Kauno apylinkės teismo sprendimas

nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui T. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalinimo ir kitų su santuokos nutraukimo susijusių pasekmių,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai

II. Atsakovo argumentai

4. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą buvo informuotas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

5. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės nuomone, santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

6. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoką – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

7. Ieškovė, reikšdama reikalavimą nutraukti santuoką dėl abiejų šalių kaltės, nurodė, jog pagrindinė santuokos iširimo priežastis yra ta, kad šalys nuo 2008 metų gyvena atskirai, bendro ūkio neveda, ryšių nebepalaiko.

8. Teismas, atsižvelgęs į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, konstatuoja, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl termino susitaikyti nustatymo

9. CK 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Atsižvelgiant į tai, kad šalys kartu negyvena 13 metų, nepalaiko jokių ryšių, neveda bendro ūkio ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, laikytina, kad santuoka yra faktiškai iširusi, todėl terminas sutuoktiniams susitaikyti nenustatytinas.

Dėl bendro santuokinio turto balanso sudarymo ir šio turto padalijimo

10. Spręsdamas nutraukti santuoką teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendra sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas. Esant abejonių prie kurios kategorijos priskirti konkretų turtą, teismas turi taikyti turto bendrumo prezumpciją, įtvirtintą CK 3.88 straipsnio 2 dalyje – preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Vedybų sutarties nėra sudarę.

11. Ieškovė santuokos metu (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo 63/100 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 14). Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktu, šis turtas laikytinas asmeniniu ieškovės turtu. 1993 m. rugsėjo 28 d. Valstybinės žemė sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 6061 šalys įsigijo 0,0600 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Šio žemė sklypo vidutinė rinkos vertė VĮ Registrų centro duomenimis yra 3120 Eur (b. l. 15). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo dviejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. CK 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais. Ieškovė turtą prašo priteisti jai, o atsakovui kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį. Turto vertė įrodinėjama VĮ Registrų centro duomenimis. Byloje nėra ginčo nei dėl turto vertės nei dėl to, kad šis turtas natūra būtų paskirtas ieškovei, todėl šis ieškinio reikalavimas tenkinamas, ieškovei priteistinas 0,0600 ha dydžio žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), o atsakovui priteistina 1560 Eur (3120 Eur / 2) kompensacija už atsakovui tenkančią bendrosios jungtinės nuosavybės dalį (CK 3. 127 straipsnio 3 dalis). Santuokos metu įgyta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ši transporto priemonė registruota ieškovės vardu ir yra jos žinioje. Ieškovė paaiškino, kad transporto priemonės vertę nustatė pagal tai, už kokią kainą skelbimuose yra parduodamos panašios transporto priemonės, t. y. pagal šių kainų vidurkį. Atsakovas byloje atsiliepimo neteikė, prieštaravimų nei dėl turto kainos nei dėl padalinimo būdo nereiškė, nesant byloje įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti ieškovės nurodyta transporto priemonės verte, ieškovei priteistina transporto priemonė (duomenys neskelbtini), o atsakovui priteistina, 1500 Eur (3000 Eur / 2) kompensacija už atsakovui tenkančią bendrosios jungtinės nuosavybės dalį (CK 3. 127 straipsnio 3 dalis). Kito santuokos metu dalintino turto šalys neįgijo.

12. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad santuokos metu sutuoktiniai jokių prievolių kreditoriams neįgijo. Teismui patikrinus antstolių informacinės sistemos registro duomenis, nustatyta, kad šalių atžvilgiu vykdomų išieškojimų vykdomosiose bylose nėra.

13. Ieškiniu reiškiamas reikalavimas nustatyti, kad santuokos nutraukimo pasekmės taikomos nuo 2008 m. Pagal bendrąją taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo (CK 3.67 straipsnio 1 dalis). Tačiau minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, jog teismas nustatytų, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti bendrų prievolių atsiradimo. Bendro ūkio nevedimo pradžios momentą turi įrodyti ieškovė. Ieškovė savo paaiškinimais įrodinėjo, kad nuo 2008 m. šalys nebepalaiko jokių ryšių, gyvena atskirai jai nėra nieko žinoma apie atsakovą. Be to ieškovė yra sukūrusi kitą faktinę šeimą ir susilaukusi vaikų. Esant šioms aplinkybėms teismas tenkina šį reikalavimą.

Dėl kitų klausimų reikalingų išspręsti nutraukiant santuoką

14. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo palikti santuokinę pavardę, todėl po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama pavardė S., o atsakovui paliekama prigimtinė pavardė – S.

15. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei naudai priteisiamos 7,57 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukti ieškovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) nKauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nustatyti, kad santuokos nutraukimo pasekmės taikomos nuo 2008 m.

Po santuokos nutraukimo ieškovei V. S. palikti santuokinę pavardę – S., o atsakovui T. S. – prigimtinę pavardę – S.

Priteisti ieškovei V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise 0,0600 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1560 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimt eurų) kompensaciją už 0,0600 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Priteisti atsakovui T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) kompensaciją už automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,57 Eur (septynių eurų 57 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Teismo sprendimo patvirtiną kopiją ne vėliau nei sekančią darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Kauno miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.