Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-10-31 · Administracinė byla Nr. eI-4039-402/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-31
Bylos Nr.
eI-4039-402/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00506-2019-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Algis Markevičius, Daina Kukalienė, Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
B. Š.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracijos
Administracinė byla Nr. eI-4039-402/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00506-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 31 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Algio Markevičiaus ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,dalyvaujant pareiškėjai B. Š., pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai I. L.,atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovui L. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. Š. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Eismo saugumo komisijos 2019 m. sausio 28 d. posėdžio protokolinį nutarimą Nr. VI-1; 2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Eismo saugumo komisiją pritarti 2019 m. sausio 23 d. B. Š. prašymui dėl kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ įrengimo. Priteisti pareiškėjai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė visiškai palaikė skundą ir paaiškino, jog 2019 m. sausio 28 d. įvyko Kauno miesto savivaldybės administracijos Eismo saugumo komisijos posėdis, kurio metu buvo svarstytas pareiškėjos prašymas dėl automobilių stovėjimo vietų ties (duomenys neskelbtini), suderinimo. Bendru sutarimu Kauno miesto savivaldybės administracijos Eismo saugumo komisija nutarė: 1) nepritarti prašymui dėl rezervuotų stovėjimo vietų įrengimo daugiabučio namo kieme; 2) siūlyti gyventojams formuoti žemės sklypą ir spręsti klausimą dėl stovėjimo vietų naudojimo.

Kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ įrengimo, pašalinimo ir specialiųjų leidimų statyti transporto priemones šio ženklo galiojimo zonoje išdavimo tvarką nustato Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. A-1828 patvirtintas Kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ įrengimo, pašalinimo ir specialiųjų leidimų statyti transporto priemones šio ženklo galiojimo zonoje išdavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Aprašo 6 punkte numatyti reikalavimai, kuriuos turi įvykdyti užsakovas, pageidaujantis rezervuoti automobilių stovėjimo vietas daugiabučio namo kieme.

2019 m. sausio 23 d. pareiškėja kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Eismo saugumo komisiją su prašymu dėl kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ įrengimo. Pareiškėja pateikė visus dokumentus ir atliko visus veiksmus, kurie yra numatyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. A-1828 patvirtinto Kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ įrengimo, pašalinimo ir specialiųjų leidimų statyti transporto priemones šio ženklo galiojimo zonoje išdavimo tvarkos aprašo 6 punkte, tačiau Kauno miesto savivaldybės administracijos Eismo saugumo komisija nepritarė prašymui dėl rezervuotų stovėjimo vietų įrengimo daugiabučio namo kieme.

Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Eismo saugumo komisijos 2019 m. sausio 28 d. posėdžio protokolinis nutarimas Nr. VI-1 yra priimtas pažeidžiant bei netinkamai pritaikius teisės normas. Pirmiausia nei Kauno miesto savivaldybės administracijos Eismo saugumo komisija, nei Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyrius nepateikė pareiškėjai išsamaus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus atitinkančio atsakymo. 2019 m. sausio 4 d. įvyko pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkų visuotinis susirinkimas, kurio metu buvo svarstomas klausimas dėl leidimo suteikimo buto (duomenys neskelbtini), savininkams L. Š. ir B. Š. suformuoti dvi automobilių stovėjimo vietas, pažymėtas ženklu „REZERVUOTA“, pagal prie visuotinio susirinkimo protokolo pridėtą automobilių stovėjimo planą. Šio susirinkimo metu buvo nutarta duoti leidimą buto (duomenys neskelbtini) savininkams suformuoti automobilių stovėjimo vietas, pažymėtas ženklu „REZERVUOTA“, pagal minėtą automobilių stovėjimo planą. Kelio ženklo įrengimo schema 2019 m. sausio 16 d. buvo suderinta su Kauno miesto savivaldybės administracijos filialu Centro seniūnija, o 2019 m. sausio 22 d. ši schema buvo suderinta su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Eismo saugumo komisijos 2019 m. sausio 28 d. posėdžio protokolinis nutarimas Nr. VI-1 buvo priimtas neteisingai įvertinus faktines aplinkybes ir visiškai neatsižvelgiant į prie 2019 m. sausio 23 d. prašymo dėl kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ įrengimo pateiktus priedus, todėl šis protokolinis nutarimas yra akivaizdžiai neteisingas ir nepagrįstas.

Atsiliepimas

Atsakovė su skundu nesutinka, jos atstovas teismo posėdžio metu visiškai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti. Pareiškėja 2019 m. sausio 23 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Eismo saugumo komisiją su prašymu „Dėl kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ įrengimo“, prašydama pritarti kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ prie pastato (duomenys neskelbtini), įrengimui. Minėtame pastate jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise B. Š. ir L. Š. priklauso butas (adresas (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjos prašymai buvo įtraukti į Savivaldybės administracijos Eismo saugumo komisijos posėdžio darbotvarkę. 2019 m. sausio 28 d. Savivaldybės administracijos Eismo saugumo komisija posėdžio metu svarstė pareiškėjos pateiktą prašymą dėl kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ įrengimo daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini). Savivaldybės administracijos Eismo saugumo komisija, veikdama pagal savo kompetenciją, priėmė sprendimą nepritarti pareiškėjos prašymui įrengti kelio ženklą „Rezervuota stovėjimo vieta“ minėtu adresu.

Savivaldybės administracija 2019 m. vasario 15 d. raštu Nr. 39-2-38 informavo pareiškėją apie Savivaldybės administracijos Eismo saugumo komisijos priimtą sprendimą. Savivaldybės administracijos Eismo saugumo komisija įvertino visas prašymui aktualias faktines aplinkybes bei prašymo priedus. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 68 punkte nustatytus minimalius automobilių aikštelių įrengimo atstumus nuo gyvenamųjų namų langų. Nagrinėjamu atveju iš prie pareiškėjos prašymo pridedamos schemos aiškiai ir neginčijamai matyti, kad nebus išlaikomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 68 punkte nurodomi minimalūs atstumai nuo gyvenamųjų namų langų: pagal Sąlygų 68 punktą, turi būti 10 metrų, kai automobilių stovėjimo vietų yra įrengta iki 10 vienetų, 15 metrų, kai automobilių stovėjimo vietų yra įrengta nuo 11 iki 50 vienetų. Norint įrengti kelio ženklą „Rezervuota stovėjimo vieta“, vieta, kurioje bus pastatytas minėtas kelio ženklas, turi atitikti ne tik Aprašo keliamus reikalavimus, bet ir kitus aukštesnės teisinės galios teisės aktų reikalavimus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. D1-933 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2011 „Gatvės, bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo pakeitimo“ patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 gatvės ir vietinės reikšmės keliai, bendrieji reikalavimai (toliau – ir STR 2.06.04:2011) XIII skyriaus 30 lentelės 1.3 eilutėje yra nurodytas automobilių stovėjimo vietų minimalus skaičius gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai) pastatų tipui – 1 vieta vienam butui. Daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, kiemas yra bendras, todėl, atsižvelgiant į šią aplinkybę, minėtame kieme nėra pakankamai vietos automobilių statymui, o tenkinus pareiškėjos prašymą galimai bus pažeisti kitų šių daugiabučių gyventojų interesai, nes vietų automobiliams statyti skaičius dar sumažės. Žemės sklypai aplink daugiabučius pastatus nėra suformuoti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka, todėl pareiškėjos su prašymu pateiktas daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, visuotinio savininkų susirinkimo protokolas ir jame išreikštas pritarimas leisti įrengti pareiškėjai kelio ženklą „Rezervuota stovėjimo vieta“ neturi teisinės galios, kadangi minėta kiemo teritorija yra valstybinė bendro naudojimo žemė. Todėl kol nėra nustatytos aiškios sklypų ribos ir priklausomybės, Savivaldybės administracija, siekdama užtikrinti daugiabučių namų gyventojų interesus, priėmė pareiškėjai neigiamą sprendimą – neleido įrengti kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas.

Atsiliepimas

Atsakovė nesutinka su skundo reikalavimu leisti įrengti pareiškėjai kelio ženklą „Rezervuota stovėjimo vieta“. Kaip matyti iš Aprašo 5 punkto ir Nuostatų 16.4 papunkčio, pritarti ar nepritarti tokio tipo kelio ženklo įrengimui ginčo atveju yra Savivaldybės administracijos Eismo saugumo komisijos kompetencija. Tokio tipo prašymai ir sprendimų priėmimas priskirtas išimtinai Savivaldybės administracijos Eismo saugumo komisijos kompetencijai. Todėl net ir tuo atveju, jei nagrinėjamoje byloje teismas panaikintų skundžiamą Savivaldybės administracijos Eismo saugumo komisijos sprendimą, teismui nebūtų pagrindo leisti B. Š. įrengti minėtą kelio ženklą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėja prašo: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Eismo saugumo komisijos 2019 m. sausio 28 d. posėdžio protokolinį nutarimą Nr. VI-1; 2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Eismo saugumo komisiją pritarti 2019 m. sausio 23 d. B. Š. prašymui dėl kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ įrengimo. Priteisti pareiškėjai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Bylos duomenimis, pareiškėja 2019 m. sausio 23 d. kreipėsi į Savivaldybės administracijos Eismo saugumo komisiją su prašymu „Dėl kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ įrengimo“, prašydama pritarti kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, įrengimui. Minėtame pastate jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise B. Š. ir L. Š. priklauso butas ((duomenys neskelbtini), Kaunas). Pareiškėjos prašymai buvo įtraukti į Savivaldybės administracijos Eismo saugumo komisijos posėdžio darbotvarkę. 2019 m. sausio 28 d. Savivaldybės administracijos Eismo saugumo komisija posėdžio metu svarstė pareiškėjos pateiktą prašymą dėl kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ įrengimo daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Savivaldybės administracijos Eismo saugumo komisija, veikdama pagal savo kompetenciją, priėmė sprendimą nepritarti pareiškėjos prašymui įrengti kelio ženklą „Rezervuota stovėjimo vieta“ minėtu adresu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržyta, jos įgyvendinimas negali būti nepagrįstai pasunkintas (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimą). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Kaip matyti iš pareiškėjos skundo turinio, pareiškėja iš esmės į teismą kreipėsi nesutikdama su Kauno miesto savivaldybės administracijos Eismo saugumo komisijos 2019 m. sausio 28 d. posėdžio protokolo Nr. VI-1 nutarimu, kuriuo nutarta: 1) nepritarti prašymui dėl rezervuotų stovėjimo vietų įrengimo daugiabučio namo kieme; 2) siūlyti gyventojams formuoti žemės sklypą ir spręsti klausimą dėl stovėjimo vietų naudojimo. Iš šio nutarimo kildina reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai tam tikra institucija į ją kreipusis neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti.

Atsakovė šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis. VAĮ 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vertindamas viešojo administravimo organo priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumą, pirmiausia privalo nustatyti, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pabrėžė, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, dėl kurio jis priimtas, dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17, 23 ir 56 straipsniai). Ši teisės norma tiesiogiai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) nustato imperatyvią pareigą patikrinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nurodytų pagrindų, dėl kurių viešojo administravimo metu priimtas sprendimas (įsakymas, aktas ir t. t.) yra naikintinas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1610/2010 ir kt.).

Vertindama nurodytus pareiškėjos ir jos atstovės argumentus, teisėjų kolegija pirmiausia pabrėžia, jog VAĮ 3 straipsnio 1 punkte apibrėžtas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu, administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (VAĮ 3 str. 2 p.). Atitinkamai VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje yra detalizuota, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011). Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas minėta pirmiau, ir įvertinusi skundžiamą atsakovės administracinį aktą, sprendžia, kad pareiškėja 2019 m. sausio 23 d. kreipėsi į Savivaldybės administracijos Eismo saugumo komisiją su prašymu „Dėl kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ įrengimo“, prašydama pritarti kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, įrengimui. Kartu su prašymu pareiškėja pateikė reikiamus dokumentus ir suderinimus (dėl to ginčo byloje nėra ir trūkumų nustatyta nebuvo). Kaip matyti iš paties protokolo išrašo, jame nenurodyti nei sprendimo priėmimo motyvai, nei teisės aktai, kuriais pagrįstas toks sprendimas. Pats protokolas pareiškėjai nebuvo siunčiamas, ją informavo apie priimtą nutarimą informacinio pobūdžio 2019 m. vasario 19 d. raštu Nr. 39-2-38. Siunčiamame pareiškėjai rašte taip pat visiškai nenurodyti nei motyvai, nei nutarimo priėmimo teisinis pagrindas. Gavusi tokio pobūdžio raštą pareiškėja, nesuprasdama nutarimo, kuriuo atsisakė patenkinti jos prašymą, išsireikalavo protokolo išrašo, tačiau ir protokole buvo pažymėta, tik koks klausimas buvo svarstytas ir kas nutarta, tačiau nei motyvų, nei teisinio reglamentavimo nenurodyta, o tai ir paskatino pareiškėją kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises.

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą raštą pagal Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus, nustatė, jog šiuo administraciniu aktu pareiškėjos iškeltas klausimas neišnagrinėtas, motyvai visiškai nenurodyti, neišdėstytas ir nenurodytas teisinis pagrindas, o tai daro priimtą nutarimą nesuprantamą ir neaiškų. Administracinis aktas nepagrįstas teisės normų reikalavimais, nenurodyta nutarimo apskundimo tvarka. To nebuvo padaryta ir siunčiant pareiškėjai informacinį raštą. Teisėjų kolegija padarė išvadą, jog skundžiamas nagrinėjamoje byloje protokolinis nutarimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų ir šiuo pagrindu naikintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiami teisės aktai (ar jų dalis) gali būti panaikinti, jeigu jie yra neteisėti iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėti dėl to, kad juos priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas, arba neteisėti dėl to, kad juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d.).

Remiantis šia nuostata, minėtas nutarimas naikintinas kaip neteisėtas. Individualūs administraciniai aktai turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (VAĮ 8 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-700/2008, 2011 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011 ir kt.).

Savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. A-1354 „Dėl Eismo saugumo komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ patvirtino Kauno savivaldybės eismo saugumo komisijos nuostatus bei Komisijos sudėtį (Komisijos sudėtis pakeista 2018 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. A-664). Nuostatų III skyrius nustato Komisijos uždavinius ir funkcijas. Nuostatų 16.5 punkte numatyta, kad į komisijos funkcijas įeina ir miesto gyventojų, organizacijų, įmonių skundų, susijusių su saugaus eismo organizavimu Kauno mieste, svarstymas, o minėtais klausimais priimti sprendimai pateikiami Savivaldybės administracijos direktoriui.

Kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ įrengimo, pašalinimo ir specialiųjų leidimų statyti transporto priemones šio ženklo galiojimo zonoje išdavimo tvarką nustato Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. A-1828 „Dėl Kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ įrengimo, pašalinimo ir specialiųjų leidimų statyti transporto priemones šio ženklo galiojimo zonoje išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintas Kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ įrengimo, pašalinimo ir specialiųjų leidimų statyti transporto priemones šio ženklo galiojimo zonoje išdavimo tvarkos aprašas.

Aprašo 5 punkte nustatyta, kad prašymas įrengti kelio ženklą pateikiamas rinkliavą renkančiai organizacijai (Aprašo 8 ir 9 punktuose nustatytais atvejais) arba Kauno miesto savivaldybės administracijos Eismo saugumo komisijai (Aprašo 6 punkte nustatytais atvejais). Kelio ženklas įrengiamas ne trumpesniam kaip 1 metų laikotarpiui. Kelio ženklo galiojimo zonoje turi būti įrengiamos ne mažiau kaip dvi transporto priemonių stovėjimo vietos. Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais kartu su kelio ženklu įrengiamos papildomos lentelės, nurodančios ženklo galiojimo zonos ilgį ir transporto priemonių statymo būdą.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. D1-933 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2011 „Gatvės, bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo pakeitimo“ patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 gatvės ir vietinės reikšmės keliai, bendrieji reikalavimai XIII skyriaus 30 lentelės 1.3 eilutėje yra nurodytas automobilių stovėjimo vietų minimalus skaičius gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai) pastatų tipui – 1 vieta vienam butui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundo pirmasis reikalavimas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Eismo saugumo komisijos 2019 m. sausio 28 d. posėdžio protokolinio nutarimo Nr. VI-1 panaikinimo tenkintinas visiškai.

Reikalavimas įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Eismo saugumo komisiją pritarti 2019 m. sausio 23 d. B. Š. prašymui dėl kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ įrengimo prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, neatitinka administracinio teismo kompetencijos. Kaip matyti iš Aprašo 5 punkto ir Nuostatų 16.4 papunkčio, pritarti ar nepritarti tokio tipo kelio ženklo įrengimui šio ginčo atveju yra Savivaldybės administracijos Eismo saugumo komisijos kompetencija. Tokio tipo prašymai ir sprendimų priėmimas priskirtas išimtinai Savivaldybės administracijos Eismo saugumo komisijos kompetencijai. Todėl net ir tuo atveju, jei nagrinėjamoje byloje teismas panaikintų skundžiamą Savivaldybės administracijos Eismo saugumo komisijos sprendimą, teismui nebūtų pagrindo leisti pareiškėjai įrengti minėtą kelio ženklą. Teismas gali tokį reikalavimą patenkinti iš dalies ir įpareigoti pareiškėjos prašymą svarstyti iš naujo ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą (nutarimą).

Teismui nustačius, kad skundžiamas administracinis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisėtumo bei pagrįstumo kriterijų, teismas nepasisako plačiau dėl kitų pareiškėjos argumentų, kadangi atsakovė įpareigojama iš naujo svarstyti pareiškėjos prašymą.

Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja prašo priteisti jos naudai 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (nauja redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Byloje pareiškėjai atstovavo advokato padėjėja I. L.. Turėtos išlaidos už advokatės padėjėjos suteiktas teisines paslaugas grindžiamos 2019 m. birželio 27 d. ir 2019 m. rugsėjo 17 d. sąskaitomis ir jų apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais.

Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Minėtos nuostatos suponuoja, jog proceso šalies teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies su procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012, 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013).

Iš pareiškėjos atstovės pateikto prašymo ir jo priedų matyti, jog siekiama, kad būtų atlygintos pareiškėjos išlaidos, kurias sudaro: patikslinto skundo parengimas, taikos sutarties projekto parengimas, atstovavimas teismo posėdyje – 800 Eur.

Pareiškėjos atstovė prašo priteisti iš atsakovės 350 Eur už patikslinto skundo parengimą.

Bylos duomenys patvirtina, kad patikslintas skundas teismui buvo pateiktas 2019 m. balandžio 29 d. Už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.2 punkte numatytas koeficientas – 2,5, kuris taikytinas pareiškėjo atstovo užmokesčio skaičiavimui. Pareiškėjos atstovei rengiant skundą Lietuvos statistikos departamentas buvo paskelbęs 970,3 Eur už praeito ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (toliau – ir vidutinis darbo užmokestis), todėl už skundo surašymą gali būti priteistina maksimali 2425,75 Eur suma (970,30 x 2,5 = 2425,75). Pareiškėjos atstovės prašoma priteisti 350 Eur suma neviršija maksimalių dydžių.

Pareiškėjos atstovė prašo priteisti iš atsakovės 300 Eur už pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą (3 val.).

Rekomendacijų 9 punkte numatyta, kad atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą teisme rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas yra 0,1.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad pareiškėjos atstovė advokato padėjėja I. L. dalyvavo 2019 m. birželio 27 d. ir 2019 m. spalio 3 d. teismo posėdžiuose, kurie užtruko 2 val. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktais, už atstovavimą teisme ir pasiruošimą bylos nagrinėjimui gali būti priteista suma 378,81 Eur (0,1 x 3 x 1262,7). Pareiškėjos atstovės prašoma priteisti 300 Eur suma neviršija maksimalių dydžių.

Pareiškėjos atstovė prašo priteisti iš atsakovės 150 Eur už taikos sutarties projekto parengimą. Byloje nėra duomenų, jog buvo rengtas taikos sutarties projektas, todėl šis prašymas negali būti tenkinamas.

Taigi nagrinėjamu atveju pagal nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, įvertinus bylos sudėtingumą, prašomos priteisti bei maksimalų galimai priteistinos sumos dydį, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, darytina išvada, kad pareiškėja patyrė 650 Eur pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, nagrinėjant bylą Regionų apygardos administraciniame teisme.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje pareiškėjos skundas buvo patenkintas iš dalies, pareiškėja turi teisę į dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jai iš atsakovės priteisiama 325 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Eismo saugumo komisijos 2019 m. sausio 28 d. posėdžio protokolinį nutarimą Nr. VI-1.

Įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Eismo saugumo komisiją 2019 m. sausio 23 d. B. Š. prašymą dėl kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ įrengimo nagrinėti iš naujo.

Priteisti pareiškėjai B. Š. iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 325 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Daina KukalienėAlgis MarkevičiusNatalja Zelionkienė