gruodžio 23 d. 11.00 val., tiksli data ir laikas nenustatyti, (duomenys neskelbtini), L. R. bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia savo šeimos narei - motinai V. G. – kumščiais sudavė nenustatytą smūgių skaičių į galvos sritį, kitas kūno vietas, šiais veiksmais dėl galvos sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis apie akis, kaukolės skliauto kaulų - kaktikaulio ir dešinio momenkaulio linijiniu lūžiu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai V. G., be to, žinodamas apie Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartimi priimtą teismo sprendimą nesiartinti, nebendrauti, neieškoti ryšių su nukentėjusiąja V. G. ir nesilankyti (duomenys neskelbtini), pažeidė nustatytą tvarką, tai yra laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 16 d. 13 val. 30 min. iki 2015 m. gruodžio 23 d. 11.00 val., lankėsi V. G. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), taip nevykdė Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimo..

Kaltinamasis R. G. dėl 2015 m. gruodžio 15 d. smurto prieš motiną kaltę iš esmės pripažino visiškai, parodė, jog tą naktį galėjo smurtauti prieš motiną, smurtas galėjo būti susijęs ir su tuo, kad motina duotų jam priklausančios pašalpos pinigus. Pats jis dėl girtumo to epizodo neprisimena, bet motina apkalbėti jo negalėjo. Taip pat R. G. kaltę pripažino ir dėl jam nutartimi nustatyto draudimo nesiartinti prie nukentėjusiosios V. G., nesilankyti jos namuose, paaiškinęs, jog po to, kai dėl smurto prieš motiną 2015 m. gruodžio 15 d. buvo paleistas iš policijos įstaigos, jam buvo išaiškinta, kad nesilankytų motinos namuose, su ja nebendrautų, tačiau šio draudimo nesilaikė, lankėsi motinos namuose, su ja bendravo, motina tam neprieštaravo, tik sesuo L. R. sakė, kad jis nevaikščiotų. R. G. dėl nesunkaus motinos sveikatos sutrikdymo kaltės prieš 2015 metų Šv. Kalėdas nepripažino, kas tai padarė, jam nežinoma.

Motyvuojamoji dalis

R. G. kaltė įrodyta šiais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

Fizinio skausmo sukėlimas šeimos narei.

Nukentėjusioji V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2016 m. gruodžio 15 d. naktį, apie 0.30 val. į namus grįžęs neblaivus jos sūnus R. G. pradėjo ją, gulinčią lovoje, mušti rankomis bei spardyti kojomis, reikalavo atiduoti jam priklausančius pinigus, kuriuos jis gauna kaip pašalpą už nustatytą nedarbingumą ir kurie būdavo pas ją, kad sūnus nepragertų. Pradėjus sūnui smurtauti prieš ją, ji pasakė, kad atiduos pinigus, tik tegul jis nemuša. Nustojus mušti, ji R. G. padavė 280 eurų. Viso R. G. jai sudavė rankomis ne mažiau aštuonių smūgių, įspyrė kojomis – ne mažiau šešių smūgių. Dėl smurto prieš ją juto fizinį skausmą (1 t. 16 b. l.). Iš pažymos (1 t. 21 b. l.) matyti, jog V. G. 2016 m. kovo 21 d. mirė.

Liudytoja policijos pareigūnė A. S. parodė, jog ji 2015 m. gruodžio 15 d. apklausinėjo V. G., pačių apklausos detalių neprisimena, tik kad ši buvo išsigandusi, taip pat nepamena, ar buvo matomi išoriniai sužalojimai. Visus V. G. parodymus surašė į apklausos protokolą.

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo (1 t. 5-7 b. l.) matyti, jog buvo apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) esantis butas, jo viename iš kambarių rasta sujaukta dvigulė nepaklota lova, ant jos numesta rankinė. Iš Asmens apžiūros protokolo (1 t. 13-14 b. l.) matyti, jog apžiūrėjus V. G. jokių akivaizdžių sužalojimų nematyti. Iš pažymos (1 t. 18 b. l.) matyti, jog V. G. turi tris vaikus, vienas iš jų – R. G.. Iš blaivumo testo šaknelės (1 t. 22 b. l.) matyti, jog R. G. 2016-12-15 01.02 val. nustatytas sunkus girtumas (2,56 ‰).

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis R. G., būdamas neblaivus, 2015 m. gruodžio 15 d. naktį tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – motiną, dėl šio smurto nukentėjusioji juto fizinį skausmą, todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį. Nustatyta, jog R. G., suduodamas rankomis ir kojomis nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas, suvokė, kad sukelia fizinį skausmą ir to siekia, tai yra veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė šiame epizode yra tai, jog prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ši aplinkybė turėjo reikšmės nusikalstamai veikai padaryti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Nesunkus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui, teismo sprendimo nevykdymas.

Nukentėjusioji V. G. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui D. R. parodė, jog 2015 m. gruodžio mėnesį, tikslios datos neprisimena (apklausta ligoninėje 2015-12-29 (1 t. 50 b. l.)), gulėjo lovoje, kai į namus grįžęs neblaivus jos sūnus pradėjo iš jos reikalauti pinigų, jai pasakius, kad neduos, pradėjo ją mušti kumščiais į galvą. Kiek smūgių sudavė, pasakyti negalėjo. Papildomos apklausos metu 2016-01-05 (1 t. 52-53 l.) V. G. tyrėjai R. B. parodė, jog 2015 m. gruodžio mėnesį sūnaus buvo sumušta du kartus, po pirmo karto ji kvietė policiją, kai antrą kartą buvo sumušta, policijos nekvietė, tačiau įvykio aplinkybes nurodė ją 2015-12-29 apklaususiam policijos pareigūnui. Apklausos metu taip V. G. nurodė, jog turi dukrą L. R., gyvenančią „Kraštiečių“ mikrorajone, ši turi dukterį. Iš pažymos (1 t. 21 b. l.) matyti, jog V. G. 2016 m. kovo 21 d. mirė.

Liudytojas policijos pareigūnas D. R. parodė, jog 2015 m. gruodžio 29 d. Panevėžio ligoninėje apklausė V. G., prieš apklausą ją radęs palatoje, jos neatpažino, nes ji buvo visa sumušta. Į klausimą, kas ją sumušė, V. G. sakė, kad sūnus. Apklausos metu duotus V. G. parodymus surašė į apklausos protokolą. Kad ji buvo sumušta ne kartą tą gruodžio mėnesį, jam nebuvo žinoma, jis apklausė V. G. pagal kito pareigūno, tyrusio tą įvykį, pavedimą.

Liudytoja policijos pareigūnė R. B. parodė, jog 2016 m. sausio 5 d. Panevėžio ligoninėje apklausinėjo V. G., apklausos detalių nepamena, visus parodymus surašė į apklausos protokolą, tik tiek, kad apklausinėdama V. G. užklausdavo ir klausimus, nesusijusius su įvykiu, kad suprastų, ar V. G. suvokia aplinkybes, nes apklausos metu matėsi, kad V. G. yra sunku papasakoti, kas įvyko.

Liudytoja L. R. parodė, jog kaltinamasis R. G. yra jos brolis, nukentėjusioji V. G. – jos mama, abu po to, kai brolis išsituokė ir grįžo iš Kauno, gyveno jai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Paliudijo, jog apsigyvenus broliui tiek motina, tiek brolis vartojo alkoholį, išgėrę abu konfliktuodavo, brolis – ir smurtaudavo prieš savo motiną. Paskutinį kartą motiną matė 2015 m. gruodžio 18 d., ji tuo metu nebuvo sumušta. Abi susitarė, kad Kalėdas sutiks jos namuose, tačiau motina per Kalėdas neatėjo. Po Kalėdų ji buvo nuėjusi į motinos gyvenamąją vietą, bet vieną kartą butą rado tuščią, antrą kartą nieko nerado, tada nuėjusį į ligoninę sužinojo, jog motina išvežta į Panevėžio ligoninę. Kai nuvažiavo į ligoninę, motiną rado visą sumuštą, klausė, kas ją sumušė, motina sakė, kad brolis R. G.. Ji klausiusi brolio, kodėl šis taip elgiasi, šis atsakydavo, kad nežino, teigė, kad motina pati kalta. Išleista iš ligoninės motina buvo paguldyta į sanatoriją, iš jos grįžusi apie dvi savaites gyveno pas ją namuose, bet visą laiką sakydavo, kad nori namo, po dviejų savaičių sugrįžo į savo namus. Ji nueidavo po to pas mamą į butą, matė, kad jame lankosi ir brolis. Sakė motinai, kad brolis negali lankytis, tačiau nei motina, nei pats brolis į tai nereagavo.

Liudytoja G. B. V. parodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini), bendravo ir su V. G., žinojo, kad ji gyveno kartu su savo sūnumi R. G.. Taip pat parodė, jog jai yra žinoma apie tai, kad V. G. su sūnumi konfliktuodavo dėl šio gaunamos pašalpos pinigų, matė ir ją sumuštą, sakė, kad ją sumušė R. G., tačiau kada tai buvo, teismo posėdyje negalėjo pasakyti.

Liudytojas R. B. parodė, jog 2015 m. gruodžio mėnesį, prieš dvi savaites iki apklausos (apklaustas 2016-01-04 (1 t. 72 b. l.)), buvo nuėjęs pas V. G. ir R. G. į namus, matė, jog R. G. yra sumušta. Ji sakė, kad sumušė R. G., tačiau šis neigė mušęs.

Iš tarnybinio pranešimo (1 t. 44 b. l.) matyti, jog policijos pareigūnai pagal 2015-12-23 11.12 val. gautą pranešimą apie Kupiškyje, Panevėžio g. gulinčią moterį nuvyko į nurodytą vietą, pievoje rado gulinčią akivaizdžiai neblaivią V. G., ji buvo visa pamėlusi, drebėjo, negalėjo savarankiškai pajudėti, nesiorientavo aplinkoje, todėl jie ją nunešė į automobilį bei pristatė į Kupiškio ligoninės priimamąjį skyrių. Iš specialisto išvados (87-88 b. l.) matyti, jog V. G. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis apie akis, kaukolės skliauto kaulų - kaktikaulio ir dešinio momenkaulio linijiniu lūžiu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kūno sumušimai; sužalojimai susiformavo nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), galimai smūgiuojant kumščiu, įspiriant ir panašiai; dėl linijinio uždaro kaukolės skliauto kaulų – kaktikaulio ir dešinio momenkaulio lūžio V. G. sveikata sutrikdyta nesunkiai. Iš asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės, kitų dokumentų, esančių V. G. sveikatos istorijoje (2 t. 102 b. l.) matyti, jog V. G. į VšĮ Kupiškio ligoninės priimamąjį skyrių buvo atvežta 2015-12-23 12.10 val., V. G. buvo neblaivi, teigė, kad kažkieno buvo sumušta, objektyviai traumų, hematomų nesimato, pasirašė gydytojas V. K.; 2015-12-23 12.20 val. V. G. apžiūrėta neurologo, užfiksuota, jog matomos kraujosruvos paakiuose, kaktoje, V. G. teigė, jog prieš 3 d. sumušė sūnus, pasirašė gydytoja B. V.. Iš nutarties (1 t. 32 b. l.) matyti, jog Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015-12-15 nutartimi R. G. skirtos smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie nukentėjusiosios V. G., nebendrauti su ja, neieškoti ryšių, nutartis jam įteikta 2015-12-16.

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis R. G., būdamas neblaivus, laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 16 d. 13 val. 30 min. iki 2015 m. gruodžio 23 d. 11.00 val., tikslus data ir laikas nenustatyti, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą prieš savo motiną V. G., dėl padarytų sužalojimų sukeldamas šiai nesunkų sveikatos sutrikdymą, be to, lankydamasis (duomenys neskelbtini) esančiame bute, bendraudamas su nukentėjusiąja V. G., nevykdė su bausme nesusijusio 2015 m. gruodžio 15 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo buvo pritaikytos smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės, draudusios jam lankytis tiek nurodytame bute, tiek artintis ir bendrauti su nukentėjusiąja V. G., todėl jo veikos pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 245 straipsnio punktą kvalifikuotos tinkamai. Teismas nustatė, jog R. G. tyčia, suvokdamas savo veiksmų pavojingumą, naudojo smurtą prieš savo motiną, suprato, kad jai gali sukelti sveikatos sutrikdymą, numatė pasekmes ir jų siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Taip pat R. G. po to, kai jis buvo supažindintas su teismo sprendimu taikyti smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemones, suvokdamas, kad jam draudžiama lankytis bute, kuriame gyveno nukentėjusioji, bendrauti su ja, lankėsi bute ir bendravo su nukentėjusiąja, smurtavo prieš ją, numatė, kad pažeidžią draudimą ir to siekė, tai yra taip pat veikė tiesiogine tyčia. Teismas atmeta kaltinamojo R. G. paaiškinimus, kad jis prieš motiną nesmurtavo, teigia, jog to negalėjo būti, juos laiko kaip siekimą išvengti atsakomybės už nesunkų sveikatos motinai sukėlimą, šie jo paaiškinimai yra paneigti nukentėjusiosios V. G. parodymais ją ikiteisminio tyrimo metu apklausiusiems policijos pareigūnams D. R., R. B., taip pat gydytojos B. V. įrašu V. G. sveikatos istorijoje iškart po to, kai V. G. policijos pareigūnų, radusių ją gatvėje, buvo pristatyta į gydymo įstaigą. Tai, kad R. G. yra ne kartą smurtavęs prieš savo motiną teisiamajame posėdyje paliudijo apklausta R. G. sesuo L. R., su R. G. ir V. G. pakankamai artimai bendravę R. B., G. B. V.. Kita vertus, pats R. G. teigdamas, jog to negalėjo būti, taip pat parodė, jog kai kurių aplinkybių jis neprisimena dėl tuometinės savo sveikatos būklės, antra vertus, kaltinamasis tvirtino, jog motina meluoti negalėjo.

Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvinančių šiame epizode nenustatyta, sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ši aplinkybė turėjo reikšmės nusikalstamai veikai padaryti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė kaltinamajam 1386,11 € dydžio civilinį ieškinį (1 t. 94-95 b. l.). Ieškinyje nurodė, jog ieškinį sudaro dėl nukentėjusiosios V. G. patirtos gydymo išlaidos, jos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF). Nurodė, kad gydymo išlaidas sudaro 2015-12-24 VšĮ Kupiškio ligoninėje suteikta „Stebėjimo paslauga (suaugusiems)“ (70,54 €) vertės, 2015-12-24 – 2016-01-06 gydymas VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje (gydymo kaina – 499,30 €), V. G. nuo 2016-01-06 iki 2016-01-27 VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje taikytas „Reabilitacija II“ gydymas (gydymo kaina 816,27 €. Visą šią sumą (1386,11 €) sumokėjo Panevėžio teritorinė ligonių kasa. Ieškinys tenkinamas visiškai. Remiantis CK 6.280 straipsnio 1 dalimis, 6.283 straipsnio 1 dalimi, jeigu fizinis asmuo sužalotas, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirto nuostolius, o atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Nustačius, jog dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų V. G. gydymui buvo išleista 1386,11 €, ši suma buvo apmokėta iš PSDF, kaltinamasis privalo atlyginti padarytą žalą, žala, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 30 straipsnio 1 punkto, 31 straipsnio 1 punkto nuostatas, PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, žala iš kaltinamojo priteisiama šiai institucijai.

Bausmių skyrimo pagrindai.

Teismas, skirdamas kaltinamajam R. G. bausmes dėl nusikalstamų veikų padarymo, atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį (smurto intensyvumą, konstatuotus sužalojimus, smurtauta prieš motiną, kuri buvo sulaukusi 80 metų amžiaus, jos gyvenamojoje aplinkoje, taip pat į nustatyto draudimo nesilaikymo laikotarpį, intensyvumą). Skiriant bausmes atsižvelgiama ir į asmenybę: kaltinamasis R. G. yra anksčiau teismo neteistas (1 t. 112 b. l.), baustas administracine tvarka (1 t. 113-128 b.l.), jam dėl spazminio hemipleginio cerebrinio paralyžiaus yra konstatuotas 20 % darbingumo lygis (1 t. 131 b. l.), išsituokęs, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (dėl BK 140 straipsnio 2 dalies ir 245 straipsnyje numatytos veikos), viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga R. G. skirti už BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 245 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą arešto bausmę, už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos veikos padarymą – laisvės atėmimo bausmę, bausmių dydžius nustatyti sankcijos ribose, atsižvelgus į jau išdėstytus argumentus dėl veikos pavojingumo, asmenybės. Paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 4 dalis, 5 dalies 2 punktas, 6 dalis). Į bausmės laiką įskaitomas laikinas sulaikymas nuo 2015 m. gruodžio 15 d. 1 val. iki 2015 m. gruodžio 16 d. 13.30 val., nuo 2015 m. gruodžio 30 d. 10.14 val. iki 2015 m. gruodžio 31 d. 14.25 val. bei nuo 2016 m. spalio 14 d. iki 2017 m. kovo 10 d. (BK 65 – 66 straipsnio nuostatos). Kadangi kaltinamasis R. G. realiai teisiamas pirmą kartą, kaltę dėl padarytų veikų iš esmės pripažįsta, gailisi, suėmime prabuvo daugiau nei keturis mėnesius, teigia, jog išvadas padarė ir daugiau nebenusikals, manoma, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl jos vykdymas yra atidedamas. Bausmės vykdymą atidėjus, R. G. skiriama baudžiamoji poveikio priemonė, susijusi su dalyvavimu smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis), nustatomos pareigos (BK 75 straipsnis), susijusios su ribotu išvykimu iš gyvenamosios vietos bei draudimu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 straipsniai, teismas

nusprendžia:

R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir paskirti jam 2 m. (dvejų metų) laisvės atėmimo bausmę;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 245 straipsnį ir paskirti jam 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, bausmes subendrinti bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu, vieną arešto parą prilyginus vienai laisvės atėmimo dienai, pagal BK 245 straipsnį paskirtą bausmę apimant pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą paskirta bausme bei iš dalies pridedant pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę, R. G. nustatyti galutinę 2 m. 1 mėn. (dviejų metų vieno mėnesio) laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymą ir suėmimą nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d., nuo 2015 m. gruodžio 30 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. bei nuo 2016 m. spalio 14 d. iki 2017 m. kovo 10 d. imtinai.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 10 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą R. G. atidėti 1 m. 3 mėn. (vienerių metų trijų mėnesių) laikotarpiui, įpareigojant R. G. bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 72² straipsniu, R. G. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šio įpareigojimo įvykdymui nustatyti šešių mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą R. G., iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Civilinį ieškinį, pareikštą Panevėžio teritorinės ligonių kasos, b. į. k. 188784179, tenkinti visiškai ir iš R. G. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, b. į. k. 191351679, a. s. LT217300010002484333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, naudai priteisti 1386,11 € (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 11 euro centų) žalos atlyginimo.

V. G. asmens sveikatos istoriją, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti VšĮ Kupiškio ligoninei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per bylą nagrinėjusį teismą.

Teisėjas Virginijus Skaraitis