- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-05
- Bylos Nr.
- eI3-121-428/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00691-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jolanta Medvedevienė (pirm.), Ramūnas Šarka, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- B. Š.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracija
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos ir Nataljos Zelionkienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. Š. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl protokolinio nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Eismo saugumo komisijos (toliau – ir Komisija) 2020-01-31 posėdžio protokolinį nutarimą Nr. V1.
Pareiškėja skunde nurodė ir teismo posėdyje jos atstovė paaiškino, jog 2019-10-31 Regionų apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-4039-402/2019, kuriuo nusprendė pareiškėjos skundą patenkinti iš dalies ir panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos Eismo saugumo komisijos 2019-01-28 posėdžio protokolinį nutarimą VI-1 bei įpareigojo Komisiją 2019-01-23 B. Š. prašymą dėl kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ įrengimo nagrinėti iš naujo. 2020-01-31 įvyko Komisijos posėdis, kurio metu buvo svarstytas pareiškėjos prašymas leisti įrengti kelio ženklą „Rezervuota stovėjimo vieta“ (duomenys neskelbtini) ir bendru sutarimu Komisija nutarė nepritarti leisti įrengti kelio ženklą „Rezervuota stovėjimo vieta“ (duomenys neskelbtini) .
Pareiškėja, įsiteisėjus 2019-10-31 teismo sprendimui administracinėje byloje Nr. eI-4039-402/2019, susisiekė su Komisijos sekretore ir paprašė, kad būtų informuota kada įvyks posėdis. 2020-01-27 sekretorė susisiekė su pareiškėja ir nurodė, kad jos prašymas bus nagrinėjimas 2020-01-29, 11.00 val. Pareiškėja nurodė, kad yra išvykusi į užsienį, tačiau jos atstovė advokato padėjėja I. L. dalyvaus posėdyje. 2020-01-29, 11.00 val. advokato padėjėja atvyko į numatyta komisijos posėdį, tačiau ten nieko nerado. Advokato padėjėja susisiekė su sekretore, kuri nurodė, jog posėdis neįvyks, nes jame negali dalyvauti komisijos pirmininko pavaduotojas. Šią informacija advokato padėjėja perdavė pareiškėjai, kuri tuoj pat susisekė su sekretore. Ši paaiškino, kad posėdis negalėjo įvykti numatytu laiku, nes jame negalėjo dalyvauti komisijos pirmininko pavaduotojas ir posėdis numatytas 2020-01-31. Pareiškėja paprašė atidėti šį posėdį, nes nei ji, nei jos atstovė tą dieną negalės dalyvauti. Sekretorė nurodė, jog informuos, ar Komisija posėdį atidės, ar ne, tačiau su pareiškėja nebuvo susisiekta. Nesulaukusi informacijos, pareiškėja grįžusi iš užsienio 2020-02-03 paskambino sekretorei, kuri nurodė, jog Komisijos posėdis įvyko 2020-01-31 ir pareiškėjai bus išsiųstas protokolo išrašas, kadangi šiuo metu protokolas dar nėra surašytas. Pareiškėjai nesulaukus protokolo išrašo, pakartotinai 2020-02-25 paskambino sekretorei ir paprašė atsiųsti protokolo išrašą. 2020-02-25 buvo gautas Komisijos 2020-01-31 posėdžio protokolo Nr. VI išrašas.
Protokolinis nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas, neargumentuotas ir priimtas pažeidžiant bei netinkamai pritaikius teisės normas, todėl naikintinas. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-06-02 įsakymu Nr. A-1828 patvirtintas kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ įrengimo, pašalinimo ir specialių leidimų statyti transporto priemones šio ženklo galiojimo zonoje išdavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), kuris nustato kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ įrengimo, pašalinimo ir specialių leidimų statyti transporto priemones šio ženklo galiojimo zonoje išdavimo tvarką. Šio aprašo 6 punkte numatyti reikalavimai, kuriuos turi įvykdyti Užsakovas, pageidaujantis rezervuoti automobilių stovėjimo vietas daugiabučio namo kieme.
Atsiliepimas
Atsakovė su skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad Komisija, atsižvelgdama į Teismo 2019-10-31 Sprendimą, 2020-01-31 Komisijos posėdžio metu pakartotinai svarstė pareiškėjos prašymą dėl kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ įrengimo daugiabučio namo kieme, esančio adresu (duomenys neskelbtini) . Kadangi faktinės aplinkybės dėl kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ minėtuoju adresu įrengimo visiškai nepasikeitė, Komisija vienbalsiai priėmė sprendimą nepritarti pareiškėjos prašymui. Šį karta net ir pačiame protokole motyvuotai aprašytas sprendimas, dėl kokių priežasčių buvo nuspręsta ir vėl nepritarti pareiškėjos prašymui.
2020-02-14 Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus raštu Nr. 39-2-40 „Dėl prašymo įrengti kelio ženklus“ (toliau – ir Raštas) informavo pareiškėją, kad jos prašymas buvo pakartotinai svarstytas Komisijos 2020-01-31 posėdyje ir nurodė, kad jos prašymui buvo nepritarta bei nurodė išsamias nepritarimo priežastis. Rašte taip pat buvo nurodyta Rašto apskundimo tvarka, kuria pareiškėja be kita ko šiuo atveju pasinaudojo.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija vadovaujasi Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-06-21 įsakymu Nr. A-2175 patvirtintais Eismo saugumo komisijos nuostatais (toliau – ir Nuostatai). Pagal Nuostatus Komisijos posėdžio metu yra surašomas posėdžio protokolas, tačiau jokia protokolinė nutartis pagal Nuostatus nėra surašoma. Protokolinė nutartis nebuvo surašyta ir šiuo atveju, todėl nėra aišku kokią konkrečiai protokolinę nutartį skundžia pareiškėja. Manytina, kad pareiškėja turi omenyje būtent Komisijos 2020-01-31 posėdžio protokolą Nr. VI. Tokiu atveju nėra aišku, dėl kokių priežasčių pareiškėja skundžia minėtą protokolą, kadangi posėdžio protokolas nėra priskiriamas individualiam administraciniam aktui, jis nesukelia pareiškėjai nei teisių, nei pareigų, protokolui nėra taikomi VAĮ numatyti reikalavimai. Posėdžio protokolas tėra dokumentas, aprašantis posėdžio eigą, kuris turi būti aiškus ir suprantamas, tačiau neprivalo būti nei motyvuotas, nei išsamus. Nepaisant to, kaip ir minėta ankščiau, net ir minėtame protokole, Komisijos sekretorė, atsižvelgdama į Teismo sprendime išdėstytus argumentus, išsamiai aprašė Komisijos motyvus dėl priimto sprendimo pagal pareiškėjos prašymą, nors toks aprašymas posėdžio protokole yra perteklinis, kadangi kaip jau minėta, posėdžio protokolas nėra individualus administracinis aktas ir jam nėra taikomi VAĮ 8 straipsnio reikalavimai. Net jei ir prilygintume Komisijos 2020-01-31 posėdžio protokolą Nr. VI individualiam administraciniam aktui, nėra aišku, dėl kokių priežasčių pareiškėja nurodo, kad protokolas yra neteisėtas, nepagrįstas ar neargumentuotas, kadangi pačiame protokole išsamiai aprašytas priimto sprendimo dėl pareiškėjos prašymo pagrindimas ir motyvai dėl priimto sprendimo pareiškėjos atžvilgiu.
Išsamus atsakymas, dėl kokių priežasčių buvo ir vėl nepritarta pareiškėjos prašymui dėl kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ įrengimo, nurodytas tiek Komisijos 2020-01-31 posėdžio protokole Nr. VI, tiek ir pareiškėjai adresuotame Rašte. Minėtuose dokumentuose yra aiškiai nurodytos pareiškėjos prašymo netenkinimo priežastys bei nurodyti teisės aktai, kurių reikalavimų neatitinka pareiškėjos prašymas, t. y. tiek minėtame protokole, tiek ir Rašte nurodyta, kad prašomoje įrengti kelio ženklą teritorijoje nėra suformuoti žemės sklypai bei, kad pareiškėjos prašymas ir ženklo įrengimo schema neatitinka 2014-06-17 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1 533 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-12-02 įsakymo Nr. Dl-933 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2011 „Gatvės, bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo pakeitimo“ patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „gatvės ir vietinės reikšmės keliai, bendrieji reikalavimai“ (toliau – ir STR) XIII skyriaus reikalavimų. STR XIII skyriaus 30 lentelės 1.3 punkte numatyta, kad gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų - daugiabučiai) pastatų automobilių stovėjimui skiriama viena vieta vienam butui, tuo tarpu pareiškėja nori įrengti dvi stovėjimo vietas savo butui. Tai gali pažeisti kitų bendrasavininkų teises. Taip pat atsižvelgiant į STR 32¹ lentelėje nurodytus atstumus tarp gyvenamųjų namų ir požeminių, požeminių- antžeminių garažų, atvirų mašinų aikštelių ir techninio aptarnavimo stočių, įrengiant stovėjimo vietas pagal pareiškėjos pateiktą projektą nebus išlaikomi numatyti atstumai. Visi šie argumentai ir priežastys, kaip ir minėta, nurodyti tiek Rašte, tiek ir Eismo saugumo komisijos protokole yra konkretūs ir suprantami, pateikti glaustai ir aiškiai, neišsiplečiant iš pagrindinių trikdžių, neleidžiančių patenkinti pareiškėjos prašymą. Pareiškėja nenurodo, kokias būtent faktines aplinkybes neteisingai įvertino Eismo saugumo komisija, ar į kokius pareiškėjos prašymo priedus neatsižvelgė.
Dar kartą nurodytina, kad žemės sklypas šalia pastato (duomenys neskelbtini) , yra nesuformuotas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka ir nuosavybės teise priklauso valstybei, todėl pareiškėjos kartu su prašymu pateiktas daugiabučių namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) , visuotinio savininkų susirinkimo protokolas ir jame išreikštas pritarimas leisti įrengti pareiškėjai kelio ženklą „Rezervuota stovėjimo vieta“ neturi pareiškėjos galimai įsivaizduojamos teisinės galios, kadangi minėta kiemo teritorija yra valstybinė bendro naudojimo žemė. Todėl kol nėra nustatytos aiškios sklypų ribos ir priklausomybės, atsakovė siekdama užtikrinti daugiabučių gyventojų interesus, negali tenkinti pareiškėjos prašymo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Pareiškėja ginčą byloje kelia dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Eismo saugumo komisijos 2020-01-31 posėdžio protokolinio nutarimo Nr. V1, kurio 11 punktu nutarta nepritarti leisti įrengti kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ (duomenys neskelbtini) , teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja 2019-01-23 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Eismo saugumo komisiją su prašymu „Dėl kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ įrengimo“, prašydama pritarti kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini) , įrengimui. Minėtame pastate jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise B. Š. ir L. Š. priklauso butas ((duomenys neskelbtini) ). 2019-01-28 Komisija posėdžio metu svarstė pareiškėjos pateiktą prašymą dėl kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ įrengimo daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini) ir nutarė nepritarti pareiškėjos prašymui įrengti kelio ženklą „Rezervuota stovėjimo vieta“ minėtu adresu. Pareiškėja minėtą sprendimą apskundė teismui, kuris 2019-10-31 sprendimu nutarė pareiškėjos skundą patenkinti iš dalies ir panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos Eismo saugumo komisijos 2019-01-28 posėdžio protokolinį nutarimą Nr. VI-1 bei įpareigojo Komisiją 2019-01-23 pareiškėjos prašymą dėl kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ įrengimo nagrinėti iš naujo.
Komisijos protokolo 11 punkte bei Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus 2020-02-14 rašte Nr. 39-2-40 „Dėl prašymo įrengti kelio ženklus“ nurodyta, jog prašymui nepritarta, nes prašomoje vietoje įrengti kelio ženklą nėra suformuoti žemės sklypai. Minėtas žemės sklypas yra valstybinė žemė, todėl nesuformavus žemės sklypų negalima įrengti parkavimo vietų, taip pat nėra gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos leidimas įrengti parkavimo vietas minėtame žemės sklype. Pareiškėjos prašymas ir ženklo įrengimo schema neatitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-06-17 įsakymu Nr. D1 533 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-12-02 įsakymo Nr. Dl-933 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2011 „Gatvės, bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo pakeitimo“ patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai, bendrieji reikalavimai“ (toliau – ir STR) XIII skyriaus reikalavimų. STR XIII skyriaus 30 lentelės 1.3 punktas numato, kad gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų-daugiabučiai) pastatų automobilių stovėjimui skiriama viena vieta vienam butui, tuo tarpu pareiškėja nori įrengti dvi stovėjimo vietas savo butui, todėl tai gali pažeisti kitų bendrasavininkų teises. Taip pat neišlaikomi STR 32¹ lentelėje nurodyti atstumai tarp gyvenamųjų namų ir požeminių, požeminių-antžeminių garažų, atvirų mašinų aikštelių ir techninio aptarnavimo stočių, įrengiant stovėjimo vietas pagal pareiškėjos pateiktą projektą.
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-06-02 įsakymu Nr. A-1828 patvirtintas Kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ įrengimo, pašalinimo ir specialių leidimų statyti transporto priemones šio ženklo galiojimo zonoje išdavimo tvarkos aprašas. Aprašo 6 punkte numatyti reikalavimai, kuriuos turi įvykdyti Užsakovas, pageidaujantis rezervuoti automobilių stovėjimo vietas daugiabučio namo kieme.
Aprašo 6 punkte numatyta, jog Užsakovas pageidaujantis rezervuoti automobilių stovėjimo vietas daugiabučio namo kieme, Komisijai pateikia: prašymą įrengti kelio ženklą (6.1 p.); transporto priemonių statymo ir kelio ženklo įrengimo schemą. Kelio ženklo įrengimo schemoje turi būti nurodyta kelio ženklo įrengimo vieta ir būdas, galiojimo zona, transporto priemonių statymo būdas, įrengiamų (rezervuojamų) transporto priemonių stovėjimo vietų skaičius ir kita reikalinga informacija. Jei užsakovas pageidauja, kad kelio ženklas būtų įrengtas aikštelėje prie daugiabučio namo, schema privalo būti suderinta su seniūnija, kurios teritorijoje prašoma įrengti kelio ženklą (6.2 p.).
Eismo saugumo komisijos nuostatų, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-06-21 įsakymu Nr. A-2175, 9 punktas numato, jog Komisijos veiklos forma yra posėdžiai. Komisijos sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma (Nuostatų 10 p.). Komisijos posėdžiai protokoluojami. Komisijos posėdžių protokolus pasirašo komisijos (posėdžio) pirmininkas ir sekretorius. Komisijos sprendimus, išvadas, pasiūlymus ir kitus dokumentus pasirašo komisijos pirmininkas (Nuostatų 13 p.). Komisija svarsto pateiktus miesto gyventojų, organizacijų, įmonių skundus, susijusius su saugaus eismo organizavimu mieste, ir priimtus sprendimus pateikia Savivaldybės administracijos direktoriui (Nuostatų 16.5 p.). Komisija turi teisę kviesti į savo posėdžius Tarybos narius, Savivaldybės administracijos padalinių, kitų įmonių, įstaigų, organizacijų atstovus ir privačius asmenis, kurie turi patariamojo balso teisę (Nuostatų 17.3 p.).
Kauno miesto savivaldybės administracijos Eismo saugumo komisijos posėdžio 2020-01-31 protokolas Nr. V1 patvirtina, jog 11 punktu, svarstant pareiškėjos prašymą, buvo nutarta nepritarti leisti įrengti kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ (duomenys neskelbtini) , t. y. šiuo protokoliniu nutarimu buvo netenkintas pareiškėjos prašymas. Todėl šis priimtas protokolinis nutarimas sukelia pareiškėjai teisines pasekmes ir priešingai nei nurodo atsakovas, gali būti ginčijamas teisės aktų numatyta tvarka. Atskiro Komisijos pirmininko pasirašyto sprendimo dėl pareiškėjos prašymo nebuvo priimta kaip numatyta Nuostatų 13 punkte.
Atsakovės nurodomas Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus 2020-02-14 raštas Nr. 39-2-40 „Dėl prašymo įrengti kelio ženklus“ yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuriuo pareiškėja buvo informuojama apie priimtą Komisijos protokolinį nutarimą nepritarti pareiškėjos prašymui, nurodant nepritarimo motyvus bei teisinį pagrindą. Teismas sprendžia, jog tai papildantis informacinio pobūdžio raštas.
Aprašas bei Nuostatai patvirtina, jog asmenų, kurių prašymai yra nagrinėjami Komisijos posėdyje, dalyvavimas posėdyje nėra privalomas. Pareiškėja buvo informuota apie Komisijos posėdžio datos pakeitimą. Skunde pareiškėja teigė, jog 2020-01-31 Komisijos posėdyje negalėjo dalyvauti ir prašė atidėti jos prašymo nagrinėjimą. Pareiškėjos prašymas atidėti Komisijos posėdį į bylą nebuvo pateiktas, toks prašymas nebuvo pateiktas ir Komisijai bei nebuvo svarstomas 2020-01-31 Komisijos posėdyje. Todėl pareiškėjos pretenzijos dėl jos prašymo išnagrinėjimo jai nedalyvaujant atmestinos kaip nepagrįstos.
Pareiškėja skunde bei pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog išsamaus 2020-01-31 protokolo Nr. V1 ir Rašto negavo. Teigė, jog 2020-02-25 gavo elektroniniu paštu tik Komisijos 2020-01-31 protokolo Nr. V1 išrašą, kuriame nebuvo nurodyta pareiškėjos prašymo nepritarimo motyvai. Atsakovė nepateikė pareiškėjai išsamaus VAĮ reikalavimus atitinkančio atsakymo. Komisijos 2020-01-31 posėdžio protokolo išraše nėra pateikta nei viena priežastis kodėl pareiškėjos prašymas nėra tenkintas ir kokiomis teisės aktų normomis remiantis atsisakoma tai padaryti. Komisija priimdama nemotyvuotą atsisakymą pažeidė kartu ir Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme įtvirtintus principus.
Teismas sprendžia, jog pareiškėjai pateiktas Komisijos protokolo išrašas atitinka Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-07-04 įsakymu Nr. V-117 patvirtintų Dokumentų rengimo taisyklių 4.1 punktą (dokumento išrašas – nustatytąja tvarka parengta ir patvirtinta dokumento dalis) bei 38 punktą, kuriame numatyti dokumento išrašui keliami reikalavimai. Raštas pareiškėjai buvo išsiųstas paprastu paštu ir tai patvirtino teismo posėdžio metu apklausta Komisijos sekretorė bei atsakovės atstovas, tačiau duomenų patvirtinančių apie jo išsiuntimą ir įteikimą pareiškėjai į bylą nepateikta. Teismo posėdžio metu Komisijos sekretorė nurodė, jog laiškas buvo išsiųstas neregistruotu paštu. Pateiktas Komisijos sekretorės elektroninis susirašinėjimas su pareiškėja patvirtina, jog pareiškėjai buvo žinoma ta aplinkybė, jog jai yra išsiųstas Raštas paštu. Pareiškėjai, gavus tik Komisijos protokolo išrašą, galėjo kreiptis į atsakovę dėl išsamaus protokolo pateikimo. Tokių prašymų pareiškėja neteikė.
Pareiškėja ir jos atstovė advokatė susipažino su atsakovės pateiktu byloje atsiliepimu, Komisijos 2020-01-31 protokolu Nr. V1 bei Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus 2020-02-14 raštu Nr. 39-2-40 „Dėl prašymo įrengti kelio ženklus“. Tačiau susipažinus su atsisakymo motyvais, jų neginčijo.
Pareiškėja teigia, jog ji pateikė visus Aprašo 6 punkte numatytus dokumentus, todėl prašymas turėjo būti tenkintas. Teismas nesutinka su pareiškėjos tokiu vertinimu, kadangi Aprašo 6.2 punkte taip pat nurodyta, jog turi būti pateikta ir kita reikalinga informacija. Siekiant įrengti ženklą galioja ne tik atsakovės patvirtintas Aprašas, tačiau ir kiti teisės aktai. Žemės sklypas prie pastato nėra suformuotas ir be to, kaip nurodo atsakovė, žemės sklypas, kuriame siekiama įrengti ženklą, yra valstybės. Šiuo atveju šį žemės sklypą patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Žemės įstatymo 7 str.), todėl turi būti ir šios institucijos sutikimas. Pareiškėja 2019-01-23 prašyme nurodė, jog (duomenys neskelbtini) jai priklauso vienas butas. STR 30 lentelės „Automobilių stovėjimo vietų minimalus skaičius“ 1.3 punkte numatyta, jog prie gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai) pastatų turi būti įrengiama 1 vieta vienam butui. Duomenų apie tai, jog pareiškėjai minėtu adresu priklausytų daugiau nei vienas butas į bylą nėra pateikta. Be to, atsakovas nurodė, jog pareiškėjos pateiktame projekte neišlaikomi STR 32¹ lentelėje nurodyti atstumai tarp gyvenamųjų namų ir požeminių, požeminių-antžeminių garažų, atvirų mašinų aikštelių ir techninio aptarnavimo stočių. Iš pateiktos pareiškėjos schemos matyt, jog tokie atstumai nėra sužymėti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad VAĮ 8 straipsnis siejamas su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2015-10-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061/2015, Išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-27 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010-12-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kuriuo atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., LVAT 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, 2017-11-08 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1833-442/2017). Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2018-04-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-871-525/2018, 2017-07-28 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017, 2016-12-22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., LVAT 2013-03-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013). LVAT savo jurisprudencijoje ne kartą akcentavo, kad esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., LVAT 2015-02-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2012-08-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012, 2012-07-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012). Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad individualiam administraciniam aktui be reikalavimo nurodyti teisės normas ir aplinkybes, kuriomis viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas individualų administracinį aktą, taikomas ir akto aiškumo bei suprantamumo kriterijus, asmenų, kuriems jis skirtas atžvilgiu.
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje atsakovo ginčijamo protokolinio nutarimo motyvai yra aiškūs, pagrįsti teisiniais ir faktiniais argumentais, todėl nėra pagrindo naikinti vadovaujanti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatomis.
VAĮ 8 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Kai individualus administracinis aktas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, vietoj individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos kopijos gali būti pridedamas individualaus administracinio akto išrašas.
Kaip matyti iš bylos duomenų Raštas pareiškėjai buvo pateiktas tik 2020-02-14. Be to, priimant protokolinį nutarimą nebuvo nurodoma apskundimo tvarka. Teismas konstatuoja, jog Kauno miesto savivaldybės administracija laiku nepranešusi apie individualaus akto priėmimą pažeidė VAĮ 8 straipsnio 2 (nenurodyta akto apskundimo tvarka) ir 4 dalies reikalavimus, tačiau tai nesudaro pagrindo naikinti protokolinį nutarimą, kadangi tai nesutrukdė pareiškėjai pasinaudoti teise jį apskųsti.
Teismas, atsižvelgęs į kilusio ginčo esmę, byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad nėra pagrindo pareiškėjos skunde nurodytais motyvais naikinti ginčijamą Kauno miesto savivaldybės administracijos Eismo saugumo komisijos 2020-01-31 posėdžio protokolinį nutarimą nepritarti prašymui leisti įrengti kelio ženklą „Rezervuota stovėjimo vieta“ (duomenys neskelbtini) kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).
Pareiškėja pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų pritesimo iš atsakovės. Pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas nenagrinėtinas, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, savo išlaidų atlyginimą iš kitos proceso šalies turi teisę gauti proceso šalis, kurios naudai priimtas galutinis sprendimas byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos B. Š. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.