Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, sekretoriaujant Ritai Grišiūtei, dalyvaujant pareiškėjui S. J., atsakovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovei Jolantai Bernotaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. prašymą atsakovei Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – paskirti priemokas prie pareiginės algos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjas S. J. yra karjeros valstybės tarnautojas – Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjas (b.l. 110). Byloje ginčas kilęs dėl pareiškėjo teisės gauti priemoką už, jo teigimu, papildomai atliekamą vairuotojo darbą, nenumatytą pareigybės aprašyme.

Pagrindinius valstybės tarnybos, darbo užmokesčio bei kitus bendruosius principus nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, kurio 23 straipsnyje nurodyta, jog darbo užmokestį valstybės tarnautojams sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos. Priemokos valstybės tarnautojams mokamos: 1) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės; 2) už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos; 3) už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis (26 straipsnis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07-08 nutarimu Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ (2008-12-30 nutarimo Nr. 1368 redakcija) biudžetinių įstaigų ir organizacijų vadovams suteikta teisė, neviršijant darbo užmokesčiui skirtų lėšų, nustatyti kitiems darbuotojams priedus už aukštą kvalifikaciją, skubių, svarbių ar sudėtingų darbų (užduočių) vykdymą, priemokas už laikinai nesančių darbuotojų funkcijų (pareigų) arba raštišku darbuotojo sutikimu – papildomų darbų vykdymą (jeigu nesudaroma papildoma darbo sutartis), nurodant konkretų terminą, bet ne ilgesnį kaip iki kalendorinių metų pabaigos (5.2 punktas).

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijoje tarnybinių automobilių naudojimą reglamentuoja Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktoriaus 2008-04-22 įsakymu Nr. V-113 patvirtintos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos tarnybinių lengvųjų, krovininių automobilių bei kitų transporto priemonių naudojimo taisyklės (toliau – Taisyklės, b.l. 102-105). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktoriaus 2009-01-21 įsakymu Nr. V-15 pareiškėjui S. J. perduotas tarnybinis lengvasis automobilis VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 82, 83). Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio, reglamentuojančio priemokų valstybės tarnautojams mokėjimą, 1 dalies 2 punkte įtvirtinta sąlyga, jog papildomos užduotys, už kurias mokamos priemokos, valstybės tarnautojui turi būti suformuluotos raštu. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktoriaus 2009-01-21 įsakyme Nr. V-15, kuriuo pareiškėjui perduotas tarnybinis lengvasis automobilis VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neformuluojamos papildomos užduotys. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog pareiškėjui pavesta papildomai atlikti vairuotojo darbą ir nėra duomenų, kad iki bylos iškėlimo jis teikė atsakovei prašymą mokėti priedą už atliekamą vairuotojo darbą. Akcentuotina, jog pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos tarnybinių lengvųjų, krovininių automobilių bei kitų transporto priemonių naudojimo taisyklių 3 punktą tarnybiniai lengvieji automobiliai naudojami išimtinai tarnybiniams Direkcijos uždaviniams ir funkcijoms vykdyti. Darbuotojas, kuriam paskirtas tarnybinis automobilis, prireikus privalo leisti kitam darbuotojui, turinčiam teisę vairuoti atitinkamą transporto priemonę, pasinaudoti tarnybiniu automobiliu ar transporto priemone tarnybinei užduočiai vykdyti (Taisyklių 7 punktas). Iš nurodytų Taisyklių, 2009-01-21 įsakymo Nr. V-15 nuostatų ir proceso dalyvių paaiškinimų matyti, jog pareiškėjas neprivalo vežti tarnybiniu automobiliu iš darbo ir į darbą kitus Direkcijos darbuotojus. Bylos duomenimis patvirtinama aplinkybė, jog pareiškėjui pagal darbo pobūdį tenka dažnai vykti iš Direkcijos, kurios buveinė yra Neringos mieste, į įvairias valstybės ir savivaldybių institucijas, teismus, kurie yra kituose miestuose. Šiuo atveju tarnybinio automobilio paskyrimas pareiškėjui vertintinas kaip tarnybinių pareigų atlikimo palengvinimas. Analogiškai vertintini atsakovės veiksmai, kai suteikiama galimybė pareiškėjui ir kitiems darbuotojams tarnybiniu automobilių atvykti į darbą ir grįžti iš darbo Direkcijoje. Su darbuotoju, kuriam paskirtas tarnybinis automobilis, pagal Taisyklių 6 punktą sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis, todėl neišvengiamai jam kyla pareigos, susijusios su tarnybinio automobilio priežiūra ir eksploatacija. Kelionės lapų pildymas, kasdienė automobilio priežiūra ir periodinė techninė apžiūra (Taisyklių 18-23, 25 punktai) nėra papildomos tarnybinės pareigos nei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio požiūriu, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07-08 nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ (2008-12-30 nutarimo Nr. 1368 redakcija) požiūriu, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui skirti priemoką. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-11-17 nutarimo Nr. 1341 „Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimo biudžetinėse įstaigose“ (su vėlesniais pakeitimais) nuostatos taip pat nenumato tokios galimybės. Teisės aktai numato tik kompensacijas už netarnybinių asmeninių lengvųjų automobilių naudojimą tarnybos reikmėms. Įvertinus visumą nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių konstatuojama, jog prašyme nurodytų motyvų pagrindu nėra pagrindo įpareigoti atsakovę Kuršių nerijos nacionalinio parko direkciją mokėti pareiškėjui 25 procentų priemoką prie pareiginės algos. Prašymas šioje dalyje atmestinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Pareiškėjas prašymo reikalavimo įpareigoti Kuršių nerijos nacionalinio parko direkciją priimti sprendimą dėl 20 procentų priemokos prie pareiginės algos skyrimo už papildomai atliekamą vyr. specialistui juriskonsultui priskirtą darbą atsisakė dėl sumažinto finansavimo atsakovei ekonominės krizės metu. Pareiškėjas patvirtino, jog jam žinomos prašymo atsisakymo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos ABTĮ 102 straipsnyje. Atsakovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovė neprieštarauja, kad pareiškėjo reikalavimo atsisakymas būtų priimtas. Atsisakymas nuo prašymo priimtinas, nes neprieštarauja įstatymui ir nepažeidžia kieno nors teises ar įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Respublikos ABTĮ 52 straipsnis). Administracinė byla šioje dalyje nutrauktina Lietuvos Respublikos ABTĮ 101 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

atmesti pareiškėjo S. J. prašymą atsakovei Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai dėl įpareigojimo per 10 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos priimti sprendimą dėl 25 procentų priemokos prie pareiginės algos skyrimo už papildomai atliekamą vairuotojo darbą, atsižvelgiant į darbo krūvį,

nutraukti bylą dalyje dėl pareiškėjo S. J. prašymo atsakovei Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai dėl įpareigojimo per 10 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos priimti sprendimą dėl 20 procentų priemokos prie pareiginės algos skyrimo už papildomai atliekamą vyr. specialistui juriskonsultui priskirtą darbą, atsižvelgiant į specifinį darbo pobūdį.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.