Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-31-1120/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-02-11
Bylos Nr.: e2A-31-1120/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00197-2019-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Agnė Tikniūtė, Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė
Atsakovas: Palangos miesto savivaldybės administracijos
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Impleta“
Advokatai: Aleksandras Pocius

Civilinė byla Nr. e2A-31-1120/2021Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00197-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.8.11.1.; 2.6.10.2.4.; 2.6.10.5.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės ir Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Impleta“ ieškinį atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl pirkimo sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Impleta“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti pirkimo–pardavimo sutarčių Nr. 357-K ir Nr. 356-K, sudarytų tarp ieškovės ir atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė), nutraukimą dėl esminio sutarčių pažeidimo nepagrįstu; 2) priteisti iš atsakovės ieškovei 6 453,18 Eur nuostolių atlyginimą, 1 741,19 Eur negautą pelną, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 20 d. sudarė su Palangos miesto savivaldybės administracija dvi pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 357-K ir Nr. 356-K, kurių dalykas – 9 vnt. nurodomųjų ženklų stovų su 20 vnt. nuorodų / rodyklių ir 6 vnt. informacinių stendų pagaminimas ir pastatymas. Sutarčių trukmė buvo nustatyta iki 2019 m. kovo 15 d., prekių pristatymo terminas – iki 2019 m. sausio 15 d. Laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2019 m. sausio 28 d. vyko prekių projektų derinimas bei papildomų prekių užsakymas. 2019 m. kovo 12 d. ieškovė gavo Palangos miesto savivaldybės administracijos raštą Nr. (4.28)-D3-955 „Dėl sutarčių nutraukimo“. Rašte nurodoma, kad sutarčių trukmė buvo numatyta iki 2019 m. kovo 15 d., o prekių pristatymas iki 2019 m. sausio 15 d.; kadangi sutartys nebuvo įvykdytos, vadovaujantis sutarčių 18 punktu – nustačius esminius nukrypimus nuo sutarčių sąlygų ar kitokius esminius trūkumus – sutartys nutraukiamos. Ieškovės vertinimu, atsakovė sutartis nutraukė nepagrįstai ir turi atlyginti ieškovės dėl neteisėto sutarties nutraukimo patirtus nuostolius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 13 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: pripažino šalių sudarytų pirkimo–pardavimo sutarčių nutraukimą dėl esminio pažeidimo nepagrįstu ir priteisė ieškovei 8 132,56 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, 823,86 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos faktines aplinkybes, taip pat į atsakovės veiksmus ir elgesį po sutarties sudarymo ir po sutartyse nurodyto prekių pristatymo termino suėjimo, taip pat tai, kad projekto, kurį vykdant buvo sudarytos sutartys, terminas buvo pratęstas, tačiau pati Palangos miesto savivaldybės administracija šio projekto vykdymo atsisakė, įsivertinusi, jog šis projektas jai nėra būtinas, tai, jog ieškovė iš atsakovės veiksmų negalėjo numanyti, kad atsakovei prekių pristatymo terminas yra esminis kriterijus sutarties vykdyme, padarė išvadą, kad atsakovei prekių pristatymo termino pažeidimas nebuvo esminis sutarties pažeidimas.

5. Teismas nurodė, kad nustačius, jog termino praleidimas prievolėje neturėjo esminio pažeidimo reikšmės, netaikomos CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytos taisyklės. Jeigu termino praleidimas neturi esminės reikšmės, tai nutraukiant sutartį vadovaujamasi CK 6.209 straipsniu, 6.217 straipsnio 3 dalimi, 6.218 straipsniu.

6. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovė būtų įspėjusi ieškovę apie terminų pažeidimą ir nustačiusi protingą terminą sutarčiai įvykdyti. Liudytoja I. J. nurodė, kad konkretus terminas, iki kada ieškovė turi pateikti prekes, nebuvo nurodytas. Ieškovės atstovas taip pat nurodė, kad iš atsakovės darbuotojų elgesio, susirašinėjimo medžiagos suprato, jog prekes turi pristatyti iki 2019 m. kovo 15 d. 2019 m. kovo 5 d. ieškovei buvo išsiųstas raštas dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, tačiau jame prašoma iki 2019 m. kovo 7 d. atsiųsti suderinti sutarčių Nr. 356-K ir Nr. 357-K 2 prieduose įvardytus reikalavimus atitinkančių prekių maketus. Iš byloje pateiktos elektroninio susirašinėjimo medžiagos nustatyta, kad maketai buvo pateikti. Atsakovė, gavusi maketus, nenurodė, kad jie neatitinka techninėje specifikacijoje numatytų reikalavimų. Taip pat rašte buvo nustatytas terminas ne sutarčiai įvykdyti, bet maketams pateikti ir, teismo vertinimu, nustatytas dviejų dienų terminas neatitinka įstatyme numatyto protingo termino. Atitinkamai, teismas darė išvadą, jog atsakovė nenustatė ieškovei protingo įstatyme numatyto termino sutartims įvykdyti.

7. Teismo vertinimu, atsakovės vienašališkas atsisakymas vykdyti sutartį laikytinas esminiu sutarties pažeidimu, nes kita sutarties šalis – ieškovė – negavo to, ką pagrįstai tikėjosi gauti iš sutarties, turėjo lūkesčių, jog už pagamintas prekes bus sumokėta. Neteisėtas sutarties nutraukimas yra sutarties nevykdymas, t. y. jos pažeidimas, sudarantis pagrindą taikyti sutartinę civilinę atsakomybę – reikalauti nuostolių atlyginimo (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnis).

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje pateiktose sąskaitose nėra nurodyta, jog ieškovė, gamindama prekes, būtų įsigijusi 200 vnt. kniedžių, todėl teismas sutiko su atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, kad ieškovė neįrodė, jog patyrė 7,99 Eur dydžio išlaidas. Teismas taip pat nustatė, kad nėra pagrindo priteisti 54,45 Eur dydžio išlaidas, patirtas už autobusiuko nuomą, nes stendai buvo pastatyti nesuderinus su atsakove, ieškovė, patirdama išlaidas, susijusias su stendų transportavimu, veikė savo rizika.

9. Teismas nurodė, kad iš byloje pateiktų sąskaitų matyti, jog jos išrašytos laikotarpiu nuo 2019 m. sausio mėnesio iki 2019 m. kovo 25 d. Sutiko su atsakove, kad keletas sąskaitų yra išrašytų po 2019 m. kovo 12 d. (1 t., b. l. 86, 89, 90) – dvi sąskaitos išrašytos 2019 m. kovo 13 d., o viena 2019 m. kovo 25 d. Sąskaitos yra išrašytos už frezavimo, graviravimo, pjovimo paslaugas. Atsižvelgęs į ieškovės paaiškinimus, kad partneriai sąskaitas išrašo vėliau, taip pat į tai, jog derinant sutarčių vykdymo aplinkybes buvo kalba apie graviravimo, pjovimo ir frezavimo darbus (2 t., b. l. 25, 29), į tai, jog įstatymas nedraudžia sąskaitas išrašyti po paslaugų suteikimo, teismas atsakovės nurodytus nesutikimo motyvus dėl šių ieškovės išlaidų laikė nepagrįstais.

10. Teismas tenkino ir ieškovės prašymą priteisti iš atsakovės 1 741,19 Eur negautų pajamų sumą. Nurodė, kad remiantis sudarytų pirkimo–pardavimo sutarčių nuostatomis, jei atsakovė tinkamai vykdytų sutartį, ieškovė už prekes bei atliktus darbus būtų gavusi 7 920 Eur. Už papildomai užsakytas prekes būtų gavusi 275 Eur, todėl iš viso ieškovei atsakovė būtų turėjusi sumokėti 8 195 Eur. Iš šios sumos išskaičiavus sąnaudas, įmonei liktų 1 741,19 Eur. Kadangi atsakovė vienašališkai, nesant įstatyme ir sutartyje nustatyto teisinio pagrindo ir neįspėjusi kitos šalies apie būsimą sutarties nutraukimą įstatyme nustatytu terminu ir tvarka, nutraukė šalių sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis, įvykdžiusi kurias ieškovė turėjo gauti sutartyse numatytą kainą už pristatytas prekes, ieškovės reikalavimas priteisti 1 741,19 Eur yra pagrįstas.

11. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovės atstovė patvirtino, jog dėl papildomų 5 rodyklių buvo susitarta, dėl jų užsakymo atskira rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, duomenų, kad būtų susitarta dėl kitokios nei 275 Eur sumos byloje nėra, sprendė, jog ši ieškovės reikalavimo dalis dėl žalos atlyginimo tenkinama.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Apeliaciniame skunde atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1. 2018 m. gruodžio 20 d. pirkimo–pardavimo sutarčių Nr. 356-K ir Nr. 357-K nutraukimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atotrūkis tarp sutartinių įsipareigojimų ir sutarties neįvykdymo yra akivaizdus, kadangi sutarties sąlygas atitinkančios prekės turėjo būti pristatytos iki 2019 m. sausio 15 d., šalių bendradarbiavimas buvo tęsiamas siekiant įgyvendinti sutartis, tačiau ieškovei nepristačius prekių iki sutarties trukmės pabaigos (2019 m. kovo 15 d.), toks sutartinių įsipareigojimų neįvykdymas tapo esminiu.

12.2. Sutarčių vykdymas buvo finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų. Nepasiekus projekto tikslo sankcijos grėsė ne tik Palangos miesto savivaldybei, bet ir pagrindinei projekto vykdytojai – Kretingos rajono savivaldybei.

12.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojos I. J. 2020 m. vasario 3 d. rašytiniais paaiškinimais ir nesudarė galimybių atsakovei užtikrinti pakartotinę liudytojos apklausą.

12.4. Ieškovė, pateikdama 2018 m. gruodžio 12 d. pasiūlymus, sutiko su visomis viešųjų pirkimų dokumentų sąlygomis. Ieškovė, pateikusi pasiūlymą ir tuo sutikdama su visomis pirkimo sąlygomis, privalo prisiimti atsakomybę dėl sutarčių vykdymo pilna apimtimi.

12.5. Byloje nėra duomenų ir ieškovė neįrodė, kad pagal konkurso sąlygas ir sutarčių nuostatas pateikė visus teisės aktų nustatyta tvarka suderintus maketus ir taip įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus.

12.6. Priteisdamas žalos atlyginimą pirmosios instancijos teismas nevertino pačios ieškovės elgesio ir kaltės dėl sutarties neįvykdymo (CK 6.248 straipsnio 4 dalis ir 6.259 straipsnio 1 dalis). Atsakovė prašė ją atleisti nuo civilinės atsakomybės ne dėl nesuplanuotų lėšų, bet būtent dėl pačios ieškovės elgesio ir kaltės dėl sutarčių nevykdymo. Be to, nukreipus išieškojimą į Palangos miesto savivaldybės administracijos einamąsias sąskaitas nukentėtų dalis biudžetinių įstaigų darbuotojų dėl laiku negauto darbo užmokesčio bei dalis gyventojų dėl laiku negautų socialinių ir kitų išmokų. Palangos miesto savivaldybės administracija nebegalėtų laiku ir tinkamai vykdyti jai pavestų funkcijų.

12.7. Iš atsakovės nepagrįstai priteistos ieškovės darbuotojų darbo užmokesčio išlaidos, nes ginčijamų sutarčių vykdymas nereikalavo 5-ių ieškovės darbuotojų. Be to, negali būti skaičiuojamas darbuotojų viso mėnesio atlyginimas, nes nėra duomenų, kad ieškovė šiuo laikotarpiu dirbo išimtinai tik su atsakovės užsakymu.

12.8. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kokių medžiagų ir kokiais kiekiais jai reikės kiekvienam įrenginiui pagaminti. Kyla pagrįstų abejonių, ar byloje pateiktos sąskaitos už prekes ir paslaugas yra gautos vykdant būtent atsakovės užsakymą. Pažymėtina ir tai, kad beveik nei vienas PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimas nebuvo atliktas sutarčių galiojimo laikotarpiu (iki 2019 m. sausio 15 d.), o iš pateiktų mokėjimo išrašų matyti, kad mokėjimai buvo atlikti laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 14 d. iki pat 2019 m. liepos 10 d., kai ieškinys byloje pareikštas 2019 m. balandžio 4 d..

12.9. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė apmokėjo advokato padėjėjo Aleksandro Pociaus išrašytą sąskaitą už teisines paslaugas.

Atsiliepimas

13. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Impleta“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

13.1. Byloje yra pateiktas šalių susirašinėjimas, kurį išanalizavus aiškiai matosi šalių bendravimo eiga, veiksmai bei pastangos, kurios buvo dedamos įvykdyti sutartis. Bendradarbiaujant su atsakove ieškovė atsakingai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, tinkamai ir laiku reagavo į visas užsakovės pastabas, iki smulkmenų derino visus techninius aspektus susijusius su daiktų gamyba, teikdavo informaciją apie užsakymo vykdymo eigą. Pateiktas susirašinėjimas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo papildytas šalių paaiškinimais bei liudytojų parodymais, kurie paneigia atsakovės teiginius dėl ieškovės neva padarytų sutarčių pažeidimų.

13.2. Atsakovė, teigdama, kad ieškovė padarė esminį sutarties pažeidimą, turėjo pareigą įrodyti, jog tariamas sutarties įvykdymo termino praleidimas turėjo esminę reikšmę, tačiau šios aplinkybės neįrodė. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad atsakovė sutarčių vykdymo eigoje pakeitė savo nuomonę ir nusprendė neįrenginėti informacinių stendų bei rodyklių, todėl remiantis formaliais pagrindais nutraukė sutartis.

13.3. Atsakovė, teigdama, kad pasirašiusi sutartį ir sutikusi su pirkimo sąlygomis ieškovė prarado teisę reikšti jai kaltinimus, akivaizdžiai pažeidžia imperatyvią įstatymo nuostatą, kuri sako, kad atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja.

13.4. Ieškovės reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo buvo tinkamai suformuluoti paduodant ieškinį, kartu buvo pateikti šį reikalavimą pagrindžiantis dokumentai. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovė, nesutikdama su pašoma priteisti suma, privalėjo teikti savo prieštaravimus ir reikalauti papildomų įrodymų (t. y. veikti aktyviai ginant savo poziciją). Kadangi ieškovės reikalavimai dėl priteistinos sumos nebuvo nuginčyti, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas teiginiais, kad nėra jokių kitų įrodymų, jog byloje ieškovės pateiktos sąskaitos už prekes ar paslaugas yra išrašytos ir apmokėtos būtent vykdant atsakovės užsakymą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl pirkimo–pardavimo sutarčių esminio pažeidimo ir sutarčių nutraukimo teisėtumo

15. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad prekių pristatymo termino praleidimas nebuvo esminis sutarties pažeidimas, dėl ko atsakovė būtų galėjusi vienašališkai sutartis nutraukti. Nesuteikusi papildomo termino pirkimo–pardavimo sutartims įvykdyti, atsakovė sutartis nutraukė nepagrįstai. Apeliantė (atsakovė) nurodo, kad praleistas prekių pristatymo terminas pripažintinas esminiu sutarties pažeidimu. Kartu pažymi, kad pirkimo–pardavimo sutartys buvo sudarytos projektui, finansuojamam iš ES lėšų, įgyvendinti. Laiku nepasiekus projekto įgyvendinimo tikslų (neįvykdžius pirkimo–pardavimo sutarčių) sankcijos grėsė ne tik Palangos miesto savivaldybei, tačiau ir pagrindinei projekto vykdytojai Kretingos miesto savivaldybei.

16. Šalių sudarytų pirkimo–pardavimo sutarčių 18 punktas nustatė, kad pirkėjas, nustatęs esminius nukrypimus nuo sutarties sąlygų ar kitokius esminius trūkumus, turi teisę nutraukti sutartį su pardavėju ir reikalauti atlyginti patirtus nuostolius. Nutraukęs sutartį su pardavėju ne dėl pardavėjo kaltės, atlygina pardavėjui jo turėtas išlaidas ir nuostolius, susijusius su nutarties nutraukimu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pirkimo–pardavimo sutartyse šalys nedetalizavo, ką konkrečiai laikys esminiu sutarties pažeidimu, todėl vertinant, ar ieškovė padarė esminį sutarties pažeidimą, turi būti vadovaujamasi įstatyme įtvirtintais kriterijais.

17. CK 6.217 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.

18. CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CK 6.217 straipsnyje nustatytais pagrindais šalis gali nutraukti sutartį vienašališkai, apie sutarties nutraukimą pranešdama kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks nenustatytas, prieš trisdešimt dienų. Ši taisyklė nustato du reikalavimus vienašaliam sutarties nutraukimui: 1) apie sutarties nutraukimą ne teismo tvarka būtina iš anksto pranešti kitai šaliai; 2) nustatytas terminas, per kurį turi būti atliktas pranešimas apie sutarties nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-916/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-687/2020). Sprendžiant apie pranešimo tinkamumą svarbu nustatyti, ar sutarties šalis suprato pranešimo turinį ir galėjo išvengti sutarties nutraukimo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014).

19. Byloje nustatyta, kad šalys 2020 m. gruodžio 20 d. sudarė dvi pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 357-K (1 t., b. l. 53-60) ir Nr. 356-K (1 t., b. l. 101-110). Sutartimi Nr. 356-K ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei 9 vnt. nurodomųjų ženklų stovų ir 20 vnt. rodyklių, pritaikytų neįgaliesiems. Sutartimi Nr. 357-K ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei 6 vnt. informacinių stendų su aprašymu ir Brailio raštu. Atsakovė pagal sudarytas sutartis įsipareigojo apmokėti už priimtas prekes sutartyse nustatytą kainą (atitinkamai 5 130 Eur ir 2 790 Eur). 2019 m. sausio 18 d. atsakovė užsakė papildomus 5 vnt. rodyklių iš ieškovės (2 t., b. l. 61, kaina – 275 Eur), tačiau rašytinė sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta.

20. Pirkimo–pardavimo sutarčių Nr. 356-K ir Nr. 357-K 14 punktuose buvo nustatyta sutarčių trukmė iki 2019 m. kovo 15 d., o 15 punktuose – prekių pristatymo terminas iki 2019 m. sausio 15 d. Atsakovės darbuotoja I. J., apklausta teismo posėdžio metu, paliudijo, kad šalys geranoriškai susitarė, kad atsakovė nereikalaus laikytis 2019 m. sausio 15 d. prekių pristatymo termino ir leis prekes pristatyti vėliau (2019 m. sausio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 43 min. 20 sek. – 1 val. 43 min. 40 sek.). Kita vertus, atsakovės darbuotoja I. J. teismo posėdžio metu paliudijo, kad joks kitas konkretus terminas ieškovei nebuvo nustatytas (2019 m. sausio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 43 min. – 1 val. 43 min. 40 sek). Ieškovės atstovas nurodė manęs, kad prekių pristatymo terminas buvo nukeltas iki 2019 m. kovo 15 d., kada turėjo pasibaigti šalių sudarytos sutartys (2019 m. sausio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 28 min. 50 sek. – 29 min. 30 sek.).

21. Byloje taip pat nustatyta, kad nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2019 m. vasario 27 d. vyko intensyvus šalių tarpusavio susirašinėjimas, derinami prekių maketai (1 t., b. l. 61-70, 2 t., b. l. 11-94). 2019 m. kovo 5 d. atsakovė pateikė ieškovei raštą dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kuriame nurodė, kad pardavėja (ieškovė) nesilaiko sutartyse nustatytų terminų ir nesuderina prekių maketų. Raštu ieškovė taip pat buvo informuota apie skaičiuojamas netesybas dėl terminų nesilaikymo. Papildomai prašoma iki 2019 m. kovo 7 d. 10 val. atsiųsti galutinius, tinkamus prekių maketus (1 t., b. l. 29). Byloje esantis susirašinėjimas patvirtina, kad maketai buvo išsiųsti 2019 m. kovo 5 d. (4 t., b. l. 3-10), o 2019 m. kovo 6 d. ieškovei buvo nurodyta, kad neįvykdžius sutarties iki nurodyto termino sutartis bus nutraukta (4 t., b. l. 7). 2019 m. kovo 12 d. ieškovei pateiktas atsakovės raštas dėl sutarčių nutraukimo, kuriame nurodyta, kad nebuvo laikytasi prekių pristatymo termino, todėl sutartys yra nutraukiamos, vadovaujantis sutarčių 18 punktais – dėl esminio nukrypimo nuo sutarties sąlygų (1 t., b. l. 28).

22. CK 6.193 straipsnyje įtvirtinta, kad, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti siekiama nustatyti tikruosius jos šalių ketinimus, tai teismas daro atsižvelgdamas į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Esminiai sutarčių aiškinimo principai (nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013).

23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šalims susitarus nesilaikyti 2019 m. sausio 15 d. termino, atsakovė tikslaus kito termino, kuriuo turi būti pristatytos prekės, nenurodė. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovei nenurodžius naujo tikslaus prekių pristatymo termino, ieškovė pagrįstai galėjo manyti, kad prekes turi pristatyti iki sutarčių galiojimo pabaigos, t. y. iki 2019 m. kovo 15 d. Be kita ko, šalių 2019 m. sausio–vasario mėn. susirašinėjimas, kurio metu be ypatingos skubos buvo derinami įvairūs prekių maketų variantai, taip pat sudarė prielaidas ieškovei vertinti, kad galutinis sutarties įvykdymo terminas yra 2019 m. kovo 15 d. Juolab, per visą šalių susirašinėjimo laiką ieškovė nebuvo informuota apie kitą nei 2019 m. kovo 15 d. prekių pristatymo terminą. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų informavusi ieškovę apie termino nesilaikymą ir pranešusi, kad sutartis po 30 dienų bus nutraukta (CK 6.218 straipsnio 1 dalis). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovės 2019 m. kovo 5 d. rašte, kuriame užsimenama apie galimą sutarties nutraukimą, atsakovė prašė iki 2019 m. kovo 7 d. atsiųsti galutinius prekių maketus, o ne pristatyti prekes (1 t., b. l. 28), taip leisdama ieškovei manyti, kad prekių pristatymo terminai dar nėra praleisti. Be to, atsakovės 2019 m. kovo 12 d. rašte, nurodant termino įvykdyti sutartį praleidimą, remiamasi 2019 m. sausio 15 d. prekių pristatymo termino pažeidimu (1 t., b. l. 28), nors abi šalys susitarė, kad šis terminas prekių pristatymui nebus taikomas.

24. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovės 2019 m. kovo 12 d. rašte nurodomas sutarties nutraukimo pagrindas – 2019 m. sausio 15 d. termino praleidimas – pirmosios instancijos teismo pagrįstai kvalifikuotas kaip neteisėtas, kadangi iš pačios atsakovės veiksmų matyti, jog į pirminį prekių pristatymo terminą buvo žiūrima lanksčiai, aiškiai nesusitarta, koks yra naujas prekių pristatymo terminas. Konstatuotina, kad esant tokiai situacijai atsakovės nurodytas sutarčių nutraukimo pagrindas yra formalus ir nepagrįstas.

25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į apeliacinio skundo argumentą, kad ieškovė neįrodė, jog pagal sutarčių nuostatas būtų pateikusi visus teisės aktų nustatyta tvarka suderintus prekių maketus ir taip įvykdžiusi savo sutartinius įsipareigojimus. Pažymėtina, kad sutarties pažeidimo faktą (tai, kad ieškovė nepateikė ir (ar) vėlavo pateikti tinkamus maketus) turi įrodyti būtent atsakovė. Vis dėlto, atsakovė, nutraukdama sutartį, nesirėmė šiais ieškovės galimai padarytais pirkimo–pardavimo sutarčių pažeidimais, o bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apie šias aplinkybes užsiminė tik epizodiškai, jų iš esmės neįrodinėdama kaip sudarančių nutraukti pirkimo–pardavimo sutartis. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino, ar ieškovė atliko kitus sutarties pažeidimus, kurie galėtų būti vertintini kaip esminis sutarties pažeidimas.

26. Papildomai pažymėtina, kad ieškovės argumentai dėl projekto finansavimo iš ES lėšų bei potencialių sankcijų projekto organizatorei nepasiekus nustatytų projekto tikslų, nagrinėjamu atveju, nesudaro pagrindo ginčo situacijos vertinti kitaip. Atsakovė, siekdama tinkamai įgyvendinti iš ES lėšų finansuojamą projektą, turėjo pareigą veikti aktyviai – šalims susitarus nesilaikyti 2019 m. sausio 15 d. pristatymo termino, nustatyti kitą terminą, kada turi būti pristatytos prekės bei įvertinti, kiek laiko, po prekių pristatymo, atsakovei reikės parengti projekto įvykdymo ataskaitą. Kadangi pačios atsakovės neatidus elgesys neleido ieškovei suprasti konkrečių prekių pristatymo terminų, rizika dėl galimo projekto neįgyvendinimo laiku taip pat tenka atsakovei.

Dėl civilinės atsakomybės ir žalos dydžio

27. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 6 391,37 Eur tiesioginių nuostolių ir 1 741,19 Eur negautų pajamų atlyginimą. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino pačios ieškovės elgesio ir kaltės dėl sutarties neįvykdymo. Be to, nėra aišku, ar ieškovės nurodytos sąnaudos buvo patirtos vykdant būtent atsakovės užsakymą. Dalis ieškovės įrodinėjamų nuostolių atsirado jau po ieškinio teismui padavimo. Apeliantė taip pat kelia klausimą dėl ieškovės darbuotojų darbo užmokesčio priteisimo pagrįstumo.

28. CK 6.256 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.259 straipsnio 1 dalis numato, kad mišrios kreditoriaus ir skolininko kaltės atveju (jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės), skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės.

29. CPK 178 straipsnis nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju būtent atsakovė turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi, t. y. kad pirkimo–pardavimo sutartys buvo neįvykdytos dėl abiejų šalių kaltės, todėl šiuo pagrindu mažintina jos atsakomybė.

30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors apeliaciniame skunde ir keliamas klausimas dėl mišrios kaltės, tačiau iš esmės nedetalizuojama, kaip pasireiškė ieškovės kaltė dėl įvykusio sutarčių nutraukimo, kokias konkrečiai pirkimo–pardavimo sutarčių nuostatas ieškovė vykdė netinkamai, kokius terminus praleido, kaip atsakovė apie netinkamą pareigų vykdymą pranešė ieškovei, ar nurodė pašalinti sutarties vykdymo pažeidimus ir pan. Nors atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad ieškovės teikiami prekių maketai neatitiko sutarties reikalavimų, tačiau procesiniuose dokumentuose išsamiai nepaaiškino, kokie reikalavimai maketams buvo numatyti sutartyje, kokius pažeidimus, teikdama maketus, padarė ieškovė, kodėl atsakovės jie buvo įvertinti, kaip netinkami. Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovės atstovas paliudijo, kad visos užsakytos prekės yra pagamintos, šiuo metu saugomos sandėlyje ir gali būti pristatytos, tačiau atsakovė nurodė praradusi suinteresuotumą sutarties vykdymu (2020 m. sausio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 27 min. – 27 min. 30 sek.).

31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia esant neįrodytą sutarties šalių mišrią kaltę dėl sutarties neįvykdymo.

32. CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

33. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas ieškovės naudai priteisė 6 391,37 Eur tiesioginių nuostolių, kuriuos sudarė prekių pagaminimo išlaidos. Ieškinyje ieškovė detalizavo, kad tiesiogines išlaidas sudaro apmokėjimas už medžiagas, reikalingas prekėms pagaminti, taip pat apmokėjimas už suteiktas paslaugas, reikalingas prekėms pagaminti, bei kitos išlaidos. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė 20 PVM sąskaitų faktūrų už įvairias medžiagas bei suteiktas paslaugas ir nurodė, kad šios išlaidos buvo patirtos gaminant atsakovės užsakytas prekes (1 t., b. l. 71-91). Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė pateikė šių sąskaitų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus, kuriuos apeliacinės instancijos teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi pridėjo prie bylos medžiagos ir sudarė galimybę atsakovei pasisakyti dėl šių įrodymų reikšmės.

34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog būtų apmokėtos šios PVM sąskaitos faktūros: 2019 m. kovo 25 d. PVM sąskaita faktūra Nr. WLS 6780 už 119,06 Eur sumą (1 t., b. l. 86), 2019 m. sausio 25 d. PVM sąskaita faktūra Nr. WLS 6586 230,87 už Eur sumą (1 t., b. l. 87), 2019 m. vasario 1 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000875 už 81,65 Eur sumą (1 t., b. l. 91), todėl šios išlaidos ieškovei nepriteisiamos. Ieškovės pateiktas 2019 m. gegužės 15 d. mokėjimas UAB „Autoverus“ nesutampa su ieškovės į bylą pateiktomis PVM sąskaitomis–faktūromis, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šis apmokėjimas yra nesusijęs su nagrinėjama byla. Kitos byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros (1 t., b. l. 71-85, 88-90) yra apmokėtos bendrai už 2 204,79 Eur sumą, todėl ši suma priteisiama ieškovės naudai.

35. Papildomai teisėjų kolegija pažymi, kad didžioji dalis ieškovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų ir atliktų apmokėjimų už medžiagas ir paslaugas buvo įvykdyti 2019 m. sausio – kovo mėn., t. y. tuo laikotarpiu, kai vyko atsakovės užsakytų prekių gamyba ir netrukus po prekių pagaminimo. Atsakovės nurodomas mokėjimas pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0402840 už 184,04 Eur sumą, nors ir atliktas vėliau (tik 2019 m. liepos mėn.), tačiau nepaneigia ieškovės realiai patirto nuostolio sumos. Be kita ko, ši sąskaita buvo išrašyta ieškovei 2018 m. vasario 18 d., t. y. sutarties vykdymo metu. Pažymėtina ir tai, kad šalys, derindamos prekių maketus 2019 m. vasario mėn., tarėsi dėl graviravimo, pjovimo ir frezavimo darbų (2 t., b. l. 25, 29), todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės pateikti įrodymai apie ginčo laikotarpiu ieškovei suteiktas analogiškas paslaugas, tikėtina, yra susiję būtent su atsakovės užsakymo vykdymu.

36. Dėl kitų ieškovės nurodytų tiesioginių išlaidų – patalpų nuomos (374 Eur) bei darbuotojų darbo užmokesčio (3 569,91 Eur) teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių ieškovės realiai patirtas patalpų nuomos išlaidas. Byloje esantis ieškovės pateiktas kasos išlaidų orderis (1 t., b. l. 93) yra nepasirašytas nei ieškovės vadovo, nei vyr. finansininko, nei asmens, kuriam išmokamas nuomos mokestis, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad šios išlaidos buvo realiai patirtos. Be to, kasos išlaidų orderyje nesutampa nuomos mokesčio dydis – nurodoma, kad mokama 363,57 Eur suma, o mokėjimas atliktas 2019 m. vasario 18 d. nenurodant už kokį nuomos laikotarpį yra mokama, taip pat nepateiktas joks įrodymas, kad kasos išlaidų orderyje nurodytas K. J. nuomojo ieškovei patalpas. Atitinkamai, teisėjų kolegija sprendžia, kad patalpų nuomos išlaidos (374 Eur) ieškovės nebuvo įrodytos kaip realiai patirtos.

37. Byloje yra pateikta ieškovės darbuotojų darbo užmokesčio ataskaita (1 t., b. l. 99). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš bylos duomenų matyti, kad prie pirkimo–pardavimo sutarčių įgyvendinimo dirbo ieškovės vadovas Š. A., taip pat komunikaciją su atsakove palaikė ir prekių maketus derino ieškovės darbuotojas N. M. (1 t., b. l. 61-70), tačiau šis darbuotojas darbo užmokesčio ataskaitoje nėra nurodytas. Teisėjų kolegija neturi duomenų, kokį darbą atliko kiti keturi ieškovės darbuotojai, taip pat, ar jie visą savo darbo laiką skyrė būtent šio projekto įgyvendinimui. Nesant duomenų apie šių darbuotojų realų prisidėjimą prie vykdomo projekto, nėra pagrindo šių darbuotojų darbo užmokestį laikyti ieškovės sąnaudomis ir priteisti jas iš atsakovės. Kadangi, kaip minėta, bylos medžiaga patvirtina, kad visą pirkimo–pardavimo sutarčių galiojimo laikotarpį projekto įgyvendinimu rūpinosi ieškovės vadovas, ieškovei priteistinas jos vadovo Š. A. darbo užmokestis, sudarantis 580,52 Eur (1 t., b. l. 99).

38. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia ieškovės naudai iš atsakovės iš viso priteisti 2 821,29 Eur tiesioginių nuostolių atlyginimą (2 204,79 Eur + 580,52 Eur).

39. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas ieškovės naudai priteisė 1 741,19 Eur negautas pajamas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo išvadas dėl nuostolių dydžio, rėmėsi mišrios kaltės institutu, taip pat nurodė, kad dalis tiesioginių išlaidų iš jos buvo priteista nepagrįstai. Kita vertus, apeliantė atskirai nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ieškovės negautų pajamų dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl šių nuostolių priteisimo ieškovei.

40. Įvertinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia sumažinti pirmosios instancijos teismo ieškovės naudai priteistą nuostolių dydį tiesioginių išlaidų dalyje ir iš viso priteisti ieškovei 4 562,48 Eur nuostolių atlyginimą (2 821,29 Eur + 1 741,19 Eur).

41. Apeliacinio skundo argumentus dėl pakartotinės liudytojos I. J. apklausos bei jos rašytinių paaiškinimų, taip pat dėl to, kad ieškovė, dalyvaudama viešajame pirkime, sutiko su visomis pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygomis, teisėjų kolegija laiko neturinčiais reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

43. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

44. Ieškovė nurodė, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patyrė 326,36 Eur žyminio mokesčio išlaidas ir 500 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, patenkinta 56 proc. ieškovės ieškinio reikalavimų. Atitinkamai, ieškovei priteistina 183 Eur žyminio mokesčio išlaidos ir 280 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.

45. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors, kaip teisingai nurodo atsakovė, byloje nebuvo pateiktas apmokėjimo už advokato pirmojoje instancijoje suteiktas paslaugas kvitas, tačiau byloje yra ieškovės advokato pranešimas apie teisinių paslaugų sutarties nutraukimą, kuriame advokatas patvirtina, kad atsiskaitymas pagal sąskaitą Nr. BJ0408-1 (už teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme) vėlavo apie pusantro mėnesio (1 t., b. l. 95 ir 3 t., b l. 170). Taigi minėtu pranešimu ieškovės advokatas pirmosios instancijos teismui patvirtino, kad pagal byloje esančią PVM sąskaitą faktūrą su juo buvo atsiskaityta. Be kita ko, apeliacinės instancijos teisme priimti nauji įrodymai taip pat patvirtina, kad su advokatu pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą buvo atsiskaityta 2019 m. gegužės 10 d. pavedimu ir 2019 m. birželio 13 d. pavedimu, t. y. dar prieš priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo realiai patirtos, todėl priteistinos.

46. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis).

47. Atsakovės apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, atsakovė įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų, proporcingų patenkintiems reikalavimams, dalį. Kadangi atsakovė bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, duomenų apie patirtas išlaidas nepateikė, šios nėra priteisiamos.

48. Kita vertus, ieškovė nors ir pateikė sąskaitą už apeliacinėje instancijoje patirtas išlaidas advokato pagalbai (400 Eur) apmokėti, tačiau nepridėjo šios sąskaitos apmokėjimą pagrindžiančių įrodymų. Kadangi iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo pateikti įrodymai apie ieškovės realiai patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, šios ieškovei jokia dalimi nėra priteisiamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti pirkimo–pardavimo sutarčių Nr. 357-K ir Nr. 356-K, sudarytų tarp Palangos miesto savivaldybės administracijos (j. a. k. 125196077) ir uždarosios akcinės bendrovės „Impleta“ (j. a. k. 303467994), nutraukimą dėl esminio pažeidimo nepagrįstu.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Impleta“ iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 4 562,48 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 48 ct) nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, t. y. 4 562,48 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2019 m. balandžio 15 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Impleta“ iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 463 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas.“

Teisėjos Romualda JanovičienėDalia KačinskienėAgnė Tikniūtė