Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-853-162/2010

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2010-12-16
Bylos Nr.: I-853-162/2010
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-00669-2010-9
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas: S.J.
Atsakovas: Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai
Trečiasis asmuo: Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos
Advokatai: Kazis Vėželis

Kategorijos

15.4pavadinimo nepavyko patikrinti
16.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-853-162/2010 m.(Proceso Nr. 3-63-3-00669-2010-9)Procesinio sprendimo kategorija 15.4; 16.6; 74 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant pareiškėjui S.J. (S.J.), jo atstovui advokato padėjėjui Kaziui Vėželiui, atsakovių Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovui Tomui Tukačiauskui, trečiojo suinteresuotojo asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Elzei Lagunavičiutei, 2010 m. gruodžio 6 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S.J. (S.J.) prašymą atsakovėms – Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai bei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos bei trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktoriaus 2010-09-14 įsakymo Nr. P-60 pripažinimo negaliojančiu, grąžinimo į pareigas, neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas S.J. prašymu (t. 1 b.l. 7-14) ir jo patikslinimu (t. 2, b.l. 157) prašo:

1) panaikinti Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 14 d. įsakymą Nr. P-60 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjui S.J.“;

2) įpareigoti atsakovę Kuršių nerijos nacionalinio parko direkciją grąžinti pareiškėją į Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pareigas;

3) priteisti neišmokėtą darbo užmokestį už 2010 m. rugpjūčio mėnesį (19 darbo dienų), viso 1 572, 21 Lt, ir kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 27 d. iki 2010 m. rugsėjo 10 d. – viso 748,32 Lt bei 120 Lt kompensaciją už priverstinės pravaikštos 1 darbo dieną – 2010 m. rugsėjo 13 d.;

4) priteisti 50 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Nurodo, jog nuo 2006 metų dirbo Kuršių nerijos nacionalinio parko (toliau – ir KNNP) direkcijos Teisės ir personalo skyriaus vedėju. 2010 m. rugsėjo 14 d. KNNP direkcijos direktorius Tomas Tukačiauskas jam įteikė 2010 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. P-60 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjui S.J.“, kuriuo atleido jį iš užimamų pareigų nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d., kopiją.

Pažymi, jog nuo 2010 m. liepos 22 d. KNNP direkcijoje pasikeitė darbo organizavimo tvarka, todėl nuo 2010 m. liepos 23 d. jis kiekvieną darbo dieną su Teisės ir personalo skyriaus vyresniaisiais specialistais G.K. ir N.P., vykdami į darbo vietą Smiltynėje, buvo priverstas vykdyti tik dalį pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų, o už darbą buvo mokama pagal personalo inspektorės D.V. pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Su pasikeitusia darbo organizavimo tvarka nebuvo raštiškai supažindintas, be to iš jo buvo atimti tarnybinio automobilio rakteliai, nors pagal ankstesnę tvarką jis veždavo darbuotojus į darbą Nidoje. Pažymi, jog dėl pasikeitusio darbo organizavimo jis kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrių, kuris 2010 m. rugsėjo 13 d. reikalavimu Nr. R1- 0678-0143 įpareigojo KNNP direkcijos direktorių pašalinti padarytus pažeidimus. Akcentuoja, jog jis kasdien dirbdavo Smiltynėje, nes neturėjo galimybės nuvykti į Nidą, todėl tokie jo veiksmai negali būti traktuojami kaip pravaikšta.

Teigia, jog skundžiamo įsakymo dėl atleidimo priėmimo pagrindu buvo 2010 m. rugpjūčio 27 d. sudarytos komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti išvada, kuri yra nepagrįsta ir prieštarauja Valstybinės darbo inspekcijos priimtam reikalavimui. Nurodo, jog išvadoje nepagrįstai nurodyta, kad jam apie galimą tarnybinį nusižengimą pranešta 2010 m. rugpjūčio 9 d. telefonu. Teigia, jog jis apie sudarytą komisiją ir įtariamą jo padarytą tarnybinį nusižengimą sužinojo tik 2010 m. rugpjūčio 23 d., gavęs iš policijos atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą. Mano, kad komisija tarnybiniam nusižengimui tirti buvo sudaryta neteisėtai, jam buvo užkirtas kelias pasiaiškinti bei pateikti atitinkamus įrodymus. Tarnybinė nuobauda paskirta vėliau nei per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, todėl mano, jog sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo turėjo būti priimtas 2010 m. rugsėjo 6 d. Laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 27 d. iki 2010 m. rugsėjo 10 d. buvo nedarbingas, tačiau tiesioginio vadovo neinformavo, nes jis neatsiliepdavo telefonu, todėl mano, jog su skundžiamu įsakymu turėjo būti supažindintas pirmą dieną po ligos, t.y 2010 m. rugsėjo 13 d.

Nurodo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepagrįstai konstatuota, jog jis nevykdė atsakovo pavedimų. Teigia, jog už pavedimą Nr. 455 atsakinga buvo personalo inspektorė D.V., o pavedimo Nr. 458 negalėjo įvykdyti dėl pasikeitusios darbo organizavimo tvarkos, nes inspekcinę veiklą galėjo vykdyti tik Smiltynėje, o apie pavedimą Nr. 459 jis nieko nežinojo. Nurodo, jog pasikeitus darbo organizavimo tvarkai, jis negalėjo priimti atsakomybės už Teisės ir personalo skyriaus funkcijų vykdymą pilna apimtimi, nes darbo funkcijas vykdė Smiltynėje. Pažymi, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija visiškai nenagrinėjo jo, kaip valstybės tarnautojo, asmenybės, tarnybos vykdymo ypatumų, nenustatė, ar per 12 mėnesių jam buvo skirtos tarnybinės nuobaudos. Komisija nepagrįstai pasiūlė skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, nes Valstybės tarnybos įstatymas imperatyviai nustato, jog tokia nuobauda negali būti paskirta nesant per 12 mėnesių paskirtai ankstesnei tarnybinei nuobaudai – griežtam papeikimui. Mano, jog tarnybinio patikrinimo išvada yra neteisėta, neturi jokios teisinės galios dėl netinkamai taikyto Valstybės tarnybos įstatymo, be to, vienas iš komisijos narių ją pasirašė tik 2010 m. rugsėjo 13 d. Pabrėžia, kad skundžiamu įsakymu jis atleistas iš užimamų pareigų atgaline data, taip pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Akcentuoja, jog nuo 2010 m. rugsėjo 13 d jis yra kandidatas į profesinės sąjungos narius, todėl atleidimo iš pareigų klausimas turėjo būti derinamas su profesinės sąjungos organizacija. Prašo iš KNNP direkcijos priteisti neišmokėtą darbo užmokestį už 2010 m. rugpjūčio mėnesį ir kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 27 d. iki 2010 m. rugsėjo 10 d. bei 50 000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Teigia, jog dėl neteisėto atleidimo patyrė emocinį stresą, dėl pablogėjusios sveikatos ir psichologinio spaudimo buvo priverstas lankytis pas gydytojus, todėl prašo atlyginti patirtą neturtinę žalą.

Pareiškėjas ir jo atstovas advokato padėjėjas Kazys Vėželis prašo tenkinti prašymą jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsakovių – Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovas Tomas Tukačiauskas prašo atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovės atsiliepime (t. 1, b.l. 148-157) nurodo, jog 2010 m. liepos 22 d. KNNP direkcijos direktorius pakeitė darbo organizavimo tvarką dėl tarnybinio transporto naudojimosi apribojimo, nurodydamas nuo 2010 m. liepos 23 d. automobiliu „VW Transporter“ nevykdyti KNNP teritorijos kontrolės kiekvieną dieną maršrutu Smiltynė – Nida ryte ir vakare Nida – Smiltynė. Mano, jog keičiant darbo organizavimą, darbo sąlygos nepasikeitė, todėl tokio veiklos organizavimo pakeitimo derinti su profesine sąjunga bei iš anksto įspėti darbuotojus ir valstybės tarnautojus, nereikėjo. Teigia, kad pareiškėjas nuo 2010 m. liepos 23 d. nusprendė nevykti į KNNP direkciją, adresu Naglių g. 8, Neringoje ir nevykdyti daugumos Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymu pavestų funkcijų, t.y. vykdė tik tas funkcijas, susijusias su KNNP teritorijos kontrolės vykdymu bei organizavimu nedidelėje KNNP teritorijos dalyje, kuri nuo darbovietės nutolusi apie 50 km. Pareiškėjas atsisakydavo atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, motyvuodamas tuo, jog dėl transporto naudojimosi apribojimo jis negali atvykti į KNNP direkciją ir vykdo tik dalį jam pavestų funkcijų Smiltynėje.

Nurodo, jog pareiškėjas neįvykdė KNNP direkcijos direktoriaus raštiškų pavedimų Nr. 455, Nr. 458 ir Nr. 459. Nors jam buvo laikinai pavesta nebevykdyti saugomų teritorijų pareigūno funkcijų, o ypatingą dėmesį skirti kitų funkcijų, numatytų pareigybės aprašymo 7.2, 7.3, 7.4, 7.5 ir 7.12 punktuose vykdymui, tačiau pareiškėjas nepaisė tokių nurodytų prioritetų. Nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjas neatvyko į KNNP direkciją ir nevykdė jam pavestų funkcijų, tokios aplinkybės buvo vertintos kaip neatvykimas į darbą, todėl nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pareiškėjui buvo žymimos pravaikštos. Akcentuoja, jog pagal pareiškėjo pareigybės aprašymą net 13 iš 19 funkcijų yra lokalaus pobūdžio, t.y. pagal funkcijų pobūdį, esmę ir reikšmę turėtų būti vykdomos nuolatinėje darbo vietoje. Dėl minėtų pareiškėjo veiksmų 2010 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. V-117 buvo sudaryta komisija pareiškėjo padarytam tarnybiniam nusižengimui tirti, kuri teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais atliko tarnybinio nusižengimo tyrimą, t.y. nustatytais terminais surašė pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, telefonu informavo pareiškėją, tačiau pranešimo apie įtariamą padarytą nusižengimą įteikti pareiškėjui nepavyko. 2010 m. rugpjūčio 18 d. surašytas aktas dėl neįteikto pranešimo apie įtariamą tarnybinį nusižengimą. 2010 m. rugpjūčio 27 d. sudaryta komisija KNNP direkcijos direktoriui pateikė motyvuotą išvadą. Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad komisija tyrimą atliko vienašališkai, jog komisija buvo neteisėtos sudėties. Akcentuoja, kad tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra išvados dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo surašymo diena, todėl mano, jog nepraleido tarnybinės nuobaudos skyrimo terminų.

Pažymi, jog pareiškėjas yra Teisės ir personalo skyriaus vedėjas, KNNP direkcijoje nėra kitos teisininko pareigybės, o pareiškėjas nevykdė savo pagrindinių funkcijų, t.y. KNNP direktoriaus sprendimų, sudaromų sutarčių, kitų dokumentų teisėtumo revizavimo, KNNP direkcijos atstovavimo teismuose, be to ilgą laiką neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties, todėl šie veiksmai buvo įvertinti kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas, numatytas Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 6 ir 10 punktuose, už kuriuos 2010 m. rugsėjo 14 d. KNNP direkcijos direktoriaus įsakymu Nr. P-60 pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Mano, kad pareiškėjas neįrodė, jog patyrė neturtinę žalą. Pats pareiškėjas elgėsi netinkamai, nevykdydamas jam pavestų pareigų, sumenkino KNNP direkcijos įvaizdį, sumažino jos reputaciją, sukėlė nepasitikėjimą valstybės tarnyba.

Trečiojo suinteresuotojo asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė Elzė Lagunavičiūtė prašo atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą. Nurodo, jog KNNP direkcijos direktorius, turėdamas teisę organizuoti KNNP teritorijos kontrolę, turi teisę spręsti nacionalinio parko apsaugos ir naudojimo režimo kontrolės organizavimo klausimus, inter alia spręsti kuriems KNNP direkcijos tikslams įgyvendinti bei kuriuo metu bus naudojamas tarnybinis transportas. Keičiant KNNP teritorijos kontrolės vykdymo tvarką, darbo sąlygos nebuvo pakeistos, todėl apie tokius darbo organizavimo tvarkos paleidimus nebuvo būtina informuoti KNNP direkcijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus iš anksto. Atstovės nuomone, pareiškėjo teiginiai dėl darbo organizavimo pakeitimo įtakos darbinių funkcijų vykdymui yra nepagrįsti.

Pabrėžia, jog pareiškėjas privalėjo vykdyti pareigas, numatytas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnyje bei pareigybės aprašyme net ir kilus konfliktui tarp jo ir įstaigos vadovo. Pažymi, kad organizaciniai pakeitimai yra susiję su KNNP teritorijos kontrolės vykdymu, o pareiškėjas atsisakė vykdyti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, kurios nesusijusios su KNNP kontrolės vykdymu. Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pareigybės paskirtis įrodo, jog ši pareigybė reikalinga ne išskirtinai KNNP teritorijos kontrolei vykdyti, o visoms pareigybės aprašyme nurodytoms vedėjo funkcijoms vykdyti, kurių pareiškėjas nevykdė. Prašo kaip nepagrįstus atmesti pareiškėjo teiginius, kad jis negalėjo vykdyti pareigybės aprašyme numatytų funkcijų, nes nebuvo sudarytos tam tinkamos sąlygos.

Mano, jog pareiškėjo atžvilgiu pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, nes jis padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Tarnybinį nusižengimą tyrė tinkamos sudėties komisija, buvo laikytasi Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių reikalavimų, nebuvo pažeisti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai. Teigia, jog pagrįstai pareiškėjas atleistas nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d., t.y. nuo tos dienos, kai jis nustojo eiti į darbą, o pareigų neatliekančiam valstybės tarnautojui negali būti mokamas atlyginimas. Pažymi, kad pareiškėjas neįrodė visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl prašo kaip nepagrįstą atmesti pareiškėjo prašymą priteisti neturtinę žalą. Analogiška trečiojo suinteresuoto asmens pozicija išdėstyta atsiliepime į prašymą (t. 2, b.l. 1-6).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Pareiškėjas prašo panaikinti Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 14 d. įsakymą Nr. P-60 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjui S.J.“, kuriuo jis atleistas iš Teisės ir personalo skyriaus direktoriaus pareigų padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą; įpareigoti atsakovę grąžinti pareiškėją į eitas pareigas. Kaip išvestiniai iš pagrindinio reikalavimo keliami šie reikalavimai: 1) priteisti neišmokėtą darbo užmokestį už 2010 m. rugpjūčio mėnesį (19 darbo dienų), viso 1 572, 21 Lt, kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 27 d. iki 2010 m. rugsėjo 10 d. – viso 748,32 Lt bei 120 Lt kompensaciją už priverstinės pravaikštos 1 darbo dieną – 2010 m. rugsėjo 13 d.; 2) priteisti 50 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Byloje kilęs ginčas dėl atsakovės 2010 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. P-60, kuriuo pareiškėjas nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d. atleistas iš Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pareigų pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 18 punktą (kai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų už tarnybinius nusižengimus, nenurodytus šio straipsnio 1 dalies 15 punkte) (t.1, b.l. 158). Šiuo atveju nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra atsakovės įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas, o nagrinėjamos bylos ginčo objektas – valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų, kai padarytas tarnybinis nusižengimas. Sprendžiant pareiškėjo atleidimo iš tarnybos teisėtumą ir pagrįstumą būtina nustatyti, ar S.J. padarytas tarnybinis nusižengimas yra šiurkštus, ir ar atleidžiant nebuvo esminiai pažeista įstatymo nustatyta atleidimo iš tarnybos procedūra.

Dėl teisės aktų, reglamentuojančių tarnybinės nuobaudos skyrimą

Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo atsakomybę, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas. Pagal bylos medžiagą, pareiškėjas – karjeros valstybės tarnautojas, pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį bei 6 straipsnio 1 punktą įgijęs valstybės tarnautojo statusą neterminuotam laikui. Savo tarnyboje privalo vadovautis pareigybės aprašymu, įstatymais, vykdyti pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnyje.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta pareiga darbdaviui (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis) valstybės tarnautojus patraukti tarnybinėn atsakomybėn už tarnybinius nusižengimus. Šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžiama tarnybinio nusižengimo sąvoka: tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. To paties įstatymo 29 straipsnis pateikia skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, nustato kriterijus, būtinus nuobaudai skirti. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnyje nustatyti šių nuobaudų skyrimo terminai ir tvarka, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 ,,Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių” patvirtintose Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse (toliau – ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės, 2010 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 1029 redakcija, įsigaliojusi nuo 2010 m. liepos 23 d.). Pagal šio straipsnio ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių nuostatas – nuobaudų skyrimo procedūra – būtina, o ir ji pati, ir jos pagrindu priimti administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Viena iš svarbiausių tokios procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tiriamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ir paneigiančius tarnautojo tiriamą pažeidimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti jo (tarnautojo) paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminat motyvuotoje išvadoje. Nors Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse nėra konkrečios normos, reglamentuojančios tyrimo eigą, tačiau teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, apie tokių reikalavimų tarnybiniam tyrimui įtvirtinimą (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29-30 straipsniai, Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 3-13 punktai).

Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nusižengimą kvalifikuoti, nurodant Valstybės tarnybos įstatymo straipsnį, dalį, punktą, nusižengimo padarymo ir paaiškėjimo dieną, tarnautojo, kalto dėl padaryto nusižengimo, kaltės formą, nusižengimo padarinius, o taip pat ir siūlomą konkrečią nuobaudą. Tokie išvados reikalavimai suformuluoti Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 13 punkte. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalies nuostatą, tarnybinės nuobaudos skyrimo metu turi būti atsižvelgiama į kaltę, padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo bei į Korupcijos prevencijos įstatymo numatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Tarnybinio nusižengimo sudėtį sudaro neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką taikant įstatymus (ABTĮ 13 straipsnis), ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus. (žr. „Administracinių teismų praktika“ Nr. 9. 2007 m.).

Žemesnės instancijos teismas

Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad administracinis aktas, kuriuo paskiriama tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo išvada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinės dalys, todėl įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nebūtina pakartoti padarytus pažeidimus ir nuobaudos skyrimo motyvus. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (2009 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010). Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados turinį.

Bylos medžiaga nustatyta, jog 2010 m. rugpjūčio 27 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TP-(1.25(1)-589 (t. 1, b.l. 173-182), kuri laikytina įsakymo dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos sudedamąja dalimi. Tai reiškia, kad teismas, tikrindamas pareiškėjo atleidimo iš pareigų pagrįstumo klausimą, teisės taikymo požiūriu turi vadovautis aukščiau nurodytomis materialinės teisės normomis, o fakto nustatymo klausimu turi patikrinti, ar paminėtoje komisijos 2010 m. rugpjūčio 27 d. išvadoje nurodyti pareiškėjo padaryti tarnybiniai nusižengimai buvo padaryti iš tikrųjų ir ar jie nurodytų materialinės teisės normų taikymo prasme atitinka tarnybinių nusižengimų sampratą, t.y. ar jie gali būti laikomi šiurkščiais tarnybiniais nusižengimais.

Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrų

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog 2010 m. rugpjūčio 6 d. KNNP direkcijos direktoriaus įsakymu Nr. V-117 (t. 1, b.l. 160) buvo sudaryta komisija (toliau – ir Komisija) galimam KNNP direkcijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjo S.J. tarnybiniam nusižengimui tirti. Įsakymo 2 punktu pavesta komisijai atlikti pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo, susijusio su KNNP direkcijos direktoriaus 2010 m. liepos 30 d. pavedimo Nr. S1(1.15/1)-455, 2010 m. rugpjūčio 2 d. pavedimo Nr. S1-(1.15/1)-458, 2010 m. rugpjūčio 2 d. pavedimo Nr. S1-(1.15/1)-459 nevykdymu, neatvykimu į darbą, netinkamu funkcijų, susijusių su inspekcinės veiklos KNNP teritorinėje organizavimu, vykdymu, tyrimą ir pateikti motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus. Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 3 punktas nustato, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo oficialios informacijos gavimo. Pagal išvadoje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjas į darbą Naglių g. 8, Nida, neatvyko nuo 2010 m. liepos 23 d., tačiau neatvykimas į darbą kaip pravaikšta žymėtas nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d., kilus konfliktui tarp pareiškėjo ir įstaigos vadovo dėl tarnybinio transporto naudojimo, vėliau jam buvo duoti rašytiniai pavedimai (vieno iš jų įvykdymo terminas – 2010 m. rugpjūčio 2 d.). Akivaizdu, jog tarnybinis nusižengimas pradėtas tirti laiku, ne vėliau kaip per 5 dienas nuo oficialios informacijos apie tarnybinį nusižengimą gavimo (pareiškėjui laiku neatvykus pateikti išvadų dėl pavedimo Nr. 455 įvykdymo). Įpareigojimas tirti tarnybinį nusižengimą duotas tinkamo subjekto, t.y. valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens – KNNP direkcijos direktoriaus Tomo Tukačiausko (Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 4 punktas). Tarnybinį nusižengimą tyrė tinkamos sudėties komisija, sudaryta iš 3 asmenų: valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo įgalioto asmens – direktoriaus pavaduotojos L.D., kitų įstaigos valstybės tarnautojų: komisijos narių: G.N. (Kraštotvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojos) ir R.A. (Nidos girininkijos girininko). Pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 5 punktą, į komisijos sudėtį turi įeiti už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad buvo tiriamas Teisės ir personalo skyriaus vedėjo tarnybinis nusižengimas, o pats skyriaus vedėjas turi užtikrinti skyriui pavestų funkcijų, inter alia personalo valdymas, tinkamą įgyvendinimą, laikytina, jog nepažeistas minėtų taisyklių 5 punktas į komisijos sudėtį neįtraukiant už personalo tvarkymą atsakingo asmens. Teisinės reikšmės nagrinėjant skundžiamo įsakymo teisėtumą neturi komisijos narės Gintarės Nagelytės pareigų pakeitimas tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, nes ji į komisiją buvo įtraukta kaip įstaigos valstybės tarnautoja. Laikytina, jog atsakovas tinkamai taikė Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 5 punktą. 2010 m. rugpjūčio 9 d. pareiškėjui surašytas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. TP-(1.25/1)-540 (t. 1, b.l. 162-163), kaip to reikalauja minėtų taisyklių 7 punktas. Po pranešimo apie tarnybinį nusižengimą gavimo žyma nėra pareiškėjo parašo. 2010 m. rugpjūčio 16 d. akte (t. 1, b.l. 168-171) nurodyta, jog telefonu susisiekus su pareiškėju, jam buvo pranešta apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą, tačiau 2010 m. rugpjūčio 9, 10, 12, 13 dienomis jis darbo vietoje Naglių g. 8, Neringoje nepasirodė ir su dokumentais nesusipažino. 2010 m. rugpjūčio 11 d. jam buvo sudaryta galimybė susipažinti su dokumentais KNNP Lankytojų centre, esančiame Smiltynės g. 11, tačiau šia galimybe pareiškėjas nepasinaudojo. 2010 m. rugpjūčio 18 d. surašytas aktas Nr. TP –(1.25/1)-565 (t. 1, b.l. 172) dėl pranešimo apie padarytą pažeidimą neįteikimo, kurį pasirašė komisijos pirmininkė ir kiti du KNNP direkcijos darbuotojai: vyresn. referentė J.S. bei vyresn. specialistas G.P., kaip ir nustatyta Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 7 punkte. Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja, jog Komisija buvo sudariusi tinkamas galimybes pareiškėjui susipažinti su pranešimu apie tarnybinį nusižengimą, tačiau pats pareiškėjas savo veiksmais ignoravo tokią informaciją. Neįrodyta, jog jam nebuvo skambinta telefonu dėl informacijos apie minėtą pranešimą pateikimo. Pareiškėjas teigia, jog tyrimas buvo atliktas vienašališkai, nes jam buvo atimta teisė pateikti paaiškinimus. Tačiau jo teiginys paneigiamas akte pateiktu situacijos aprašymu, liudytojų R.A., J.S., L.D. parodymais (t. 2, b.l. 41, 42, 44). Akivaizdu, kad Komisija išnaudojo visas galimybes pareiškėjui įteikti pranešimą, tačiau dėl pareiškėjo nenoro bendrauti ir bendradarbiauti jis nebuvo įteiktas, tokiu būdu nebuvo pateiktas pareiškėjo rašytinis paaiškinimas dėl tarnybinio nusižengimo. Tarnybinis nusižengimas baigtas tirti laiku, t.y. per 17 darbo dienų nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo (Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 11 punktas). Komisija, ištyrusi tarnybinį nusižengimą, teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui pateikė motyvuotą išvadą, kurioje kvalifikavo padarytą tarnybinį nusižengimą, nurodė pažeidimų padarymo laiką, įvykdymo aplinkybes, kaltės formą, padarinius ir pasiūlė paskirti konkrečią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Išvadą pasirašė visi Komisijos nariai, todėl atmestinas pareiškėjo teiginys, jog vienas iš Komisijos narių ją pasirašė tik 2010 m. rugsėjo 13 d. Šioje išvadoje pateiktas pasiūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui neprivalomas (Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 13 punktas). Skundžiamas įsakymas, kuriuo pareiškėjas atleistas iš pareigų, priimtas 2010 m. rugsėjo 14 d., t.y. Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais (per 1 mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos), nes tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pateikiama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A-720/2003). Neįrodyta, jog išvadą surašė trečiojo suinteresuotojo asmens teisininkai, kaip nurodo pareiškėjas. Komisijos nariai patvirtino, jog išvadą rašė komisija, tik dėl teisinių žinių stokos dėl pačių formuluočių buvo konsultuotasi su Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos specialistais. Aptartų argumentų pagrindu teismas daro išvadą, jog nenustatyti procedūriniai tarnybinio nusižengimo tyrimo pažeidimai, todėl atmestini pareiškėjo motyvai, kad buvo pažeistos esminės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados ir tarnybinės nuobaudos pagrįstumo

Iš 2010 m. rugpjūčio 27 d. tarnybinio patikrinimo išvados matyti, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas dėl 3 nusižengimų: 1) neatvykimo į darbą be pateisinamos priežasties; 2) KNNP direkcijos direktoriaus 2010 m. liepos 30 d. pavedimo Nr. S1(1.15/1)-455 (toliau – ir pavedimas Nr. 455), 2010 m. rugpjūčio 2 d. pavedimo Nr. S1(1.15/1)-458 (toliau – ir pavedimas Nr. 458), 2010 m. rugpjūčio 2 d. pavedimo Nr. S1-(1.15/1)-459 nevykdymu (toliau – ir pavedimas Nr. 459); 3) netinkamo funkcijų, susijusių su inspekcinės veiklos KNNP teritorijoje organizavimu, vykdymo. Komisija nustatė, jog pareiškėjas nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d. iki 2010 m. rugpjūčio 20 d. neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties, neįvykdė KNNP direkcijos direktoriaus rašytinių pavedimų bei netinkamai vykdė KNNP teritorijos kontrolės organizavimo funkcijas, piktnaudžiavo tarnyba, tokie veiksmai konstatuoti kaip šiukštūs tarnybiniai nusižengimai.

Šiurkštus tarnybinis nusižengimas, kurį padaręs kaltinamas pareiškėjas, apibrėžiamas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams (Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalis). Šio straipsnio 6 dalies 6 punkte nurodyta, jog šiurkščiu pažeidimu laikomas nebuvimas tarnyboje (darbe) vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties, o to pačios straipsnio dalies 8 punkte nurodyta, kad šiurkščiu pažeidimu laikomi ir kiti (šios dalies kituose punktuose neišvardinti) nusižengimai, kuriais šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo etikos principams. Teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą, ar padarytas nusižengimas yra šiurkštus, būtina vadovautis abiejų šių teisės normų nuostatomis. Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalies taikymo požiūriu yra būtina nustatyti, kokie nusižengimo elementai (kokios aplinkybės) rodo jo šiurkštumą. Tai yra būtina padaryti, atsižvelgiant į tai, kad būtent su šiurkštaus pažeidimo padarymu siejamas griežčiausios tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų – taikymas. Šiuo aspektu būtina pažymėti, kad Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 8 punkte, skirtingai nuo šios dalies 1 – 7 punktų, nėra pateikti šiurkščių pažeidimų apibūdinimai, t. y. nėra nustatyti kriterijai, kuriuos taikant galima pripažinti tarnybinį nusižengimą šiurkščiu. Todėl, tikrindamas Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 6 ir 8 punktų taikymo pagrįstumo klausimą (nagrinėjamoje situacijoje šie punktai buvo pritaikyti atsakovo), teismas turi nustatyti, ar pažeidimas yra šiurkštus pagal 6 punkto apibūdinimą bei taikyti bendruosius teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijus ir, juos taikydamas, nustatyti (išaiškinti), ar tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nurodyti pareiškėjo padaryti Valstybės tarnybos 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktų, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių pažeidimai, Vidaus tvarkos taisyklių 2.1-25, 3.3, 6.1-6.2, 9.1, 9.3, 9.5, 9.7 punktų pažeidimai, Pareigybės aprašymo 7.2 – 7.5, 7.10, 7.12-7.16, 7.18 punktų pažeidimai Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalies ir 6 dalies 8 punkto taikymo požiūriu gali būti traktuojami kaip šiurkštūs tarnybiniai nusižengimai.

Proceso šalių paaiškinimais nustatyta, jog tarp pareiškėjo ir atsakovių atstovo Tomo Tukačiausko (KNNP direkcijos direktoriaus) buvo kilęs konfliktas dėl tarnybinio transporto naudojimo. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad 2006 m. vasario 9 d. Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus įsakymo Nr. V-12 (t. 2, b.l. 62) 5 punktu direktoriaus pavaduotojui Miškininkystei ir ūkiui V.K. nuo 2006 m. kovo 1 d. skirtas tarnybinis transportas nurodytų darbuotojų vežimui iš Klaipėdos į Nidą ir, pasibaigus darbo valandomis, į Klaipėdą dėl KNNP direkcijos buveinės iš Smiltynės g.18, Klaipėdoje perkėlimo į Naglių g. 8, Nidoje. Pažymėtina, jog įsakymo priėmimo metu pareiškėjas KNNP direkcijoje nedirbo, o transporto priemonė „VW Transporter“ jam buvo paskirta valdyti 2009 m. pradžioje (kaip nurodo pareiškėjas 2009 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. V15, t. 2, b.l. 28, kuris byloje nepateiktas). KNNP direkcijoje 2010 m. liepos 2 d. įvyko visuotinis darbuotojų ir valstybės tarnautojų susirinkimas, kurio metu be kitų klausimų buvo svarstytas ir kolektyvinės sutarties 3.4 punkto, kuriuo darbdavys įsipareigojo užtikrinti darbuotojų, kurių gyvenamojo vieta nedeklaruota Neringos savivaldybės administruojamoje teritorijoje, nemokamą pristatymą įstaigos transportu į nuolatinę darbo vietą <...> ir parvežimą atgal ir tai įskaityti į darbo laiką, aptarimo klausimas. Nuspręsta minėtą punktą išbraukti iš kolektyvinės sutarties projekto ir jį apspręsti vidaus darbo tvarkos taisyklėse arba atskiru susitarimu (t. 2, b.l. 132-137). Pateikta bylos medžiaga bei šalių paaiškinimais nustatyta, jog nebuvo atskiro minėto klausimo reglamentavimo darbo tvarkos taisyklėse ar atskirame susitarime. 2010 m. liepos 22 d. KNNP direkcijos direktorius pakeitė darbo organizavimo tvarką ir žodiniu pavedimu nurodė nuo 2010 m. liepos 23 d. tarnybiniu automobiliu „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdyti KNNP teritorijos kontrolės kiekvieną dieną maršrutu „Smiltynė – Nida“ ryte ir „Nida – Smiltynė“ baigiantis darbui. Dėl minėtos problemos – vienašališko darbo sąlygų pakeitimo – pareiškėjas kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrių. Liudytojo I.D. parodymais bei reikalavimu pašalinti pažeidimus (t. 1, b.l. 58-61) nustatyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius pažeidimu laikė tai, kad KNNP direkcijos direktorius pakeitė darbo organizavimą nesilaikant teisės aktuose nustatytų normų, bet toks sprendimas buvo apskųstas Vyriausiajai darbo inspekcijai (t .2, b.l. 36). Atsakovės atstovo paaiškinimu nustatyta, kad minėtos institucijos nepalankų sprendimą KNNP direkcija apskundė teismui ir ginčas dar nėra išspręstas. Naudojimosi transportu tvarkos pakeitimas atitinkamai įtakojo ir pareiškėjo elgesį, nes po transporto naudojimosi tvarkos pakeitimo pareiškėjas nebevyko į darbo vietą Naglių g. 8, Nidoje, šios aplinkybės neginčija ir pareiškėjas.

Pareiškėjas dirbo KNNP direkcijos Teisės ir personalo skyriaus vedėju pagal 2008 m. liepos 28 d. patvirtintą pareigybės aprašymą (t.1, b.l. 43-44). KNNP direkcijos, kaip juridinio asmens, buveinė 2006 m. vasario 9 d. KNNP direktoriaus įsakymu Nr. V-12 perkelta į Naglių g. 8, Nidoje. Atsakovės atstovo Tomo.Tukačiausko paaiškinimu, įstaiga turi 6 struktūrinius padalinius, daliai darbuotojų darbo vieta buvo nustatyta (t. 2, b.l. 32), tačiau iš pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėjui darbo vieta nustatyta nebuvo. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas dirbo Teisės ir personalo skyriaus vedėju, o pareiškėjo pareigybės aprašymas patvirtintas vėliau nei juridinio asmens buveinės perkėlimas, laikytina, kad jo pagrindinė darbovietė yra būstinės buveinė – Naglių g. 8, Nidoje. Pareiškėjo paaiškinimais bei liudytojų parodymais nustatyta, kad jis nuo 2010 m. liepos 23 d. dirbo KNNP Lankytojų informaciniame centre, Smiltynėje, kadangi buvo pakeista darbo organizavimo tvarka ir nebebuvo užtikrintas atvažiavimas iki darbo ir grįžimas iš jo tarnybiniu transportu. Faktinę aplinkybę, kad pareiškėjas atliko dalį darbo funkcijų, patvirtina byloje pateikti patikrinimo aktai (t.1, b.l. 73-77, 79-100, 114) bei liudytojų G.K., D.V., G.P. J.V., J.S., L.Ž. parodymai (t. 2, b.l. 34, 38-40, 42-44). Komisija, tyrusi tarnybinį nusižengimą, šiurkščiu nusižengimu įvardijo pareiškėjo neatvykimą į darbą be pateisinamų priežasčių nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d. (pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 6 punktą) ir 2010 m. rugpjūčio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje (t. 2, b.l. 59) laikotarpis nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d. iki 2010 m. rugpjūčio 26 d. pažymėtas kaip pravaikšta. Tačiau aukščiau aptartų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja, jog negalima pareiškėjo dalinių funkcijų atlikimą KNNP Lankytojų centre laikyti neatvykimu į tarnybą be pateisinamų priežasčių. Neatvykimas į tarnybą laikytinas toks valstybės tarnautojo elgesys, kai jis nebūna tarnyboje ir visiškai neatlieka valstybės tarnautojo pareigų, tačiau nagrinėjamoje byloje nenustatytas toks pareiškėjo elgesio modelis, vadinasi, Komisija nepagrįstai pareiškėjo neatvykimą į darbo vietą Naglių g. 8, Nidoje vertino kaip šiurkštų tarnybinį nusižengimą pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 6 punktą. Atsakovė pareiškėją atleido būtent nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d., konstatavusi jo neatvykimą į darbą be pateisinamos priežasties šiukščiu tarnybiniu nusižengimu, kuris, teismo vertinimu, nustatytas nepagrįstai. Teismui nusprendus, kad pareiškėjo neatvykimas į tarnybą KNNP direkcijos adresu (Naglių g. 8, Nidoje), tačiau jam atliekant dalį funkcijų kitoje vietoje (KNNP Lankytojų informaciniame centre Smiltynėje), nelaikytinas pravaikšta, byloje būtina nustatyti, ar pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 10 punktą ir, tai įvertinus, spręsti skundžiamo įsakymo teisėtumo, įskaitant ir atleidimo iš tarnybos datos, klausimą.

Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje konstatuota, jog pareiškėjas neįvykdė rašytinių pavedimų Nr. 455, Nr. 458 ir Nr. 459. Rašytiniu pavedimu Nr. 455 (t. 1, b.l. 205), surašytu 2010 m. liepos 30 d., pareiškėjui pavesta iki 2010 m. rugpjūčio 2 d. išnagrinėti V.K. prašymą (dėl atostogų pratęsimo nedarbingumo laikotarpiu, t. 1, b.l. 206) ir parengti įsakymo projektą; išvadas dėl prašymo pavesta pristatyti tiesiogiai direktoriui žodžiui 11.00 val. direktoriaus kabinete, esančiame Naglių g. 8, Nidoje. Prierašai ant rašytinio pavedimo patvirtina, jog pareiškėjas su jo turiniu nesutiko ir nurodė, jog pavedimas prieštarauja parko bei direkcijos nuostatų reikalavimams, tačiau tuo pačiu pavedė jį skubiai iki 2010 m. rugpjūčio 2 d. 10.30 val. įvykdyti D.V. (personalo specialistei), kadangi jam neteisėtai pakeistos darbo sąlygos ir neturi techninių galimybių pavedimui įvykdyti. Komisija konstatavo, jog D.V. pavedimą Nr. 455 iš dalies įvykdė, ant prašymo prieraše nurodė, kad pagal Darbo kodeksą, kasmetinės atostogos yra perkeliamos, kai darbuotojas yra laikinai nedarbingas, tačiau pareiškėjas neįvykdė direktoriaus Tomo Tukačiausko nurodymo – pristatyti išvadą tiesiogiai jam žodžiu. Teismas sutinka su Komisijos vertinimu, jog pavedimas Nr. 455 buvo netinkamai įvykdytas ir pareiškėjas savo elgesiu aiškiai pademonstravo priešišką nusistatymą dėl pasikeitusios darbo organizavimo tvarkos ir, ignoruodamas pavedimą, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktus, kuriuose nustatytos pareigos valstybės tarnautojams tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, Pareigybės aprašymo 712 punktą (teikia metodines konsultacijas <...> vykdydamas skyriui pavestas funkcijas) ir 7.18 punktą (vykdo kitus vadovo nurodymus ir pavedimus, susijusius su Teisės ir personalo skyriaus funkcijomis, tam, kad būtų pasiekti Direkcijos strateginiai tikslai).

Rašytiniu pavedimu Nr. 459 pareiškėjui pavesta iki 2010 m. rugpjūčio 4 d. išnagrinėti D.B. prašymą (t. 1, b.l. 203), kuriuo buvo prašoma pratęsti nuomos sutartį. Išvadas dėl minėto prašymo buvo pavesta pristatyti tiesiogiai direktoriui žodžiu 8.00 val. direktoriaus kabinete Naglių g. 8, Nidoje. Pareiškėjas ant rašytinio pavedimo parašė, jog negali įvykdyti pavedimo, nes neteisėtai pakeistos darbo sąlygos, o jis dirba Smiltynėje ir pėsčiomis ateiti negali, todėl atmestinas jo teiginys, jog jis nežinojo apie pavedimą Nr. 459. Tiek ant pavedimo Nr. 455, tiek ir ant pavedimo Nr. 459 pareiškėjas aiškiai išreiškia savo nepasitenkinimą dėl pakeistų darbo sąlygų ir parodo poziciją dėl pavedimų neįvykdymo. Prašymų ir sutarčių klausimų nagrinėjimas pareiškėjui priskirtinas pagal pareigybės aprašymo 7.2, 7.3 punktus, todėl pavedimas Nr. 459 turėjo būti įvykdytas. Pavedimas Nr. 459 buvo neįvykdytas ir D.B. prašymas išnagrinėtas nebuvo, o priežasčių tokiam pavedimo neįvykdymui nebuvo, nes pavedimo įvykdymui tarnybinis transportas nebuvo būtinas, todėl Komisija pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas neatliko pareigybės aprašyme jam pavestų funkcijų.

Pavedimu Nr. 458 pareiškėjui pavesta nebevykdyti saugomų teritorijų pareigūno funkcijų, numatytų Teisės ir personalo skyriaus pareigybės aprašymo 7.19 punkte ir ypatingą dėmesį nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d. iki 2010 m. rugpjūčio 20 d. skirti pareigybės aprašymo 7.2 – 7.5 ir 7.12 punktuose nustatytoms funkcijoms vykdyti. Atsakovės atstovo Tomo Tukačiausko paaiškinimu nustatyta, jog KNNP direkcijoje buvo susikaupę daug darbo, susijusio su pareiškėjo funkcijų vykdymu, nuolat nepertraukiamai turėjo būti sprendžiami personalo valdymo klausimai, todėl pavedimu ir buvo akcentuotas dėmesys atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Pareiškėjo 2010 m. liepos 26 d. ir 2010 m. rugpjūčio 4 d. tarnybiniai pranešimai (t. 2, b.l. 80, 100) patvirtina, jog jis vykdė tik inspekcinę veiklą. Pareiškėjo teigimu, kitos funkcijos buvo sužlugdytos dėl pasikeitusios darbo organizavimo tvarkos. Pagal pareigybės aprašymą pareiškėjui pavesta vykdyti 19 funkcijų, iš kurių jis vykdė tik vieną 7.19 punktu pavestą funkciją (LR teisės aktų ir Aplinkos ministro įsakymais nustatyta tvarka vykdyti saugomų teritorijų pareigūno funkcijas), tačiau kaip teisininkas neatliko kitų funkcijų, nurodytų 7.1-7.18 punktuose, motyvuodamas tuo, jog neturi galimybės atvykti į darbą, kadangi neteisėtai yra pakeista darbo organizavimo tvarka. Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymas ir kiti teisės aktai neatleidžia valstybės tarnautojo nuo pareigų vykdymo net ir iškilus nesutarimui tarp į pareigas priėmusio asmens ir valstybės tarnautojo. Valstybės tarnybos įstatymas imperatyviai apibrėžia valstybės tarnautojo pareigas, kurias jie privalo vykdyti. Analizuodamas rašytinio pavedimo Nr. 458 turinį teismas pažymi, kad įstaigos vadovas turi teisę duoti nurodymus valstybės tarnautojams ir darbuotojams, o pavedimas, kuriuo akcentuojama skirti didesnį dėmesį kai kurių funkcijų vykdymui, pats savaime nereiškia papildomų užduočių pavedimo, nes valstybės tarnautojas pagal Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Pareiškėjas ant pavedimo prirašė negalintis jo įvykdyti, nes įsakymas turi aukštesnę teisinę galią, o šis pavedimas prieštarauja kolektyvinės sutarties nuostatoms.

Pagal pareiškėjo pareigybės aprašymą, Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pareigybė reikalinga: 1) Teisės ir personalo skyriaus veiklos organizavimui, 2) užtikrinti, kad KNNP direkcijos rengiami teisės aktai būtų ruošiami pagal nustatytus reikalavimus, darbuotojai teisingai taikytų teisės normas; 3) užtikrinti, kad KNNP direkcija būtų tinkamai atstovaujama Lietuvos Respublikos teismuose, 4) inspekcinės veiklos, vykdant nacionalinio parko teritorijos priežiūrą organizavimui, 5) kitų teisinių veiksmų atlikimui, susijusių su KNNP direkcijos funkcijų vykdymu ir uždavinių įgyvendinimu, atsižvelgiant į Teisės ir personalo skyriaus nuostatus. KNNP Teisės ir personalo skyriaus nuostatų, patvirtintų KNNP direkcijos direktoriaus 2008 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. V-208 (t. 1, b.l. 39-42), 5 punkte nustatyti skyriaus uždaviniai: 1) užtikrinti direkcijos veiklos teisėtumą; 2) dalyvauti rengiant ir vadovybės pavedimu direkcijos kompetencijai priskirtais klausimais rengti norminių ir Direkcijos vidaus teisės aktų bei kitų dokumentų projektus, 3) užtikrinti pateiktų vertinti teisės aktų ir kitų dokumentų atitikimą Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams bei teisinės technikos reikalavimams; 4) padėti direkcijos direktoriui formuoti personalo valdymo politiką, 5) padėti Direkcijos direktoriui valdyti personalą, 6) organizuoti žmogiškųjų išteklių plėtrą ir dalyvauti formuojant Direkcijos organizacinę kultūrą; 7) teisės aktų nustatyta tvarka užtikrinti nacionalinio parko teritorijos priežiūra bei inspekcinę veiklą. Taigi aukščiau pateiktų tiek skyriaus uždavinių, tiek ir vedėjo pareigybės paskirties pagrindu darytina išvada, jog Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pagrindinis uždavinys yra susijęs su skyriaus darbo organizavimu, o ne inspekcinės veiklos vykdymu. Neginčijamai nustatyta, jog pareiškėjas neatliko pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų, išskyrus 7.19 punkte nustatytąją, motyvuodamas tuo, jog neturi galimybės atvykti į darbą. Tačiau iš visumos jo rašytų tarnybinių pranešimų, kurie, kaip patvirtino liudytoja J.S., buvo faksu siunčiami iš KNNP Lankytojų centro (t. 2, b.l. 42) akivaizdu, jog jam buvo sudaryta galimybė atlikti ir kitas funkcijas (tiek ir rengti įsakymų projektus, teisiškai vertinti sutartis ir kitus dokumentus, nagrinėti valstybės institucijų, fizinių ir juridinių asmenų raštus ir skundus, vykdyti skyriui pavestas funkcijas ir t.t.). Liudytoja apklausta J.V. parodė, jog kartais matydavo, kaip pareiškėjas naudojasi teisės aktų svetainėmis (t. 2, b.l. 40), vadinasi, jis turėjo tinkamas sąlygas vykdyti Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nustatytas lokalaus pobūdžio funkcijas net ir ne nuolatinėje darbo vietoje Naglių g. 8, Nidoje. Atsakovės atstovo paaiškinimu nustatyta, kad pavedimu Nr. 458 buvo siekiama, jog nuo nurodyto termino pareiškėjas dirbtų nuolatinėje darbo vietoje, o jam į darbą neatvykus nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d. buvo žymimos pravaikštos.

Valstybės tarnautojams taikant tarnybinę atsakomybę už neveikimą, kuris pasireiškia teisės aktais nustatytų veiksmų neatlikimu per nustatytus terminus, turi būti įvertinamas ne tik objektyvus atsakomybės už neveikimą pagrindas – pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus turėjimas, bet ir subjektyvus pagrindas – galėjimas veikti, kaip to reikalauja teisės aktai. Nustatant asmens neveikimo subjektyvų pagrindą, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios: 1) leido asmeniui veikti taip, kaip to reikalavo teisės aktai; arba 2) nepriklausė nuo asmens valios, ir asmuo negalėtų veikti taip, kaip to reikalavo teisės aktai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-1480/2005). Teisės teorijoje laikomasi nuostatos, kad neveikimas turi būti sąmoningas ir valingas asmens poelgis bei kad asmuo negali atsakyti už neveikimu padarytą veiką, jei suvokė, kad turi veikti atitinkamu būdu, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių to negalėjo padaryti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1358/2009). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo neveikimas pasireiškė kaip pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų nevykdymas, kuris iš pareiškėjo rašytų tarnybinių pranešimų turinio vertintinas kai sąmoningas ir valingas poelgis. Reakcija į darbo sąlygų pakeitimą buvo neadekvati. Nors ginčas dėl darbo sąlygų pakeitimo ir nėra išspręstas, tačiau nagrinėjamoje byloje ši aplinkybė nevertinama kaip objektyvi priežastis, sąlygojusi pareiškėjo pareigų neatlikimą. Kaip aukščiau aptarta, pareiškėjas turėjo sąlygas ir galimybes atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, pažymint tai, kad darbdaviui nėra nustatytos pareigos užtikrinti darbuotojų atvežimą į darbą ir grįžimą iš jo.

Pavedimo Nr. 458 nevykdymas apima pareiškėjo pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų neatlikimą, o tokiais veiksmais buvo pažeisti Valstybės tarnybos įstatymo 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktai (nustatytos pareigos: laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis; laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba; laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2., 2.4, 2.5, 3.3, 5.2, 9.1, 9.3 punktai (pagarbos žmogui ir valstybei principas, teisingumo, padorumo, pavyzdingumo principai), Pareigybės aprašymo 7.1-7.18 punktai, Vidaus tvarkos taisyklių 5 punktas, nustatantis, jog valstybės tarnautojai ir darbuotojai privalo laikytis nustatyto darbo laiko režimo. Teismas nesutinka, jog pareiškėjas pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų KNNP direkcijos direktoriaus 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-175, 4 punktą, nustatantį, jog darbo diena KNNP direkcijoje trunka nuo 8 iki 17 val., išskyrus penktadienį nuo 8 iki 15.45 val., nes nenustatyta, jog pareiškėjas nebuvo darbo valandomis KNNP Lankytojų centre ar tomis valandomis nevykdė inspekcinės veiklos. Komisija nustatė, kad minėti pažeidimai sudaro šiurkštų tarnybinį nusižengimą pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 10 punktą. Kaip jau minėta, pagal šį punktą nėra pateikta šiurkštaus pažeidimo kriterijaus, todėl būtina vadovautis teisės teorijoje taikomu lingvistiniu teisės aiškinimo būdu, padedančiu atskleisti, suvokti teisės normos turinį (prasmę) tuo atveju, kai teisės normos turinys nėra atskleidžiamas teisės akte. Skiriama lingvistinio aiškinimo taisyklė – bendrinės kalbos pirmumo prezumpcija, reiškianti, jog jeigu yra visiems mokslams bendra, o ne teisinė sąvoka, tai ji aiškinama ta prasme, kaip ji suprantame bendrinėje kalboje. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000, Vilnius, psl. 811) nurodyta viena iš žodžio „šiurkštus“ reikšmė – neleistinas, labai didelis (apie nukrypimus, įstatymų pažeidimus) arba atžarus, nemandagus (apie žmogų). Teismo vertinimu, pareiškėjas pakankamai ilgą laiką (nuo 2010 m. liepos 23 d. iki 2010 m. rugpjūčio 27 d.) tinkamai neatliko pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų ir laiku neatliko pavedamų užduočių, taip pat nesilaikė Valstybės tarnybos įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, todėl toks elgesys laikytinas neleistinu, neatitinkančiu teisės aktų reikalavimų, todėl pagrįstai kvalifikuotas kaip šiurkštus pagal Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 6 dalies 10 punktą.

Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje konstatuota, jog pareiškėjas netinkamai vykdė funkcijas, susijusias su inspekcinės veiklos KNNP teritorijoje organizavimu. Iš byloje pateikto pareiškėjo 2010 m. rugpjūčio 3 d. tarnybinio pranešimo turinio (t. 2, b.l. 98) matyti, jog buvo prašoma skirti tarnybinį transportą inspekcinės veiklos vykdymui (gautas žodinis piliečio pranešimas apie nelegalias statybas). KNNP direkcijos direktorius sudarė sąlygas pasinaudoti tokiu transportu 2010 m. rugpjūčio 4 d. nuo 9 val., tačiau pareiškėjas prierašu tarnybiniame prašyme nurodė, jog direktoriaus rezoliucija traktuojama kaip prašymo netenkinimas ir tolimesnių veiksmų informacijai ištirti nesiėmė. Kaip nurodyta Komisijos išvadoje, minėtos informacijos patikrinimui išvyko kiti įstaigos tarnautojai, turintys reikiamus įgaliojimus. Teismo vertinimu komisija padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas neužtikrino, kad jam tiesiogiai pavaldūs valstybės tarnautojai dalyvautų vykdant patikrinimą ir neinformavo, kad šie tarnautojai dalyvauti negalės, tokiu būdu buvo netinkamai vykdomi pareigybės aprašymo 7.15, 7.16 punktai. Atitinkamai buvo sukeltos teisinės pasekmės – į patikrinimą turėjo važiuoti kiti įstaigos darbuotojai.

Aukščiau aptartų argumentų pagrindu teismas konstatuoja, jog pareiškėjas netinkamai įvykdė pavedimą Nr. 455, neįvykdė pavedimų Nr. 458 ir Nr. 459, neužtikrino jam pavaldžių tarnautojų dalyvavimo 2010 m. rugpjūčio 4 d. patikrinime dėl nelegalių statybų bei apie tai neinformavo įstaigos vadovo – ir tokie veiksmai, teismo nuomone, pagrįstai įvertinti kaip šiurkštus nusižengimas, kuriuo šiurkščiai nusižengta valstybės tarnautojo pareigoms, aiškiai įvardintoms Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punkte. Komisija tinkamai nurodė pareiškėjo kaltės formą – tyčią, nes iš pareiškėjo tarnybinių pranešimų gausos, prierašų ant pavedimų ar tarnybinių pranešimų (t. 1, b.l. 31 – prierašas direktoriui „nesate teisėtas mano tiesioginis vadovas“) akivaizdu, jog jis suvokė daromų veiksmų galimas pasekmes ir, įvertindamas savo elgesį, sistemingai laikėsi vienos ir tos pačios nuomonės – neatlikti pareigų dėl pasikeitusios tvarkos dėl tarnybinio transporto naudojimo, tokiu būdu sistemingai pažeidinėjo Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnyje įvardintas valstybės tarnautojo pareigas, neatliko pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų. Komisija aiškiai įvardijo sukeltas teisines pasekmes – sutrikdyta KNNP direkcijos veikla, dėl ko buvo sumenkintas pasitikėjimas pačia direkcija, savo veiksmais sukėlė kitų įstaigos valstybės tarnautojų ir darbuotojų nepasitikėjimą įstaigos vadovu, pažemino valstybės tarnautojo vardą, be to, jo neatlikti darbai turėjo būti atliekami kitų įstaigos darbuotojų ar valstybės tarnautojų, o tokia situacija protingumo ir teisingumo principų pagrindu laikytina neleistina.

Kiekvienas valstybės tarnautojas valstybės tarnyboje privalo vadovautis Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje išvardytais pagrindiniais valstybės tarnybos principais, tarp jų: įstatymų viršenybės, atsakomybės už priimtus sprendimus principais. Taip pat turi laikytis šio straipsnio 2 dalyje nurodytų valstybės tarnautojų veiklos svarbiausių etikos principų: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, viešumo, pavyzdingumo. Valstybės tarnautojų veiklos svarbiausi etikos principai detalizuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu patvirtintose Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklėse, kurių tikslas – apibrėžti veiklos ir elgesio principus, kurių turi laikytis valstybės tarnautojas, įgyvendindamas savo teises, vykdydamas teisės aktuose nustatytas pareigas bei funkcijas, ir didinti visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnautojais. Etikos taisyklės nustato, kad vadovaudamasis pagarbos žmogui ir valstybei principu, valstybės tarnautojas privalo laikytis įstatymų, kitų teisės aktų; elgtis taip, kad visuomenė pasitikėtų viešuoju administravimu ir valstybės tarnautojais; tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku vykdyti pavedamas užduotis, laikydamasis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir valstybės tarnautojų etikos principų; vykdyti savo pareigas, vadovaudamasis valstybės valdžios institucijų suformuotais tikslais ir kryptimis; vykdyti savo pareigas rūpestingai ir atsakingai, atsižvelgdamas į visuomenės interesus (Etikos taisyklių 2 punktas). Vadovaudamasis teisingumo principu valstybės tarnautojas privalo naudoti savo tarnybos valandas efektyviai ir tik tarnybos tikslams (Etikos taisyklių 3.3 punktas). Laikydamasis padorumo principo privalo būti lojalus ir paslaugus visuomenei, kuriai tarnauja, taip pat savo vadovybei, kolegoms ir pavaldiniams (Etikos taisyklių 5.2 punktas). Vadovaudamasis nešališkumo principu privalo būti objektyvus ir neturėti asmeninio išankstinio nusistatymo, priimdamas sprendimus, elgtis nešališkai, skirdamas tinkamą dėmesį žmonių teisėms, vykdydamas savo pareigas (Etikos taisyklių 6 punktas). Vadovaudamasis atsakomybės principu privalo įstaigos vadovo reikalavimu atsiskaityti už savo veiklą (7.2 punktas). Vadovaudamasis viešumo principu valstybės tarnautojas privalo užtikrinti priimamų sprendimų ir veiksmų viešumą, pateikti savo sprendimų priėmimo motyvus (8.1 punktas). Pagal pavyzdingumo principą privalo būti nepriekaištingos reputacijos, gebėti deramai atlikti savo pareigas laiku, efektyviai, atidžiai ir profesionaliai, visose situacijose veikti profesionaliai ir humaniškai, konfliktinėmis aplinkybėmis elgtis objektyviai ir nešališkai (Etikos taisyklių 9 punktas).

S.J. elgesys nevykdant rašytinių pavedimų, akivaizdžiai ir tyčia nevykdant pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų, išskyrus 7.19 punktu pavestą, jo elgesys dėl pakeistos tvarkos tarnybinio transporto naudojimo srityje, pasireiškęs tarnybinių pranešimų gausa bei nuolatiniu priešiškumo demonstravimu įrašais ant pavedimų rodo šiurkštų Etikos taisyklių pažeidimą, todėl, teismo vertinimu, tiek aukščiau nurodytas šiurkštus pareigų nevykdymas, tiek ir šiurkštus Etikos taisyklių pažeidimas pagrįstai kvalifikuoti kaip šiukštus tarnybinis nusižengimas už kurio padarymą numatyta griežčiausia tarnybinės nuobaudos rūšis – atleidimas iš tarnybos.

Nors Komisija pareiškėjo neteisėtus veiksmus įvardija kaip piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, tačiau tokių veiksmų nekvalifikuoja kaip šiurkštaus pažeidimo pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 4 punktą. Skundžiamame įsakyme taip pat nėra nuorodos į minėtą punktą, todėl teismas nepasisako dėl pareiškėjo tarnybinio nusižengimo vertinimo kaip piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.

Tarnybinį nusižengimą S.J. padarė būdamas Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos struktūrinio padalinio vadovu – Teisės ir personalo skyriaus vedėju. Todėl jo padarytas tarnybinis nusižengimas (pareigų neatlikimas, pavedimų nevykdymas, šiurkščiai pažeidžiant valstybės tarnautojo veiklos pagrindinius principus ir etikos taisyklių reikalavimus) visuomenės pasitikėjimo viešuoju administravimu ir valstybės tarnautojais teisinėje sistemoje aspektu akivaizdžiai diskreditavo visą KNNP direkcijos instituciją, sumenkino jos prestižą. Pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas pagrįstai dalyje įvertintas šiurkščiu ir pagrįstai kvalifikuotas pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 10 punktą, tačiau nepagrįstai kvalifikuotas pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 6 punktą. Kadangi pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas yra šiurkštus, o Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje numato, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, todėl laikytina, jog pagrįstai paskirta minėta tarnybinės nuobaudos rūšis – atleidimas iš tarnybos. Tokiu būdu atmestinas pareiškėjo teiginys, jog buvo pažeistas Valstybės tarnybos įstatymas, nes prieš tai jam nors kartą per paskutinius 12 mėnesių nebuvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Pažymėtina, jog Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalis nustato savarankišką tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų – atvejį, kai padarytas šiurkštus tarnybinis nusižengimas. Pripažintinas nepagrįstu pareiškėjo teiginys, jog atleidimo iš tarnybos klausimas turėjo būti suderintas su profsąjunga, nes pareiškėjas skundžiamo įsakymo priėmimo metu nebuvo profesinės sąjungos narys.

Įvertinus visas aukščiau išdėstytas byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas iš esmės atliktas tinkamai, laikantis įstatyme įtvirtintų tarnybinių nuobaudų skyrimo terminų bei bendros tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos ir bendrųjų procedūrų; išvada motyvuota, nusižengimas pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, pareiškėjo kaltė dėl išvadoje konstatuoto nusižengimo bei priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių įrodyti, tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – paskirta teisėtai ir pagrįstai, todėl netenkintinas reikalavimas grąžinti pareiškėją į KNNP direkcijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pareigas. Tačiau nepagrįstai konstatavus pareiškėjo padarytą šiurkštų nusižengimą pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 6 punktą, laikytina, jog skundžiamame įsakyme neteisėtai nurodyta atleidimo data – 2010 m. rugpjūčio 3 d. (pravaikštų pradžia). Laikytina, jog pareiškėjas iš tarnybos atleistas nuo skundžiamo įsakymo priėmimo dienos – 2010 m. rugsėjo 14 d.

Dėl piniginių reikalavimų

Pareiškėjas prašo priteisti neišmokėtą darbo užmokestį už 2010 m. rugpjūčio mėnesį (19 darbo dienų), viso 1572, 21 Lt, ir kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 27 d. iki 2010 m. rugsėjo 10 d. – viso 748,32 Lt bei 120 Lt kompensaciją už priverstinės pravaikštos 1 darbo dieną – 2010 m. rugsėjo 13 d. Kaip teismo nustatyta, pareiškėjas atliko dalį funkcijų, jo nebuvimas nuolatinėje darbo vietoje nelaikytinas neatvykimu į tarnybą be pateisinamos priežasties, todėl atsakovas nepagrįstai darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nuo rugpjūčio 3 d. žymėjo pareiškėjui pravaikštas. Už atliktą darbą turi būti atlyginta, todėl pareiškėjo reikalavimas šioje dalyje tenkintinas. Pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas įmokas (t. 2, b.l. 145) nustatyta, jog pareiškėjui darbo užmokestis sumokėtas už 2010 m. liepos mėnesį, tačiau įsakymu dėl atleidimo nurodžius atleidimo datą – 2010 m. rugpjūčio 3 d. jam darbo užmokestis nemokėtas už rugpjūčio mėnesį. Pareiškėjas nuo 2010 m. rugpjūčio 27 d. iki 2010 m. rugsėjo 10 d. buvo nedarbingas (t. 1, b.l. 25-26) ir jam nemokėta ligos pašalpa, nes atsakovė darbo dienas žymėjo kaip pravaikštas. Konstatavus, kad pareiškėjas nuo 2010 m. rugpjūčio 2 d. dirbo, jam priteistina neišmokėto darbo užmokesčio dalis nuo 2010 m. rugpjūčio 2 d. iki 2010 m. rugpjūčio 26 d. (už 19 darbo dienų). Pagal pateiktą buhalterinę pažymą (t. 2, b.l. 146) neišmokėto darbo užmokesčio dalis sudarytų už 21 darbo dieną sudarytų 2419,04 Lt (fizinių asmenų ir kiti mokesčiai neišskaičiuoti), o už 19 darbo dienų 2188,67 Lt (fizinių asmenų ir kiti mokesčiai neišskaičiuoti), todėl ši suma pareiškėjui priteistina. Dėl piniginių reikalavimų laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 27 d. iki 2010 m. rugsėjo 10 d. teismas konstatuoja, jog pareiškėjas turi teisę gauti ligos pašalpą teisės aktų nustatyta tvarka, todėl kompensacija už šį laikotarpį nepriteistina. Visa apimtimi tenkintinas pareiškėjo reikalavimas priteisti neišmokėtą 120 Lt darbo užmokestį už 2010 m. rugsėjo 13 d.

Dėl teisės aktų, reglamentuojančių deliktinės žalos atlyginimą

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Žalą dėl valstybės institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, būtinos įstatyme nurodytos sąlygos, kurios organiškai tarp savęs susijusios. Nesant vienos iš jų, teisė į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą paneigiama. Šios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); priežastinis ryšys tarp priešingų teisei pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis); teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 straipsnis).

CK 6.271 straipsnio 2 dalyje atskleista termino „valdžios institucija“ sąvoka, kuri apibrėžta kaip bet koks viešosios teisės subjektas (valstybės ar savivaldybės institucija, pareigūnas, valstybės tarnautojas ar kitoks šių institucijų darbuotojas ir t.t.), taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis neturtinę žalą apibūdina kaip fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir kita, teismo įvertintą pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Taigi neturtinės žalos atlyginimo galimybė siejama su lex specialis, kurie nustato tokios žalos atlyginimo atvejus, būdus ir pan. Atsižvelgiant į šias teisines aplinkybes bei sisteminę teisės normų analizę, darytina išvada, kad viešojo administravimo institucijos padaryta neturtinė (moralinė) žala atlyginama asmeniui tais atvejais, kaip ir turtinė žala, t.y. kai ji padaroma administravimo institucijos neteisėtomis veikomis (veiksmais ar neveikimu). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje reglamentuota, jog inter alia neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK nustatyta tvarka ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Sisteminė Administracinių bylų teisenos įstatymo (15 straipsnio l dalies 3 punktas, 19 straipsnio 2 dalies 3 punktas), CK (6.271 straipsnis) normų analizė leidžia daryti išvadą, jog neturtinė žala pagal CK nustatytą tvarką atlyginama tik tuomet, kai ji padaroma neteisėtais veiksmais arba neveikimu viešojo administravimo srityje.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta viešojo administravimo sąvoka – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems norminiams aktams įgyvendinti, administraciniams sprendimams priimti, įstatymu nustatytoms administracinėms paslaugoms teikti, viešųjų paslaugų teikimui administruoti ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimui atlikti. Taigi tiek sistemiškai, tiek teleologiškai aiškinant žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, reglamentavimą, darytina išvada, kad žala, padaryta viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais (aktais), atlyginama tuomet, kai ji padaroma: 1) įgyvendinant įstatymus ir kitus norminius aktus; 2) priimant administracinius sprendimus; 3) teikiant administracines paslaugas; 4) administruojant teikiamas viešąsias paslaugas ar 5) atliekant viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą.

Neteisėti veiksmai – viena iš civilinės atsakomybės sąlygų. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Pareiškėjas skundo reikalavimą priteisti 50 000 litų neturtinės žalos grindžia nepagrįstu atleidimu iš tarnybos.. Šių neteisėtų veiksmų atlikimas pareiškėjo teigimu sukėlė sveikatos sutrikimus, emocinį stresą, jis buvo priverstas lankytis pas gydytojus dėl psichologinio spaudimo palikti tarnybą.

Teismų praktikoje yra suformuluota, kad fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti tiek fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga vertinti kitas sąlygas. Neteisėtų veiksmų buvimą nagrinėjamu atveju teismas nenustatė. Atsižvelgiant į byloje surinktus faktinius duomenis nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjui padaryta dvasinė skriauda. Pareiškėjas neįrodė, jog dėl jo atžvilgiu pradėto tarnybinio nusižengimo tyrimo jis patyrė stipresnius bei emocingesnius dvasinius išgyvenimus nei jie patiriami socialinėje aplinkoje, susiklosčius įvairioms gyvenimiškoms situacijoms. Neįrodyta, jog pareiškėjas būtent dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo buvo laikinai nedarbingas, nes pats tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas dar 2010 m. rugpjūčio 6 d., o pareiškėjas susirgo 2010 m. rugpjūčio 27 d. Teisinės atsakomybės apimtį ir pagrįstumą konkrečioje situacijoje leidžia įvertinti CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta priežastinio ryšio, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, lemiančio ir paaiškinančio civilinės atsakomybės apimtį, konkrečiu atveju doktrina, leidžianti teismui konkrečioje byloje atsižvelgti į teisėtus pareiškėjo ir atsakovo interesus bei daugelį kitų reikšmingų aplinkybių. Administracinėje byloje nenustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų (skundžiamo įsakymo dėl atleidimo iš tarnybos priėmimas) ir atsiradusių pasekmių – pareiškėjo sveikatos sutrikimo.

Teismo posėdyje prašymą atlyginti neturtinę žalą pareiškėjas argumentavo dar ir tuo, jog jis buvo įžeistas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės Rūtos Baškytės bei KNNP direktoriaus Tomo Tukačiausko pasisakymu „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Reporteris“. Teismo posėdyje peržiūrėjus pateiktą šios laidos vaizdo įrašą (t. 1, b.l. 146) nenustatyta, kad minėtų asmenų pasisakymas pareiškėjas būtų įžeistas; Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė bei KNNP direktoriaus Tomas Tukačiauskas tik kalbėjo apie KNNP susidariusią situaciją.

Nenustačius įstatyme numatytų civilinės atsakomybės sąlygų, prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

Aptartų teisinių ir faktinių argumentų pagrindu teismas konstatuoja, jog pareiškėjo prašymas tenkintinas dalyje dėl piniginių reikalavimų priteisimo, kitoje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, teismas

nusprendė:

pareiškėjo S.J. prašymą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos 2010 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. P-60 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjui S.J.“ 3 punktą dalyje dėl atleidimo datos ir laikyti S.J. atleistą iš tarnybos nuo 2010 m. rugsėjo 14 d.

Priteisti pareiškėjui S.J. iš Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 2 d. iki 2010 m. rugpjūčio 26 d. (19 darbo dienų) bei neišmokėtą darbo užmokestį už 2010 m. rugsėjo 13 d., viso 2 309,35 (du tūkstančius tris šimtus ir devynis litus bei trisdešimt penkis centus) (fizinių asmenų ir kiti mokesčiai neišskaičiuoti).

Kitoje dalyje prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Dalia Gumuliauskienė