Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-492-2489-11

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-06-22
Bylos Nr.: A-492-2489-11
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-00669-2010-9
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Artūras Drigotas (pirm.), Anatolijus Baranovas, Virginija Volskienė (pran.)
Pareiškėjas: S. J.
Atsakovas: Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos
Trečiasis asmuo: Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
16.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A492-2489/2011Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00669-2010-9Procesinio sprendimo kategorijos 16.4; 16.6 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant pareiškėjui S. J.,atsakovų atstovui Tomui Tukačiauskui,trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Elzei Lagunavičiūtei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. (S. J.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovams Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai bei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos dėl įsakymo pripažinimo negaliojančiu, grąžinimo į pareigas, neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis suinteresuotas asmuo byloje Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėjas S. J. (toliau – ir pareiškėja) skundu (I t., b. l. 7–14) ir skundo patikslinimu (II t., b. l. 157) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas 1) panaikinti Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos (toliau – ir Direkcija) direktoriaus 2010 m. rugsėjo 14 d. įsakymą Nr. P-60 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjui S. J.“; 2) įpareigoti Direkciją grąžinti pareiškėją į užimtas pareigas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir pateikti apie tai informacija Socialinio draudimo fondo valdybai; 3) priteisti neišmokėtą darbo užmokestį už 2010 m. rugpjūčio mėnesį (19 darbo dienų), viso 1 572,21 Lt, ir kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 27 d. iki 2010 m. rugsėjo 10 d. – viso 748,32 Lt bei 120 Lt kompensaciją už priverstinės pravaikštos 1 darbo dieną – 2010 m. rugsėjo 13 d.; 4) priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Paaiškino, kad nuo 2010 m. liepos 22 d. Direkcijoje pasikeitė darbo organizavimo tvarka, todėl nuo 2010 m. liepos 23 d. jis buvo priverstas vykdyti tik dalį pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų, o už darbą buvo mokama pagal personalo inspektorės pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Teigė, kad su pasikeitusia darbo organizavimo tvarka jis nebuvo raštiškai supažindintas, be to iš jo buvo atimti tarnybinio automobilio rakteliai, nors pagal ankstesnę tvarką jis veždavo darbuotojus į darbą Nidoje. Pažymi, jog dėl pasikeitusio darbo organizavimo jis kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrių, kuris 2010 m. rugsėjo 13 d. reikalavimu Nr. R1-0678-0143 įpareigojo Direkcijos direktorių pašalinti padarytus pažeidimus. Akcentavo, jog jis kasdien dirbdavo Smiltynėje, nes neturėjo galimybės nuvykti į Nidą, todėl tokie jo veiksmai negali būti traktuojami kaip pravaikšta. Teigė, jog skundžiamo įsakymo priėmimo pagrindas buvo 2010 m. rugpjūčio 27 d. sudarytos komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti (toliau – ir Komisija) išvada, kuri yra nepagrįsta ir prieštarauja Valstybinės darbo inspekcijos nustatytam reikalavimui. Nurodė, jog išvadoje nepagrįstai nurodyta, kad jam apie galimą tarnybinį nusižengimą pranešta 2010 m. rugpjūčio 9 d. telefonu. Teigė, jog jis apie sudarytą Komisiją ir įtariamą jo padarytą tarnybinį nusižengimą sužinojo tik 2010 m. rugpjūčio 23 d., gavęs iš policijos atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą. Mano, kad Komisija buvo sudaryta neteisėtai, jam buvo užkirstas kelias pasiaiškinti bei pateikti atitinkamus įrodymus. Teigė, kad tarnybinė nuobauda paskirta vėliau nei per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, todėl mano, jog sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo turėjo būti priimtas 2010 m. rugsėjo 6 d. Laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 27 d. iki 2010 m. rugsėjo 10 d. sirgo, tačiau tiesioginio vadovo neinformavo, nes jis neatsiliepdavo telefonu, todėl mano, jog su skundžiamu įsakymu turėjo būti supažindintas pirmą dieną po ligos, t. y 2010 m. rugsėjo 13 d. Nurodė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepagrįstai konstatuota, jog jis nevykdė jam duotų pavedimų. Teigia, jog už 2010 m. liepos 30 d. pavedimą Nr. S(1)-1.15/1)-455 (toliau – ir pavedimas Nr. 455) (I t., b. l. 36, 165) atsakinga buvo personalo inspektorė D. V., o 2010 m. rugpjūčio 2 d. pavedimo Nr. A1(1.15/1)-458 (toliau – ir pavedimas Nr. 458) (I t., b. l. 164) negalėjo įvykdyti dėl pasikeitusios darbo organizavimo tvarkos, nes inspekcinę veiklą galėjo vykdyti tik Smiltynėje, o apie 2010 m. rugpjūčio 2 d. pavedimą Nr. S1-(1.15/1)-459 (toliau – ir pavedimas Nr. 459) (I t., b. l. 167) jis nieko nežinojo. Nurodė, jog pasikeitus darbo organizavimo tvarkai, jis negalėjo priimti atsakomybės už Teisės ir personalo skyriaus funkcijų vykdymą pilna apimtimi, nes darbo funkcijas vykdė Smiltynėje. Pažymėjo, kad Komisija visiškai nevertino jo, kaip valstybės tarnautojo, asmenybės, tarnybos vykdymo ypatumų, nenustatė, ar per 12 mėnesių jam buvo skirtos tarnybinės nuobaudos. Komisija nepagrįstai pasiūlė skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, nes Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) imperatyviai nustato, jog tokia nuobauda negali būti paskirta nesant per 12 mėnesių paskirtai ankstesnei tarnybinei nuobaudai – griežtam papeikimui. Mano, jog tarnybinio patikrinimo išvada yra neteisėta, neturi jokios teisinės galios dėl netinkamai taikyto Valstybės tarnybos įstatymo, be to, vienas iš Komisijos narių ją pasirašė tik 2010 m. rugsėjo 13 d. Pabrėžė, kad skundžiamu įsakymu jis atleistas iš užimamų pareigų atgaline data, taip pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Akcentavo, jog nuo 2010 m. rugsėjo 13 d jis yra kandidatas į profesinės sąjungos narius, todėl atleidimo iš pareigų klausimas turėjo būti derinamas su profesinės sąjungos organizacija. Teigė, jog dėl neteisėto atleidimo patyrė emocinį stresą, dėl pablogėjusios sveikatos ir psichologinio spaudimo buvo priverstas lankytis pas gydytojus, todėl prašė atlyginti patirtą neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovas Direkcija su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (I t., b. l. 148–157) paaiškino, kad keičiant darbo organizavimą, darbo sąlygos nepasikeitė, todėl tokio veiklos organizavimo pakeitimo derinti su profesine sąjunga bei iš anksto įspėti darbuotojus ir valstybės tarnautojus, nereikėjo. Teigė, kad pareiškėjas nuo 2010 m. liepos 23 d. nusprendė nevykti į Direkciją, adresu Naglių g. 8, Neringoje ir nevykdyti daugumos Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymu pavestų funkcijų, t. y. vykdė tik tas funkcijas, susijusias su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos kontrolės vykdymu bei organizavimu nedidelėje Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos dalyje, kuri nuo darbovietės nutolusi apie 50 km. Pareiškėjas atsisakydavo atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, motyvuodamas tuo, jog dėl transporto naudojimosi apribojimo jis negali atvykti į Direkciją ir vykdo tik dalį jam pavestų funkcijų Smiltynėje. Nurodė, jog pareiškėjas neįvykdė Direkcijos direktoriaus raštiškų pavedimų Nr. 455, Nr. 458 ir Nr. 459. Nors jam buvo laikinai pavesta nebevykdyti saugomų teritorijų pareigūno funkcijų, o ypatingą dėmesį skirti kitų funkcijų, numatytų Pareigybės aprašymo 7.2, 7.3, 7.4, 7.5 ir 7.12 punktuose vykdymui, tačiau pareiškėjas nepaisė tokių prioritetų. Nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjas neatvyko į Direkciją ir nevykdė jam pavestų funkcijų, tokios aplinkybės buvo vertintos kaip neatvykimas į darbą, todėl nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pareiškėjui buvo žymimos pravaikštos. Akcentavo, jog pagal pareiškėjo pareigybės aprašymą net 13 iš 19 funkcijų yra lokalaus pobūdžio, t. y. pagal funkcijų pobūdį, esmę ir reikšmę turėtų būti vykdomos nuolatinėje darbo vietoje. Dėl minėtų pareiškėjo veiksmų buvo sudaryta komisija pareiškėjo padarytam tarnybiniam nusižengimui tirti, kuri teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais atliko tarnybinio nusižengimo tyrimą, t. y. nustatytais terminais surašė pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, telefonu informavo pareiškėją, tačiau pranešimo apie įtariamą padarytą nusižengimą įteikti pareiškėjui nepavyko, todėl 2010 m. rugpjūčio 18 d. buvo surašytas aktas dėl neįteikto pranešimo apie įtariamą tarnybinį nusižengimą. Nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad Komisija tyrimą atliko vienašališkai, jog Komisija buvo neteisėtos sudėties. Akcentavo, kad tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra išvados dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo surašymo diena, todėl mano, jog nepraleido tarnybinės nuobaudos skyrimo terminų. Pažymėjo, jog pareiškėjas yra Teisės ir personalo skyriaus vedėjas, Direkcijoje nėra kitos teisininko pareigybės, o pareiškėjas nevykdė savo pagrindinių funkcijų, t. y. Direktoriaus direktoriaus sprendimų, sudaromų sutarčių, kitų dokumentų teisėtumo revizavimo, Direkcijos atstovavimo teismuose, be to ilgą laiką neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties, todėl šie veiksmai buvo įvertinti kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas, numatytas Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 6 ir 10 punktuose. Mano, kad pareiškėjas neįrodė, jog patyrė neturtinę žalą. Pats pareiškėjas elgėsi netinkamai, nevykdydamas jam pavestų pareigų, sumenkino Direkcijos įvaizdį, sumažino jos reputaciją, sukėlė nepasitikėjimą valstybės tarnyba.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinės saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) su pareiškėjo skundu taip pat nesutiko ir prašė jo netenkinti. Atsiliepime (II t., b. l. 1–6) nurodė, kad Direkcijos direktorius, turėdamas teisę organizuoti Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos kontrolę, turi teisę spręsti nacionalinio parko apsaugos ir naudojimo režimo kontrolės organizavimo klausimus, inter alia spręsti kuriems Direkcijos tikslams įgyvendinti bei kuriuo metu bus naudojamas tarnybinis transportas. Keičiant Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos kontrolės vykdymo tvarką, darbo sąlygos nebuvo pakeistos, todėl apie tokius darbo organizavimo tvarkos pakeitimus nebuvo būtina informuoti Direkcijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų iš anksto. Nesutiko su pareiškėjo teiginiais dėl darbo organizavimo pakeitimo įtakos darbinių funkcijų vykdymui. Pabrėžė, jog pareiškėjas privalėjo vykdyti pareigas, numatytas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnyje bei pareigybės aprašyme net ir kilus konfliktui tarp jo ir įstaigos vadovo. Pažymėjo, kad organizaciniai pakeitimai yra susiję su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos kontrolės vykdymu, o pareiškėjas atsisakė vykdyti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, kurios nesusijusios su Kuršių nerijos nacionalinio parko kontrolės vykdymu. Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pareigybės paskirtis įrodo, jog ši pareigybė reikalinga ne išskirtinai Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos kontrolei vykdyti, o visoms pareigybės aprašyme nurodytoms vedėjo funkcijoms vykdyti, kurių pareiškėjas nevykdė. Prašė kaip nepagrįstus atmesti pareiškėjo teiginius, kad jis negalėjo vykdyti pareigybės aprašyme numatytų funkcijų, nes nebuvo sudarytos tam tinkamos sąlygos. Mano, jog pareiškėjui pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, nes jis padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Tarnybinį nusižengimą tyrė tinkamos sudėties komisija, buvo laikytasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės) reikalavimų, nebuvo pažeisti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai. Teigė, jog pagrįstai pareiškėjas atleistas nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d., t. y. nuo tos dienos, kai jis nustojo eiti į darbą, o pareigų neatliekančiam valstybės tarnautojui negali būti mokamas atlyginimas. Pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodė visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl prašė kaip nepagrįstą atmesti pareiškėjo prašymą priteisti neturtinę žalą.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimu (II t., b. l. 172–187) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – nusprendė pakeisti Direkcijos 2010 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. P-60 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjui S. J.“ 3 punkto dalį dėl atleidimo datos ir laikyti S. J. atleistą iš tarnybos nuo 2010 m. rugsėjo 14 d. bei priteisti pareiškėjui iš Direkcijos neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 2 d. iki 2010 m. rugpjūčio 26 d. (19 darbo dienų) ir neišmokėtą darbo užmokestį už 2010 m. rugsėjo 13 d. – viso 2 309,35. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrų pažeidimo konstatavo, kad nenustatė procedūrinių tarnybinio nusižengimo tyrimo pažeidimų. Nurodė, kad pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas pradėtas tirti laiku, laikantis Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 3 punkte nustatytų terminų, įpareigojimas tirti tarnybinį nusižengimą duotas tinkamo subjekto (Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 4 p.), tarnybinį nusižengimą tyrė tinkamos sudėties komisija (Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 5 p.). Teismas padarė išvadą, kad Komisija buvo sudariusi galimybes pareiškėjui susipažinti su pranešimu apie tarnybinį nusižengimą, tačiau pats pareiškėjas savo veiksmais ignoravo tokią informaciją. Teismas nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 9 d. pareiškėjui surašytas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. TP-(1.25/1)-540, kaip to reikalauja Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 7 punktas. Po pranešimo apie tarnybinį nusižengimą gavimo žyma nėra pareiškėjo parašo. 2010 m. rugpjūčio 16 d. akte nurodyta, jog telefonu susisiekus su pareiškėju, jam buvo pranešta apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą, tačiau 2010 m. rugpjūčio 9, 10, 12, 13 dienomis jis darbo vietoje Naglių g. 8, Neringoje nepasirodė ir su dokumentais nesusipažino. Teismas laikė neįrodyta, jog pareiškėjui nebuvo skambinta telefonu dėl informacijos apie minėtą pranešimą pateikimo. 2010 m. rugpjūčio 11 d. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė susipažinti su dokumentais Kuršių nerijos nacionalinio parko Lankytojų centre, tačiau šia galimybe pareiškėjas nepasinaudojo. 2010 m. rugpjūčio 18 d. surašytas aktas Nr. TP-(1.25/1)-565 dėl pranešimo apie padarytą pažeidimą neįteikimo, kurį pasirašė komisijos pirmininkė ir kiti du Direkcijos darbuotojai, kaip ir nustatyta Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 7 punkte. Teismas pažymėjo, kad Tarnybinis nusižengimas baigtas tirti laiku (Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 11 p.), Komisijos išvadą pasirašė visi Komisijos nariai, todėl atmetė pareiškėjo teiginį, jog vienas iš Komisijos narių ją pasirašė tik 2010 m. rugsėjo 13 d. Skundžiamas įsakymas, kuriuo pareiškėjas atleistas iš pareigų, priimtas 2010 m. rugsėjo 14 d., t. y. Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais. Teismas nurodė, kad neįrodyta, jog išvadą surašė Tarnybos teisininkai, kaip nurodo pareiškėjas. Komisijos nariai patvirtino, jog išvadą rašė Komisija, tik dėl teisinių žinių stokos dėl pačių formuluočių buvo konsultuotasi su Tarnybos specialistais.

Spęsdamas klausimą, ar pareiškėjo padarytas tarnybinis pažeidimas gali būti laikomas šiurkščiu ir vertindamas pareiškėjo tarnybinį pažeidimą – neatvykimą į darbą, teismas pažymėjo, kad po transporto naudojimosi tvarkos pakeitimo pareiškėjas nebevyko į darbo vietą Naglių g. 8, Nidoje, šios aplinkybės neginčija ir pareiškėjas. Teismas pažymėjo, kad Direkcija turi 6 struktūrinius padalinius, daliai darbuotojų darbo vieta buvo nustatyta, tačiau iš pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėjui darbo vieta nustatyta nebuvo. Tačiau teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas dirbo Teisės ir personalo skyriaus vedėju, o pareiškėjo pareigybės aprašymas patvirtintas vėliau nei juridinio asmens buveinės perkėlimas, padarė išvadą, kad jo pagrindinė darbovietė yra Direkcijos buveinė – Naglių g. 8, Nidoje. Pareiškėjo paaiškinimais bei liudytojų parodymais teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2010 m. liepos 23 d. dirbo Kuršių nerijos nacionalinio parko Lankytojų informaciniame centre, Smiltynėje, kadangi buvo pakeista darbo organizavimo tvarka ir nebebuvo užtikrintas atvykimas iki darbo ir grįžimas iš jo tarnybiniu transportu. Faktinę aplinkybę, kad pareiškėjas atliko dalį darbo funkcijų, patvirtino byloje pateikti patikrinimo aktai bei liudytojų G. K., D. V., G. P., J. V., J. S., L. Ž. parodymai. Komisija, tyrusi tarnybinį nusižengimą, šiurkščiu nusižengimu įvardijo pareiškėjo neatvykimą į darbą be pateisinamų priežasčių nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d. (pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 6 punktą) ir 2010 m. rugpjūčio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje laikotarpis nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d. iki 2010 m. rugpjūčio 26 d. pažymėtas kaip pravaikšta. Tačiau aptartų įrodymų pagrindu teismas konstatavo, jog negalima pareiškėjo dalinių funkcijų atlikimą Kuršių nerijos nacionalinio parko Lankytojų centre laikyti neatvykimu į tarnybą be pateisinamų priežasčių. Teismas pažymėjo, kad neatvykimas į tarnybą laikytinas toks valstybės tarnautojo elgesys, kai jis nebūna tarnyboje ir visiškai neatlieka valstybės tarnautojo pareigų, tačiau nagrinėjamoje byloje nenustatytas toks pareiškėjo elgesio modelis, todėl teismas padarė išvadą, kad Komisija nepagrįstai pareiškėjo neatvykimą į darbo vietą Naglių g. 8, Nidoje vertino kaip šiurkštų tarnybinį nusižengimą pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 6 punktą.

Dėl Direkcijos direktoriaus pavedimų Nr. 455, Nr. 458 ir Nr. 459 neįvykdymo, teismas sutiko su Komisijos vertinimu, jog pavedimas Nr. 455 buvo netinkamai įvykdytas ir pareiškėjas savo elgesiu aiškiai pademonstravo priešišką nusistatymą dėl pasikeitusios darbo organizavimo tvarkos ir, ignoruodamas pavedimą, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktus bei Pareigybės aprašymo 7.12 ir 7.18 punktus. Teismas taip pat nustatė, kad rašytiniu pavedimu Nr. 459 pareiškėjui pavesta iki 2010 m. rugpjūčio 4 d. išnagrinėti D. B. prašymą, kuriuo buvo prašoma pratęsti nuomos sutartį. Išvadas dėl minėto prašymo buvo pavesta pristatyti tiesiogiai direktoriui žodžiu 8.00 val. direktoriaus kabinete Naglių g. 8, Nidoje. Pareiškėjas ant rašytinio pavedimo parašė, jog negali įvykdyti pavedimo, nes neteisėtai pakeistos darbo sąlygos, o jis dirba Smiltynėje ir pėsčiomis ateiti negali, todėl teismas atmetė pareiškėjo teiginį, jog jis nežinojo apie pavedimą Nr. 459. Teismas pažymėjo, kad įrašai ant pavedimo Nr. 455 ir ant pavedimo Nr. 459 įrodo, kad pareiškėjas aiškiai išreiškė savo nepasitenkinimą dėl pakeistų darbo sąlygų ir pateikė savo poziciją dėl pavedimų neįvykdymo. Teismas pažymėjo, kad prašymų ir sutarčių klausimų nagrinėjimas pareiškėjui priskirtinas pagal pareigybės aprašymo 7.2, 7.3 punktus, todėl pavedimas Nr. 459 turėjo būti įvykdytas. Pavedimas Nr. 459 buvo neįvykdytas ir D. B. prašymas išnagrinėtas nebuvo, o priežasčių tokiam pavedimo neįvykdymui nebuvo, nes pavedimo įvykdymui tarnybinis transportas nebuvo būtinas, todėl teismas konstatavo, kad Komisija pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas neatliko pareigybės aprašyme jam pavestų funkcijų. Teismas taip pat nustatė, kad pavedimu Nr. 458 pareiškėjui pavesta nebevykdyti saugomų teritorijų pareigūno funkcijų, numatytų Teisės ir personalo skyriaus pareigybės aprašymo 7.19 punkte ir ypatingą dėmesį nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d. iki 2010 m. rugpjūčio 20 d. skirti pareigybės aprašymo 7.2–7.5 ir 7.12 punktuose nustatytoms funkcijoms vykdyti. Teismas, remdamasis atsakovo atstovo T. T. paaiškinimu nustatė, jog Direkcijoje buvo susikaupę daug darbo, susijusio su pareiškėjo funkcijų vykdymu, nuolat nepertraukiamai turėjo būti sprendžiami personalo valdymo klausimai, todėl pavedimu ir buvo akcentuotas dėmesys atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Pareiškėjo 2010 m. liepos 26 d. ir 2010 m. rugpjūčio 4 d. tarnybiniai pranešimai patvirtina, jog jis vykdė tik inspekcinę veiklą. Pareiškėjo teigimu, kitos funkcijos buvo sužlugdytos dėl pasikeitusios darbo organizavimo tvarkos. Teismas akcentavo, kad pagal pareigybės aprašymą pareiškėjui pavesta vykdyti 19 funkcijų, iš kurių jis vykdė tik vieną – 7.19 punktu pavestą, funkciją, tačiau kaip teisininkas neatliko kitų funkcijų, nurodytų pareigybės aprašymo 7.1–7.18 punktuose. Teismas pažymėjo, kad Valstybės tarnybos įstatymas ir kiti teisės aktai neatleidžia valstybės tarnautojo nuo pareigų vykdymo net ir iškilus nesutarimui tarp į pareigas priėmusio asmens ir valstybės tarnautojo. Valstybės tarnybos įstatymas imperatyviai apibrėžia valstybės tarnautojo pareigas, kurias jie privalo vykdyti. Analizuodamas rašytinio pavedimo Nr. 458 turinį teismas pažymėjo, kad įstaigos vadovas turi teisę duoti nurodymus valstybės tarnautojams ir darbuotojams, o pavedimas, kuriuo akcentuojama skirti didesnį dėmesį kai kurių funkcijų vykdymui, pats savaime nereiškia papildomų užduočių pavedimo, nes valstybės tarnautojas pagal Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Pareiškėjas ant pavedimo prirašė negalintis jo įvykdyti, nes įsakymas turi aukštesnę teisinę galią, o šis pavedimas prieštarauja kolektyvinės sutarties nuostatoms. Teismas, įvertinęs Teisės ir personalo skyriaus nuostatuose nustatytus uždavinius ir šio skyriaus vedėjo pareigybės paskirtį, padarė išvadą, jog Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pagrindinis uždavinys yra susijęs su skyriaus darbo organizavimu, o ne inspekcinės veiklos vykdymu. Teismas pažymėjo, kad neginčijamai nustatyta, jog pareiškėjas neatliko pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų, išskyrus 7.19 punkte nustatytąją, motyvuodamas tuo, jog neturi galimybės atvykti į darbą. Tačiau iš visumos jo rašytų tarnybinių pranešimų, kurie, kaip patvirtino liudytoja J. S., buvo faksu siunčiami iš Kuršių nerijos nacionalinio parko Lankytojų centro akivaizdu, jog jam buvo sudaryta galimybė atlikti ir kitas funkcijas (tiek ir rengti įsakymų projektus, teisiškai vertinti sutartis ir kitus dokumentus, nagrinėti valstybės institucijų, fizinių ir juridinių asmenų raštus ir skundus, vykdyti skyriui pavestas funkcijas ir t. t.). Liudytoja apklausta J. V. parodė, jog kartais matydavo, kaip pareiškėjas naudojasi teisės aktų svetainėmis, vadinasi, jis turėjo tinkamas sąlygas vykdyti Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nustatytas lokalaus pobūdžio funkcijas net ir ne nuolatinėje darbo vietoje Naglių g. 8, Nidoje. Atsakovo atstovo paaiškinimu nustatyta, kad pavedimu Nr. 458 buvo siekiama, jog nuo nurodyto termino pareiškėjas dirbtų nuolatinėje darbo vietoje, o jam į darbą neatvykus nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d. buvo žymimos pravaikštos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad valstybės tarnautojams taikant tarnybinę atsakomybę už neveikimą, kuris pasireiškia teisės aktais nustatytų veiksmų neatlikimu per nustatytus terminus, turi būti įvertinamas ne tik objektyvus atsakomybės už neveikimą pagrindas – pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus turėjimas, bet ir subjektyvus pagrindas – galėjimas veikti, kaip to reikalauja teisės aktai. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo neveikimas pasireiškė kaip pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų nevykdymas, kuris iš pareiškėjo rašytų tarnybinių pranešimų turinio vertintinas kai sąmoningas ir valingas poelgis. Teismas konstatavo, kad reakcija į darbo sąlygų pakeitimą buvo neadekvati. Nors ginčas dėl darbo sąlygų pakeitimo ir nėra išspręstas, tačiau nagrinėjamoje byloje ši aplinkybė nevertinama kaip objektyvi priežastis, sąlygojusi pareiškėjo pareigų neatlikimą. Kaip aukščiau aptarta, pareiškėjas turėjo sąlygas ir galimybes atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, pažymint tai, kad darbdaviui nėra nustatytos pareigos užtikrinti darbuotojų atvežimą į darbą ir grįžimą iš jo. Teismas nurodė, kad pavedimo Nr. 458 nevykdymas apima pareiškėjo pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų neatlikimą, o tokiais veiksmais buvo pažeisti Valstybės tarnybos įstatymo 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių (toliau – ir Etikos taisyklės) 2, 2.4, 2.5, 3.3, 5.2, 9.1, 9.3 punktai, Pareigybės aprašymo 7.1–7.18 punktai, Vidaus tvarkos taisyklių 5 punktas. Teismas nesutiko, jog pareiškėjas pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Direkcijos direktoriaus 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-175, 4 punktą, nustatantį, jog darbo diena Direkcijoje trunka nuo 8 iki 17 val., išskyrus penktadienį nuo 8 iki 15.45 val., nes nenustatyta, jog pareiškėjas nebuvo darbo valandomis Kuršių nerijos nacionalinio parko Lankytojų centre ar tomis valandomis nevykdė inspekcinės veiklos.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas pakankamai ilgą laiką (nuo 2010 m. liepos 23 d. iki 2010 m. rugpjūčio 27 d.) tinkamai neatliko pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų ir laiku neatliko pavedamų užduočių, taip pat nesilaikė Valstybės tarnybos įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, todėl toks elgesys laikytinas neleistinu, neatitinkančiu teisės aktų reikalavimų, todėl pagrįstai kvalifikuotas kaip šiurkštus pagal Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 6 dalies 10 punktą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas netinkamai įvykdė pavedimą Nr. 455, neįvykdė pavedimų Nr. 458 ir Nr. 459 – ir tokie veiksmai, teismo nuomone, pagrįstai įvertinti kaip šiurkštus nusižengimas, kuriuo šiurkščiai nusižengta valstybės tarnautojo pareigoms, aiškiai įvardintoms Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punkte. Sutiko su Komisijos nustatyta pareiškėjo kaltės forma – tyčia, nes iš pareiškėjo tarnybinių pranešimų gausos, prierašų ant pavedimų ar tarnybinių pranešimų akivaizdu, jog jis suvokė daromų veiksmų galimas pasekmes ir, įvertindamas savo elgesį, sistemingai laikėsi vienos ir tos pačios nuomonės – neatlikti pareigų dėl pasikeitusios tvarkos dėl tarnybinio transporto naudojimo, tokiu būdu sistemingai pažeidinėjo Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnyje įvardintas valstybės tarnautojo pareigas, neatliko pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų. Komisija aiškiai įvardijo sukeltas teisines pasekmes – sutrikdyta Direkcijos veikla, dėl ko buvo sumenkintas pasitikėjimas pačia Direkcija, savo veiksmais sukėlė kitų įstaigos valstybės tarnautojų ir darbuotojų nepasitikėjimą įstaigos vadovu, pažemino valstybės tarnautojo vardą, be to, jo neatlikti darbai turėjo būti atliekami kitų įstaigos darbuotojų ar valstybės tarnautojų, o tokia situacija protingumo ir teisingumo principų pagrindu laikytina neleistina. Teismas pažymėjo, kad S. J. elgesys nevykdant rašytinių pavedimų, akivaizdžiai ir tyčia nevykdant pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų, išskyrus 7.19 punktu pavestą, jo elgesys dėl pakeistos tvarkos tarnybinio transporto naudojimo srityje, pasireiškęs tarnybinių pranešimų gausa bei nuolatiniu priešiškumo demonstravimu įrašais ant pavedimų rodo šiurkštų Etikos taisyklių pažeidimą, todėl, teismo vertinimu, tiek aukščiau nurodytas šiurkštus pareigų nevykdymas, tiek ir šiurkštus Etikos taisyklių pažeidimas pagrįstai kvalifikuoti kaip šiukštus tarnybinis nusižengimas už kurio padarymą numatyta griežčiausia tarnybinės nuobaudos rūšis – atleidimas iš tarnybos. Teismas nurodė, kad tarnybinį nusižengimą S. J. padarė būdamas Direkcijos struktūrinio padalinio vadovu – Teisės ir personalo skyriaus vedėju. Todėl jo padarytas tarnybinis nusižengimas (pareigų neatlikimas, pavedimų nevykdymas, šiurkščiai pažeidžiant valstybės tarnautojo veiklos pagrindinius principus ir etikos taisyklių reikalavimus) visuomenės pasitikėjimo viešuoju administravimu ir valstybės tarnautojais teisinėje sistemoje aspektu akivaizdžiai diskreditavo visą Direkcijos instituciją, sumenkino jos prestižą.

Teismas konstatavo, kad nustačius, jog pareiškėjas atliko dalį funkcijų, jo nebuvimas nuolatinėje darbo vietoje nelaikytinas neatvykimu į tarnybą be pateisinamos priežasties, todėl atsakovas nepagrįstai darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nuo rugpjūčio 3 d. žymėjo pareiškėjui pravaikštas. Konstatavus, kad pareiškėjas nuo 2010 m. rugpjūčio 2 d. dirbo, jam priteistina neišmokėto darbo užmokesčio dalis nuo 2010 m. rugpjūčio 2 d. iki 2010 m. rugpjūčio 26 d. (už 19 darbo dienų). Dėl piniginių reikalavimų laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 27 d. iki 2010 m. rugsėjo 10 d. teismas konstatavo, jog pareiškėjas turi teisę gauti ligos pašalpą teisės aktų nustatyta tvarka, todėl kompensacijos už šį laikotarpį nepriteisė. Teismas nusprendė tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti neišmokėtą 120 Lt darbo užmokestį už 2010 m. rugsėjo 13 d. Teismas konstatavo, kad pagrindo priteisti neturtinę žalą pareiškėjui nėra.

III.

Pareiškėjas S. J. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 189–198) ir prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir 1) pripažinti negaliojančiu Direkcijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 14 d. įsakymą Nr. P-60 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjui S. J.“; 2) įpareigoti Direkciją nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti pareiškėją į užimtas pareigas ir pateikti apie tai informaciją Socialinio draudimo fondo valdybai; 3) priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 4) priteisti neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 2 d. iki 2010 m. rugpjūčio 26 d. bei už 2010 m. rugsėjo 13 d., kadangi jis priteistas faktiškai neegzistuojančiam asmeniui S. J..

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra neteisingai nurodyti jo vardas ir pavardė. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas. Pažymi, kad atsakovas apie tai, jog pareiškėjas nevykdo dalies jam pavestų funkcijų, žinojo nuo 2010 m. liepos 22 d., tačiau iki 2010 m. rugpjūčio 1 d. mokėjo jam darbo užmokestį. Teigia, kad apie tai, jog dėl darbo priemonių neturėjimo, pareiškėjas negali vykdyti savo darbo funkcijų, atsakovui buvo žinoma nuo 2010 m. liepos 22 d., todėl mano, kad yra praleisti tarnybinės nuobaudos paskyrimo terminai. Pabrėžia, kad negalėjo įvykdyti pavedimo dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių – neturėjo darbo priemonių. Siekdamas užtikrinti jam duotų pavedimų vykdymą, juos pavesdavo atlikti kitiems teisininkams.

Teismas neįvertino liudytojos G. N. patvirtintos aplinkybės, kad Komisijos išvadą rašė ir teikė konsultacijas Tarnybos darbuotojai. Pareiškėjas kelia klausimą, kas surašė Komisijos išvadą. Nurodo, kad pažeidžiant Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisykles, jis pasirašytinai nebuvo supažindintas su įsakymu, kuriuo buvo pradėtas tyrimas. Pažymi, kad Komisijos nariai paaiškino, kad šiurkščiu pažeidimu laiko neatvykimą į darbą ir pravaikštą. Pastebi, kad pirmosios instancijos teismas kaip tik ir konstatavo, kad nurodytų pažeidimų pareiškėjas nepadarė. Todėl mano, kad išnyko šiurkštaus pažeidimo sąvoka. Pabrėžia, kad teismas tinkamai neįvertino aplinkybes, kad Valstybinė darbo inspekcija nustatė, jog darbo organizavimo tvarka buvo pakeista neteisėtai. Mano, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tas pačias Valstybinės darbo inspekcijos išvadas traktavo skirtingai nei Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-315-243/2009, šioje byloje nebuvo įvertintas darbo sąlygų pakeitimo neteisėtumas, aplinkybė, kad pareiškėjas nebuvo įspėtas prieš 4 mėnesius. Mano, kad šioje byloje turėtų būti taikomos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose Nr. A575-876/2010 bei A143-344/2010 padarytos išvados. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad jam buvo sudarytos sąlygos įvykdyti pavedimą Nr. 459. Teigia, kad jam nebuvo suteiktos darbo priemonės, todėl šio pavedimo įvykdyti jis negalėjo. Mano, kad už jo padarytus pažeidimus negalėjo būti taikyta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš darbo. Nesutinka su tuo, kad jis pavedimų nevykdė tyčia. Atsisakydamas vykdyti pavedimus jis nurodydavo, kad to padaryti negali, todėl mano, kad Etikos taisyklės pažeistos nebuvo.

Atsiliepimas

Atsakovas Direkcija su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą (III t., b. l. 5–8) iš esmės atkartoja pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas išvadas bei atsiliepime į skunde išdėstytus argumentus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba su pareiškėjo apeliaciniu skundu taip pat nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsiliepime į apeliacinį skundą (III t., b. l. 1–4) nurodo, kad teismo sprendime padarytas rašymo apsirikimas (pareiškėjo vardo ir pavardės neteisingas nurodymas) gali būti ištaisytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 94 straipsniu. Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas ir pagrįstai konstatavo, kad terminas tarnybinei nuobaudai paskirti praleistas nebuvo. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad jam nebuvo sudarytos tinkamos darbo sąlygos, todėl pavedimų jis negalėjo įvykdyti dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių. Paaiškina, kad Direkcijos patalpose, esančiose Naglių g. 8, Nidoje, pareiškėjui buvo įrengta darbo vieta, kurioje pareiškėjas dirbo ir ankščiau. Pažymi, kad T. T. buvo pasisiūlęs pareiškėją iki darbo pavėžėti, tačiau pareiškėjas kartu vykti atsisakė. Nurodo, kad pareiškėjas nebuvo pateikęs prašymo dėl darbui reikalingų priemonių išdavimo, kaip tai yra nustatyta Direkcijos vidaus darbo taisyklių 14 punkte. Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad Komisijos išvadą rašė ne Komisijos nariai. Paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Komisijos išvadą rašė Komisijos nariai. Pažymi, kad teisę konsultuotis su reikiamais specialistais nustato Taisyklių 12 punktas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo veiksmai gali būti kvalifikuojami kaip šiurkštus nusižengimas. Teigia, kad konfliktas dėl darbo organizavimo nėra šio ginčo dalykas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad konfliktinė situacija dėl darbo organizavimo negalėjo lemti darbuotojo apsisprendimo nevykdyti funkcijų, kadangi toks apsisprendimas ir vienašalis funkcijų nevykdymas yra ne kas kita, kaip darbo drausmės pažeidimas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Atsakovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. P-60 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjui S. J.“, kuriuo pareiškėjas nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d. atleistas iš Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pareigų pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 18 punktą (kai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų už tarnybinius nusižengimus, nenurodytus šio straipsnio 1 dalies 15 punkte) (t. 1, b. l. 158).

Apeliantas teigia, kad tarnybinė nuobauda jam buvo paskirta pažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymo 30 str., pažeidžiant terminus, atgaline data, nenustačius jo kaltės, remiantis suklastotais dokumentais. Sutikti su šiais teiginiais nėra pagrindo. Teismas nustatė visus tarnybinio nusižengimo elementus, įvertino ne tik paties ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumą ir teisėtumą, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados turinį.

2010 m. rugpjūčio 6 d. KNNP direkcijos direktoriaus įsakymu Nr. V-117 (t. 1, b. l. 160) buvo sudaryta komisija tirti galimam direkcijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjo S. J. tarnybiniam nusižengimui, susijusiam su KNNP direkcijos direktoriaus 2010 m. liepos 30 d. pavedimo Nr. S1-(1.15/1)-455, 2010 m. rugpjūčio 2 d pavedimo Nr. S1-(1.15/1)-458, 2010 m. rugpjūčio 2 d. pavedimo Nr. S1-(1.15/1)-459 nevykdymu, neatvykimu į darbą, netinkamu funkcijų, susijusių su inspekcinės veiklos KNNP teritorijoje organizavimu, vykdymu.

Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas nepažeidžiant tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 3 punkto reikalavimų, per 5 dienas nuo oficialios informacijos gavimo. Pareiškėjas į darbą Naglių g. 8, Nida, neatvyko nuo 2010 m. liepos 23 d., tačiau pravaikšta buvo pradėta žymėti nuo rugpjūčio 3 d., paaiškėjus rašytinių pavedimų nevykdymo faktams. 2010 m. liepos 30 d. pavedimo Nr. S1-(1.15/1)-455 įvykdymo terminas buvo rugpjūčio 2 d., todėl akivaizdu, kad tyrimas buvo pradėtas nepažeidžiant terminų.

2010 m. rugpjūčio 9 d. pareiškėjui surašytas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. TP-(1.25/1)-540 (t. 1 l. 162-163). Pareiškėjas pranešime nėra pasirašęs apie jo gavimą, tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2010 m. rugpjūčio 16 d. aktą (t. 1, b. l. 168-171), kuriame užfiksuota, kad pareiškėjui buvo telefonu pranešta apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą ir kad jis nebuvo darbo vietoje Neringoje, Naglių g. 8, rugpjūčio 9, 10, 12, 13 dienomis, su dokumentais nesusipažino, aplinkybę, kad pareiškėjas nepasinaudojo galimybe rugpjūčio 11 d. susipažinti su dokumentais KNNP Lankytojų centre, esančiame Smiltynės g. 11, bei 2010 m. rugpjūčio 18 d. aktą Nr. TP-(1.25/1)-565 (t. 1, b. l. 172) dėl pranešimo apie padarytą pažeidimą netįeikimo, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjui Komisija sudarė tinkamas galimybes susipažinti su pranešimu apie tarnybinį nusižengimą, tačiau pats pareiškėjas ignoravo tokią informaciją.

2010 m. rugpjūčio 27 d. tarnybinio patikrinimo išvada nustatyta, kad pareiškėjas nuo rugpjūčio 3 d. iki 2010 m. rugpjūčio 20 d. be pateisinamos priežasties neatvyko į darbo vietą Naglių g. 8, Nidoje, netinkamai įvykdė KNNP direkcijos direktoriaus 2010 m. liepos 30 d. pavedimą Nr. S1-(1.15/1)-455, neįvykdė 2010 m. rugpjūčio 2 d. pavedimo Nr. S1-(1.15/1)-458, 2010 m. rugpjūčio 2 d. pavedimo Nr. S1-(1.15/1)-459, netinkamai vykdė KNNP teritorijos kontrolės organizavimo funkcijas, piktnaudžiavo tarnyba, ir tokie veiksmai įvertinti kaip šiurkštūs tarnybiniai nusižengimai (t. 1, b.l. 173-182). Apelianto teiginys, kad išvadą surašė ne komisija, bet trečiasis asmuo, nėra įrodyta byloje, išvada patvirtinta Komisijos pirmininkės ir narių parašais. Komisijos teisę konsultuotis su reikiamais specialistais nustato Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių (patvirtintų LR Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977, 2010-07-14 nutarimo Nr. 1029 red.) 12 punktas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, padarė išvadą, kad Komisija nepagrįstai pareiškėjo neatvykimą į darbo vietą Naglių g. 8, Nidoje, įvertino kaip šiurkštų tarnybinį nusižengimą pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 6 punktą, darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d. iki 2010 m. rugpjūčio 26 d. žymėjo pravaikštas, nes pareiškėjas, remiantis byloje ištirtais įrodymais, nuo 2010 m. liepos 23 d. dalį funkcijų atliko Kuršių nerijos nacionalinio parko Lankytojų centre. Tai patvirtina byloje pateikiami patikrinimo aktai, liudytojų parodymai. Tokiu atveju nėra pagrindo teigti, kad Komisijos išvada dėl neatvykimo į nustatytą darbo vietą be pateisinamų priežasčių per visą laikotarpį yra pagrįsta. Konstatavęs, kad atsakovas nepagrįstai darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nuo rugpjūčio 3 d. žymėjo pravaikštas, teismas jam priteisė neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už 19 darbo dienų – iki rugpjūčio 26 d. 2 188,67 Lt ir 120 Lt už rugsėjo 13 d., ir laikė, kad pareiškėjas iš darbo atleistas įsakymo priėmimo dieną – rugsėjo 14 d.

Kitas tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadas pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstomis – kad pareiškėjas neįvykdė rašytinių pavedimų Nr. 455, Nr. 458 ir Nr. 459, neužtikrino jam pavaldžių tarnautojų dalyvavimo 2010 m. rugpjūčio 4 d. patikrinime dėl nelegalių statybų, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 ir 6 punktus, kuriuose nustatytos pareigos valstybės tarnautojams laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas funkcijas, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, laikytis vidaus tvarkos taisyklių; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų etikos taisyklių 2, 2.4, 2.5, 3.3, 5.2, 9.1, 9.3 punktus; pažeidė Pareigybės aprašymo 7.2 – 7.5, 7.10, 7.12 – 7.16, 7.18 punktus, Vidaus darbo taisyklių 5 punktą, nustatantį pareigą laikytis darbo laiko režimo.

Pirmosios instancijos teismas objektyviai ištyrė ir įvertino pavedimų nevykdymo aplinkybes, nustatė konkrečius tarnybos pareigų ir jas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Nustatė, kad iš pareiškėjui, dirbusiam Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pareigose, iš pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų faktiškai buvo vykdoma tik 7.19 p. numatyta – inspekcinė veikla, kitos, kaip teisininkui numatytos pareigybės aprašyme 7.1 – 7.18 punktuose funkcijos nebuvo atliekamos nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d. Pareiškėjas aplinkybės, kad minėti pavedimai nebuvo įvykdyti, iš esmės neginčijo. Jo rezoliucijų turinys ant rašytinių pavedimų „šis pavedimas prieštarauja parko bei direkcijos nuostatų reikalavimams“, „negaliu įvykdyti, kadangi neteisėtai pakeitėte darbo sąlygas“, „prašau panaikinti neteisėtą pavedimą“, „nesate teisėtas mano tiesioginis vadovas“ patvirtina, kad tarnybos pareigos buvo nevykdomos sąmoningai ir valingai, tokiu elgesiu išreiškiant savo nesutikimą su KNNP direkcijos direktoriaus 2010 m. liepos 22 d. žodiniu nurodymu dėl darbo organizavimo tvarkos pakeitimo, kai neliko galimybės į darbo vietą Naglių g. 8, Nida, iš Klaipėdos atvykti tarnybiniu automobiliu ir po darbo grįžti. Pažymėtina, kad darbo sąlygų, darbo organizavimo tvarkos pakeitimai, naudojimosi tarnybiniais automobiliais tvarkos nustatymas nepatenka į pareiškėjo kompetenciją, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nesutikimas su tokiais direkcijos sprendimais nėra teisėtas pagrindas atsisakyti vykdyti tarnybines pareigas; tokį elgesį pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip neadekvatų pasikeitusiai situacijai tarnyboje. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas turėjo tinkamas sąlygas atlikti savo tiesiogines pareigas net ir ne nuolatinėje darbo vietoje Klaipėdoje esančiame KNNP Lankytojų centre, turėjo galimybę vykti į darbo vietą Nidoje kartu su kitais darbuotojais, ir pats apeliantas nepaneigė aplinkybės, kad turėjo objektyvias galimybes atvykti į pagrindinę savo darbo vietą, pvz., visuomeniniu transportu, ar su kitais darbuotojais, ar atlikti savo pareigas Klaipėdoje esančiame Lankytojų centre.

Atmestini apelianto argumentai, kad būtinybę naudotis tarnybiniu transportu pagrindžia Klaipėdos apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-315-243/2009 nustatyti faktai, nes minimoje byloje nebuvo vertinamos aplinkybės, kurios galėtų būti siejamos su nagrinėjamu ginču, todėl remtis ja kaip turinčia prejudicinę reikšmę nėra pagrindo (ABTĮ 58 str. 2 d.).

Valstybės tarnautojas, nesutikdamas su darbo organizavimo ar darbo sąlygų pakeitimu, savo teises bei interesus gali ginti įstatymuose numatytais teisėtais būdais, tačiau ne atsisakydamas vykdyti tiesiogines pareigas. Pareiškėjas, teigdamas, kad negalėjo veikti kaip to reikalauja teisės aktai, savo argumentus grindžia aplinkybėmis, kurios nagrinėjamu atveju negali būti laikomos objektyviomis priežastimis, trukdžiusiomis atlikti pareigas, bet vertinamos kaip subjektyvi jo reakcija, kai susiklosčiusiose faktinėje situacijoje pareiškėjas pats galėjo pasirinkti elgesio būdą.

Kilus konfliktui dėl darbo organizavimo tvarkos pakeitimo, kuris reiškia nesutarimą tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ar pareigų įgyvendinimo, jis turėjo būti sprendžiamas Darbo kodekso XIX skyriuje nustatyta tvarka. Kol toks nesutarimas nėra išspręstas, šalys privalo vykdyti savo teises ir pareigas. Jei nesutarimo sprendimas keičia tokių teisių ir pareigų turinį – tik tuomet darbo teisinių santykių šalys įgyja teisiškai reikšmingą galimybę pakeisti, sukurti, ar pabaigti darbo teisinius santykius šio sprendimo nustatyta tvarka (DK 286 str., VTĮ 5 str.). Pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino, kad kilęs nesutarimas dėl darbo organizavimo negali būti pateisinanti priežastis vienašališkai apsispręsti nevykdyti savo tarnybinių funkcijų, toks elgesys vienareikšmiai laikytinas darbo (tarnybos) drausmės pažeidimu.

Nagrinėjamoje byloje pagrindiniu ginčo dalyku yra pareiškėjo padarytų pažeidimų sunkumo (šiurkštumo) ir su tuo susijusios paskirtos drausminės nuobaudos adekvatumo įvertinimas. Vertinant pažeidimo sunkumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į sąmoningą pareiškėjo elgesį, jo motyvus nevykdyti didesniąja dalimi savo pareigų dėl darbo organizavimo pakeitimų, kurie nesietini su tarnybinių pareigų atlikimu, pažeidimo tęstinumą (ilgai trunkantis), jo sukeliamas negatyvias pasekmes – neigiamą poveikį bendram įstaigos darbui ir valstybės tarnybos reputacijai, todėl laikytina, kad pareiškėjo pasirinktas savo interesų gynimo būdas – nevykdyti pagrindinės dalies tarnybinių funkcijų ilgą (iš esmės neapibrėžtą) laiko tarpą šiurkščiai pažeidė valstybės tarnautojo pareigas ir valstybės tarnautojo etikos principus, pagrįstai įvertintas kaip šiurkštus tarnybos pažeidimas, kvalifikuotas pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 6 dalies 10 punktą, už kurį paskirta nuobauda - atleidimas iš darbo yra adekvati ir teisėta.

Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Apelianto nurodomas netikslus jo vardo įrašymas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje gali būti ištaisytas rašymo apsirikimams nustatyta ABTĮ 94 straipsnio 2 dalies tvarka, tačiau nėra pagrindas teigti, kad sprendimas buvo priimtas dėl kito, su pareiškėju nesusijusio asmens teisių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo S. J. (S. J.) apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAnatolijus BaranovasArtūras DrigotasVirginija Volskienė